Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 308

STENOGRAMA

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. MAZURONIS ir P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti vie­tas. Pra­de­da­me rug­sė­jo 28 die­nos, ket­vir­ta­die­nio, ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.02 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų Al­gir­do Vac­lo­vo Pa­tac­ko 80-ųjų gimimo me­ti­nių ir Jo­no Ši­mė­no 70-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Šios die­nos po­sė­dį pra­dė­si­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų A. V. Pa­tac­ko 80-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių ir J. Ši­mė­no 70-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mu. Kar­tu su mu­mis, Sei­mo na­riais, šian­die­ną mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas, at­kur­tos ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vas V. Land­sber­gis, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, sig­na­ta­rų ar­ti­mie­ji, gar­bin­gi sve­čiai.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti sig­na­ta­rų at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Kvie­čiu Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą A. Sau­dar­gą pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą A. V. Pa­tac­ką. Pra­šau.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Al­gir­do Sau­dar­go kal­ba

 

A. SAUDARGAS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Pre­zi­den­te Vytautai Land­sber­gi, aukš­ta­sis Sei­me, prieš pen­ke­rius me­tus tu­rė­jau gar­bės kal­bė­ti mi­nint anks­tes­nį bi­čiu­lio ir ben­dra­žy­gio A. Pa­tac­ko ju­bi­lie­jų ir ta­da mė­gi­nau jums pri­sta­ty­ti jo kū­ry­bą. Šian­dien iš­drį­siu jums pa­siū­ly­ti pa­klau­sy­ti pa­ties A. Pa­tac­ko. Trys epi­zo­dai po 2 mi­nu­tes, įra­šas pa­da­ry­tas re­ži­sie­riaus J. Ja­vai­čio. Tur­būt 2014 me­tų pa­bai­ga bu­vo. Al­gir­das mi­rė 2015 me­tų pa­va­sa­rį. Apie 2 va­lan­das yra ši­to įdo­maus įra­šo. Po 2 mi­nu­tes. Jis kal­ba, A. Pa­tac­kas kal­ba, iš rū­sio, 2 mi­nu­tes iš pa­sto­gės ir 2 mi­nu­tes iš grio­vio.

Pir­mas epi­zo­das iš KGB rū­sio, čia ga­li­me pra­ei­ti ne­to­lie­se. Ant­ras yra iš jo su­kur­tos vi­zi­jos – „Pa­sto­gės“, už ką ji­sai ir bu­vo nu­siųs­tas į tą rū­sį. Ir tre­čias epi­zo­das, kai jį, pui­kų che­mi­ką, in­ži­nie­rių, iš­me­tė iš Moks­lų aka­de­mi­jos sis­te­mos ir nu­siun­tė dirb­ti prie me­lio­ra­ci­jos grio­vių. La­bai pra­šau pa­leis­ti įra­šą.

 

Ro­do­mas ar­chy­vi­nis vaiz­do ir gar­so įra­šas

 

A. V. PATACKAS. Ruo­šiau­si į ka­lė­ji­mą, nes jau ži­no­jau – anks­čiau ar vė­liau, bet tik ne­aiš­ku, ka­da. Kiek­vie­ną sa­vai­tę pir­ma­die­nį lau­ki tarp 7 ir 8 va­lan­dų, ar ne­pa­si­girs skam­bu­tis į du­ris, nes jei­gu jie da­ry­da­vo, tai da­ry­da­vo pir­ma­die­nį, kad tu­rė­tų vi­są sa­vai­tę prieš akis. Pa­ma­tai per aku­tę – ko­kie sep­ty­ni vy­riš­kiai su skryb­liais. Jie at­si­da­ro, įei­na. Jei­gu pir­ma­die­nį ne­įvy­ko, tai tu­ri dau­giau ma­žiau sa­vai­tę, jau ga­li lais­viau, po to vėl pir­ma­die­nis ir taip ko­kių de­šimt me­tų lau­ki­mo, žo­džiu.

Na, o pas­kui pa­ti ta ope­ra­ci­ja, kai nu­lei­do į rū­sį. Aš jau bu­vau pa­si­ruo­šęs, jau ži­no­jau vis­ką, ką rei­kia da­ry­ti, kaip jau­siuo­si. Ir tai bu­vo pro­ble­mų. Bu­vau iš­si­gan­dęs vie­nu me­tu. Įve­dė į ka­me­rą, nie­ko nė­ra, kaž­koks suo­liu­kas to­kio plo­čio, pri­rem­tas prie sie­nos, įstri­ža ta ka­me­ra to­kia, nie­ko nė­ra dau­giau, jo­kio bal­do. Gal­vo­ju, jei­gu čia rei­kės me­tus sė­dė­ti to­kio­je… Pa­si­ro­do, tai bu­vo kra­tos ka­me­ra, nie­ko bai­saus, tik­tai daik­tus su­si­dė­ti. Pas­kui jau nu­ve­dė į nor­ma­lią ka­me­rą.

Pats tas įvy­kis vis tik­tai bu­vo šo­kas, bet ka­dan­gi aš jau bu­vau pa­si­ruo­šęs, tai man tas šo­kas bu­vo žy­miai sil­pnes­nis ne­gu tam, ku­ris ne­bu­vo pa­si­ruo­šęs. Kiek­vie­nam to­kiam vir­smui rei­kia ruoš­tis. Na, o pas­kui ten gu­li, ka­dan­gi ne­aiš­ku – 5, 7, 12 me­tų. Ži­nai, kad čia ne­ma­ty­si nei ar­ti­mų­jų, nie­ko. Gu­li va taip ran­kas su­dė­jęs, Kon­ser­va­to­ri­jo­je vir­šu­je gro­ja, vis­kas gir­di­si per tuos rū­sio lan­gus. Žo­džiu, gal­vo­jau taip: myg­tu­ką pa­spaus­tum, iš­ei­tum ir kaip nie­kur nie­ko. Tai to­kia re­pe­ti­ci­ja, nes bu­vi­mas to­je ka­me­ro­je yra kaip gu­lė­ji­mas kars­te: rū­sys, ta mu­zi­ka to­kia, tas gy­vas pa­lai­do­ji­mas. Tai bu­vo la­bai pui­ki re­pe­ti­ci­ja.

 

A. SAUDARGAS. Štai da­bar epi­zo­das apie „Pa­sto­gę“, dėl ku­rios jis bū­tent ir bu­vo nu­siųs­tas į ši­tą KGB rū­sį.

 

Ro­do­mas ar­chy­vi­nis vaiz­do ir gar­so įra­šas

 

A. V. PATACKAS. Bran­duo­lys bu­vo trys re­dak­to­riai. Tai bu­vo G. Vo­sy­liū­tė, jau mi­ru­si, J. Pra­pies­tis, ir­gi per­nai mi­rė, ir aš. Tai bu­vo „Pa­sto­gė“. Apie „Pa­sto­gę“ čia gal jau daug ra­šy­ta, bet ji bu­vo to­kia… Pa­li­ko mums M. To­mo­nis žū­da­mas to­kį kaip ir sa­vo tes­ta­mentą, kad mes jį tu­ri­me… Bu­vo iš­ėję du nu­me­riai ir pas­kui mus už­spau­dė.

Po to mes lei­do­me to­kį rin­ki­nį „Et­hos“, jau su­mė­tė­me pė­das. KGB la­bai sius­da­vo, jei­gu tu lei­di ką nors pe­ri­odi­nio. Tai reiš­kia – tu lei­di ir lei­si, o čia mes tar­si už­si­da­rė­me ir ta­da iš­lei­do­me „Et­hos“ rin­ki­nį. Jie vėl iš nau­jo pra­dė­jo šniukš­ti­nė­ti, kas čia, kur ir kaip. Kar­tu ly­gia­gre­čiai da­rė­me ir O. Mi­la­šiaus tuos raš­tus. No­rė­jo­me kaž­ką pa­da­ry­ti, kas tu­ri iš­lie­ka­mą­ją ver­tę ir kas yra pa­kan­ka­mai so­li­du, pa­kan­ka­mai ko­ky­biš­ka, ir įro­dy­ti, kad po­grin­džio są­ly­go­mis ga­li­ma ir to­kius dar­bus da­ry­ti. Aš lai­kau di­džiau­siu pa­sie­ki­mu, mes vis dėl­to įro­dė­me, trys to­mai gu­li. Da­bar (…) ne po­grin­dis, ne­pa­ti­ko tas žo­dis „pa­sto­gė“. Ten šal­ta, bet to­li ma­ty­ti ir ge­ras oras, žo­džiu. Bet su „Pa­sto­ge“ mums ne­pa­vy­ko. Rei­kia tai pri­pa­žin­ti. Tie­siog nie­kas ne­ra­šė iš mū­sų bū­re­lio. Tik mes taip pa­sklei­dė­me tą ži­nią, kad yra toks lei­di­nys, kas no­ri­te, ga­li­te at­neš­ti, ga­ran­tuo­ja­me, kad iš mū­sų nie­kur ne­iš­eis. Au­to­rius ne­daug ri­zi­kuo­ja. Ji­sai ne­šė, sa­ky­si­me, ko­kiai re­dak­ci­jai, re­dak­ci­ja at­me­tė, na, ir kaip jis ten nu­plau­kė, tai au­to­rius ne­daug ri­zi­kuo­ja – ri­zi­kuo­ja re­dak­to­rius. Mes tą ri­zi­ką pri­si­i­ma­me. Bet vi­si bė­go į šo­ną, vi­si jau­ni au­to­riai. Fak­tiš­kai vie­nas Gin­ta­ras, ma­no bro­lis, at­siun­tė vie­ną ei­lė­raš­tu­ką, pa­si­ra­šė: Eraz­mas Ro­ter­da­mie­tis. Tai „Pa­sto­gę“ rei­kia lai­ky­ti ne­sėk­me, bet ne dėl mū­sų kal­tės. Mes tu­rė­jo­me vis­ką pa­da­rę, bu­vo­me pri­si­ė­mę tą ri­zi­ką, bet tie­siog ta ofi­cia­lio­ji pu­sė bu­vo pa­trauk­les­nė ir vi­si ra­šė, už­tai pas­kui stal­čiuo­se ne­la­bai ką tu­rė­jo.

 

A. SAUDARGAS. Lais­vą vals­ty­bę rei­kia pra­dė­ti nuo lais­vos kū­ry­bos. Štai ir už tą lais­vą kū­ry­bą če­kis­tai kan­ki­no pu­sę me­tų Al­gir­dą čia, rū­siuo­se. O re­ži­mas iš­me­tė jį iš Moks­lų aka­de­mi­jos ir pa­siun­tė duo­ną už­dirb­ti me­lio­ra­ci­jos grio­viuo­se. Štai ko­kie įspū­džiai Al­gir­do iš me­lio­ra­ci­jos grio­vių.

 

Ro­do­mas ar­chy­vi­nis vaiz­do ir gar­so įra­šas

 

A. V. PATACKAS. Man te­ko de­šimt me­tų dirb­ti, grio­vius šie­nau­ti. Išmetė iš Moks­lų aka­de­mi­jos ir taip to­liau. Žodžiu, jei­gu taip gra­žiai grio­vį pa­da­rai, me­lio­ra­ci­jos grio­vį, ei­na va­ge­lė, aš pir­mą­kart gy­ve­ni­me… tur­būt dau­giau ne­be­pa­tir­siu, kad man bū­da­vo gra­žu. Aš pa­da­riau – gra­žu, van­de­nė­lis te­ka čia ir taip to­liau. Aš gė­rė­da­vau­si sa­vo dar­bu. Ten, aiš­ku, daug pra­kai­to nu­lie­ji.

Paskui to­kios at­gai­vos aš ne­pa­ty­riau nei kny­gas ra­šy­da­mas, nei juo la­biau Sei­me dirb­da­mas. Bet jei­gu žmo­gus, čia yra bū­ti­na, jei­gu tu vis­ką tei­sin­gai da­rai ir kaž­ką pa­da­rai, tau tu­ri bū­ti pa­čiam gra­žu. Reikia skir­ti lai­ko tam ir ne­si­gė­dy­ti to pa­si­gė­rė­ji­mo, ne pa­si­gy­ri­mo, kad čia ko­kia nors pre­mi­ja ar dar kas nors.

Sa­kau, la­bai keis­ta, bet aš pui­kiai prie grio­vių tą to­kį… Man tik­rai bū­da­vo gra­žu. Čia bu­vo rais­tas, pri­au­gę ten ga­las ži­no, to van­dens ne­si­ma­tė, čia da­bar gra­žus grio­ve­lis. Aišku, kad ten po pur­vą ma­lie­si su tuo kas­tu­vu, ten non stop 6 va­lan­das su tuo dal­giu, tai čia jau sa­vo ruož­tu, bet pa­da­rai – ir gra­žu. Ir Die­vui tas pats yra. Jisai žiū­rė­jo į sa­vo su­kur­tą pa­sau­lį ir gė­rė­jo­si. Ne­ži­nau, gal sep­tin­tą die­ną, gal…

 

A. SAUDARGAS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pa­ti­kė­ki­te, ge­rai ži­nau, ko­kį pur­vą ten­ka brai­dy­ti. Aš tą esu iš­ban­dęs. Lin­kiu jums vi­siems iš kai­rės ir de­ši­nės, iš opo­zi­ci­jos ir po­zi­ci­jos, ir Sei­mo na­riams, ir ki­tiems po­li­ti­kams pa­ma­ty­ti tą iš­va­ly­tą grio­vį, pa­ma­ty­ti tą ne­di­de­lį čiur­le­nan­tį upe­lį. Juk tai gra­žu, ar ne? (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui A. Sau­dar­gui ir no­rė­čiau pa­kvies­ti į tri­bū­ną Sei­mo na­rį V. Ra­ku­tį. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rio Val­do Ra­ku­čio kal­ba

 

V. RAKUTIS (TS-LKDF*). Švie­siau­sias Sei­me, dė­ko­ju jums už ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti A. V. Pa­tac­ką, žmo­gų, jo 80-me­čio pro­ga iš šios aukš­tos tri­bū­nos. Is­to­ri­kui nė­ra taip leng­va įver­tin­ti žmo­gų, ku­rį pa­žįs­ti as­me­niš­kai, nes ta­ve vei­kia ta­vo pa­ties emo­ci­ja, žmo­gaus akys, ku­rios lie­ka ta­vo at­min­ty­je, ir jo kū­ry­ba, su ja tu­rė­jau ga­li­my­bę šiek tiek su­si­pa­žin­ti.

Ki­lęs iš la­bai įdo­mios gi­mi­nės, Pa­tac­kai sa­ve ta­pa­ti­no su Po­toc­kių gi­mi­ne, ku­ri ypač iš­gar­sė­ju­si bu­vo XVIII am­žiu­je sa­vo di­džiai­siais did­vy­riais ir di­džiai­siais iš­da­vi­kais. Viskas bu­vo vie­na. Bet ta ne­pa­lau­žia­ma dva­sia ir ne­si­tai­ky­mas su ap­lin­ka, ko ge­ro, yra pa­vel­dė­ta iš ten. Ja­me yra vis­ko: ja­me yra kai­mo, Miš­niū­nų kai­mo Šir­vin­tų apy­lin­kė­se, ja­me yra Kau­no prie­mies­čių dva­sios, ku­ri yra la­bai ypa­tin­ga, ji­nai yra ne­pa­len­kia­ma, ji yra ne­si­taiks­tan­ti, ji yra nuo­šir­di, kai­miš­ka ir kar­tu jau mies­tie­tiš­kai su­vo­kian­ti sa­ve kaip uni­ver­su­mo da­lį. Kny­gos for­ma­vo ši­tą žmo­gų, nes jis gi­mė ir gy­ve­no iš es­mės so­viet­me­čiu, ir bai­siuo­ju so­viet­me­čiu. Jo tė­vai sun­kiai tvar­kė­si su ši­tais lai­kais, bū­da­mi ka­ta­li­kai, iš­lai­ky­da­mi tra­di­ci­nes nuo­sta­tas. Jo tė­tis bu­vo jam di­džiu­lis as­me­ni­nis au­to­ri­te­tas, tu­rė­jo tur­būt bū­ti ku­ni­gu, bet taip iš­ėjo, kad jam ne­pa­si­se­kė, ir tas žmo­gus sun­kiai de­rė­jo ta­me so­viet­me­ty­je, kas­die­ni­nia­me pa­sau­ly­je, su­da­ry­da­mas są­ly­gas sa­vo sū­nui ei­ti pa­na­šiu, sa­ky­čiau, Lie­tu­vos žy­nio ke­liu. Ši­tam žmo­gui bū­din­gas ypa­tin­gas žo­dis – „ne­ko­la­bo­ra­vi­mas“. Ne­ko­la­bo­ruo­ti ši­to­je epo­cho­je – tai bu­vo di­džiu­lis iš­šū­kis, ir ne­ko­la­bo­ruo­ti tik­tai for­ma­liai, sto­jant ar ne­sto­jant į ko­kią nors par­ti­ją, bet ne­ko­la­bo­ruo­ti sa­vo vi­du­je. Jo ar­gu­men­tas, ku­rį ne taip se­niai per­skai­čiau, kad 70 % so­viet­me­čio lie­tu­vių vie­naip ar ki­taip ko­la­bo­ra­vo, pri­ver­tė ir ma­ne pa­gal­vo­ti apie sa­ve. Gy­vo­ji dva­sia – štai tie žo­džiai, ku­rie sa­ko, kas gi tu­ri bū­ti mū­sų cen­tras, kas tu­ri bū­ti mū­sų pa­grin­di­nė idė­ja. Kas bū­din­ga Al­gir­dui, čia jau kal­bant apie mū­sų epo­chą, – tai ne­pa­to­gus do­ros im­pe­ra­ty­vas. Ši­ta A. Pet­rai­ty­tės fra­zė ma­ne tie­siog su­krė­tė. Tai yra tai, ką mes šian­dien tu­ri­me pa­da­ry­ti kiek­vie­nas ir vi­si kar­tu. La­bai re­ko­men­duo­ju ko­le­goms per­skai­ty­ti 2016–2017 me­tais iš­leis­tą kny­gą „Al­gir­das iš Kau­no“. Tik­rai pra­tur­tė­si­te ir tap­si­te stip­res­ni.

Ką gi jis pa­da­rė iš es­mės? Jis bu­vo ir po­li­ti­kas, ir mąs­ty­to­jas, ir po­etas. Ma­no aki­mis, svar­biau­sia tur­būt ma­no pra­ne­ši­mo min­tis – su­jun­gęs se­ną­ją ikik­rikš­čio­niš­ką lie­tu­vių kul­tū­rą su krikš­čio­niš­ką­ja. Bal­su įvar­di­no tai, ką sa­vo var­dais ir žo­džiais liu­di­jo Lie­tu­vos par­ti­za­nai. Mes čia svars­to­me – „Ro­mu­vai“ su­teik­ti ar ne­su­teik­ti sta­tu­są, bet mes tu­ri­me su­jung­ti ši­tas dvi kul­tū­ras, nes jos su­da­ro mū­sų es­mę, mes ne­ga­li­me nė vie­nos iš tų da­lių iš­im­ti, nes tai yra vis­kas mes. Ir jis tą su­jun­gė. Tiems, kas ban­do kur­ti Lie­tu­vos at­ei­tį, bū­ti­nai rei­kia per­skai­ty­ti jo kny­gą „Li­tua“, ku­ri kaip tik ir su­for­muo­ja šias pa­grin­di­nes nuo­sta­tas. Jung­da­mas skir­tin­gus moks­lus, in­tui­ci­ją ir nuo­jau­tą, su drau­gais dis­ku­tuo­da­mas svar­biais klau­si­mais, iš­vys­tė to­kį da­ly­ką kaip et­no­so­fi­ja. Jis kar­tais la­bai pa­na­šus į moks­lą, bet kar­tais la­bai pa­na­šus į kaž­ko­kią nau­ją dva­si­nę bū­se­ną. Pa­ki­lo taip aukš­tai, kad tvir­tai ant po­zi­ty­viz­mo pa­grin­do sto­vin­tys že­miš­kie­ji moks­li­nin­kai jo jau ne­be­ma­tė ir jį iš­brauk­da­vo. Sa­ky­da­vo, jie čia klie­di, tie žmo­nės. Bet kar­tais tie klie­de­siai su­pran­ta daug dau­giau ne­gu tik­tai fak­tais pa­grįs­ti moks­lai, nes kai ku­riems da­ly­kams tie­siog tų fak­tų ne­už­ten­ka. To­dėl kar­tais rei­kia su­si­tai­ky­ti su tuo, kad ra­si­te jo teks­tuo­se, at­ro­do, vi­siš­kai ne­įma­no­mų da­ly­kų, gal­būt ir ne­tei­sin­gų, bet tuo pa­čiu me­tu to­kių gi­lių įžval­gų, ku­rias mes su­pra­si­me gal­būt ne šian­dien, bet dar po ke­le­to me­tų.

Tai­gi, skai­ty­ki­me kny­gas, su­vo­ki­me vir­smus, ši­tas žo­dis yra es­mi­nis jo dar­buo­se, ir bū­ki­me ne­ko­la­bo­ran­tais. Už mū­sų tūks­tant­me­tė Lie­tu­va – Li­tua. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui V. Ra­ku­čiui. Į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą S. Kro­pą pri­si­min­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą J. Ši­mė­ną. Pra­šom.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Sta­sio Kro­po kal­ba

 

S. KROPAS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke, gar­būs šio pa­mi­nė­ji­mo da­ly­viai, man la­bai ma­lo­nu pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be pri­sta­ty­ti sig­na­ta­ro J. Ši­mė­no as­me­ny­bę ir veik­lą. Jo po­li­ti­nis dar­bas, po­li­ti­nė veik­la de­ta­liai pri­sta­to­mi pa­ro­do­je, dau­ge­lis iš jū­sų kar­tu su juo dir­bo. Aš la­biau ak­cen­tuo­siu jo dar­bus.

Pra­dė­siu nuo to, jog pa­sa­ky­siu, kad Jo­nas bu­vo Pa­pi­lių pat­rio­tas. Par­la­men­ta­riz­mo ir is­to­ri­nės at­min­ties sky­riaus ci­ta­ta pa­ro­dą pri­sta­tant taik­liai at­spin­di es­mę. Ci­tuo­ju: „Gi­lus ry­šys su gim­tai­siais Pa­pi­liais bu­vo sa­vo­tiš­kas vi­di­nis bū­si­mo sig­na­ta­ro J. Ši­mė­no gy­ve­ni­mo ko­das, api­brėž­tas krikš­čio­ny­bės tra­di­ci­jo­mis, mei­le gim­ti­nei, lie­tu­viš­kam žo­džiui ir dai­noms, et­no­kul­tū­rai.“ Ki­tas svar­bus Jo­no bruo­žas bu­vo tas, kad jis bu­vo ge­o­lo­gas vi­sa šir­di­mi. Ge­o­lo­gi­ją jis la­bai my­lė­jo. Bai­gęs Vie­šin­tų vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, Vil­niaus 21-ojo­je tech­ni­kos mo­kyk­lo­je įgi­jo ge­o­lo­gi­nio grę­ži­mo meist­ro spe­cia­ly­bę, o Vil­niaus uni­ver­si­te­te – in­ži­nie­riaus hid­ro­lo­go spe­cia­ly­bę. Spė­jo nu­veik­ti reikš­min­gų dar­bų šio­je sri­ty­je. Dirb­da­mas Gargž­dų naf­tos žval­gy­bos eks­pe­di­ci­jo­je at­li­ko Bal­ti­jos jū­ros dug­no ge­o­lo­gi­nį kar­tog­ra­fa­vi­mą ir ge­o­lo­gi­nę nuo­trau­ką Lie­tu­vos eko­no­mi­nė­je zo­no­je. Nors vė­liau te­ko keis­ti veik­los kryp­tį, ge­o­lo­gi­ja vi­suo­met iš­li­ko jo šir­dy­je – pa­lai­kė ry­šį su šios sri­ties ko­le­go­mis, da­ly­va­vo eks­pe­di­ci­jo­se, bu­vo Lie­tu­vos ge­o­lo­gų są­jun­gos ta­ry­bos na­rys, jos pir­mi­nin­kas 2001–2004 me­tais.

Są­jū­dis kar­di­na­liai pa­kei­tė Jo­no šei­mos gy­ve­ni­mą. Jo­nas ne­dve­jo­da­mas ak­ty­viai pa­si­nė­rė į šio ju­dė­ji­mo veik­lą, bu­vo vie­nas iš Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio Klai­pė­dos ra­jo­no Gar­gž­dų ini­cia­ty­vi­nės gru­pės kū­rė­jų. Vė­liau iš­rink­tas ta­ry­bos na­riu ir pir­mi­nin­ku ta­po Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­siosios Ta­ry­bos na­riu, sig­na­ta­ru.

Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je pa­si­žy­mė­jo ak­ty­vu­mu. Da­ly­va­vo ren­giant ap­lin­kos ap­sau­gos, mo­kes­čių už ap­lin­kos ter­ši­mą, mo­kes­čių už gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mą įsta­ty­mų pro­jek­tus, va­do­va­vo Gam­tos ap­sau­gos ko­mi­te­tui ir, kas įdo­mu, ini­ci­ja­vo sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tin­klo Lie­tu­vo­je kū­ri­mą įtei­si­nant na­cio­na­li­nius par­kus, re­gio­ni­nius par­kus ir gam­tos re­zer­va­tus. Dau­ge­liui, įskai­tant ir ma­ne, Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je ne­at­ro­dė, kad sau­go­mos te­ri­to­ri­jos bū­tų pri­ori­te­ti­nis rei­ka­las, ta­čiau Jo­nas bu­vo at­kak­lus to pro­pa­guo­to­jas. Tik vė­liau su­pra­tau, kaip svar­bu bu­vo lai­ku at­lik­ti dar­bą, nes vė­liau, kuo­met jau vy­ko res­ti­tu­ci­ja ir pri­va­ti­za­vi­mas, in­te­re­sų bu­vo jau kur kas dau­giau ir tai bū­tų bu­vę tik­rai sun­ku at­lik­ti.

Ko­va už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės įtvir­ti­ni­mą Jo­nui ne­si­bai­gė bal­sa­vi­mu už Ak­tą dėl Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės. Jis sa­ve su­ra­do ir re­a­li­za­vo ki­tur – rū­pi­no­si Lie­tu­vos eko­no­mi­nės, ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės stip­ri­ni­mu. Tuo me­tu Lie­tu­vos ne­drau­gų bu­vo ak­ty­viai sklei­džia­mas mi­tas, kad Lie­tu­va ne­tu­ri re­sur­sų, yra vi­siš­kai pri­klau­so­ma nuo im­por­to ir kad jos lau­kia liūd­nos per­spek­ty­vos. Jo­nas dėl to nuo­šir­džiai iš­gy­ve­no ir ieš­ko­jo bū­dų, kaip pa­nau­do­ti vie­ti­nius iš­tek­lius ir kaip pa­da­ry­ti Lie­tu­vą kuo ma­žiau pri­klau­so­mą nuo ener­gi­jos im­por­to. Jis man sa­kė: stir­tos šiau­dų yra ta­pu­sios kraš­to­vaiz­džio da­li­mi, ban­dant at­si­kra­ty­ti, jos daž­nai de­gi­na­mos. Miš­kuo­se kir­ta­vie­čių ir iš­var­tų at­lie­kos, ne­nau­do­ja­mi kel­mai, bui­ti­nės at­lie­kos, tu­rin­čios ener­ge­ti­nę ver­tę, ver­čia­mos są­var­ty­nuo­se – vi­sa tai ga­li­ma ra­cio­na­liai pa­nau­do­ti ir žen­kliai su­ma­žin­ti ener­ge­ti­nį pri­klau­so­mu­mą nuo už­sie­nio ša­lių.

Bu­vo ga­li­my­bių stu­di­jos, vi­zi­tai į pa­ro­das, ga­myk­las, ka­ti­li­nes, at­sa­kin­gas ins­ti­tu­ci­jas pa­žan­giau­sias prak­ti­kas tai­kan­čio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, ben­dra­vi­mas su Lie­tu­vos moks­li­nin­kais. Jo­nas ta­po at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių vys­ty­mo stra­te­gi­jų vie­nu iš svar­biau­sių kū­rė­jų ir la­bai ak­ty­viu jų prak­ti­niu įgy­ven­din­to­ju. Štai ke­li pa­vyz­džiai. Pa­vyz­džiui, bio­e­ta­no­lio bei bio­dy­ze­li­no ga­my­ba ir jų nau­do­ji­mas vi­daus de­gi­mo va­rik­liams. Mai­šant su iš­kas­ti­niu ku­ru bu­vo ga­li­ma reikš­min­gai su­ma­žin­ti im­por­to po­vei­kį. Sig­na­ta­ras ren­gė rei­ka­lin­gus tei­sės ak­tus, ieš­ko­jo, kam ši idė­ja bū­tų įdo­mi ir kas bū­tų pa­jė­gus ją įgy­ven­din­ti, įsi­dar­bi­no vie­nos įmo­nės, kur ry­žo­si per­tvar­ky­ti ga­myk­lą eta­no­lio ga­my­bai, kon­sul­tan­tu.

Ki­ta sri­tis – bio­ku­ras. Or­ga­ni­za­vo sa­vo ir kai­my­nų lau­kuo­se esan­čių šiau­dų per­dir­bi­mą į gra­nu­les, pa­ke­lių krū­mų kir­ti­mą ir smul­ki­ni­mą bio­ku­rui. Šve­di­jo­je įsi­gi­ję so­di­na­mo­sios me­džia­gos, tė­viš­kė­je pa­so­di­no ener­ge­ti­nių au­ga­lų plan­ta­ci­ją. Kū­rė bio­ku­ro ga­min­to­jų ir tie­kė­jų aso­cia­ci­ją LITBIOMĄ ir jai va­do­va­vo, dir­bo ben­dro­vės „Bio­no­vus“ Moks­li­nių ty­ri­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju, or­ga­ni­za­vo se­mi­na­rus, dis­ku­si­jas ska­tin­da­mas ka­ti­li­nių re­konst­ruk­ci­ją bio­ku­rui nau­do­ti.

Jo­nas tu­rė­jo prak­tiš­kai pats iš­ban­dy­ti, da­ly­vau­ti ta­me, ką jis siū­lė, ir kiek­vie­ną pro­jek­tą glo­bo­jo iki jo įgy­ven­di­ni­mo. Ver­ti­nant iš per­spek­ty­vos, ma­to­si, ko­kius svar­bius dar­bus yra nu­vei­kęs Jo­nas, ku­rie pla­čiai nė­ra ži­no­mi ir adek­va­čiai nė­ra įver­tin­ti.

Baig­da­mas no­rė­čiau pa­mi­nė­ti dar vie­ną as­pek­tą – tai ben­druo­me­ni­nių san­ty­kių puo­se­lė­jimą. Jo­nas nuo­sta­biai leng­vai su­ge­bė­da­vo ben­drai veik­lai su­bur­ti įvai­rius žmo­nes, su akor­de­o­nu ir dai­na bu­vo su­si­bū­ri­mo ašis, or­ga­ni­zuo­da­vo, tarp kit­ko, ne­mo­ka­mai įvai­rias šven­tes ir įvy­kių pa­mi­nė­ji­mus. Kai ku­ri jo veik­la tu­ri ir iš­lie­ka­mą­ją ver­tę: pa­vyz­džiui, Šven­to Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios cho­ras, tė­viš­kė­je Pa­pi­liuo­se pa­sta­ty­tas kry­žius Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pri­klau­so­my­bės 20-me­čiui su Mo­ti­nos Ma­ri­jos ir šven­to Ka­zi­mie­ro skulp­tū­ro­mis, įreng­ta kop­ly­tė­lė su šven­to Flo­ri­jo­no skulp­tū­ra, su­re­mon­tuo­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­re esan­čios Pa­pi­lių Šven­to Vin­cen­to Fe­re­ro kop­ly­čios sto­gas, iš­po­pu­lia­rin­ti Ši­li­niais liau­dy­je va­di­na­mo Žo­ly­nė­lio at­lai­dai Pa­pi­liuo­se, į juos su­si­ren­ka apy­lin­kių žmo­nės kas­met. Įvai­rių sri­čių ben­druo­me­nės at­si­dė­ko­ja Jo­nui: Pa­sau­lio ener­ge­ti­kos ta­ry­bos Lie­tu­vos ko­mi­te­tas ap­do­va­no­jo Ener­ge­ti­kų gar­bės žen­klu, miš­ki­nin­kai įtei­kė Auk­si­nio ąžuo­lo la­po me­da­lį, o Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – Šimt­me­čio anykš­tė­no me­da­lį.

Šių me­tų Ko­vo 11-oji bu­vo pas­ku­ti­nė vals­ty­bi­nė šven­tė, ku­rią Jo­nas su­ti­ko. Ko­vo 15-ąją sig­na­ta­ras pa­li­ko šį pa­sau­lį, ne­su­lau­kęs sa­vo 70-­me­čio. Kar­tu per gy­ve­ni­mą jis ėjo su žmo­na Vi­da ir džiaugs­me, ir var­ge, įveik­da­mi sun­ku­mus ir ne­gan­das, su mei­le pa­lai­ky­da­mi vie­nas ki­tą. Jo­nas tė­viš­kės mei­lę įskie­pi­jo ir vai­kams – sū­nūs Liu­tau­ras ir Pau­lius įsi­kū­rė Pa­pi­liuo­se ir tę­sia tė­vo dar­bus. Dau­ge­liui pa­ži­no­ju­sių jo šei­mą bu­vo nuo­sta­bu tu­rė­ti pui­kius drau­gus, o da­bar – ne­iš­dil­do­mus pri­si­mi­ni­mus apie tu­ri­nin­gai ir ma­lo­niai kar­tu pra­leis­tą lai­ką. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui S. Kro­pui ir kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo na­rį J. Ur­ba­na­vi­čių.

 

Sei­mo na­rio Jus­ti­no Ur­ba­na­vi­čiaus kal­ba

 

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mie­li iš­kil­min­go ren­gi­nio da­ly­viai, ger­bia­mi sve­čiai, mie­li sig­na­ta­ro J. Ši­mė­no ar­ti­mie­ji, aš džiau­giuo­si, kad man, kaip jau­nes­nio­sios kar­tos po­li­ti­kui, li­ki­mas do­va­no­jo pa­žin­ti ir mo­ky­tis iš šio nuo­sta­baus žmo­gaus – pat­rio­to, po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gam­tos my­lė­to­jo. 2008–2012 me­tais drau­ge su J. Ši­mė­nu mes dir­bo­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, tuo me­tu ger­bia­mas Jo­nas va­do­va­vo Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tui. Tai bu­vo ma­no pir­mo­ji ir di­de­lė pa­žin­tis su šiuo žmo­gu­mi, ne­iš­dil­do­mi pri­si­mi­ni­mai. Bū­tent tuo me­tu žen­giau sa­vo, kaip jau­no po­li­ti­ko, pir­muo­sius žings­nius.

Ger­bia­mo Jo­no ini­cia­ty­va tuo­met Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me bu­vo pri­im­ta daug svar­bių Lie­tu­vai spren­di­mų. Jis vie­nas iš pir­mų­jų ini­ci­ja­vo At­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­kos įsta­ty­mus, jau tuo­met įžvel­gė ener­ge­ti­nio sau­gu­mo svar­bą Lie­tu­vai. Vi­są lai­ką man sa­ky­da­vo: Jus­ti­nai, mes pri­va­lo­me tai at­lik­ti, nes ne­bū­si­me eko­no­miš­kai lais­vi tol, kol ne­už­tik­rin­si­me ener­ge­ti­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo sa­vo ša­ly­je.

Man, kaip miš­ki­nin­kui, Jo­nui, kaip gam­ti­nin­kui, bu­vo be ga­lo svar­bu iš­sau­go­ti ža­li­ą­jį rū­bą – miš­kus, pui­kiai vei­kian­čias miš­kų struk­tū­ras. Pa­me­nu, jau tuo­met ki­lo dau­gy­bė grės­mių miš­kų sek­to­riui. Tik ger­bia­mo Jo­no pa­de­da­mi mes su­stab­dė­me įvai­rias ini­cia­ty­vas, ga­lin­čias su­sil­pnin­ti miš­kų sek­to­rių. Nors Jo­nas ir ne­bu­vo me­džio­to­jas, kaip gam­tot­var­ki­nin­kas, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kas, jis pui­kiai su­pra­to gam­tos ir me­džio­to­jo san­ty­kį, jų reikš­mę ir svar­bą šiuo­lai­ki­nei gam­tai, ver­ti­no ir pa­lai­kė.

Jam rū­pė­jo Lie­tu­vos at­ei­tis, jau­no­ji kar­ta, tęs­ti­nu­mas. Jis de­gė mei­le sa­vo tė­viš­kei, ne­pra­lei­do nė vie­no sa­vait­ga­lio iš­vy­kos į sa­vo gim­ti­nę, kur su sū­nu­mis sta­tė, kū­rė ir sva­jo­jo.

Jo­nas iš pri­gim­ties bu­vo ke­liau­to­jas, įvai­rių eks­pe­di­ci­jų or­ga­ni­za­to­rius bei da­ly­vis. Daug man pa­sa­ko­jo apie sa­vo iš­vy­kas, ke­lio­nes, įspū­džius, pri­si­mi­ni­mus iš Al­ta­jaus ir ki­tų kraš­tų. Pa­la­pi­nė, mieg­mai­šis, ži­bin­tu­vė­lis ir gam­ta. Tai bu­vo to­kios jo ke­lio­nės. Sa­ko­ma, žmo­gų kal­nuo­se ga­li pa­žin­ti. Man drau­ge su P. Sau­dar­gu, L. Kas­čiū­nu te­ko gar­bė su Jo­nu kop­ti į kal­nus. Vy­ko­me ir į to­li­mus Ru­si­jos kraš­tus – Si­bi­rą, lan­kė­me, tvar­kė­me trem­ti­nių ka­pus, pa­ger­bė­me am­ži­no įša­lo že­mė­je at­gu­lu­sius mū­sų tė­vus ir se­ne­lius. Į ši­tas ir ki­tas eks­pe­di­ci­jas Jo­ną vi­suo­met ly­dė­jo jo žmo­na Vi­da. Jis be ga­lo ger­bė ir ver­ti­no sa­vo šei­mą, sa­vo sū­nums skie­pi­jo krikš­čio­niš­ką­sias ver­ty­bes. Jau ir bai­gęs ak­ty­vią po­li­ti­nę kar­je­rą Jo­nas daž­nai man pa­skam­bin­da­vo. Iš­gy­ve­no dėl po­li­ti­nių spren­di­mų, ypač ver­ty­bi­niais klau­si­mais. Vi­suo­met no­rė­jo, kad šei­ma, krikš­čio­niš­ko­sios ver­ty­bės ir at­ei­ty­je lik­tų vals­ty­bės pa­grin­du.

Aš nie­ka­da ne­abe­jo­jau Jo­no tvir­tu žo­džiu, tvir­tu stu­bu­ru, kom­pe­ten­ci­ja ir at­sa­kin­gu­mu. Tai bu­vo žo­džio žmo­gus, tvir­tas, tie­sus, tei­sin­gas, gal kar­tais ir per tie­sus. Jis už tai po­li­ti­ko­je bran­giai mo­kė­jo, bet mes vi­sa­da ži­no­jo­me jo tik­rą nuo­mo­nę ir ver­ty­bes. Toks bu­vo J. Ši­mė­nas – po­li­ti­kas, sig­na­ta­ras, drau­gas, ko­le­ga, ben­dra­žy­gis. Il­sė­kis, mie­las Jo­nai, ra­my­bė­je, te­gu bū­na jums leng­va Lie­tu­vos že­me­lė. Jūs iš­lik­si­te vi­suo­met mū­sų šir­dy­se. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju J. Ur­ba­na­vi­čiui.

Kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę ir Sig­na­ta­rų klu­bo kanc­le­rę I. An­dru­kai­tie­nę. Pra­šau.

 

Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, sig­na­ta­rų A. Pa­tac­ko ir J. Ši­mė­no gi­mi­nės ir drau­gai, pa­žįs­ta­mi ir ben­dra­žy­giai. Šian­dien mes mi­ni­me iš tik­rų­jų dvie­jų Lie­tu­vos di­džia­vy­rių – A. Pa­tac­ko ir J. Ši­mė­no – ju­bi­lie­jus. Jie abu­du iš­ėjo ana­pi­lin per anks­ti, bet tai bu­vo žmo­nės, ku­rie tu­rė­jo la­bai tvir­tą stu­bu­rą. La­bai ge­rai, kad mi­ni­me kar­tu jų ju­bi­lie­jus šio­je sa­lė­je. A. Pa­tac­kas šian­dien bus pa­gerb­tas Ka­ri­nin­kų ra­mo­vė­je Kau­ne, J. Ši­mė­nas tur­būt tik­tai čia.

Tai bu­vo žmo­nės, ku­rie su­pra­to, kas yra lie­tu­vių kal­ba, kas yra lie­tu­vių kal­bos is­to­ri­ja, kas yra mū­sų šak­nys, kas yra mū­sų tra­di­ci­jos. Jei­gu kas ne­skai­tė­te, bū­ti­nai pa­skai­ty­ki­te A. Pa­tac­ko „Vir­smus“. Su­pra­si­te mū­sų tau­tos es­mę ir prie­der­mę. Kai šian­dien mū­sų pro­gra­mo­se ir mū­sų lek­si­ko­ne dings­ta žo­dis „tau­ta“, tai šiems abiem di­džia­vy­riams tai bu­vo ker­ti­nis žo­dis, reiš­kian­tis ir tu­rin­tis pras­mę ir gi­lią są­vo­ką.

No­rė­jau apie tai ne­kal­bė­ti, bet tu­riu pa­sa­ky­ti. Va­kar mes, Sig­na­ta­rų klu­bo val­dy­ba, ap­si­lan­kė­me Sig­na­ta­rų na­muo­se ir su­pra­to­me, kad Ko­vo 11-osios pa­skel­bi­mas bu­vo „Flu­xus“ ren­gi­nys. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, nu­ei­ki­te į Sig­na­ta­rų na­mus da­bar ir pa­si­žiū­rė­ki­te vi­są eks­po­zi­ci­ją. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad J. Ši­mė­nas ir A. Pa­tac­kas to­kiai kryp­čiai pri­tar­tų. Aš ma­nau, kad jie vi­so­mis iš­ga­lė­mis ban­dy­tų pa­teik­ti ir pa­sa­ky­ti vie­ną ele­men­ta­rų da­ly­ką – nie­ka­da ne­ga­li­ma kirs­ti sa­vo šak­nų. Ne­no­riu aš dau­giau il­giau kal­bė­ti šia te­ma, bet mes va­kar (nuo­šir­džiai pa­sa­ky­siu) vi­si pa­ty­rė­me šo­ką.

Šian­dien su mu­mis yra J. Ši­mė­no šei­ma. Jo­nas už­au­gi­no tris sū­nus. Šian­dien su mu­mis yra Liu­tau­ras ir Pau­lius. Abu­du jau­čia tė­vo pe­tį, vi­są gy­ve­ni­mą jau­tė. Aš no­riu jums pa­sa­ky­ti: neš­ki­te tė­vo aukš­tai iš­kel­tą vė­lia­vą, tai yra jū­sų prie­der­mė. Čia bu­vo taip la­bai švel­niai pa­sa­ky­ta Sta­sio apie žmo­ną Vi­dą, tai aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad Vi­da lai­kė ne tris kam­pus, o vi­sus ke­tu­ris na­mie. Aš ži­nau, Vi­da, kiek tu pa­da­rei, kad Jo­nas bū­tų toks, koks jis bu­vo, tai 70 % ta­vo pa­ra­ma jam vi­sais klau­si­mais. Ka­dan­gi šian­dien šei­ma yra su mu­mis, Sig­na­ta­rų klu­bas no­ri, Vi­da, tau įteik­ti „Lais­vės vė­ją“. Tai ne tik Jo­nui bu­vo la­bai bran­gu, bet ir jums vi­siems. Ačiū, Vi­da, kad Jo­nui pa­dė­jai bū­ti Jo­nu. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tei B. Va­lio­ny­tei. Sig­na­ta­ro J. Ši­mė­no ar­ti­mie­siems, vi­siems Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, ku­rie ste­bi šios die­nos po­sė­dį, ir vi­siems da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me. Skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti vie­tas ir skel­biu re­gist­ra­ci­ją.

Už­si­re­gist­ra­vo 101 Sei­mo na­rys.

Ger­bia­mi ko­le­gos, va­kar mū­sų mie­la ko­le­gė R. Ta­ma­šu­nie­nė šven­tė la­bai gra­žų ju­bi­lie­jų, no­rė­čiau sa­vo ir vi­so Sei­mo var­du ją pa­svei­kin­ti. (Plo­ji­mai)

 

10.39 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. rug­sė­jo 28 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dė­ko­ju. Pra­de­da­me da­ly­ki­nę po­sė­džio da­lį. Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. V. Ąžuo­las prie mik­ro­fo­no, pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du pra­šo­me iš­brauk­ti 1-3 klau­si­mą dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėl krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ar ne? Ge­rai, dė­kui. L. Kas­čiū­nas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Pra­šau sa­vo pa­ties įsta­ty­mą, dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mą, iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės, rei­kia dar prie jo pa­dir­bė­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Jūs tu­ri­te gal­vo­je mū­sų dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mą – Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo pro­jek­tą, taip? Dė­ko­ju. Dau­giau pa­siū­ly­mų nė­ra. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi.

Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja siū­lo iš­brauk­ti iš šios die­nos dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą pro­jek­tą Nr. XIVP-2983. Bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te šiam siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 105: už – 46, prieš – 53, su­si­lai­kė 6. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Klau­si­mas lie­ka dar­bo­tvarkėje.

Ki­tas pa­siū­ly­mas… Taip, I. Ši­mo­ny­tė. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). At­si­pra­šau, už­si­ple­pė­jau ir bal­sa­vau ne taip, kaip tu­rė­jau. Tik­rai prieš.

PIRMININKĖ. Dėl pro­to­ko­lo. Ge­rai. Dė­kui.

L. Kas­čiū­nas pra­šo iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mą – Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos įsta­ty­mą. Ka­dan­gi pats ini­cia­to­rius pra­šo, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­kui.

Ir dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar rei­kia bal­suo­ti? Rei­kia. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te… At­si­pra­šau, J. Sa­ba­taus­kas dar dėl dar­bo­tvarkės.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). At­si­pra­šau, ap­si­ri­kau dėl bal­sa­vi­mo, no­rė­jau bal­suo­ti prieš. Prieš tai.

PIRMININKĖ. Ge­rai, įskai­ty­si­me dėl pro­to­ko­lo. Dau­giau ne­ma­tau pa­siū­ly­mų. Pra­šom, P. Sau­dar­gas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš ir­gi pri­bė­gau prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no, ka­dan­gi už­si­kal­bė­jau su ger­bia­mais sig­na­ta­rais ir ne taip pa­spau­džiau myg­tu­ką. Aš no­rė­jau bal­suo­ti už pra­ei­ta­me bal­sa­vi­me.

PIRMININKĖ. Vis­kas ge­rai. Ga­lu­ti­nio re­zul­ta­to vis tiek tai ne­kei­čia. Bal­suo­ja­me dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Kas pri­ta­ria­te dar­bo­tvarkei, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 107: už – 82, prieš – 1, su­si­lai­kė 24. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

 

10.42 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su paklau­si­mu, ar Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo nuo­sta­tos ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2983(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. A. Vyš­niaus­kas. Pra­šom.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frak­ci­jos var­du no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pus­va­lan­džio per­trau­kos.

PIRMININKĖ. Pra­šy­mas yra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

A. Vin­kus. Pra­šom.

A. VINKUS (LVŽSF). Pra­šom ma­no bal­są įskai­ty­ti už, bal­suo­jant dėl dar­bo­tvarkės.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, dėl pro­to­ko­lo įskai­ty­si­me už.

 

10.43 val.

Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3002(2) (svars­ty­mas)

 

To­liau pa­gal mū­sų dar­bo­tvarkę 1-4 klau­si­mas – Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3002(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Kvie­čiu Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to na­rį E. Sa­bu­tį, kad pri­sta­ty­tų ko­mi­te­to iš­va­dą dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to.

Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mo in­ter­va­las nuo 11 val. 30 min.

E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas rug­sė­jo 20 die­ną svars­tė ši­tą klau­si­mą ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­dai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­tą ko­mi­te­to iš­va­dą. Dis­ku­tuo­ti dėl šio įsta­ty­mo pro­je­k­to nie­kas ne­už­si­ra­šė. Dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo taip pat nė­ra. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.44 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-2226 „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2888(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2888(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – ger­bia­mas E. Jo­vai­ša.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­me, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė šį nu­ta­ri­mą, teik­tą jo pa­ties, ir tam nu­ta­ri­mui pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­tą ko­mi­te­to iš­va­dą. Dis­ku­tuo­ti nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Dėl mo­ty­vų taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Ačiū. Tai­gi, ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.45 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2440(3) (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti V. Gap­šį, kad pri­sta­ty­tų bu­vu­sį 1-7, da­bar jau 1-6 klau­si­mą – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2440(3). Pra­ne­šė­jas – V. Gap­šys ar­ba bet ku­ris ki­tas iš dar sep­ty­nių pa­si­ra­šiu­sių na­rių. V. Gap­šys yra. Pra­šom, žo­dis jums.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šis pro­jek­tas yra il­gai dis­ku­tuo­ja­mas vie­šo­jo­je erd­vė­je, to­dėl šian­dien gal­vo­jau, ar dar kar­tą pa­teik­ti vi­sus skai­čius, ar ge­riau pa­si­žiū­rė­ti į es­mę, ko­dėl jis šian­dien at­ke­liau­ja į šią tri­bū­ną. Tai nu­spren­džiau, kad vis dėl­to tas da­ly­kas, kad tos šei­mos, tie žmo­nės, tie ke­li šim­tai tūks­tan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių, ku­rie yra pa­ė­mę būs­to pa­sko­las, šian­dien lau­kia mū­sų žings­nių, val­džios at­sto­vų po­žiū­rio į juos ir jų su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją.

Man daž­nai yra prie­kaiš­tau­ja­ma, kad kai Dar­bo par­ti­ja įre­gist­ra­vo šį pro­jek­tą, kar­tu su­si­ta­rė su opo­zi­ci­nė­mis frak­ci­jo­mis, kad pa­lai­ky­tu­me ben­drai tą klau­si­mą, kad tai yra žmo­nės, ku­rie pri­si­ė­mė pa­tys sa­vo ri­zi­ką, kad pa­sko­los yra jų at­sa­ko­my­bė. Taip iš da­lies yra, jie tei­sūs, bet pa­žiū­rė­ki­me vi­są kon­teks­tą, ku­ris bu­vo su­si­da­ręs.

Pir­ma, 30 % eu­ro zo­nos ša­lių ten tu­ri ne­fik­suo­tas pa­lū­ka­nas, 30 % žmo­nių, ku­rie ėmė Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­sko­las, tu­ri ne­fik­suo­tas pa­lū­ka­nas. Lie­tu­vo­je to­kių fak­tiš­kai 100 %. Ko­dėl taip su­si­da­rė, ko­dėl mū­sų val­džia ne­pa­žiū­rė­jo iš anks­to į ga­li­my­bes fik­suo­ti pa­lū­ka­nas, kaip pa­da­rė da­nai, kaip pa­da­rė pran­cū­zai, bel­gai, vo­kie­čiai ir ki­tos ša­lys? Lie­tu­va ne­si­ė­mė tos ini­cia­ty­vos, to­dėl at­sa­ko­my­bė kren­ta ant mū­sų pe­čių.

Sa­ko, kad vi­si gal­vo­jo apie tai, kad tu­rė­jo įver­tin­ti sa­vo fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, tai ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ro­dik­liai, ku­riuos tu­rė­jo ver­tin­ti, – iki 5 % pa­ki­lu­sios pa­lū­ka­nos, ar žmo­gus ga­lės su­mo­kė­ti. Mes jau per­žen­gė­me tą pro­cen­tą, jau Lie­tu­vo­je pa­sko­los per­žen­gė 5 %, me­ti­nės pa­lū­ka­nos. Tai yra di­džiu­liai skai­čiai, ku­rių žmo­nės ne­ga­lė­jo įver­tin­ti ir ne­ga­lė­jo už­si­fik­suo­ti pa­lū­ka­nų.

Ar dėl to ky­la tam tik­ra val­džios at­sa­ko­my­bė? Aš ma­nau, kad taip. Ar tie žmo­nės tu­ri tei­sę, mo­kė­da­mi mo­kes­čius, da­lį gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio at­gau­ti? Aš ma­nau, kad taip. To­dėl mes tei­kia­me pro­jek­tą, ku­ris su­teik­tų žmo­gui ga­li­my­bę da­lį sa­vo ap­mo­kes­ti­na­mos su­mos su­si­ma­žin­ti pa­lū­ka­nų su­mo­kė­tu dy­džiu, tai yra vie­niems me­tams. 2023-ie­ji bu­vo tie pi­ko me­tai, kai pa­lū­ka­nos iš­ki­lo la­biau­siai, žmo­nės pa­ju­to tą šo­ką skau­džiau­siai. Mes ma­to­me iš sta­tis­ti­kos, kad žmo­nių var­to­ji­mo ga­li­my­bės kren­ta, to­dėl mes tik­rai ga­lė­tu­me nu­šau­ti du zui­kius.

Vie­nas da­ly­kas, mes ga­lė­tu­me da­lį pi­ni­gų su­grą­žin­ti tiems žmo­nėms, ku­rie ga­lė­tų už­tik­rin­ti var­to­ji­mą ir ati­tin­ka­mai ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mą. Tas mums ly­giai taip pat svar­bu for­muo­jant biu­dže­tą, nu­sta­tant ki­tus da­ly­kus, to­dėl šis pro­jek­tas spren­džia ne tik tų žmo­nių pro­ble­mas, spren­džia ir vi­sos Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pro­ble­mą.

Ar mes bū­tu­me vie­nin­te­liai? Ne. Pa­si­žiū­rė­ki­me į ap­lin­ki­nes ša­lis. Grai­kai. Grai­kų vy­riau­sy­bė su­ge­bė­jo su­tar­ti su ban­kais ir jie pa­va­sa­rį už­fik­sa­vo 12 mė­ne­sių sa­vo są­skai­ta pa­lū­ka­nas. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė dar ta­da ty­lė­jo. Pa­žiū­rė­ki­me į ita­lus, ku­rie įsi­ve­da ban­kų ap­mo­kes­ti­ni­mą, la­bai pa­na­šų, be­je, kaip Lie­tu­vo­je, ir ita­lai da­lį tų pi­ni­gų skirs bū­tent būs­to pa­sko­loms kom­pen­suo­ti. Pa­si­žiū­rė­ki­me į len­kus, kai val­džia mums sa­ko, kad ne­žiū­rė­ki­me į len­kus, ten ki­ta si­tu­a­ci­ja ir pa­na­šiai, bet len­kai ėmė­si, kad būs­to pa­sko­los bū­tų žmo­nėms pi­ges­nės, ir vis dėl­to lie­tu­viai my­li tą Len­ki­ją ir va­žiuo­ja ten nu­si­pirk­ti pi­ges­nių pro­duk­tų, žiū­ri į jų pa­vyz­dį ir su pa­vy­du žiū­ri. To­dėl aš sa­kau, kad mums rei­kia tai pa­da­ry­ti.

Kai kal­ba­me apie fi­nan­si­nius šal­ti­nius, vi­sa­da pri­me­na­ma: o iš ko mes tai ap­mo­kė­si­me? Ga­liu kal­bė­ti už Dar­bo par­ti­ją tik­rai, bet ir ki­ta opo­zi­ci­jos da­lis tur­būt ga­lės pa­tvir­tin­ti. Kai mes bal­sa­vo­me, kai trū­ko val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai bal­sų dėl ban­kų pa­pil­do­mo ap­mo­kes­ti­ni­mo, tų bal­sų at­si­ra­do opo­zi­ci­jo­je. To­dėl mes sa­vo in­dė­lį ir at­sa­ko­my­bės da­lį jau pri­si­ė­mė­me, vals­ty­bės biu­dže­tas jau pa­si­pil­dys tais pi­ni­gais iš ban­kų, ne­pai­sant to, kad daž­nai mums ro­do­ma, kad tai nė­ra tie ban­kų pi­ni­gai, tai nė­ra iš pa­lū­ka­nų su­kaup­tas pel­nas, ku­ris nu­ke­liaus į vals­ty­bės biu­dže­tą. Bet ar tik­rai? Jei­gu ban­kai ne­tu­rė­tų pel­nin­gu­mo ir tik­tai iš Eu­ro­pos Cen­tri­nia­me Ban­ke lai­ko­mų pi­ni­gų bū­tų tu­rė­ję už­dar­bį, ar mes bū­tu­me drį­sę da­ry­ti tą ap­mo­kes­ti­ni­mą? Ne, grei­čiau­siai ne­bū­tu­me. To­dėl vi­sos tos ki­še­nės bu­vo pri­kaup­tos ban­kų pi­ni­gų, už­dirb­tų pi­ni­gų, pel­no, taip, kaip ir reg­la­men­tuo­ja tei­sės ak­tai, pi­ni­gų… da­lį mes jau ap­mo­kes­ti­no­me, to­dėl mes tie­siog tu­ri­me ne tik tei­sę, bet yra tam tik­ra mo­ra­li­nė pa­rei­ga da­lį tų pi­ni­gų grą­žin­ti žmo­nėms, ku­rie dėl iš­au­gu­sių pa­sko­lų jau­čia sun­ku­mus. Ar tik­rai jau­čia? Nau­jau­si da­ly­kai, ku­riuos gir­džiu ir iš Sei­mo ko­le­gų, yra tai, kad jau at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie ima var­to­ji­mo pa­sko­lą tam, kad su­grą­žin­tų da­lį būs­to pa­sko­los pa­lū­ka­nų. Ar tai yra są­ži­nin­ga jų at­žvil­giu? Ne. Ar tai gi­li­na pro­ble­mą? Taip. To­dėl šiuo at­ve­ju mes ne­tu­ri­me daug pa­si­rin­ki­mų, kaip ga­li­me dar spręs­ti ši­tą klau­si­mą.

Ži­no­ma, kas nors pa­sa­kys, kad Lie­tu­vos ban­kas pa­tei­kė pa­siū­ly­mą dėl fik­suo­tų pa­sko­lų pa­lū­ka­nų ir kad tu­rė­tų bū­ti ša­lia pa­siū­ly­mas dėl ne­fik­suo­tų, plau­kio­jan­čių, ir fik­suo­tų, bet tai jau yra pa­vė­luo­ta. Kas da­bar fik­suos pa­lū­ka­nas, kai jos yra pa­sie­ku­sios pi­ką? Tą rei­kė­jo da­ry­ti, kai jos bu­vo nei­gia­mo­je zo­no­je, ta­da rei­kė­jo ska­tin­ti. Apie tai kal­bė­jo­me Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te, bet veiks­mų, de­ja, Vy­riau­sy­bė ne­si­ėmė. Tas spren­di­mas, nors ir Lie­tu­vos ban­ko, yra tam tik­ra iš­ei­tis, bet ji yra tik­tai da­li­nė ir tik­tai – į at­ei­tį. O šian­dien ki­to spren­di­mo mes ne­tu­ri­me.

Vy­riau­sy­bė pa­si­rin­ko tie­siog lauk­ti ir sa­ky­ti, kad Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas pra­dės ma­žin­ti pa­lū­ka­nų nor­mas ir mes ga­lė­si­me at­si­kvėp­ti. Taip, su­tin­ku, at­eis ta die­na, kai bus ma­ži­na­mos, tik grei­čiau­siai ne taip grei­tai, kaip mes ti­ki­mės, gal­būt tai bus ki­tų me­tų vi­du­rys, gal bus an­tra pu­sė, gal­būt, jei­gu in­flia­ci­ja kris, ir šiek tiek anks­čiau. Bet iš­girs­ki­me, ką sa­ko Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko val­dan­čio­sios ta­ry­bos na­riai: mes iš­lai­ky­si­me aukš­tą pa­lū­ka­nų ly­gį tiek, kiek rei­kės in­flia­ci­jai su­ma­žin­ti. Tai reiš­kia, kad net jei­gu ir su­ma­žins, kad ir, tar­ki­me, 0,25 % pa­lū­ka­nas, jos vis tiek bus aukš­to ly­gio, jos vis tiek bus to­kio ly­gio, koks da­ro mū­sų gy­ven­to­jų su­dė­tin­gą fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją. To­dėl šian­dien su tuo pro­jek­tu mes žiū­ri­me į tuos žmo­nes, į tuos 100 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių, ku­rie są­ži­nin­gai mo­ka mo­kes­čius ir tu­ri tam tik­ras tei­ses rei­ka­lau­ti, kad val­džia ir į juos at­kreip­tų dė­me­sį.

Taip, daž­nai tai yra di­džių­jų mies­tų gy­ven­to­jai, ku­rie neis pro­tes­tuo­ti prieš Vy­riau­sy­bės lan­gus, nes jiems ta­da šei­ma la­biau rū­pi, nes jiems rei­kia iš­lai­ky­ti vai­kus, jiems gal­būt kar­tais rei­kia ir pa­si­sko­lin­ti iš tė­vų pi­ni­gų, kad ga­lė­tų su­mo­kė­ti tas būs­to pa­sko­los pa­lū­ka­nas. To­dėl daž­nas pa­si­ra­šan­tis, kai da­rė­me ini­cia­ty­vą ir rin­ko­me pa­ra­šus, bu­vo vy­res­nio am­žiaus žmo­gus. Aš pats as­me­niš­kai klaus­da­vau, ko­dėl tu pa­si­ra­šai? To­dėl pa­si­ra­šau, kad ma­no vai­kams, ma­no anū­kams tai rū­pi ir tai skau­da. To­dėl ne­tie­sa, kad tik tie, ku­rie tu­ri pa­sko­las, yra su­si­ję su šiuo pro­jek­tu, su šiuo pro­jek­tu yra su­si­ję dau­giau, ma­nau, ne­gu mi­li­jo­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Tai ir vai­kai, ku­rie gy­ve­na to­se šei­mo­se ir nu­ken­čia, nes tė­vai tu­ri iš­leis­ti pi­ni­gus ne jų moks­lui, ne jų švie­ti­mui, ne jų bū­re­liams, o būs­to pa­sko­lai, tai ir se­ne­liai, ku­rie tu­ri pa­sko­lin­ti sa­vo anū­kams, tai ir tė­vai, ku­rie iš­gy­ve­na dėl sa­vo vai­kų fi­nan­si­nės si­tu­a­ci­jos.

To­dėl šian­dien žiū­rė­da­mas į jus pra­šau leis­ti pra­dė­ti ši­tą pro­jek­tą svars­ty­ti, su­teik­ti žmo­nėms ga­li­my­bę dis­ku­tuo­ti, ne­už­baig­ti ši­to pro­jek­to šian­die­nos po­sė­dy­je, o at­ver­ti dis­ku­si­jas. Vy­riau­sy­bę ra­gi­na­me im­tis veiks­mų, jei­gu ne­pa­siū­lo, ne­su­tin­ka su ši­ta al­ter­na­ty­va, siū­ly­ti ki­tas, ne­sė­dė­ti abe­jin­gai su­dė­jus ran­kas ir ne­sa­ky­ti, kad kan­čia yra ge­riau­sia ir tie­siog lau­ki­me, kol su­ma­žės pa­lū­ka­nos. At­sa­kin­ga val­džia taip ne­si­el­gia.

PIRMININKĖ. Lai­kas. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si V. Se­meš­ka.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš ma­nau, mes tu­ri­me Lie­tu­vo­je to­kį is­to­ri­nį pi­ni­gų po­li­ti­kos fe­no­me­ną – nuo 2020 me­tų pi­ni­gų kie­kis Lie­tu­vo­je au­go spar­čiau­siai tarp vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių.

Ant­ras da­ly­kas, kad in­dė­liai ko­mer­ci­niuo­se ban­kuo­se ir­gi au­go spar­čiau­siai tarp vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Ban­kų lik­vi­du­mo per­tek­lius ir­gi yra pats di­džiau­sias tarp vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Šių me­tų I pus­me­čio „Swed­ban­ko“ pel­nas di­dė­jo 4,3 kar­to, o SEB ban­ko au­go 2,2 kar­to. Ma­to­me, kad pi­ni­gų kie­kis yra di­džiu­lis. Bet yra ne­su­pran­ta­ma tai, kad pa­gal Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko skel­bia­mą duo­me­nų su­ves­ti­nę pa­sko­lų pri­ei­na­mu­mas ver­slui ir žmo­nėms yra pats su­dė­tin­giau­sias ir pa­ti di­džiau­sia yra pa­lū­ka­nų nor­ma…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). …tarp vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Ar jūs ga­li­te at­sa­ky­ti, jei­gu bus ne­pri­tar­ta ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, gal rei­kia pa­reng­ti ko­kį spe­cia­lų įsta­ty­mą, nes ši­ta val­džia ne­su­ge­ba spręs­ti pi­ni­gų po­li­ti­kos klau­si­mų?

V. GAPŠYS (DPF). Vi­siš­kai su­tin­ku su ju­mis. Jūs la­bai tiks­liai įvar­di­no­te esa­mą si­tu­a­ci­ją. Dėl to, ma­ty­da­mi ši­tuos da­ly­kus, aš ma­nau, ne tik aš, bet ir jūs spau­dė­te myg­tu­ką ap­mo­kes­tin­ti pa­pil­do­mai ban­kus. To­kiu bū­du mes su­da­rė­me val­džiai ga­li­my­bę gau­ti pa­pil­do­mų fi­nan­si­nių iš­tek­lių ir ga­li­my­bę spręs­ti su­si­da­ran­čias so­cia­li­nes pro­ble­mas. Mes ma­to­me, kad ban­kų pa­lū­ka­nos Lie­tu­vos gy­ven­to­jams yra di­džiau­sios.

Aš pa­mi­nė­jau Grai­ki­jos pa­vyz­dį. Ten bu­vo nu­ei­ta ki­tu ke­liu: ne­įves­tas pa­pil­do­mas mo­kes­tis, bet tie­siog pa­grin­di­niai ban­kai pa­tys pa­skel­bė, kad fik­suo­ja, at­ro­do, ko­vo mė­ne­sio ly­gio pa­sko­lų pa­lū­ka­nas ir 12 mė­ne­sių sa­vo są­skai­ta ban­kai yra pa­si­ruo­šę žmo­nėms tas pa­lū­ka­nas už­fik­suo­ti. Tai bu­vo tuo me­tu skai­čiuo­ja­ma, kad jiems kai­nuos virš 200 mln. eu­rų (ma­nau, kad kai­nuos dau­giau), ir tai bū­tų pa­lie­tę apie 500 tūkst. grai­kų, ku­rie tu­ri ne­fik­suo­tas pa­lū­ka­nas. Lie­tu­va tuo me­tu iš­vis nie­ko ne­siū­lė. Ta­da mes bu­vo­me pir­mie­ji, ku­rie pra­dė­jo­me kel­ti tuos klau­si­mus kar­tu su ju­mis ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te. Aš ma­nau, kad tik­rai, jei­gu ši­tas pro­jek­tas ne­bus pa­lai­ky­tas, tai nė­ra pa­bai­ga. Ta pro­ble­ma tu­ri bū­ti spren­džia­ma.

PIRMININKĖ. V. Se­meš­kos nė­ra sa­lė­je. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų vėl­gi Tei­sės de­par­ta­men­tas su­ra­šė tas pa­čias pa­sta­bas. Ko­dėl jūs į jas ne­re­a­guo­ja­te? Pra­de­da at­ro­dy­ti, kad tai toks po­li­ti­nis, po­pu­lis­ti­nis žings­nis, ku­ris iš tik­rų­jų vėl ke­lia tuos pa­čius klau­si­mus, tar­kime, dėl 2009 me­tų pa­im­tų pa­sko­lų ir po to ki­tų pa­sko­lų. Yra tam tik­rų ne­aiš­ku­mų, ku­riuos rei­kė­tų pa­aiš­kin­ti. Taip pat dėl tų su­mų, ku­rios anais lai­kais gal bu­vo tik­rai ne­ma­žos, šiuo me­tu jos ga­li bū­ti kom­pen­suo­ja­mos kur kas… na, ne to­kios žy­mios. Ko­dėl ne­pai­so­te Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mų?

V. GAPŠYS (DPF). Tei­sės de­par­ta­men­tas ga­li teik­ti tei­si­nes pa­sta­bas, ir iš jų tei­si­nė yra vie­na, o ki­ta po­li­ti­nė. To­dėl šiuo at­ve­ju Tei­sės de­par­ta­men­to rei­kė­tų pa­klaus­ti, ar jis ne­per­žen­gia kai kur sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ri­bų.

Dėl tei­si­nės pa­sta­bos. Taip, ten yra klau­si­mas dėl to, kad tie as­me­nys, ku­rie pa­si­nau­do­jo leng­va­ta iki 2009 me­tų, gal­būt te­oriš­kai ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti dar kar­tą vie­na leng­va­ta. Vie­nas da­ly­kas, to­kių žmo­nių tik­rai bū­tų la­bai ne­daug net ir te­oriš­kai. Aš ma­nau, kad tą pro­ble­mą bū­tų ga­li­ma su­dė­lio­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te svars­tant pro­jek­tą ir iš­spręs­ti, aš net­gi tu­riu tam tik­rų pa­siū­ly­mų. Tie­siog ka­dan­gi tai yra ju­ri­di­niai da­ly­kai, ku­riuos rei­kė­tų tiks­liau de­rin­ti su kai ku­riais tei­si­nin­kais, tai yra ga­na leng­vai iš­spren­džia­mas klau­si­mas.

An­tra pa­sta­ba. Tei­sės de­par­ta­men­tas kaž­ko­dėl po­li­tiš­kai pa­gal­vo­jo, kad gra­žiau bū­tų pri­tai­ky­ti taip, kaip tai­ko­ma gy­vy­bės drau­di­mui tam tik­ra ri­ba. Ne, mes po­li­tiš­kai no­ri­me, kad bū­tų tai­ko­ma to­kia ri­ba, kaip bu­vo 2009 me­tais, nes ki­tu at­ve­ju žmo­nės iš es­mės ne­gau­tų jo­kios di­des­nės nau­dos, ypač jei­gu nau­do­ja­si ir­gi tais drau­di­mi­niais da­ly­kais, pen­si­jų kau­pi­mais ir pa­na­šiai. To­dėl šiuo at­ve­ju ten jau yra po­li­ti­nė pa­sta­ba, ku­ri per­žen­gė Tei­sės de­par­ta­men­to ri­bas. Nors mes ger­bia­me Tei­sės de­par­ta­men­tą, kad ga­li­me su jais pa­dis­ku­tuo­ti, bet jie tu­rė­tų veng­ti po­li­ti­nių dis­ku­si­jų, tu­rė­tų žiū­rė­ti tei­si­nės tech­ni­kos da­ly­kus.

Tei­si­nės tech­ni­kos po­žiū­riu pro­jek­tas, pa­ly­gin­ti su kai ku­riais net iš Vy­riau­sy­bės at­ei­nan­čiais, kaip ma­to­te, yra ga­na ge­rai su­ra­šy­tas, taik­lus, tiks­lus, tei­siš­kai tvar­kin­gas. Jei­gu pa­si­žiū­rė­si­me, tar­ki­me, vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­ma iš Vy­riau­sy­bės net ke­le­tą kar­tų ne­per­ėjo jū­sų val­do­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to žings­nio, to­dėl šiuo at­ve­ju, jei klai­das rei­kė­tų tai­sy­ti, tai rei­kė­tų vi­siems tai­sy­ti. Mes su­tin­ka­me, mes esa­me pa­si­ruo­šę dis­ku­tuo­ti, bet tik­rai pro­jek­tas yra pa­reng­tas ir ge­rai pa­reng­tas, kad bū­tų ga­li­ma šian­dien po pa­tei­ki­mo jam pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia I. Ši­mo­ny­tė. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. La­bai džiau­giuo­si, kad jūs ke­tu­rių sa­ki­nių pro­jek­tą su­ge­ba­te taip ko­ky­biš­kai pa­reng­ti, bet aš tu­riu vie­ną to­kį klau­si­mą, ku­rį už­duo­siu pas­kui, nes pir­miau­sia pa­si­sa­ky­siu.

Tai, ką jūs da­ro­te, yra gud­ra­vi­mas. Jūs tei­gia­te, kad ši­tos lė­šos bus pa­im­tos iš so­li­da­ru­mo mo­kes­čio, bet so­li­da­ru­mo įmo­kos įsta­ty­mas ne­nu­ma­to to­kio lė­šų pa­nau­do­ji­mo. Taip, jį ga­li­ma pa­keis­ti, jūs tai ban­dė­te pa­da­ry­ti, kai įsta­ty­mas bu­vo svars­to­mas, tam ne­bu­vo Sei­mo pri­tar­ta. Jei­gu jūs vėl ban­dy­si­te tai pa­da­ry­ti, tai 2024 me­tų biu­dže­to pro­jek­te jums teks nu­brauk­ti la­bai kon­kre­čius ka­ri­nio mo­bi­lu­mo, tai yra „Via Bal­ti­cos“, til­tų ir vi­sus ki­tus, ar ka­ri­nės in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus, ku­riems tos lė­šos yra da­bar biu­dže­te su­pla­nuo­tos, ku­rie pra­dė­ti vyk­dy­ti ir ku­rie tu­rė­tų bū­ti įvyk­dy­ti nu­sta­ty­tu lai­ku. Tai, ką jūs da­bar siū­lo­te, yra ši­tų lė­šų grą­ži­ni­mas iš sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to pa­pras­tai – taip, kaip ir bet ko­kio ki­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

Man ki­tas klau­si­mas yra įdo­mus: kas 2024 me­tais bus ki­taip, kad ši­ta nuo­sta­ta tu­rė­tų ga­lio­ti tik­tai vie­ne­rius me­tus? Ar ta­da pa­lū­ka­nos, jū­sų nuo­mo­ne, kaž­kaip ims ir stai­giai nu­kris? Ar se­ne­liams ir tė­vams ne­be­rū­pės kre­di­tai, ku­riuos pa­si­ė­mę yra jų anū­kai ir vai­kai, ir taip to­liau, ir pa­na­šiai? Ko­dėl jūs siū­lo­te ši­tą leng­va­tą vie­ne­riems me­tams?

V. GAPŠYS (DPF). Pir­miau­sia to­dėl, kad jūs ne­siū­lo­te jo­kios pa­gal­bos tiems žmo­nėms ir pa­lie­ka­te tuos šim­tus tūks­tan­čių žmo­nių tie­siog ken­tė­ti, kol tas Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas pa­keis sa­vo po­li­ti­ką, pi­ni­gų po­li­ti­ką. Šiuo at­ve­ju, skir­tin­gai ne­gu ki­tos Vy­riau­sy­bės, jūs tos pro­ble­mos vi­sai ne­ma­to­te. Ita­lai, grai­kai, len­kai ma­to. Ta pa­ti Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko va­do­vė pa­sa­kė: aš jau ma­tau, kad tai yra sun­ku. De­ja, jūs ne­ma­to­te. Tai jūs, ne­ma­ty­da­ma ši­tos… Tu­ri­te su­pras­ti, ger­bia­ma prem­je­re, kad jūs ne­sa­te vie­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos par­la­men­te, kad ir kaip jums no­rė­tų­si, kad bū­tu­mė­te vie­na ir ke­li kon­ser­va­to­riai ir ga­lė­tu­mė­te dė­lio­ti vis­ką, ir pri­im­ti vi­sus spren­di­mus. Aš jums pri­min­siu, ger­bia­ma prem­je­re, kad jūs net ne­tu­rė­jo­te rei­kia­mos dau­gu­mos be ši­tos opo­zi­ci­jos ban­kų ap­mo­kes­ti­ni­mo klau­si­mui pri­im­ti, to­dėl ši­ta opo­zi­ci­ja jums aiš­kiai ir sa­kė, kad mes ma­to­me ir ki­tus pa­nau­do­ji­mus.

Šiuo at­ve­ju ne­ap­si­me­ti­nė­ki­te, kad jūs vie­na ga­li­te pri­im­ti spren­di­mus. Biu­dže­tas ir­gi nė­ra jū­sų vie­nos, nors jums ir ten­ka kon­sti­tu­ci­nė at­sa­ko­my­bė jį at­neš­ti ir pri­sta­ty­ti Sei­mui. Kai jūs at­ne­ši­te spa­lio 10 die­ną, mes pa­si­ruo­šę su ju­mis kal­bė­tis, jei­gu jūs pra­dė­si­te kal­bė­tis kon­struk­ty­viai ir siū­ly­ti spren­di­mus. Pas­ta­ruo­ju me­tu mes iš jū­sų ma­to­me emo­ci­jų pliūps­nius, kur jūs kal­ba­te apie tai, kad šiuo at­ve­ju mes tą ga­li­me, to ne­ga­li­me pa­da­ry­ti. Par­la­men­tas yra vi­sų žmo­nių at­sto­vy­bė, vi­sų Lie­tu­vos žmo­nių at­sto­vy­bė, ir žmo­nės mums ir­gi su­tei­kia tam tik­ras tei­ses ir pa­rei­gas jiems at­sto­vau­ti. Jei­gu jūs ne­no­ri­te tiems 200 tūkst. žmo­nių at­sto­vau­ti, jū­sų va­lia, po­nų va­lia da­ry­ti, ką jūs no­ri­te, ir Vy­riau­sy­bei pri­im­ti, ko­kius no­ri­te, spren­di­mus. Bet jei­gu jūs at­ei­si­te ir į mū­sų frak­ci­ją, dis­ku­tuo­si­te, aš jus ir­gi kvie­čiu, aš pa­si­ruo­šęs bū­ti kiek įma­no­ma kon­struk­ty­ves­nis ir jūs pui­kiai ži­no­te, kad Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja vi­sa­da pa­si­žy­mė­da­vo tuo kon­struk­ty­vu­mu, kai jums rei­kė­da­vo tų bal­sų. Ga­li­te ne­si­juok­ti, o jei­gu juok­si­tės, ga­li­te pa­si­žiū­rė­ti bal­sa­vi­mo pro­to­ko­lus. Šiuo at­ve­ju, jei­gu mes tei­kia­me sa­vo pa­siū­ly­mus, tai mes esa­me pa­si­ruo­šę juos ir ap­gin­ti. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Bud­ber­gy­tė.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Vis dėl­to tei­kia­mas pro­jek­tas kai­nuo­tų 110 mln., kaip jūs pa­tys nu­ro­do­te, o gal net ir dau­giau. Ar ne­gal­vo­jo­te, kad, tei­kiant to­kį pro­jek­tą, vis dėl­to esant to­kiam ne­pa­di­dė­ju­siam biu­dže­to su­rin­ki­mo pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mui, kai mes vi­si taip pro pirš­tus iš tie­sų žiū­ri­me, kaip pa­di­din­ti tą mū­sų to­kį biu­dže­tą, ku­ris at­si­lie­ka nuo BVP au­gi­mo… Ar ne­gal­vo­jo­te, kad ta nuo­sta­ta įsta­ty­me, ku­ri šiuo me­tu pro­jek­te yra nu­ma­ty­ta, kad ga­li žmo­gaus pa­si­rin­ki­mu, jei­gu jis tu­ri pa­ė­męs ke­lis kre­di­tus, jo pa­si­rin­ki­mu bū­ti, nu, kaip sa­ko­ma, jam leis­ti­na pa­si­rink­ti… Ar ne­rei­kė­tų nu­ma­ty­ti ko­kio nors ri­bo­ji­mo, kur bū­tent, ar tai bū­tų pir­mas būs­tas, ar tai bū­tų pa­gal ver­tę ma­žiau­sias koks nors būs­tas, kad ta­da su­si­da­ry­tų ma­žes­ni kaš­tai ir ap­kro­vi­mas biu­dže­tui, kaip jūs ver­tin­tu­mė­te to­kį ši­to pro­jek­to per­žiū­rė­ji­mą? Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). La­bai taik­li pa­sta­ba. Iš tik­rų­jų pro­jek­tas ga­li bū­ti pa­tiks­lin­tas. Jei­gu at­si­ver­tų dis­ku­si­jų lan­gas, aš ma­nau, tų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų at­si­ras­tų, juos tik­rai tu­ri­me lai­ko ir ga­li­my­bių iš­dis­ku­tuo­ti. Mes pa­ė­mė­me for­mu­lę to­kią, ku­ri bu­vo nau­do­ja­ma iki 2009 me­tų bu­vu­sia­me pro­jek­te, bet lai­kas te­ka. Aš su­tin­ku, sa­kau, gir­džiu ir Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Aš ma­nau, kad Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ar ki­ti ko­mi­te­tai, ta­pę šio pro­jek­to tu­rė­to­jais ir svars­ty­to­jais, tik­rai ras­tų bū­dų tuos pa­to­bu­li­ni­mus at­lik­ti. Bet svar­bu prin­ci­pas, kad mes ju­dė­tu­me į prie­kį ir spręs­tu­me šim­tų tūks­tan­čių žmo­nių pro­ble­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, ger­bia­mas Vy­tau­tai, ga­lė­tu­mė­te šiek tiek re­pli­kuo­ti ger­bia­mai prem­je­rei. Aš tik tiek ga­liu kon­sta­tuo­ti pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą. Dėl Vy­riau­sy­bės tei­kia­mų pro­jek­tų Tei­sės de­par­ta­men­tas virš 70 % pa­tei­kė įvai­rių pa­sta­bų. Ko­mi­te­tai pri­vers­ti juos to­bu­lin­ti, su­da­ry­ti dar­bo gru­pes, kad bro­kuo­tus įsta­ty­mus iš­tai­sy­tų. Čia tik­rai ga­li­te drą­siai tą re­pli­kuo­ti, tai yra sta­tis­ti­ka, nes Vy­riau­sy­bės pro­jek­tai at­ei­na la­bai pras­tos ko­ky­bės.

Ki­tas da­ly­kas, ką kal­bė­jo dėl „Via Bal­ti­cos“ ir pa­na­šiai. Pi­ni­gai yra nu­ma­ty­ti, tai yra tre­jų me­tų pro­jek­tai, tik­rai ne iš tų pi­ni­gų ima­ma. Vie­nas da­ly­kas, man ky­la klau­si­mas, ka­dan­gi jau ne pir­mą kar­tą tei­kia­te tą pro­jek­tą, iš da­lies su­tin­ku su prem­je­rės iš­sa­ky­to­mis pa­sta­bo­mis, ar ne­at­ro­dy­tų va­rian­tas, kad Lie­tu­vo­je mo­kes­čių su­rin­ki­mas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas yra di­džiau­sia pro­ble­ma, dėl ko per biu­dže­to kraš­tus mes ne­su­ren­ka­me tų pi­ni­gų ir nu­te­ka­me? Ko­kią jūs pa­siū­ly­tu­mė­te mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo al­ter­na­ty­vą, kad ši­ta pi­ni­gų su­ma, 100 mln., bū­tų su­rink­ta?

V. GAPŠYS (DPF). Mes vi­sa­da esa­me pa­si­ruo­šę at­vi­roms dis­ku­si­joms. Tik­rai tie­siu ran­ką ir prem­je­rei, ne­no­riu bū­ti toks, ku­ris tik gin­či­ja­si, no­riu bū­ti tas, ku­ris gin­či­ja­si kon­struk­ty­viai, ir tas idė­jas esu pa­si­ruo­šęs gin­ti ir ap­gin­ti. Šiuo at­ve­ju kvie­čiu ir Vy­riau­sy­bę ne­bi­jo­ti dis­ku­si­jos ir ne­bi­jo­ti pro­jek­tų pa­tei­ki­mo, kad at­si­ver­tų pla­tes­nė dis­ku­si­ja. Kai pra­si­de­da bai­mės, mes ne­be­ieš­ko­me spren­di­mų. Jū­sų pa­sa­ky­mas, kad mes ne­su­ren­ka­me mo­kes­čių, nors ir iš tik­rų­jų at­ro­do, kad pa­gal PVM su­rin­ki­mą mes pra­de­da­me ge­rin­ti, kar­tais mes dar tu­ri­me erd­vės. Mes tu­ri­me erd­vės ma­žin­da­mi kon­tra­ban­dą, mes tu­ri­me erd­vės ki­to­se sri­ty­se. Bet su­ti­ki­te, Re­mi­gi­jau, jūs pui­kiai ži­no­te kaip tei­si­nin­kas, kad di­džio­ji da­lis ši­tų ini­cia­ty­vų tu­ri at­ke­liau­ti iš Vy­riau­sy­bės. Mes, par­la­men­tas, esa­me ver­tin­to­jai šiuo at­ve­ju, at­lie­ka­me sa­vo dar­bą pri­im­da­mi įsta­ty­mus. Tik­rai esa­me pa­si­ruo­šę į tuos įsta­ty­mus žiū­rė­ti są­ži­nin­gai. Kar­tais ma­ty­da­vo­me, kad opo­zi­ci­ja tam­pa to­kia, ku­ri tik­tai sa­ko, bet ne­pa­de­da. Šiuo at­ve­ju aš sa­kau kon­kre­čius pa­vyz­džius, kaip mes pa­de­da­me. Tas pats ban­kų ap­mo­kes­ti­ni­mas. Mes ne vie­ną sy­kį bal­sa­vo­me ir ki­tais at­ve­jais, kai ma­tė­me, kad tai yra ra­cio­na­lūs spren­di­mai. Bet ra­cio­na­lius spren­di­mus ge­riau­sia ras­ti, kai mes dis­ku­tuo­ja­me. To­dėl ne­už­kirs­ki­me šian­dien ga­li­my­bės dis­ku­si­joms. Tai yra pats svar­biau­sias da­ly­kas. Žmo­nės to lau­kia. Ne­už­kirs­ki­me jiems ga­li­my­bės ir­gi įsi­trauk­ti į tą dis­ku­si­ją, jiems tai svar­bu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si. Mo­ty­vai. Už kal­ba A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, Eu­ro­pos Cen­tri­niam Ban­kui re­kor­diš­kai di­di­nant ba­zi­nes pa­lū­ka­nų nor­mas smar­kiai iš­au­go pa­lū­ka­nos už būs­to pa­sko­las. Tai da­liai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tam­pa ne­pa­ke­lia­ma naš­ta. Dėl dras­tiš­ko pa­lū­ka­nų kė­li­mo ban­kai au­gi­na sa­vo pel­ną, jis šie­met, pla­nuo­ja­ma, sieks be­veik 1 mlrd. eu­rų dau­giau nei pra­ėju­siais me­tais. Pri­sta­ty­to pro­jek­to sie­kis, kad nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, mo­kan­tys vals­ty­bei mo­kes­čius, de­kla­ruo­da­mi pa­ja­mas už 2023 me­tus, ga­lė­tų iš jų at­im­ti pa­lū­ka­nas už vie­ną pa­im­tą kre­di­tą. Taip su­ma­žin­tų iš­au­gu­sį pa­lū­ka­nų po­vei­kį.

Su­pran­ta­ma, kad būs­to pa­sko­la yra as­mens ri­zi­kos pri­si­ė­mi­mas, ta­čiau to­kio re­kor­diš­ko ECB ba­zi­nių pa­lū­ka­nų nor­mų kė­li­mo tur­būt nie­kas ne­ga­lė­jo prog­no­zuo­ti. Ne­pai­sant ban­kų tei­gi­mo, kad blo­gų pa­lū­ka­nų būs­tui įsi­gy­ti kol kas nė­ra la­bai daug, ta­čiau jie nu­ty­li, kad žmo­nės sko­li­na­si grei­tuo­sius kre­di­tus, o čia pa­lū­ka­nų nor­mos yra vi­sai ki­tos. Taip žmo­nės tie­siog ne­no­ri pra­ras­ti sa­vo būs­to.

Kvie­čiu pri­tar­ti pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Be jo­kios abe­jo­nės, pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, iš­tai­sy­ti Tei­sės de­par­ta­men­to pa­teik­tas pa­sta­bas ir ras­ti bū­dą pa­dė­ti tiems as­me­nims, ku­rie tu­ri vie­nin­te­lį būs­tą, tu­ri vie­nin­te­lę pa­sko­lą. Svar­biau­sia pa­dė­ti tiems as­me­nims, ku­rie au­gi­na ma­ža­me­čius vai­kus.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie lė­šas, ką gal­būt prem­je­rė kal­bės, tai, aš sa­ky­čiau, ga­li­ma jų tik­rai bū­tų pa­im­ti. Mes esa­me šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jų la­bai pla­čiai iš­plė­tę ra­tą ir kar­tais gau­na as­me­nys, ku­rie ga­li už šil­dy­mą su­si­mo­kė­ti. Ta­čiau žmo­nės šil­dy­mą ga­li pri­si­suk­ti ir jo nau­do­ti ma­žiau, o žmo­nės, ku­rie ne­be­ga­lės su­si­mo­kė­ti už sa­vo vie­nin­te­lį būs­tą, na, tie­siog tu­rės iš jo iš­si­kraus­ty­ti. Tai ti­kiu Vy­riau­sy­bės iš­min­ti­mi. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – prem­je­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, kad nors kas nors ti­ki Vy­riau­sy­bės iš­min­ti­mi, nes čia iš­gir­dau daug de­ma­go­gi­jos, bet ne­iš­gir­dau at­sa­ky­mo į ma­no kon­kre­tų klau­si­mą, ko­dėl ne­siū­lo­ma ši­tos leng­va­tos tai­ky­ti 2024, 2025 ir at­ei­nan­čiais me­tais. Iš­gir­dau, kad Vy­riau­sy­bė kaž­ko­kiu bū­du vyk­do pi­ni­gų po­li­ti­ką, nors ją eu­ro zo­no­je vyk­do Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas, bet aš no­riu kal­bė­ti ne apie tai.

Aš no­riu kal­bė­ti apie tai, kad po pra­ėju­sios kri­zės, 2008–2009 me­tų, at­si­ti­ko la­bai daug da­ly­kų. Pir­miau­sia, bu­vo pri­im­ti at­sa­kin­go sko­li­ni­mo nuo­sta­tai, ku­rie prieš su­tei­kiant kre­di­tą žmo­gui įpa­rei­go­ja ban­ką pa­tik­rin­ti, ar žmo­gus ga­lės at­lai­ky­ti, ar šei­ma ga­lės at­lai­ky­ti pa­lū­ka­nų nor­mų šo­ką, ir ši­tas pa­tik­ri­ni­mas yra pri­va­lo­mas. Tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta, kad net pa­lū­ka­nų nor­moms la­bai su­ki­lus sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dos šei­mos biu­dže­te ne­vir­šy­tų tam tik­rų nu­sta­ty­tų li­mi­tų. Dar dau­giau, per tą lai­ką bu­vo pri­im­tas Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mas pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vą, ku­ris nu­ma­to, kaip ban­kai pri­va­lo at­si­žvelg­ti į kon­kre­taus sko­li­nin­ko fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją, į kon­kre­taus sko­li­nin­ko pro­ble­mas, duo­ti kre­di­to mo­kė­ji­mo atos­to­gas ir ki­tus in­stru­men­tus tai­ky­ti tam, kad žmo­gus ga­lė­tų iš­lai­ky­ti būs­tą ir pa­sko­lą. Tai, man at­ro­do, ne­ži­nau, ar ko­le­gos ne­ži­no, ar ko­le­gos są­mo­nin­gai tą nu­ty­li.

Vis dėl­to pa­grin­di­nis da­ly­kas yra ki­tas, ką aš no­rė­čiau pa­mi­nė­ti. Skir­tin­gai nuo čia mi­nė­tų vals­ty­bių, Grai­ki­jos, ten dar ki­tų ša­lių, Lie­tu­vo­je pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų, įskai­tant ir šiuos me­tus, pa­gal vi­sų eko­no­mis­tų da­bar­ti­nes prog­no­zes pa­ja­mos au­ga dvi­žen­kliais skai­čiais. Čia ne 2009 me­tai, kai pa­lū­ka­nos pa­šo­ko dvi­gu­bai, o pa­ja­mos nu­kri­to 20–30 %, kai iš­ties bu­vo di­de­lė pro­ble­ma kre­di­tą ap­tar­nau­ti. Aš su­pran­tu, kad vi­sa­da ne­ma­lo­nu ma­ty­ti tas au­gan­čias pa­lū­ka­nas, bet pa­grin­di­nis at­sa­ky­mas į tai yra vis dėl­to spar­tus pa­ja­mų au­gi­mas Lie­tu­vo­je.

Na, ir dar kar­tą aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad šis įsta­ty­mas nie­kaip ne­nu­ma­to ga­li­my­bės grą­žin­ti ši­tas pa­lū­ka­nas ar kaip nors jas kom­pen­suo­ti iš ban­kų so­li­da­ru­mo įna­šo. Tai bus tie­siog sa­vi­val­dy­bių ir vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos, ku­rio­mis bus grą­ži­na­mas gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, jis bus grą­ži­na­mas to­kiu bū­du, kad di­des­nes pa­ja­mas tu­rin­tys ir di­des­nes pa­sko­las tu­rin­tys gy­ven­to­jai ga­lės su­si­grą­žin­ti dau­giau gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Pra­ėju­sia­me Sei­me po­no S. Ja­ke­liū­no pa­siū­ly­mu bu­vo nu­sta­ty­tos ki­tų įmo­kų lu­bos, čia jūs ne­siū­lo­te jo­kių lu­bų nu­sta­ty­ti, tai yra ir so­cia­liai ne­tei­sin­ga. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. No­ri dėl ve­di­mo tvar­kos pa­si­sa­ky­ti V. Gap­šys. Pra­šau.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju. Prem­je­re, iš tik­rų­jų gir­di­me jū­sų tei­sin­gą pa­sta­bą dėl to, kad rei­kė­tų pa­keis­ti ir ki­tus įsta­ty­mus, jei­gu šis bū­tų pri­im­tas. Tik­rai at­si­žvelg­si­me taip, kad sa­vi­val­dy­bėms ne­rei­kė­tų nu­ken­tė­ti, kad jų biu­dže­tai ne­nu­ken­tė­tų, o įmo­kos bū­tų kom­pen­suo­ja­mos bū­tent iš to ban­kų so­li­da­ru­mo įna­šo. Jei­gu tik šis pro­jek­tas žengs to­liau žings­nį, mes esa­me pa­si­ruo­šę at­si­žvelg­ti į jū­sų pa­sta­bas ir pa­to­bu­lin­ti taip, kad bū­tų skai­čiuo­ja­ma są­ži­nin­gai ir sa­vi­val­dy­bių at­žvil­giu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

 

11.13 val.

Žel­dy­nų įsta­ty­mo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-3100, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 281 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3101 (pa­tei­ki­mas)

 

Ka­dan­gi dar tu­ri­me šiek tiek lai­ko, no­rė­čiau pa­kvies­ti mi­nist­rą S. Gent­vi­lą, kad jis pri­staty­tų re­zer­vi­nį 1 klau­si­mą – Žel­dy­nų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3100 ir ly­di­mą­jį – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 281 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3101.

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji, šį įsta­ty­mo pro­jek­tą tei­kiu kar­tu su ko­le­go­mis A. Ged­vi­lie­ne ir L. Jo­naus­ku. Pro­ble­ma­ti­ka, ku­rią spren­džia ši­tas pro­jek­tas, yra va­sa­rą Vil­niu­je ga­na skan­da­lin­gai nu­kirs­tas di­de­lis ąžuo­las, taip pat po to se­kę ir vi­suo­me­nės, ir ben­druo­me­nių, ir sa­vi­val­dy­bių pro­tes­tai, rei­ka­lau­jan­tys aiš­kes­nės tvar­kos, kaip yra ap­si­spren­džia­ma dėl mies­tų žel­dy­nų kir­ti­mo tai­syk­lių ir pa­na­šiai. Pro­ble­ma­ti­ka, ku­rią kei­čia ši­tas įsta­ty­mas kar­tu su ly­di­muo­ju Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pro­jek­tu, yra iš­im­čių pa­nai­ki­ni­mas, ka­da ga­li­ma kirs­ti me­džius mies­tuo­se iš­im­ties tvar­ka, ne­gau­nant sa­vi­val­dy­bės lei­di­mo: tai yra ir ke­lių ap­sau­gos zo­no­se, ir in­fra­struk­tū­ros ap­sau­gos zo­no­se, ši­lu­mos per­da­vi­mo tin­klų, ma­gist­ra­li­nių du­jo­tie­kių, naf­to­tie­kių ap­sau­gos zo­no­se. Iki šiol ker­tant ir tvar­kant ši­to­se zo­no­se me­džius ar­ba žel­dy­nus ne­rei­kė­da­vo kreip­tis į sa­vi­val­dy­bes.

Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu yra kei­čia­ma, kad pri­va­lo­mai yra at­si­klau­sia­ma sa­vi­val­dos, kar­tu nai­ki­na­ma iš­im­tis, kad anks­čiau me­džiai ši­to­se ap­sau­gos zo­no­se bu­vo išbrauk­ti ir iš kom­pen­sa­vi­mo tvar­kos. Šiuo at­ve­ju pa­kei­tus įsta­ty­mą už me­džius, ku­rie yra ker­ta­mi šio­se ap­sau­gos zo­no­se, bū­tų pri­va­lo­ma mo­kė­ti ir at­ku­ria­mą­ją kom­pen­sa­ci­ją. Kar­tu ši­tas Žel­dy­nų įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja apie sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se esan­čių me­džių, ku­rie yra di­des­nio ne­gu 12 cen­ti­met­rų sker­smens 1 met­ro 30 cen­ti­met­rų aukš­ty­je, kir­ti­mus sa­vi­val­dą tie­siog in­for­muo­ti ir sa­vi­val­da per nu­ma­ty­tą ter­mi­ną in­for­muos at­ga­li­ne tvar­ka, ar tai yra sau­go­ti­ni, ar ne­sau­go­ti­ni me­džiai. Taip pat kei­čia­mas žel­dy­nų pro­jek­tų ren­gė­jų ir ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų ates­ta­vi­mas, in­for­ma­vi­mas. Tą pra­dės da­ry­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri tiek pa­skelbs vie­šą re­gist­rą, tiek ak­ty­viau pri­žiū­rės to­kių žel­dy­nų eks­per­tų veik­lą.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­se kei­čia­mos ir di­di­na­mos bau­dos tiek fi­zi­niams as­me­nims, tiek ju­ri­di­niams as­me­nims, ku­rie pa­žei­džia ši­tas nau­jas nuo­sta­tas, ir nu­ma­to­mos san­k­ci­jos leis at­gra­sy­ti nuo per­tek­li­nio kir­ti­mo. Ži­no­ma, pro­jek­tas su­ke­lia šio­kią to­kią ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą tiek te­ri­to­ri­jų tvar­ky­to­jams, tiek pa­čiai sa­vi­val­dai, bet po šios va­sa­ros įvy­kių man ta­po aki­vaiz­du, kad rei­kia keis­ti reg­la­men­ta­vi­mą ir vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę ži­no­ti (tiek sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos, tiek vi­suo­me­nė) apie žel­dy­nų po­ky­čius.

Tai tiek trum­pai. Mie­lai at­sa­ky­čiau į klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti vie­nas Sei­mo na­rys. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ma­tė­me pa­vyz­džių tur­būt ne vie­ną, tas ąžuo­las nė­ra pats pas­ku­ti­nis, ku­ris bu­vo nu­kirs­tas. Kad ir pra­ėju­sią ka­den­ci­ją mes su ju­mis dirb­da­mi Ap­lin­kos ko­mi­te­te ma­tė­me, kaip Ne­men­či­nės plen­te bu­vo iš­šluo­tos šim­ta­me­tės pu­šys vien tam, kad bū­tų su­da­ry­ta kon­ku­ren­ci­ja, kaip tei­gė tuo­me­ti­nė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, pre­ky­bos tin­klams vi­siems įsi­kur­ti Ne­men­či­nės plen­te, aš tu­riu ome­nyje de­ši­nė­je pu­sė­je dėl „Lid­lo“ sta­ty­bos pu­šy­ne. Bū­tent ren­giant pa­čią te­ri­to­ri­ją, įva­žia­vi­mus bu­vo iš­šluo­tos šim­ta­me­tės pu­šys. No­riu pri­min­ti dar, taip pat „Sie­men­so“ bu­vu­sia­me skly­pe, da­bar are­nos „Avia So­lu­tions Group“ skly­pe, 10 hek­ta­rų miš­ko bu­vo iš­miš­kin­ta be­veik per 2 mė­ne­sius, tai bu­vo re­kor­das tuo­me­ti­nis. Tai, ger­bia­mas mi­nist­re, pri­ėmus šias še­šias pa­tai­sas, ar kas nors pa­si­keis?

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, tei­sin­gas jū­sų klau­si­mas. Aš, kaip iš Va­ka­rų Lie­tu­vos (ir jums Ši­lu­tės kraš­tas pa­žįs­ta­mas), vi­sa­da ste­biuo­si, ko­dėl Len­ki­jo­je, Mo­zū­ri­jo­je, kaip Ry­tų Prū­si­jo­je, vi­si ke­liai vis dar ap­so­din­ti, o Lie­tu­vo­je mes bu­vu­sio­je Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je vi­sas pa­ke­les, alė­jas esa­me iš­kir­tę.

Kon­kre­čiai ši­tas įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja ir Ke­lių di­rek­ci­ją mo­kė­ti pi­ni­gus už ker­ta­mus me­džius ke­lio ap­sau­gos juos­to­je ir jiems gau­ti lei­di­mus. Iki šiol įsta­ty­mas da­rė iš­im­tį: dėl ke­lio ap­sau­gos zo­no­je au­gan­čių me­džių ne­rei­ka­lau­ja­ma kir­ti­mų lei­di­mų ir jie yra at­leis­ti nuo kom­pen­sa­vi­mo. Ki­taip ta­riant, jei­gu yra ra­jo­ni­nis, re­gio­ni­nis ke­lias, me­džiai bu­vo iš­ker­ta­mi ne­su­mo­kant pi­ni­gų už jų at­kū­ri­mą. Tai leis­tų ir­gi įpa­rei­go­ti ir di­rek­ci­ją, ir ki­tus ke­li­nin­kus, ku­rie pro­jek­tuo­ja, pa­gal­vo­ti, ar tik­rai bū­ti­nas tos alė­jos ar­ba gre­ta ke­lio esan­čio me­džio iš­kir­ti­mas, nes tai bū­tų įkai­no­ta kaš­tais, ku­riuos gau­tų ir­gi vie­ti­nė sa­vi­val­da at­so­din­ti ir at­kur­ti. Kon­kre­čiai šiuo įsta­ty­mu tai yra spren­džia­ma, o tei­sė kirs­ti ar ne­kirs­ti vis­gi yra pa­lik­ta sa­vi­val­dai. Ab­so­liu­čia dau­gu­ma at­ve­jų tai vis tiek bū­tų lei­di­mas kirs­ti, jei­gu tai yra ne koks nors gam­ti­nio pa­vel­do ob­jek­tas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą. Dau­giau nie­kas ne­už­si­ra­šė klaus­ti.

Mo­ty­vai. Prieš kal­ba K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Ko­dėl aš esu už­si­ra­šęs šio­je gra­fo­je? No­riu, kad ir tei­kė­jai įsi­klau­sy­tų į ma­ne. Čia yra pa­ra­šy­ta, kad bus mo­kes­tis už me­džius, ku­rie au­ga ap­sau­gi­nė­se zo­no­se. Da­bar įsi­klau­sy­ki­te to­liau: ap­sau­gi­nė­se zo­no­se, ar tai bū­tų elek­tros, ar ši­lu­mos tra­sos, me­džiai iš prin­ci­po ne­ga­li aug­ti. Jie ne­ga­lė­jo bū­ti pa­so­din­ti, va­di­na­si, jie yra ne­le­ga­lūs.

Vėl­gi aš, kaip Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas: ant ko kris šie kaš­tai? Kaš­tai kris ant mū­sų vi­sų. Ant ši­lu­mos, nes kur su­dės tuos kaš­tus, ar­ba ener­ge­ti­kos. Kur su­dės? Į mū­sų są­skai­tas.

Kaip ne? Mi­nist­re, tik­tai… Ne­bū­na ne­mo­ka­mų pie­tų. Aš su­pran­tu, jei­gu tas me­dis yra ne ap­sau­gi­nė­je zo­no­je, jis ne­ga­lė­jo ten aug­ti ap­sau­gi­nė­je zo­no­je, o da­bar jūs ap­mo­kes­ti­na­te, kur ap­sau­gi­nės zo­nos. Ga­lų ga­le dėl tų lei­di­mų, ku­rie bu­vo, ar pla­nų ne­tei­sin­gų jie ten bu­vo pa­so­din­ti ar­ba sa­vai­me už­au­go. Jei­gu at­ei­na re­mon­to tra­sos dar­bai, tu­ri bū­ti su­da­ry­tos ga­li­my­bės ir tie me­džiai ne­mo­ka­mai pa­ša­lin­ti, nes vi­si kaš­tai guls ant vi­sų mū­sų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku jau ne­tru­kus.

 

11.22 val.

Mė­gė­jų žve­jy­bos įsta­ty­mo Nr. IX-2389 3, 6, 10 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3108 (pa­tei­ki­mas)

 

No­rė­čiau pa­kvies­ti ger­bia­mą A. Ged­vi­lie­nę, kad pri­sta­ty­tų re­zer­vi­nį 2 klau­si­mą – Mė­gė­jų žve­jy­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3108. Tai yra pa­tei­ki­mas. Pra­šau.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Mes kar­tu su ko­le­go­mis S. Gen­t­vi­lu ir L. Jo­naus­ku tei­kia­me šį pro­jek­tą. Šis pro­jek­tas at­ėjo iš pa­čių žve­jų siun­čia­mų sig­na­lų, kad vals­ty­bės tur­tą, tai yra žu­vų iš­tek­lius, mes tik­rai la­bai pi­giai ar­ba per­ne­lyg pi­giai iš­da­li­na­me.

Šiuo pro­jek­tu mes ne­siū­lo­me la­bai dras­tiš­kai kel­ti mė­gė­jų žve­jų bi­lie­tų kai­nų. Ki­ta ver­tus, nors skam­ba – tris kar­tus ar du kar­tus, kai­nos vis tiek lie­ka ga­na sim­bo­li­nės. Pa­vyz­džiui, žve­jo mė­gė­jo bi­lie­tas 2 pa­roms – 3 eu­rai, kai iki šiol bu­vo 1 eu­ras 40 cen­tų, mė­ne­siui – 15 eu­rų, me­tams – 50 eu­rų.

Taip pat ska­ti­na­me prin­ci­pą: pa­ga­vai – pa­leisk. Tie, ku­rie žve­jo­ja la­ši­šas ar šla­kius ir pa­lei­džia juos, mo­ka 5 eu­rus, užuot mo­kė­ję 15 eu­rų.

Taip pat, no­rė­da­mi pa­trauk­ti kuo dau­giau jau­nų žmo­nių į žve­jy­bą, kei­čia­me am­žių, iki ka­da ne­mo­ka­mas žve­jo bi­lie­tas. Tai­gi, bus ne­be 16 me­tų, o 18 me­tų.

To­kie yra pa­grin­di­niai pa­kei­ti­mai. O mū­sų tiks­las – su­rink­ti dau­giau lė­šų tam, kad bū­tų kuo dau­giau in­ves­tuo­ja­ma į mū­sų van­dens tel­ki­nius, žu­vi­na­ma, taip pat su­da­ro­ma ga­li­my­bė fi­nan­suo­ti ir tą pa­čią ap­lin­ko­sau­gą bei val­čių įlei­di­mo į eže­rus ar ki­tas žve­jo­ji­mo vie­tas tie­siog vi­są in­fra­struk­tū­rą.

La­bai kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Man at­ro­do, šį įkai­nį, ku­ris ne­keis­tas 11 me­tų ir pa­gal kai­nas tas ma­ty­ti – 1 eu­ras 40 cen­tų, jau tik­rai pri­bren­do lai­kas keis­ti. Tik­rai, man at­ro­do, žve­jų ben­druo­me­nė ne tik kad ne­pyks, bet la­bai svei­kins ir lau­kia šių mū­sų spren­di­mų, nes tai de­monst­ruo­ja mū­sų po­žiū­rį į vals­ty­bės tur­tą – žu­vis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, la­bai džiau­giuo­si to­kiu pro­jek­tu. Iš tik­rų­jų aš pra­ėju­sią ka­den­ci­ją ban­džiau įti­kin­ti ko­le­gas, kad mo­kes­tis tu­ri bū­ti 50 eu­rų. Pats esu tas žve­jys ir tas, ku­ris pa­lei­džia daug. Net bu­vau ap­skųs­tas jū­sų frak­ci­jos nu­pro­tė­ju­sių ko­le­gų, kad sa­la­tį ne­ty­čia pa­ga­vau, tai ten su po­li­ci­jos ty­ri­mais ir vos ne or­ga­nai iš­ty­rė, kad tik­rai aš jį pa­lei­dau. Ger­bia­ma ko­le­ge Ais­te, ži­no­te, su kuo aš ne­su­tin­ku, ką jūs ką tik pa­sa­kė­te, ir jūs prieš­ta­rau­ja­te Me­džiok­lės įsta­ty­mui iš kar­to. Mes, me­džio­to­jai, ir­gi mo­ka­me gam­tos iš­tek­lių mo­kes­tį už žvė­ris ir tie pi­ni­gai jo­kiais bū­dais ne­ina me­džio­to­jų na­me­liams, ke­liams ar dar kam nors, jie iš­im­ti­nai ei­na į Sau­go­ti­nų rū­šių rė­mi­mo fon­dą ir ei­na ap­sau­gai, tai yra me­de­liams ir pa­na­šiai. Ko­dėl jūs da­bar pa­sa­kė­te (aš tik­rai vis tiek bal­suo­siu už), bet jūs pa­sa­kė­te, kad jūs dar pa­nau­do­si­te tuos pi­ni­gus sli­pams įleis­ti, ka­te­riams įleisti ir pa­na­šiai. Ne­da­ry­ki­te ši­to, nes tik­rai žve­jai to ne­su­pran­ta, tai yra in­fra­struk­tū­ra, ku­ri pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei, yra eu­ro­pi­niai pi­ni­gai, už ku­riuos ga­li pirk­ti. To pa­vyz­dys yra Klai­pė­da, mes šian­dien Da­nės upė­je bai­gia­me sli­pą Lie­pų gat­vės ga­le.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai la­bai ačiū ir už pa­lai­ky­mą, ir už po­zi­ty­vų pa­si­sa­ky­mą. Vis tiek pas­kiau tai per biu­dže­tą suk­ris į Ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo fon­dą ir ten, aš ti­kiu, pa­gal pri­ori­te­tus bus pa­skirs­ty­ta, ar dau­giau in­ves­tuo­ti ir žiū­rė­ti į įžu­vi­ni­mą, ar į ap­lin­ko­sau­gos stip­ri­ni­mą, ar į tą pa­čią in­fra­struk­tū­rą, apie ją žve­jai ir­gi kal­ba.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, aš tai ne­si­džiau­giu nau­jais mo­kes­čiais, juo­lab kad ne­ži­nau ar­ba bent jau ne­iš­gir­dau iš jū­sų, kaip jie bus pa­nau­do­ja­mi, ar Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra ko­kiems nors pro­jek­tams nu­ma­to. Dėl kiek­vie­no mo­kes­čio, kiek­vie­no at­im­to eu­ro iš Lie­tu­vos žmo­nių mo­kes­čių pa­vi­da­lu tu­ri bū­ti aiš­kus tiks­li­nis pro­jek­tas, kam ir dėl ko rei­kia at­im­ti, o ne taip, kad už­si­ma­no­me, štai bu­vo 15 eu­rų, se­niai di­din­ta, pa­di­di­na­me ke­tu­ris kar­tus – na, taip ne­bū­na vals­ty­bė­je. Aš ma­nau, čia įžvel­giu pik­tnau­džia­vi­mą par­la­men­ti­ne ga­lia ar­ba no­rą pa­si­pi­ni­gau­ti, ne­ži­nant, kur tuos pi­ni­gus rei­kės pa­dė­ti. Vien dėl to, kad se­niai kel­tas mo­kes­tis bu­vo, aš ne­ma­nau, kad čia pa­grin­di­nis mo­ty­vas.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. SKARDŽIUS (MSNG). Gal jūs pa­aiš­kin­ki­te, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke, kam ir ko­dėl, ir kaip nau­do­si­te šiuos pi­ni­gus? Ačiū.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). A. Skar­džiaus sim­pa­ti­jos man vi­sa­da pa­si­reiš­kia per ko­kį nors pa­gnai­by­mą. Bet aš ką tik jau ger­bia­ma­jam Re­mi­gi­jui at­sa­kiau ir mes pa­kal­bė­jo­me apie tai, kad iš biu­dže­to į Ap­lin­kos rė­mi­mo fon­dą ir per ten, aš lin­ku­si pa­si­ti­kė­ti mū­sų spe­cia­lis­tais, mū­sų po­li­ti­ne val­džia, kad ir ko­kia ji bū­tų, pa­skirs­tys ten, kur la­biau­siai rei­kė­tų. Bet bus ga­li­my­bės ir eže­rų pa­kran­tėms, ir įžu­vi­ni­mui, ir val­tims įleis­ti, ir vi­sam ki­tam. Man at­ro­do, kad tai tie­sio­giai su­grįš tiems pa­tiems žve­jams, ku­rie ir žve­jo­ja, ir rū­pi­na­si, kad mū­sų eže­rai ir upės bū­tų gau­sios žu­vų.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si V. Se­meš­ka.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, iš tik­rų­jų no­ri­si pa­klaus­ti, o kiek pla­nuo­ja­te gau­ti lė­šų, kiek šian­dien yra re­gist­ruo­tų žve­jų? Aš ma­nau, kad jei­gu net ir tie pa­tys vien­kar­ti­niai bi­lie­tai pa­brangs la­bai stip­riai, tai įsi­vaiz­duo­ki­te, kad kar­tais tas po­mė­gis ga­li ir su­ma­žė­ti, nes re­a­liai kai­na la­bai žen­kliai iš­au­ga. Aš su­tin­ku, kad įplauks į Ap­lin­kos rė­mi­mo fon­dą, lė­šos bus kaž­kur pa­nau­do­ja­mos, tai yra įžu­vi­ni­mui ir ki­tiems da­ly­kams, bet vis dėl­to ar to­kiu ke­liu mes tu­rė­tu­me ei­ti? Mes gal­būt gal­vo­tu­me, kaip iš­sau­go­ti gam­tą nuo tar­šos, o ne šiuo at­ve­ju di­din­da­mi mo­kes­čius. Kaip jums at­ro­do?

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, Lai­ma, la­bai ge­ri jū­sų klau­si­mai. Iš tik­rų­jų la­bai la­bai stip­riai dir­ba­me, kad kel­tu­mė­me bau­das vi­siems tiems, ku­rie ter­šia eže­rus, upes ir už­si­i­ma bet ko­kia tar­šia veik­la, ir per tar­šos lei­di­mus, ir per bau­da­vi­mo sis­te­mą iš ki­tos pu­sės.

Ki­ta ver­tus, pa­tys žve­jai mė­gė­jai sig­na­li­zuo­ja, kad, na, mes su­tin­ka­me, kad eže­rai ir upės yra vals­ty­bės tur­tas, ir tai, kas juo­se gy­ve­na, ir tu­ri­me tuo rū­pin­tis. Da­bar mes tu­ri­me apie 300 tūkst. žve­jų mė­gė­jų ir per bi­lie­tus yra su­ren­ka­ma ati­tin­ka­mai skir­tin­gais me­tais, bet nuo 1 mln. 400 tūkst. iki 1 mln. 600 tūkst. Da­bar, jei­gu vie­nas žve­jys su­mo­ka 1 eu­rą 40 cen­tų už dvie­jų die­nų žve­jo­ji­mo bi­lie­tą, o vie­ną mai­liu­ką įleis­ti į eže­rą kai­nuo­ja 1 eu­rą 80 cen­tų, tai nė­ra jo­kios ma­te­ma­ti­nės lo­gi­kos. Ir šiuo at­ve­ju mes tu­ri­me skai­čiuo­ti, kiek kai­nuo­ja gam­ta ir kiek kai­nuo­ja jos pa­lai­ky­mas. Tu­ri­me rū­pin­tis, kad vis dėl­to ji­nai bū­tų ir tur­tin­ga, ir pa­lik­ta atei­ties kar­toms.

Man at­ro­do, kad en­tu­zias­tų, ku­riems rū­pi gam­ta, ku­rie no­ri rū­pin­tis, tik­rai ne­iš­gąs­dins nei tie 3 eu­rai, nei 50 eu­rų me­ti­nis bi­lie­tas. Man at­ro­do, kad čia tik­rai ne­rei­kė­tų bi­jo­ti, tuo la­biau kad mes tik­rai įver­ti­no­me jau­nų žmo­nių ga­li­my­bes ir pra­plė­tė­me tą lai­ką, am­žių, ka­da bus ga­li­ma ne­mo­ka­mai žve­jo­ti, iki 18 me­tų. Va­di­na­si, ne­pil­na­me­čiai ga­lės žve­jo­ti ne­mo­ka­mai.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Se­meš­ka. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, in­f­lia­ci­ja yra aki­vaiz­di, su­pran­ta­mas kai­nų kė­li­mas, tie­sa, tris kar­tus ji­sai yra šiek tiek ste­bi­nan­tis. Klau­si­mas bū­tų, kaip re­a­guo­ja žve­jai mė­gė­jai, jų drau­gi­jos, bū­re­liai ir taip to­liau, ar jie pri­ta­ria to­kiam me­ti­nio mo­kes­čio kė­li­mui iki 50 eu­rų, ar gal­būt ko­kių nors skep­tiš­kų pa­si­sa­ky­mų gir­dė­jo­te? Bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti jų nuo­mo­nę, bū­tų leng­viau ap­si­spręs­ti. Ačiū.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Žiū­rė­ki­te, tur­būt nie­ka­da ne­bus taip, kad vi­si su­ta­ria, kad mė­gė­jo bi­lie­to kai­ną rei­kia pa­kel­ti. Bet ak­ty­vūs žmo­nės, tie, ku­rie ima­si ly­de­rys­tės, tie, ku­rie at­sto­vau­ja žve­jams mė­gė­jams įvai­rio­se kon­fe­ren­ci­jo­se ir su­si­ti­ki­muo­se, su ku­riais mes kal­ba­mės ir ben­drau­ja­me, kal­ba­me apie tai, kaip sau­go­ti žu­vis, la­bai pri­ta­ria ir sa­ko, jūs per lė­tai ke­lia­te kai­nas bi­jo­da­mi vi­suo­me­nės kri­ti­kos, rei­kė­tų tai da­ry­ti grei­čiau. Ir tai, kad mes snau­dė­me 11 me­tų ir ne­kei­tė­me tų įkai­nių, yra mū­sų vals­ty­bės ap­si­lei­di­mo ir po­žiū­rio į gam­tos iš­tek­lius tam tik­ra de­monst­ra­ci­ja. Tai rei­kė­tų pa­baig­ti, įro­dy­ti, kad tai yra mū­sų tur­tas, mes tu­ri­me už jį su­si­mo­kė­ti ir vėl at­gal grą­žin­ti gam­tai.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si A. Strel­čiū­nas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų tur­būt tas di­di­ni­mas nė­ra nie­ko bai­saus, bet vis dėl­to tai yra gam­tos iš­tek­lius, vi­sos vals­ty­bės žmo­nių nuo­sa­vy­bė. Ko­dėl jūs gal­vo­ja­te, kad vi­si pi­ni­gai tu­ri bū­ti grą­žin­ti at­gal tiems pa­tiems, ku­rie nau­do­ja­si tais iš­tek­liais? Ko­dėl jie ne­ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mi ki­toms reik­mėms? Pa­vyz­džiui, ma­ne ste­bi­na val­čių nu­lei­di­mo pro­ce­dū­ros kū­ri­mas. Tai ne­ži­nau, ar mes sta­to­me me­džio­to­jams bokš­te­lius? Tur­būt jie sta­to­si. Tai šiuo at­ve­ju ir pa­ti in­fra­struk­tū­ra, aš su­pran­tu, kai gau­na kai kas pi­ni­gų, pri­da­ro tos in­fra­struk­tū­ros, kiek no­ri. Ar ma­no­te, kad tik­rai rei­kė­tų ur­ba­ni­zuo­ti tas vi­sas pa­kran­tes, už­sta­ty­ti kaž­ko­kiais žiog­riais ir pa­na­šiai, kai ir šiuo me­tu be jų nau­do­ja­si ga­na nor­ma­liai tie, ku­rie at­si­ve­ža gu­mi­nes val­tis, ir ne­rei­kia jo­kių in­fra­struk­tū­rų. Nes aš bi­jau, kad tos in­fra­struk­tū­ros pri­kur­si­me, tai pas­kui vi­sos an­tys kil­no­sis nuo ban­gų, va­ži­nės su vi­so­kiais kad ir elek­tri­niais va­rik­liais, bet tai nie­ko ne­puo­šia. Ačiū.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Ed­mun­dai, ge­ras pa­ste­bė­ji­mas. Tik­rai ne­si­no­ri iš­gąs­din­ti. Ne pa­tys žve­jai spręs, kur tuos pi­ni­gus pa­dė­ti, bet ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už ap­lin­kos ap­sau­gą, žu­vi­ni­mą, prie­žiū­rą, pa­kran­tes, eže­rus ir taip to­liau. Tai čia tik­rai ne­bus taip, kad pa­no­rė­jau kaž­kur nu­lei­di­mo vie­tos ir ji­nai at­si­ras. Bet yra ga­li­my­bė, tai yra tik pa­vyz­džiai įvar­din­ti, kas ga­lė­tų bū­ti da­ro­ma. Bet tai spręs, sa­kau, ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos ir ver­tins, ar to tik­rai rei­kia. Tik­rai nie­kas ne­pla­nuo­ja as­fal­tuo­ti eže­rų tam, kad bū­tų pa­to­giau su ko­kio­mis pra­ban­gio­mis jach­to­mis nu­si­leis­ti pa­žve­jo­ti.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Strel­čiū­nas.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš no­rė­jau vis­gi jū­sų pa­klaus­ti. Jūs sa­ko­te, žve­jai mė­gė­jai pra­šo di­din­ti. Tik­rai to nė­ra ir tuo ma­ni­pu­liuo­ti ne­rei­kė­tų. An­tra. Mo­kes­tis ga­lė­tų šiek tiek di­dė­ti, bet ne tris kar­tus, ne 50 eu­rų. Be to, jūs aiš­ki­na­te, kad pa­gau­na daug žu­vų. Ga­liu pa­sa­ky­ti taip, kad nu­sta­ty­ta, pa­vyz­džiui, da­bar pa­gau­na­mos ly­de­kos il­gis tu­ri būt 50 cen­ti­met­rų, anks­čiau bu­vo 40. Tai aš gal­vo­čiau, kad vis­gi tas mo­kes­tis yra per di­de­lis. Ži­no­ma, jei­gu jau bū­tų pa­tvir­tin­tas, tai rei­kė­tų, kad bū­tų pa­nau­do­ja­mas žu­vų iš­tek­liams grą­žin­ti į eže­rus.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kaip ir mi­nė­jau, yra įžu­vi­ni­mui skir­ti… tas fon­das ir yra įžu­vi­ni­mui skir­tas. Aš ne­ži­nau, mes tur­būt su skir­tin­gais žve­jais ben­drau­ja­me, bet aš tik­rai daug dir­bu su žve­jais ir jie tik­rai kal­ba apie tai, kad mū­sų žve­jo mė­gė­jo bi­lie­to kai­na yra per ma­ža. Džiau­giuo­si, kad ir iš ki­tų pu­sių pa­tvir­ti­ni­mą gir­džiu. Aš kal­bu ir apie aso­cia­ci­jas, ir apie bū­re­lius. Aš esu lin­ku­si pa­si­ti­kė­ti ir man at­ro­do, kad jei­gu žmo­nės tik­rai tu­ri ho­bį ir ei­na žve­jo­ti ke­lis kar­tus per sa­vai­tę, ke­lis kar­tus per mė­ne­sį, 50 eu­rų tik­rai nė­ra ta su­ma, ku­ri ga­lė­tų iš­gąs­din­ti, juo la­biau kad į sa­vo meš­ke­rę, sa­vo ap­ran­gas ir vi­są ki­tą rei­ka­lin­gą atri­bu­tiką in­ves­tuo­ja­mi tik­rai di­džiu­liai pi­ni­gai. Tai jau lei­di­mą nu­si­pirk­ti ir su vals­ty­be pa­si­da­lin­ti at­ei­ties in­ves­ti­ci­jo­mis, man at­ro­do, ne­tu­rė­tų bū­ti la­bai di­de­lė pro­ble­ma są­mo­nin­gam žve­jui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. L. Girs­kie­nė dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šau.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš no­riu pa­pra­šy­ti, kad jūs per­duo­tu­mė­te pir­mi­nin­ka­vi­mą po­sė­džiui vi­ce­pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui ir nu­ei­tu­mė­te su­si­tik­ti su šei­mų at­sto­vais, ku­rie no­rė­jo su ju­mis su­si­tik­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pa­siū­ly­mą, bet, jums lei­dus, spren­di­mą, kiek pir­mi­nin­kau­ti, aš pri­im­siu pa­ti. La­bai ačiū.

Tai­gi mo­ty­vai. A. Vin­kus už kal­ba. A. Vin­kaus nė­ra sa­lė­je. L. Jo­naus­kas kal­ba už. Pra­šom.

L. JONAUSKAS (LSDPF). La­bai ačiū. Mo­kes­tį rei­kia kel­ti ne dėl to, kad se­niai ji­sai yra ne­kel­tas – ar prieš 11 me­tų, ar pa­na­šiai, o dėl to, kad tos lė­šos rei­ka­lin­gos žu­vų iš­tek­liams at­kur­ti ir įžu­vin­ti, ir ap­lin­kos ap­sau­gos kon­tro­lei stip­rin­ti. Vie­na­reikš­miš­kai, jei­gu bus pri­tar­ta ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, tai ne­abe­jo­ju, kad ap­lin­kos ap­sau­ga tu­rės dau­giau ga­li­my­bių tin­ka­mai sau­go­ti, būd­rau­ti, at­lik­ti vi­sas ki­tas sa­vo funk­ci­jas. Tam ir bus bū­tent ši­tos lė­šos, ku­rios ki­tur ir ne­ga­li bū­ti pa­nau­do­tos. Jos ke­liau­ja į Spe­cia­li­ą­ją ap­lin­kos ap­sau­gos pro­gra­mą, yra skir­tos žu­vų iš­tek­liams at­kur­ti ir ap­sau­gai.

Dar ko­le­gai A. Strel­čiū­nui ir ki­tiems rei­kia at­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų įžu­vi­ni­mui šian­dien ski­ria­ma per ma­žai pi­ni­gų. Vi­si pi­ni­gai, ku­rie šian­dien bū­tų su­rink­ti, dau­giau pi­ni­gų tu­rė­tų bū­ti skir­ta at­kur­ti žu­vų iš­tek­liams, ku­riuos iš tik­rų­jų rei­kia dras­tiš­kai di­din­ti, nes tai, kas šian­dien vyks­ta, tie­siog ska­ti­na žve­jus va­žiuo­ti į už­sie­nio ša­lis, ten pa­lik­ti sa­vo pi­ni­gus ir meš­ke­rio­ti ten, kur yra di­de­lių tro­fė­ji­nių žu­vų.

Į ar­gu­men­tą, kad per bran­gu, tai at­sa­ky­siu la­bai pa­pras­tai: pa­bran­gi­nus lei­di­mas die­nai kai­nuo­tų ly­giai 13 cen­tų. 13 cen­tų tik­rai nė­ra per bran­gu už ga­li­my­bę vie­ną die­ną žve­jo­ti, ir dar ne tik­tai žve­jo­ti, bet, jei­gu mo­ki žve­jo­ti, ir pa­si­im­ti su­gau­tą žu­vį, kiek tai lei­džia žve­jy­bos tai­syk­lės.

Ir tre­čias ar­gu­men­tas yra – rei­kia at­kur­ti tą so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą ir nu­sta­ty­ti, kad vi­si as­me­nys, tiks­liau, vai­kai, jau­ni­mas iki 18 me­tų tu­rė­tų ne­mo­ka­mą ga­li­my­bę žve­jo­ti, nes da­bar tu­ri tik­tai iki 16 me­tų. Pui­kiai ži­no­me, kad nei 16, nei 17 me­tų as­me­nys nei dir­ba, nei tu­ri ko­kių nors pa­ja­mų, to­dėl ge­riau iš tik­rų­jų jiems su­teik­ti tą ne­mo­ka­mą žve­jy­bos tei­sę ir te­gul žmo­nės, my­lin­tys gam­tą, bū­na prie van­dens tel­ki­nių, o ne kaž­kur, ne­aiš­ku, kur, ir ne­aiš­ku, ką vei­kia.

PIRMININKĖ. Lai­kas.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Gai­la, kad taip su­dė­lio­ja­ma dar­bo­tvarkė, kad iš re­zer­vo pa­ten­ka į prie­kį ir tuo me­tu ne­si sa­lė­je, ne­tu­ri ga­li­my­bės pa­klaus­ti.

Bet šio įsta­ty­mo pa­siū­ly­mo es­mė yra ne dy­dis iš tik­rų­jų. Kas bent su­si­dū­ręs su vie­šuo­ju val­dy­mu ir mes su­pran­ta­me, kad pa­te­kę į biu­dže­tą pi­ni­gai ne vi­sa­da ski­ria­mi toms reik­mėms, ku­rios yra nu­ma­ty­tos. Čia iš to ben­dro ka­ti­lo daž­niau­siai da­lis tik­tai yra nu­se­mia­ma ir ati­duo­da­ma. Tai vie­nas da­ly­kas.

Ki­tas da­ly­kas, kas ma­ne ne­ra­mi­na, tai… Su­pran­tu, vals­ty­bi­niai tel­ki­niai, vis­kas ge­rai – čia 3 ar 4 eu­rai, ne tiek svar­bu. Bet man įdo­mus ver­ti­ni­mas, ka­da jūs ši­tuo įsta­ty­mu nu­sta­to­te, ko­kį mo­kes­tį nu­sta­ty­ti pri­va­čiuo­se tel­ki­niuo­se? Tie­siog ne­si­kiš­ki­te į pri­va­čius da­ly­kus. Jau te­bū­nie ma­no klau­si­mas ir ma­no pro­ble­ma, už kiek aš no­riu leis­ti sa­vo tven­ki­ny­je kaž­kam žve­jo­ti. Vien dėl to aš ne­ga­liu pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pa­siū­ly­mui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ka­dan­gi jau pra­si­dė­jo bal­sa­vi­mo lai­kas, ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi dėl re­zer­vi­nio 2 klau­si­mo – Mė­gė­jų žve­jy­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3108. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 118: už – 65, prieš – 18, su­si­lai­kė 35. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju.

P. Gra­žu­lis la­bai no­ri pa­si­sa­ky­ti.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, aš vis tiek krei­piuo­si į jus. Žmo­nės bu­vo su­si­rin­kę, jus kvie­tė su­si­tik­ti, ta­čiau jūs at­si­sa­kė­te. Bet, kiek ži­nau, jūs ei­si­te į ho­mo­sek­su­a­lų or­ga­ni­zuo­ja­mą mi­tin­gą ir su jais su­si­tik­si­te. Tai kaip čia, su vie­nais žmo­nė­mis ga­li­te su­si­tik­ti, su ki­tais ne? Apie tai, kad rei­ka­lin­ga sek­su­a­li­za­ci­ja mo­kyk­lo­se, kal­ba K. Bar­to­še­vi­čius, sa­ko, kad la­bai rei­ka­lin­ga ta sek­su­a­li­za­ci­ja, ir ho­mo­sek­su­a­lai sa­ko, kad la­bai rei­ka­lin­ga.

PIRMININKĖ. Pet­rai Gra­žu­li, pra­šau nenu­si­šne­kė­ti.

 

11.41 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su paklau­si­mu, ar Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo nuo­sta­tos ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2983(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Per­trau­ka jau bai­gė­si. Per­ei­na­me į dar­bo­tvarkės pra­džią. Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su pa­klau­si­mu pro­jek­tas Nr. XIVP-2983. Pri­ėmi­mo sta­di­ja.

Pri­ėmi­mo sta­di­jo­je yra vie­nas straips­nis. Ar ga­li­me jam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių.

Ir mo­ty­vai. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė kal­bė­ti ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Tai­gi pir­mo­ji už kal­bės A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LF) Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, tiks­liau, Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je nag­ri­nė­ji­mas yra ap­au­gęs įvai­riais mi­tais, le­gen­do­mis ir dez­in­for­ma­ci­ja. Vi­sa tai nu­krei­pia mū­sų dė­me­sį nuo es­mės ir pro­ble­mos, ku­rią mes sie­kia­me iš­spręs­ti. Pro­ble­ma yra la­bai pa­pras­ta – smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je vis dar yra mū­sų kas­die­ny­bė. Štai ke­le­tas skai­čių. Vien per 2 pas­ku­ti­nius va­sa­ros mė­ne­sius po­li­ci­ja su­lau­kė apie 5 tūkst. pra­ne­ši­mų dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Po­li­ci­ja 3,5 tūkst. smur­ta­vu­sių as­me­nų įtei­kė or­de­rius lai­ki­nai pa­si­ša­lin­ti iš na­mų ir lai­ky­tis ato­kiau nuo sa­vo ar­ti­mų­jų, ku­riems ke­lia grės­mę. Net aš­tuo­ni iš de­šim­ties smur­tą pa­ty­ru­sių as­me­nų yra mo­te­rys, reikš­min­ga da­lis – vai­kai.

Klau­si­mas, ko­le­gos, ar tai yra pro­ble­ma? Aš ma­nau, kad tai yra mil­ži­niš­ka pro­ble­ma. Tai yra daug di­des­nė pro­ble­ma ne­gu kul­tū­ri­niai ka­rai, ne­gu no­ras pa­si­ro­dy­ti sa­vo rin­kė­jams, ne­gu no­ras su­si­reikš­min­ti ir per ne­apy­kan­tą sta­ty­ti sa­vo elek­to­ra­tą.

Aš ma­nau, kad ši­tą kon­ven­ci­ją mes tu­rė­jo­me ra­ti­fi­kuo­ti se­niai. Tu­rė­jo­me bū­ti kar­tu su Uk­rai­na, tu­rė­jo­me bū­ti kar­tu su Va­ka­rų są­jun­gi­nin­kė­mis, su mū­sų ver­ty­bių są­jun­gos na­rė­mis. Ta­čiau mes to ne­pa­da­rė­me, nes pa­tai­ka­vo­me mi­tams ir fo­bi­joms. Kreip­ki­mės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir pa­klaus­ki­me jo nuo­mo­nės, kiek kon­ven­ci­ja ati­tin­ka ši­tą ver­ty­bių są­jun­gą, kiek kon­ven­ci­ja ati­tin­ka mū­sų Kon­sti­tu­ci­ją. Tai yra juk pa­grin­di­nis klau­si­mas, į ku­rį ir tu­ri at­sa­ky­ti Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Už­ten­ka pa­tai­kau­ti tam­sai. Bal­suo­si­me už.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas mi­nė­jo sa­vo gra­žų 30-me­čio ju­bi­lie­jų, bet, ma­tyt, per tuos 30 me­tų pir­mą kar­tą Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą pa­sieks krei­pi­ma­sis, kuo­met be­si­krei­pian­tys as­me­nys yra įsi­ti­ki­nę, kad nė­ra prieš­ta­ra­vi­mo Kon­sti­tu­ci­jai, bet vis tiek krei­pia­si, nes tu­ri tam tik­rų po­li­ti­nių, prag­ma­ti­nių, rin­ki­mi­nių ar ki­to­kių mo­ty­vų. Aš ma­nau, vi­sų pir­ma, ma­tyt, tu­rė­tų kil­ti pa­gar­bos Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui klau­si­mas, ar mes Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą įve­lia­me į po­li­ti­nius de­ba­tus rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu, ar jį pa­nau­do­ja­me ko­kiems nors po­li­ti­niams tiks­lams, ar vis dėl­to Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra skir­tas klau­si­mams spręs­ti tuo­met, kai tik­rai ky­la kon­sti­tu­ci­nis gin­čas. Man yra la­bai ap­mau­du, kad da­bar tu­ri­ma val­dan­čio­ji dau­gu­ma per­žen­gia tą tra­pią ri­bą, nes iš­ties nie­kas anks­čiau iki jų ne­drį­so į sa­vo po­li­ti­ka­vi­mą, į rin­ki­mų kam­pa­ni­ją įvel­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo.

An­tra ver­tus, jei­gu mes jau kal­ba­me apie žmo­gaus tei­sių ap­sau­gą, Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me yra ai­bė by­lų, pra­de­dant ga­li­my­bių pa­sais ir bai­giant tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mais, ku­rias ši­tas krei­pi­ma­sis, mo­ty­vuo­tas gry­nai po­li­ti­niu no­ru kaž­kam įgel­ti ar kaž­ką pa­mo­ky­ti, ap­lenks. Jis bus nag­ri­nė­ja­mas be ei­lės, jis bus nag­ri­nė­ja­mas pir­mu­mo tvar­ka ir grei­čiau ne­gu tie krei­pi­mai­si, kur žmo­nės, tar­ki­me, tei­sė­jai no­ri ap­gin­ti sa­vo tei­ses. Tik­rai yra la­bai ap­mau­du, kad vai­di­nant žmo­gaus tei­sių gy­ny­bą yra iš­nau­do­ja­mas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo var­das, ir la­bai ap­mau­du, kad užuot tik­rai rū­pi­nan­tis žmo­nių tei­sė­mis ir lais­vė­mis…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …yra rū­pi­na­ma­si vie­nos par­ti­jos rin­ki­mų kam­pa­ni­ja.

PIRMININKĖ. Lai­kas! M. Da­nie­lė – mo­ty­vai už.

M. DANIELĖ (LF). Smur­to pro­ble­ma Lie­tu­vo­je yra mil­ži­niš­ka. Auš­ri­nė jau iš­var­di­no skai­čius. Aš su­pran­tu, kad jums, sė­din­tiems ši­to­je sa­lė­je, tai tė­ra skai­čiai. Kol jūs šian­dien tryp­čio­ja­te vie­to­je, kol pe­za­te ne­są­mo­nes per sa­vo mik­ro­fo­nus, kas­dien ken­čia žmo­nės. (Plo­ji­mai) Aš ži­nau, ką reiš­kia bū­ti to­je šei­mo­je, ku­rio­je yra smur­to, ir aš ži­nau, ką reiš­kia ma­ty­ti ek­ra­nuo­se jus, kal­ban­čius apie tai, kad smur­tas ne­eg­zis­tuo­ja, vis­ką jau esa­me pa­da­rę, vi­sus ap­gy­nę, lauk­ti ši­tų spren­di­mų ir jų ne­su­lauk­ti de­šimt­me­čiais. Aš ži­nau, ką reiš­kia ži­no­ti, kad vals­ty­bė ta­vęs ne­gi­na.

Ži­no­te, ko­dėl mes šian­dien tryp­čio­ja­me vie­to­je? To­dėl, kad lei­do­me per il­gai sklis­ti pe­za­lams. Šian­dien tu­ri­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad ši­ta pe­za­lų dis­ku­si­ja baig­tų­si, mes pa­dė­tu­me dėl jos taš­ką ir da­ry­tu­me vis­ką kaip vals­ty­bė, kad iš­gy­ven­din­tu­me smur­tą kar­tą ir vi­siems lai­kams iš ši­tos vals­ty­bės, iš tų na­mų, ku­riuo­se tas smur­tas vei­sia­si. Mū­sų va­lia šian­dien yra pa­da­ry­ti vis­ką, ką ga­li­me.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Jei­gu taip leng­vai, tai esu šo­ki­ruo­tas, kad val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vė A. Bi­lo­tai­tę ir E. Dob­ro­wols­ką iš­va­di­no pe­za­lais, kad tryp­čio­ja vie­to­je, kad nie­ko ne­su­ge­ba dirb­ti. Ji­nai, bū­da­ma val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, ši­tų dvie­jų mi­nist­rių dė­ka pa­ti pa­ti­ria di­de­lį fi­zi­nį ir psi­cho­lo­gi­nį smur­tą. Aš no­riu jums pa­brėž­ti – jūs tre­ji me­tai esat val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, dvi jū­sų mi­nist­rės yra at­sa­kin­gos už tą sri­tį ir per tre­jus me­tus tos dvi mi­nist­rės to­liau šei­mo­je smur­tau­ja, dau­žo, mu­ša, lu­pa ir vi­saip ki­taip da­ro. Jūs at­si­pei­kė­ki­te, ką jūs kal­ba­te, ko­le­gos.

Šian­die­ną ne­ma­ža da­lis bū­tent Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos yra Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­se, yra Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se ir yra ki­tuo­se ly­di­muo­siuo­se įsta­ty­muo­se. Jū­sų šian­dien kri­ti­ka yra griež­tai nu­kreip­ta į prem­je­rės I. Ši­mo­ny­tės Vy­riau­sy­bę, kas yra pro­tu ne­su­vo­kia­ma, nes bū­tent I. Ši­mo­ny­tės dė­ka dau­ge­lis tei­sės ak­tų ir bu­vo pa­keis­ta šios Vy­riau­sy­bės, o tai lei­do ap­sau­go­ti šei­mą. Tas įsta­ty­mas, ku­ris ga­lio­ja nuo sau­sio 1 die­nos, bū­tent ši­tos Vy­riau­sy­bės dar­bas. Jūs ga­lų ga­le at­si­pei­kė­ki­te, ką jūs šne­ka­te. Ar jums su gal­vo­mis čia yra ne­ge­rai? Jei­gu jūs ne­su­ge­ba­te dirb­ti, dė­ki­te pa­reiš­ki­mus, čiuož­ki­te lauk iš to Sei­mo ir pe­zė­ki­te to­liau kaž­kur at­si­sė­dę aikš­tė­je. Tik­rai ne­rei­kia kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą.

Ką ko­le­gė Ag­nė pa­sa­kė – prieš­ta­ra­vi­mo šian­dien nė­ra. Kreip­tis vien to­dėl, kad jūs pa­da­ry­tu­mė­te rin­ki­mų šou ir po 2–3 mė­ne­sių vėl iš­si­lanks­ty­tu­mė­te ko­kius nors lanks­ti­nu­kus… Ko­le­gos, jūs at­si­pei­kė­ki­te, ką jūs čia da­ro­te iš to pa­ties Sei­mo ir iš sa­vo val­dan­čio­sios dau­gu­mos? Jūs gi pa­tys iš sa­vęs ty­čio­ja­tės, ne iš opo­zi­ci­jos. Tik­rai val­dan­čio­ji dau­gu­ma šian­dien, mes, opo­zi­ci­ja, kai ku­rios frak­ci­jos, gal vie­na frak­ci­ja ir da­ly­vaus, mes ši­ta­me šou tik­rai ne­da­ly­vau­si­me, nes šian­dien yra pa­kan­ka­mai tei­sės ak­tų, ku­rie ap­sau­go šei­mą nuo smur­to. Gal nu­sto­ki­me ty­čio­tis vie­ni iš ki­tų.

PIRMININKĖ. V. Se­meš­ka – mo­ty­vai už.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, gal tik­rai rei­kė­tų šiek tiek mums nu­leis­ti ga­rą, su­ma­žin­ti tą įtam­pą, juk čia nie­ko to­kio ypa­tin­go šian­dien ne­įvyks­ta ir mes ne­ra­ti­fi­kuo­ja­me. Tie­siog pa­si­nau­do­ja­me sa­vo tei­se kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą pra­šy­da­mi pa­teik­ti iš­va­dą, ar tam tik­ri kon­ven­ci­jos straips­niai ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai. Bus at­sa­ky­ta į klau­si­mus tiek Sei­mo na­riams, tiek vi­suo­me­nei ir tai gal­būt pa­leng­vins daug kam ap­si­spren­di­mą. Net ne­abe­jo­ju, kad ne­ma­ža da­lis Sei­mo na­rių net nė­ra skai­tę ir įsi­gi­li­nę į tą kon­ven­ci­ją, tai bent jau Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas gal­būt pa­dės iš­spręs­ti, iš­sklai­dy­ti tam tik­ras abe­jo­nes tam tik­rų Sei­mo na­rių. Tai­gi ra­miai kreip­ki­mės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas at­liks sa­vo pa­rei­gas ir tuo­met ei­si­me prie spren­di­mų. Šian­dien jo­kių spren­di­mų dėl kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo ne­pri­ima­ma. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja – tai LGBT biz­nis ar Bel­gi­jo­je, ar Lat­vi­jo­je, ar Lie­tu­vo­je. Tas pats triukš­mas, tie pa­tys ar­gu­men­tai, nes ma­to­si, iš kur vis­kas ei­na. Ger­bia­mi ko­le­gos, psi­cho­lo­gai, psi­chiat­rai į tai tu­ri at­sa­ky­ti, o ne Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, kiek ly­čių, jaus­mų ir iden­ti­te­tų. Užuo­jau­ta Mor­ga­nai, įstri­gu­siai vai­kys­tės nuos­kau­do­se. Kaip tik čia po Sei­mą vaikš­to psi­cho­lo­gi­jos pro­fe­so­rius G. Na­vai­tis, jis, aš ma­nau, jums ga­li, ger­bia­ma Mor­ga­na, su­teik­ti kon­sul­ta­ci­jų, kad jūs iš tų vai­kys­tės skriau­dų, nuos­kau­dų ir frust­ra­ci­jų iš­ei­tu­mė­te. Ne į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą rei­kia kreip­tis – į psi­chiat­rus ir psi­cho­lo­gus. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKĖ. E. Gent­vi­las – mo­ty­vai už.

E. GENTVILAS (LSF). Vaikš­to Sei­me ir psi­chiat­ras A. Ve­ry­ga. Val­kiū­nai, jei­gu yra po­rei­kis, kreip­kis.

O aš no­riu pa­brėž­ti – tai kon­ven­ci­ja dėl smur­to, smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Mes žen­gė­me di­de­lį žings­nį nuo lie­pos 1 die­nos įtei­sin­da­mi smur­to areš­to or­de­rį ir ma­nau, kad ženg­si­me ir ki­tus žings­nius. De­ma­go­gi­ja lie­ja­si lais­vai. Anks­čiau bu­vo sa­ko­ma, kad Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja ga­li prieš­ta­rau­ti Kon­sti­tu­ci­jai. Da­bar jau siū­lo į psi­cho­lo­gus, psi­chiat­rus ar kur kreip­tis, bet tik ne į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Tai, ko­le­gos, pa­tys sau prieš­ta­rau­ja­te. Jei­gu sa­ko­te, kad mes nau­do­ja­me tą krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ar­gu­men­tą prieš rin­ki­mus, tai jūs pa­tys, opo­zi­ci­ja, ką tik prieš rin­ki­mus krei­pė­tės į tą pa­tį Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl pen­si­jų kau­pi­mo fon­dų. Aš tai pri­ėmiau kaip nor­ma­lų jū­sų no­rą iš­si­aiš­kin­ti ir mes lau­kia­me at­sa­ky­mo dėl jū­sų krei­pi­mo­si. Ly­giai taip pat su­lauk­si­me (gal­būt jau ir po rin­ki­mų) ir dėl ši­to šios die­nos ini­ci­juo­to krei­pi­mo­si. Tai ne­rei­kia už­si­im­ti de­ma­go­gi­ja pa­tiems, o pas­kui kal­tin­ti ki­tus.

O šiaip tai yra te­ma, ku­rią pri­me­tė „Šei­mų mar­šas“, ir da­bar pa­tai­ka­vi­mas čia su­sto­ju­sių žmo­nių ir ki­tų „Šei­mų mar­šui“, ši­ta pro­ga eik, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, pa­kal­bė­ti su šei­mų ak­ty­vis­tais. Aš, kaip šią va­sa­rą at­šven­tęs gra­žų 40-ies me­tų san­tuo­kos ju­bi­lie­jų, ne­inu nei pas vie­nus, nei pas ki­tus ir pra­šau ne­siun­ti­nė­ti ma­nęs, kaip ir aš jū­sų ne­siun­ti­nė­ju, nes siun­ti­nė­ji­mo tra­di­ci­ja tur­būt Sei­me nė­ra la­bai pri­im­ti­na.

Tai, ko­le­gos, pri­im­ki­te kaip ne­iš­ven­gia­my­bę. Pa­tys sa­kė­te – ga­li prieš­ta­rau­ti Kon­sti­tu­ci­jai. Mes ir ini­ci­juo­ja­me krei­pi­mą­si ne į psi­cho­lo­gus ir psi­chiat­rus, o į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – A. Skar­džius

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Na, kar­tais ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas aiš­ki­na Kon­sti­tu­ci­jos dva­sią. Taip ne kar­tą te­ko per il­gus de­šimt­me­čius gir­dė­ti dir­bant čia, Sei­me, bet man tai pa­na­šu į val­dan­čių­jų su­konst­ruo­tą ru­siš­ką mat­rioš­ką. Krei­pi­ma­sis dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, dėl smur­to prieš mo­te­ris. Tai, be­je, spren­džia­ma ki­tais tei­sės ak­tais ir Lie­tu­va tik­rai to­liau pa­žen­gu­si už dau­ge­lį gal­būt ir net Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, bet į tą mat­rioš­ką su­pa­kuo­ta ne­stan­dar­ti­nis ly­čių vaid­muo, so­cia­li­nė ly­tis, ly­ties so­cia­li­nis as­pek­tas ir vi­sa ki­ta. Tai ką jūs, ger­bia­mie­ji, no­ri­te ap­gau­ti ir ko­kio at­sa­ky­mo ti­ki­tės iš Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo?

Ga­lų ga­le ir pats Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas tai nė­ra ra­ti­fi­ka­vi­mas – tai yra tie­siog po­psas tau­tai ir pa­tei­si­na­te sa­vo po­li­ti­nę li­ni­ją ir sa­vo, sa­ky­ki­me, tas nuo­sta­tas. Aš tik­rai ne­smer­kiu jū­sų nuo­sta­tų, kal­bė­ki­te, ką no­ri­te, bet ne­pri­mes­ki­te Tau­tos at­sto­vams čia, par­la­men­te, sa­vo nuo­sta­tų, gerb­ki­te ir ki­tų žmo­nių nuo­sta­tas. Tai ma­no toks bū­tų pa­lin­kė­ji­mas. Ir nie­ko aš ne­si­ti­kiu iš to Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi. Pra­tę­siu bal­sa­vi­mo lai­ką ir bal­suo­ki­me dėl dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2983. Vi­sos re­pli­kos bus po bal­sa­vi­mo. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te krei­pi­mui­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 88: už – 60, prieš – 17, su­si­lai­kė 11. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Da­bar re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. P. Gra­žu­lis. Po to R. Šar­knic­kas. Po to M. Pui­do­kas.

P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Mor­ga­na ma­ne tik­rai pa­pik­ti­no ir šo­ki­ra­vo. Ar šian­dien nė­ra įsta­ty­mų? Ar pri­ėmus Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją bus ma­žiau smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ar to­li­mo­je ap­lin­ko­je? Tai­gi jūs pro­pa­guo­ja­te nar­ko­ti­kus, jūs pro­pa­guo­ja­te al­ko­ho­lio re­kla­mą, tai tie nar­ko­ti­kai ir gim­do ap­lin­ko­je, ir ar­ti­mo­je, ir to­li­mo­je, smur­tą. Kiek­vie­ną sa­vai­tę moks­lei­vis at­si­du­ria re­a­ni­ma­ci­jo­je dėl nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo. Jūs pri­si­im­ki­te at­sa­ko­my­bę, ger­bia­ma po­nia Mor­ga­na, su val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma.

O į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą krei­pia­si tik tie, ku­rie ne­ži­no, kiek yra ly­čių, ir kas ne­ži­no, ko­kios ly­ties. Aš ži­nau, kad esu vy­ras, ir man ne­rei­kia kreip­tis į jo­kį Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Kai „Res­pub­li­ka“ pa­klau­sė, kiek yra ly­čių, vi­sa val­dan­čio­ji dau­gu­ma ne­ži­no jau šian­dien, su­tri­ko, kiek yra ly­čių. Jiems da­bar rei­kia kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kad jis pa­sa­ky­tų, kiek yra ly­čių ir ko­kios ly­ties kiek­vie­nas.

PIRMININKĖ. Ge­rai, su­pra­to­me. Pet­rai Gra­žu­li, su­pra­to­me jū­sų pa­si­sa­ky­mą. Pra­šom. R. Šar­knic­kas. Vė­liau M. Pui­do­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tur­būt lie­tu­vių kal­ba ne­at­si­tik­ti­nai yra šiek tiek dar­ko­ma. Ką tik iš­gir­do­me iš ko­le­gės Mor­ga­nos tą žo­dį, tar­pu­var­tės žo­dį. Ma­no pa­lin­kė­ji­mas bū­tų var­to­ti gra­žes­nius žo­džius ir ne­že­min­ti Sei­mo ir pa­čios lie­tu­vių kal­bos. Ačiū.

PIRMININKĖ. M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (MSNG). Aš no­rė­jau pa­klaus­ti ger­bia­mos Sei­mo Pir­mi­nin­kės. Ar da­bar jau Sei­mo dis­ku­si­jo­se tam­pa nor­ma, kai jūs net ne­pa­sa­ko­te nė žo­džio, ne­pa­draus­mi­nan­te val­dan­čio­sios dau­gu­mos na­rių, kai jie men­ki­na, įžei­di­nė­ja opo­zi­ci­jos na­rius dėl jų ki­to­kios nuo­mo­nės, ki­to­kio po­žiū­rio? Ar tin­ka ta si­tu­a­ci­ja, kai yra sie­kia­ma pa­teik­ti to­kį me­lą, kad krei­pi­ma­sis ne dėl vi­so Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos teks­to in cor­po­re, bet dėl at­ski­rų jo straips­nių prieš­ta­ra­vi­mo ar ne­pri­eš­ta­ra­vi­mo Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jai yra tei­sin­gas spren­di­mas, kai aki­vaiz­du, kad vi­są lai­ką yra tei­si­niai do­ku­men­tai ver­ti­na­mi kaip vi­su­ma in cor­po­re, o ne iš­imant iš jų at­ski­ras da­lis ir ne for­mu­luo­jant klau­si­mų taip, kai tu ži­nai iš anks­to, ko­kį at­sa­ky­mą gau­si? Yra toks, ko­kio jums rei­kia, kad prieš­ta­ra­vi­mo nė­ra, ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tie­siog ne­tu­rė­tų ki­tos iš­ei­ties, kaip at­sa­ky­ti taip, nes klau­si­mas yra su­for­mu­luo­tas bū­tent taip.

PIRMININKĖ. Min­dau­gai Pui­do­kai, aš jū­sų iš­ve­džio­ji­mų dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ne­su­pran­tu. O dėl nor­mų Sei­mo sa­lė­je jūs man at­sa­ky­ki­te, ar tai yra nor­mos, nes, ma­no nuo­mo­ne ir ma­no ver­ti­ni­mu, bū­tent kai ku­rie opo­zi­ci­jos na­riai re­to­ri­ką Sei­mo sa­lė­je nu­že­mi­no iki la­bai to­li­mų že­mu­mų. V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų, val­dan­tie­ji, jūs Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą pa­sta­tė­te į to­kią si­tu­a­ci­ją, ku­ri va­di­na­si cug­cvan­gas. Tai su tuo ir svei­ki­nu.

PIRMININKĖ. Pra­šom.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju. Ma­no bal­są įskai­ty­ki­te prieš dėl pro­to­ko­lo.

PIRMININKĖ. Bū­ti­nai įskai­ty­si­me. Ačiū. V. Gap­šys. Pra­šom.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Aš ma­nau, kad val­dan­tie­ji šį kar­tą per­gud­ra­vo pa­tys sa­ve, o gal­būt ir bu­vo toks tiks­las. Aš as­me­niš­kai su­si­lai­kiau, nes ne­ma­tau prieš­ta­ra­vi­mo Kon­sti­tu­ci­jai, to­dėl ne­ma­nau, kad Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui čia rei­kė­jo ką nors nag­ri­nė­ti. Bet da­bar Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­rės vi­są pro­ce­dū­rą per­ei­ti, tai už­truks lai­ko ir grei­čiau­siai šią ka­den­ci­ją šis klau­si­mas tie­siog ne­be­grįš į Sei­mo sa­lę. Su tuo ir svei­ki­nu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Re­pli­kos po bal­sa­vi­mo iš­sa­ky­tos.

 

11.59 val.

Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų keitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3002(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Tę­sia­me bal­sa­vi­mą. Tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mo – Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3002(2). Bal­suo­ki­me.

Bal­sa­vo 114: už – 113, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

12.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-2226 „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2888(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2888. Bal­suo­ja­me. Bal­sa­vo 114: už – 113, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.00 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2440(3) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2440. Bal­suo­ki­me. Bal­sa­vo 112: už – 52, prieš – 41, su­si­lai­kė 19. Po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Kas siū­lo­te, kas no­rė­tu­mė­te grą­žin­ti to­bu­lin­ti, bal­suo­ja­te už, kas už at­me­ti­mą, bal­suo­ja­te prieš. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 110: už – 58, prieš – 52. Pro­jek­tas grą­žin­tas to­bu­lin­ti.

A. Skar­džius – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Daug pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je ie­čių bu­vo lau­žo­ma dėl at­sa­kin­go sko­li­ni­mo­si, kad pi­lie­čiai ne­at­sa­kin­gai sko­li­no­si, yra nuo­gąs­ta­vi­mas, na, ir taip to­liau. Ta­čiau žvel­giant į tų as­me­nų, ku­rie kal­bė­jo apie at­sa­kin­gą sko­li­ni­mą­si, veiks­mus, kai bu­vo sko­li­na­ma­si be rei­ka­lo, tą kon­sta­ta­vo ir spe­cia­lio­ji Sei­mo ko­mi­si­ja, ir bu­vo kon­sta­tuo­ta Vals­ty­bės kon­tro­lės, pa­si­sko­lin­tas di­džiu­lis kie­kis la­bai aukš­to­mis pa­lū­ka­no­mis ir tai mums kai­na­vo pa­pil­do­mai 2,1 mlrd. eu­rų… Aš kal­bu apie 2009–2012 me­tų sko­li­ni­mą­si. Tad pa­žiū­rė­ki­te, ger­bia­mie­ji, pa­tys į sa­ve, į veiks­mus, ką vals­ty­bė da­ro, o ne į pa­čius pi­lie­čius, nes leng­viau­sia juos ui­ti.

12.03 val.

Žel­dy­nų įsta­ty­mo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-3100, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 281 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3101 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKĖ. Tę­sia­me bal­sa­vi­mą. Tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl re­zer­vi­nio 1 klau­si­mo – Žel­dy­nų įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3100 ir ly­di­mo­jo – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mo. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

O to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pa­va­duo­to­jas P. Sau­dar­gas.

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Tai­gi už­si­re­gist­ra­vo 108, bal­sa­vo 108: už – 83, prieš nie­kas ne­bu­vo, su­si­lai­kė 25. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Da­bar ap­si­spręs­ki­me dėl ko­mi­te­tų. Tuoj, ger­bia­mas Pet­rai, vis­ką ma­tau. Vis­kas ge­rai. Jūs ir taip šian­dien jau ne­ma­žai mums pa­sa­kė­te min­čių.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Jūs ne to, ne dėl to tur­būt? Ger­bia­mas K. Star­ke­vi­čius per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ka­dan­gi iš­kė­liau ten pro­ble­mą, ku­rią rei­kia iš­spręs­ti, da­bar įsta­ty­mas ne­iš­spren­džia, tai jei­gu Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas bū­tų pa­pil­do­mas…

PIRMININKAS. Pa­pil­do­mas.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …tai mes pa­ban­dy­tu­me pa­ieš­ko­ti bū­dų. Mes ir su…

PIRMININKAS. Ge­rai, dė­ko­ju. Tai mes pir­miau­sia dėl pa­grin­di­nio. Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja, kad Ap­lin­kos ap­sau­gos – pa­grin­di­nis, ta­da Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas – pa­pil­do­mas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Da­bar re­pli­ka per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – ger­bia­mas P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Re­pli­ka ir dėl ve­di­mo tvar­kos. Ger­bia­mie­ji, čia iš ma­nęs vi­sa ži­niask­lai­da juo­kia­si, kad aš ne­ži­nau, kas yra tas ora­li­nis sek­sas, dar ne­pa­skai­čiau, bet švie­ti­mo mi­nist­ras ne­ži­no, ko­kios yra ly­ties, gal pa­si­skai­tė, gal ži­no da­bar. O gal ji­sai ži­no, kas yra ora­li­nis sek­sas, tai gal pa­pa­sa­kos ar­ba pa­de­monst­ruos gal mi­nist­ras?

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, pa­si­tar­ki­me. Yra vie­nas pa­reiš­ki­mas, bet pa­gal lai­ką jau yra Vy­riau­sy­bės va­lan­da. Tai kaip da­ro­me, gal pa­reiš­ki­mą po Vy­riau­sy­bės va­lan­dos? Ne, jūs no­ri­te da­bar? Ge­rai.

 

12.06 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

D. Gai­žaus­kas. Yra pa­reiš­ki­mas, pra­šom, pas­kui per­ei­si­me prie Vy­riau­sy­bės va­lan­dos. Pra­šau.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­rė­jau da­bar per­skai­ty­ti, prieš Vy­riau­sy­bės va­lan­dą, nes jį gal­būt iš­girs ir mū­sų mi­nist­rai.

Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties ši­ta­me Sei­me la­bai daug kal­ba­me ir kal­bė­si­me apie iš­orės grės­mes mū­sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, ta­čiau be­veik ne­tu­ri­me dis­ku­si­jų (kal­bu prie­kaiš­tau­da­mas dau­giau val­dan­tie­siems), be­veik ne­tu­ri­me dis­ku­si­jų apie vi­di­nes grės­mes mū­sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Ir šian­dien no­rė­čiau pra­dė­ti nuo nar­ko­ti­kų.

Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jo­je po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jo­je, nar­ko­ti­kai bu­vo įra­šy­ti kaip vie­na pa­grin­di­nių grės­mių, ta­čiau pa­na­šu, kad mes bent šia­me Sei­me į tai vi­siš­kai ne­krei­pia­me dė­me­sio. Ko­dėl?

Ma­ri­jam­po­lė­je nu­mi­rė ne­pil­na­me­tis, per­do­za­vęs nar­ko­ti­kų, dar du at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je. Kai pra­si­dė­jo vi­sų ap­lin­ky­bių kė­li­mas į vie­šu­mą, skam­bu­čiai ne­ty­la iš vi­sų sa­vi­val­dy­bių, ko ge­ro, ir jums, Sei­mo na­riai, ir iš po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tų, ir įvai­rių įstai­gų, kad fak­tiš­kai vi­sos sa­vi­val­dy­bės su­si­dū­rė su mil­ži­niš­ku iš­šū­kiu. Kal­bu bū­tent apie li­go­ni­nes, kad ma­siš­kai ve­ža­mi ne­pil­na­me­čiai ir net­gi ma­ža­me­čiai, ap­si­nuo­di­ję nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis. Pra­dė­jo lįs­ti in­for­ma­ci­ja, kad fak­tiš­kai mo­kyk­lo­se ne­pil­na­me­čiai ir ma­ža­me­čiai pa­tys pla­ti­na nar­ko­ti­nes me­džia­gas. Aiš­kė­ja ap­lin­ky­bės, kad į ci­ga­re­tes nar­ko­ti­nes me­džia­gas mai­šo ne­pil­na­me­čiai. Ką tai ro­do? Kad nar­ko­ti­kų ar­ba tų pre­kur­so­rių, nar­ko­ti­kų su­dė­ti­nių da­lių, yra pil­na.

Va­di­na­si, si­tu­a­ci­ja ne­kon­tro­liuo­ja­ma vi­siš­kai, ir tas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jos punk­tas, ko­va su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu ir nar­ko­ti­kais, fak­tiš­kai už­mirš­tas. Ko­dėl? Po­lici­ja (va­kar da­ly­va­vau lai­do­je) pra­ne­ša, kad Vil­niu­je, sos­ti­nė­je, per me­tus pra­dė­ti 128 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Tik 128 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai! Aš sa­kau, tai tu­rė­tų bū­ti per die­ną tiek pra­dė­ta, nes iš­ties vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se ma­siš­kas var­to­ji­mas.

O ko ti­kė­tis? Žiū­rė­ki­te, prie­kaiš­tas da­bar­ti­niam Sei­mui. Val­dan­tie­ji, nuo ko pra­dė­jo­te jūs sa­vo di­džiau­sias ko­vas su opo­zi­ci­ja? Bū­tent nuo pa­siū­ly­mų dek­ri­mi­na­li­zuo­ti vi­sų rū­šių nar­ko­ti­kus. Pra­džio­je pa­ban­dė­te pa­nai­kin­ti net­gi kon­tra­ban­dos straips­nį, kad nar­ko­ti­kų įve­ži­mas bū­tų pri­pa­žin­tas nu­si­kal­ti­mu, bū­tų tik ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­žei­di­mas. Ne­kal­bu apie vi­sus ki­tus įvy­kius Sei­me, kai at­ei­na į tri­bū­ną, pri­si­pa­žįs­ta, kad var­to­jo vi­sų rū­šių nar­ko­ti­kus, kad, jei­gu rei­kia pa­var­to­ti, iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį, ko­man­di­ruo­tes ir taip to­liau. Pri­klau­so­my­bių pre­ven­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė at­ėju­si čia aiš­ki­no, kad čia mū­sų kiek­vie­no vos ne lais­vas pa­si­rin­ki­mas. Prem­je­rė ir­gi pa­si­sa­ko vie­šai už nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mą, bet leng­vų­jų nar­ko­ti­kų. Tai kur, ger­bia­mie­ji, mū­sų stra­te­gi­nė kryp­tis – ko­va su vi­di­nė­mis grės­mė­mis?

Eu­ro­pos Są­jun­ga, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja 2021–2025 me­tams yra pa­tvir­ti­nu­si Ko­vos su nar­ko­ti­kais pro­gra­mą, kur aiš­kiai įvar­di­na, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga iš­gy­ve­na kri­zę ir at­ei­na di­džiu­lė ne­lai­mė, nes fak­tiš­kai nar­ko­ti­kai pra­de­da nai­kin­ti mus, Eu­ro­pos Są­jun­gą, iš vi­daus. Olan­di­ja pra­de­da, pa­nai­ki­no to­le­ran­ci­jos prin­ci­pą ir at­gai­vi­no bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą dėl nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mo. Da­ni­jo­je stab­do­mos vi­sos pro­gra­mos, pa­gal ku­rias bu­vo ban­do­ma leng­vų­jų nar­ko­ti­kų pre­ky­ba tam tik­ro­se te­ri­to­ri­jo­se, nes nesu­si­tvar­ko su nu­si­kals­ta­mu­mu.

Nar­ko­ma­nai, nu­žu­dy­mai, sun­kūs nu­si­kal­ti­mai fak­tiš­kai plin­ta kaip ma­ras, ta­čiau mes kal­ba­me apie nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mą ir nė­ra jo­kios dis­ku­si­jos, kaip tai stab­dy­ti, pa­tai­sy­mų nė­ra. Ką mes ma­to­me? Prie­šin­gai, ei­na­me link ma­ži­ni­mo, link nai­ki­ni­mo tos po­li­ci­jos, ku­ri tu­rė­tų ko­vo­ti. Tuoj re­gio­nuo­se ne­be­liks po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tų. Po­li­ci­nin­kas ir gy­ven­to­jas vie­nas nuo ki­to ati­tols­ta šimt­me­čiams, o tai yra di­džiau­sias pa­vo­jus ir ri­zi­ka, nes ne­be­li­ko apy­lin­kės ins­pek­to­rių, ne­pil­na­me­čių ins­pek­to­rių, ku­rie tu­rė­da­vo te­ri­to­ri­ją, ži­no­da­vo, kur kas yra, kur ko­kie nar­ko­ma­nai, kur yra kaž­ko­kios so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mos, kas pra­ne­ša in­for­ma­ci­ją ir taip to­liau. Ne­be­li­ko jo­kio ry­šio.

Mes dar kal­ba­me apie po­li­ci­jos su­ma­ži­ni­mą. O kad ji­nai su­ma­žė­tų mak­si­ma­liai, tuoj at­neš įsta­ty­mą, Sta­tu­to pa­kei­ti­mą, kur bus su­nai­kin­tos so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai. Iš es­mės vi­siems iš­ky­la kri­zė dėl sta­žo skai­čia­vi­mo – vie­to­je 30 be­lie­ka tik 20, laips­nių ne­be­lie­ka, ne­be­lie­ka maist­pi­ni­gių, ke­lion­pi­ni­gių – tų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, ku­rios dar pri­trauk­da­vo pa­si­rink­ti šią pro­fe­si­ją, nes po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ar ki­tų pa­rei­gū­nų pro­fe­si­ja yra la­bai pa­vo­jin­ga. Jie ne­žiū­ri, ką ei­na su­lai­ky­ti, – ar ser­gan­tį tu­ber­ku­lio­ze, ar he­pa­ti­tu, ar AIDS ir taip to­liau. Jie pri­va­lo su­lai­ky­ti ir dirb­ti die­no­mis ir nak­ti­mis, net­gi po dar­bo, nes jei ma­to nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir į ją ne­si­ki­ša, ir nie­ko ne­si­i­ma, jiems ga­li bū­ti pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl pa­rei­gų ne­at­li­ki­mo. Dėl to so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos bū­tų pa­ska­ta pa­si­rink­ti šią pro­fe­si­ją. Ji­nai tuoj bus pa­nai­kin­ta. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, pro­fe­si­nės są­jun­gos aiš­ki­na: tuoj bus di­de­lė kri­zė. Pu­sė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, ku­rie jau da­bar tu­ri už­tar­nau­tą pen­si­nį am­žių, sa­kė: lau­kia­me mo­men­to, ka­da pra­si­dės re­or­ga­ni­za­ci­ja ar­ba su­ma­žės so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos, mes pa­lik­si­me tar­ny­bą.

Ką skai­čiuo­ja Po­li­ci­jos mo­kyk­la? Po­li­ci­jos mo­kyk­la pra­ne­šė apie pra­šy­mus, kad ga­li pa­si­rink­ti po­li­ci­nin­ko pro­fe­si­ją. Ži­no­te, kiek krei­pė­si? Tik 241.

PIRMININKAS. Lai­kas!

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pra­ei­tais me­tais 130. Ma­žė­ja iš­ties bū­tent tų, ku­rie tu­rė­tų rū­pin­tis mū­sų sau­gu­mu.

PIRMININKAS. Lai­kas!

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gai­la, kad ne­tu­riu dau­giau lai­ko pa­si­sa­ky­ti, bet aš no­riu kreip­tis į val­dan­čiuo­sius ir ypač į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rę. Po­li­ci­ja da­bar tu­ri tu­rė­ti mak­si­ma­lų dė­me­sį iš par­la­men­to ir bū­tent su­ak­ty­vin­ti ko­vą su nar­ko­ti­kais. Mes tu­ri­me ži­no­ti prie­mo­nes ir taip to­liau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Bet lai­kas jau bai­gė­si.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pa­­kar­to­siu, pra­dė­siu sa­vo po­kal­bį ki­ta­me pa­si­sa­ky­me, nes iš­ties apie vi­di­nes grės­mes mes tu­ri­me nuo­la­tos kal­bė­ti. Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar ga­lė­si­me per­ei­ti prie Vy­riau­sy­bės va­lan­dos. Tik vie­nas as­pek­tas – mes tik dėl re­zer­vi­nio 1.1 klausimo pa­sky­rė­me pa­grin­di­nį ko­mi­te­tą, o dėl re­zer­vi­nio 1.2 klausimo taip pat rei­kia pa­skir­ti. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, kad pa­grin­di­nis čia tu­ri bū­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

12.12 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Da­bar Vy­riau­sy­bės va­lan­da. Dė­ko­ju mi­nist­rams, at­ėju­siems at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Pir­mą­jį klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Vin­kus. Pra­šau.

A. VINKUS (LVŽSF). Klau­si­mas ger­bia­mam svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui po­nui A. Dul­kiui. Šį sy­kį, mi­nist­re, drįs­tu jū­sų pa­pra­šy­ti api­ben­drin­tai in­for­muo­ti mus apie vyk­do­mą svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mą su dviem pra­šy­mais.

Pir­mas pra­šy­mas. Api­bū­din­ki­te, mi­nist­re, kaip vyks­ta re­for­ma vi­sos Lie­tu­vos mas­tu, koks re­for­mos ke­lias jau nu­ei­tas, ką pa­vy­ko pa­siek­ti, ko ne­pa­vy­ko ir pa­na­šiai?

Ant­ras pra­šy­mas bū­tų, kiek jūs at­si­žvel­gė­te į gy­ven­to­jus, ku­rie ra­šė laiš­kus ir ra­šy­mus, ir pra­šy­mus ir tu­rė­jo tvir­tą po­zi­ci­ją, taip pat į me­di­kų po­zi­ci­ją, ku­rie prieš­ta­ra­vo re­for­mai, į sa­vi­val­dy­bių nuo­mo­nes, kai jos prieš­ta­rau­ja Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nei, ar­ba kaip spren­džia­te to­kio po­bū­džio ne­su­ta­ri­mus?

A. DULKYS. Ačiū už klau­si­mą. Tu­riu kaž­ko­kį pro­tin­gą lai­ką, pa­ban­dy­siu. Ma­tyt, mū­sų, jei­gu api­ben­dri­nčiau, pliu­sas yra tai, kad mes pa­si­rin­ko­me svei­ka­tos sis­te­mo­je re­for­muo­ti iš es­mės vi­sas jos da­lis ir po­ky­čiai lie­čia… yra to­kie sis­te­mi­niai, ho­lis­ti­niai. Dau­giau­sia jie yra pa­žen­gę sku­bio­sios pa­gal­bos sri­ty­je, slau­gos sri­ty­je, vais­tų sri­ty­je. Ma­žiau yra pa­žen­gę ir ma­žiau mums yra kaž­kas dar pa­si­se­kę il­ga­lai­kės prie­žiū­ros sri­ty­je. Tar­kime, ga­liu pa­sa­ky­ti to­kią… Ne­ži­nau, ar čia jau klai­da, bet tik­rai, star­tuo­da­mi Vy­riau­sy­bė­je, ne­bu­vo­me nu­ma­tę ir pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gos. Ačiū me­rams, kad jie ak­ty­viai da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­se ir mums pa­dė­jo pa­pil­dy­ti po­ky­čius ir to­kiais da­ly­kais.

Ma­tau ir pliu­sų, ir mi­nu­sų. Di­de­lis re­for­mų skai­čius duo­da pliu­są, kad ga­li­me sis­te­miš­kai iš­ju­din­ti da­ly­kus. Mi­nu­sas, kad yra su­dė­tin­ga pa­skirs­ty­ti ri­bo­tus iš­tek­lius vė­liau in­ves­ti­ci­joms, kad vi­si ge­rai ga­lė­tų jaus­tis.

Kaip at­si­žvel­giu į kri­ti­ką, pa­sta­bas, pa­siū­ly­mus? Ka­dan­gi esa­me po­ky­čių ke­ly­je, tai yra pro­ce­sas, ji­sai vi­so­se sri­ty­se yra vie­no­das. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ten, kur vyks­ta tik­ri po­ky­čiai, ne­iš­ven­gia­mi kon­flik­tai, ne­iš­ven­gia­mos dis­ku­si­jos. Aš į jas at­si­žvel­giu. Ne­si­ruo­šiu kur­ti ap­lin­kos, ku­rio­je pa­nai­kin­čiau ga­li­my­bę kon­flik­tuo­ti, pa­nai­kin­čiau ga­li­my­bę ašt­riai kal­bė­tis, nes tai tie­siog reikš­tų po­ky­čių pa­nai­ki­ni­mą. Nė­ra po­ky­čių, nė­ra dis­ku­si­jų. Aš pa­si­ruo­šęs ne­konst­ruk­ty­vius kon­flik­tus keis­ti į kon­struk­ty­vius ir ju­dė­ti pir­myn. Ne­ži­nau, ar man pa­vy­ko per lai­ką.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ki­tą klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. But­ke­vi­čius. Pra­šom.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui, nes pra­ei­tą sa­vai­tę Vy­riau­sy­bės va­lan­do­je ne­da­ly­va­vo. Aš bu­vau su­for­mu­la­vęs klau­si­mą prem­je­rei, bet at­sa­ky­mo raš­tu ne­ga­vau. Ži­no­te, be­si­lan­kant Sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos 30-me­ty­je bu­vo už­duo­tas klau­si­mas, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja su „Rail Bal­ti­cos“ til­to pro­jek­ta­vi­mu ir til­to sta­ty­bos dar­bais Jo­na­vos ra­jo­ne. Vė­luo­jan­tis, ne­pa­reng­tas dar­bo pro­jek­tas, nors lai­mė­ju­sie­ji kon­kur­są yra pa­si­ren­gę vyk­dy­ti dar­bus. Ar ga­li­te api­bū­din­ti šią si­tu­a­ci­ją, nes įsi­pa­rei­go­jau pa­teik­ti at­sa­ky­mą? Ačiū.

M. SKUODIS. Prem­je­rė per­da­vė klau­si­mą. Aš pa­si­ra­šiau, at­sa­ky­mas jau pa­teik­tas raš­tu, gal tie­siog ne­su­vaikš­čio­jo. Ga­liu in­for­muo­ti, kad jau po­lių ka­si­mas pra­si­dė­jęs, pro­jek­tai pa­tvir­tin­ti, dėl ki­tos da­lies, kur yra san­ka­sa, ly­giai taip pat sta­ty­bos lei­di­mai gau­ti, ki­taip sa­kant, kliū­čių to­liau bū­ti ne­tu­rė­tų. Tiek, kiek ga­lė­jo­me, mes vis­ką pa­da­rė­me. Tik­rai vyks­ta mi­nis­te­ri­jos re­gu­lia­rūs su­si­ti­ki­mai, da­bar jau net ir ran­go­vus įtrau­kia­me, kad mes jau iš vir­šaus ma­ty­tu­me, kas vyks­ta. O at­sa­ky­me raš­tu iš­dė­lio­ta ir de­ta­liau, dau­giau in­for­ma­ci­jos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­ma O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. Ma­no klau­si­mas bus švie­ti­mo mi­nist­rui. Ry­toj pra­si­de­da, kaip ži­no­me, strei­kas. Gal ga­lė­tu­mė­te trum­pai in­for­muo­ti, kas pa­vy­ko ir kas ne­pa­vy­ko de­ran­tis tiek su vie­na, tiek su ki­ta pro­fe­si­ne są­jun­ga? Ar mo­kyk­los jau yra ga­vu­sios re­ko­men­da­ci­jas, kaip elg­tis strei­ko lai­ko­tar­piu? Ar mi­nis­te­ri­ja yra lin­ku­si pri­tar­ti, kad bū­tų mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas už strei­ko die­nas?

G. JAKŠTAS. Ačiū už klau­si­mą. De­ry­bos vy­ko su pen­kio­mis pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis. Vie­na iš pen­kių pa­si­trau­kė iš de­ry­bų, su ke­tu­rio­mis iš pen­kių de­ry­bos tę­sia­si. Šian­dien nuo 13 va­lan­dos vėl tu­rė­si­me de­ry­bi­nį po­sė­dį. Sa­ky­čiau, ar­tė­ja­me su­si­ta­ri­mo link. De­ry­bos, aiš­ku, nė­ra pa­pras­tas pro­ce­sas, bet ti­kiu, kad tą su­ta­ri­mą ra­si­me. Vie­na iš pen­kių pa­si­trau­kė iš de­ry­bų ir ini­ci­juo­ja strei­ką. Su­pran­ta­me, kad strei­kas su­trik­do ug­dy­mo pro­ce­są, dėl to nu­ken­čia ir vai­kai, tė­vai, mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­joms ten­ka di­de­lė naš­ta. Mū­sų sie­kis yra kuo grei­čiau su­si­tar­ti ir su strei­kuo­jan­čia pro­fe­si­ne są­jun­ga, bet tas su­ta­ri­mo sie­kis, aiš­ku, tu­ri bū­ti abi­pu­sis.

Dėl lė­šų sky­ri­mo. Vals­ty­bė mo­kyk­loms ski­ria lė­šas ug­dy­mui. Su­pran­ta­me, kad strei­kas nė­ra ug­dy­mas. Pa­gal Dar­bo ko­dek­są taip pat strei­kuo­jan­tiems ne­pri­klau­so dar­bo už­mo­kes­tis. Ne­sa­me ga­vę ir jo­kio krei­pi­mo­si iš pro­fe­si­nės są­jun­gos, kad bū­tų da­ro­ma kaip nors ki­taip. Ne­ma­ty­čiau šiuo me­tu jo­kių ar­gu­men­tų, kad strei­ko me­tu strei­kuo­jan­tiems mo­ky­to­jams bū­tų mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis. Re­ko­men­da­ci­jas pa­tei­kė­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pas­ta­ruo­ju me­tu la­bai liūd­na­me kon­teks­te nu­skam­bė­jo in­for­ma­ci­ja apie pa­aug­lio mir­tį ga­li­mai per­do­za­vus nar­ko­ti­nių me­džia­gų. Ar ne­ma­no­te, kad ma­siš­kai plin­tant nar­ko­ti­kams Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se, įver­ti­nant ir anks­tes­nes pa­tir­tis, kai di­džio­jo­je da­ly­je Klai­pė­dos mo­kyk­lų bu­vo ap­tik­ta nar­ko­ti­nių me­džia­gų pėd­sa­kų, lai­kas bū­tų pra­dė­ti dieg­ti nau­jas prie­mo­nes? Vie­na to­kių ga­lė­tų bū­ti moks­lei­vių daik­tų tik­ri­ni­mas, tur­būt ir dar dau­ge­lis ki­tų. Kiek dar tu­rė­si­me pa­au­ko­ti jau­nų žmo­nių gy­vy­bių, kad vis tik­tai bū­tų re­a­guo­ja­ma? Kas ir ka­da šio­je Vy­riau­sy­bė­je pri­si­ims at­sa­ko­my­bę dėl ne­vei­ki­mo ir pa­sek­mių? Gal pa­ga­liau nu­sto­si­me kal­bė­ti apie nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo klau­si­mą ir im­si­mės veiks­mų, ku­rie vis dėl­to ap­sau­go­tų jau­nus žmo­nes, tarp jų ir moks­lei­vius?

PIRMININKAS. Pa­tiks­lin­ki­te, kam klau­si­mas.

A. GEDVILAS (MSNG). Ka­dan­gi prem­je­rė pa­pras­tai ne­lin­ku­si at­sa­ki­nė­ti į ma­no klau­si­mus, tai, ti­kiuo­si, čia vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės ar švie­ti­mo mi­nist­ro dė­me­siui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Gal ko­le­gos dar ma­ne pa­pil­dys. Aš kal­bė­siu dau­giau iš sa­vo, kaip vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės, po­zi­ci­jų. Pir­miau­sia, yra im­ta­si veiks­mų ir bu­vo duo­tas pa­ve­di­mas po­li­ci­jai pa­ruoš­ti re­ko­men­da­ci­jas, sau­gu­mo re­ko­men­da­ci­jas mo­kyk­loms. Jos yra jau iš­pla­tin­tos vi­soms mo­kyk­loms ir sa­vi­val­dy­bėms.

Ant­ras da­ly­kas, šiuo me­tu dar­bo gru­pė­je dir­ba­me prie pi­lo­ti­nio, ar­ba ban­do­mo­jo, pro­jek­to. Šiuo me­tu mes ga­lė­si­me iš­si­gry­nin­ti ir pa­tik­rin­ti kon­kre­čias prie­mo­nes, ku­rios vei­kia ir ku­rios ne. Yra nu­ma­ty­ta, kad tas ban­do­ma­sis (pi­lo­ti­nis) pro­jek­tas vyks tri­jo­se sa­vi­val­dy­bė­se ir tai mums leis pa­si­tik­rin­ti tiek kie­tų­jų po­li­ci­jos prie­mo­nių, tiek minkš­tų­jų prie­mo­nių veiks­min­gu­mą. Ži­no­ma, aš pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ga­liu kal­bė­ti dau­giau­sia apie kie­tą­sias prie­mo­nes.

Kas yra dar da­ro­ma? Yra la­bai aiš­kus pa­ve­di­mas ma­no, kaip vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės, po­li­ci­jai – skir­ti mak­si­ma­lų dė­me­sį ko­vo­jant su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu, tai yra stam­biu. Tai, aš ma­nau, yra sėk­min­gai vyk­do­ma, nes tą ro­do at­im­tas di­džiu­lis nar­ko­ti­kų kie­kis ir sėk­min­gos ope­ra­ci­jos. Per­nai bu­vo at­im­ta 10 to­nų nar­ko­ti­nių me­džia­gų. Taip pat yra ski­ria­mas di­de­lis dė­me­sys pla­ti­ni­mo tin­klams, iki­teis­mi­nių ty­ri­mų skai­čius di­dė­ja, nors čia, gir­dė­jau, bu­vo pa­sa­ky­ti vi­sai ki­ti da­ly­kai. Bet no­riu pa­brėž­ti, kad tai, ką da­ro po­li­ci­ja, ko­kių veiks­mų ima­mės, yra bū­tent re­a­ga­vi­mas jau į re­zul­ta­tą. Čia rei­ka­lin­gas tik­rai ir ki­tų prie­mo­nių, minkš­tų­jų prie­mo­nių, su­tel­ki­mas ir ben­dras su­si­ta­ri­mas, kaip mes vei­kia­me. Taip pat ki­tą sa­vai­tę vyks­tu į Is­lan­di­ją, nes Is­lan­di­ja tu­ri tik­rai la­bai ge­ros pa­tir­ties šio­je sri­ty­je. Taip pat ti­kiuo­si, kad tai leis par­si­vež­ti ge­rų­jų prak­ti­kų ir jas įdieg­ti Lie­tu­vo­je.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pa­pil­dy­siu, jei­gu ga­li­ma.

PIRMININKAS. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ži­nau, kad po­nas Ai­das ne­si­ti­kė­jo to, bet aš im­siu ir pa­pil­dy­siu. Man at­ro­do, kad la­bai daug dė­me­sio psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo ža­lai yra ski­ria­ma Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mo­je, ku­ri pra­dė­ta dieg­ti nuo šių me­tų ir ku­riai jūs kaž­ko­dėl at­ka­riai prie­ši­na­tės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­si­mą už­duos ger­bia­mas V. Bu­kaus­kas. Pra­šom.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ro. Ger­bia­mas mi­nist­re, į ma­ne krei­pė­si Že­mai­ti­jos kraš­to ūki­nin­kai, tai Plun­gės, Tel­šių, ku­rie bū­tent už­si­i­ma avi­nin­kys­tė. Jiems šiuo me­tu yra iš tie­sų be­mie­gės nak­tys, tai ma­to vi­suo­me­nė ir te­le­vi­zi­jos re­por­ta­žuo­se, kai vil­kų šei­my­nos iš­vai­ko ban­das, su­dras­ko, iš­plė­šo, mo­ko sa­vo jau­nik­lius. Jie tei­kia ati­tin­ka­mus pra­šy­mus į agen­tū­ras dėl kom­pen­sa­ci­jų, kaž­ko­dėl del­sia­ma ir ne­su­lau­kia. Tai su­si­ję ir su ju­mis.

Ir an­tra da­lis klau­si­mo yra, ko­dėl bū­tent sa­vi­val­dy­bė­se tos pa­čios veis­lės, rū­šies, kil­mės avies su­plė­šy­mas, su­dras­ky­mas yra skir­tin­gai ver­ti­na­mas? Vėl vyks­ta ūki­nin­kų dis­ku­si­jos. Ne­su­si­pra­ti­mas ar tai bū­tent yra pa­da­ry­tos žir­klės, nė­ra nu­sta­ty­ta aiš­ki ri­ba ar­ba vie­ne­to įkai­nis?

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, lai­kas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Pra­šom, mi­nist­re, kas yra da­ro­ma šiuo klau­si­mu?

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas Va­len­ti­nai. Plėš­rū­nai gam­to­je yra du – žmo­gus ir vil­kai daž­niau­siai, da­bar at­si­ra­do jau ir lū­šių. Po po­pu­lia­ci­jos at­si­ga­vi­mo tai rei­kia re­gu­liuo­ti. Da­bar vil­kų me­džiok­lės kvo­tą di­di­na­me nuo 300 iki 371 ar­ti­miau­sią me­džiok­lės se­zo­ną. Pa­didi­na­ma yra ji­nai. Dėl pro­ble­mi­nių vil­kų, ku­rie nuo­lat lan­ko­si ūkiuo­se, ga­li­ma gau­ti pa­pil­do­mą li­cen­ci­ją ir kvo­tą jiems su­me­džio­ti. Ūki­nin­kai ga­li dėl to kreip­tis. Kad tin­ka­mas ar­bit­ras bū­tų ši­tam klau­si­mui, tai yra sa­vi­val­dy­bės tarp ūki­nin­kų ir me­džio­to­jų, o pi­ni­gų vi­sa­da už­te­ko. Kiek bu­vo pra­šy­mų, mes juos vi­sa­da pa­deng­da­vo­me iš Vals­ty­bi­nės ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo pro­gra­mos. Jei­gu kaž­kur vė­luo­ja­ma, aš tik­rai pa­si­tik­rin­siu. Bet rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad me­džio­to­jai tu­ri re­gu­liuo­ti, tu­ri tei­sę pa­ša­lin­ti su­dė­tin­gus, pro­ble­mi­nius vil­kus, ku­rie lan­ko­si gal kon­kre­čia­me ūky­je. Tai pa­si­žiū­rė­siu į šį klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ge­rai, dė­ko­ju. To­liau klau­si­mą už­duos ger­bia­mas L. Sluš­nys.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, jau O. Lei­pu­tė ap­vo­gė ma­ne klau­si­mu tru­pu­tė­lį, to­dėl švie­ti­mo mi­nist­rui tru­pu­tė­lį ki­taip su­for­mu­luo­siu klau­si­mą: gal tu­ri­te in­for­ma­ci­jos, kas įsi­pa­rei­go­ja ap­mo­kė­ti mo­ky­to­jams ne­gau­tas pa­ja­mas dėl strei­ko? Gal to­kią in­for­ma­ci­ją, nes aš su­pran­tu, kad vals­ty­bė, ačiū Die­vui, ne­si­ruo­šia to da­ry­ti. Ačiū.

G. JAKŠTAS. Ačiū už klau­si­mą. To­kios in­for­ma­ci­jos tie­sio­giai ne­su ga­vęs. Iš spau­dos gir­dė­jau, kad pa­ti pro­fe­si­nė są­jun­ga gal­vo­ja apie ap­mo­kė­ji­mą. Bet tai yra ži­nios iš spau­dos, ne­tu­riu tie­sio­giai ga­vęs in­for­ma­ci­jos, to­dėl ne­no­rė­čiau ret­ran­sliuo­ti, kas yra tie­siog spau­do­je pa­tei­kia­ma. Bet, aiš­ku, tai yra pa­čių mo­ky­to­jų, ku­rie pa­si­ry­žo strei­kuo­ti, fi­nan­si­nė at­sa­ko­my­bė, ga­li prie to pri­si­dė­ti strei­ką or­ga­ni­zuo­jan­ti pro­fe­si­nė są­jun­ga.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, klau­si­mą už­duos ger­bia­mas R. Vait­kus.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas bū­tų eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rei. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne kar­tą yra pa­si­sa­kiu­si dėl au­to­ri­ta­ri­nės Ki­ni­jos ypač di­de­lės įta­kos Eu­ro­pai, Eu­ro­pos pra­mo­nei ir eko­no­mi­kai, ir ypač at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių sri­ty­je, tai bū­tent kas susiję su vė­jo tur­bi­nų ga­my­ba, jų kom­po­nen­tų ga­my­ba, sau­lės ba­te­ri­jų ga­my­ba. Da­bar fak­tiš­kai 70 % pa­sau­ly­je pa­ga­mi­na­mų elek­tro­mo­bi­lių ba­te­ri­jų yra ga­mi­na­ma Ki­ni­jo­je, iki 2030 me­tų, bent jau taip yra prog­no­zuo­ja­ma. Taip pat še­šios iš de­šim­ties kom­pa­ni­jų, ga­mi­nan­čių vė­jo kom­po­nen­tų de­ta­les, tur­bi­nų de­ta­les, bū­tent yra ki­nų kom­pa­ni­jos.

Ar… Lie­tu­vo­je taip pat yra įmo­nių, ku­rios ga­mi­na vė­jo tur­bi­nų bū­tent iš­ori­nes kor­pu­so de­ta­les. Taip pat tu­ri­me įmo­nių, ku­rios ga­mi­na ir sau­lės kom­po­nen­tų, ba­te­ri­jų ele­men­tus. Bet ar yra ieš­ko­ma in­ves­ti­ci­jų pri­trauk­ti (gal­būt la­biau klau­si­mas bū­tų) bū­tent vė­jo tur­bi­nų kom­po­nen­tus ga­min­ti Lie­tu­vo­je? Ma­nau, mes tik­rai tu­rė­tu­me ta lin­kme ei­ti, žiū­rė­ti ir gal­būt ieš­ko­ti…

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, lai­kas!

R. VAITKUS (LSF). …in­ves­ti­ci­jų, kaip pri­trauk­ti. Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Taip, be jo­kios abe­jo­nės, čia yra kryp­tis, prie ku­rios tik­riau­siai dir­ba ak­ty­viai kiek­vie­na Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sy­bė. Jūs pra­dė­jo­te sa­vo klau­si­mą šiek tiek nuo pre­ky­bi­nių niu­an­sų glo­ba­lio­je eko­no­mi­ko­je. Man at­ro­do, čia vie­na bus iš te­mų, ypač prieš Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, kaip vis dėl­to Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pro­ak­ty­viai spręs ši­tą klau­si­mą.

Dar tik­rai ne­ra­mi­na ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų di­de­lis an­ti­in­flia­ci­jos… ma­ži­ni­mo ak­to po­vei­kis kon­ku­ren­cin­gu­mui. Mes, kaip Eu­ro­pa, – mums jau čia sun­ku lenk­ty­niau­ti sub­si­dijo­mis su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis, o mū­sų ma­ža­jai Lie­tu­vai di­ver­si­fi­ka­ci­ja sa­vo eko­no­mi­kos vi­du­je yra es­mė.

Jūs la­bai kon­kre­čią sri­tį pa­mi­nė­jo­te – vė­jų tur­bi­nų kom­po­nen­tus. Nė­ra taip, kad nie­ko nė­ra. Mū­sų in­ži­ne­ri­nė pra­mo­nė au­ga, ir au­ga reikš­min­gai, to­dėl tu­ri­me, nuo ko at­si­spir­ti, ir, tie­są sa­kant, ma­ty­čiau ne tik už­sie­nio in­ves­tuo­to­jus, ku­rie čia ga­lė­tų at­ei­ti dirb­ti, bet ir Lie­tu­vos kom­pa­ni­jas, ku­rios ga­lė­tų ati­da­ry­ti ga­my­bos li­ni­jas. Be­je, pa­ra­mos, jei­gu kal­ba­me apie ga­my­bos star­ta­vi­mą ar pa­gal­bą įmo­nėms per­si­tvar­ky­ti į la­biau na­šius ga­my­bos pro­ce­sus, ga­my­bos li­ni­jų au­to­ma­ti­za­ci­ją, yra ga­na daug. Vien šie­met 1 mlrd. eu­rų iš Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos val­do­mų fon­dų bu­vo in­ves­tuo­ta, yra in­ves­tuo­ja­ma šiuo me­tu į eko­no­mi­ką. Dir­ba­me ir ti­kiuo­si, kad pa­vyks čia di­ver­si­fi­kuo­tis. Bet su Ki­ni­jos pre­ky­bos po­li­ti­ka mes ga­li­me tvar­ky­tis tik ben­drai Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­ma M. Oš­mians­kie­nė. Pra­šom.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju. At­sa­kant A. Ged­vi­lui dar no­ri­si kaž­kaip at­kreip­ti dė­me­sį, kad Ma­ri­jam­po­lė­je si­tu­a­ci­ja dėl nar­ko­ti­kų iš tie­sų pa­ro­do, pui­kiai iliust­ruo­ja, kaip vei­kia bau­džia­mo­ji po­li­ti­ka šiuo klau­si­mu, kai pa­aug­liai, bai­mės kaus­to­mi, iš­si­laks­to, užuot ieš­ko­ję pa­gal­bos. Bet ma­no klau­si­mas bū­tų ap­lin­kos mi­nist­rui.

Šiais me­tais įsi­ga­lio­jo nau­jas Kri­zių val­dy­mo ir ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mas, ku­ris nu­ma­to prie­vo­lę tam tik­rai nau­jai sta­ty­bai – su­pro­jek­tuo­ti ir įreng­ti prie­dan­gas bei slėp­tu­ves. Pa­kei­ti­mai įsi­ga­lio­jo, ta­čiau po­įsta­ty­mi­nių tei­sės ak­tų ne­bu­vo. Va­sa­rį mi­nis­te­ri­ja ko­men­ta­vo, kad tech­ni­nis nor­ma­vi­mas yra ren­gia­mas. Šian­dien jau be­veik spa­lis, o si­tu­a­ci­ja vis dar to­kia pa­ti, kaip su­pran­tu. Prie­dan­gų įren­gi­mo pro­ce­sas ke­lia ne­ri­mą, nes iš­ti­kus ko­kiai nors eks­tre­ma­lia­jai si­tu­a­ci­jai jo­se tilp­tų vi­so la­bo 28 % mū­sų gy­ven­to­jų.

Tai ma­no klau­si­mas ir bū­tų: kaip sta­ty­to­jams įgy­ven­din­ti šią įsta­ty­mi­nę prie­vo­lę ir kiek bus dar vil­ki­na­ma, kas pri­si­ims at­sa­ko­my­bę, jei čia at­bėgs vis­gi kaž­ko­kie žmo­ge­liu­kai, o žmo­nėms ne­bus kur slėp­tis? Mes sa­ky­si­me, kad, na, kaip čia, po­įsta­ty­mi­niai vis dar ren­gia­mi, ar ne?

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, la­bai ak­tu­a­lus ir svar­bus klau­si­mas. Bet ko­le­gė A. Bi­lo­tai­tė ir­gi pa­tiks­li­na, kad nuo 0 iki 38 % yra su­da­ry­tos są­ly­gos, tiek gy­ven­to­jų, treč­da­lis gy­ven­to­jų, jau šian­dien tu­ri. Tai tie dar­bai, slėp­tu­vių ar­ba prie­dan­gų įren­gi­mas, ne­pa­da­ro­mi per die­ną, ša­lys ren­gia­si tam de­šimt­me­čius, ins­ti­tu­cio­na­li­zuo­ja tai.

Kai įsta­ty­mas yra įsi­ga­lio­jęs, pri­im­tas pra­ei­tą gruo­dį ir įsi­ga­lio­jo sau­sį, na, nė­ra lū­kes­čių, kad da­bar vi­sos nau­jos sta­ty­bos jau šian­dien, nes pro­jek­ta­vi­mas ir už­trun­ka il­gai, tai yra tu­ri bū­ti tik­rai pa­sver­ti kaš­tai vi­suo­me­nei, vie­šie­siems ob­jek­tams, tu­ri są­ma­to­se at­si­ras­ti ši­tie pi­ni­gai. Bet aš tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas ir ne­iš­ei­na to pa­da­ry­ti per mi­nu­tę.

Tai nė­ra at­si­kal­bi­nė­ji­mas. Vis­gi nuo sau­sio 1 die­nos yra ga­li­my­bė pro­jek­tuo­ti. Kiek­vie­no pro­jek­to at­ve­ju yra da­ro­ma eks­per­ti­zė ir tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta prie­dan­ga gy­ven­to­jams, kad bū­tų pa­tal­pa po pa­sta­tu prie­dan­gai. Bet tai nė­ra slėp­tu­vė. Slėp­tu­vė yra žy­miai il­ges­niam lai­ko­tar­piui ir žy­miai dau­giau va­lan­dų.

Kas da­bar yra da­ro­ma? Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas da­ro stu­di­ją dėl sta­ty­bos tech­ni­nio reg­la­men­to nau­jai sta­ty­bai ir ji­sai bus pa­tvir­tin­tas, tas STR’as, iki Nau­jų­jų me­tų. Bet nau­ja sta­ty­ba yra ne spren­di­mas, nes mes di­džiau­sią gy­ven­to­jų tan­kį tu­ri­me šian­dien gy­ve­na­muo­siuo­se kvar­ta­luo­se, ku­rie yra sta­ty­ti prieš 50 me­tų. Ten nė­ra nau­jos sta­ty­bos, to­dėl mes tu­ri­me su­gal­vo­ti sche­mą, kaip re­no­va­ci­jos me­tu rū­sius mes ga­lė­tu­mė­me pa­vers­ti ga­li­mai dvi­ra­čių sau­go­ji­mo pa­tal­po­mis, ko­kio­mis nors ben­dro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­mis, kad gy­ven­to­jai esa­muo­se pa­sta­tuo­se įsi­kur­tų prie­dan­gas ir vals­ty­bė tą pa­rem­tų. Nes di­džio­ji pro­ble­ma yra esa­muo­se gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se, ne nau­jo­jo­je sta­ty­bo­je. Dėl nau­jos sta­ty­bos jau yra įpa­rei­go­ji­mas įsta­ty­mu. Yra ga­li­my­bė nau­do­ti už­sie­nio nor­ma­ty­vi­nius do­ku­men­tus, ar Suo­mi­jos, ar Nor­ve­gi­jos, pro­jek­tuo­to­jai ga­li pa­si­rink­ti. Bet di­dy­sis iš­šū­kis yra esa­muo­se na­muo­se su­kur­ti to­kią in­fra­st­ruk­tū­rą.

Tai­gi mes kar­tu su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ak­ty­viai apie tai gal­vo­ja­me ir čia tik­rai yra mū­sų at­sa­ko­my­bės klau­si­mas, kaip per re­no­va­ci­ją su­ras­ti ir pi­ni­gų gy­ven­to­jams, kad pa­ska­tin­tu­me ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­pų įren­gi­mą. Tik dar kar­tą pa­kar­to­siu, na, na­mų dar­bai yra at­lie­ka­mi da­bar, bet apie juos tu­rė­jo bū­ti gal­vo­ja­ma žy­miai anks­čiau, nes sta­ty­bų pro­ce­sas, pro­jek­ta­vi­mas, sta­ty­bos, na, yra ne po­ros mė­ne­sių klau­si­mas, o iner­tiš­kas ke­le­rių me­tų pro­ce­sas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau klau­si­mą su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, te­bū­nie tas ma­no, na, už­klau­si­mas mi­nis­te­ri­jai ofi­cia­lus, ką aš no­riu jums pa­sa­ky­ti.

Nuo 2005 me­tų ke­lias A6 Kaunas–Daugpilis, na, jis yra mo­ka­mas ke­lias ir tas ke­lio ruo­žas, ku­ris yra Za­ra­sų mies­te, nuo šių me­tų lie­pos mė­ne­sio, na, ste­buk­las įvy­ko ir žmo­nės gau­na bau­das. Tie, ku­rie vie­ną ar ki­tą kar­tą ko­mer­ci­niu trans­por­tu va­žia­vo šiuo ke­liu mies­te. Bau­dos ne 10, ne 15, o 350 eu­rų už vie­ną nu­si­žen­gi­mą.

Aš, ger­bia­mas mi­nist­re, ži­nau, kad, na, jū­sų ga­lio­je yra pa­keis­ti įsa­ky­mą. Gal­būt kai ku­riuo­se mies­tuo­se, ži­nau, yra pri­im­ti spren­di­mai, pa­vyz­džiui, Uk­mer­gė­je, kiek ži­nau, po to lyg ir Ra­sei­nių ra­jo­ne, ne Ra­sei­nių, Tau­ra­gės ra­jo­ne, kad, na, ga­li­ma bu­vo iš­brauk­ti mies­to at­kar­pas iš to ap­mo­kes­ti­na­mo ke­lio da­lies. Tai aš la­bai pra­šy­čiau mi­nis­te­ri­jos iš­nag­ri­nė­ti si­tu­a­ci­ją bū­tent dėl Za­ra­sų mies­to, kad žmo­nės tik­rai yra la­bai nu­skriaus­ti, šo­ki­ruo­ti. Dau­ge­lį me­tų tas ke­lias ne­bu­vo mo­ka­mas, žmo­nės ne­gau­da­vo tų bau­dų, o da­bar tie­siog su­tri­kę. Gal­būt bū­tų ga­li­ma tas bau­das kaž­kaip anu­liuo­ti? La­bai ačiū.

M. SKUODIS. Čia tur­būt svar­bu, kad tas sun­kias­vo­ris trans­por­tas, ku­ris tais ke­liais nau­do­ja­si, tu­rė­tų su­si­mo­kė­ti. Bet aš iš­gir­dau. Aš tie­siog pa­si­do­mė­siu mi­nis­te­ri­jo­je. Bet ku­rie da­ro­mi spren­di­mai tai ne tik mi­nist­ro – tai Vy­riau­sy­bės spren­di­mai. Ten tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta sa­vi­val­dy­bės ana­li­zė ir pa­na­šiai. Aš tie­siog pa­si­do­mė­siu ir mes jums duo­si­me at­sa­ky­mą, koks pro­ce­sas, ar bent jau anks­čiau kreip­ta­si, ar ne­si­kreip­ta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­si­mą už­duos ger­bia­ma L. Na­gie­nė. Pra­šau.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas svei­ka­tos mi­nist­rui. Pir­miau­sia no­riu pa­klaus­ti. Kai da­bar yra re­gio­nai pa­skirs­ty­ti ir re­gio­ni­nės li­go­ni­nės yra pri­skir­tos prie di­de­lių mies­tų, tai Ma­žei­kiai yra pri­skir­ti lyg ir prie Šiau­lių, taip ir yra pa­tvir­tin­ta, ta­čiau kar­tais ar­ti­mie­ji pa­gei­dau­ja vis dėl­to vež­ti kai ku­riais at­ve­jais į Klai­pė­dą. At­si­me­na­te, mū­sų frak­ci­jo­je jūs pa­sa­kė­te, kad to ne­tu­rė­tų bū­ti, ta­čiau to­liau taip vyks­ta. Ar yra pa­si­rin­ki­mo lais­vė, ar tu­ri griež­tai va­do­vau­tis ta nuo­sta­ta, ku­riam mies­tui yra pri­skir­ti?

Ant­ras ma­no klau­si­mas. Ko­dėl grei­to­sios pa­gal­bos ben­dra­jam te­le­fo­nui bu­vo pa­si­rink­tas Kau­nas, o ko­dėl ne per Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos te­le­fo­ną, kur žen­kliai yra pi­giau ir bū­tų žen­kliai pi­giau kai­na­vę?

A. DULKYS. Lie­tu­vo­je mes ne­kei­tė­me to prin­ci­po per po­ky­čius. Yra ben­dra­sis prin­ci­pas, kad pa­cien­tai ren­ka­si gy­dy­mo įstai­gą, bet tais at­ve­jais, kai yra tei­kia­ma pa­gal­ba, jau rei­kia pa­si­ti­kė­ti me­di­kais ir ta­da kiek­vie­nu at­ve­ju, pri­klau­so­mai nuo būk­lės, vei­kia tam tik­ra sis­te­ma ar­ba vei­kia su­si­ta­ri­mai tarp re­gio­ni­nių, uni­ver­si­te­ti­nių li­go­ni­nių. Kai ku­riais klau­si­mais juk tu­ri­me klas­te­ri­nę sis­te­mą, ku­ri ir­gi tu­ri ati­tin­ka­mai sklan­džiai veik­ti, bet tik­rai nė­ra ge­rai, kai pa­cien­tų ar­ti­mie­ji ne­pai­sy­da­mi tų pa­cien­tų būk­lės reiš­kia as­me­ni­nį pa­gei­da­vi­mą, kad bū­tų nu­vež­ti į vie­ną ar ki­tą gy­dy­mo įstai­gą, kas, at­virkš­čiai, ga­li su­kel­ti pa­cien­tui pa­pil­do­mų pro­ble­mų ir pa­kenk­ti ben­drai sėk­mei iš­gel­bė­ti žmo­gaus gy­vy­bę ar­ba jam pa­gy­ti. Aš ma­nau, kad čia tie­siog, ma­tyt, tu­ri­me pa­žiū­rė­ti į kiek­vie­ną tą at­ve­jį kon­kre­čiai. Gal­būt kaž­kur ne­vei­kė su­si­ta­ri­mas ar pa­na­šiai. Čia to­kia yra, ma­tyt, pro­ble­ma.

Ki­ta da­lis. Jūs gal pri­min­ki­te.

L. NAGIENĖ (DFVL). Dėl grei­to­sios te­le­fo­no.

A. DULKYS. Mes, steig­da­mi na­cio­na­li­nę tar­ny­bą, pa­grin­du rin­ko­mės Kau­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos ba­zę. La­bai no­riu jums pa­sa­ky­ti, kad spe­cia­lis­tai tai ana­li­zuo­ja, žiū­ri. Aš ži­nau, kad vi­są lai­ką yra tų gin­čų dėl tų sis­te­mų. Aš pri­ori­te­tą skir­čiau ten, kur yra ne kai­na, o ten, kur yra ko­ky­bė. Va­di­na­si, kad ne tau­py­mas, bet tu­ri bū­tent ko­ky­biš­kai veik­ti sis­te­ma, kad vi­suo­se mū­sų grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­liuo­se veik­tų vie­na, aukš­čiau­sio ly­gio, pui­kiai vei­kian­ti sis­te­ma. Mes šiuo me­tu tą tar­ny­bą stei­gia­me Kau­no pa­gal­bos cen­tro pa­grin­du.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Sy­sas. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bus Mi­nist­rei Pir­mi­nin­kei. Per­skai­čiau ži­nu­tę, ku­ri tik­rai nu­džiu­gi­no (ne­ži­nau, kuo ji baig­sis), kad va­kar bu­vo pa­skelb­tas kon­kur­sas į Nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio ir ta­ba­ko kon­tro­lės de­par­ta­men­tą. To­dėl ma­no klau­si­mas, ko­dėl taip vė­lai? Pra­ėjo pus­an­trų me­tų, kai bu­vo at­sta­ty­din­tas ar iš­ėjo sa­vo no­ru bu­vęs di­rek­to­rius, bu­vo lai­ki­ni va­do­vai. Kas truk­dė pa­skelb­ti anks­čiau?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal nie­kas la­bai ne­truk­dė. Bu­vo lai­ki­na va­do­vė, ir­gi ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad la­bai pa­vy­ko iš­si­ban­dy­ti žmo­gų, nes at­si­ti­ko ki­tų pro­ble­mų. Tik­rai ne­ge­rai, kad ins­ti­tu­ci­ja bu­vo be nuo­la­ti­nio va­do­vo ši­tiek lai­ko. Dėl to ap­gai­les­tau­ju, bet kon­kur­są pa­skel­bė­me ir ti­kiuo­si, kad da­bar, kai Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas yra pa­keis­tas ir va­do­vams mo­ty­va­ci­jos da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se yra šiek tiek dau­giau, ne­gu kad bu­vo anks­čiau, nes dar­bo už­mo­kes­tis už va­do­vau­jamas pa­rei­gas vis tiek šiek tiek di­des­nis, net ne šiek tiek, ne­gu kad šiuo me­tu ga­lio­jan­tis, ma­nau, kad mes drą­siau ga­li­me skelb­ti kon­kur­sus ir ti­kė­tis di­des­nio ge­rų kan­di­da­tų da­ly­va­vi­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų ger­bia­mam su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, ma­no klau­si­mas su­si­jęs su re­mon­tuo­ja­mu via­du­ku prie la­bai svar­bių ma­gist­ra­lių A4, A16 ties Tra­kų Vo­ke. Via­du­kas jau pus­me­tį iš­ar­dy­tas, dar­buo­to­jų nė kva­po, kaip ma­to­te pa­gal nu­me­rius, ke­liai yra itin svar­būs – A4 ir A16. Ko­dėl ne­vyks­ta dar­bai? Ar ten įmo­nė ban­kru­ta­vo, ar mes lau­kia­me žie­mos, ar mes, kaip tran­zi­ti­nė vals­ty­bė, na, ne­si­rū­pi­na­me sa­vo pa­ja­mo­mis, nes jau vie­ti­niams gy­ven­to­jams, Lie­tu­vos gy­ven­to­jams, vyks­tan­tiems ta kryp­ti­mi, tiek į Aly­tų, tiek į Tra­kus ir vi­sus ki­tus to­liau esan­čius mies­tus, yra pro­ble­ma. Žie­mą pro­ble­mos bus kur kas di­des­nės. Aš tu­riu ne vie­ną pa­klau­si­mą iš gy­ven­to­jų, iš rin­kė­jų, to­dėl krei­piuo­si į jus. Jei­gu ne­ga­lė­si­te da­bar at­sa­ky­ti, pra­šo­me at­sa­ky­ti raš­tu. La­bai ačiū.

M. SKUODIS. Gal aš ben­drai. Aiš­ku, de­ta­liau tai at­sa­kin­ga Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja ga­li pa­ko­men­tuo­ti. Via­du­kų ir til­tų pas­ku­ti­niu me­tu bu­vo to­kia si­tu­a­ci­ja: ne vie­nu at­ve­ju, ir jū­sų mi­ni­mu, yra nu­per­ka­mi pa­pras­tes­ni re­mon­to dar­bai, o iš­ar­džius yra pa­ma­to­ma, kad rei­kia ka­pi­ta­li­nių dar­bų. Ka­dan­gi pa­pil­do­mų dar­bų kai­na vir­ši­ja aną pir­mi­nį vie­šą­jį pir­ki­mą dau­giau ne­gu 50 %, ir ge­ro­kai dau­giau, tie­siog pro­ce­dū­ras rei­kia da­ry­ti iš nau­jo ir ati­tin­ka­mai ko­re­guo­ti pro­jek­tą. Dėl to bent jau dvie­jo­se vie­to­se Lie­tu­vo­je, ir Kau­ne via­du­kas su­kant į Ma­ri­jam­po­lę, ir jū­sų mi­ni­mu at­ve­ju į Tra­kus, yra to­kia si­tu­a­ci­ja. Bet tie­siog ta­da pa­pra­šy­siu, kad Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja pa­teik­tų de­ta­les­nę in­for­ma­ci­ją dėl kon­kre­taus eta­po.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas V. Gap­šys. Nė­ra. Ta­da ger­bia­mas G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ma­no klau­si­mas bus su­si­jęs su Kaz­lų Rū­da ir ne­se­niai įvy­ku­sia ap­lin­ko­sau­gos ava­ri­ja. Ger­bia­mas ap­lin­kos mi­nist­re, ma­čiau jū­sų su­si­ra­ši­nė­ji­mą so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se su Kaz­lų Rū­dos me­ru ir tie­siog no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pa­tiks­lin­ti, ar tik­rai sa­vi­val­dy­bė de­ri­no pro­jek­tą pus­an­trų me­tų, kaip jūs tei­gia­te? Ta­da ar yra grės­mė žmo­nėms? Nes lyg ir pa­si­gir­do to­kių ver­si­jų, kad ten žu­vys gai­šo gal­būt dėl už­terš­to van­dens, o ne dėl van­dens trū­ku­mo, tai ko­kia ta si­tu­a­ci­ja, ar ne­ky­la di­des­nė grės­mė? Taip pat gal ži­no­te, kiek yra dar tven­ki­nių, ku­riuo­se ga­lė­tų įvyk­ti pa­na­šių ka­tast­ro­fų?

Ir gal­būt že­mės ūkio mi­nist­ras ga­lės pa­pil­dy­ti, ko­dėl Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba ne­su­ti­ko pa­gel­bė­ti, iš­vež­ti tų žu­vų, nors, kiek ži­nau, bu­vo į ją kreip­ta­si? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už klau­si­mą. Vi­sa­da to­kio­se is­to­ri­jo­se rei­kia pa­klaus­ti, kas dėl to kal­tas. Vi­sų pir­ma kal­ta yra įmo­nė, ku­rios tai bu­vo pri­va­tus tven­ki­nys ir ji­nai bu­vo tos už­tvan­kos sa­vi­nin­kė. Mū­sų duo­me­ni­mis, 2022 m. ko­vo 16 d., tai yra per­nai, Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­bė ga­vo sta­ty­bų eks­per­tų iš­va­dą, kad už­tvan­ka yra ava­ri­nės būk­lės. Tai ne­bu­vo jo­kia nau­jie­na Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­bei. Įmo­nė de­ri­no­si ava­ri­nės būk­lės re­mon­to pro­jek­tą ir su­si­de­ri­no jį šių me­tų ru­de­nį.

Prieš ge­ro pus­an­tro mė­ne­sio pra­dė­jo sek­ti van­duo, įlū­žo, taip sa­kant, už­tvan­ka ir pra­dė­jo ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai duo­ti ir bau­das, ir pri­va­lo­muo­sius nu­ro­dy­mus, ir Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra lie­pė nu­lei­di­nė­ti van­de­nį ne sku­biai, bet po 20 cen­ti­met­rų, kad žu­vys lik­tų gy­vos. Sa­vi­nin­kas ne­da­rė ši­tų veiks­mų. Ga­li­ma ins­ti­tu­ci­jas kal­tin­ti, bet vi­sų pir­ma sa­vi­nin­kas yra kal­tas. Da­bar čia ar ping­pon­gas tarp me­ro ir ap­lin­kos mi­nist­ro yra pra­smin­gas? Na, jis ne­ve­da nie­kur.

Da­bar klau­si­mas, ar te­nai yra ko­kie nors nuos­to­liai ir tar­ša? Jos nė­ra, tai nė­ra koks nors už­terš­tas van­duo pa­gal ver­ti­ni­mus, tai yra tie­siog ža­la gam­tai, ku­ri bus ap­skai­čiuo­ta ir bau­dos bus iš­ra­šy­tos. Aiš­ku, nie­kam ne­ma­lo­nu ma­ty­ti tą at­ve­jį, bet tai bu­vo pri­va­tus tven­ki­nys, blo­gai eks­plo­a­tuo­ja­mas. Sa­vi­nin­kas bus nu­baus­tas, bu­vo bau­džia­mas ir li­gi tol. Čia, man at­ro­do, rei­kia įver­tin­ti, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tik­rai da­rė ir ga­li pa­grįs­ti sa­vo veiks­mus, o da­bar kar­tais ne­pa­vyks­ta iš­gel­bė­ti. Tik kad su­pras­tų ir pla­tes­nė vi­suo­me­nė: kai ku­riais at­ve­jais žu­vų net ne­įma­no­ma per­kel­ti to­dėl, kad jos trans­por­ta­vi­mo me­tu taip ar taip žūs­ta. To­dėl kar­tais, kai nu­lei­džia­mos už­tvan­kos, tie­siog ap­si­spren­džia­ma ne­gel­bė­ti žu­vų to­dėl, kad trans­por­ta­vi­mo me­tu jos vi­sos žū­tų. Yra bu­vę to­kių at­ve­jų. Pa­vyz­džiui, už­per­nai Sa­lan­tų už­tvan­kos nu­lei­di­mo me­tu bu­vo pa­na­šus ažio­ta­žas, kai bu­vo nu­spręs­ta vis dėl­to pa­lik­ti gy­vū­ni­ją ta­me tven­ki­ny­je.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­si­mą už­duo­da ger­bia­ma V. Tar­ga­ma­dzė. O po­sė­džiui to­liau pir­mi­nin­kau­ja ger­bia­mas A. Ma­zu­ro­nis.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tu­riu klau­si­mą švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rui. Nuo 2024 me­tų įsi­ga­lio­ja PUPP’as: kas ne­iš­lai­ko – ar­ba tu­rės lik­ti kar­to­ti kur­so, ar­ba siek­ti pro­fe­si­nio mo­ky­mo. Bet mes pui­kiai ži­no­me, kad 14 sa­vi­val­dy­bių net ne­tu­ri pro­fe­si­nio mo­ky­mo fi­lia­lų. Ki­tas da­ly­kas, yra la­bai men­ka pa­siū­la pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mo­je tiems, ku­rie ne­tu­ri pa­grin­di­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Tai ir klau­si­mas yra, ar pa­reng­tos nau­jos pro­gra­mos? Ar pa­gal­vo­ta, kur tie vai­kai ga­lės mo­ky­tis? Ne­pa­mirš­ki­me, kad yra so­cia­li­nės, eko­no­mi­nės, kul­tū­ri­nės at­skir­ties vai­kai, o Lie­tu­vo­je mo­ky­ma­sis yra pri­va­lo­mas iki 16 me­tų. Ga­li­mai ga­li at­si­tik­ti taip, kad da­lis iš vi­so ne­be­si­mo­kys po 16 me­tų. Ačiū.

G. JAKŠTAS. Ačiū už klau­si­mą. Daug tu­rė­jo­me dis­ku­si­jų, bu­vo jos jau ir šio­je sa­lė­je apie tai, kad, jei­gu nėra pa­si­ruoš­ta ki­tam žings­niui, jo ir ne­rei­kė­tų ir nei­ti. Pir­miau­sia, rei­kė­tų jam tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti. To­dėl, jei­gu nė­ra iš­lai­ko­mi ati­tin­ka­mi eg­za­mi­nai, ke­liau­ti, įsi­vaiz­duo­jant, kad esu pa­si­ruo­šęs, nors ne­su, tai nė­ra ge­ras ke­lias. Ta­da tu­ri­me daug di­plo­muo­tų, pa­žiū­rė­jus, at­ro­do, di­de­lė da­lis įgy­ja vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, bet pa­žiū­rė­ję ir į vals­ty­bi­nius bran­dos eg­za­mi­nus ma­to­me, kad tas vi­du­ri­nis iš­si­la­vi­ni­mas daž­nai ne­su­tei­kia ži­nių. To­dėl, jei­gu nė­ra iš­lai­ko­mi ati­tin­ka­mi PUPP’o eg­za­mi­nai, ga­li­ma kar­to­ti kur­są ir tam bus su­da­ry­tos są­ly­gos. Ta­čiau nė­ra taip, kad lau­kia­me tie­siog PUPP’o ir ki­to­se kla­sė­se, kai yra pa­ste­bi­mos ug­dy­mo spra­gos, yra ski­ria­mos pa­pil­do­mos lė­šos kur­sams, toms spra­goms lik­vi­duo­ti. Tai mū­sų sie­kis yra, kad mo­ki­niai mo­ky­tų­si nuo­sek­liai, o ne su­pras­tų 12 kla­sė­je, kad vis­gi ne­tu­ri ati­tin­ka­mų ži­nių.

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). La­bai dė­kui. Klau­sia J. Pins­kus.

J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bus ap­lin­kos mi­nist­rui, tie­siog tai bū­tų tę­si­nys gal­būt G. Sur­plio, dėl tos ka­tast­ro­fi­nės si­tu­a­ci­jos Kaz­lų Rū­do­je, Pil­vės-Va­balkš­nės tven­ki­ny­je. Aš no­rė­čiau pra­tęs­ti, kad tai nė­ra pingpon­gas tarp mi­nist­ro ir me­ro, nes jūs pra­ei­tą ant­ra­die­nį per Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį tei­gė­te, aš ci­tuo­ju: „Pus­an­trų me­tų įmo­nė su Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­be de­ri­no­si ava­ri­nės būk­lės už­tvan­kos pro­jek­tą. Ga­liau­siai už­tvan­ka griu­vo ir pra­dė­jo sek­ti.“ Tai čia yra tie­sio­gi­nis Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ap­kal­ti­ni­mas. Ma­no ži­nio­mis, pa­gal do­ku­men­tus, kaip tik jū­sų pa­val­džio­se įmo­nė­se – NŽT ir Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­te – už­tru­ko de­ri­ni­mas. Tai kal­tė yra jū­sų, o jūs tie­siog ap­šmei­žė­te sa­vi­val­dy­bę. Tai gal ga­li­ma kaž­ko­kį at­si­pra­šy­mą sa­vi­val­dy­bei, kad jūs su­klai­di­no­te vi­suo­me­nę? Da­bar ir čia ir pa­si­baig­tų pingpon­gas.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Jo­nai, aš su­pran­tu, kad jūs – Re­gio­nų par­ti­jos pir­mi­nin­kas, ką tik švie­žiai iš­kė­lęs ne­par­ti­nį Kaz­lų Rū­dos ra­jo­no me­rą į pre­zi­den­tus. Die­ną po jo pa­skel­bi­mo su­lūž­ta už­tvan­ka ir da­bar ap­lin­kos mi­nist­ras stai­ga kal­tas dėl vie­nos iš 1,5 tūkst. už­tvan­kų griu­vi­mo. Aš ga­liu at­si­pra­šy­ti, man tai nė­ra ma­lo­nus vaiz­das ma­ty­ti ken­čiant… si­tua­­ci­ją, tai nė­ra. Aš ži­nau, kad ir jū­sų Šir­vin­to­se (pa­tys bu­vo­te su Šir­vin­tų me­re at­va­žia­vęs) yra tų už­tvan­kų, ku­rios ga­li griū­ti ir ga­li nu­griū­ti. Jū­sų įsta­ty­mo pro­jek­tas – tai yra pa­sa­ky­mas, kad per­duo­ki­me sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­be esan­čias už­tvan­kas Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai, – tai nė­ra spren­di­mas. Tai nė­ra spren­di­mas, nes tos už­tvan­kos… Iš 1,5 tūkst. už­tvan­kų 1 tūkst. yra vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė, apie 300 jų yra sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bė, 100 tu­ri hid­ro­e­ner­ge­ti­kai, ku­rie eks­plo­a­tuo­ja. Vi­si tu­ri rū­pin­tis sa­vo tur­tu. Šian­dien vals­ty­bė tik­rai nė­ra su­kū­ru­si pa­kan­ka­mai ap­sau­gos me­cha­niz­mų rū­pin­tis kai ku­rio­mis už­tvan­ko­mis. Iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gų mes esa­me už­si­tik­ri­nę pi­ni­gus už­tvan­koms griau­ti, bet at­ei­na, pa­vyz­džiui, Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ir sa­ko: Šir­vė­nos eže­ro už­tvan­ka, su­kur­ta dar ir tam, kad pi­lį ap­sup­tų van­de­niu, tu­ri bū­ti re­mon­tuo­ja­ma. Tam rei­kia iš­tek­lių kon­so­li­da­vi­mo tur­būt ir iš vals­ty­bės, ir iš sa­vi­val­dy­bės. Tie pi­ni­gai tu­ri bū­ti ieš­ko­mi dau­ge­liui ava­ri­nių būk­lių nai­kin­ti. Da­bar, man at­ro­do, rei­kia pa­ieš­ko­ti sis­te­mi­nio spren­di­mo, o ne ban­dy­ti čia ieš­ko­ti kraš­ti­nio žmo­gaus, ku­ris da­bar kal­tas dėl pri­va­taus ju­ri­di­nio as­mens eks­plo­a­tuo­ja­mos už­tvan­kos grio­vi­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­kui. Švie­ti­mo mi­nist­ro no­rė­čiau pa­klaus­ti. Tur­būt vi­si pri­si­me­na­me, bu­vo pa­skelb­ta, kad 2025 me­tais mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja taps pres­ti­ži­ne. Lie­ka jau die­nos su­skai­čiuo­tos. Gal ga­li­te pa­tvir­tin­ti, kad taip ir bus? Ko­kiais kri­te­ri­jais mes ma­tuo­si­me tą mo­ky­to­jo pres­ti­žą? Jei­gu ne­pa­vyks, tai gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, iki ka­da nu­kel­si­me tą ter­mi­ną, ka­da lie­tu­vių tau­ta tik­rai ga­lės pa­si­džiaug­ti, kad, pa­gal Sok­ra­tą, ge­riau­si mū­sų at­sto­vai pa­no­rės tap­ti mo­ky­to­jais? Kaip jums at­ro­do? Ačiū.

G. JAKŠTAS. Ačiū už klau­si­mą. Šį tiks­lą iš­kė­lė ne mi­nis­te­ri­ja, jis bu­vo iš­kel­tas vi­suo­me­nės, ta­čiau iš­ke­liant tiks­lą ne­bu­vo nu­sta­ty­ta, kaip bus pa­ma­tuo­ta. Pro­fe­si­jos pres­ti­žui ma­tuo­ti yra ne vie­na me­to­do­lo­gi­ja, bet jos pa­pras­tai re­mia­si ke­liais da­ly­kais: ko­kią ver­tę ku­ria ši­ta pro­fe­si­ja, jos pa­trauk­lu­mas ren­kan­tis sto­jan­tie­siems, rei­ka­lau­ja­mas iš­si­la­vi­ni­mo ly­gis, tos pro­fe­si­jos bū­ti­ny­bė, kas bū­tų, jei­gu ne­bū­tų, ir pa­na­šiai. Pa­gal šiuos kri­te­ri­jus mo­ky­to­jai, kaip ir me­di­kai, pa­rei­gū­nai, yra pres­ti­ži­nė pro­fe­si­ja. Pa­tys mo­ky­to­jai sa­vo pro­fe­si­ją lai­ko pres­ti­ži­ne, vi­suo­me­nė daž­niau­siai lai­ko pres­ti­ži­ne, ta­čiau mo­ky­to­jai gal­vo­ja, kad vi­suo­me­nė ne­lai­ko tos pro­fe­si­jos pres­ti­ži­ne. Iš ap­klau­sų tai ma­to­me.

Ką tai pa­ro­do? Mes, gal­vo­da­mi, kad mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja yra pres­ti­ži­nė, ne­su­ge­ba­me to pa­ro­dy­ti pa­tiems mo­ky­to­jams, kad jie jaus­tų­si pri­pa­žin­ti ir įver­tin­ti. Čia yra, aiš­ku, mū­sų vi­sų at­sa­ko­my­bė. Ma­no tė­tis, mo­ky­to­jas, kai bu­vo iš­kel­tas ši­tas tiks­las, pa­sa­kė: „Na la­ba die­na, vi­są gy­ve­ni­mą dir­bu mo­ky­to­ju ir vi­są lai­ką gal­vo­jau, kad ma­no pro­fe­si­ja pres­ti­ži­nė, o da­bar iki 2025 me­tų ne­be­bus ji pres­ti­ži­nė.“ Čia yra, aiš­ku, po­žiū­rio klau­si­mas, kas kaip gal­vo­ja, ko­kia yra pres­ti­ži­nė. Ma­tyt, vi­sų gal­vo­se vie­no­dos nuo­mo­nės nie­ka­da ne­tu­rė­si­me.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia B. Piet­kie­wicz.

B. PIETKIEWICZ (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų kul­tū­ros mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs tik­riau­siai ži­no­te, apie ką aš no­riu pa­klaus­ti. Mes ne­se­niai kal­bė­jo­me apie Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ins­pek­ci­jos va­do­vo pa­si­sa­ky­mus ir apie tai, kad jis ga­vo tik pa­sta­bą. Pas­ku­ti­nė­mis die­no­mis vėl mū­sų vy­riau­sia­sis kal­bi­nin­kas su­ži­bė­jo kal­bo­mis apie čiur­kas. Tai tik­rai že­mi­na ne tik vals­ty­bės tar­ny­bą, bet ir vi­są Lie­tu­vą. Ar šį kar­tą po­nas A. Va­lot­ka bus tin­ka­mai nu­baus­tas, ar mes vėl lauk­si­me jo lap­sus lin­gu­ae at­ve­jų?

S. KAIRYS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Jis ir­gi čia taip pa­si­sa­kė man ne­bū­nant Lie­tu­vo­je, kiek se­kiau vi­sus įvy­kius, jam va­kar bu­vo pa­siū­ly­ta pa­gal­vo­ti, ką jis ga­lė­tų veik­ti ki­taip, ko­kias ga­lė­tų už­im­ti, ne­ži­nau, ką jis pats no­ri kur­ti, kur ei­ti, ką da­ry­ti, nes, aki­vaiz­du, mes dar­bo, jei kal­bė­tu­me apie Vals­ty­bi­nę kal­bos ins­pek­ci­ją, ne­at­lie­ka­me. Pa­ti­kė­ki­te, aš jau ne­be­no­riu vi­siems aiš­kin­tis ir tei­sin­tis, ką pa­sa­kė ar pa­ra­šė A. Va­lot­ka, nes tai už­ima tik­rai per daug bran­gaus lai­ko. Bet at­sa­ko­mo­ji re­ak­ci­ja yra to­kia, kad jis jo­kių pro­ble­mų ne­ma­to, yra įsi­ti­ki­nęs sa­vo šven­tu tei­su­mu, dirbs, kiek jam Die­vas duos ir tei­si­nės ap­lin­ky­bės leis. Na tai ką? Mes tur­būt įkur­si­me at­ski­rą pa­da­li­nį, ku­ris kiek­vie­ną tą pa­sa­ky­mą ver­tins kaip ko­mi­si­ja, skirs vėl pa­sta­bų. Taip ir va­žiuo­si­me, kol jau for­ma­liai tas klau­si­mas pri­bręs iki to­kių tei­si­nių ap­lin­ky­bių. Jis nė­ra po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nas, jis yra vals­ty­bės tar­nau­to­jas, vals­ty­bės pa­rei­gū­nas. Ta tei­sė šiuo at­ve­ju jam ga­lio­ja. O mes sėk­min­gai to­liau nar­dy­si­me po biu­ro­kratinius pro­ce­sus dėl jo to­kio su­pra­ti­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, mi­nist­re. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal la­biau čia bus pa­si­sa­ky­mas. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rui. Pra­ėju­sią Vy­riau­sy­bės va­lan­dą jū­sų klau­siau dėl Aly­taus ko­le­gi­jos pri­jun­gi­mo prie Kau­no ko­le­gi­jos, nors Aly­taus ko­le­gi­ja yra pa­da­vu­si į teis­mą dėl ši­to jū­sų spren­di­mo. Mi­nė­jo­te, kad su jais bu­vo­te su­si­ti­kę, ben­dra­vo­te. Man pa­si­tei­ra­vus po jū­sų at­sa­ky­mo, Aly­taus ko­le­gi­jos ben­druo­me­nė pa­sa­kė, kad jūs su jais su­si­ti­ko­te, ben­dra­vo­te po Vy­riau­sy­bės spren­di­mo. Tie­siog man yra tik­rai ne­sma­gu su­ži­no­ti tai, ką pa­sa­kė­te, tai pa­sa­kė ir Aly­taus ko­le­gi­ja, kad vis dėl­to bu­vo ne­gra­žus da­ly­kas at­lik­tas jū­sų dėl ši­to da­ly­ko. Aly­taus ko­le­gi­ja vis dėl­to tu­rė­jo spren­di­mą jung­tis su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tu. Tai tiek. Ačiū.

G. JAKŠTAS. Ačiū už klau­si­mą. Ga­lė­siu at­siųs­ti jums tuo­met da­tas, ka­da bu­vo su­si­ti­ki­mas ir ka­da bu­vo Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, įsi­ti­kin­ti, kad su­si­ti­ki­mas bu­vo iki Vy­riau­sy­bės spren­di­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pas­ku­ti­ny­sis tei­sę klaus­ti tu­rė­tų V. Ąžuo­las, bet jo po­sė­džių sa­lė­je ne­ma­tau. Prie Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų jis taip pat už­si­ra­šęs. Ka­dan­gi sa­lė­je jo nė­ra, tai skel­bia­me rug­sė­jo 28 die­nos ry­ti­nį Sei­mo ple­na­ri­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.