LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 400

STENOGRAMA

 

2020 m. gegužės 12 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi sve­čiai, Lie­tu­vos žmo­nės, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. ge­gu­žės 12 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 112 Sei­mo na­rių.

Ger­bia­mi ko­le­gos, prieš pra­dė­da­mas dar­bo­tvarkę, no­rė­čiau in­for­muo­ti, vi­siems pa­sa­ky­ti, kad va­kar ne­te­ko­me Kon­sti­tu­ci­jos kū­rė­jo, iš­ki­laus tei­si­nin­ko, bu­vu­sio Sei­mo na­rio S. Sta­čio­ko. Liū­di­me ir kvie­čiu pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju. Gy­ve­ni­mas tę­sia­si, ir šią die­ną 1923 me­tais vy­ko rin­ki­mai į Ant­rą­jį Sei­mą. Ši die­na taip pat yra Tarp­tau­ti­nė slau­gy­to­jų die­na. Svei­ki­na­me slau­gy­to­jus ir dė­ko­ja­me už jų šian­die­nį dar­bą. Ka­dan­gi gy­ve­ni­mas tę­sia­si, dar rei­kia pa­mi­nė­ti, kad tu­ri­me ir vie­ną gra­žią iš­ki­lią da­tą – R. Juš­kos ju­bi­lie­jų. Gė­les įteik­si­me ne in­ter­ne­ti­nes. (Plo­ji­mai)

 

10.02 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2020 m. ge­gu­žės 12 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. J. Raz­ma – dėl dar­bo­tvarkės.

J. RAZMA (TS-LKDF*). Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti du Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tus, ku­rie kal­ba apie par­la­men­ti­nį ty­ri­mą, 2-2 ir 2-3 klau­si­mus. Aš ma­nau, kad da­bar pan­de­mi­jos me­tu rei­kia kaip nors vi­siems su­si­telk­ti ir ne­nau­do­ti par­la­men­ti­nės kon­tro­lės svar­bių in­stru­men­tų pri­mi­ty­viai po­li­ti­nei ko­vai prieš po­li­ti­nius kon­ku­ren­tus, nes bū­tent to­kie yra tie nu­ta­ri­mų pro­jek­tai, ku­rių tu­ri­nys aki­vaiz­džiai nu­tai­ky­tas į val­dan­čių­jų pa­grin­di­nių kon­ku­ren­tų ly­de­rius. Siū­lau iš­brauk­ti ir ati­dė­ti tuos pro­jek­tus iki ka­da nors, kai ne­tu­rė­si­me ką veik­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės ne­ma­tau. Dėl 2-2 klau­si­mo, tai yra dėl pro­jek­to Nr. XIIIP-4794 pa­tei­ki­mo tę­si­nio, bu­vo pa­pra­šy­ta per­trau­ka iki ki­to po­sėdžio, iš­brauk­ti ne­ga­li­me. O dėl 2-3 klau­si­mo tei­kiu pa­siū­ly­mą bal­suo­ti. J. Raz­ma frak­ci­jos var­du pa­siū­lė 2-3 klau­si­mą, ar­ba Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4773, iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 113 Sei­mo na­rių: už – 47, prieš – 44, su­si­lai­kė 22 Sei­mo na­riai. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta, lie­ka dar­bo­tvarkėje.

Dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

10.05 val.

Vy­riau­sy­bės 2019 me­tų veik­los ata­skai­ta

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės 2019 me­tų veik­los ata­skai­ta. Pra­ne­šė­jas – Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas S. Skver­ne­lis.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, pas­ta­rai­siais mė­ne­siais pa­grin­di­nis žo­dis bu­vo vi­ru­sas. Ir šis žo­dis yra vie­nin­te­lė ir pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl Vy­riau­sy­bės dar­bų ata­skai­tą šio­je tri­bū­no­je jums pri­sta­to­me mė­ne­siu vė­liau, ne­gu bu­vo įpras­ta. Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis da­rė­me vis­ką, kad iš­gel­bė­tu­me kuo dau­giau mū­sų žmo­nių gy­vy­bių, ap­sau­go­tu­me jų svei­ka­tą ir taip pat eko­no­mi­nę ge­ro­vę. Šian­dien at­ėjo­me į nau­ją re­a­ly­bę, ku­ri už­go­žė svar­bius ir di­de­lius 2019 me­tų dar­bus. Ta­čiau ne jų var­di­ji­mas, o re­zul­ta­tai mums šian­dien yra svar­būs. Re­zul­ta­tai, ku­rie pa­klo­jo pa­grin­dą, nuo ku­rio at­si­spy­rę leng­viau įvei­kė­me šian­die­nius sun­ku­mus. Per pra­ėju­sius ket­ve­rius me­tus ši Vy­riau­sy­bė su­kau­pė vals­ty­bės fi­nan­sų re­zer­vą, ku­rį su­da­ro be­veik 1 mlrd. 400 mln. eu­rų. Da­bar šis re­zer­vas ski­ria­mas vi­ru­so su­kel­toms pa­sek­mėms ma­žin­ti. Ga­liu už­tik­rin­tai pa­sa­ky­ti – šis spren­di­mas lei­do Lie­tu­vai pa­si­reng­ti kri­zei ge­riau­siai nei ka­da anks­čiau per tris de­šimt­me­čius.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, prem­je­ras klau­sia, ar tęs­ti, ar ne? Pra­šy­čiau dė­me­sio.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Lie­tu­vos ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas per pas­ku­ti­nius me­tus taip pat spar­čiai au­go ir nuo 2016 me­tų iki 2019 me­tų pa­di­dė­jo 12,5 %, o tai su­da­ro 9,5 mlrd. eu­rų. Dau­giau skai­čių pa­teik­siu kal­bė­da­mas apie kon­kre­čias sri­tis. Mū­sų Vy­riau­sy­bė nuo pat sa­vo dar­bo pra­džios nuo­sek­liai di­džiau­sią dė­me­sį sky­rė še­šioms struk­tū­ri­nėms re­for­moms: švie­ti­mo, svei­ka­tos, mo­kes­čių, ino­va­ci­jų, ko­vos su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka ir pen­si­jų. Jos vi­sos pri­si­dė­jo prie mū­sų žmo­nių ge­res­nio gy­ve­ni­mo, di­des­nių pa­ja­mų, skaid­raus ver­slo plėt­ros ir sau­gu­mo stip­ri­ni­mo.

Da­bar no­rė­čiau po ke­lis sa­ki­nius apie kiek­vie­ną iš šių sri­čių. Skur­das ir so­cia­li­nė at­skir­tis yra ne tik as­me­ni­nis žmo­gaus skaus­mas, bet ir di­džiu­lė ri­zi­ka vals­ty­bės sta­bi­lu­mui bei tva­riam au­gi­mui. To­dėl vi­sus XVII Vy­riau­sy­bės dar­bo me­tus rū­pi­no­mės pa­žei­džia­miau­sio­mis vi­suo­me­nės gru­pė­mis. Per­nai vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja pa­di­dė­jo treč­da­liu – nuo 255 eu­rų 2016 me­tais iki 344 eu­rų 2019 me­tais. Ti­kiu, kad ji augs ir to­liau ir šie­met pen­si­jų vi­dur­kis pa­sieks 400 eu­rų. Be to, pa­di­din­ta prie­mo­kų ri­ba nuo 238 eu­rų iki 257 eu­rų ma­žų pen­si­jų ga­vė­jams.

Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo kar­tu pa­da­ry­ti žings­niai lei­do pa­di­din­ti ir va­di­na­mą­sias šal­pos pen­si­jų grin­dis ne­įga­lie­siems – nuo 99 eu­rų iki 140 eu­rų.

Šie­met pa­ma­tė­me ir mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos di­di­ni­mo re­zul­ta­tą. Per­nai pri­im­ti spren­di­mai lė­mė, kad nuo sau­sio 1 die­nos mi­ni­ma­li al­ga bru­to sie­kė 607 eu­rus. Tik pri­min­siu, kad prieš ket­ve­rius me­tus ji bu­vo per­pus ma­žes­nė ir sie­kė 380 eu­rų. Tam, kad bū­čiau vi­siš­kai tiks­lus, mi­ni­ma­li al­ga į ran­kas per ket­ve­rius me­tus pa­di­dė­jo be­veik 150 eu­rų.

Nuo­šir­džiai džiau­giuo­si, kad vi­si šio­je sa­lė­je ir ki­to­se val­džios įstai­go­se su­ta­rė­me dėl vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų į šei­mos ge­ro­vę. Tai mums lei­do pa­di­din­ti vai­ko pi­ni­gus iki 60 eu­rų per mė­ne­sį ir iš­plės­ti ga­vė­jų ra­tą. Da­bar vai­ko pi­ni­gus gau­na pu­sė mi­li­jo­no Lie­tu­vos vai­kų. Pa­pil­do­mos 40 eu­rų iš­mo­kos skir­tos ne­įga­liems vai­kams bei gau­sio­se ar ne­pa­si­tu­rin­čio­se šei­mo­se au­gan­tiems vai­kams. Jas gau­na apie 130 tūkst. vai­kų. Vai­ko pi­ni­gams per­nai vals­ty­bė sky­rė be­veik 305 mln. eu­rų. Šie­met ši su­ma iš­au­go be­veik iki 450 mln.

Ki­tos la­bai tiks­lin­gai šei­moms stip­rin­ti skir­tos prie­mo­nės, ku­rias vyk­dė­me ne tik per­nai, bet ir anks­tes­niais me­tais, tai ba­zi­nių pa­slau­gų šei­moms pa­ke­tas, pa­ra­ma būs­tui įsi­gy­ti re­gio­nuo­se, Šei­mos kor­te­lė, ne­mo­ka­mas mo­ki­nių mai­ti­ni­mas. Ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas jau skir­tas ir prieš­mo­kyk­li­nu­kams ir pir­mo­kams. Mo­ki­niams grį­žus į mo­kyk­las nuo rug­sė­jo iš vi­so ne­mo­ka­mus pie­tus gaus apie 100 tūkst. vai­kų, tai vai­kai iš ne­pa­si­tu­rin­čių šei­mų, vi­si prieš­mo­kyk­li­nu­kai ir pir­mo­kai.

Vi­sos šios prie­mo­nės jau tu­rė­jo ar­ba dar tu­rės įta­kos skur­do ly­gio ma­žė­ji­mui Lie­tu­vo­je. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys ro­do, kad di­de­lis ma­te­ria­li­nis ne­pri­tek­lius ma­žė­jo nuo 13,5 % 2016 me­tais iki 9,4 % per­nai me­tais. Ab­so­liu­taus skur­do ly­gis ma­žė­jo nuo be­veik 16 % 2016 me­tais iki 11 % 2018 me­tais, o skur­do ri­zi­kos ly­gis, ku­ris tu­ri ten­den­ci­ją di­dė­ti augant eko­no­mi­kai, o eko­no­mi­ka nuo­lat nuo­sek­liai ket­ve­rius me­tus au­go, iš­li­ko sta­bi­lus – be­veik 23 %.

Di­din­ti dir­ban­čių­jų pa­ja­mas – tai dar vie­nas mū­sų tiks­las, ku­rio nuo­sek­liai sie­kia­me ir to­liau siek­si­me. Nuo 2016 me­tų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ša­ly­je iš­au­go 38 % ir pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je jau sie­kė 1 tūkst. 318 eu­rų. Gre­ta to ma­žė­jo ir ne­dar­bo ly­gis, per­nai jis bu­vo 6,3 %. Jei­gu ne pan­de­mi­ja, ma­tyt, ir to­liau bū­tų ma­žė­jęs, juo la­biau kad sa­vi­val­dy­bė­se pra­dė­tas dieg­ti il­ga­lai­kių ir su­dė­tin­go­mis pro­ble­mo­mis pa­si­žy­min­čių be­dar­bių in­teg­ra­vi­mo mo­de­lis, ku­ris duo­da aki­vaiz­džius re­zul­ta­tus. Apie tai, kaip at­ei­ty­je tvar­ky­si­mės su ne­dar­bo pro­ble­ma, pa­sa­ky­siu taip pat kiek vė­liau.

2019 me­tai mū­sų is­to­ri­jai iš­skir­ti­niai ir tuo, kad per­nai į Lie­tu­vą at­vy­ko dau­giau žmo­nių, ne­gu iš­vy­ko. At­vy­ku­sių į mū­sų ša­lį žmo­nių bu­vo be­veik 11 tūkst. dau­giau ne­gu emig­ra­vu­sių. Ypač džiu­gi­na tai, kad dau­giau nei pu­sė par­va­žia­vu­sių – grįž­tan­tys iš emig­ra­ci­jos mū­sų tau­tie­čiai, pa­ju­tę Lie­tu­vos ga­li­my­bių mas­tą ir čia su­kur­tas są­ly­gas dirb­ti bei au­gin­ti vai­kus. Tu­ri­me da­ry­ti vis­ką, kad šis jaus­mas mū­sų žmo­nių ne­ap­leis­tų ir at­ei­ty­je.

Dar­ni ir kon­ku­ren­cin­ga eko­no­mi­kos plėt­ra bu­vo ir yra šios Vy­riau­sy­bės veik­los pri­ori­te­tas. Pa­gal ver­slo ap­lin­kos in­dek­są „Doing Bu­si­ness“ Lie­tu­va pa­sie­kė aukš­čiau­sią ka­da nors tu­rė­tą po­zi­ci­ją – 11 vie­tą tarp 190 ša­lių. Tarp 27 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių Lie­tu­va už­ima ket­vir­tą vie­tą. Šių die­nų kri­zės aki­vaiz­do­je la­bai svar­bu ir to­liau iš­lai­ky­ti ver­slui pa­lan­kias są­ly­gas, iš­lik­ti ša­li­mi, ku­rio­je ga­li­ma sėk­min­gai in­ves­tuo­ti ne tik Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams.

Per­nai spar­čiai au­go pa­žan­gių tech­no­lo­gi­jų ga­my­bos ir ži­nio­ms im­lių pa­slau­gų pro­jek­tų skai­čius. Vien juos įgy­ven­di­nant 2019 me­tais su­kur­ta dau­giau nei 5 tūkst. dar­bo vie­tų, įsteig­ta dau­giau ne­gu 420 nau­jų star­tuo­lių. No­ri­si pa­si­džiaug­ti, kad per­nai mū­sų ša­ly­je pa­ga­liau gi­mė pir­ma­sis „vie­na­ra­gis“, tai yra pir­ma­sis dau­giau nei 1 mlrd. eu­rų ver­ti­na­mas star­tuo­lis. Ti­kiuo­si, kad tai įkvėps ne vie­ną mū­sų ver­sli­nin­ką ir šiuo ne­leng­vu lai­ko­tar­piu.

Tarp svar­biau­sių šios vals­ty­bės pri­ori­te­tų – ma­žo­sios ener­ge­ti­kos plėt­ra ir at­sa­kin­gas ener­ge­ti­kos ener­gi­jos var­to­ji­mas. 2019–2020 me­tais dau­giau nei 15 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų krei­pė­si ir ga­vo pa­ra­mą sau­lės elek­tri­nėms įsi­reng­ti ar šil­dy­mo ka­ti­lams pa­si­keis­ti, tam vals­ty­bė sky­rė ir skirs dau­giau nei 30 mln. eu­rų. 2019 me­tais di­džiau­sia pa­žan­ga įvy­ko pri­si­jun­gi­mo prie elek­tros tin­klų sri­ty­je, o tai su­stip­ri­no Lie­tu­vos po­zi­ci­jas kon­ku­ruo­jant dėl už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Ne tik su­ma­žė­jo pro­ce­dū­rų skai­čius ir są­nau­dos, bet ir su­trum­pė­jo pri­si­jun­gi­mo prie elek­tros tin­klų ter­mi­nas, tą pa­ju­to kiek­vie­nas, ku­riam rei­kė­jo ši­tos pa­slau­gos. Be to, bu­vo įtei­sin­tas nau­jas pa­ra­mos mo­de­lis at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos šal­ti­nius nau­do­sian­čioms elek­tri­nėms ska­tin­ti. Įvy­ko pir­mas tech­no­lo­giš­kai neut­ra­lus auk­cio­nas, ku­ria­me ga­lė­jo da­ly­vau­ti vi­sos tech­no­lo­gi­jos: sau­lės, vė­jo, du­jų, bio­du­jų, bio­ma­sės. Pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ža­lią elek­trą ga­min­sian­čios elek­tri­nės bus sta­to­mos be vals­ty­bės pa­ra­mos.

Re­a­lius įgy­ven­di­ni­mo dar­bus pra­dė­jo­me dvie­juo­se stra­te­gi­niuo­se ener­ge­ti­nio sau­gu­mo pro­jek­tuo­se. Pra­dė­tos Lie­tu­vos ir Len­ki­jos du­jų jung­ties, va­di­na­mo­jo GIPLʼo sta­ty­bos, ir šian­dien jau yra at­lik­ta penk­ta­da­lis sta­ty­bų. Iki me­tų pa­bai­gos bus baig­ti du treč­da­liai. Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no 14 Bal­ti­jos ša­lių elek­tros ener­ge­ti­kos sin­chro­ni­za­ci­jai svar­bių pro­jek­tų są­ra­šą. Džiu­gu, kad vi­sų pro­jek­tų dar­bai star­ta­vo, kai ku­rių dar­bai įpu­sė­jo, vie­nas dar­bas yra baig­tas. Ener­ge­ti­kos sri­ty­je Vy­riau­sy­bė pri­ėmė spren­di­mą dėl su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo iš­lai­ky­mo Lie­tu­vos ran­ko­se il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je. Tai pa­grin­di­nis kai­nų kon­ku­ren­cin­gu­mą už­tik­ri­nan­tis in­stru­men­tas, jau nuo šių me­tų lei­džian­tis su­tau­py­ti 26 mln. eu­rų už in­fra­struk­tū­rą ir taip ma­žin­ti du­jų kai­nas var­to­to­jams.

Ge­rų ro­dik­lių pa­sie­kė­me ir trans­por­to sek­to­riu­je. Jo ben­dro­ji pri­dė­ti­nė ver­tė sie­kia dau­giau ne­gu 5 mlrd. eu­rų, o tai be­veik 8 % dau­giau ne­gu 2018 me­tais. Be to, di­dė­jo trans­por­to pa­slau­gų eks­por­tas, jis pri­ar­tė­jo prie 7 mlrd. eu­rų ir tai yra 16 % dau­giau nei 2018 me­tais. Lie­tu­vos oro uos­tai ke­lei­vių srau­tą iš­au­gi­no 4 %, kro­vi­nių – be­veik 7 %. Vil­niaus oro uos­tas pir­mą kar­tą per­ko­pė 5 mln. ke­lei­vių ri­bą.

Tik pri­min­siu, kad Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas tre­čius me­tus iš ei­lės yra ly­de­ris tarp Bal­ti­jos vals­ty­bių uos­tų. Pra­ėju­siais me­tais pa­tvir­tin­tas uos­to ben­dra­sis pla­nas už­tik­rins nuo­sek­lų uos­to au­gi­mą at­ei­ty­je. Šio sek­to­riaus au­gi­mas lei­do su­stip­rin­ti so­cia­li­nę trans­por­to at­sa­ko­my­bę, bu­vo įdar­bin­ta 5 % dau­giau dar­buo­to­jų, o sek­to­riaus įmo­nės pra­dė­jo tai­ky­ti pa­pil­do­mas nuo­lai­das Šei­mos kor­te­lių tu­rė­to­jams. Po to, kai pa­ko­re­ga­vo­me lū­kes­čius dėl Lie­tu­vos paš­to, bu­vo pra­dė­tos pla­čios kon­sul­ta­ci­jos dėl cen­tri­nių pa­sta­tų įveik­li­ni­mo. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ pa­ren­gė veiks­mų pla­ną, kaip už­tik­rin­ti, kad ne­įga­liems žmo­nėms bū­tų su­da­ry­tos ga­li­my­bės sa­va­ran­kiš­kai ke­liau­ti ge­le­žin­ke­lio trans­por­tu.

Dar vie­na sri­tis, ku­rios ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti ir ku­ri lei­do mums di­din­ti in­ves­ti­ci­jas ge­ri­nant mū­sų žmo­nių gy­ve­ni­mo są­ly­gas, – tai eko­no­mi­kos še­šė­lio ma­ži­ni­mas. Kad ir kaip skep­tiš­kai bu­vo žiū­ri­ma į mū­sų tiks­lą, ta­čiau iš še­šė­lio iš­trau­kė­me pla­nuo­tus 200 mln. eu­rų. Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je nuo 2019 me­tų sau­sio iki lie­pos bu­vo ga­li­ma su­mo­kė­ti „pa­mirš­tus“ mo­kes­čius be bau­dų ir dels­pi­ni­gių. Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­ci­jos vyk­dy­tos ak­ci­jos me­tu į vals­ty­bės biu­dže­tą pa­pil­do­mai su­rink­ta apie 42 mln. eu­rų. Per­nai me­tais Ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­so ty­ri­me Lie­tu­vai bu­vo skir­ta 35 vie­ta 180 ša­lių są­ra­še. Mū­sų re­zul­ta­tai pa­ge­rė­jo pir­mą kar­tą per pen­ke­rius me­tus. No­riu pa­brėž­ti, kad tai nė­ra pa­bai­ga. Ir to­liau tę­sia­me dar­bus, di­din­da­mi skir­tin­gų ver­slo sek­to­rių skaid­ru­mą.

Prie ko­vos su še­šė­liu pri­si­dė­jo to­kios prie­mo­nės kaip su­jung­tos dar­buo­to­jo ir darb­da­vio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, vien­kar­ti­nis at­lei­di­mas nuo sank­ci­jų, su­mo­kant „pa­mirš­tus“ mo­kes­čius, taip pat tęs­tos di­džiu­lės re­for­mos vals­ty­bės įmo­nių sek­to­riu­je. Pa­ly­gin­ti su 2017 me­tais, vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių su­ma­žė­jo per pu­sę, o vals­ty­bės vie­šo­jo sek­to­riaus įstai­gų – ket­vir­ta­da­liu. Efek­ty­ves­nis val­dy­mas lei­do keis­ti ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų bei pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­tį. Pa­ly­gin­ti su 2018 me­tais, vals­ty­bės tar­nau­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis di­dė­jo 23 %. Svar­bu pa­žy­mė­ti ir tai, kad gy­ven­to­jų pa­si­ten­ki­ni­mas vie­šo­jo sek­to­riaus pa­slau­go­mis bu­vo aukš­čiau­sias per pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų.

Vi­si pui­kai su­pran­ta­me, kad be stip­rios švie­ti­mo sis­te­mos Lie­tu­va ne­ga­lės bū­ti stip­ri, au­gan­ti, kles­tin­ti ša­lis, to­dėl per­nai įvy­ko svar­bių po­ky­čių ir šio­je sri­ty­je. Spar­čiai au­go mū­sų pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mai. Maž­daug 26 % pa­di­dė­jo mo­ky­to­jų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, pa­ly­gin­ti su 2018 me­tais. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, vi­du­ti­nis mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mas į ran­kas pra­ei­tų me­tų IV ket­vir­tį sie­kė 962 eu­rus. Taip pat, ly­gi­nant su 2018 me­tais, 16 % pa­di­din­tas dės­ty­to­jų, moks­lo dar­buo­to­jų ir ki­tų ty­rė­jų dar­bo už­mo­kes­tis. Pra­ei­tų me­tų IV ket­vir­tį aukš­to­jo moks­lo veik­los dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis į ran­kas bu­vo 1 tūkst. 195 eu­rai. Dar di­des­nė pa­ra­ma bu­vo su­teik­ta dok­to­ran­tams. Pir­mų­jų me­tų dok­to­ran­tai jau da­bar gau­na 741 eu­ro sti­pen­di­ją, nuo ant­rų­jų me­tų – 858 eu­rus.

La­bai svar­bu ir tai, kad di­dė­ja stu­di­jų pri­ei­na­mu­mas. Už stu­di­jas ne­mo­kan­čių stu­den­tų da­lis pa­di­dė­jo 12 % ir per­nai sie­kė 66 % vi­sų stu­di­juo­jan­čių­jų. Jau šie­met ti­ki­mės esa­mo tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo prie­mo­nė­mis įgy­ven­din­ti ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro idė­ją ir su­teik­ti ne­mo­ka­mas stu­di­jas mak­si­ma­liai vi­siems, ku­rie įgy­ven­dins kon­kur­si­nio ba­lo rei­ka­la­vi­mus. Nu­ma­to­ma, kad nuo rug­sė­jo ne­mo­ka­mai stu­di­juos dau­giau kaip 16,5 tūkst. stu­den­tų, tai yra 5 tūkst. dau­giau ne­gu 2018 me­tais. Be to, rei­kė­tų pa­žy­mė­ti ir op­ti­mi­zuo­to ben­dro­jo ug­dy­mo, pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­tų tin­klo re­zul­ta­tus. Ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų, tu­rin­čių iki 120 mo­ki­nių, skai­čius su­ma­žė­jo be­veik ket­vir­ta­da­liu. Bu­vo įvyk­dy­tas še­šių pro­fe­si­nių mo­kyk­lų su­jun­gi­mas. Su­jung­tas Vy­tau­to Di­džio­jo, Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos ir Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tai. Trys vals­ty­bi­niai moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tai su­jung­ti į Lie­tu­vos so­cia­li­nių moks­lų cen­trą. Be to, įsteig­ti trys na­cio­na­li­niai pe­da­go­gų ren­gi­mo cen­trai, jų veik­la vyk­do­ma Vil­niu­je, Kau­ne ir Šiau­liuo­se. Taip pat per­nai bu­vo pa­tvir­tin­ta ir nau­ja pro­fe­si­nio mo­ky­mo fi­nan­sa­vi­mo me­to­di­ka, su­da­ran­ti ko­ky­biš­ko mo­ky­mo­si prie­lai­das ir ska­ti­nan­ti pa­meist­rys­tės plėt­rą.

Gre­ta for­ma­lio­jo švie­ti­mo daug įdė­ta stip­ri­nant žmo­nių la­vi­ni­mą­si per kul­tū­rą. Vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mai Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai nuo­lat au­ga. Per­nai bu­vo 208 mln. eu­rų, šie­met sie­kia 214 mln. Spręs­da­mi su­dė­tin­gą kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų klau­si­mą, per­nai su­rė­mė­me pe­čius kar­tu su sa­vi­val­da, pa­pil­do­mai sky­rė­me be­veik 9 mln. eu­rų kul­tū­ros ir me­no dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čiui di­din­ti. Šių me­tų biu­dže­te tiks­lin­gai nu­ma­ty­ta 14 mln. eu­rų sie­kiant kul­tū­ros ir me­no dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tį pa­di­din­ti vi­du­ti­niš­kai 10 %. Vi­suo­me­nė ir to­liau ska­ti­na­ma ak­ty­viai da­ly­vau­ti kul­tū­ri­nė­je ir me­ni­nė­je veik­lo­je. Kul­tū­ros pa­su pra­dė­jo nau­do­tis vi­si Lie­tu­vos vai­kai. Kiek­vie­no mė­ne­sio pas­ku­ti­nį sek­ma­die­nį ga­li­ma ne­mo­ka­mai lan­ky­tis mu­zie­juo­se, tę­sia­mos Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­tai.

2019 me­tais ir to­liau bu­vo ski­ria­mas di­de­lis dė­me­sys pro­fe­sio­na­lia­jai kul­tū­rai re­gio­nuo­se. Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­do lė­šo­mis fi­nan­suo­ti be­veik pu­sė tūks­tan­čio pro­jek­tų pri­trau­kė pus­an­tro mi­li­jo­no lan­ky­to­jų į pro­fe­sio­na­lio­jo me­no ren­gi­nius ne tik Vil­niu­je ir Kau­ne, bet ir ki­to­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se. Po ne vie­nų me­tų dis­ku­si­jų Sei­mui pa­ga­liau pa­teik­tas Kul­tū­ros po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo pro­jek­tas. Nors jis dar ne­abe­jo­ti­nai to­liau bus to­bu­li­na­mas Sei­me, tai žings­nis, ku­rio šis sek­to­rius lau­kė de­šimt­me­čius. Pra­ėju­siais me­tais pa­sau­ly­je Lie­tu­vos me­ni­nin­kų var­das skam­bė­jo taip daž­nai, kad bu­vo įsteig­tos kul­tū­ros pre­mi­jos už gau­tus svar­biau­sius tarp­tau­ti­nius ap­do­va­no­ji­mus kul­tū­ros sri­ty­je. Bent per­nai to­kio po­bū­džio pre­mi­ja įteik­ta tris kar­tus.

Svei­ka­tos te­ma yra ak­tu­a­li šian­dien ne tik vi­ru­so kon­teks­te, bet ir įpras­tai vei­kiant vals­ty­bei. Šian­dien kaip nie­ka­da pa­ma­tė­me, ko­kie svar­būs ir ne­pa­kei­čia­mi yra mū­sų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pro­fe­sio­na­lai. To­dėl ma­lo­nu pa­brėž­ti, kad per­nai vi­du­ti­nis gy­dy­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis, pa­ly­gin­ti su 2018 me­tais, di­dė­jo 13 % ir į ran­kas sie­kė 1 tūkst. 627 eu­rus, ir 865 eu­rus slau­gy­to­jams. Šio­mis sa­vai­tė­mis gre­ta nuo­šir­džios vi­sų pa­dė­kos per ko­ro­na­vi­ru­so epi­de­mi­ją me­di­kams sky­rė­me vi­si kar­tu prie­dus už dar­bą ir nu­ma­tė­me spar­tes­nį at­ly­gi­ni­mo au­gi­mą. Tam skir­ta apie 130 mln. eu­rų.

Svei­ka­tos sek­to­riaus re­for­mų nau­dą pa­ju­to ir pa­cien­tai. Prie­mo­kų už vais­tus ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių su­ma per­nai su­ma­žė­jo 27 % ir tai lei­do žmo­nėms su­tau­py­ti apie 15 mln. eu­rų. Su­trum­pė­jo ei­lės pas šei­mos gy­dy­to­ją. Duo­me­nys ro­do, kad da­bar per sep­ty­nias die­nas pas gy­dy­to­ją pa­ten­ka de­vy­ni iš de­šim­ties as­me­nų.

Ša­lies ge­ro­vė be vi­sa­pu­sio jos sau­gu­mo yra ne­įma­no­ma. Stip­ri au­gan­ti eko­no­mi­ka su­tei­kia ga­li­my­bių ko­ky­biš­kai stip­rin­ti ir na­cio­na­li­nį sau­gu­mą. 2018 me­tais Lie­tu­vai ta­pus vi­sa­tei­se EBPO na­re, mes da­ly­va­vo­me ku­riant ir pri­imant tarp­tau­ti­nes tai­syk­les įvai­rio­se ša­lies rai­dai svar­bio­se sri­ty­se. Jau 16 me­tų ak­ty­viai vei­kia­me ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­giu nuo da­ly­va­vi­mo pri­imant Lie­tu­vai svar­bius spren­di­mus iki la­bai kon­kre­taus fi­nan­sa­vi­mo stra­te­gi­nės svar­bos ener­ge­ti­kos, trans­por­to sek­to­rių, že­mės ūkio.

16 me­tų esa­me NATO na­riai. Vyks­ta re­gu­lia­rios ka­ri­nės pra­ty­bos, ak­ty­viai vei­kia NATO oro po­li­ci­jos mi­si­ja, kur šiuo me­tu mū­sų oro erd­vę gi­na 12 Jung­ti­nės ka­ra­lys­tės ir Is­pa­ni­jos ka­ri­nių nai­kin­tu­vų. Kryp­tin­gai stip­ri­na­ma stra­te­gi­nė part­ne­rys­tė su JAV, Vo­kie­ti­ja ir Len­ki­ja vi­so­se sau­gu­mo sri­ty­se nuo sau­gu­mo, gy­ny­bos iki eko­no­mi­nio ir ener­ge­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo. Ne­pa­lie­ka­me be dė­me­sio ir ki­tos mū­sų stra­te­gi­nės part­ne­rės – Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės. Ypač džiu­gu dėl vis tvir­tė­jan­čių mū­sų part­ne­rys­tės ry­šių su Len­ki­ja pri­imant kri­ti­nės svar­bos spren­di­mus dėl in­fra­struk­tū­ri­nių pro­jek­tų, tai yra tiek sin­chro­ni­za­ci­ja, tiek du­jų, tiek trans­por­to ob­jek­tai.

Iš­lai­ko­me dė­me­sį ir mū­sų part­ne­riams Ry­tuo­se: Uk­rai­nai, Sa­kart­ve­lui, Mol­do­vai. Be tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo, svar­bus ir vi­di­nis žmo­nių sau­gu­mas. Džiu­gi­na fak­tas, kad to­liau au­ga pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­vos ka­riuo­me­ne, be to, 2019 me­tais ko­vi­nių šau­lių bū­rių skai­čius, pa­ly­gin­ti su 2018 me­tais, pa­di­dė­jo net 37 %. Esu dė­kin­gas vi­soms po­li­ti­nėms ša­lies par­ti­joms, ku­rios su­ta­rė dėl to, kad ša­lies sau­gu­mas yra vie­nas svar­biau­sių pri­ori­te­tų, to­dėl per mū­sų ka­den­ci­ją, šios Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­ją, pir­mą kar­tą pa­siek­tas 2 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to fi­nan­sa­vi­mas mū­sų kraš­to ap­sau­gai. Pri­min­siu, kad per­nai Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos asig­na­vi­mai su­da­rė be­veik 1 mlrd. eu­rų, ar­ba 2,03 % nuo BVP. At­sa­kin­gai pla­nuo­ja­me įsi­gi­ji­mus kraš­to ap­sau­gos sri­ty­je, nu­ma­ty­da­mi aiš­kius pla­nus ir sis­te­miš­kai juos įgy­ven­din­da­mi. Tik tin­ka­mai fi­nan­suo­da­mi ir nuo­sek­liai pla­nuo­da­mi iš­tek­lių nau­do­ji­mą ga­li­me pa­deng­ti 4 mlrd. eu­rų fi­nan­sa­vi­mo trū­ku­mą, ku­rį ra­do­me Vy­riau­sy­bės dar­bo pra­džio­je. Sie­kiant di­din­ti vie­šo­jo sau­gu­mo pa­slau­gų ko­ky­bę ir pri­ei­na­mu­mą, 2019 me­tais, pa­ly­gin­ti su ka­den­ci­jos pra­džia, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, ap­rū­pin­tų pa­gal nu­sta­ty­tus stan­dar­tus, da­lis pa­di­dė­jo nuo 47 iki 77 %, pa­sie­nie­čių ati­tin­ka­mai – nuo 54 iki 75 %. 2019 me­tų ap­klau­sų duo­me­ni­mis, pa­ly­gin­ti vėl su 2016 me­tais, 8 % punk­tais pa­dau­gė­jo ma­nan­čių, kad kri­mi­no­ge­ni­nė si­tu­a­ci­ja ša­ly­je ge­ra, o sau­giai sa­vo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je be­si­jau­čian­čių gy­ven­to­jų da­lis pa­di­dė­jo dar 4 pro­cen­ti­niais punk­tais.

Ger­bia­mie­ji, 2019-ieji iš­ties bu­vo ge­ri mū­sų ša­liai. Dė­ko­ju kiek­vie­nam Lie­tu­vos žmo­gui už jo nuo­šir­dų dar­bą, įgy­ven­din­tas idė­jas, drą­są kur­ti, už rū­pi­ni­mą­si ne tik sa­vi­mi, bet ir vi­sa mū­sų ša­li­mi. Aki­vaiz­du, kad pan­de­mi­jos su­kel­ta kri­zė pri­stab­dė kai ku­riuos pla­nus, ta­čiau ti­kiu, kad mes, vi­sa Lie­tu­va, tu­rė­si­me jė­gų ir ener­gi­jos tęs­ti ko­vą su glo­ba­lia kri­ze. To­dėl, kal­bė­da­mas apie Vy­riau­sy­bės ar­ti­miau­sio pe­ri­odo pri­ori­te­tus, no­riu iš­skir­ti šiuos.

Pir­ma, Vy­riau­sy­bė ir to­liau įgy­ven­dins še­šias struk­tū­ri­nes re­for­mas. Mums rū­pi ma­žin­ti so­cia­li­nės at­skir­ties ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, tęs­ti šei­mų stip­ri­ni­mo po­li­ti­ką, ge­rin­ti švie­ti­mo ko­ky­bę ir pri­ei­na­mu­mą, ko­vo­ti su ko­rup­ci­jos ap­raiš­ko­mis ir še­šė­liu ša­ly­je. Nuo­sek­lu­mas čia bū­ti­nas, ne­ga­li­ma sau leis­ti su­sto­ti pu­siau­ke­lė­je, to­dėl ir to­liau di­dės Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tų prie­mo­nių da­lis ir bus kryp­tin­gai vyk­do­ma pa­si­rink­ta ša­lies stip­ri­ni­mo kryp­ti­mi.

Ant­ra­sis pri­ori­te­tas – ap­lin­ko­sau­gos ir kli­ma­to kai­tos pro­ble­mų spren­di­mas. Pla­nuo­ja­me kryp­tin­gai pa­si­reng­ti 2021–2030 me­tų at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos ir kli­ma­to sri­ties veiks­mų pla­no įgy­ven­di­ni­mui. Ne­pai­sant pa­sau­lį už­klu­pu­sios COVID-19 pan­de­mi­jos, kli­ma­to kai­ta vis dar vie­nas iš svar­biau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos pri­ori­te­tų. Ski­ria­me di­džiu­lį dė­me­sį mū­sų ap­lin­kos ko­ky­bei, esa­me pa­si­ry­žę ska­tin­ti vi­suo­me­nės bud­ru­mą ir už­kar­din­ti Kur­šių ma­rių ir ki­tų van­dens tel­ki­nių bei oro tar­šą. De­ri­na­me rū­pi­ni­mą­si kli­ma­to kai­ta su eko­no­mi­kos stip­ri­ni­mo pla­nu sku­bin­da­mi re­no­va­ci­jos, ma­žiau tar­šių trans­por­to prie­mo­nių ir at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių pro­gra­mas. Vis dėl­to svar­biau­sias ar­ti­mo­jo lai­ko­tar­pio pri­ori­te­tas – ko­ro­na­vi­ru­so ke­lia­mų iš­šū­kių su­val­dy­mas ir eko­no­mi­kos gy­vy­bin­gu­mo iš­lai­ky­mas. To­dėl pas­ku­ti­nė­je sa­vo kal­bos da­ly­je trum­pai pri­sta­ty­siu Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tą COVID-19 val­dy­mo stra­te­gi­ją ir jos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­nus.

COVID-19 val­dy­mo stra­te­gi­ją va­di­na­me nau­jos re­a­ly­bės stra­te­gi­ja. Ko­dėl nau­jos re­a­ly­bės? Vi­si tu­ri­me su­pras­ti, kad taip dar ga­li bū­ti il­gai, o gal­būt ir nie­ka­da mes ne­grį­ši­me prie mums anks­čiau įpras­to gy­ve­ni­mo. Vi­si drau­ge, vi­sa vi­suo­me­nė, vi­sa vals­ty­bė kar­tu su­val­dė­me pan­de­mi­jos pra­džią, esa­me vie­na iš ne­dau­ge­lio pa­sau­lio vals­ty­bių, lai­ku už­kar­džiu­si li­gos pli­ti­mą. Visa ša­lis, kiek­vie­nas žmo­gus lai­ku su­vo­kė li­gos grės­mę ir ėmė­si rei­kia­mų prie­mo­nių, kad už­kirs­tu­me ke­lią ga­li­mai ka­tast­ro­fai. De­ja, ne­iš­ven­gė­me ne­tek­čių, bet kar­tu pa­ma­tė­me, ko­kie vie­nin­gi, su­si­tel­kę ir stip­rūs esa­me kar­tu. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju kiek­vie­nam Lie­tu­vos žmo­gui, vals­ty­bės, sa­vi­val­dos, ver­slo, ne­vy­riau­sy­bi­nio sek­to­riaus at­sto­vams už šią svar­bią vi­sų mū­sų per­ga­lę, per­ga­lę, bet tik tar­pi­nę per­ga­lę. Nuo eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos įve­di­mo pra­džios mes la­bai daug in­ves­ta­vo­me į žmo­nių svei­ka­tos ir gy­vy­bės iš­sau­go­ji­mą. Vien į rei­kia­mas ap­sau­gos prie­mo­nes, me­di­ci­ni­nę įran­gą, la­bo­ra­to­ri­nę įran­gą in­ves­ta­vo­me dau­giau ne­gu 67 mln. eu­rų. To­dėl šian­dien esa­me ge­rai pa­si­ren­gę at­rem­ti ga­li­mą nau­ją vi­ru­so ata­ką. Ži­no­ma, ge­riau­sia pa­sau­lio tech­ni­ka yra be­ver­tė, jei­gu nė­ra ta­len­tų, ku­rie ge­ba su ja dirb­ti. Kri­zė pa­ro­dė, kad ta­len­tų svei­ka­tos sek­to­riu­je mes tik­rai tu­ri­me.

Reng­da­mi COVID-19 val­dy­mo stra­te­gi­ją, rė­mė­mės prie­lai­da, kad vais­tų ir vak­ci­nos nuo šios li­gos ne­bus dar ke­le­tą mė­ne­sių. Ren­giant stra­te­gi­ją da­ly­va­vo Lie­tu­vos ir už­sie­nio moks­li­nin­kai iš me­di­ci­nos, ma­te­ma­ti­kos, sta­tis­ti­kos, epi­de­mio­lo­gi­jos ir ki­tų sri­čių, ge­riau­si vie­šo­jo sek­to­riaus spe­cia­lis­tai ir ver­slo at­sto­vai. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju šiems vi­siems žmo­nėms.

Ko­ro­na­vi­ru­so val­dy­mo stra­te­gi­ją su­da­ro pen­ki prin­ci­pai. Pir­ma­sis – tai di­de­lės ri­zi­kos as­me­nų sau­go­ji­mo prin­ci­pas, ku­ris reiš­kia, kad vy­res­ni nei 60 me­tų žmo­nės ar­ba tie, ku­rie ser­ga sun­kio­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis, tu­rės ir to­liau lai­ky­tis da­bar ga­lio­jan­čių ka­ran­ti­no są­ly­gų, in­fek­ci­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų ir veng­ti ne­rei­ka­lin­gų kon­tak­tų. Bet no­riu pa­brėž­ti, kad tai ne­reiš­kia, kad šie as­me­nys bus at­skir­ti nuo gy­ve­ni­mo. Da­ry­si­me vis­ką ir su­da­ry­si­me są­ly­gas kiek­vie­nam mū­sų ben­druo­me­nės na­riui gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Tai la­bai aiš­kiai pa­brė­žiu, nes ma­ty­ti vi­suo­me­nė­je nuo­tai­kų, kad at­si­ran­da gru­pė žmo­nių, ku­rie jau­čia­si gal­būt at­stum­ti. Ne­tu­ri­me mes jų at­stum­ti, ne­sie­kia­me at­stum­ti. Mes sie­kia­me juos mak­si­ma­liai iš­sau­go­ti, ap­sau­go­ti ir su­da­ry­ti vi­sas są­ly­gas, kad jie ga­lė­tų gy­ven­ti vi­sa­ver­tį mums įpras­tą gy­ve­ni­mą.

Pir­ma­sis prin­ci­pas taip pat kal­ba apie dar vie­ną as­me­nų gru­pę – vi­du­ti­nės ri­zi­kos gru­pę. Tai yra jau­nes­ni žmo­nės, ku­rie daž­nai kon­tak­tuo­ja su di­de­lės ri­zi­kos as­me­ni­mis. Tie žmo­nės taip pat tu­rės lai­ky­tis su­stip­rin­tų sau­gu­mo tai­syk­lių, kad ne­už­krės­tų tų, ku­riems vi­ru­sas ga­li bū­ti pra­žū­tin­gas.

Ant­ra­sis stra­te­gi­jos prin­ci­pas – ini­cia­ty­vus at­ve­jų lo­ka­li­za­vi­mas. Nu­sta­tę li­gos ži­di­nius, im­si­mės jų lo­ka­li­za­vi­mo. Jau tu­ri­me pa­tir­ties val­dy­da­mi si­tu­a­ci­jas Uk­mer­gė­je, Ne­men­či­nė­je, Ma­ri­jam­po­lė­je. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę ir ne­dels­da­mi im­tis prie­mo­nių, at­si­ra­dus ma­žiau­siam įta­ri­mui apie li­gos iš­pli­ti­mą.

Tre­čia­sis prin­ci­pas – ope­ra­ty­viai ir ob­jek­ty­viai in­for­muo­ta vi­suo­me­nė. Be vi­suo­me­nės įsi­trau­ki­mo bet ko­kios prie­mo­nės už­kirs­ti ke­lią vi­ru­so pli­ti­mui bus ne­pa­kan­ka­mai veiks­min­gos. To­dėl vi­suo­me­nė kaip iki šiol, taip ir to­liau bus in­for­muo­ja­ma ope­ra­ty­viai, ob­jek­ty­viai ir iš­sa­miai.

Ket­vir­ta­sis stra­te­gi­jos prin­ci­pas – įro­dy­mais ir fak­tais grįs­ti spren­di­mai. Siek­si­me už­tik­rin­ti cen­tra­li­zuo­tą su pan­de­mi­ja su­si­ju­sių duo­me­nų val­dy­mą. Nu­ma­to­ma aiš­kiai api­brėž­ti na­cio­na­li­nio sa­vi­val­dos lyg­mens at­sa­ko­my­bes ir ben­dra­dar­bia­vi­mo prin­ci­pus. Esu tik­ras, kad da­bar su­kur­tas ben­dra­dar­bia­vi­mo mo­de­lis pa­dės Lie­tu­vai ir at­ei­ty­je iš­ti­kus bet ko­kiai kri­zei.

Ir penk­ta­sis prin­ci­pas – tarp­tau­ti­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas. Mū­sų pas­ta­rų­jų sa­vai­čių ben­dra­dar­bia­vi­mas su Bal­ti­jos ša­li­mis ir Len­ki­ja jau tam­pa pui­kiu pa­vyz­džiu Eu­ro­pos Są­jun­gai. Tai tę­si­me ir to­liau.

Įgy­ven­din­da­mi COVID-19 val­dy­mo stra­te­gi­ją, nu­ma­to­me keturias pri­ori­te­ti­nes sri­tis. Pir­miau­sia – vi­ru­so val­dy­mo kon­tro­lės me­cha­niz­mo su­kū­ri­mas. Tai reiš­kia, kad ir to­liau vyk­dy­si­me ak­ty­vų, pro­ak­ty­vų ir gau­sų as­me­nų te­sta­vi­mą.

Ant­ra­sis pri­ori­te­tas – svei­ka­tos sis­te­mos pa­si­ren­gi­mo už­tik­ri­ni­mas ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mas. Anks­čiau tu­rė­jo­me du svei­ka­tos pa­gal­bos sluoks­nius – bū­ti­ną­ją ir pla­ni­nę. Jau kar­tą ši­to­je tri­bū­no­je mi­nė­jau – nau­jo­je re­a­ly­bė­je at­si­ran­da tre­čia­sis sluoks­nis – pa­gal­ba, su­si­ju­si su COVID-19 li­ga. Pri­va­lo­me iš­lai­ky­ti li­go­ni­nių rei­kia­mo ly­gio ap­kro­vą ir pa­jė­gu­mus.

Tre­čio­ji kryp­tis – ka­ran­ti­no re­ži­mo są­ly­gų tai­ky­mas. Kol kas mums pa­vy­ko grei­tai sta­bi­li­zuo­ti si­tu­a­ci­ją, ta­čiau jei vi­ru­sas grįš su di­de­le jė­ga, vėl ga­li tek­ti im­tis tų prie­mo­nių, ku­rios bu­vo pa­nau­do­tos.

Ir ket­vir­to­ji itin svar­bi pri­ori­te­ti­nė kryp­tis – ša­lies so­cia­li­nio ir eko­no­mi­nio sek­to­rių sta­bi­li­za­vi­mas ir pri­tai­ky­mas prie nau­jų są­ly­gų. Šį prin­ci­pą pri­sta­ty­siu pla­čiau, ta­čiau pir­miau­sia ke­li sa­ki­niai apie fis­ka­li­nę draus­mę.

Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nis įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja in­for­muo­ti Sei­mą apie fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lių lai­ky­mą­si pra­ėju­siais me­tais. Kaip jau mi­nė­jau, pas­ta­rai­siais me­tais Vy­riau­sy­bė vyk­dė at­sa­kin­gą fis­ka­li­nę po­li­ti­ką. Ket­ve­rius me­tus iš ei­lės pa­siek­tas val­džios sek­to­riaus per­tek­lius, nuo­sek­liai kaup­ti re­zer­vai, ma­žin­tas sko­los ly­gis. Ši fis­ka­li­nė erd­vė nau­do­ja­ma da­bar – kri­zi­nė­mis Lie­tu­vos eko­no­mi­kos ap­lin­ky­bė­mis.

2019 me­tais lai­ky­ta­si Eu­ro­pos Są­jun­gos sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to rei­ka­la­vi­mų – ne­nu­kryp­ta nuo vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo – pa­grin­di­nio ro­dik­lio, pa­ro­dan­čio vals­ty­bės fi­nan­sų ati­tik­tį fis­ka­li­nei draus­mei. Per­nai bu­vo lai­ko­ma­si vi­sų kon­sti­tu­ci­nia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tų fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lių, iš­sky­rus vie­ną.

Ren­giant 2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad struk­tū­ri­nis val­džios sek­to­riaus ba­lan­sas ne­nu­kryps nuo vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo ir pa­ge­rės, pa­ly­gin­ti su 2018 me­tų struk­tū­ri­nio val­džios sek­to­riaus ba­lan­so ro­dik­liu.

2019 me­tais nuo vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo ne­nu­kryp­ta, ta­čiau 2019 me­tų struk­tū­ri­nis ba­lan­sas ne­bu­vo ge­res­nis nei 2018 me­tų struk­tū­ri­nis ba­lan­sas, tai lė­mė 0,4 % BVP pa­di­dė­ju­sios, pa­ly­gin­ti su pla­nuo­to­mis 2019 me­tų Vals­ty­bės biu­dže­to įsta­ty­me, val­džios sek­to­riaus iš­lai­dos. Iš­lai­dos di­dė­jo dėl to, kad rei­kė­jo dau­giau lė­šų įmo­koms į Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­tą, iš­mo­koms pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mą, NATO ir ki­tiems įsi­pa­rei­go­ji­mams vyk­dy­ti.

Žiū­rint iš ei­na­mų­jų me­tų biu­dže­to per­spek­ty­vos, COVID-19 ša­lies eko­no­mi­kai su­kel­ti pa­da­ri­niai iš es­mės kei­čia si­tu­a­ci­ją. Pro­ak­ty­vios ir spar­čios ša­lies fi­nan­si­nės prie­mo­nės tu­ri bū­ti ir yra pa­si­telk­tos, sie­kiant sta­bi­li­zuo­ti eko­no­mi­nę si­tu­a­ci­ją ir pa­gel­bė­ti ša­lies ūkiui pri­si­tai­ky­ti prie nau­jo­sios re­a­ly­bės.

Da­bar apie kon­kre­čias prie­mo­nes, ku­rių ėmė­mės ir ku­rių pri­va­lo­me im­tis ar­ti­miau­siu me­tu, siek­da­mi mū­sų vals­ty­bę ir jos žmo­nes su­grą­žin­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mo rit­mą ir kri­zę pa­vers­ti ga­li­my­be. Pa­brė­šiu, kad šiuo at­ve­ju pri­va­lo­me veik­ti dviem grei­čiais: re­a­guo­ti čia ir da­bar ir kar­tu pla­nuo­ti mū­sų ša­lies per­spek­ty­vą po ke­le­rių me­tų.

Pir­miau­sia apie tai, ką pa­da­rė­me ne­dels­da­mi. Tai yra va­di­na­mo­sios grei­to re­a­ga­vi­mo, ar­ba trum­pa­lai­kio po­vei­kio, eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nės. Pri­min­siu, kad ko­vo 16 die­ną Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no Eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pla­ną ir jo prie­mo­nėms įgy­ven­din­ti su­pla­na­vo skir­ti iki 10 % ša­lies ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to.

Įgy­ven­di­nant pla­ną, ku­rio pa­grin­di­nis tiks­las – iš­sau­go­ti dar­bo vie­tas ir gy­ven­to­jų pa­ja­mas, iki šiol iš­mo­kė­ta dau­giau kaip 100 mln. eu­rų, tai yra apie 20 % nu­ma­ty­to fi­nan­sa­vi­mo. Vien per pas­ku­ti­nę sa­vai­tę nau­dos ga­vė­jus pa­sie­kė dau­giau kaip 20 mln. eu­rų. 18 tūkst. dar­buo­to­jų… darb­da­vių, at­si­pra­šau, jau iš­mo­kė­ta 19 mln. eu­rų su­ma, skir­ta pra­sto­voms kom­pen­suo­ti. Sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų iš­mo­kas jau ga­vo dau­giau kaip 60 tūkst. gy­ven­to­jų, ar­ba 90 % vi­sų, ku­rie krei­pė­si.

Taip pat ak­ty­viai vei­kia prie­mo­nės ver­slo lik­vi­du­mui už­tik­rin­ti: mo­kes­ti­niai ati­dė­ji­mai įmo­nėms jau vir­ši­jo 360 mln. eu­rų. Įgy­ven­din­da­mi fi­nan­si­nes prie­mo­nes, Že­mės ūkio pa­sko­lų ga­ran­ti­nis fon­das ir „In­ve­ga“ iš­mo­kė­jo apie 40 mln. eu­rų. Pa­pil­do­ma 345 mln. eu­rų in­jek­ci­ja į in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus skir­tin­guo­se ša­lies re­gio­nuo­se leis pa­ska­tin­ti dar­bo vie­tų iš­lai­ky­mą sta­ty­bos ir su­si­ju­siuo­se sek­to­riuo­se. Šios lė­šos sta­ty­bos dar­bams at­lik­ti, pro­gra­moms ir prie­mo­nėms įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­tos skir­ti tik šiais me­tais.

Grei­to po­vei­kio prie­mo­nių pla­ne Vy­riau­sy­bė, siek­da­ma pa­dė­ti nuo pan­de­mi­jos nu­ken­tė­ju­sioms ma­žoms įmo­nėms (mik­ro­įmo­nėms), pa­siū­lė tai­ky­ti nau­ją eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nę – vien­kar­ti­nę do­ta­ci­ją, at­si­žvel­giant į per­nai me­tais su­mo­kė­tus mo­kes­čius. Šiai prie­mo­nei įgy­ven­din­ti pla­nuo­ja­ma pa­nau­do­ti iki 100 mln. eu­rų vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų.

Ka­dan­gi la­biau­siai nu­ken­tė­ju­siu nuo COVID-19 su­kel­tų pa­sek­mių lai­ko­mas tu­riz­mo sek­to­rius, jo lik­vi­du­mui pa­lai­ky­ti pa­siū­lė­me be­pro­cen­tę pa­sko­lą.

Baig­da­mas pri­sta­ty­ti Trum­po­jo lai­ko­tar­pio pla­ną, no­riu pa­sa­ky­ti, kad Vy­riau­sy­bė ir to­liau ste­bės ša­lies ūkio si­tu­a­ci­ją ir pri­rei­kus ope­ra­ty­viai ko­re­guos eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nių pa­ke­tą. Jau šian­dien ma­to­me pir­muo­sius žen­klus, kad si­tu­a­ci­ja dar­bo rin­ko­je sta­bi­li­zuo­ja­si – de­vy­nias die­nas iš ei­lės dau­giau įdar­bi­na­ma nei at­lei­džia­ma. Nors ne­dar­bo ly­gis pa­di­dė­jęs, pra­ėju­sią sa­vai­tę at­si­ra­do po­zi­ty­vių ten­den­ci­jų – re­gist­ruo­tų be­dar­bių skai­čius kas­dien ma­žė­jo.

Ne­dar­bo ir ki­toms so­cia­li­nėms pro­ble­moms spręs­ti pra­ėju­sią sa­vai­tę šio­je sa­lė­je bu­vo pri­im­tas be­pre­ce­den­tis pla­nas, ypač ak­tu­a­lus dar­buo­to­jams, darb­da­viams, sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems as­me­nims, ne­te­ku­siems dar­bo, šei­moms, ku­rių pa­ja­mos per ka­ran­ti­ną su­ma­žė­jo, ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams, vie­ni­šiems as­me­nims, sen­jo­rams ir ne­įga­lie­siems. Pri­min­siu, kad iš vi­so šis pla­nas su­teiks tie­sio­gi­nę nau­dą 1,4 mln. ša­lies gy­ven­to­jų.

At­ski­rai pa­mi­nė­siu ke­le­tą prie­mo­nių, pir­miau­sia sub­si­di­jas dir­ban­tiems as­me­nims. Sub­si­di­jos su­ku­ria „pa­gal­vę“ darb­da­viams, kad jie ne­at­leis­tų dar­buo­to­jų. Dar­bo vie­toms iš­lai­ky­ti po ka­ran­ti­no ski­ria­ma apie 400 mln. eu­rų.

Pa­žy­mė­ti­na, kad pra­tęs­tas iš­mo­kų mo­kė­ji­mas po ka­ran­ti­no sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems as­me­nims ir su­tei­kia­ma nau­ja dar­bo pa­ieš­kos iš­mo­ka dar­bo ne­te­ku­siems žmo­nėms. Tam nu­ma­ty­ta 265 mln. eu­rų. Di­di­na­ma pa­ra­ma ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams – 33 tūkst. dau­giau vai­kų gaus vai­ko pi­ni­gus po 100 eu­rų. Svar­bu ir tai, kad di­di­na­mos pa­ska­tos dirb­ti gau­nant pa­šal­pas – ki­taip ta­riant, dirb­ti bus ver­ta, nes ne­dings pa­šal­pa. Pa­ra­mai ir di­des­niems vai­ko pi­ni­gams nu­ma­ty­ta apie 62 mln. eu­rų.

Ne­įga­lie­siems, naš­liams, naš­lai­čiams ir sen­jo­rams bus iš­mo­kė­ta vien­kar­ti­nė 200 eu­rų dy­džio iš­mo­ka. Ši vien­kar­ti­nė iš­mo­ka yra ski­ria­ma la­biau­siai pa­žei­džia­moms gru­pėms.

Ma­no vi­sos pa­mi­nė­tos prie­mo­nės jau vei­kia ar­ba pra­dės veik­ti tuoj pat. Jų re­zul­ta­tų lau­kia­me ar­ti­miau­siu me­tu.

Ta­čiau tu­ri­me žvelg­ti ir to­liau. To­dėl šian­dien trum­pai pri­sta­ty­siu Vy­riau­sy­bės ku­ria­mą il­ga­lai­kių in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo pla­ną, ku­ris apims pus­an­trų me­tų lai­ko­tar­pį – nuo 2020 m. lie­pos 1 d. iki 2021 m. gruo­džio 31 d. Pa­grin­di­nis il­ga­lai­kio in­ves­ta­vi­mo tiks­las – ska­tin­ti so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės ge­ro­vės au­gi­mą. Jei­gu kal­bė­tu­me apie il­ga­lai­kę Lie­tu­vos sėk­mę, tu­ri­me už­tik­rin­ti tris pa­grin­di­nes są­ly­gas. Pir­ma, tu­ri bū­ti di­di­na­mas Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pa­žan­gu­mas, sie­kia­ma, kad kuo di­des­nę jos da­lį su­da­ry­tų ino­va­ty­vūs ir aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­tys ver­slai.

Ant­ro­ji są­ly­ga – su­ba­lan­suo­tas vys­ty­ma­sis. Svar­bu už­tik­rin­ti su­ba­lan­suo­tą Lie­tu­vos au­gi­mą, pa­nau­do­jant ne tik Vil­niaus, bet ir ki­tų Lie­tu­vos re­gio­nų eko­no­mi­kos po­ten­cia­lą.

Tre­čio­ji są­ly­ga – Lie­tu­vos eko­no­mi­kos mo­de­lio tva­ru­mas. Tva­riam au­gi­mui rei­ka­lin­gas per­ėji­mas prie kli­ma­tui drau­giš­kos eko­no­mi­kos.

Šias są­ly­gas ga­li­me įgy­ven­din­ti tik iš­nau­do­da­mi glo­ba­lių eko­no­mi­kos po­ky­čių for­muo­ja­mas ga­li­my­bes. Bū­tent į jas ir at­si­žvelg­si­me kur­da­mi ša­lies il­ga­lai­kio in­ves­ta­vi­mo prie­mo­nes.

Pir­ma, tarp­tau­ti­nis ver­slas sieks ma­žin­ti tie­ki­mo gran­di­nių ri­zi­ką, jas trum­pin­da­mas ir įvai­rin­da­mas. Ši ten­den­ci­ja su­kurs ga­li­my­bę Lie­tu­vai pri­trauk­ti nau­jų in­ves­ti­ci­jų iš įmo­nių, per­ke­lian­čių ga­my­bos pa­jė­gu­mus iš Azi­jos į Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­nus. Taip pat tai yra ga­li­my­bė Lie­tu­vos įmo­nėms įsi­lie­ti į pa­sau­lio ver­tės gran­di­nes.

An­tra, Eu­ro­pos Są­jun­ga sieks su­si­grą­žin­ti stra­te­giš­kai svar­bią gy­vy­bės moks­lų pra­mo­nę ir jos ga­my­bos ope­ra­ci­jas į Eu­ro­pą. Pan­de­mi­ja at­sklei­dė gy­vy­bės moks­lų sek­to­riaus stra­te­gi­nę svar­bą ir taip pat su­tei­kė ga­li­my­bę Lie­tu­vai pri­trauk­ti nau­jų in­ves­ti­ci­jų iš far­ma­ci­jos, me­di­ci­nos prie­tai­sus ga­mi­nan­čių įmo­nių, per­ke­lian­čių ga­my­bos pa­jė­gu­mus iš Azi­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Tre­čia, mais­to tie­ki­mo gran­di­nės bus per­tvar­ko­mos, kad grei­čiau bū­tų pa­siek­tas ga­lu­ti­nis var­to­to­jas, di­de­lį dė­me­sį ski­riant tva­ru­mui. Čia Lie­tu­va ga­li pri­trauk­ti stam­bias mais­to pra­mo­nės in­ves­ti­ci­jas, di­din­ti Lie­tu­vos mais­to sek­to­riaus pro­duk­ty­vu­mą, orien­tuo­damasi į tva­ru­mą mais­to ko­ky­bės, po­vei­kio ap­lin­kai, at­lie­kų ma­ži­ni­mo ir ki­tais as­pek­tais.

Ket­vir­ta, Lie­tu­va tu­ri pro­gą spar­tin­ti eko­no­mi­kos struk­tū­ri­nį po­ky­tį skait­me­ni­nės eko­no­mi­kos link. Dėl pan­de­mi­jos me­tu įves­tų ap­ri­bo­ji­mų ir po­rei­kio veng­ti fi­zi­nių kon­tak­tų iš­ryš­kėjo skait­me­ni­nės eko­no­mi­kos at­spa­ru­mas. Tiek ver­slui, tiek ins­ti­tu­ci­joms, tiek švie­ti­mo, me­di­ci­nos, kul­tū­ros ir ki­toms įstai­goms, tiek gy­ven­to­jams iš­ki­lo bū­ti­ny­bė per­ei­ti prie skait­me­ni­nių spren­di­mų, sie­kiant už­tik­rin­ti to­les­nę sklan­džią veik­lą. Ati­tin­ka­mai Lie­tu­va tu­ri iš­nau­do­ti tiek in­for­ma­ci­jos ir ry­šių tech­no­lo­gi­jų sek­to­riaus įmo­nių, tiek ir tra­di­ci­nių ver­slų in­ves­ti­ci­nį po­ten­cia­lą.

Na, ir penk­ta, bet ne ma­žiau svar­bi kryp­tis – kli­ma­tui drau­giš­ka eko­no­mi­ka. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įvar­di­jo Eu­ro­pos ža­li­ą­jį kur­są kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo va­rik­lį, ku­riam bus ski­ria­mos di­de­lės in­ves­ti­ci­jos, sie­kiant di­din­ti eko­no­mi­kos at­spa­ru­mą kli­ma­to kai­tai. Tai ga­li­my­bė Lie­tu­vai pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų į at­ei­ties eko­no­mi­ką orien­tuo­tą at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos įren­gi­nių ir su­si­ju­sių kom­po­nen­tų ga­my­bos sek­to­rių.

Vi­si ma­no iš­var­dy­ti glo­ba­lios eko­no­mi­kos po­ky­čiai pa­dik­ta­vo ren­gia­mo il­ga­lai­kių in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo pla­no pri­ori­te­tus. Tai žmo­giš­ka­sis ka­pi­ta­las, ino­va­ci­jos, skait­me­ni­nė eko­no­mi­ka, kli­ma­to kai­ta ir ener­ge­ti­ka, eko­no­mi­nė in­fra­struk­tū­ra.

Šis pla­nas ar­ti­miau­siu me­tu bus pri­sta­ty­tas vi­suo­me­nei, kvie­čiant dis­ku­tuo­ti ir siū­ly­ti kon­kre­čius veiks­mus. Pla­ne nu­ma­ty­toms in­ves­ti­ci­joms bus kon­so­li­duo­ja­mi vi­si ša­lies val­do­mi fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai – vals­ty­bės biu­dže­to, Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ki­tų tarp­tau­ti­nių fon­dų lė­šos.

Ger­bia­mie­ji, tiek trum­po­jo lai­ko­tar­pio prie­mo­nės, tiek to­les­nės per­spek­ty­vos veiks­mai bus COVID-19 val­dy­mo stra­te­gi­jos da­lis. Ar­ti­miau­siu me­tu vi­sa tai bus iš­sa­miai ap­ra­šy­ta stra­te­gi­jos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­ne, ku­riam įgy­ven­din­ti rei­kės ne­pa­pras­to vi­sų mū­sų su­si­tel­ki­mo ir nuo­sek­laus bei są­ži­nin­go dar­bo.

Baig­da­mas sa­vo kal­bą no­riu dar kar­tą pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie mums pa­dė­jo šiuos ke­le­tą me­tų stip­rin­ti mū­sų ša­lį, pa­lai­kė ir ver­ti­no mū­sų pa­stan­gas ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­ni­mą. Ti­kiu, kad kar­tu ga­li­me ir to­liau įveik­ti dar ne vie­ną iš­šū­kį ir, at­ro­do, ne­įvei­kia­mas kliū­tis.

Dė­ko­ju vi­sai mi­nist­rų ko­man­dai, vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jams, ver­slo ir ne­vy­riau­sy­bi­nio sek­to­riaus part­ne­riams. Jū­sų vi­sų dė­ka į sun­kią šian­die­nos si­tu­a­ci­ją įžen­gė­me ge­riau pa­si­ruo­šę nei bet ka­da anks­čiau. Pir­mą­jį pan­de­mi­jos su­val­dy­mo eg­za­mi­ną įvei­kė­me sėk­min­gai.

Taip pat no­riu pa­dė­ko­ti Sei­mo na­riams, tiek val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai, tiek opo­zi­ci­jai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui už Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­vų pa­lai­ky­mą ir kon­struk­ty­vią kri­ti­ką. No­rė­čiau, kad ir to­liau ge­bė­tu­me veik­ti at­sa­kin­gai elg­da­mie­si ir tuš­čiai ne­po­li­ti­kuo­da­mi. Pa­kar­to­siu tai, ką sa­kiau pra­ėju­siais me­tais. Ti­kiuo­si, kad jūs, kaip ir aš, pa­si­ren­gę ir to­liau sa­vo kas­die­niu dar­bu siek­ti kon­kre­čių re­zul­ta­tų, kad mū­sų žmo­nės gy­ven­tų oriai ir jaus­tų­si už­tik­rin­ti stip­rio­je ir są­ži­nin­go­je Lie­tu­vo­je.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tai bu­vo pas­ku­ti­nė XVII Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me. Dar kar­tą dė­ko­ju vi­siems už ben­dra­dar­bia­vi­mą, ben­dra­vi­mą, kon­struk­ty­vią kri­ti­ką ir gal­būt ne vi­sai, bet pa­pras­tas pa­bai­gai pa­lin­kė­ji­mas. Jei­gu ma­noma, o tur­būt yra ma­nan­čių, kad bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti ge­riau, grei­čiau, ko­ky­biš­kiau, to­kia ga­li­my­bė yra. Ji at­si­ve­ria šių me­tų ru­de­nį vi­sai po­li­ti­nei sis­te­mai ir lin­kiu, kad šios Vy­riau­sy­bės ge­riau­sias dar­bo ver­tin­to­jas bū­tų Lie­tu­vos žmo­nės. Koks bus jų spren­di­mas, tai bus ob­jek­ty­viau­sias ir ge­riau­sias vi­sų mū­sų dar­bo įver­ti­ni­mas. Dar kar­tą nuo­šir­džiai dė­ko­ju vi­siems jums, kad tu­rė­jau uni­ka­lią ga­li­my­bę kaip žmo­gus, kaip Lie­tu­vos pi­lie­tis ket­ve­rius me­tus sto­vė­ti šio­je gar­bin­go­je tri­bū­no­je ir pri­sta­ty­ti veik­los ata­skai­tą bei veik­los pri­ori­te­tus. Ačiū vi­siems. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. Mi­nist­rus ir Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką kvie­sime už­im­ti kaip Vy­riau­sy­bės va­lan­dos me­tu vie­tas ant pa­ky­los. Ci­tuo­ju Sta­tu­to 207 straips­nio 2 da­lį: Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pa­tei­ki­mo me­tu Sei­mo po­sė­dy­je da­ly­vau­ja ir vi­si mi­nist­rai, da­lis mi­nist­rų pri­si­jun­gia nuo­to­li­niu bū­du, ir Sei­mo na­riams pa­gei­dau­jant jie at­sa­ko į klau­si­mus.

Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lau klau­si­mams ir at­sa­ky­mams skir­ti vie­ną va­lan­dą. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. Dė­ko­ju. Klau­si­me taip kaip Vy­riau­sy­bės va­lan­dos me­tu – pir­miau­sia klau­sia opo­zi­ci­jos ly­de­ris G. Land­sber­gis, jo du klau­si­mai. Ma­lo­niai pra­šau.

Ruo­šia­si G. Skais­tė.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Jei­gu su­tik­tu­mė­te, aš pa­klau­s­čiau abu klau­si­mus iš kar­to, gal ga­li­te ne­su­stab­dy­ti lai­ko, ta­da šiek tiek su­re­a­guo­siu, kas bu­vo pa­sa­ky­ta prem­je­ro.

Ger­bia­mas prem­je­re, kai jau sa­vi pra­de­da bruz­dė­ti ir vaikš­čio­ti, tai reiš­kia, kal­bą rei­kia trum­pin­ti, ma­žas pa­ta­ri­mas. No­riu pra­dė­ti nuo to, kad šian­dien su­re­a­ga­vau į jū­sų frak­ci­jos ly­de­rio pa­sa­ky­mą, kad ne­sa­te ma­tę mū­sų pa­teik­to eko­no­mi­nio pla­no, ne­pai­sant to, kad jūs sa­kėte, kad skai­tė­te, A. Ši­rins­kie­nė sa­kė, kad skai­tė, bet R. Kar­baus­kis sa­kė, kad ne­ga­vo. Tai aš jums lei­dus per­duo­siu kaip nors lai­ky­da­masis so­cia­li­nio at­stu­mo ir sau­gių ki­tų prie­mo­nių, kad vis dėl­to jūs tu­rė­tu­mė­te, gal ir su ko­le­go­mis pa­si­da­lin­tu­mė­te.

Skai­tant ata­skai­tą, aiš­ku, aš su­pran­tu, kad čia toks žan­ras, kuo­met rei­kia gir­tis, val­dan­tie­siems rei­kia gir­tis, opo­zi­ci­jai rei­kia kri­ti­kuo­ti, bet vis dėl­to kai ku­rie da­ly­kai pri­me­na tai, ką aš pa­va­din­čiau me­te­o­ro­lo­go gy­ri­mu­si ge­ru oru. Pa­vy­ko pa­siek­ti, kad šian­dien švie­čia sau­lė. Kai ku­rios prie­mo­nės tie­siog yra ob­jek­ty­vios. Eko­no­mi­ka… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, klau­si­mui yra skir­ta vie­na mi­nu­tė, ne­pai­sant to, kad tai yra du klau­si­mai, bet klaus­ki­te.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, tuoj bus ir klau­si­mas. Ant­ro­ji da­lis, ko pa­si­gen­da opo­zi­ci­ja, tai šiek tiek ob­jek­ty­vaus ver­ti­ni­mo ir įsi­ver­ti­ni­mo. Ši kri­zė, pan­de­mi­ja, su­tei­kia tam pui­kias ga­li­my­bes pa­sa­ky­ti, kas bu­vo ban­dy­ta pa­da­ry­ti, bet ne iki ga­lo pa­vy­ko. Prem­je­re, jums lei­dus, aš šiek tiek pa­dė­siu šio­je da­ly­je. Man ro­dos, kad ne­bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys nei jū­sų ata­skai­to­je, nei jū­sų pa­si­sa­ky­me nie­ko apie skaid­ru­mą ir čia bu­vo di­dy­sis iš­šū­kis jū­sų Vy­riau­sy­bės. Tiek ir pra­ei­tais me­tais iš­ėju­si kny­ga „339 ka­bi­ne­tas“ kal­bė­jo apie ga­li­mai ne­tei­sė­tas ver­slo įta­kas jums, tiek ir ke­liu­kai, J. Nar­ke­vi­čius ir vi­si ki­ti da­ly­kai.

Prem­je­re, pa­sa­ky­ki­te, kas su­truk­dė jums ir jū­sų Vy­riau­sy­bei lai­ky­tis va­ka­rie­tiš­kų skaid­ru­mo stan­dar­tų?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už pus­an­tro klau­si­mo, ma­tyt. Dėl eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pla­no. Iš­ties džiaug­siuo­si, jei­gu šian­dien jį pa­vyks gau­ti, nes kaip ir ne­bu­vo­me ga­vę. Skai­tė­me ne­ofi­cia­lias ver­si­jas, ka­dan­gi, kaip ir kiek­vie­na po­li­ti­nė par­ti­ja, taip ir jūs tu­ri­te ge­rų žmo­nių, ku­rie tą ne­ofi­cia­lų do­ku­men­tą pa­sklei­džia pla­čiai vi­suo­me­nei. Koks jis ga­lu­ti­nai li­ko, sun­ku pa­sa­ky­ti, bet, ti­kiuo­si, pa­vyks gau­ti ir įver­tin­ti tas ge­ras idė­jas. Ti­kiuo­si, kad jų ten bus su re­a­liais siū­ly­mais ir spren­di­mais, gal­būt pa­vyks ir įgy­ven­din­ti.

Apie ata­skai­tos žan­rą. Jūs esa­te vi­siš­kai tei­sus, tai yra toks žan­ras, ku­ris tę­sia­mas jau ne vie­ną de­šimt­me­tį. Vy­riau­sy­bė ak­cen­tuo­ja val­dan­čio­sios dau­gu­mos ir Vy­riau­sy­bės dar­bo re­zul­ta­tus ir pa­sie­ki­mus, opo­zi­ci­ja vi­sa­da ran­da ar­ba ieš­ko sil­pnų vie­tų, kur kas nors bu­vo ne­pa­da­ry­ta ar­ba bu­vo ga­li­ma ge­riau pa­da­ry­ti, vi­są lai­ką pa­teik­da­ma ge­res­nių pa­siū­ly­mų ir spren­di­mų vie­nu ar ki­tu at­ve­ju.

Dėl skaid­ru­mo. No­riu pa­si­džiaug­ti, kad ši Vy­riau­sy­bė tur­būt kaip nie­ka­da ne­pa­ty­rė nė vie­no ko­rup­ci­nio skan­da­lo, nė vie­nos by­los nė­ra iš­kel­ta dėl ne­skaid­rių ko­rup­ci­nių veik­lų nei mi­nist­rų ka­bi­ne­tui, nei iš es­mės pa­val­džioms įmo­nėms.

Apie kai ku­riuos žan­rus. Aš tik­rai ne­no­riu ko­men­tuo­ti li­te­ra­tū­ri­nių kū­ri­nių, ka­dan­gi jų yra vi­so­kių pa­ra­šy­ta, ger­bia­mas Gab­rie­liau, ga­li­ma įvai­rius au­to­rius ci­tuo­ti, pa­va­di­ni­mus, bet ma­nau, kad tai ne šios ata­skai­tos pa­tei­ki­mo žan­ras. Tie­siog ne­no­rė­čiau li­te­ra­tū­ri­nių pa­si­sa­ky­mų ar­ba kū­ri­nių in­ter­pre­tuo­ti, nes, ma­tyt, kiek­vie­nas ga­li­me tu­rė­ti apie li­te­ra­tū­rą sa­vo (…). Yra fak­tai. Vi­sa ki­ta, ką jūs ban­do­te pa­vaiz­duo­ti kaip ko­kius nors ga­li­mus ne­skaid­rius įvy­kius, – kol kas, at­ro­do, ne­la­bai tai pa­vyks­ta pa­da­ry­ti.

Bet aš esu dė­kin­gas, kad jūs ste­bi­te, se­ka­te, esa­te tik­rai ge­ri ge­rą­ja pras­me sar­gi­niai šu­nys, taip ir tu­ri bū­ti, to­kia yra opo­zi­ci­jos ir mi­si­ja, ir na­tū­ra­lus dar­bas. Jei­gu ru­de­nį įvyks po­ky­čių, pa­si­kei­si­me si­tu­a­ci­jo­mis, jei­gu ne, tą žan­rą tę­si­me to­liau. Dar kar­tą la­bai ačiū.

O dėl nuo­mo­nių, pa­si­sa­ky­mų – mes tu­rė­si­me dis­ku­si­ją Sei­me. Be abe­jo, kiek­vie­na iš­sa­ky­ta kri­ti­ka ir gal­būt pa­siū­ly­mas ar­ba pa­sa­ky­mas, ko­kį dar­bą bu­vo ga­li­ma ge­riau pa­da­ry­ti ar­ba koks ne­pa­da­ry­tas, tai yra dis­ku­si­jos klau­si­mas, apie tai mes ir pa­dis­ku­tuo­si­me.

PIRMININKAS. Klau­sia G. Skais­tė. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tre­ti jū­sų Vy­riau­sy­bės me­tai ir tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti kon­kre­tūs re­zul­ta­tai, apie ku­riuos jūs ir kal­ba­te, ta­čiau klau­san­tis jū­sų ata­skai­tos pri­sta­ty­mo at­ro­do, kad jums yra ma­lo­nes­nis pats pro­ce­sas, o ne re­zul­ta­tų sie­ki­mas. Man at­ro­do, kad vals­ty­bė­je vi­sų pir­ma svar­biau­sia yra švie­ti­mas, nes jis da­ro kon­kre­tų po­ky­tį vals­ty­bė­je il­guo­ju lai­ko­tar­piu. Vis dėl­to, žiū­rint į švie­ti­mo da­lį ir pa­siek­tus re­zul­ta­tus, at­ro­do dau­giau ne­gu liūd­nai.

Iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pri­ei­na­mu­mas li­ko 91 %, kaip ir bu­vo, pla­nas yra 95 %, mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą yra dvi­gu­bai ma­žes­nis ne­gu Eu­ro­pos Są­jun­gos ro­dik­lis, jo­kių prie­mo­nių tam nė­ra, nuo pla­no ir­gi ge­ro­kai at­si­lie­ka­ma, mo­kyk­lo­se eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas įves­tas, ta­čiau re­a­liai ato­trū­kis tarp kai­mo ir mies­to mo­kyk­lų au­ga, uni­ver­si­te­tų jun­gi­mas ap­skri­tai ta­po kaž­ko­kiu bal­tuo­ju triukš­mu pi­ni­gams įsi­sa­vin­ti.

Ma­no klau­si­mas, kas at­sa­kin­gas už re­zul­ta­tus, o ne už pro­ce­są ir ko­dėl švie­ti­mas yra…

PIRMININKAS. Lai­kas.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …kaip po­duk­ra ši­tai Vy­riau­sy­bei?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Na, aš ne­su­tik­čiau, kad tai yra po­duk­ra. Tai yra pri­ori­te­tas ir tai ro­do re­zul­ta­tai. Ar nuo pa­čių struk­tū­ri­nių po­ky­čių, kal­bant apie aukš­tą­jį moks­lą, pa­mi­nė­jo­te, apie pro­fe­si­nį ren­gi­mą, pro­fe­si­nio ren­gi­mo ko­ky­bės iš es­mės pa­kei­ti­mą ir per­ėji­mą prie ki­tų mo­de­lių… ir tų vi­sų skau­du­lių, ku­rių bu­vo su­si­kau­pę ir pro­fe­si­nia­me ug­dy­me, ir ben­dra­ja­me ug­dy­me, pa­ša­li­ni­mas ir iš­spren­di­mas, jū­sų pa­mi­nė­tas eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas – žings­nis, ku­rį, pri­pa­žįs­tu, rei­kė­jo ga­na se­niai ženg­ti. Aš ma­nau, kad mes tu­ri­me kon­kre­čius re­zul­ta­tus. Jei­gu jūs ma­no­te, kad jie yra ne­pa­kan­ka­mi, vi­są lai­ką yra ga­li­my­bė pa­siek­ti ge­res­nių ir aukš­tes­nių.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si R. Bud­ber­gy­tė. Ko­le­gos, 62 se­kun­dę mi­k­ro­fo­nai bus iš­jung­ti.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­dė­ko­ti prem­je­rui ir mi­nist­rų ko­man­dai už dar­bą – pas­ku­ti­nę ata­skai­tą.

Prem­je­re, klau­si­mas jums. Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je esa­te pir­ma­sis ža­lių­jų mi­nist­ras ir tur­būt Eu­ro­po­je vie­nin­te­lis ža­lia­sis prem­je­ras. Vil­tin­gai kal­bė­jo­te apie po­pan­de­mi­nį lai­ko­tar­pį, kaip in­ves­tuo­si­me į kli­ma­to kai­tą, bet Vals­ty­bės kon­tro­lė ką tik pa­sa­kė – 191 mln. eu­rų gu­li ne­iš­nau­do­tų fik­suo­tų pro­gra­mų fon­de, kai vals­ty­bė ga­lė­tų in­ves­tuo­ti. Tai ga­li­te pa­vers­ti le­gen­da. Gal ga­lė­tu­mė­te, prem­je­re, įvar­din­ti tris da­ly­kus, ku­riais sa­vo Vy­riau­sy­bė­je ga­lė­tu­mė­te di­džiuo­tis Eu­ro­pos mas­tu kaip vie­nin­te­lis ir pir­ma­sis Lie­tu­vos ža­lia­sis mi­nist­ras? Dė­kui.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Ma­nau, kad mes ga­na daug ener­ge­ti­ko­je ga­li­me…

S. GENTVILAS (LSF). Aš kon­kre­čiai klau­siu – tris da­ly­kus. Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš la­bai kon­kre­čiai ga­liu pa­sa­ky­ti apie mū­sų al­ter­na­ty­vių elek­tros ga­my­bos pa­jė­gu­mų di­di­ni­mą, tai yra pir­miau­sia ža­lio­sios ener­ge­ti­kos plė­to­ji­mą. Tur­būt mes esa­me vie­ni iš dau­giau­sia pa­žen­gu­sių ar­ba spar­čiau­siai žen­gian­čių, kal­bant apie at­si­nau­ji­nan­čios elek­tros ener­gi­jos die­gi­mą, apie ga­mi­nan­čių var­to­to­jų at­si­ra­di­mą. Tai la­bai svar­bu, ma­nau, kal­bant apie tą ža­li­ą­jį kur­są, kur jūs pa­sa­kė­te. 90 mln., ku­riuos jūs pa­mi­nė­jo­te, yra kar­tu su struk­tū­ri­nė­mis lė­šo­mis, ku­rios jau yra įde­da­mos į ša­lies eko­no­mi­ką ir bū­tent į ener­ge­ti­nio ar­ba ža­lio­jo sek­to­riaus ska­ti­ni­mą ar­ba at­si­ga­vi­mą. Tai yra nuo van­den­va­los pro­ble­mų spren­di­mo, nuo dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos, nuo svar­bių in­fra­struk­tū­ri­nių ener­ge­ti­kos pro­ble­mų spren­di­mo ir dau­ge­lis ki­tų da­ly­kų. Mes tik­rai esa­me to­je pa­čio­je kryp­ty­je, kaip ir dau­gu­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, kal­bė­da­mi apie at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos ga­my­bos šal­ti­nius ir ža­li­ą­ją ener­ge­ti­ką.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Bud­ber­gy­tė. Ruo­šia­si A. Ar­mo­nai­tė.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). La­bai ačiū. Bu­vo įgy­ven­din­ta dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mo re­for­ma, ko­re­guo­tas gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tis, dėl to bu­vo pra­ras­tas 1 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to pa­ja­mų.

No­rė­čiau pa­klaus­ti fi­nan­sų mi­nist­ro. Ar jūs mie­ga­te ra­miai, kai šian­dien, kai rei­kia gal­vo­ti apie tai, kaip su­stab­dy­ti eko­no­mi­kos nuos­mu­kį ir ne­leis­ti, kad eko­no­mi­ka kris­tų ir at­ei­tų kri­zė į mū­sų kie­mą, jūs, kaip fi­nan­sų mi­nist­ras, ar pri­pa­žįs­ta­te, kad pa­da­rė­te klai­dą su sa­vo re­for­mo­mis, kai sa­ko­te, kad yra pi­ni­gų ir jų bus, bet kal­ba­te tik­tai apie sko­lin­tus pi­ni­gus, iš jų fi­nan­suo­ja­te vi­sas vien­kar­ti­nes iš­mo­kas ir ki­tas iš­mo­kas ieš­kant dar­bo, be­dar­bio, sub­si­di­jas? Sa­ky­ki­te, mi­nist­re, ar jūs ra­miai mie­ga­te?

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Mie­gu la­bai ra­miai. Jei­gu šiuo mo­men­tu fi­nan­sų mi­nist­ras mie­go­tų ne­ra­miai, ne­iš­si­mie­go­tų, ma­tyt, ir spren­di­mai bū­tų la­biau emo­ci­niai. Tik­rai ver­ti­na­me vis­ką šal­tu pro­tu.

Kal­bant apie mo­kes­ti­nę per­tvar­ką, vi­suo­met po­zi­ci­jos ir opo­zi­ci­jos nuo­mo­nės dėl įgy­ven­din­tų re­for­mų skir­sis dėl na­tū­ra­lių prie­žas­čių. Aš tie­siog pa­teik­siu ver­ti­ni­mą, ku­rį pa­tei­kė tiek Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das, tiek Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, tiek OECD. Re­for­ma bu­vo įver­tin­ta la­bai tei­gia­mai – la­bai tei­sin­gas žings­nis, la­bai tei­sin­ga kryp­ti­mi. Ma­nau, kad rei­kia ob­jek­ty­viai ver­tin­ti fak­tus.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ar­mo­nai­tė. Ruo­šia­si T. To­mi­li­nas.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju, prem­je­re, už ata­skai­tą. Pa­mi­nė­jo­te at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą opo­zi­ci­jos ly­de­riui, kad ne­bu­vo ši Vy­riau­sy­bė įsi­vė­lu­si į jo­kį ko­rup­ci­jos skan­da­lą ir jo­kių ap­skri­tai čia še­šė­lių ne­bu­vo. Vis dėl­to kaip jūs ga­lė­tu­mė­te įver­tin­ti tą ne­aiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis iš­si­as­fal­ta­vu­sį ke­lią prie jū­sų na­mo, ar jū­sų drau­gų vals­tie­čių apy­gar­do­se in­ves­ti­ci­jos prieš rin­ki­mus. Kaip su tuo? Ar vis dėl­to pri­pa­žįs­ta­te, kad no­men­kla­tū­ri­nių tra­di­ci­jų šiai Vy­riau­sy­bei ir šiai val­dan­čia­jai dau­gu­mai vis dėlto ne­pa­vy­ko iš­gy­ven­din­ti? Dė­ko­ju.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš džiau­giuo­si, kad mums pa­vy­ko iš­veng­ti vi­sų ir no­men­kla­tū­ri­nių tra­di­ci­jų, ir, svar­biau­sia, po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos pa­vyz­džių, tam ge­riau­siai, ma­tyt, at­sto­vau­ja jū­sų bu­vu­si par­ti­ja, jū­sų flan­gas, ku­ris su­kė­lė mil­ži­niš­ką po­li­ti­nę kri­zę, kaip po­li­ti­nė par­ti­ja pa­de­monst­ruo­da­ma la­bai tin­ka­mą el­ge­sį pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, už­pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je. Aš tie­siog tu­riu tą fak­tą kon­sta­tuo­ti, kad to­kių da­ly­kų ne­bu­vo. Jei­gu jums la­bai rū­pi ke­liai, tai tie­siog pa­si­do­mė­ki­te vie­ną kar­tą, ne­skleis­ki­te ne­tei­sy­bės, me­lo, nes klau­san­tis jū­sų jau at­ro­do, kad vie­nas ar ki­tas ke­lias yra pa­da­ry­ta au­to­stra­da. Jei­gu jūs la­bai rū­pi­na­tės Vil­niu­mi, iš­skir­ti­nai tik­tai Vil­niu­mi, bet jums at­ro­do, kad gy­ve­ni­mas ki­tuo­se mies­tuo­se, ra­jo­nuo­se tu­ri bū­ti ki­toks, tai ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti.

O lė­šos yra ski­ria­mos pa­gal vie­ną ben­drą prin­ci­pą: tas, kas dir­ba kon­kre­čiai ir įgy­ven­di­na pro­jek­tus, tie pro­jek­tai fi­nan­suo­ja­mi, kas dar­bą imi­tuo­ja, bet la­bai daug in­ves­tuo­ja į vie­šuo­sius ry­šius, de­ja, ri­zi­ka yra to­kia, kad pro­jek­tai žlun­ga vie­nas po ki­to. Tai­gi lin­kiu, kad jū­sų po­li­ti­nė par­ti­ja, ku­rios pir­mi­nin­kė esa­te, bū­tų drą­si, ge­ban­ti įgy­ven­din­ti pro­jek­tus, ne tik vie­šo­jo­je erd­vė­je da­ly­vau­ti, o pa­si­žiū­rė­ti… Mes čia ga­li­me tur­būt taip pat pa­im­ti kiek­vie­ną Sei­mo na­rį, jis kaž­kur gy­ve­na. Ne­ma­nau, kad prie jū­sų gy­ve­na­mo na­mo jūs pa­ti iš­si­as­fal­ta­vo­te sa­vo gat­vę ar su­dė­jo­te ša­li­gat­vį.

PIRMININKAS. Klau­sia T. To­mi­li­nas. Ruo­šia­si V. Kam­ble­vi­čius.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mas prem­je­re, aš šią kal­bą tik­rai ga­lė­čiau pa­ly­gin­ti su 2016 me­tų Vy­riau­sy­bės dar­bo pri­sta­ty­mo kal­ba ir pa­gal ener­gi­ją, ir pa­gal nu­si­tei­ki­mą. Aš at­si­me­nu iš jū­sų tos kal­bos, 2016 me­tų, is­to­ri­nės, to­kią fra­zę, kad ši Vy­riau­sy­bė tik­rai ne­bus li­be­ra­li, ir pa­gal dau­ge­lį kri­te­ri­jų taip ir bu­vo. Aiš­ku, vis­ko bū­ta, tos li­be­ra­lios iner­ci­jos, aš taip, kaip Auš­ri­nė, tik­rai ne­ro­dy­siu pirš­tais į ko­le­gas, bet tos li­be­ra­lios iner­ci­jos bu­vo ne­ma­žai ir vie­na iš prie­žas­čių iš tik­rų­jų bu­vo tai, kad mes vis dar gy­ve­na­me ne tik pa­gal LVŽS 2016 me­tų pro­gra­mą, bet ir pa­gal A. Ku­bi­liaus 2012 me­tais pa­tvir­tin­tą pa­žan­gos „Lie­tu­va 2030“ stra­te­gi­ją. Ma­no klau­si­mas, ar vis dėl­to tam, kad su­stab­dy­tu­me ga­lu­ti­nai tą li­be­ra­lią iner­ci­ją ša­ly­je, ne­rei­kė­tų ir tos stra­te­gi­jos per­žiū­rė­ti?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš­ties ma­nau, kad ga­na stip­riai at­sto­vau­ja­mos mū­sų vi­suo­me­nė­je ir Sei­me li­be­ra­lios par­ti­jos, bent tris čia tu­ri­me, ta ni­ša jau yra už­im­ta ir ne­rei­kia pre­ten­duo­ti į sve­ti­mą po­li­ti­nę ide­o­lo­gi­ją ir ni­šą.

Dėl stra­te­gi­jų kū­ri­mo, ma­tyt, čia mū­sų gal­būt yra vie­na iš di­džiau­sių bė­dų vals­ty­bė­je, kai mes il­ga­lai­kes stra­te­gi­jas pri­im­da­mi ver­ti­na­me vie­ną ar ki­tą po­li­ti­nę jė­gą, ku­ri tuo me­tu bu­vo val­džio­je. To­kiu at­ve­ju mes kas ket­ve­rius me­tus tu­rė­tu­me stra­te­gi­jas pa­keis­ti. Tie­siog stra­te­gi­ja pri­im­ta pagal tas si­tu­a­ci­jas, tas ap­lin­ky­bes, ko­kios bu­vo, ji­nai yra ko­re­guo­ja­ma, tu­ri bū­ti ko­re­guo­ja­ma at­si­žvel­giant į re­a­li­jas, at­si­žvel­giant į tai, kas vyks­ta mums už lan­go, ir tik­rai ne­ma­ny­čiau, kad mes tu­rė­tu­me sie­ti stra­te­gi­ją su vie­nos ar ki­tos po­li­ti­nės jė­gos bu­vi­mu val­džio­je, ka­da ji­nai bu­vo pri­im­ta. Jei­gu mes ge­bė­tu­me dėl il­ga­lai­kių stra­te­gi­jų su­tar­ti ir ras­ti ben­drą su­ta­ri­mą, tiek po­zi­ci­ja, tiek opo­zi­ci­ja, ma­tyt, vals­ty­bei bū­tų ge­ro­kai pa­pras­čiau ir aiš­kiau, ku­ria kryp­ti­mi mes ei­si­me, bent jau stra­te­gi­nė­mis kryp­ti­mis, ne­pri­klau­so­mai nuo po­li­ti­nės val­džios, ko­kia bus su­for­muo­ta, ko­kia bus po­li­ti­nė dau­gu­ma. Aš siū­ly­čiau to ir lai­ky­tis.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Kam­ble­vi­čius. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Klau­si­mą no­rė­jau už­duo­ti ger­bia­mam prem­je­rui. Aiš­ku, iš jū­sų ata­skai­tos ma­ty­ti, kad pa­da­ry­ta gi­li pra­ei­tų me­tų ana­li­zė. Me­tai bu­vo sėk­min­gi, ta­čiau, žiū­rint į pra­ei­tį, ar bu­vo ga­li­ma ką nors dar ge­riau pa­da­ry­ti, kur bu­vo ko­kių klai­dų ar da­ly­kų, ku­riuos bu­vo ga­li­ma pa­ge­rin­ti?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Vis­ką bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti ge­riau, bet tik yra vie­nas pa­ste­bė­jimas: kai tu nu­ei­ni tam tik­rą lai­ko per­spek­ty­vą, ma­tai, kaip ta­vo pri­im­ti spren­di­mai yra įgy­ven­di­na­mi ir ko­kius duo­da re­zul­ta­tus, vi­są lai­ką yra ga­li­my­bė pa­sa­ky­ti, kad vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je mes ga­lė­jo­me pri­im­ti ar­ba ne­pri­im­ti spren­di­mų. Tai­gi aš čia tik­rai ne­no­rė­čiau iš­skir­ti at­ski­rų sri­čių, tie­siog ga­liu tik pa­kar­to­ti, kad tiek aš, tiek vi­sa Vy­riau­sy­bė da­rė­me nuo­šir­džiai, už­si­de­gę, su di­džiu­liu no­ru, o ar pa­vy­ko, ar ne­pa­vy­ko, tik­rai ne pa­tys tu­rė­tu­me ver­tin­ti. Įver­tin­si­te ir jūs, ir žmo­nės šių me­tų ru­de­nį, kai pa­ra­šys ga­lu­ti­nį ver­ti­ni­mą, ar­ba pa­žy­mį, už mū­sų ket­ve­rių me­tų dar­bą.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis, po to – V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas prem­je­re, ne­ma­žai pa­si­gy­rė­te dėl švie­ti­mo, dė­kui Die­vui, kad ne per daug. Bet ben­dro­jo la­vi­ni­mo tin­klo op­ti­mi­za­vi­mo pro­ble­mos… jau jūs nu­ra­šo­te įvy­ku­sius sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mus, o ne mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­kos ne­pa­kan­ka­mą ini­cia­ty­vą šiuo klau­si­mu. Gi­ria­tės, kad vyks­ta pro­fe­si­nių mo­kyk­lų tin­klo op­ti­mi­za­vi­mas. De­ja, daž­niau­siai jis vyks­ta tuo me­tu, kai jau pri­jun­gia­mo­je mo­kyk­lo­je ne­lie­ka moks­lei­vių.

To­liau. Pro­fe­si­nių sek­to­ri­nių cen­trų po­ten­cia­las, kur in­ves­ta­vo­me di­de­lius pi­ni­gus, taip ir li­ko ne­iš­nau­do­tas. O šiais me­tais mi­nis­te­ri­jos pri­im­ti spren­di­mai, nu­krei­piant 4 tūkst. ab­sol­ven­tų į aukš­tą­sias mo­kyk­las, dar su­duos di­des­nį smū­gį pro­fe­si­nėms mo­kyk­loms. To­liau. Uni­ver­si­te­tų su­jun­gi­mas taip pat už­si­tę­sė. Pri­jun­gus ASU prie VDU, taip ir li­ko ne­ati­duo­ti pi­ni­gai, ku­rie bu­vo ža­dė­ti su­jun­gi­mo pro­ce­sui, o že­mės ūkio spe­cia­lis­tų ne­pa­kan­ka­mo ren­gi­mo pro­ble­ma tik pa­gi­lė­jo. Bet ypač skau­du re­gio­nuo­se rink­tiems po­li­ti­kams. Fra­zė iš jū­sų ata­skai­tos, ci­tuo­ju: „Skir­tu­mas tarp mies­to ir kai­mo mo­ki­nių pa­sie­ki­mų…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

E. PUPINIS (TS-LKDF). …pas mus to­liau di­dė­ja.“ Ir jūs tai nu­ra­šo­te so­cia­li­nei eko­no­mi­nei… (Gar­so įra­šo ne­gir­dė­ti)

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų, kal­bant apie ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų tin­klo per­tvar­ką, apie aukš­tą­jį moks­lą, ga­li­ma elg­tis dve­jo­pai: ban­dy­ti ne­gir­dė­ti ir ne­ma­ty­ti, kad mo­kyk­lų stei­gė­jas yra sa­vi­val­dy­bės, uni­ver­si­te­tų – Sei­mas, ben­druo­me­nių nuo­mo­nės nė­ra reikš­min­gos, ir pri­ima­me va­li­nius spren­di­mus, kaip jūs mėgs­ta­te sa­ky­ti – bul­do­ze­riu, ir vis­kas bus ge­rai. Aš ma­nau, kad mes tik­rai de­ri­no­me ir ieš­ko­jo­me kom­pro­mi­so su stei­gė­jais, su ben­druo­me­nė­mis. Ieš­ko­jo­me ge­riau­sių bū­dų, kad ne­bū­tų tiks­las sa­vi­tiks­lis. Jei­gu pri­si­me­na­te aukš­to­jo moks­lo re­for­mą, kai bu­vo siū­ly­mas iš jū­sų pu­sės pa­lik­ti du uni­ver­si­te­tus, ir čia re­for­ma pa­da­ry­ta. Mes nu­ė­jo­me ki­tu ke­liu. Taip, jis il­ges­nis, sun­kes­nis, bet ma­to­me, kad pa­čios uni­ver­si­te­tų ben­druo­me­nės yra su­bren­du­sios ir links­ta prie tų spren­di­mų, o va­li­niai spren­di­mai la­bai daž­nai su­ke­lia tie­siog at­me­ti­mo re­ak­ci­ją.

Kal­bant apie skir­tu­mą tarp mo­kyk­lų, taip, tai yra fak­tas, aš mi­nė­jau, kad stei­gė­jas taip pat tu­ri re­a­guo­ti, tu­ri at­si­žvelg­ti į ben­druo­me­nės nuo­mo­nę. Aš ma­nau, kad kas­me­ti­niai moks­lei­vių pa­sie­ki­mų ver­ti­ni­mai la­bai aiš­kiai in­di­kuo­ja, pa­ro­do, kur yra pro­ble­mų. O pa­si­rin­ki­mo ke­lias yra įvai­rus. Ga­li­ma tie­siog tas mo­kyk­las su­nai­kin­ti, ga­li­ma ban­dy­ti iš­nau­do­ti jų po­ten­cia­lą ir pa­lik­ti mo­ky­mo įstai­gą, mo­kyk­lą kuo ar­čiau tos pa­čios ben­druo­me­nės. Da­bar, aš ma­nau, yra uni­ka­lios ga­li­my­bės. Ką pa­ro­dė pan­de­mi­nė si­tu­a­ci­ja, mes la­bai il­gai kal­bė­jo­me apie nuo­to­li­nį mo­ky­mą, apie ga­li­my­bes iš­nau­do­ti ki­to­se mo­kyk­lo­se esan­čių mo­ky­to­jų po­ten­cia­lą – at­si­ran­da to­kia ga­li­my­bė.

Ir pas­ku­ti­nis – dėl pro­fe­si­nio mo­ky­mo. Jei­gu jūs pa­žiū­rė­tu­mė­te, kiek bu­vo pro­gra­mų pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se, kiek „mi­ru­sių dū­šių“ įveik­lin­ta, kaip tie pi­ni­gai su­ko­si ne­pa­siek­da­mi tiks­lų, vi­sa tai yra iš­spręs­ta, su­tvar­ky­ta, per­ei­na­ma prie ki­to pro­fe­si­nio ug­dy­mo mo­de­lio. Ir čia yra la­bai svar­bu, kad tas per­ėji­mas vyks­ta kar­tu su ver­slu. Ir mes tu­ri­me reng­ti tų pro­fe­si­jų žmo­nes, ku­rių rei­kia Lie­tu­vos ūkiui, o ne ga­min­ti di­plo­mus, ku­rių nie­kam ne­rei­kia. Ir tie pa­tys pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tai po to sto­jo į an­trą, tre­čią, ket­vir­tą stu­di­jų pro­gra­mą ir to­liau bu­vo fi­nan­suo­ja­mi vals­ty­bės lė­šo­mis. Tai to nė­ra.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Čmi­ly­tė-Niel­sen, po to – A. Sy­sas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Mie­las prem­je­re, ger­bia­mas prem­je­re, net svars­tant jū­sų ata­skai­tą li­be­ra­lai su­lau­kė ne­pa­pras­tai daug dė­me­sio. Tai, ži­no­ma, ir ma­lo­nu, ir įkve­pia at­ei­čiai.

No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti ne tiek apie jū­sų ata­skai­tą, kiek apie tuos iš­šū­kius ir at­ei­ties pla­nus, ku­riuos mi­ni­te, kon­kre­čiai apie švie­ti­mo da­lį, ku­ri tik­rai yra la­bai la­bai svar­bi. Švie­ti­mo ko­ky­bės ir pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mas yra vie­nas iš jū­sų pri­ori­te­tų, ir jūs kal­ba­te apie tai, kad Vy­riau­sy­bė nuo­sek­liai vie­no­dins pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mus. Ar čia aš per­skai­tau klai­dą, nes vi­suo­se na­cio­na­li­niuo­se su­si­ta­ri­muo­se, tiek jū­sų pa­reng­ta­me, tiek ir mū­sų, opo­zi­ci­jos, reng­ta­me, bu­vo kal­ba­ma apie pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mą. Iš tos pa­strai­pos aš su­pran­tu, kad, at­ro­dy­tų, pro­ble­ma yra tik ne­to­ly­gu­mas. Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kal­bant apie di­di­ni­mą, mes ne­kal­ba­me, mes tie­siog ėmė­me ir di­di­no­me nuo­sek­liai ket­ve­rius me­tus, ir po­ky­tis yra aki­vaiz­dus.

Da­bar dėl ne­to­ly­gu­mo iš­ly­gi­ni­mo, taip, aš ti­kiuo­si, kad šių me­tų rug­sė­jo 1 die­ną mes pa­siek­si­me, kad tiek mo­ky­to­jų, tiek prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo spe­cia­lis­tų at­ly­gi­ni­mai bus su­vie­no­din­ti ir pa­ga­liau bus pa­siek­tas tas re­zul­ta­tas, ku­rio mes dau­ge­lį me­tų sie­kė­me, nes skir­tu­mai bu­vo aki­vaiz­dūs. Ma­nau, kad rug­sė­jo 1 die­na ar­ba rug­sė­jo mė­nuo pa­ro­dys, ar mes tai pa­sie­kė­me, ar ne. Pa­gal su­pla­nuo­tus skai­čius ir in­ves­ti­ci­jas į dar­bo už­mo­kes­tį šis tiks­las tu­rė­tų bū­ti pa­siek­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas. Po to – A. Ma­zu­ro­nis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, kai ko­le­gos ry­te ma­nęs pa­klau­sė, ko­kia ma­no re­ak­ci­ja per­skai­čius ata­skai­tą, tik­rai gal­būt ne iki ga­lo nuo­sek­liai, man pir­ma min­tis, ku­ri at­ėjo, tai lie­tu­viš­ka est­ra­di­nė dai­na „Ro­dos, ir var­go ne­bu­vo“. Nes vis­kas la­bai gra­žiai nu­pai­šy­ta. To­dėl ne­ber­siu drus­kos ant žaiz­dų, ku­rios kar­tais su­jau­di­na jū­sų at­sa­ky­mus. Aš pa­klau­siu dvie­jų la­bai trum­pų klau­si­mė­lių: vie­ną – eu­ro­pi­nį, ki­tą – vie­ti­nį.

Eu­ro­pi­nis – ko­dėl kar­tais ne­su­tam­pa Eu­ro­pos Są­jun­gos skai­čiai, aš kal­bu apie pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, su jū­sų ata­skai­to­je pa­tei­kia­mais skai­čiais?

O vie­ti­nis bū­tų, ar re­a­guo­si­te kaip Vy­riau­sy­bės gal­va, kaip Vy­riau­sy­bė į tai, kad per­nai tik 17 sa­vi­val­dy­bių vyk­dė įsta­ty­mą dėl so­cia­li­nių dar­buo­to­jų?..

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mie­las ko­le­ga, ačiū už klau­si­mą. Jei­gu pa­im­tu­me jū­sų bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tas, tai ly­giai tą pa­tį ga­lė­čiau pa­ci­tuo­ti. Vi­są lai­ką at­ro­do, ypač tais at­ve­jais, kai tu bū­ni opo­zi­ci­jo­je, kad, ro­dos, ir var­go ne­bu­vo. Daug var­go bu­vo, jo yra, ma­tyt, ir bus dar. Dėl to ata­skai­tos vi­są lai­ką iš­lie­ka. Tik, kaip jau bu­vo vie­nas ko­le­ga pa­mi­nė­jęs, to­kio žan­ro, ma­tyt, jos at­ei­ty­je ir iš­liks. Ne­sa­me pir­mi, ne­sa­me pas­ku­ti­niai. Svar­bu, kad bū­tų dar­bai įvar­din­ti.

Dėl sta­tis­ti­nių duo­me­nų jūs, kaip il­ga­me­tis ko­mi­te­to na­rys, tur­būt pui­kiai ži­no­te, kad duo­me­nys pa­tei­kia­mi iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos… daž­nai nau­do­ja dve­jus me­tus at­si­lie­kan­čius sta­tis­ti­nius duo­me­nis. Ir šio­je ata­skai­to­je įkel­ta daug kas, kas su­si­ję su so­cia­li­ne sri­ti­mi, 2018 me­tų ofi­cia­li ata­skai­ta, bet mes tu­ri­me duo­me­nis, ką iš tik­rų­jų re­a­liai pa­da­rė­me ir kaip kei­sis ki­to­se ata­skai­to­se. Ki­tais me­tais pa­na­šiu lai­ku čia sto­vė­sian­tis Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas tik­rai ga­lės pa­si­di­džiuo­ti so­cia­li­niais ro­dik­liais pa­gal sta­tis­ti­nius re­zul­ta­tus, ku­rie bus skai­čiuo­ja­mi už 2019 me­tus, po to dar už 2020 me­tus.

Kaip ir tiek bū­tų. Aš tik no­riu pri­min­ti, kad vi­sa Vy­riau­sy­bė da­ly­vau­ja. Aš tik vie­nas kal­bu ir kal­bu, ir kal­bu.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis, ruo­šiasi R. Šar­knic­kas.

A. MAZURONIS (MSNG). La­bai dė­kui. Ger­bia­mas prem­je­re, tik­rai ne­klau­siu jū­sų apie jo­kį ke­liu­ką, tuo la­biau, jei­gu tei­sin­gai pri­si­me­nu iš Pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­jos, tas ke­liu­kas ei­na pro na­mą, ku­ris pri­klau­so V. Ma­zu­ro­niui, to­dėl ir in­te­re­sų kon­flik­tas, ma­tyt, ky­la jam, o ne jums.

Bet aš no­rė­jau klus­te­lė­ti jū­sų apie pra­ei­tų me­tų jū­sų Vy­riau­sy­bės tur­būt di­džiau­sią iš­šū­kį jums, tai yra mi­nist­rų per­so­na­li­jas. Per pra­ei­tus me­tus jūs tik­riau­siai tu­rė­jo­te dvi su pu­se to­kios su­dė­tin­gos si­tu­a­ci­jos, su­si­ju­sios su mi­nist­rų per­so­na­li­jo­mis, tai si­tu­a­ci­ja su po­nu K. Na­vic­ku, si­tu­a­ci­ja su po­nu R. Ma­siu­liu. Ma­no nuo­mo­ne, man at­ro­do, kad tu­ri­te ir tam tik­rų įtemp­tų klau­si­mų ir su fi­nan­sų mi­nist­ru, ku­ris sė­di jums de­ši­nė­je, ir tai tik­rai nė­ra tik jo rū­ky­mas po­sė­džių me­tu.

Ger­bia­mas prem­je­re, ar jūs su­tin­ka­te su tuo, kad jū­sų pro­fe­sio­na­lų mi­nist­rų fi­lo­so­fi­ja ne­pa­si­tei­si­no ir kad jei­gu jūs tu­rė­si­te ga­li­my­bę for­muo­ti Vy­riau­sy­bę ki­tą ka­den­ci­ją, jūs ją for­muo­si­te iš mi­nist­rų po­li­ti­kų?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už jū­sų šmaikš­tu­mą, pir­ma. An­tra – dėl per­so­na­li­jų. Vėl­gi – ko ka­da mes sie­kia­me. Jei­gu kal­bė­tu­me apie 2016 me­tų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mą ir tuos spren­di­mus, ku­riuos rei­kė­jo pa­da­ry­ti, to­kiu prin­ci­pu su­for­muo­tas ka­bi­ne­tas tik­rai lei­do pa­siek­ti, kad mes ga­lė­tu­me leng­vai pri­imi­nė­ti spren­di­mus. Ka­dan­gi aš tu­riu pa­vyz­dį ir ga­li­my­bę pa­ly­gin­ti su pra­ei­ta Vy­riau­sy­be, nes bu­vau mi­nist­ras, tai pa­bū­siu ir­gi šmaikš­tus. Pri­si­me­nu ne vie­ną Vy­riau­sy­bės po­sė­dį, kai, Vy­riau­sy­bei bal­suo­jant ar­ba ren­gian­tis pri­im­ti vie­ną ar ki­tą nu­ta­ri­mą dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų, at­si­sto­da­vo po­li­ti­nės par­ti­jos at­sto­vas, mi­nist­ras, ir skai­ty­da­vo po­li­ti­nės par­ti­jos pre­zi­diu­mo nu­ta­ri­mą, kaip rei­kia mi­nist­rams bal­suo­ti. To­kių „per­liu­kų“ mes iš­ven­gė­me.

Da­bar dėl pliu­sų ir mi­nu­sų. Iš tie­sų ir vie­no­je, ir ki­to­je pu­sė­je ga­li­ma ras­ti ir pliu­sų, ir mi­nu­sų. Po­li­ti­nės, par­ti­nės Vy­riau­sy­bės su­for­ma­vi­mas duo­da gal­būt vie­ną la­bai ge­rą sau­gik­lį ir dėl tam tik­ros po­li­ti­nės at­skai­to­my­bės par­ti­jai, ku­ri de­le­ga­vo, ku­ri taip pat tu­ri sa­vo pro­gra­mą, įgy­ven­di­na­mus tiks­lus. Čia, aiš­ku, yra pliu­sas. Iš to ky­la vie­nas mi­nu­sas, ku­rį mes pa­ty­rė­me, gal­būt ir pliu­sas. Pa­si­ro­do, tu­rė­jo­me po­rą me­tų ko­a­li­ci­nę Vy­riau­sy­bę su Tė­vy­nės są­jun­ga, nes bent vie­nas mi­nist­ras tik­rai bu­vo jau jų de­le­guo­tas, ki­tas – ir­gi, ma­tyt, la­bai ar­ti­mai pri­jau­čian­tis, bet, na, nie­ko ne­pa­da­ry­si, gal­būt tai ir­gi ne­bu­vo pats blo­giau­sias va­rian­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš no­riu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad per vi­są 30 me­tų Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį esa­te pats drą­siau­sias, stip­riau­sias ir prak­tiš­kiau­sias prem­je­ras, ne­už­si­i­man­tis po­pu­liz­mu. (Juo­kas, plo­ji­mai) Tai­gi, ir aplo­dis­mentai jums sma­gu. Aš no­riu pa­lin­kė­ti jums, kad ši ata­skai­ta ne­bū­tų pas­ku­ti­nė.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Kai­nų re­gu­lia­vi­mas, ku­rį mes kar­tu ban­dė­me pri­im­ti Sei­me, ne­pa­si­se­kė opo­zi­ci­jos dė­ka, kai­nos pra­dė­jo kil­ti. Tai­gi fak­tas tas, kad tu­rė­jo­me lai­ki­nai įves­ti kai­nų re­gu­lia­vi­mą. Ką jūs ma­no­te šiuo klau­si­mu? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už ge­rus žo­džius. Tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ši­ta šios Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta yra pas­ku­ti­nė. Bus ki­ta Vy­riau­sy­bė, bus ki­tos ata­skai­tos.

O dėl kai­nų re­gu­lia­vi­mo, kaip sa­ko­ma, po mū­šio jau nė­ra ko kumš­čiais mo­juo­ti. Mū­sų siū­ly­mas, ma­nau, bu­vo ra­cio­na­lus, kaip iš­im­tis, esant eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai. Bu­vo nu­spręs­ta ki­taip, įsta­ty­mas ve­tuo­tas, ve­to su­lau­kė pa­lai­ky­mo Sei­me. Tie­siog toks bu­vo po­li­ti­nis pa­si­rin­ki­mas. Ko­kie bus to re­zul­ta­tai, ma­ty­si­me vė­liau.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas prem­je­re, jei­gu kal­bė­tu­me apie pra­ėju­sius me­tus, ma­nau, vi­si ga­li­me pa­si­džiaug­ti žmo­nių pa­ja­mų au­gi­mu, ku­rį dau­giau­sia, ma­nau, są­ly­go­jo au­gan­ti eko­no­mi­ka ir tas toks dė­kin­gas lai­ko­tar­pis. Bet tur­būt su­tik­si­te, kad tu­ri­me gal­vo­ti ne tik apie šią die­ną, bet ir apie at­ei­tį, vyk­dy­ti pri­bren­du­sias re­for­mas, ku­rios duo­tų pa­žan­gą vals­ty­bei to­les­nė­je per­spek­ty­vo­je. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kias tris es­mi­nes re­for­mas, at­lik­tas ar už­baig­tas pra­ėju­siais me­tais, jūs ga­lė­tu­mė­te iš­skir­ti?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Tuo, kad au­go eko­no­mi­ka, ma­tyt, ga­li­me vi­si pa­si­džiaug­ti, bet nie­kas vals­ty­bė­je sa­vai­me ne­vyks­ta. Aiš­ku, su­pran­tu, yra pa­sa­ky­mas, kad eko­no­mi­ka au­ga ne­pai­sant pri­im­tų po­li­ti­nių spren­di­mų, o kai at­si­ran­da pro­ble­mų, ta­da jau tos pro­ble­mos ky­la bū­tent dėl pri­im­tų po­li­ti­nių spren­di­mų. Aš tik­rai ga­lė­čiau iš­skir­ti vi­sas ma­no mi­nė­tas še­šias struk­tū­ri­nes re­for­mas. Jų re­zul­ta­tai yra tik­rai skir­tin­gi. Jei­gu mes ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti, kad šim­tu pro­cen­tų jas įgy­ven­di­no­me, tur­būt tu­rė­tu­me ir ki­tus skai­čius, ku­riuos šian­dien ci­ta­vau. Tai­gi aš tik­rai ne­no­rė­čiau iš­skir­ti nė vie­nos, ar tai bū­tų še­šė­lio ma­ži­ni­mas, ar tai bū­tų mo­kes­ti­nė re­for­ma, įga­li­nan­ti žen­kliai pa­di­din­ti dir­ban­čių­jų pa­ja­mas, ar tai bū­tų so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas, su­si­jęs ir su vai­ko pi­ni­gais, ir su ki­tais spren­di­mais. Man at­ro­do, kad tie spren­di­mai, ku­rie bu­vo, rei­ka­lin­gi, tiks­lin­gi, kryp­tin­gi. Tą kon­sta­tuo­ja ir tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Ar jie pa­vy­ko šim­tu pro­cen­tų? Kaip mi­nė­jau, kiek­vie­nas pa­li­ki­me ver­ti­ni­mą sau. Tik­rai ma­nau, kad mes šim­tu pro­cen­tų sa­vo re­zul­ta­tų ne­pa­sie­kė­me, bet sten­gė­mės ir no­rė­jo­me, kad jie bū­tų pa­siek­ti.

PIRMININKAS. Klaus­ti tu­rė­tų E. Gent­vi­las, ta­čiau jo nė­ra. Tai iš tos pa­čios frak­ci­jos siū­lau pa­klaus­ti J. Baub­liui.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, dėl pan­de­mi­jos kei­čia­si žmo­nių įpro­čiai – lais­va­lai­kį daug kas ren­ka­si pra­leis­ti gam­to­je, ta­čiau ten taip pat ne ma­žiau ty­ko pa­vo­jų – dėl žie­mos ne­bu­vi­mo dar la­biau plin­ta er­kės, plin­ta jų li­gos. Pra­ei­tą kar­tą klau­siau ap­lin­kos mi­nist­ro, ko­kių ima­si prie­mo­nių, ta­čiau jo­kių prie­mo­nių jis ne­įvar­di­jo. Ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų skir­ti kaž­kiek lė­šų, dau­giau bū­tent gal­būt ir jū­sų dė­me­sio šiai ypa­tin­gai pro­ble­mai, nes at­ėjus va­sa­rai vi­si re­ko­men­duo­ja­me, kad Lie­tu­vos žmo­nės atos­to­gas taip pat pra­leis­tų Lie­tu­vo­je, tai aš ne­įsi­vaiz­duo­ju atos­to­gų be gam­tos. Sa­ky­ki­te, ar nu­ma­to­te lė­šų ir ko­kių nors prie­mo­nių im­tis šiai pro­ble­mai?..

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų, ma­tyt, tie pa­vo­jai, ku­rie ty­ko gam­to­je, yra ne pir­mi me­tai ir ge­res­nio va­rian­to ir spren­di­mo bū­do, kaip iš­veng­ti er­kių pla­ti­na­mų li­gų, kaip skie­pai nė­ra. To­kios ga­li­my­bės pa­si­skie­py­ti yra. Tie­sa, tai nė­ra kom­pen­suo­ja­ma vals­ty­bės lė­šo­mis, tik­tai at­ski­riems pa­rei­gū­nams ar­ba tar­nau­to­jams. Siū­lo­ma ir to­liau tai da­ry­ti. Aš ma­nau, kad mū­sų spren­di­mai, ku­riuos mes čia kar­tu Sei­me pri­imi­nė­ja­me nuo­sek­liai ket­ve­rius me­tus, lei­do di­din­ti žmo­nių pa­ja­mas, gal­būt tą da­lį pa­ja­mų ga­li­ma skir­ti tiems, ku­rie iš­ties gal­vo­ja ar­ba no­ri pa­si­skie­py­ti. Ki­tų spe­cia­lių prie­mo­nių, kad mes tu­rė­tu­me šian­dien ban­dy­ti ko­vo­ti su jū­sų mi­ni­mo­mis pla­ti­na­mo­mis li­go­mis, aš be skie­pų ir ne­ma­tau.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sa­la­ma­ki­nas. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas prem­je­rui ir tik­rai klau­si­mas iš pra­ei­tų me­tų veik­los. Lie­tu­va, Lie­tu­vos lau­kai pra­ei­tais me­tais pa­si­puo­šė ža­liais kry­žiais. Kiek jų yra – tūks­tan­čiai ar de­šim­tys tūks­tan­čių, sun­ku su­skai­čiuo­ti, ta­čiau toks pa­ra­dok­sas – ka­da vals­tie­čiai val­džio­je, o Lie­tu­va puo­šia­si ža­liais kry­žiais, tar­si lai­do­ja že­mės ūkį.

No­riu pa­klaus­ti, kas bus da­ro­ma, kad tų kry­žių ne­lik­tų iki rin­ki­mų ir ko­kį jums pa­žy­mį, gal­vo­ja­te, pa­sta­tys žem­dir­biai, jei­gu tų kry­žių tik­rai iki rin­ki­mų ne­liks, nes jūs val­džio­je, vals­tie­čiai val­džio­je ir vals­tie­čiai sta­to kry­žius?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Ma­nau, kad pa­žy­mį pa­ra­šys, jei­gu ra­šys, ne sta­tys, o kry­žius sta­to sėk­min­gai ir So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vas, ir ki­tų par­ti­jų at­sto­vai, ku­rie at­sto­vau­ja žem­dir­bių or­ga­ni­za­ci­joms. Ne­rei­kė­tų čia iš­skir­ti. Bet prie­žas­čių tiems kry­žiams sta­ty­ti tik­rai aš ne­ma­čiau jo­kių, jo­kių spren­di­mų, ku­rie kenk­tų ši­tam sek­to­riui ar­ba blo­gin­tų si­tu­a­ci­ją, nė­ra pa­da­ry­ta. Jei­gu mes kal­ba­me apie ben­drus spren­di­mus, kas su­si­ję su mo­kes­ti­nė­mis prie­vo­lė­mis, mo­kes­ti­niais įsta­ty­mais, ma­nau, kad to tei­sin­gu­mo at­si­ra­do dau­giau. Sek­to­rius su­gal­vo­jo, pa­sta­tė kry­žius. Su­pran­ta­me, ko­kie mo­ty­vai bu­vo. Jūs pa­tys da­bar vis­ką ve­da­te ir su­ve­da­te su rin­ki­mų me­tais, tai gal­būt ne­bū­tų rin­ki­mų me­tų, ne­bū­tų ir tų kry­žių. O šiaip kry­žiai puo­šia mū­sų ša­lį ir te­gul tie­siog kas pa­sta­tė, jei­gu jie ma­no, kad yra to­liau rei­ka­lin­gi, tai tiks­lin­ga.

Dar dėl kry­žių la­bai no­ri že­mės ūkio mi­nist­ras pa­si­sa­ky­ti, pa­pil­dy­ti ma­no at­sa­ky­mą.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, prem­je­re, kad lei­do­te pa­pil­dy­ti. Aš no­riu pri­min­ti pas­ku­ti­nę ak­ci­ją, ku­ri įvy­ko pra­ėju­sį penk­ta­die­nį, ka­da bu­vo be­ria­mi pie­no mil­tai, bet ta ak­ci­ja ne­bu­vo nu­teik­ta prieš Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bę ar prieš Lie­tu­vos Sei­mo pri­im­tus spren­di­mus. Ta ak­ci­ja bu­vo su­vie­ni­jan­ti vi­sus Eu­ro­pos ūki­nin­kus dėl Ko­mi­si­jos vie­nų ar ki­tų dar­bų ne­da­ry­mo ar grei­to re­a­ga­vi­mo.

Taip pat no­rė­čiau pri­min­ti ir kry­žių ak­ci­ją, ir trak­to­rių iš­va­žia­vi­mą į ke­lius. Tai ne­bu­vo nu­teik­ta prieš Lie­tu­vos pri­im­tus ko­kius nors spren­di­mus. O ka­dan­gi tai bu­vo de­ry­bi­nis ir ak­ty­vus de­ry­bų pe­ri­odas dėl nau­jo fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio ir ūki­nin­kų iš­reikš­ta pro­tes­to ak­ci­ja, aš ne kar­tą bu­vau ir vie­šo­jo­je erd­vė­je sa­kęs, kad jie tik pa­lai­ko mū­sų de­ry­bi­nes po­zi­ci­jas Eu­ro­pos Są­jun­go­je de­ran­tis dėl nau­jo fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio, nes ly­giai taip pat va­žia­vo ir olan­dai, va­žia­vo ir vo­kie­čiai, sa­vo tei­ses gin­da­mi, dėl nau­jo fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio.

Mes ne­sie­kia­me kry­žių sta­ty­mo vie­nu ar ki­tu spren­di­mu, pri­im­tu na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je. Tai yra ko­va ir di­de­lė kon­ku­ren­ci­nė ko­va tarp ūkių vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir dėl rei­ka­la­vi­mų, ku­rie kiek­vie­nais me­tais vis griež­tė­ja ūki­nin­kams, o prie­mo­nės yra skir­tin­gos, mū­sų že­mės ūkio at­sto­vai iš­reiš­kia sa­vo po­zi­ci­jas sta­ty­da­mi kry­žius.

PIRMININKAS. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si D. Ke­pe­nis.

A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Prem­je­re, svei­ki­nu su Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pri­sta­ty­mu. Ma­no klau­si­mas gal­būt bū­tų šiek tiek ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui, gal ir prem­je­rui.

Vie­nas pro­jek­tas man ke­lia ne­ri­mą dar nuo anks­tes­nių lai­kų – tai ge­le­žin­ke­lio elek­tri­fi­ka­vi­mas. Virš 300 mln. eu­rų bu­vo skir­ta jau 2016 me­tais, fak­tiš­kai mes jau tu­rė­jo­me elek­tri­fi­kuo­tą ge­le­žin­ke­lį tu­rė­ti at­ei­nan­čių me­tų pa­bai­go­je. Taip pat jau tu­rė­jo bū­ti už­sa­ky­ti elek­tro­ve­žiai, nau­ji ke­lei­vi­niai trau­ki­niai. Šian­dien mes esa­me fak­tiš­kai sta­tus quo.

Kas yra da­ro­ma ir kaip ža­da­ma ši­tą klai­dą iš­tai­sy­ti, nes vis dėl­to rei­kia pri­pa­žin­ti, kad elek­tri­fi­ka­vus ge­le­žin­ke­lį kro­vi­nių per­ve­ži­mo są­nau­dos su­ma­žė­ja 30 %, ne­kal­bu apie ap­lin­ko­sau­gi­nius ob­jek­tus?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už ge­rą žo­dį, jūs kaip nie­kas ki­tas su­pran­ta­te, ką reiš­kia Vy­riau­sy­bės ir ata­skai­ta, ir ket­ve­rių me­tų veik­la.

Da­bar dėl trans­por­to sek­to­riaus ar­ba ge­le­žin­ke­lio. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras ma­ne pa­pil­dys, kiek jis ga­lės pa­sa­ky­ti apie pas­ku­ti­nį at­lik­tą au­di­tą, su­si­ju­sį su šiuo kon­kur­su. Taip, iš tik­rų­jų bu­vo tem­pia­ma ir spau­džia­ma iki pat pas­ku­ti­nės die­nos, kol ši­tam elek­tri­fi­ka­vi­mo kon­kur­sui iš­ki­lo ga­na di­de­lė grės­mė, tie­siog bu­vo­me įspraus­ti į pa­si­rin­ki­mo ne­tu­rė­ji­mo al­ter­na­ty­vą – ar­ba ji­sai vyks­ta, ar­ba, jūs pui­kiai ži­no­te, fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis iš­nyks­ta. Ko­dėl taip bu­vo da­ro­ma, da­bar ga­li­ma tik spė­lio­ti. Kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo nuo­mo­nę ir aš ją tu­riu, ne­no­rė­čiau čia už­si­im­ti kie­no nors kal­ti­ni­mais.

 O dėl elek­tri­fi­ka­vi­mo vi­siš­kai su­tin­ku, iš tie­sų tai yra ir mū­sų trans­por­tui la­bai svar­bus da­ly­kas, kal­bant apie kon­ku­ren­cin­gu­mą ir kro­vi­nių per­ve­ži­mo ta­ri­fų pa­kei­ti­mą. Ant­ras da­ly­kas, ne­pa­mirš­ki­me, kad yra iš­šū­kis, su tuo la­bai aiš­kiai su­si­jęs, – tai ap­lin­kos tar­ša, ku­ri taip pat mums yra de­gan­tis, ka­ban­tis klau­si­mas, nes mes tu­ri­me ma­žin­ti emi­si­ją, ypač iš­kas­ti­nio ku­ro nau­do­ji­mą ir tuo su­ke­lia­mą šilt­na­mio efek­tą. Ši­tos dvi pro­ble­mos bū­tų spren­džia­mos.

Kol kas iš tie­sų, ma­tyt, mes čia ne­tu­ri­me kuo pa­si­gir­ti, bet gal­būt ma­ne, jei­gu gir­di, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras ga­lė­tų pa­pil­dy­ti. Ji­sai ga­lė­tų pa­sa­ky­ti dau­giau de­ta­lių, jei­gu ga­lės.

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). La­bai ačiū. La­bai ačiū už klau­si­mą. Be abe­jo, jūs, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, ir ki­ti ko­le­gos at­si­me­na, kad vie­nas iš rim­tes­nių ar­ba stra­te­giš­kes­nių dar­bų man pra­de­dant dirb­ti ir bu­vo bū­tent to pro­jek­to ana­li­za­vi­mas. Pa­skir­tas au­di­tas, dėl ku­rio, jūs at­si­me­na­te, ru­de­nį ki­lo ažio­ta­žas, spau­di­mas (šian­dien ga­liu at­vi­riau pa­sa­ky­ti) man as­me­niš­kai, ma­no šei­mai, bet, ne­pai­sant to, aš in­for­ma­vau vi­suo­me­nę ir, be abe­jo, Vy­riau­sy­bę, ki­tas ins­ti­tu­ci­jas, kad pir­mas eta­pas bai­gus au­di­tą to elek­tri­fi­ka­vi­mo pro­jek­to įvy­ko pa­žei­džiant tam tik­rus tei­sės ak­tus ir pa­ren­kant ne­tin­ka­mą, eko­no­miš­kai ne­nau­din­gą bū­dą, kai trys ruo­žai bu­vo su­jung­ti į vie­ną ruo­žą. Vien tas su­jun­gi­mas lė­mė tai, kad kon­kur­sas vy­ko dve­jus me­tus il­giau, nei pla­nuo­ta.

Kai­na vir­šyta – 100 mln. bran­giau, ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta. Ta­čiau mes kal­bė­jo­me, kad ant­ras šio au­di­to eta­pas, taip pat šio kon­kur­so ver­ti­ni­mas vyks­ta to­liau. Jūs jau gal vie­šu­mo­je ma­tė­te, kad prieš sa­vai­tę aš pa­tei­kiau au­di­to duo­me­nis, au­di­to me­džia­gą vi­soms ins­ti­tu­ci­joms, kad bū­tų įver­tin­ta. Va­kar pa­si­ra­šiau ir pa­tei­kiau au­di­to me­džia­gą pro­ku­ra­tū­rai, nes, mū­sų ma­ny­mu, yra kuo už­si­im­ti ir ką ver­tin­ti. Šian­dien kaip tik po Vy­riau­sy­bės va­lan­dos aš pa­ban­dy­siu pri­sta­ty­ti ži­niask­lai­dai šio au­di­to me­džia­gą, tą, ku­ri ga­li bū­ti pri­sta­ty­ta, nes su­dė­tin­gu­mas bu­vo tas, kad bu­vo ypač su­dė­tin­ga pa­teik­ti ir gau­ti in­for­ma­ci­ją. Nors mū­sų au­di­to­riai pa­si­ra­šė kon­fi­den­cia­lu­mo su­tar­tį, vi­sos in­for­ma­ci­jos, kad bū­tų ga­li­ma nuo­dug­niai kon­sta­tuo­ti tam tik­rus tei­gi­nius, ne­bu­vo pa­teik­ta. Ta­čiau ir ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri bu­vo pa­teik­ta… iš tos in­for­ma­ci­jos da­ry­ti­na iš­va­da, kad yra rim­tų pa­žei­di­mų ir pa­reng­tas eko­no­miš­kai ne­nau­din­gas spren­di­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis. Ruo­šia­si L. Kas­čiū­nas.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­kui. Aš ir­gi pri­si­de­du prie Vy­riau­sy­bės svei­ki­ni­mų už pa­siek­tus la­bai reikš­min­gus lai­mė­ji­mus mū­sų ša­lies so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me, ypač svei­ki­nu prem­je­rą, įvei­ku­sį as­me­ni­nius iš­šū­kius, įvei­ku­sį sun­kią li­gą, ryž­tin­gai ei­nan­tį į prie­kį ir ta­pu­sį tik­rai šau­niu pa­vyz­džiu ki­tiems žmo­nėms, kaip tai rei­kia da­ry­ti.

Jūs šian­dien sa­vo pa­si­sa­ky­me kal­bė­jo­te apie įro­dy­mais ir fak­tais grįs­tus spren­di­mus. Aš ma­nau, čia di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas moks­lui. Štai, žiū­rė­ki­te, kai tik Lie­tu­vo­je įvyks­ta re­zo­nan­si­niai at­si­ti­ki­mai, mes sa­ko­me, na, čia bu­vo pa­ta­rė­jai, kaž­ko­kios moks­lo gru­pės, kaž­ko­kie moks­li­nin­kai, bet jie lie­ka še­šė­ly­je. Pa­vyz­džiui, kaip Klai­pė­dos… bu­vęs jū­sų mi­nist­ras K. Na­vic­kas den­gė­si tuo, kad moks­li­nin­kai pa­ta­rė kirs­ti miš­kus. Kaip jūs žiū­ri­te, ar ne­bū­tų ver­ta įvar­din­ti tuos moks­li­nin­kus ir pa­kvies­ti juos ryž­tin­giau at­sa­ky­ti už sa­vo žo­džius? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš ma­nau, kad jei­gu mes no­ri­me tu­rė­ti ke­le­tą vie­nas nuo ki­to ne­pri­klau­so­mų šal­ti­nių, ku­rie teik­tų duo­me­nis, sa­vo ma­ty­mą, ver­ti­ni­mą, tai la­bai ge­rai. Bet ko­kiu at­ve­ju vis tiek ga­lu­ti­nį spren­di­mą, jei­gu kal­ba­me apie po­li­ti­ką, pri­ima po­li­ti­kai, tik klau­si­mas, ko­kiais duo­me­ni­mis jie va­do­vau­ja­si. Jei­gu mes tu­ri­me ke­lis in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius, ku­rie yra pa­grįs­ti at­lik­tais ty­ri­mais, gal­būt eu­ro­pi­ne, pa­sau­li­ne prak­ti­ka, tai yra da­ly­kai, ku­rie pa­de­da ap­si­spręs­ti, pri­im­ti ga­lu­ti­nį spren­di­mą. O kiek­vie­nas tu­ri­me bet ko­kiu at­ve­ju pa­tys įver­tin­ti, ko­kiais šal­ti­niais, ko­kiais duo­me­ni­mis ir ko­kiais eks­per­tais va­do­vau­ja­mės.

Tie eks­per­tai yra ži­no­mi, jie nė­ra slap­ti, jie sa­vo nuo­mo­nę vi­suo­met skel­bia. Tik la­bai gai­la, kad mū­sų at­min­tis bū­na trum­pa, nes tie pa­tys eks­per­tai, pra­ėjus po­rai mė­ne­sių, pus­me­čiui ar­ba me­tams, kal­ba vi­siš­kai prie­šin­gai. Tai mes ga­li­me ma­ty­ti net ir šios pan­de­mi­jos at­ve­ju, kaip ki­to nuo­mo­nė… Bet tai gal­būt ir­gi na­tū­ra­lu, nes dau­ge­liu at­ve­jų mes tie­siog ne­tu­ri­me jo­kios prak­ti­kos ir nor­ma­lių ty­ri­mų, kad ga­lė­tu­me la­bai aiš­kiais duo­me­ni­mis pa­grįs­ti vie­ną ar ki­tą sa­vo ver­ti­ni­mą.

Aš taip pa­sa­kiau, kad tų eks­per­tų bū­tų kuo dau­giau. Aiš­ku, jie yra vie­ši, už sa­vo nuo­monę at­sa­ko. Bet ar va­do­vau­tis jų siū­ly­mais, re­ko­men­da­ci­jo­mis, ar ne, čia jau yra po­li­ti­niai spren­di­mai.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Kas­čiū­nas. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas prem­je­re, iš tik­rų­jų pra­ei­tais me­tais bu­vo bent ke­lio­li­ka opo­zi­ci­nių pa­siū­ly­mų, ku­rie, ma­no po­žiū­riu, bū­tų pra­tur­ti­nę ir šian­die­ni­nę jū­sų ata­s­kaitą. Bent prie ke­lių bu­vau pri­si­dė­jęs ir aš. Pa­vyz­džiui, toks da­ly­kas kaip vie­ni­šų as­me­nų, pen­si­nio am­žiaus as­me­nų, pa­ra­mos sis­te­ma. Jūs ge­rai ži­no­te, kad da­bar yra tik naš­lių pen­si­jų sis­te­ma. Mes dis­ku­ta­vo­me dau­giau su jū­sų mi­nist­ru, kad rei­kė­tų to­kios ne­disk­ri­mi­nuo­jan­čios prie­mo­nės, pro­gra­mos, ku­ri ap­im­tų pla­tes­nį ra­tą vie­ni­šų žmo­nių – ar ne­su­si­tuo­ku­sių, ar iš­si­sky­ru­sių, ar ki­taip li­ki­mo smū­gių nu­blokš­tų žmo­nių, ir tas, pa­vyz­džiui, įve­di­mas bū­tų kai­na­vęs pa­pil­do­mai 50 mln. per me­tus, o mū­sų da­bar vien­kar­ti­nė iš­mo­ka po 200 eu­rų kai­nuos apie 200 mln., bū­tu­me ga­lė­ję tuos pi­ni­gus gal­būt skir­ti sis­te­miš­kiau, sa­ky­ki­me taip, so­cia­liai jaut­riems žmo­nėms ap­sau­go­ti.

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ka­da bū­tų ga­li­ma ti­kė­tis ši­to spren­di­mo? Ar jūs pa­si­ren­gęs tai pa­da­ry­ti? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes tik­rai esa­me pa­si­ren­gę dis­ku­tuo­ti, klau­sy­tis ar­gu­men­tų ir bet ko­kiu at­ve­ju fi­nan­sa­vi­mas vie­nos ar ki­tos pro­gra­mos ir­gi la­bai su­si­jęs su mū­sų biu­dže­to ga­li­my­bė­mis. Šian­dien kal­bė­ti apie tai, kad tos prie­mo­nės, ku­rios yra vien­kar­ti­nės, nau­do­ja­mos daug kam – nuo ver­slo iki at­ski­rų so­cia­li­nių gru­pių, ir yra vien­kar­ti­nės, ir skir­tos šiai kri­zei ar­ba jos pa­sek­mėms su­val­dy­ti. Aš ma­nau, žiū­rint į per­spek­ty­vą, šią mi­si­ją dar mes tu­rė­si­me šie­met at­lik­ti – pa­teik­ti ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tą. Ga­li­me svars­ty­ti ir gir­dė­ti ar­gu­men­tus, bet tu­ri­me la­bai aiš­kiai ap­si­brėž­ti dėl aiš­kių kon­kre­čių il­ga­lai­kių fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, nes to da­ry­ti kiek­vie­ną kar­tą iš sko­lin­tų pi­ni­gų ar­ba su­kaup­tų re­zer­vų, esant nor­ma­liai įpras­tai si­tu­a­ci­jai, ma­tyt, tik­rai ne­bus ga­li­my­bių. Jei­gu ste­bi­te si­tu­a­ci­ją, kas da­bar yra su šios kri­zės val­dy­mu, mes esa­me už vi­sus spren­di­mus, ku­rie pa­dė­tų čia ir da­bar su­val­dy­ti si­tu­a­ci­ją, bet sten­gia­mės ne­pri­im­ti spren­di­mų, ku­rie už­prog­ra­muo­tų il­ga­lai­kes ke­le­rių me­tų vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das. Aš ma­nau, kad mes tik­rai ga­li­me dis­ku­tuo­ti ir dar kar­tą grįž­ti, juo la­biau kad tos prie­mo­nės, ku­rios bu­vo įgy­ven­din­tos, kal­bant apie so­cia­li­nę po­li­ti­ką, pa­gal at­ski­ras tiks­li­nes gru­pes, jau su­vei­kė. Jei dar yra iš­ski­ria­ma vie­na jaut­ri gru­pė ar ke­lios gru­pės, mes tik­rai ga­li­me dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Gla­vec­kas. Mik­ro­fo­nas įsi­jungs, kai už­si­dė­si­te kau­kę.

K. GLAVECKAS (LSF). Iš­ma­nu­sis mik­ro­fo­nas, ačiū Die­vui. Klau­si­mas bū­tų prem­je­ro še­šė­ly­je sė­din­čiam fi­nan­sų mi­nist­rui. Mes va­kar šven­tė­me lais­vės nuo mo­kes­čių die­ną, bet aš ma­nau, kad ją da­bar rei­kė­tų per­va­din­ti lais­vės nuo ko­ro­na­vi­ru­so. Pa­sau­lis vis tiek at­si­gaus nuo tos bjau­ry­bės ir rin­kos tu­rės at­si­sta­ty­ti, ir mo­kė­ji­mai tu­rės at­si­sta­ty­ti, bet, at­ro­do, vis­kas bus kiek ki­taip ir ki­to­kios ko­ky­bės. Klau­si­mas bū­tų toks.

Sa­ky­ki­te, kaip jūs žiū­ri­te į tai, kad at­si­ras­tų skait­me­ni­nis li­tas? Kaip at­si­ra­do lib­ra, kaip at­si­ra­do da­bar­ti­niu me­tu skait­me­ni­nis ju­a­nis ir ki­tos pa­grin­di­nių ša­lių krip­to­va­liu­tos, ku­rios už­ima at­si­skai­ty­mų vie­tą ir tarp jų vi­sas ki­tas funk­ci­jas, ku­rias se­niau vyk­dy­da­vo iš da­lies cen­tri­niai ban­kai ir ki­tos fi­nan­si­nės ins­ti­tu­ci­jos. Ko­kia mū­sų pa­dė­tis?

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

K. GLAVECKAS (LSF). Jei­gu mes tu­ri­me stip­rų fin­te­chą, tai skait­me­ni­nis li­tas, su­sie­tas su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja…

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų šiuo me­tu yra daug idė­jų, kaip pa­ska­tin­ti eko­no­mi­kas ir kaip iš da­lies pa­si­nau­do­ti to­kio­mis prie­mo­nė­mis kaip vau­če­riai, kaip tam tik­ri skait­me­ni­niai spren­di­mai tam, kad tos lė­šos bū­tų iš­leis­tos ša­lies vi­du­je ar bent re­gio­ne. Ži­no­ma, kad tos idė­jos ga­li veik­ti, bet jos ga­li ga­lio­ti la­bai trum­pą lai­ką, ka­dan­gi iš­skir­ti­nę emi­si­jos tei­sę, ar tai bū­tų skait­me­ni­nė va­liu­ta, ar ne­skait­me­ni­nė, mū­sų ju­ris­dik­ci­jo­je tu­ri Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas. Bet lai­ki­ni spren­di­mai, ku­rie leis­tų pa­gy­vin­ti vi­daus pa­klau­są, aš ma­nau, kad yra ga­li­mi, ir, kiek ži­nau, Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja dir­ba ke­lio­mis kryp­ti­mis.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si V. Po­de­rys.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Prieš klaus­da­mas sa­vo klau­si­mą, aš no­rė­čiau pa­baig­ti A. Sy­so klau­si­mą. Jis sa­kė, kad tik 17 sa­vi­val­dy­bių per­nai įgy­ven­di­no įsta­ty­mą dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­iš­nau­do­tų pi­ni­gų ska­ti­ni­mui, tai yra di­di­ni­mui so­cia­li­nių dar­buo­to­jų… Ką apie tai… Kaip ruo­šia­si Vy­riau­sy­bė į tai re­a­guo­ti?

O ma­no klau­si­mas bū­tų apie tuos pla­nus, ku­riuos prem­je­ras iš­sa­kė tri­bū­no­je dėl at­ei­ties, kaip ska­tin­ti Lie­tu­vos ūkį, kad mes ne­pra­ras­tu­me tiek dar­bo vie­tų, tiek dau­ge­lio biu­dže­to pa­ja­mų. Tai vie­nas iš ska­ti­ni­mo bū­dų yra in­ves­tuo­ti į in­fra­struk­tū­rą ir…

PIRMININKAS. Klau­si­mas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šiuo at­ve­ju klau­siu apie ke­lius. Kaunas–Alytus ke­lias, ku­ris jau se­niai prem­je­rui ži­no­mas. Ar iš tik­rų­jų to­kie ke­liai…

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Gal­būt į pir­mą klau­si­mo da­lį ga­lės at­sa­ky­ti L. Ku­ku­rai­tis, o dėl in­fra­struk­tū­ros ska­ti­ni­mo – taip, spren­di­mai yra pri­im­ti.

Ši­tie sku­būs spren­di­mai, ku­riuos rei­kė­jo pri­im­ti, yra skir­ti dar­bams, ku­riuos jau ga­li­ma im­ti ir vyk­dy­ti. Yra pa­skelb­ti kon­kur­sai, tu­ri­mi ran­go­vai, ran­go­vai pa­si­ruo­šę dirb­ti, tos in­ves­ti­ci­jos yra nu­ma­ty­tos. Kal­bant apie tą ke­lią, aš ga­liu tik pri­tar­ti ir dar kar­tą pa­ti­kin­ti, kad tai yra la­bai svar­bus ir su­si­sie­ki­mui, ir ver­slui, ir eko­no­mi­kai ke­lias, ta­čiau per tuos ke­le­tą mė­ne­sių, ma­tyt, ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui su­dė­tin­ga at­kur­ti tai, kas be­veik tre­jus me­tus bu­vo pro­jek­tuo­ja­ma, dė­lio­ja­ma, svars­to­ma, bet ne­pri­im­ti spren­di­mai. Ši­tas ke­lias tik­rai nė­ra už­mirš­tas, jis yra la­bai svar­bus mums eko­no­mi­niu as­pek­tu. Ma­nau, kad po­stū­miai bus grei­tes­ni, ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta pla­nuo­se apie 2030 me­tus ši­tą ke­lią su­tvar­ky­ti.

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ga­li­ma pa­pil­dy­ti? Jei­gu ga­li­ma, pa­pil­dy­siu dėl ši­to ke­lio Kaunas–Alytus. Iš tie­sų ta­me ke­ly­je in­ten­sy­vu­mas yra la­bai di­de­lis, jei­gu ne­klys­tu, ket­vir­tas iš vi­sų ke­lių, ta­čiau keis­ta, kad iki šiol jis nė­ra pri­skir­tas prie au­to­stra­di­nių ar­ba ki­tų.

Mi­nis­te­ri­ja su Vy­riau­sy­be, su ger­bia­mu prem­je­ru at­lie­ka veiks­mus, kad pri­im­tų spren­di­mą tą ke­lią pri­skir­ti prie mag­ist­ra­li­nių ke­lių, ir tai duo­tų ki­tą im­pul­są. Ta­čiau, aiš­ku, gai­la, ši­tas pro­ce­sas už­truks, gai­la, kad ir da­bar­ti­niu me­tu iš skir­tų 150 mln. eu­rų, ku­riuos Vy­riau­sy­bė sky­rė ke­lių in­fra­struk­tū­rai ge­rin­ti, da­bar pa­teik­tos pa­raiš­kos, ten yra še­šios ga­li­mos veik­los ir dan­gos at­sta­ty­mas, tai Ke­lių di­rek­ci­ja ne­ma­tė pri­ori­te­to ten su­tvar­ky­ti nors ke­lio dan­gą. Ki­taip kal­bant, ši­tas klau­si­mas mums ži­no­mas ir sten­gia­mės jį iš­spręs­ti.

PIRMININKAS. Mi­nist­ras L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Mes ga­vo­me pir­muo­sius duo­me­nis iš sa­vi­val­dy­bių, kaip jos pa­nau­do­ja pa­ra­mos ne­pa­nau­do­tas lė­šas. Tu­rė­tų 20 % skir­ti so­cia­li­nių dar­buo­to­jų dar­bo są­ly­goms ge­rin­ti. Džiu­gu, kad bent jau da­lis sa­vi­val­dy­bių 20 % ski­ria so­cia­li­nių dar­buo­to­jų dar­bo są­ly­goms ge­rin­ti, ir tai yra di­de­lis vi­sos ben­druo­me­nės pa­sie­ki­mas.

Ta­čiau iš tie­sų di­de­li ne­to­ly­gu­mai vis dar eg­zis­tuo­ja sa­vi­val­dy­bė­se, ir tu­rė­tų bū­ti mū­sų ben­dros pa­stan­gos, taip pat ir vi­sų par­ti­jų, taip pat ir so­cial­de­mok­ra­tų, ku­rie tu­ri daug val­džios sa­vi­val­dy­bė­se, kad bū­tų už­tik­ri­na­mas įsta­ty­mų lai­ky­ma­sis. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja fak­tiš­kai jau yra su­ra­du­si tei­si­nį spren­di­mą, kaip už­tik­rin­ti kiek ga­li­ma ly­ges­nes al­gas vi­so­je ša­ly­je, nes, kaip ir sa­kiau, skir­tu­mai tarp so­cia­li­nių dar­buo­to­jų yra per di­de­li. Čia be įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ne­iš­si­ver­si­me, to­dėl rei­kės ir jū­sų pa­gal­bos Sei­me. Dar kar­tą dė­ko­ju už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Po­de­rys.

V. PODERYS (MSNG). Ger­bia­mas prem­je­re, ačiū už pri­sta­ty­mą, ačiū už vals­ty­bės gy­ve­ni­mo pri­sta­ty­mą 2019 me­tais. Bet ar ne­su­tik­tu­mė­te, kad tu­rė­tų bū­ti įves­ti rei­ka­la­vi­mai Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai, kad ša­lia veik­los ata­skai­tos bū­tų pa­tei­kia­mas ir fi­nan­sų rin­ki­nys, ku­rį tra­di­ciš­kai mes gau­na­me ru­de­nį? Ki­taip sa­kant, se­kant ver­slo prak­ti­ka, vi­sų or­ga­ni­za­ci­jų ir įstai­gų prak­ti­ka, kad veik­los ir fi­nan­sų ata­skai­tos bū­tų kar­tu. Ta­da ata­skai­ta bū­tų ir iš­sa­mes­nė, ir pra­smin­ges­nė. Ar yra tam ko­kių nors prie­žas­čių, ku­rias ga­lė­tu­me iš­spręs­ti, ma­tyt, Sei­me? Dė­kui.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Pri­si­me­nu sa­vo pir­mą ata­skai­tą 2017 me­tais, kai rei­kė­jo at­si­skai­ty­ti už bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės veik­lą. Ta­da ši­to­je sa­lė­je esan­tys gar­sūs po­li­ti­kai, ku­rie da­bar mū­sų Lie­tu­vą rep­re­zen­tuo­ja Eu­ro­pos Par­la­men­te, ir­gi mi­nė­jo – keis­ki­me žan­rą. Pra­ėjo be­veik ket­ve­ri me­tai. Ma­tyt, ir ki­tos Vy­riau­sy­bės Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas tu­rės, po rin­ki­mų pra­ėjus ke­liems mė­ne­siams, vėl sto­vė­ti ši­to­je tri­bū­no­je ir tuo pa­čiu už­si­im­ti – pri­sta­ty­ti bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą. Ta­da bu­vo kal­ba­ma, iš tik­rų­jų Sei­me rei­kia pri­im­ti spren­di­mus ir pa­keis­ti ši­tą tra­di­ci­ją.

Vi­siš­kai su­tin­ku, kad bū­tų ob­jek­ty­viau teik­ti ir fi­nan­si­nes ata­skai­tas, ku­rio­se ro­dik­lius mes ga­lė­tu­me, ma­tyt, įver­tin­ti prie veik­los. Ir gal­būt Vy­riau­sy­bė, pa­pras­tai nau­ja Vy­riau­sy­bė, ku­ri pra­de­da dirb­ti gruo­džio mė­ne­sį, jau ga­lė­tų be­veik už me­tus tą ata­skai­tą pa­teik­ti kaip sa­vo veik­los re­zul­ta­tus. Sei­mo va­lia gal­būt pa­da­ry­ti tie­siog Sei­mo sta­tu­to pa­tai­są ir nu­ma­ty­ti, kad Vy­riau­sy­bė bent jau pir­mais me­tais veik­los ata­skai­tą tu­rė­tų pa­teik­ti ki­to­kiu lai­ko­tar­piu.

O kei­čiant mū­sų pla­na­vi­mo do­ku­men­tus, kas da­bar yra da­ro­ma, tik­rai ga­lė­tų bū­ti įver­tin­ta. Ma­nau, bū­tų la­bai lo­giš­ka kal­bė­ti apie vi­są vi­su­mą, o ne tik­tai apie da­lį ver­ti­ni­mo, da­lį pa­siek­tų re­zul­ta­tų, ne­ver­ti­nant fi­nan­si­nės da­lies. Aš vi­siš­kai pri­ta­riu, bet čia ar­ba mū­sų spren­di­mas, ar­ba ki­to Sei­mo spren­di­mas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. Ačiū prem­je­ro ko­man­dai. Klaus­ti lai­kas iš­se­ko.

Ger­bia­mi ko­le­gos, skel­biu 15 mi­nu­čių per­trau­ką, sa­ni­ta­ri­nę per­trau­ką. Bū­tų ge­rai.

Dar tu­ri­me pa­sa­ky­ti, kad ata­skai­tą svars­tys vi­si Sei­mo ko­mi­te­tai, o dis­ku­si­ja nu­ma­to­ma ge­gu­žės 26 die­ną.

15 mi­nu­čių per­trau­ka, 13 mi­nu­čių. 12 va­lan­dą pra­de­da­me po­sė­džio tę­si­nį.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­skelb­tas per­trau­kos lai­kas bai­gė­si, to­liau tę­sia­me ge­gu­žės 12 die­nos (ant­ra­die­nio) ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį.

 

12.02 val.

Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1212 2, 8, 45, 47 ir 48 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 491 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4799, Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1691 20 ir 21 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4800, Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo Nr. I-1508 pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4801, 2020 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biudžetų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2694 9 ir 13 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4802, Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-1257 pa­pil­dy­mo 111 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4803 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4799. Kvie­čiu mi­nist­rą V. Ša­po­ką pa­teik­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ir iš kar­to no­riu pa­si­tar­ti su ju­mis – ma­tau, yra ly­di­mie­ji Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo, Vals­ty­bės sko­los, 2020 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mų pro­jek­tai. Jūs juos pa­teik­si­te kar­tu kaip ly­di­muo­sius? (Bal­sai sa­lė­je) Vi­sas ben­dras pa­ke­tas. To­dėl ir klau­si­me, ger­bia­mi ko­le­gos, po pa­tei­ki­mo dėl vi­sų šių įsta­ty­mų pro­jek­tų kar­tu. Pra­šom, ger­bia­mas mi­nist­re, tri­bū­na jū­sų.

M. Ma­jaus­kas – dėl ve­di­mo tvar­kos.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi mi­nist­ras pa­teiks la­bai svar­bų pa­ke­tą ir vi­sus klau­si­mus kar­tu…

PIRMININKĖ. Taip.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …tai ver­tin­ga ži­no­ti, bet tai ap­ri­bo­ja mū­sų ga­li­my­bę pa­klaus­ti bent ke­lių klau­si­mų. Ar ga­li­ma bū­tų kaip nors su­tar­ti, kad bent po­rą kar­tų bū­tų ga­li­ma pa­klaus­ti, nes skir­tin­gi pro­jek­tai, nors ir ben­dras pa­ke­tas.

PIRMININKĖ. Pa­si­tar­ki­me, ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi skir­tin­gi, gal po pen­kias mi­nu­tes dėl kiek­vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to at­ski­rai klaus­ti, ir ta­da bū­tų lyg ir ra­cio­na­liau – jūs vi­si ga­lė­tu­mė­te pa­klaus­ti. Ar su­ta­ria­me taip? (Bal­sai sa­lė­je) Pri­ta­ria­me. Ge­rai.

Pra­šom, mi­nist­re, pa­teik­ti vi­sus, o į klau­si­mus at­sa­ky­si­me dėl kiek­vie­no įsta­ty­mo at­ski­rai.

V. ŠAPOKA. Ger­bia­mi ko­le­gos, Vy­riau­sy­bė tei­kia ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka svars­ty­ti šiuos įsta­ty­mų pro­jek­tus: Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo dvie­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 111 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Šių pro­jek­tų pa­ke­tas – vie­na iš Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tų eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo ir COVID-19 pli­ti­mo su­kel­tų pa­sek­mių ma­ži­ni­mo prie­mo­nių pla­no prie­mo­nių. Ba­lan­džio 1 die­ną pa­si­ta­ri­me Vy­riau­sy­bė nu­spren­dė steig­ti pa­gal­bos ver­slui fon­dą, ku­ris pa­dė­tų už­tik­rin­ti vi­du­ti­nių ir di­de­lių įmo­nių ga­li­my­bes gau­ti fi­nan­sa­vi­mą ir leis­tų ver­slui grei­čiau at­si­gau­ti po COVID-19 kri­zės. Fon­das in­ves­tuo­tų į Lie­tu­vo­je vei­kian­čių įmo­nių, ku­rios dėl ne­pa­lan­kios si­tu­a­ci­jos pa­ty­rė fi­nan­si­nių sun­ku­mų, ke­lian­čių ri­zi­ką ko­mer­ci­nės veik­los tęs­ti­nu­mui, nuo­sa­vy­bės ir sko­los ver­ty­bi­nius po­pie­rius ar­ba teik­tų pa­sko­las to­kioms įmo­nėms. Tei­kia­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai su­kur­tų pa­pil­do­mas prie­lai­das efek­ty­viam to­kio fon­do vei­ki­mui, pa­dė­tų pri­trauk­ti į fon­dą dau­giau lė­šų ir taip pri­si­dė­tų prie COVID-19 su­kel­tos kri­zės pa­da­ri­nių eko­no­mi­kai ma­ži­ni­mo.

Taip, pa­gal kiek­vie­ną įsta­ty­mo pro­jek­tą at­ski­rai. Kal­bant apie Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mą, siū­lo­mi to­kie pa­grin­di­niai pa­kei­ti­mai. Tai yra iš­plės­ti po­ten­cia­lių in­ves­ta­vi­mo ob­jek­tų ra­tą pen­si­jų fon­dams, įtvir­ti­nant ga­li­my­bę jiems tie­sio­giai in­ves­tuo­ti ir į ne­ko­ti­ruo­ja­mų įmo­nių ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ak­ci­jas, ob­li­ga­ci­jas, ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lias to­kių in­ves­ti­ci­jų ri­bas iki 10 % gry­nų­jų ak­ty­vų, bet ne dau­giau kaip 5 % gry­nų­jų ak­ty­vų į vie­ną ob­jek­tą. Įtvir­tin­ti ga­li­my­bę pen­si­jų fon­dams in­ves­tuo­ti į iš­ves­ti­nes fi­nan­si­nes prie­mo­nes ne tik ri­zi­kos val­dy­mo tiks­lais, ati­tin­ka­mai įtvir­tin­ti prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos tei­sę nu­sta­ty­ti iš­ves­ti­nių fi­nan­si­nių prie­mo­nių nau­do­ji­mo ir su­si­ju­sių ri­zi­kų ver­ti­ni­mo tvar­ką.

Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo ir Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų įsta­ty­mo pro­jek­tais siū­lo­mi šie pa­grin­di­niai pa­kei­ti­mai. Nu­sta­ty­ti nau­ją vals­ty­bės ga­ran­ti­jų tei­ki­mo tiks­lą, tai yra su­da­ry­ti ga­li­my­bę Vy­riau­sy­bei teik­ti vals­ty­bės ga­ran­ti­jas dėl ne nuo­sa­vy­bės ver­ty­bi­nių po­pie­rių, nau­do­ja­mų eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos pa­veik­tos eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo tiks­lams įgy­ven­din­ti ir ver­slo fi­nan­sa­vi­mui di­din­ti. Taip pat bū­tų su­da­ro­mos ga­li­my­bės fon­dui iš­leis­ti sko­los ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ku­riuos ga­lė­tų įsi­gy­ti Lie­tu­vos ban­kas pa­gal Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko pir­ki­mo pro­gra­mas. Taip fon­das gau­tų pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą. Ben­dra to­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų, pri­si­im­tų šiais me­tais, su­ma vie­nu me­tu ne­ga­lė­tų vir­šy­ti 500 mln. eu­rų.

Taip pat nu­sta­ty­ti nau­ją sko­li­ni­mo­si vals­ty­bės var­du tiks­lą, tai yra su­da­ry­ti ga­li­my­bę Vy­riau­sy­bei sko­lin­tis vals­ty­bės var­du per­sko­li­na­moms pa­sko­loms, nau­do­ja­moms eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos pa­veik­tos eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo tiks­lams įgy­ven­din­ti ir ver­slo fi­nan­si­niam lik­vi­du­mui di­din­ti, teik­ti. Taip pat įtvir­tin­ti, kad ga­ran­ti­jų ins­ti­tu­ci­ja ga­li teik­ti ga­ran­ti­jas dėl drau­di­mo įmo­nės pa­gal lai­da­vi­mo su­tar­tį ar­ba fi­nan­sų įstai­gos pa­gal su­teik­tą fi­nan­si­nę ga­ran­ti­ją Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je įsteig­tam ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riui su­mo­kė­tos drau­di­mo ar­ba ga­ran­ti­jos iš­mo­kos da­lies pa­den­gi­mo. Pa­tiks­lin­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai su­teik­tą tei­sę sko­lin­tis ar­bit­ra­žo ar teis­mų spren­di­mams, ku­riais pri­teis­tos su­mos iš Lie­tu­vos vals­ty­bės, vyk­dy­ti, nes ne vi­suo­se teis­mų ar ar­bit­ra­žo spren­di­muo­se yra tie­sio­giai pri­tei­sia­mos su­mos iš Lie­tu­vos vals­ty­bės. Kar­tais spren­di­muo­se nu­ro­do­mos ap­lin­ky­bės, ku­rių pa­grin­du Lie­tu­vos vals­ty­bei ky­la pa­rei­ga mo­kė­ti su­mas, sie­kiant tin­ka­mai įvyk­dy­ti teis­mo ar ar­bit­ra­žo spren­di­mą.

Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­mi šie es­mi­niai pa­kei­ti­mai. Nu­sta­ty­ti na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų da­ly­va­vi­mą ko­man­di­ti­nių ūki­nių ben­dri­jų veik­lo­je. Jei­gu Lie­tu­vos ban­kas yra KŪB na­rys ko­man­di­to­rius ar­ba Lie­tu­vos ban­kui su­tei­kia­mos ati­tin­ka­mos tei­sės veik­ti pa­gal ki­tų ko­man­di­to­rių pa­ve­di­mus, NPĮ įsta­ty­me nu­sta­ty­ti įra­šy­mo į NPĮ są­ra­šus ir prie­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai ne­tai­ko­mi. To­kiu at­ve­ju NPĮ veik­los kon­tro­lė vyk­do­ma įgy­ven­di­nant KŪB veik­los ir da­ly­vių su­tar­ty­se nu­sta­ty­tas fi­nan­si­nes prie­mo­nes ir su­tei­kiant Lie­tu­vos ban­kui tei­ses su­da­ry­ti na­rių ko­man­di­to­rių in­te­re­sams at­sto­vau­jan­tį pa­ta­ria­mą­jį ko­mi­te­tą bei KŪB stei­gia­mos NPĮ funk­ci­joms įgy­ven­din­ti veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Ka­dan­gi Lie­tu­vos ban­kas to­kiu at­ve­ju veik­da­mas kaip na­rys ko­man­di­to­rius ar­ba, su­tei­kus tei­ses, veik­da­mas ki­tų ko­man­di­to­rių pa­ve­di­mu da­ly­vaus NPĮ vyk­dant in­ves­ti­ci­nę veik­lą, NPĮ prie­žiū­rą ir kon­tro­lę, bus už­tik­ri­na­ma ne­vyk­dant NPĮ įsta­ty­me nu­sta­ty­to įra­šy­mo į NPĮ są­ra­šą pro­ce­so.

No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­to yra gau­tos Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos. Pa­sta­bos yra tech­ni­nio po­bū­džio, į jas tik­rai bus ga­li­ma at­si­žvelg­ti, svars­tant šį įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tą Sei­mo ko­mi­te­tuo­se. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, taip, kaip ir ža­dė­jo­me, klau­sia­me dėl Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo. M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ke­lia ne­ri­mą šis pro­jek­tas ir vi­sas pa­ke­tas. Jei tei­sin­gai su­pran­tu, pen­si­niams fon­dams bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė in­ves­tuo­ti į nau­jai ku­ria­mą vals­ty­bi­nį fon­dą. Ki­tais žo­džiais, su­kaup­tos pen­si­jos ga­lės bū­ti nau­do­ja­mos lik­vi­du­mo pa­sko­loms ka­ran­ti­no pa­veik­tam ver­slui. Skam­ba kaip re­cep­tas di­de­lei ne­lai­mei.

Ant­ras da­ly­kas, pen­si­niams fon­dams bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė tie­sio­giai in­ves­tuo­ti į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Pui­kiai su­pran­ta­me, kad to­kio dy­džio ir bran­du­mo NT pro­jek­tų Lie­tu­vo­je yra vos ke­le­tas – „Ak­ro­po­lis“ ir dar vie­nas ki­tas. Ar ne­bus čia spe­cia­liai su­kur­ta ga­li­my­bė di­deliems ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ryk­liams tie­siog kri­zės me­tu iš­si­par­duo­ti sa­vo rim­tus, di­de­lius pro­jek­tus?

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai įsta­ty­mo pro­jek­tą de­ri­no­me su Lie­tu­vos ban­ku. Lie­tu­vos ban­kas to­kių ri­zi­kų ne­įžvel­gia, plius pa­čios su­mos yra ap­ri­bo­tos, kiek ga­li­ma in­ves­tuo­ti į tas tur­to kla­ses, bet bet ku­riuo at­ve­ju ko­mi­te­te bus ga­li­ma tik­rai per­klaus­ti ir Lie­tu­vos ban­ko, ar jie ma­ty­tų čia reikš­min­gą ri­zi­kos pa­di­dė­ji­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

V. ŠAPOKA. Ma­nau, kad tik­rai ver­tas dis­ku­si­jos klau­si­mas.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Po­de­rys, ruo­šia­si I. Ši­mo­ny­tė.

V. PODERYS (MSNG). Dė­kui. Mi­nist­re, man at­ro­do, la­bai rei­ka­lin­gas įsta­ty­mo pro­jek­tas. Prieš 20 me­tų dar kon­struo­jant pen­si­jų fon­dų re­for­mą ir pa­čius pen­si­jų fon­dus… pen­si­jų fon­dus kon­struo­jant prieš 20 me­tų, vie­na iš sie­kia­my­bių bu­vo pa­ska­tin­ti Lie­tu­vos ka­pi­ta­lo rin­ką ar­ba in­ves­ti­ci­jas į Lie­tu­vos įmo­nes. Tai, ką jūs tei­kia­te, aš su­pran­tu, yra apie tai, nes da­bar apie trys ket­vir­ta­da­liai pen­si­jų fon­dų lė­šų iš­ke­liau­ja į už­sie­nį ir sti­mu­liuo­ja sve­ti­mas eko­no­mi­kas. Šiuo po­žiū­riu aš svei­ki­nu ir, man at­ro­do, to rei­kia, bet lie­ka ri­zi­kų su­val­dy­mo klau­si­mas.

Da­bar cen­tri­nis ban­kas, pri­žiū­rė­da­mas pen­si­jų fon­dus, rū­pi­na­si pen­si­nin­kų rei­ka­lais ir jų ap­sau­ga, ir jų grą­ža, bet pa­gal šį mo­de­lį jis tu­rė­tų rū­pin­tis ir eko­no­mi­kos, ir įmo­nių gel­bė­ji­mu. Ar šiuo at­ve­ju nė­ra in­te­re­sų kon­flik­to ir, jei­gu yra, kaip jis bū­tų val­do­mas? Cen­tri­nis ban­kas tu­rė­tų dvi ro­les: ir įmo­nes gel­bė­ti, ir pen­si­jų fon­dų lė­šas di­din­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mi­nist­ras.

V. ŠAPOKA. La­bai ačiū už tik­rai ak­tu­a­lius klau­si­mus. Pra­dė­siu nuo pa­čios ge­ne­ra­li­nės. Cen­tri­nis ban­kas tu­ri daug man­da­tų: tiek pru­den­ci­nę prie­žiū­rą, tiek con­tacts of bu­si­ness prie­žiū­rą, tiek mak­rop­ru­den­ci­nę prie­žiū­rą, fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo man­da­tą, mo­kė­ji­mo sis­te­mų prie­žiū­ros man­da­tą. Iš tie­sų tų in­te­re­sų kon­flik­tų net ir te­ori­jo­je įvar­din­ta yra la­bai daug. Tam rei­ka­lin­gi… Tuo­met, kai vi­si tie man­da­tai su­telk­ti vie­no­je ins­ti­tu­ci­jo­je, rei­ka­lin­gos tik­rai rim­tos vi­daus struk­tū­rų or­ga­ni­za­vi­mo prie­mo­nės, kad bū­tų už­tik­ri­na­ma, kad tais at­ve­jais, kuo­met iš­ky­la in­te­re­sų kon­flik­tas, tas kon­flik­tas bū­tų spren­džia­mas at­si­žvel­giant į tų man­da­tų pri­ori­te­tus. Šiuo po­žiū­riu tik­rai bus ga­li­ma ir ko­mi­te­te Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vų pa­klaus­ti, ar jie im­sis pa­pil­do­mų prie­mo­nių, jei­gu rei­kia, kad tie kon­flik­tai bū­tų su­val­dy­ti.

Kal­bant apie eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mą, tai taip, iš tik­rų­jų tas tiks­las toks, ko­kį ir įvar­di­no­te.

 Grįž­tant prie tur­to kla­sių, tai prie­šis­to­rę ir­gi rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad tuo me­tu, kai kū­rė­si pir­mie­ji fon­dai, bu­vo pa­si­rink­tas mo­de­lis re­mian­tis tuo me­tu, ma­tyt, ge­riau­siai iš­plė­to­ta ba­ze, tai yra (…) di­rek­ty­va. Na­tū­ra­lu, kad tuo me­tu tie ap­ri­bo­ji­mai, ko­kie bu­vo, ar dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, ar dėl ki­tų tur­to kla­sių, lai­kas pa­ro­dė, kad kai ku­riais at­ve­jais tie ap­ri­bo­ji­mai bu­vo per­tek­li­niai ir ne­vi­siš­kai at­spin­din­tys pen­si­jų fon­dų, il­ga­lai­kius pen­si­jų fon­dų da­ly­vių in­tere­sus.

Šiuo po­žiū­riu, aš ma­nau, tie pa­kei­ti­mai yra rei­ka­lin­gi, nes net ir da­bar­ti­niai rei­ka­la­vi­mai, ku­rie yra nu­sta­ty­ti ki­toms tur­to kla­sėms, pa­vyz­džiui, ri­zi­kos ka­pi­ta­lo, iš tik­rų­jų vi­sa tai yra, tie­siog šiuo po­žiū­riu tas ku­ria­mas fon­das ne­pa­tek­tų į tuos api­brė­ži­mus, ku­rie čia yra. To­dėl tas pra­plė­ti­mas iš tik­rų­jų pa­dė­tų bū­tent tam fon­dui.

O kal­bant apie ri­zi­kų val­dy­mą, taip, aš ma­nau, kad cen­tri­nis ban­kas tu­rė­tų im­tis pa­pil­do­mų prie­mo­nių.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia I. Ši­mo­ny­tė. Ruo­šia­si G. Skais­tė. Jos ne­sant, E. Pu­pi­nis.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš šiek tiek pra­tę­siu sa­vo ko­le­gų klau­si­mus ir pa­klau­siu tru­pu­tė­lį ki­to­kiu kam­pu.

Da­bar jūs siū­lo­te da­ry­ti da­ly­kus, apie ku­riuos bu­vo svars­to­ma prieš 20 me­tų. Kai ku­rie da­ly­kai, kaip mi­nė­jo ko­le­ga My­ko­las, nė­ra vie­na­reikš­miai ir rei­kia gal­vo­ti apie tas ri­zi­kas, ku­rias pri­si­ims šiuo at­ve­ju da­ly­viai, da­ly­vau­jan­tys pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mo­je.

Ma­no klau­si­mas yra toks. Ko­dėl ši­tas spren­di­mas po 20 me­tų yra siū­lo­mas ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka? Vis dėl­to čia yra apie ką pa­dis­ku­tuo­ti ir pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te, gal­būt net or­ga­ni­zuo­ti klau­sy­mus, ku­riuo­se bū­tų ne tik Lie­tu­vos ban­kas, ku­ris tik­rai pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka sa­vo pa­rei­gas ir įsi­pa­rei­gos jas ir to­liau taip at­lik­ti, bet taip pat ir pen­si­jų fon­dų da­ly­viai, val­dy­to­jai, ki­ti su­in­te­re­suo­ti as­me­nys? Į tuos klau­si­mus tu­ri bū­ti at­sa­ky­ta tur­būt ne ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Toks ma­no klau­si­mas.

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Si­tu­a­ci­ja įpa­rei­go­ja, kad spren­di­mus vis dėl­to pri­im­tu­me grei­tai. Tik­rai ma­nau, kad bū­tų ga­li­ma pa­kvies­ti. Bet į dau­ge­lį iš vi­sos pa­le­tės klau­si­mų, ku­rių ky­la, at­sa­ky­ta pa­čia­me įsta­ty­me, nes, kaip ir at­sa­ky­da­mas ko­le­gai V. Po­de­riui mi­nė­jau, dau­ge­lis ga­li­my­bių pen­si­jų fon­dams in­ves­tuo­ti į ki­tas tur­to kla­ses ar­ba į tur­to kla­sių pla­tų spek­trą jau ir šiuo me­tu nu­ma­ty­tos. Na, kaip pa­vyz­dys, ri­zi­kos ka­pi­ta­las. Tie rė­žiai yra ga­na di­de­li.

Vi­sos tos pro­ble­mos, ku­rios bu­vo iden­ti­fi­kuo­tos per mi­nė­tus 20 me­tų, jau bu­vo iš­spręs­tos, ta­čiau ne­apė­mė to­kio ni­ši­nio at­ve­jo, kuo­met to­kių in­ves­ti­ci­jų ope­ra­to­rius yra vals­ty­bė. Šiuo at­ve­ju ne į vi­sas… Da­bar­ti­nis re­gu­lia­vi­mas ne­ap­ima bū­tent to­kios si­tu­a­ci­jos.

Kal­bant apie ri­zi­kos val­dy­mą ir tai, kad kaip prie­žiū­ri­nin­kas tu­rė­tų rū­pin­tis ir to fon­do ri­zi­kų su­val­dy­mu, ir il­ga­lai­kiais pen­si­jų fon­dų da­ly­vių in­te­re­sais, ma­nau, tik­rai klau­si­mas yra la­bai svar­bus. Ka­dan­gi Lie­tu­vos ban­kas tu­ri daug skir­tin­gų man­da­tų, tarp ku­rių ky­la na­tū­ra­lus in­te­re­sų kon­flik­tas, Lie­tu­vos ban­ko bus ge­ra pro­ga pa­klaus­ti, kaip tos kon­flik­ti­nės si­tu­a­ci­jos bus spren­džia­mos, tai­kant jau vi­di­nes struk­tū­ros prie­mo­nes. Bet tik­rai ma­nau, kad tie ke­lia­mi klau­si­mai yra la­bai reikš­min­gi, pa­kvie­tę Lie­tu­vos ban­ką, ma­nau, tuos at­sa­ky­mus tik­rai gau­si­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Mi­nist­re, iš tik­rų­jų klau­si­mas apie in­ves­ti­ci­jas į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą yra ga­na įdo­mus, nes tur­tas kar­tais tam­pa tam tik­ra naš­ta, ypač šios kri­zės at­ve­ju tur­būt ir pa­slau­gų cen­trai pa­ma­tė, kad gal­būt kai ka­da to tur­to, pa­tal­pų ir kit­ko tiek ne­rei­kia, juo­lab kad žmo­nės da­bar sėk­min­gai dir­ba nuo­to­li­niu bū­du ir tas tur­tas ka­da nors ga­li bū­ti ne­rei­ka­lin­gas. Aiš­ku, aš su­pran­tu pro­ble­mas ir nuo­mo­to­jų, ir nuo­mi­nin­kų, tur­būt vals­ty­bė pri­si­dės, iš­lai­kant ir nuo­mo­jant tą tur­tą. Ta­čiau ar ne­ma­no­te, kad tai vis dėl­to per­ne­lyg di­de­lė ri­zi­ka ir ar ne­ver­tė­tų pa­si­žiū­rė­ti, ka­dan­gi apie tą tur­tą kal­ba daug in­te­re­sų, kad bū­tų įver­tin­ta ir an­ti­ko­rup­ci­niu po­žiū­riu, ar čia tik­rai nė­ra są­sa­jų su tuo, kad vis dėl­to vėl ga­li at­si­ras­ti si­tu­a­ci­ja, kai tur­to lik­vi­du­mas taps pro­ble­miš­kas? Ačiū.

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą kaip kla­sę. Šiuo me­tu yra vi­sos ga­li­my­bės in­ves­tuo­ti, ta­čiau ne tie­sio­giai, o, pa­vyz­džiui, per įmo­nes. Ar pa­pil­do­mos ri­zi­kos reikš­min­gai pa­di­dė­tų, kai at­si­ras­tų ga­li­my­bė tie­sio­giai in­ves­tuo­ti, šis klau­si­mas tik­rai rei­ka­lau­ja dis­ku­si­jų, ir aš ma­nau, kad ko­mi­te­te bus ga­li­ma tik­rai į tuos klau­si­mus at­sa­ky­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip ir su­ta­rė­me, dėl ki­tų ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų su­teik­si­me ga­li­my­bę taip pat pa­klaus­ti. Gal da­bar pir­miau­sia ir klau­si­nė­ki­me, kol mi­nist­ras tri­bū­no­je. Tad pen­kios mi­nu­tės ski­ria­mos Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mui, taip pat ati­tin­ka­mai ir ki­tiems. Pra­šom re­gist­ruo­tis ir klaus­ti. K. Gla­vec­ko ne­ma­tau. R. J. Da­gys. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

R. J. DAGYS (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, čia ko­le­gos klau­sė, ko­kias vis dėl­to ri­zi­kas jūs ma­ty­tu­mė­te tam il­ga­lai­kiam pen­si­jų sis­te­mos sta­bi­lu­mui. Jei­gu mes da­bar pa­da­ry­tu­me tuos pa­lais­vi­ni­mus, ga­li bū­ti, kad mes to­kius da­bar jau su­for­muo­tus gy­ve­ni­mo cik­lo drau­di­mo mo­de­lius ir vi­sa ki­ta ga­lė­tu­me iš­ba­lan­suo­ti. Tai, aiš­ku, ne­pa­di­din­tų pa­trauk­lu­mo. Ar yra pa­da­ry­ta ana­li­zė, ko­kios ga­lė­tų bū­ti tos ri­zi­kos, ku­rias mes tu­rė­tu­me ge­rai iš­nag­ri­nė­ti? Jūs jau šio da­ly­ko pri­va­lu­mus kaip ir pa­brė­žė­te, bet gal bū­tų ga­li­ma su tuo su­si­pa­žin­ti?

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų, ka­dan­gi bu­vo pri­im­ta re­for­ma ir įdieg­ti gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dai, ypa­ty­bė yra ta, kad kai tu­ri­me skir­tin­gos ri­zi­kos fon­dus, nes pa­gal skir­tin­gas gy­ven­to­jų gru­pes na­tū­ra­lu, jog žmo­nės ga­li pri­si­im­ti skir­tin­go ly­gio ri­zi­ką, tai pa­pil­do­mų tur­to kla­sių tu­rė­ji­mas lei­džia kai ku­riais at­ve­jais tą ri­zi­ką su­ma­žin­ti. Šie vi­si pa­siū­ly­mai su gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dų stra­te­gi­ja yra su­de­ri­na­mi. Dėl to ga­liu nu­ra­min­ti.

Kal­bant apie iš­ves­ti­nių fi­nan­si­nių prie­mo­nių nau­do­ji­mą, taip pat yra nu­ma­ty­tas dar ir pa­pil­do­mas įpa­rei­go­ji­mas cen­tri­niam ban­kui, kad su­dė­lio­tų la­bai aiš­kią tvar­ką, kaip tos ri­zi­kos tu­rė­tų bū­ti val­do­mos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš grįž­tu prie pen­si­nių fon­dų klau­si­mų. No­rė­jau pa­klaus­ti, ar ver­ti­no­te ga­li­mas in­te­re­sų kon­flik­tų ri­zi­kas? Tar­kim, įsi­vaiz­duo­ki­me pa­vyz­dį – vys­ty­to­jas no­ri par­duo­ti stam­bų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tą, ku­ris di­de­le da­li­mi yra jau fi­nan­suo­tas pa­sko­la iš ban­ko X. To pa­ties ban­ko X duk­te­ri­nė ben­dro­vė val­do pen­si­nius fon­dus. Esant sun­ku­mams par­duo­ti tą NT ob­jek­tą rin­ko­je no­ri­ma kai­na, pen­si­jų fon­dų val­dy­to­jai ga­li tu­rė­ti ne­tie­sio­gi­nį spau­di­mą įsi­gy­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tą vys­ty­to­jo no­ri­ma kai­na į pen­si­nių fon­dų… Aiš­ku, tai bū­tų fi­du­cia­ri­nės pa­rei­gos kau­pian­tie­siems pa­žei­di­mas, bet jį bū­tų la­bai sun­ku įro­dy­ti. Ar ne­ma­tė­te (vėl­gi grįž­tu) to­kių ri­zi­kų ir šiuo at­ve­ju ga­li­mų in­te­re­sų kon­flik­tų, ka­dan­gi rin­ka ma­ža, ob­jek­tų ma­žai, ban­kų ma­žai, tie pa­tys ban­kai val­do tuos pen­si­nius fon­dus? Ar ne­svars­tė­te, kad čia ga­li bū­ti pa­di­dė­ju­si ri­zi­ka?

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai tuo­met, kai yra in­stru­men­tų, ypač pa­čios fi­nan­si­nės gru­pės vi­du­je, kaip jau bu­vęs prie­žiū­ri­nin­kas ga­liu aiš­kiai pa­sa­ky­ti, to­kio po­bū­džio ri­zi­ka, ko­kią jūs įvar­di­no­te, tik­rai leng­vai bū­tų ir iden­ti­fi­kuo­ja­ma, ir įro­do­ma. Šiuo at­žvil­giu tik­rai ne­ma­ty­čiau pro­ble­mų, nes ir šiuo me­tu vei­ki­mas ge­riau­siais klien­tų in­te­re­sais (ta pa­rei­ga yra ga­lio­jan­ti) ir ati­tin­ka­mai vi­sa prie­žiū­ros sis­te­ma su­konst­ruo­ta taip, kad tas si­tu­a­ci­jas la­bai leng­vai bū­tų ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti. Tie­siog man ne­ky­la abe­jo­nių, jog Lie­tu­vos ban­kas ne­bū­tų pa­si­ren­gęs už­tik­rin­ti tin­ka­mą prie­žiū­rą.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, kuo to­liau klau­sau, tuo ma­žiau aiš­ku­mo iš vi­so to, kas vyks­ta. Tik­rai ne­ga­liu pri­tar­ti sku­bai, nes tai nė­ra sku­bus įsta­ty­mas, ir ma­to­si, kad jis ga­na rim­tas. Per­skai­čius jū­sų vi­sus aiš­ki­na­muo­sius ir ki­tus do­ku­men­tus, apie kaš­tų ir nau­dos ana­li­zę čia vis dėl­to nie­ko ne­pa­ra­šy­ta, kaip ga­li pa­si­suk­ti. O ma­no klau­si­mas, du klau­si­mai, vie­nas, jūs at­sa­ki­nė­da­mas į ma­no ko­le­gų klau­si­mus vis sa­ko­te, at­eis ban­ko at­sto­vai ir at­sa­kys. Tai kas ši­tą įsta­ty­mą tei­kia, ban­kas ar Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja?

Dar klau­si­mė­lis. Jū­sų įkur­tas pa­gal­bos ver­slui fon­das, su­pran­tu, ne­gau­na įplau­kų ir rei­kia ko­kiu nors bū­du, taip sa­kant, in­jek­ci­ją pa­da­ry­ti, tai su­gal­vo­jo­te du zui­kius nu­šau­ti vie­nu me­tu, ar ne taip? Ačiū.

V. ŠAPOKA. Trum­pai at­sa­kant – ne, ne taip, nes fon­das dar nė­ra įkur­tas. Šiuo me­tu lau­kia­me at­sa­ky­mo iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, nes tai yra vals­ty­bės pa­gal­bos ele­men­tas. O kal­bant apie sku­bą, tai, ži­no­ma, Sei­mo na­rių pre­ro­ga­ty­va dėl ši­to ap­si­spręs­ti.

O kal­bant apie cen­tri­nį ban­ką, na, jei­gu ky­la klau­si­mų dėl prie­žiū­ros, na­tū­ra­lu, kad Lie­tu­vo­je prie­žiū­ros man­da­tą tu­ri cen­tri­nis ban­kas ir jis į tuos klau­si­mus tu­ri at­sa­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

V. ŠAPOKA. Aš ma­nau, kad taip bū­tų ob­jek­ty­vu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Ąžuo­las. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, iš tik­rų­jų ar šian­dien jau yra nu­ma­ty­ta, kaip bus pri­ima­mi spren­di­mai? Ko­kia tvar­ka, ko­kie as­me­nys ir kaip bus pri­ima­ma?

Ir ant­ras klau­si­mas. Kaip bus pa­si­da­li­na­mos ri­zi­kos? Da­lį lė­šų vals­ty­bė in­ves­tuos, da­lį iš pen­si­jų fon­dų pri­trauks, iš ki­tų, tai kaip bus tos at­sa­ko­my­bės pro­por­ci­jos pa­si­da­li­na­mos po to, jei­gu bus pro­jek­tų, ku­rie bus ne­pa­vy­kę?

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai svar­bus klau­si­mas. Ka­dan­gi re­mia­mės tarp­tau­ti­ne prak­ti­ka ir kla­si­ki­ne fon­dų su­da­ry­mo struk­tū­ra, tai tik­rai tie spren­di­mai šiuo me­tu ruo­šia­mi. Kai gau­si­me iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos jau tą tei­gia­mą at­sa­ky­mą dėl pa­čios vals­ty­bės pa­gal­bos ir tų kri­te­ri­jų, ko­kie yra nu­ma­ty­ti, ta­da tas aiš­ku­mas bus daug grei­tes­nis, nes rei­kės įsteig­ti dvi ben­dro­ves – vie­ną prie „In­ve­gos“, vie­ną prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, ir ga­lu­ti­nė stra­te­gi­ja bus su­dė­lio­ta tiek dėl tos pir­mi­nės ri­zi­kos pri­si­ė­mi­mo, tiek dėl ant­ri­nės ri­zi­kos pa­si­da­li­ji­mo. Šiuo po­žiū­riu, aš ma­nau, tik­rai ne­nu­kryp­si­me nuo kla­si­ki­nių to­kio po­bū­džio fon­dų. Ka­dan­gi re­pu­ta­ci­ja ir pa­ti­ki­mu­mas tuo fon­du tu­ri bū­ti iš­lai­ky­tas pa­čiu aukš­čiau­siu ly­giu, tai ma­no prin­ci­pas yra vie­nas – tai tu­ri bū­ti kla­si­ki­nis to­kios pa­gal­bos ver­slui fon­das.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mas. No­rin­čių pa­klaus­ti nė­ra. Ki­tas ly­di­ma­sis – Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4802. I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, ma­no klau­si­mas yra ne tiek apie ši­tą kon­kre­tų įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet ap­skri­tai apie po­žiū­rį į biu­dže­tą, kaip pa­grin­di­nį vals­ty­bės fi­nan­si­nį do­ku­men­tą. Tai jau yra ant­ras biu­dže­to kei­ti­mas per pas­ta­ruo­sius du mė­ne­sius. Aš vi­siš­kai su­pran­tu, kad pir­mas kei­ti­mas, tas, ku­ris bu­vo da­ro­mas ko­vo vi­du­ry­je, bu­vo da­ro­mas ypač ne­apib­rėž­to­mis są­ly­go­mis, bet aš jau tuo me­tu jū­sų klau­siau, ka­da jūs pa­teik­si­te Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pa­tiks­lin­tą šių me­tų biu­dže­tą, at­si­žvel­gdami į tai, kad pa­ja­mų pla­ną aiš­kiai rei­kia ko­re­guo­ti, de­fi­ci­tas, ku­ris yra Sei­mo pa­tvir­tin­tas, nie­ka­da ne­bus įvyk­dy­tas. Iš­lai­dos taip pat, ku­rios yra da­bar Vy­riau­sy­bės da­ro­mos ar­ba pri­ima­mos at­ski­rais įsta­ty­mais, vir­ši­ja pa­tvir­tin­tus asig­na­vi­mų li­mi­tus, to­dėl juos rei­kia di­din­ti. Tai aš dar kar­tą grįž­tu prie to pa­ties klau­si­mo, ka­da mes su­lauk­si­me pa­tiks­lin­to šių me­tų vals­ty­bės biu­dže­to?

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Šiuo me­tu aš to­kio po­rei­kio ne­ma­ty­čiau, nes tos iš­lai­dos, ku­rios yra pa­pil­do­mai ski­ria­mos, yra su­si­ju­sios su eks­tre­ma­li­ą­ja si­tu­a­ci­ja. Įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta iš­ly­ga, ka­dan­gi sko­li­ni­mo­si li­mi­tas bu­vo pa­di­din­tas tam, kad bū­tų ir pa­den­gi­mai tų pa­ja­mų, ku­rių vals­ty­bė ne­su­ren­ka, ir toms pa­pil­do­moms iš­lai­doms, ku­rios yra bū­ti­nos eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai su­val­dy­ti. Jei po­rei­kis bū­tų, kaip ir nu­ma­ty­ta da­bar­ti­nia­me įsta­ty­mo pro­jek­te, jei­gu ne­pa­kak­tų tų nu­ma­ty­tų lė­šų, yra nu­ma­ty­ta dis­kre­ci­jos tei­se Vy­riau­sy­bei pa­si­sko­lin­ti pa­pil­do­mai iki at­nau­jin­to biu­dže­to pa­tei­ki­mo. Ko­kių nors ki­tų prie­lai­dų, ku­rios pa­ska­tin­tų at­ei­ti su at­nau­jin­tu biu­dže­tu, aš šiuo me­tu ne­ma­ty­čiau.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas fi­nan­sų mi­nist­re, jūs tik­rai ne nau­jo­kas, tik­rai so­li­dus ir rim­tas fi­nan­sų mi­nist­ras, ket­ve­rius me­tus va­do­va­vęs Lie­tu­vos iž­dui ir Lie­tu­vos fi­nan­sams. Jūs pui­kiai ži­no­te, kas yra pa­ra­šy­ta Vals­ty­bės biu­dže­to ro­dik­lių įsta­ty­me, kur pa­sa­ky­ta, kad vals­ty­bės var­du ga­li­ma sko­lin­tis ir iš­leis­ti ne­pa­žei­džiant vals­ty­bės biu­dže­to de­fi­ci­to rei­kala­vi­mų. Yra la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad kai yra po­rei­kis ir kai dėl to ne­pa­žei­džia­mos šio įsta­ty­mo 10 ir 19 straips­nių nuo­sta­tos, 10 ir 19 straips­niai kal­ba apie sko­lą ir de­fi­ci­tą. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ar tik­rai jūs ta­rė­tės su tei­si­nin­kais, su spe­cia­lis­tais, kad ne­rei­kia grįž­ti į Sei­mą ir tvir­tin­ti Vals­ty­bės biu­dže­to ro­dik­lių įsta­ty­mo, nes Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­tas sa­ko, kad tai da­ry­ti bū­ti­na?

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ana­li­za­vo­me iš tei­si­nės pu­sės ši­tą si­tu­a­ci­ją. Mū­sų tei­si­nin­kų ko­man­dos nuo­mo­ne, to da­ry­ti ne­rei­kė­tų. O ka­dan­gi bu­vo pa­keis­ti sko­li­ni­mo­si li­mi­tai ir aiš­kiai yra už­fik­suo­ta įsta­ty­mo lei­dė­jo va­lia, kam ši­tie li­mi­tai bu­vo pa­di­din­ti, tai šiuo at­ve­ju tik­rai ne­ma­tau ko­kios nors tei­si­nės ko­li­zi­jos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. A. Sy­sas. Pra­šom klaus­ti.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš no­rė­čiau su­sie­ti savo klau­simą su pir­mu klau­si­mu, ku­rį už­da­vė My­ko­las, svars­tant pir­mą­jį įsta­ty­mą. Jūs čia kei­čia­te 9 strai­ps­nio 4 punk­tą, kur įra­šo­te, kam ga­li­ma nau­do­ti pi­ni­gė­lius. Ir jūs sa­kė­te, kad ta su­ma yra ne­la­bai di­de­lė. Ar čia mes kal­ba­me apie tą pa­čią 500 mln. su­mą, kaip aš su­pran­tu, tai pu­sė mi­li­jar­do, pa­ra­šy­ta įsta­ty­me. Ar čia yra ta su­ma, ku­rią lei­džia­ma iš­nau­do­ti?

V. ŠAPOKA. Ne. Aš at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą tu­riu ome­ny, ko­kie ap­ri­bo­ji­mai yra nu­sta­ty­ti pa­tiems pen­si­jų fon­dų val­dy­to­jams. Yra la­bai aiš­kiai ap­ri­bo­ta, kiek ga­li­ma į vie­ną emi­si­ją, kiek ga­li­ma į vie­ną emi­ten­tą, aš tai tu­riu ome­ny.

PIRMININKĖ. E. Pu­pi­nis. Spė­si­te pa­klaus­ti? Trum­pas klau­si­mas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, iš tie­sų kri­zei ga­li­ma su­vers­ti vis­ką, net ir tai, kad biu­dže­to per­žiū­rė­ti ne­rei­kia, nes ne­va yra pri­tar­ta 5 mlrd. sko­li­ni­mui­si. Bet pa­žiū­rė­ki­me į prie­kį. Kal­ba­ma apie pa­ja­mų mo­kes­čio su­ma­ži­ni­mą. Tai ne­gi jūs ir po to gal­vo­si­te, kad ga­li­ma nu­ra­šy­ti kri­zei, ir vėl ne­pa­teik­si­te biu­dže­to per­žiū­rė­ji­mo? Ar vis dėl­to bus ki­taip? Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

V. ŠAPOKA. Kiek ži­nau, nė­ra jo­kio gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­ma­ži­ni­mo ta­ri­fo pro­jek­to, tai man bū­tų sun­ku pa­ko­men­tuo­ti.

PIRMININKĖ. Aiš­ku. Dė­ko­ju. Ir penk­ta­sis – Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo pro­jek­tas. Klau­sia vie­nas žmo­gus – M. Ma­jaus­kas. Pa­klau­sia ir klau­si­mus bai­gia­me.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą ga­li­my­bę pa­klau­s­ti. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš grįž­tu prie I. Ši­mo­ny­tės kel­to klau­si­mo ir ma­no iš­dės­ty­tų min­čių.

Mi­nist­re, aš pri­min­siu to­kią vie­ną smul­kią de­ta­lę. Kai pra­si­dė­jo ka­ran­ti­nas, jūs at­ėjo­te į Sei­mą su pra­šy­mu pa­di­din­ti jums ga­li­my­bę sko­lin­tis vals­ty­bės var­du. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te aš pa­siū­liau iš­jung­ti mik­ro­fo­nus ir rim­tai apie tai pa­si­kal­bė­ti, ko­kios yra ga­li­my­bės, ko­kie rei­ka­la­vi­mai, ko­kie po­rei­kiai. Ir mes drau­giš­kai su­ta­rė­me, kad mes su­da­ro­me jums vi­sas ga­li­my­bes, bet bu­vo džen­tel­me­niš­kas su­si­ta­ri­mas ir, aš ti­kiuo­si, jūs jį pri­si­me­na­te, kad jūs grį­ši­te į Sei­mą ir tvir­tin­si­me mes čia biu­dže­tą, tvir­tin­si­me vi­sus skai­čius ir vi­sus ro­dik­lius. Da­bar grei­čiau­siai jūs to ne­be­pri­si­me­na­te. Mi­nist­re, kaip bu­vo iš tik­rų­jų?

V. ŠAPOKA. Man tik­rai keis­ta gir­dė­ti. Šį pa­sa­ky­mą man net sun­ku ko­men­tuo­ti. Net ir įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta nuo­sta­ta, kad Vy­riau­sy­bė pri­va­lės grįž­ti su biu­dže­to įsta­ty­mo pa­kei­timu, jei­gu bus nu­ma­ty­tos vir­ši­jan­čios su­mos. Ir, man at­ro­do, ar ne jūs pa­siū­lė­te to­kią for­muluo­tę?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Vi­sas de­ta­les iš­si­aiš­kin­si­me po to. Mo­ty­vai. Vi­sas pa­ke­tas. Taip. Mo­ty­vai dėl vi­so pa­ke­to. Bal­suo­si­me maž­daug be pen­kio­li­kos, be de­šimt, be pen­kių, nes čia tik bal­sa­vi­mas.

M. Ma­jaus­kas – mo­ty­vai prieš.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, tik­rai la­bai ke­lia ne­ri­mą šis pa­ke­tas. Krei­piuo­si į val­dan­čiuo­sius. Su­pran­tu, kad rei­kia pri­im­ti spren­di­mus grei­tai, bet šiuo at­ve­ju ypa­tin­ga sku­ba tik­rai nė­ra pa­tei­si­na­ma. At­kreip­siu dė­me­sį, kad šiuo įsta­ty­mų pa­ke­tu bu­vo su­da­ry­ta ga­li­my­bė in­ves­tuo­ti į S. Skver­ne­lio su­kur­tą Vals­ty­bi­nį fon­dą. Ki­tais žo­džiais – su­kaup­tos pen­si­jos ga­lės bū­ti nau­do­ja­mos lik­vi­du­mo pa­sko­loms ka­ran­ti­no pa­veik­tam ver­slui. Man tai skam­ba kaip di­de­lės ne­lai­mės re­cep­tas.

Ant­ras da­ly­kas – pen­si­jų fon­dams bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė tie­sio­giai in­ves­tuo­ti į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir, kaip pui­kiai ži­no­me, to­kių ob­jek­tų Lie­tu­vo­je yra vos ke­le­tas, nes pen­si­niai fon­dai ne­in­ves­tuos į ma­žą ke­ba­bi­nę ar par­duo­tu­vę, in­ves­tuos į di­de­lius pro­jek­tus. Tai kas čia bu­vo su­in­te­re­suo­tas? Nes to­kių pro­jek­tų… Iš­var­din­ki­me, pa­žiū­rė­ki­me: „MG Bal­tic“ cen­tras, „Ak­ro­po­lis“, dar ke­le­tas. Bet ant vie­nos ran­kos. Gal ir yra čia pri­dė­tas koks slap­tas są­ra­šas, į ką ga­lės in­ves­tuo­ti.

Man iš tik­rų­jų ky­la įta­ri­mų ir ne­ri­mo, ar tik ne­bus čia spe­cia­liai su­kur­ta ga­li­my­bė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ryk­liams kri­zės me­tu tie­siog iš­si­par­duo­ti sa­vo es­mi­nius pro­jek­tus. Gal­būt tas ne­ri­mas yra ne­pa­grįs­tas, gal­būt čia vis­kas ge­rai, bet tam bū­tų rei­ka­lin­ga nuo­sek­li dis­ku­si­ja, o ne ypa­tin­ga sku­ba, ne tik Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te, bet ir SRDK. Rei­kė­tų pa­dis­ku­tuo­ti su Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vais, su Pen­si­jų fon­dų da­ly­vių aso­cia­ci­ja. Tik­rai rei­kia vi­są tą ri­zi­ką at­mes­ti ir ži­no­ti, kad mes da­ro­me tei­sin­gą spren­di­mą. Aš tik­rai, ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu su­si­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi bu­vo ke­li įsta­ty­mai, su­teik­siu žo­dį dar ir K. Ma­siu­liui.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, kad taip li­be­ra­liai pa­si­el­gė­te. Aš no­rė­čiau iš­reikš­ti ne­ri­mą ir bū­tų ge­rai, kad fi­nan­sų mi­nist­ras iš­girs­tų tą ne­ri­mą dėl ba­lan­sa­vi­mo ties Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mu.

Biu­dže­tas yra la­bai svar­bus įsta­ty­mas ir ši Vy­riau­sy­bė kaž­kaip įsi­gud­ri­no ne­be­pai­sy­ti įsta­ty­mų ir juos apei­ti. Štai ap­lin­kos mi­nist­ras ima ir sa­vo nu­ta­ri­mais tvir­ti­na me­džiok­lę su lan­kais, nors Sei­mas tam prie­ši­no­si. Svei­ka­tos mi­nist­ras A. Ve­ry­ga. Sei­mas pri­ima spren­di­mą įpa­rei­go­ti kom­pen­suo­ti įvai­rius vais­tus, ku­riuos pa­ski­ria gy­dy­to­jai pa­cien­tams, A. Ve­ry­ga sa­ko: mes to ne­da­ry­si­me, mes da­ry­si­me ki­taip, kaip esa­me nu­ta­rę. Da­bar ly­giai tas pats de­da­si ir dėl biu­dže­to. Biu­dže­tas yra pa­grin­di­nis įsta­ty­mas ir ja­me tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti vi­si ro­dik­liai. Jūs da­bar mi­li­jar­dus sko­lin­si­tės ir kaip grei­tų­jų kre­di­tų sko­li­nin­kas lei­si­te į de­ši­nę, į kai­rę. O rei­kės pas­kui iš­ti­sus de­šimt­me­čius ati­da­vi­nė­ti tas sko­las, ne­be­ga­lės aug­ti žmo­nių gy­ve­ni­mo ly­gis ir čia bus jū­sų kal­tė. Mi­nist­re, vis dėl­to rei­kė­tų at­ei­ti į Sei­mą ir pa­si­tvir­tin­ti Sei­me, o ne pa­čiam nu­tar­ti, kaip čia jūs da­ry­si­te.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. P. Gra­žu­lis. O po to su­teik­siu ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui…

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš no­riu pa­sa­ky­ti, ger­bia­mi kon­ser­va­to­riai, vėl pra­lei­džia­te pro­gą pa­ty­lė­ti. Pri­si­min­ki­te, jūs kri­zės są­ly­go­mis kiek sko­li­no­tės? Kiek? (Bal­sai sa­lė­je) Be­veik 8 mlrd. Po kiek pro­cen­tų me­ti­nės pa­lū­ka­nos bu­vo? Iki 10 %. Kiek ban­kams su­mo­kė­jo vi­sa vi­suo­me­nė? Be­veik 3 mlrd. per de­šimt me­tų. Ir jūs drįs­ta­te kal­bė­ti! Jūs pa­si­žiū­rė­ki­te, ko­kias są­ly­gas tai­kė­te ir ko­kias prie­mo­nes siū­lė­te kri­zės są­ly­go­mis, ką da­bar da­ro da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji dau­gu­ma kon­kre­čiai dėl šio įsta­ty­mo. Ger­bia­mie­ji, aš ma­nau, pats prin­ci­pas yra ge­ras, taip, sku­bė­ti gal ne­rei­kia. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių apskritai pri­va­tūs fon­dai 50 %, vie­nur – 60 %, ki­tur – 40 %, lė­šų pri­va­lo in­ves­tuo­ti sa­vo vals­ty­bė­je, o ne iš­vež­ti į už­sie­nį. Tai yra bū­ti­na. Man at­ro­do, pats prin­ci­pas nė­ra blo­gas, rei­kia la­biau iš­ana­li­zuo­ti ir po pa­tei­ki­mo bū­ti­nai jam pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. Ąžuo­las – dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, no­rė­čiau pa­siū­ly­ti, kad ne­bū­tų dėl šio įsta­ty­mo tai­ko­ma ypa­tin­ga sku­ba, o bū­tų at­sa­ky­ta į vi­sus rū­pi­mus klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mes dėl to nu­tar­si­me po to, kai bal­suo­si­me. O da­bar, ko­le­gos, įver­tin­ki­me mi­nist­ro už­im­tu­mą, tu­ri­me šiek tiek li­ku­sio lai­ko prieš bal­sa­vi­mus, leis­kime pa­teik­ti Že­mės įsta­ty­mą ir Že­mės re­for­mos įsta­ty­mą. Mi­nist­ras A. Pa­lio­nis.

 

12.41 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4770, Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 12 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4771 (pa­tei­ki­mas)

 

Klau­si­mas 2-9.1 – pro­jek­tai Nr. XIIIP-4770 ir Nr. XIIIP-4771. Pa­tei­ki­mas.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­riu pa­teik­ti Že­mės įsta­ty­mo ir Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo ati­tin­ka­mų straips­nių pro­jek­tus. Įsta­ty­mais sie­kia­ma įtvir­tin­ti ga­li­my­bę vals­ty­bi­nės že­mės skly­pus, tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka skir­tus in­di­vi­du­a­liems mė­gė­jų so­dų skly­pams nau­do­ti, in­di­vi­du­a­liems gy­ve­na­mie­siems na­mams sta­ty­ti ar as­me­ni­niam ūkiui nau­do­ti, ta­čiau ati­tin­ka­mų as­me­nų ne­įsi­gy­tus, leis­ti įsi­gy­ti pa­gei­dau­jan­tiems juos nau­do­ti as­menims. Pa­si­tai­ko to­kių at­ve­jų, kai že­mės skly­pai tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka bu­vo su­teik­ti mė­gė­jų so­dų nau­do­ji­mui, in­di­vi­du­a­liems gy­ve­na­mie­siems na­mams sta­ty­ti ir as­me­ni­nio ūkio nau­do­ji­mui, ta­čiau, tu­ri­mais duo­me­ni­mis, jie yra pa­mirš­ti, nes že­mės skly­pų sky­ri­mo do­ku­men­tuo­se nė­ra nei as­me­nų gi­mi­mo me­tų, nei as­mens ko­dų, nei in­for­ma­ci­jos apie jų gy­ve­na­mą­ją vie­tą ar kon­tak­ti­nį te­le­fo­ną. To­dėl nė­ra ga­li­my­bės įtei­sin­ti to­kių že­mės skly­pų, vals­ty­bi­nės že­mės pa­ti­kė­ti­nis ne­tu­ri ga­li­my­bės su­da­ry­ti pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­čių su to­kių pa­mirš­tų že­mės skly­pų sa­vi­nin­kais.

Pri­ta­rus šiems pa­teik­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams, bus nu­sta­ty­ta da­ta, iki ka­da vals­ty­bi­nės že­mės skly­pai par­duo­da­mi be auk­cio­no, jei­gu tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka jie su­teik­ti so­di­nin­kų ben­dri­jų na­riams. Taip pat Že­mės įsta­ty­me nu­sta­ty­ta da­ta, iki ka­da vals­ty­bi­nės že­mės skly­pai par­duo­da­mi be auk­cio­no, jei­gu tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka jie nė­ra iš­nuo­mo­ti. Že­mės re­for­mos įsta­ty­me nu­sta­to­me, kad so­di­nin­kų ben­dri­jų įsi­gy­ti ar par­duo­da­mi ben­dro­jo nau­do­ji­mo že­mės skly­pai Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka ga­li bū­ti iš­per­ka­mi vals­ty­bės. Taip pat Že­mės re­for­mos įsta­ty­me siū­lo­me nu­sta­ty­ti da­tą, nuo ka­da vals­ty­bi­nės že­mės skly­pus, su­teik­tus as­me­ni­niam ūkiui ir už ku­riuos ne­bu­vo įmo­kė­tos įmo­kos, vals­ty­bės vien­kar­ti­nės iš­mo­kos ar pi­ni­gai, jie nė­ra iš­nuo­mo­ti ir juo­se nė­ra pa­sta­ty­tų ar sta­to­mų sta­ti­nių, ne­kei­čiant jų nau­do­ji­mo pa­skir­ties, auk­cio­no bū­du ga­lės įsi­gy­ti ki­ti as­me­nys.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. S. Gent­vi­las. Ne­ma­tau sa­lė­je. E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si G. Bu­ro­kie­nė.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, iš tie­sų dėl so­dų dar ne vis­kas iki ga­lo iš­spręs­ta ir in­fra­struk­tū­ri­niu po­žiū­riu, ir ap­skri­tai ki­ti rei­ka­lai. Pro­ble­miš­kas toks klau­si­mas, nors mes įsta­ty­mą ir pri­ėmė­me. Ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to rei­kė­tų la­bai aky­lai žiū­rė­ti į šias pro­ble­mas? Vėl­gi, ko ge­ro, iš pra­džių rei­kia spręs­ti ap­skri­tai dėl tų so­dų, kur yra pro­ble­mų. Kaip ži­no­me, sa­vi­val­dy­bės ne­la­bai no­ri jų im­ti, nes in­fra­struk­tū­ra ne­su­tvar­ky­ta. Po to, jau su­tvar­kius vi­sas pro­ble­mas, teik­ti auk­cio­ną. Gal­būt ta­da ir kai­na bū­tų di­des­nė, ir iš tik­rų­jų nau­da vals­ty­bei bū­tų di­des­nė, ne­gu da­bar pro­ble­miš­ko­se vie­to­se par­da­vi­nė­ti tuos skly­pus. La­bai ačiū.

A. PALIONIS (LSDDF). Aš pri­ta­riu, kad pro­ble­mų yra daug, bet no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, ką kon­kre­čiai mes spren­džia­me tais įsta­ty­mų pro­jek­tais. So­dų ben­dri­jos ir da­bar ga­li leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis iš­si­nuo­mo­ti tuos skly­pus, ku­rie yra ne­nau­do­ja­mi, ar­ba ga­li iš­si­pirk­ti. Iš es­mės so­dų ben­dri­jos iš­si­per­ka tuos skly­pus leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis, o pas­kui par­duo­da iš to tu­rė­da­mos nau­dą. Re­a­liai vals­ty­bė… Čia ir įsta­ty­mo pro­jek­tas yra skir­tas tam, kad vals­ty­bė, ne­ati­duo­da­ma sa­vo tur­to – že­mės, ne­leis­tų pa­si­nau­do­ti so­dų ben­dri­joms ir par­duo­ti tuos skly­pus bran­giau. Da­bar jos bus pa­gal ši­tuos įpa­rei­go­tos… Jei­gu jos ir no­rės, ga­lės iš­si­pirk­ti tuos skly­pus, bet sa­vo na­riams par­duo­ti ta pa­čia kai­na, kaip ir įsi­gi­jo iš vals­ty­bės.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia G. Bu­ro­kie­nė. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. No­rė­jau pa­klaus­ti. Ne­se­niai mes pri­ėmė­me pa­keis­tą, sa­ky­kim, pa­to­bu­lin­tą So­di­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mą ir da­bar nau­jas jū­sų pa­tai­sy­mas dėl že­mės, kaip pa­veiks so­di­nin­kų ben­dri­jas ši­tas įsta­ty­mas?

A. PALIONIS (LSDDF). Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne­ko­re­liuo­ja So­di­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mas, Že­mės įsta­ty­mas ir Že­mės re­for­mos įsta­ty­mas. Mes kal­ba­me su ši­tais dviem pro­jek­tais tik apie tuos skly­pus, ku­rie yra lais­vi, jie yra da­bar vals­ty­bės že­mė kaž­ka­da su­for­muo­to­je so­dų ben­dri­jos te­ri­to­ri­jo­je. Kad so­di­nin­kų ben­dri­jos ne­si­nau­do­tų ir iš to ne­už­dir­bi­nė­tų pi­ni­gų, nu­sta­to­me da­tą, iki ka­da jos ga­li nuo­mo­tis, ga­li iš­si­pirk­ti tą vals­ty­bi­nę že­mę, bet par­duo­ti už tą pa­čią leng­va­ti­nę kai­ną sa­vo so­dų ben­dri­jos na­riams. O nuo 2023 m. sau­sio 1 d., kur bus tie lais­vi skly­pai, ta­da jau vals­ty­bė ga­lės skelb­ti auk­cio­ną, tai že­mę ga­lės įsi­gy­ti bet ku­ris as­muo to­je so­dų ben­dri­jo­je, tą skly­pą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si K. Ma­siu­lis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, po ši­to siū­ly­mo su so­dų ben­dri­jo­mis ir su jų že­me, ir vi­su tuo, kas ten vyks­ta, bus dau­giau ar ma­žiau aiš­ku­mo, dau­giau pai­nia­vos, ar bus spren­džia­mi klau­si­mai?

A. PALIONIS (LSDDF). Ne­su­pra­tau klau­si­mo.

A. SYSAS (LSDPF). Pa­pras­čiau­siai mes vis grįž­ta­me ir grįž­ta­me prie so­dų ben­dri­jų, ko klau­sė ma­no ko­le­gos. Iki ga­lo ne­iš­spręs­ta, ne­pa­si­ten­ki­ni­mas di­de­lis. Mes, kaip Sei­mo na­riai, tur­būt ir jūs gau­na­te ai­bę laiš­kų, pa­klau­si­mų ir vis­ko. Ši­tas jū­sų siū­ly­mas su­kels dau­giau aiš­ku­mo ar dar dau­giau pai­nia­vos?

A. PALIONIS (LSDDF). Ši­tas siū­ly­mas So­di­nin­kų įsta­ty­mo ne­lie­čia. Ši­tas siū­ly­mas tik­tai yra ap­sau­go­ti vals­ty­bės in­te­re­są, kur yra vals­ty­bi­nė že­mė so­di­nin­kų ben­dri­jo­se, kad so­di­nin­kų ben­dri­jos iš to ne­už­dir­bi­nė­tų. Vis­kas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. K. Ma­siu­lis. Pra­šau, ko­le­ga.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne­su­pra­tau, ko­dėl pa­ti vals­ty­bė ne­ga­lė­tų im­ti ir par­da­vi­nė­ti tą že­mę tiems, kam rei­kia, už nor­ma­lią kai­ną? Aš da­bar ma­tau ga­li­my­bę, kad bus taip: so­dų ben­dri­ja nu­si­per­ka vals­ty­bi­nę že­mę ir per­par­duo­da so­dų ben­dri­jos na­riui, o tas jau, už ko­kią kai­ną no­ri, ten par­duo­da. Jūs ne­kon­tro­liuo­si­te, kaip žmo­gus per­par­duo­da. Čia ga­li tie­siog už dvie­jų die­nų jis im­ti ir per­par­duo­ti už nor­ma­lią kai­ną. Jūs no­ri­te lyg ir ap­sau­go­ti vals­ty­bės in­te­re­są, bet taip ėji­mas yra la­bai pa­pras­tas.

A. PALIONIS (LSDDF). Kęs­tu­ti, no­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tas pro­ce­sas vyks­ta jau ir da­bar, ir ne tik su so­dų ben­dri­jų na­riais. Mes no­ri­me, ka­dan­gi yra tei­sė­ti lū­kes­čiai tų žmo­nių, ku­riems bu­vo su­for­muo­ti skly­pai, mes no­ri­me, kad so­dų ben­dri­jos pa­skelb­tų vie­šai ši­tą in­for­ma­ci­ją, kad skly­pai yra su­for­muo­ti tiems žmo­nėms. Gal jie at­si­lieps, tie, ku­riems yra su­for­muo­ta, ir duo­da­me lai­ko iki 2023 m. sau­sio 1 d. O jei­gu ne, ta­da vals­ty­bė pe­ri­ma ir juos par­duo­da auk­cio­no bū­du.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai po pa­tei­ki­mo dėl Že­mės ir Že­mės re­for­mos įsta­ty­mų. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ar ga­li­me leis­ti mi­nist­rui pa­teik­ti dar ir Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mo pro­jek­tą?

A. PALIONIS (LSDDF). Čia iš­vis la­bai trum­pas.

PIRMININKĖ. Su­tin­ka­me? Su­tin­ka­me.

 

12.49 val.

Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mo Nr. VIII-1159 8, 81 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 7 straips­nio pripa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4735 (pa­tei­ki­mas)

 

A. Pa­lio­nis – Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mo projektas Nr. XIIIP-4735.

A. PALIONIS (LSDDF). Pro­jek­tas yra su­si­jęs su ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ma­ži­ni­mu. Ka­dan­gi da­bar re­gist­ruo­jant ūki­nin­ko ūkį dar rei­kė­jo vi­są lai­ką į by­lą seg­ti ir po­pie­ri­nius do­ku­men­tus, o ka­dan­gi vals­ty­bės įmo­nė Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo ver­slo cen­tras ir sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai da­bar tu­ri ga­li­my­bę skait­me­ni­zuo­ti pa­teik­tus do­ku­men­tus, tei­kė­jų pra­šy­mus ir prie jų pri­de­da­mus do­ku­men­tus, juos su­kel­ti į skait­me­ni­zuo­tą duo­me­nų ba­zę, to­dėl siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti re­gist­ro nuo­sta­tuo­se nu­ro­dy­to rei­ka­la­vi­mo ūki­nin­kų pa­teik­tus po­pie­ri­nius pra­šy­mus sau­go­ti ūki­nin­ko ūkio by­lo­je.

PIRMININKĖ. La­bai trum­pas, aiš­kus įsta­ty­mo pro­jek­tas. S. Gent­vi­las. Ne­ma­tau sa­lė­je. E. Pu­pi­nis. Pra­šom klaus­ti.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš no­riu pa­si­tiks­lin­ti. Iš tik­rų­jų ne­ma­čiau, ne­žiū­rė­jau vi­so teks­to, bet vie­nas da­ly­kas – pa­teik­ti po­pie­ri­nį va­rian­tą ir ne­pa­teik­ti jo, o ki­tas da­ly­kas – ap­skri­tai ne­pa­teik­ti. Aš no­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti. Vis dėl­to ar tie pa­tys rei­ka­la­vi­mai…

A. PALIONIS (LSDDF). Rei­ka­la­vi­mai iš­lie­ka tie pa­tys, tik ne­rei­kia tų…

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš­lie­ka tie pa­tys.

A. PALIONIS (LSDDF). …do­ku­men­tų sau­go­ti po­pie­ri­nių va­rian­tų.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Su­pra­tau, tik dėl do­ku­men­tų sau­go­ji­mo.

A. PALIONIS (LSDDF). Taip.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dė­ko­ju ger­bia­mam mi­nist­rui. Mo­ty­vai po pa­tei­ki­mo dėl Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mo. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra.

Pra­šau vi­sų dė­me­sio. Da­bar grįž­ta­me prie dar­bo­tvarkės.

 

12.51 val.

Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1212 2, 8, 45, 47 ir 48 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 491 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4799, Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1691 20 ir 21 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4800, Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo Nr. I-1508 pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4801, 2020 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2694 9 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4802, Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-1257 pa­pil­dy­mo 111 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4803 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bu­vo pa­teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai, bal­suo­si­me dėl jų. Mo­ty­vai taip pat bu­vo iš­sa­ky­ti. Mi­nist­ras V. Ša­po­ka pa­tei­kė Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4799 ir ly­di­muo­sius Pen­si­jų kau­pi­mo, Vals­ty­bės sko­los, Vals­ty­bės biu­dže­to ir Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mų pro­jek­tus. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šom bal­suo­ti po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 93 Sei­mo na­riai: už – 65, prieš – 1, su­si­lai­kė 27. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Ąžuo­las siū­lė svars­ty­ti šiuos įsta­ty­mų pro­jek­tus pa­pras­ta tvar­ka. Ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

Da­bar rei­kia pa­skir­ti ko­mi­te­tus. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas dėl vi­sų šių įsta­ty­mų pro­jek­tų. Pri­ta­ria­me. Dėl pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų – R. J. Da­gys ir, ma­tau, R. Ša­la­še­vi­čiū­tė, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė. To­dėl su­teik­siu žo­dį ger­bia­mai pir­mi­nin­kei. Pra­šau.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ka­dan­gi tai lie­čia pen­si­nin­kus ir yra la­bai jaut­rus klau­si­mas, bu­vo iš­sa­ky­ta daug pa­sta­bų, pra­šo­me kaip pa­pil­do­mą pa­skir­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ma­tyt, R. J. Da­gys no­rė­jo pa­siū­ly­ti tą pa­tį. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad kaip pa­pil­do­mas bū­tų So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas? Dė­ko­ju. Ta­da, ger­bia­mi ko­le­gos, svars­ty­mo da­tą, be abe­jo, ten­ka vė­lin­ti. Ar spė­tų ko­mi­te­tai 19 die­ną ar­ba… (Bal­sai sa­lė­je) 21 die­ną. Pa­gal vi­są lai­ką ir iš­va­dų pa­tei­ki­mą bū­tų 21 die­na. Pri­ta­ria­me? Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

 

12.54 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4770, Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 12 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4771 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį pa­tei­kė kaip kom­plek­si­nį – Že­mės įsta­ty­mo ir Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo pro­jek­tus Nr. XIIIP-4770 ir Nr. XIIIP-4771 – A. Pa­lio­nis. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Pro­jek­tas Nr. XIIIP-4770 – dar­bo­tvarkės 2-9.1 klau­si­mas. Tech­ni­ka taip grei­tai ne­su­si­gau­do kaip jūs. Da­bar bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 96, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­mo nė­ra nu­ma­ty­ta ir nie­kas ne­siū­lo pa­pil­do­mo. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 9 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­taria­me.

 

12.55 val.

Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mo Nr. VIII-1159 8, 81 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 7 straips­nio pripa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4735 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ir pas­ku­ti­nis šian­dien pa­teik­tas pro­jek­tas – 2-10 klau­si­mas. Tai Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4735. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių ir vien­bal­siai po pa­tei­ki­mo pri­ta­rė Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mo pro­jek­tui. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pri­ta­ria­me. Pa­pil­do­mo nė­ra nu­ma­ty­ta. Nė­ra pa­siū­ly­mų? Nė­ra. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 9 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ry­ti­nį po­sė­dį bai­gia­me. No­ri­te re­gist­ruo­tis? Ma­lo­niai pra­šau. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 94 Sei­mo na­riai. Ry­ti­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas) Dė­ko­ja­me.


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.