Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 374
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame gegužės 14 dienos (antradienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gegužės 14 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF*). Labas rytas, norėčiau paprašyti įtraukti į darbotvarkę Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą Nr. XIVP-3712 dėl investicinės sąskaitos pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas. Dėl LRT įstatymo projekto Nr. XIVP-3546. Kadangi šis klausimas yra atsidūręs Etikos ir procedūrų komisijoje, siūlau laikinai išbraukti.
PIRMININKĖ. Kuris čia yra klausimas? Darbotvarkės 1-10 klausimas. Frakcijos vardu. Daugiau pasiūlymų nematau. Tuomet apsispręskime. M. Lingė siūlo įtraukti į šios dienos darbotvarkę Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3712 dėl investicinės sąskaitos. Kas pritariate, kad šis klausimas būtų įtrauktas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 88: už – 81, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta, kad būtų įtrauktas.
Kitas pasiūlymas yra R. Šarknicko – išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-10 klausimą – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3546. Atkreipiu dėmesį, kad tai tiktai svarstymo stadija, dar ne priėmimas.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbrauktas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 35, prieš – 36, susilaikė 21. Nepritarta, kad būtų išbrauktas. Lieka darbotvarkėje.
Toliau yra nemažai klausimų, kurie nebuvo įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, tai yra darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, darbotvarkės 2-9 klausimas – Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimas, darbotvarkės 2-10 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimas, darbotvarkės 2-11 klausimas – Veterinarijos įstatymo pakeitimas ir darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimas dėl 2027 metų. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad visi šie klausimai būtų svarstomi šios dienos darbotvarkėje? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Ir dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaraujančių, galime pritarti. Taigi darbotvarkei pritarta.
10.04 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2437(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2437(2). Priėmimo stadija. Kiek matau, pasiūlymų čia nėra visiškai. Yra 24 straipsniai, nė dėl vieno iš tų straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl Asmenų duomenų teisinės apsaugos įstatymo niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad balsavimo langas šiandien prasideda nuo 10 val. 50 min.
10.04 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl darbotvarkės 1-3 klausimo niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.05 val.
Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3056(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3056(2). Priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Motyvai. G. Burokienė kalba už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, Pirmininke. Labai džiugu, kad nepraėjo net metai ir įstatymo projektas pagaliau bus priimtas, kad pilnateisiai vaikus auginantys globėjai taip pat galės išeiti motinystės, tėvystės atostogų ir taip palaikyti savo vaikus, globojamus vaikus, kurie nėra užmiršti ir kai jiems sukanka 18 metų. Gerbiami kolegos, labai dėkoju ir kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.06 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3057(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3057(2). Priėmimo stadija. Projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.06 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 4, 5 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3605(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3605(2). Svarstymo stadija. Norėčiau pakvieti pranešėją R. Vaitkų, kuris pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl šio projekto.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gegužės 8 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų dėl šio projekto taip pat nėra, dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.07 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18015 ir 18021 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3301(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3301. Pranešėjai, pirmoji pranešėja yra I. Haase, kuri pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18015 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-3301 ir komiteto sprendimas yra pritarti patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai, už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat kviečiu A. Lydeką, kuris pristatys Užsienio reikalų komiteto išvadą.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas labai atsakingai apsvarstė šį Seimo statuto pakeitimo projektą ir jam pritarė. Ir nepatikėsite, kolegos, pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs. Pataisų nėra, dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.08 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 2061 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2690(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2690. Svarstymo stadija. Vėlgi kviečiu gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto papildymo 2061 straipsniu projektą Nr. XIVP-2690 ir komiteto sprendimas – pritarti patobulintam Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.09 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 221, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 1031, 104, 1052, 1053, 1054, 1061, 108, 113, 114, 115, 1151, 118, 123, 125, 127, 1402, 1408, 1409, 14018, 14019, 14021, 14028 straipsnių ir priedo pakeitimo, 14016, 14019 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2797(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2798(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2797. Čia yra nemažai Seimo narių pasiūlymų, bet pradėsime, bent jau išklausysime išvadas ir diskutuosime. Tai pirmiausia A. Ažubalis – Užsienio reikalų komiteto išvada.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas įstatymo projektą svarstė šių metų balandžio 24 dieną ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Mazuronį. Jo dabar salėje nematau. Galbūt kuris nors Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolega galėtų pristatyti? Yra pirmininkas? Ne, pirmininko nėra. Galiu pristatyti aš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. (Balsai salėje) Virgilijus, teisingai. Prašau, gerbiamas Virgilijau. Pristatykite Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
V. ALEKNA (LSF). Komitetas balsavo. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. J. Džiugelis pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Raudonojo Kryžiaus, Sienos grupės ir kitų socialinių partnerių pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš dar noriu atkreipti dėmesį, kad pristatomos išvados ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimojo.
Kviečiu T. V. Raskevičių, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Žmogaus teisių komitetas svarstė praėjusių metų gruodžio 6 dieną. Komitetas priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Sienos grupės, Seimo kontrolierių įstaigos, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos ir Seimo narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Žmogaus teisių komitetas pritarė, ir pritarti komiteto išvadoms. Šis komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą.
Pereiname prie diskusijos. G. Kindurys yra užsirašęs kalbėti diskusijoje. Kviečiu į tribūną.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymu įvedamos naujos sąvokos ir apgyvendinimo bei kitų priėmimo sąlygų užtikrinimo sistema. Nustatoma, kad laikino apgyvendinimo vieta – tai yra pagal šį įstatymą apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka priėmimą užtikrinanti įstaiga. O priėmimą užtikrinanti įstaiga – tai Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, nurodytiems šiame įstatyme. Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendins Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi įstatyme nurodyti asmenys bus sulaikomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir apgyvendinami priėmimą užtikrinančios įstaigos laikino apgyvendinimo vietose.
Šis projektas, tapęs įstatymu, tikrai gali sukelti tam tikrų problemų, problemų jo įgyvendintojams ir naujos kadencijos valdžiai, nes tas problemas reikės spręsti taisant šį įstatymą. Problemų kils, nes šiose apgyvendinimo vietose bus apgyvendinti ir tie, kuriems bus nustatyta pareiga neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Taigi dėl užsieniečio, nelegalaus migranto, dėl kurio priimtas sprendimas išsiųsti į kilmės šalį, teismui pritaikant siūlomą pakeitimą, bus priimtas sprendimas čia jį apgyvendinti. Neaišku, kaip socialinė įstaiga užtikrins tokiam užsieniečiui atitinkamą režimą bei parengs jį numatytai išsiuntimo dienai, o svarbiausia – užtikrins, kad užsienietis nepasišalintų. Akivaizdu, kad šios funkcijos negalės užtikrinti jokios saugos tarnybos, nes jos neturi jokių administracinių įgaliojimų, pagal kokius tai gali padaryti pareigūnai.
Kita vertus, pareigūnai negali teikti apsaugos režimo užtikrinančios funkcijos socialinėje įstaigoje. Taigi, atsiras grėsmė nevaldomai antrinei migracijai iš priėmimą užtikrinančios įstaigos laikino apgyvendinimo vietų, bus mažesnis sėkmingų išsiuntimų į kilmės šalį operacijų skaičius. Atsiras didelė administracinė našta Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri reikalaus papildomų žmogiškųjų ir finansinių išlaidų. Atvykęs į priėmimą užtikrinančios įstaigos laikinojo apgyvendinimo vietą, galimos situacijos, kai užsienietis tiesiog pasišalins. Kai pasišalinęs užsienietis bus sulaikytas, Valstybės sienos apsaugos tarnybai teks kreiptis į teismą ir vėl iš naujo organizuoti visą išsiuntimo procesą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu teismai gana dažnai keičia užsieniečiui taikytą sulaikymo priemonę į alternatyvią sulaikymui, nustatydami pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietos. Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sulaikymas ir alternatyvi sulaikymui mano paminėta priemonė iš esmės pagal savo intensyvumą ir sąlygas prilyginama sulaikymui. Taigi, ši socialinė įstaiga ir toliau turės užtikrinti tam tikrą režimą ir saugumą, ką, kaip minėjau, bus sunku užtikrinti.
Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad prieglobsčio prašytojai prašymus suteikti prieglobstį pateikia pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką apgyvendinant laikinojo apgyvendinimo vietose. Taigi, vėl neaišku, kaip socialinė įstaiga tokiems prieglobsčio prašytojams užtikrins atitinkamą režimą bei užtikrins Migracijos departamento vykdomų procedūrų tęstinumą. Dėl to per prieglobsčio procedūros nagrinėjimo laikotarpį prieglobsčio prašytojai pasišalins iš laikinojo apgyvendinimo vietų į kitas Europos Sąjungos šalis, tačiau vėliau pagal reglamentą „Dublinas III“ bus grąžinti atgal į Lietuvą. Migracijos departamentas vėl atnaujins ir nagrinės prieglobsčio prašymą. Kaip ir minėjau, tai sukels didesnę administracinę naštą Migracijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri reikalaus papildomų žmogiškųjų ir finansinių išlaidų. Taigi, projektas labai abejotinas, galintis sukelti daugiau problemų nei naudos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl šio projekto yra nemažai pataisų, kaip jau minėjau, todėl mes svarstysime balsuoti numatytu laiku, kuris prasidės nuo 10 val. 50 min.
10.18 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3715, Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 15 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3716 (pateikimas)
O dabar norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą ministrę E. Dobrowolską, kad pristatytų 1-12.1 klausimą bei lydimąjį. Tai yra Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3715 bei lydimasis. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pateikti įstatymų projektus kartu su kolegomis. Parengimą paskatino Generalinės prokuratūros identifikuotas teisinio reguliavimo neišsamumas taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir dėl to galinčios susiklostyti nukentėjusių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų situacijos. Kaip mes matome, atsižvelgiame į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekse nustatytą reikalavimo patenkinimo eilę civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje dažniausiai priskiriami paskutinei kreditorinei reikalavimų patenkinimo eilei. Atitinkamai įsigaliojus naujai redakcijos nuostatai susiklostytų situacija, kai, kaltininkui turint kitų kreditorinių reikalavimų, dėl kurių jau vyksta priverstinis išieškojimas, vykdymo procesas nebūtų stabdomas net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Atitinkamai norėtume ištaisyti šias klaidas.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad susiklosčiusi praktika teisiškai nėra teisinga, kadangi nėra būtina kiekvienu atveju reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, kad nusikalstamu būdu užvaldytas turtas būtų grąžinamas savininkui ar teisėtam valdytojui. Šie įstatymų pakeitimai – pakankamai techninio pobūdžio, bet leistų užtikrinti galimybę, kad būtų būtent papildomi pagrindai, tai yra nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui. Teisės departamentas nei dėl pagrindinio įstatymo, nei dėl lydimojo pastabų neturi. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus, jeigu turėtumėte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti tik vienas kolega – V. Mitalas. Prašau.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Ačiū ministrei už pristatymą. Džiaugiuosi, kad projektas parengtas įsiklausius į Generalinės prokuratūros pastabas.
Norėčiau paklausti, ar bendradarbiaujant Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai planuojama dar daugiau tokių bendradarbiavimo vaisių, kokių nors įstatymų, pateikti? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Tiek Teisingumo ministerija, tiek atskiri Seimo nariai tikrai gauna tiek didesnės, tiek mažesnės apimties pasiūlymų iš institucijų. Jeigu kalbėtume apie didesnės apimties, tai trys Baudžiamojo kodekso dalys jau yra pateiktos Seime: dvi yra priimtos, trečioji dar yra svarstoma TTK. Dėl atskirų mažesnių straipsnių pakeitimo kiekvieną kartą yra diskutuojama arba ministerijose, arba Seime su atskirais Seimo nariais, kaip mes, įvertinę poreikį, galėtume judėti, ypač kad šiandien mūsų teikiami du įstatymų projektai turėtų būti priimti ir svarstomi dar pavasario sesijoje. Priešingu atveju, įsigaliojus kitoms nuostatoms, liepos 3 dieną turėtume situaciją, kai nebūtų galima užtikrinti nukentėjusiųjų teisių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų daugiau niekas nenori klausti. Motyvai po pateikimo. Niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.21 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3712 (pateikimas)
Matau, kad salėje yra M. Lingė, tai dabar norėčiau pakviesti jį į tribūną, kad pristatytų 2-6 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3712.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kaip buvo apsispręsta, yra teikiamas Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Turiu iš anksto pasakyti, kad Seimas dėl šios dalies jau yra balsavęs, kai pritarė po pateikimo Vyriausybės mokesčių reformos paketui. Šie pasiūlymai buvo įtraukti kaip sudedamosios dalys. Matant, kad dar nėra visiško politinio sutarimo dėl viso paketo, norima bent jau išbraukti iš jo dalį ir pateikti tos apimties, dėl kurios gali atsirasti didesnis konsensusas ir sutarimas. Juo labiau kad po šia kelių Seimo narių iniciatyva, kurią inicijavo ministrė G. Skaistė, pasirašė įvairių frakcijų atstovai.
Sprendžiama problema, kad, rinkos dalyvių nuomone, viena iš pasyvaus investavimo į finansinius produktus priežasčių yra sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas. Investavimo pajamos, viršijančios 120 VDU, jei netaikomos lengvatos, yra apmokestinamos 15 % arba 20 % tarifu. Šios pajamos apmokestinamos tame mokestiniame laikotarpyje, kada yra gaunamos. Tačiau produktų įsigijimo išlaidas leidžiama atimti tik tada, kai produktai parduodami arba perleidžiami. Taigi nutinka atvejų, kai pardavus produktą patiriama nuostolių, o investavimo pajamos vis tiek yra apmokestinamos. Stebime tendencijas, kad atsiranda vis naujų finansinių rinkos produktų, taigi plėsti ir supaprastinti investicijų aplinką, investavimo aplinką tikrai yra prasmingas ir svarbus kelias, norint išlaikyti ir šalies konkurencingumą. Paminėtina, kad toks šiuo projektu siūlomas mechanizmas Latvijoje, Estijoje jau galioja apie dešimt metų.
Taigi pagrindiniai pasiūlymo elementai yra šie. Siūloma keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką. Apmokestinamas būtų tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išimtos ir uždirbtos pelno lėšos. Gyventojų pajamų mokestis atsirastų tik tada, jei išimama įnašą viršijanti suma ir tik nuo uždirbto pelno. Pavyzdžiui, jeigu įnašas į investicinę sąskaitą yra 4 tūkst., išimame 5 tūkst. 200, tai gyventojų pajamų mokestis būtų mokamas nuo 1 tūkst. 200 eurų, pritaikius tą 15 % tarifą. Gyventojai neprivalėtų atidaryti specialios tikslinės sąskaitos. Kaip investicinė sąskaita būtų laikoma bet kuri gyventojų sprendimu VMI deklaruota sąskaita.
Siūloma neriboti per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų sumos. Jei gyventojas kaip investicinę sąskaitą deklaruotų kelias sąskaitas, per šias sąskaitas gautas investicijų rezultatas būtų apskaičiuojamas bendrai, o pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos bendra galiojančia tvarka (iki šiol galiojančia tvarka). Taip pat projekte peržiūrimos atskiriems investavimo produktams taikomos pajamų lengvatos. Lengvatos yra dvi: pirmoji lengvata – III pensijų pakopos pensijų fondų produktams, antroji lengvata – gyvybės draudimo produktams. Šiuo metu gyventojas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, taip pat į pensijų fondus per mokestinį laikotarpį sumokėtas sumas, neviršijančias 1 tūkst. 500 eurų.
Lietuvos bankas yra teigęs ir konstatavęs, kad lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios. Gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansinėmis įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius. 2023 metais Lietuvos bankas, atlikęs investicinio gyvybės draudimo produkto platinimo tyrimą, nurodė, kad dažnai klientui yra siūloma jo poreikių neatitinkanti gyvybės draudimo sutartis, taip pat nenurodoma, kad tiesiogiai ar netiesiogiai atsiskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 % sumokėtų draudimo įmokų, tačiau kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Taigi siūlymas dėl šios dalies skambėtų taip, kad ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokos taikomos lengvatos būtų siūloma atsisakyti palaipsniui, o lengvatą taikyti ateinančius dešimt metų iki 2024 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutartims. Taigi šio pasiūlymo bendrą naudą galima vertinti taip, kad 83 % investuotojų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, kad investicinės sąskaitos įteisinimas labiausiai paskatintų esamų investuotojų aktyvumą ir padėtų pritraukti daugiau naujų investicijų į Lietuvos kapitalo rinką. Patrauklumą lems deklaracijos paprastumas ir patogumas, todėl ypač svarbu, kaip tai bus įgyvendinta jau poįstatyminiais aktais. Kviečiu palaikyti šį teikiamą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą projektą. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Mitalas, ruošiasi E. Pupinis.
V. MITALAS (LF). Dėkoju. Dėkoju už pristatymą. Be abejo, kad investicinė sąskaita – seniai lauktas instrumentas. Jam būtinai reikia pritarti, bet jūsų norėčiau paklausti apie III pakopą mūsų dabar svarstomų ir kitų įstatymų šviesoje. Visi supranta, kad pay as you go principu grįsta „Sodros“ sistema nebegalės išvežti tiek daug, matydami demografines tendencijas. Dėl to kitos Vakarų valstybės kaupimo sistemą natūraliai laiko sudėtine pensijų sistemos dalimi. Lietuvoje turime situaciją, kur II pakopa yra taranuojama viešosios opinijos ir įvairių sprendimų, jos ateitis šiek tiek neaiški. Pasakysiu taip, kad dabar III pakopos lengvatą siūloma naikinti šiuo įstatymu. Kaip čia pasakyti, Mindaugai, ar jums nėra baisu, kad mes neinformuotiems, mažiau informuotiems žmonėms, kurie nori kaupti, taip, kaip sakyti, sumažinsime paskatas ir iš tikrųjų tą kaupimą tiktai dar labiau apribosime, naikindami šitą III pakopos lengvatą? Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Matyt, būtų kelios dalys. Informuotumas, be abejonės, yra labai svarbus. Svarbiausia, kad tas informuotumas būtų pagrįstas paties produkto tikslingumu, kodėl jisai yra reikalingas ir naudingas gyventojui. Turbūt yra tikrai nenuneigiamas tikslas, kad kaupti yra svarbu ir kad žmonės kauptų ne dėl kokių nors kitų paskatų – būtent dėl papildomų pajamų senatvėje, o ne dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kuri dažnai tarsi yra pateikiama kaip toks susigundymo momentas. Išties toms sutartims, kurios jau sudarytos dabar ir kurios būtų sudarytos iki šių metų pabaigos, tiesiog išliktų tokia tvarka dešimt metų, galiotų ir būtų taikoma ta paskata, tikrai dar, matyt, būtų aiškios įvedamos iš anksto taisyklės, bet ateityje bet kokius finansinius produktus turime gryninti taip, tai yra eidami tuo keliu, kad jie turėtų tik savo tikslingumą ir pirminę paskirtį.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Nagienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų turbūt jau visi žinome, kad priimant įstatymus būna tam tikrų finansinių problemų. Jeigu nėra problemų dėl biudžeto pajamų, tai atsiranda dėl administravimo tam tikrų kaštų. Ar tos pasekmės, biudžeto netekimai ir administraciniai kaštai, iš tikrųjų pasikeis, ar tą patį darysime ir su tais pačiais resursais? Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Lengvatos, be abejonės, lengvatų įstatymas netgi taupytų biudžeto pinigus ir būtų galima nukreipti toms reikmėms, kurioms trūksta, o trūksta, visi susiduriame ir žinome, daug kam, čia būtų daugiau net ir galimybė sutaupyti iš lengvatų. Pati investicinė sąskaita, suprantame, yra tik patogesnis būdas administruoti, kas dabar yra tikrai gana sudėtinga ir keblu, ir patiriama netgi nuostolių. Tai ta pasikeitusios formos apmokestinimo tvarka, kai yra apmokestinamas tik galutinis produktas, tai yra iš investavimo uždirbtas pelnas, tikrai supaprastintų ir palengvintų pačią tvarką tiems žmonėms, kurie norėtų pabandyti investuoti į įvairius produktus, iš to uždirbti ir tiesiog atsiskaityti. Dažniausiai dėl ko yra priimami tie sprendimai nesiimti vienos ar kitos aktyvesnės investavimo veiklos? Būtent dėl sudėtingų procedūrų. Šiuo projektu tikrai einame paprastinimo keliu.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi T. Tomilinas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, trūksta informavimo, ir šiandien to informavimo trūksta. Tarkime, kalbėsiu apie III pakopą. Aš įnešu savo pinigus, įnešu, sakysime, prikalbina, investuoju į III pakopos pensijų fondus ir po to noriu nutraukti sutartį anksčiau, negu numatyta sąlygose, ir niekas nepasako, kad man reikės dar sumokėti 15 % pajamų mokesčio. Realiai šiandien, jeigu mes priimame ir naikiname lengvatą, man labai įdomu, kaip dėl pensijų investicinės sąskaitos, kaip bankai, kaip III pakopos fondai informuos gyventojus ir informuos dalyvius? Būtent, ne tai kad smulkiomis raidelėmis… Kaip jūs įsivaizduojate, kokia ta diskusija bus? Dažniausiai parašoma taip, kad vos įskaitai tas papildomas sąlygas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Manau, kad kai eisime į komitetą, tikrai galėsime aptarti tą klausimą, išsikelti vieną ir aptarti, ar galbūt reikėtų papildomo įstatymo nuostatos patikslinimo, ar pakaktų aiškiau patvarkyti įgyvendinimo tvarką.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas komiteto pirmininke, pranešėjau, aš turiu tokį platesnį klausimą. Kaip mes žinome, investicinė sąskaita yra tik tos sudužusios mokesčių reformos šukės. Man įdomu, o kodėl jūs neatėjote su projektu dėl kitų mokesčių reformos elementų, galbūt kai kas būtų perėję? Mes gi dabar visi ieškome tų papildomų pinigų ir galvojame, kaip finansuoti krašto apsaugą ir nemažinti finansavimo visam kitam. Galbūt kai kurie elementai tos mokesčių reformos, kad ir pajamų sumavimas, galėtų pereiti bent jau po pateikimo? Tai kodėl priėmėte tokį sprendimą visiškai (…) mokesčių reformą ir atnešti tik vieną jos gabalėlį? Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Netgi sprendžiant dėl šios dalies buvo tokių matymų, kad gali eiti tik viena investicinė sąskaita, tiesiog įteisinkime tokį produktą ir turėkime. Mes bandėme vis tiek sistemiškiau pasižiūrėti. Kadangi kalbama apie investavimo produktus, tai kad tą investavimo aplinką turėtume lygesnę, konkurencingesnę, be kokių nors išskirtinių privilegijų atskiriems produktams, pasiūlėme dar prijungti ir lengvatos dalis, kurios netgi būtų naudingos ir valstybės biudžetui. Tai toks mažas komplektėlis supaketuotas.
Dėl platesnio, aš manau, klausimas yra artimoje perspektyvoje svarstytinas, dar netgi šitoje sesijoje, kai ateis išgrynintas Vyriausybės matymas dėl to vadinamojo paketo, kaip iš atskiro fondo finansuoti gynybos biudžetą, jame gali būti pačių įvairiausių priemonių. Akcentuoju, matyt, tą momentą, kad norima teikti tai, kas turėtų palaikymą ir tą reikalingą balsų skaičių, kad neturėtume tik teikimo proceso, bet kad galėtume turėti rezultatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 3421, 3422, 3423, 3424, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 34210 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3740 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą K. Navicką, kad pristatytų darbotvarkės 2-8 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3740. Prašau.
K. NAVICKAS(TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Dar praeitą Seimo rudens sesiją, paskutinėmis dienomis, buvo pateiktas Augalų apsaugos įstatymo pakeitimų paketas, kuriame yra numatytos sankcijos ir instrumentai vykdyti prevencinę veiklą, kad į rinką nepatektų falsifikuotų ar savo sudėtimi neidentiškų augalų apsaugos priemonių. Svarstymo metu Seimo Teisės departamentas pateikė pastabą, kad šiam įstatymui trūksta įgalinimo, teisinio įgalinimo instrumento. Tai yra teikiami susiję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriuose yra nustatyta administracinė atsakomybė už augalų apsaugos produktų įvežimą, vežimą, saugojimą, tiekimą į rinką ir naudojimą.
Aš galiu tik kelis aspektus paminėti, kad dabar, kai tarnyba išaiškina neteisėtus arba galimus atvejus dėl falsifikuotų produktų, ji negali priimti, taikyti administracinės atsakomybės, įvertinusi tai, kad galiojančiame teisiniame reglamente, įtvirtintame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, nėra numatyta administracinių nuobaudų, susijusių su tarnybos pareigūnų privalomų nurodymų uždrausti įvežti, vežti, saugoti, tiekti rinkai, naudoti augalų apsaugos produktus…
Kita dalis. Suteikiama ir muitinės pareigūnams instrumentų tais atvejais, kai į rinką yra bandoma įvežti produktų iš trečiųjų šalių, ne iš Europos Sąjungos narių. Tai čia tiek būtų trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti tik vienas kolega. Prašau, klausia gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų turbūt sertifikuoti labai svarbu, bet ir kokybė labai svarbu, nes buvo čia tokių įvairių pamąstymų, kuomet kai kurie verslininkai vežė ne visai kokybiškus produktus. Tai iš tikrųjų kaip šioje srityje? Ar tikrai Administracinių nusižengimų kodeksas visiškai sutvarkytas, ar taip pat reikėtų bausti, kadangi nuo to kenčia ir ūkininkai? Ar šitoje srityje yra pakankamas patikrinimas? Ačiū.
K. NAVICKAS(TS-LKDF). Matote, dėl šios problemos sprendimo čia vyksta dabar diskusijos bendra apimtimi. Augalų apsaugos įstatymo svarstymas rytoj bus tęsiamas, nagrinėjamas Kaimo reikalų komitete. Čia Administracinių nusižengimų kodekso dalis yra susijusi su įgalinimo instrumentais. Bet tai, ką jūs paminėjote, pati problema, aišku, yra didelė, nes falsifikuoti arba chemine sudėtimi neatitinkantys… augalų apsaugos preparatai kelia riziką, didelę riziką per maistą patekti į žmonių organizmą arba į gyvąją aplinką. Tai toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.38 val.
Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3665 (pateikimas)
Dabar norėčiau paprašyti įstatymo projektą pristatyti gerbiamą M. Ošmianskienę. Tai yra 2-10 klausimas – Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3665. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai ir narės, šiuo metu teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi visi asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, arba kitaip dar – 0,25 % dalyvumo lygis. Tačiau senatvės pensijos amžių sukakę asmenys tokią teisę turi tik tada, jeigu jiems nustatytas nuo 0 iki 15 % dalyvumas. Ši nuostata atsirado, matyt, besikeičiant teisės aktams, ji yra diskriminacinė amžiaus ir negalios atžvilgiu. Todėl siūlau šią neteisybę ištaisyti ir numatyti, kad antrinę teisinę pagalbą turėtų teisę gauti visi asmenys su negalia, kuriems yra nustatytas nuo 0 iki 25 % dalyvumo lygis, arba, kitaip sakant, sunki negalia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Ar yra? Labai atsiprašau. E. Pupinis kalba už. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų norėčiau pasakyti tik tiek, kad Peticijų komisija taip pat svarstė šį pasiūlymą, gautą iš piliečio, ir buvo priimtas Seimo nutarimas vis dėlto pritarti tam siūlymui. Tai tikrai pritariame. Mes irgi rengėme įstatymo projektą, bet dabar jau jo nereikės rengti. Dėkui už tai, kad rengėte. Ačiū, sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
10.40 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 5 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3757 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar turime šiek tiek laiko iki balsavimo lango, todėl norėčiau paprašyti gerbiamą J. Urbanavičių, kad pristatytų 2-12 klausimą – Veterinarijos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3757. Pateikimas. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Tai labai trumpas ir aiškus Veterinarijos įstatymo projektas. Yra susiklosčiusi tokia situacija, kad perskirstytos funkcijos tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos: ūkiniai gyvūnai yra likę Žemės ūkio ministerijos žinyboje, o gerovės gyvūnai, sakykime, augintiniai gyvūnai perėjo į Aplinkos ministerijos žinybą. Liko Veterinarijos įstatymas nepakeistas ir dėl rezidentų atlyginimų finansavimo taip pat liko Žemės ūkio ministerijai, nors jau kuruoja gyvūnų gerovės sritį Aplinkos ministerija. Tai tiesiog norime patobulinti, patikslinti šį įstatymo projektą, kad būtų galima finansuoti rezidentų atlyginimus ir kitas išlaidas, suderinus su Aplinkos ministerija, iš Aplinkos ministerijos lėšų. Šiaip tikrai tam įstatymui yra pritaręs ir aplinkos ministras, ir žemės ūkio ministras, yra viskas suderinta. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti vienas kolega. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Smagu, kad suderinta, bet iš tikrųjų, na, sistema funkcionavo iki šiol, kodėl čia tos didelės problemos, nes čia, kiek suprantu, daugiau kaip ir žemės ūkio – vis tiek, na, augintiniai, vienaip ar kitaip jie daugiau yra žemės ūkio sritis, negu aplinkos. Tai kokia šiuo atveju pagrindinė problema buvo, kodėl toks perskirstymas reikalingas? O paprasčiausiai, na, žinote, yra ir tokia nuostata: jeigu gali nekeisti, tai nekeisk. Tai koks čia tas pagrindinis reikalas? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerai. Gerbiamas Edmundai, labai trumpai. Kaip žinote, yra ir Gyvūnų gerovės namai atidaryti Kauno rajone, ir Aplinkos ministerija ten nemažą dalį finansavo. Buvo tarp ministerijų susitarimas, kad būtent šią sritį daugiau prižiūrės ir finansuos Aplinkos ministerija. Tai čia to pasekmė ir toliau einant tęsiami darbai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau jūsų niekas neužsirašė klausti. Dėl motyvų taip pat užsirašiusiųjų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.43 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3744 (pateikimas)
Matau, kad gerbiamas V. Rakutis yra salėje, tai norėčiau pakviesti pristatyti Švietimo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3744, darbotvarkės 2-11 klausimą. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, noriu pristatyti pakeitimą, kokį buvome priversti padaryti ir Jaunimo pilietinio patriotinio ugdymo laikinojoje grupėje kartu su Krašto apsaugos ministerija, taip pat su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Problema yra tokia, kad prieš daugiau nei metus Seime buvo priimtas toks konceptas, kad kadetų mokyklos, regioninės mokyklos, turi būti savivaldybės žinioje. Jau tuo metu ir aš reiškiau didelę kritiką, kad toks sprendimas neatitinka realios mokyklos padėties, nes mokyklos yra regioninės ir labai retai kada yra sprendžiamas bendrabučio klausimas, kadangi savivaldybė nėra suinteresuota rūpintis vaikais, atvažiuojančiais iš kitų savivaldybių.
Mūsų situaciją paskatino taip pat ir padėtis Kaune, kai tiek Švietimo ministerija, tiek Kauno savivaldybė tos mokyklos tiesiog nenorėjo ir gerai veikiančios mokyklos padėtis pasidarė labai neaiški, nes abu steigėjai nemato galimybės ja rūpintis. Na ir šiuo atveju kilo idėja, kad… ir ne tik idėja, bet ir Krašto apsaugos ministerijoje vyko tam tikri pokyčiai, kurie nulėmė, kad buvo sugalvotas kitas modelis, tai yra šalia savivaldybių kadetų mokyklų atsiranda vyriausybinės kadetų mokyklos, kurios jau iš tikrųjų turi regioninių mokyklų ar net nacionalinių mokyklų pobūdį. Taigi Krašto apsaugos ministerija, kaip vienintelis steigėjas, prisiima atsakomybę už tolesnį šios mokyklos vystymą. Tai mūsų pakeitimas Švietimo įstatymo: būtent kad atsiranda naujas tipas – valstybinės kadetų mokyklos, o Krašto apsaugos ministerija pradžioje Povilo Plechavičiaus mokyklos imtųsi, bet prisidėtų prie viso tinklo vystymo. Tokia yra šiandieną padėtis, toks yra sprendimas. Kaip ilgai dirbęs prie šio klausimo, galiu pasakyti, kad iš tikrųjų tai yra vienintelis teisingas sprendimas mūsų kultūrinėje situacijoje, kurioje kadetų mokyklos visada yra siejamos ne su savivaldybe, bet su valstybe. Dėkoju. Pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Nagienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai šaunu, kad atsiranda politinė valia, nes pagrindinis klausimas buvo, kas finansuos tas mokyklas. Kaip žinome Kauno variantą, tai savivaldybė kažkodėl atsisako.
Norėčiau paklausti, kiek, jūsų manymu, vis dėlto galėtų atsirasti tokių regioninių mokyklų? Aš tikrai galvoju, kad Aukštaitijoje, pavyzdžiui, Utenos centre galėtų atsirasti kadetų mokykla, nes manyčiau, kad jie galėtų rengti ne tik galbūt kariuomenei, bet apskritai kitoms šiek tiek sukarintoms struktūroms žmones, kurių tikrai trūksta. Šiuo atveju tikrai sveikinu. Vis dėlto, kaip jūs galvojate, kiek gali Krašto apsaugos ministerija tokių regioninių mokyklų turėti? Ačiū.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Edmundai, iš tikrųjų kadetų mokyklos nėra karo mokyklos, kaip kartais yra galvojama. Tai yra mokyklos, naudojančios kadetų ugdymo metodą. Iš esmės tai visos dienos mokykla, kurioje yra tam tikros taisyklės, uniformos ir taip toliau, bet jos nerengia karių. Jų visiškai ne toks uždavinys, bet jos parengia valstybės žmones. Iš patirties yra žinoma, kad būtent šita savybė yra tų mokyklų išskirtinis bruožas.
Dabar kokio dydžio galėtų būti tinklas? Mes ne vieną kartą diskutavome tuo kūrimo klausimu ir yra kalbama apie kelias mokyklas, kad nebūtų jų be galo, nes tada nebus įmanoma jų visų išlaikyti, tai labai prislėgs KAMʼo biudžetą. Bet reikėtų žiūrėti du dalykus, kas nori ir kas gali, nes, kaip rodo patyrimas, mažame miestelyje sunku tokiai mokyklai išlikti. Jūs teisingai pastebėjote, kad Aukštaitijos regione tikrai panašios mokyklos nėra. Žinau, buvo kelios iniciatyvos iš Utenos, kad ten steigtų tokią mokyklą. Reikia žiūrėti, nes vis tiek tai yra vaikai. Tai nėra žmonės, turintys jau 19 ar kiek metų, jiems reikia ir namo parvažiuoti.
Kas, mano supratimu, dar yra labai svarbu, kad jie formuoja tam tikrą regioninę sąmonę. Tai yra labai svarbu, kad žmonės, susiję su savo kraštu per žygius, per stovyklas, per susitikimus su garsiais žmonėmis… Tokiu būdu mes formuojame ir stiprią regioninę sąmonę, ko Lietuvoje labai reikia.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi V. Targamadzė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, man vakar kaip tik teko būti Alsėdžiuose, dėl kurių, mes žinome, dabar kolega Jonas yra įregistravęs įstatymo pataisą, kad skyrius būtų pripažintas kaip kadetų skyrius.
Kaip jūs galvojate, ar nereikėtų mums jų visų (mes šiandien turime tris kadetų mokyklas) vienodai padaryti taip, kad jos būtų valstybinės?
Dar kitas klausimas. Kadangi ten yra problema, mes žinome, dėl ko jie daro tą skyrių, dėl to, kad išspręstų klausimą dėl 3–4 klasės 21 moksleivio. Kaip galvojate, galbūt net ir tinklo pertvarkos taisyklėse, kuriose yra numatytas mokinių skaičius, jis galėtų būti mažesnis tol, kol mes įsivažiuosime, kaip aš sakau, sukurdami šitą tinklą tų mokyklų, nes patriotinis auklėjimas yra labai svarbu, ypač šiandien esant tokiai geopolitinei situacijai? Ačiū.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kalbant apie kolegos Jono pasiūlymą dėl tam tikrų filialų, tai aš pritarčiau dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai yra tokių mokyklų ypač mažesniuose miesteliuose, kurios turi stiprias tradicijas ir galėtų tą daryti, bet ten negalima priversti visų žmonių būti kadetais. Tai būtų labai didelė klaida. Jie tiesiog ieškos kitos mokyklos, jeigu nėra. Dėl to tas filialas gali būti tinkamas, pavyzdžiui, Smalininkų mokykloje. Ten oro pajėgos jau nuo seno, keliolika metų, vysto tam tikrą veiklą, ir ji galėtų būti, pavyzdžiui, Povilo Plechavičiaus mokyklos filialas. Čia seniai mes apie tokius dalykus kalbame. Lygiai taip pat Aukštaitijoje. Todėl manau, kad filialas suteikia tam tikro lankstumo, bet nepriverčia vaikų būti kadetais. Čia yra labai svarbus dalykas, nes per prievartą kadetas negerai.
Kitas dalykas dėl to, kad reikia visą tinklą apgalvoti, kaip jis galėtų veikti vizijos prasme, visiškai jums pritariu. Iš tikrųjų kur yra pavojus? Jeigu mes sumažiname mokinių skaičių, atsiranda pagunda mažoms mokykloms tyčia tapti kadetų, kad išgyventų. Mes ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šito bijome ir visi kiti bijo, kad dėl tokio utilitarinio tikslo nebūtų kuriami kokie nors padaliniai, vaikai užkrečiami kadetų idėja, pasiuvamos uniformos, o paskui viskas užsidaro, nes pradingsta tas reikalas. Taip atsitiko su Klaipėdos laivininkų mokykla. Man teko matyti, kaip jau nurengė tuos vaikus.
Reikia gerai pagalvoti. Aš labai pritariu dėl platesnės diskusijos nubrėžiant aiškią viziją, kaip turėtų vystytis sistema. Visiškai pritariu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi V. Semeška.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Kadetų mokyklos konceptas geras. Įgyvendinimas tikrai būna įvairus, ne visada gal ir pavyksta taip, kaip koncepte numatyta. Aš iš tiesų pritariu šitam dalykui, kad būtų tas pavaldumas. Bet jeigu dabar keičiasi kadetų mokyklų… ir filialų atsiranda, ir taip toliau, ar nėra laikas peržiūrėti tinklo taisykles ir baigti naikinti… pakeisti reikalavimus dėl 21 vaiko 3 klasėje?
Šiaip klausimas yra dėl finansavimo, kaip bus finansuojama? Tai yra labai svarbus klausimas. Savivaldybių tai viskas suprantama, kaip yra finansuojamos, bet kaip valstybinės mokyklos bus finansuojamos? Ačiū.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Valstybinių mokyklų finansavimas, ta bendrojo švietimo sudedamoji dalis, bus kaip ir visų kitų mokyklų, tai yra tas bendrasis ugdymas, kuris vyksta, ir vyks finansuojamas Švietimo ministerijos teikiamomis lėšomis. Tuo tarpu kitas išlaidas, susijusias su infrastruktūra, su specialiuoju rengimu, su neformaliuoju ugdymu, prisiimtų krašto apsaugos sistema šitas išlaidas. Toks yra nusiteikimas. Kadangi tai yra biudžete nesuplanuotos lėšos ir taip toliau, tikėtina, kad pirmiausia tas modelis bus išbandytas su Generolo Povilo Plechavičiaus mokykla, o paskui, matyt, reikalui esant, bus plečiama ir į visą tinklą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai pritartinas projektas. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl savivaldybės taip nenoriai rūpinosi kadetų mokyklomis ir kur čia jūs matote esmę? Juk savivaldybės lygiai taip pat yra valstybės dalis, prisideda prie krašto apsaugos. Dabar norima ir pareigas, ir teises perkelti į Krašto apsaugos ministeriją, kuri realiai turėtų rūpintis ginkluota gynyba. Kur čia nefunkcionuoja savivaldos atsakomybė ir pareiga tokias kadetų mokyklas prižiūrėti, deramai finansuoti ir rūpintis, kad jos veiktų tinkamai ir klestėtų?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Čia, manyčiau, būtų kokie trys atskiri aspektai, kurie nulėmė tokią situaciją, kokia susidarė. Yra tokia problema. Kada mokyklą steigia vienas meras, o jo vietą po rinkimų užimta kitas meras, ir jų tarpusavio santykiai nebūtinai labai geri, ta mokykla tampa nemylimu vaiku. Čia yra toks paprastas paaiškinimas. Tarp kitko, bet kurioje savivaldybės pavaldumo kadetų mokykloje tokia padėtis gali susidaryti. Tai yra tiesiog gyvenimiškas reikalas ir visi, kas susidūrę su savivalda, tai žino.
Antra priežastis yra visai objektyvi. Reikalas tas, kad regiono vaikai, o Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus mokykloje iš tikrųjų yra vaikų iš regionų, iš Marijampolės atvažiuoja, iš labai daug kur, ta geografija yra plati, miestui kyla klausimas, o kodėl mes turime statyti, pavyzdžiui, bendrabutį ir jį išlaikyti, jeigu mūsų savivaldybės vaikai gali namo pareiti ir nereikia jiems tų bendrabučių? Čia kyla toks ūkinis klausimas. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje yra susidariusi tokia situacija, bet ten tas bendrabutis neatsiranda, nors yra vietos, kur būtų galima statyti.
Ir trečia priežastis yra ta, kad mes kartais norime, kad savivaldybės vykdytų valstybės lygio politiką. Nebūtinai taip turi būti. Savivaldybė yra mažas vienetas ir jinai turi savo prioritetus. Šiuo atveju Kauno miestui prioritetas yra miesto ūkinis vystymasis, ir jie tada jau mano, kad ta mokykla, na, kaip jie sako – be mūsų niekam jos nereikia, tos mokyklos. Toks klausimas yra užduodamas ir, tiesą sakant, konkretaus atsakymo į jį nėra. O tuo tarpu kitose savivaldybėse, čia paminėčiau ypač Plungės savivaldybę, meras turi labai stiprų tą tokį suvokimą ir savo pastangomis tą mokyklą palaiko ir ja rūpinasi. Bet tai yra subjektyvus faktorius, merai keičiasi, o mokyklos turi gyventi tikrai daugiau negu dešimt metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašė labai daug Seimo narių kalbėti už. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai tenka pasidžiaugti, kad atsiranda politinė valia steigti mokyklas, kurios tikrai turi tam tikrą paklausą. Galbūt ne visi vaikai nori rengtis uniformas iš anksto, tačiau kadetai – kaip tik tie, kurie galėtų papildyti mūsų įvairias struktūras, ir ne tik sukarintas. Kaip čia buvo paminėta, ruoštume žmones, kurie tarnautų valstybei ir kurie galbūt be baimės dėvėtų uniformą, nes šiuo metu kai kurios struktūros susiduria su tam tikra problema, ieškodamos žmonių. Tai tikrai sveikinu. Manau, kad iš tikrųjų reikia svarstyti apie galimybę regionuose steigti tam tikras mokyklas. Galbūt ne visi regionai galės pavežti, bet iš tikrųjų tartis su savivaldybėmis. Aš, ko gero, tikrai kalbėsiu su Utenos savivaldybe, galbūt būtų galimybė ir čia įgyvendinti tą idėją, nes tikrai žinau nemažai jaunų žmonių, kurie renkasi Karo akademiją, arba kitaip žengia į tarnybą, kur dėvimos uniformos. Tai pritariu ir tikrai siūlau visiems palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, prasidėjo balsavimo langas. Balsuokime dėl Švietimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3744, tai yra darbotvarkės 2-11 klausimas. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
10.57 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2437(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią ir apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2437(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 102, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2437) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3594. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 113, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3594) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3056(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Darbo kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3056(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3056) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3057(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar balsavimu apsispręskime dėl lydimojo darbotvarkės 1-4.2 klausimo – projekto Nr. XIVP-3057. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 109, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3057) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 4, 5 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3605(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3605. Balsuojame.
Balsavo 113: už – 110, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18015 ir 18021 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3301(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-6 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3301. Balsuojame.
Balsavo 110: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
11.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 2061 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2690(3) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-7 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2690. Taip pat svarstymas. Balsuojame.
Balsavo 108: už – 82, prieš – 1, susilaikė 25. Po svarstymo taip pat pritarta.
Jau galime svarstyti 1-8.1 klausimą, tai yra įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, tačiau taip pat pirma galime balsuoti dėl įvykusių pateikimų.
11.01 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3715, Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 15 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3716 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3715. Po pateikimo balsuojame. 1-12.1 klausimas. Sekundėlę, tuoj. Viskas gerai.
Balsavo 109: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 11. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime? Negalime pritarti bendru sutarimu. Ministrė norėtų pasisakyti. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Prašau svarstyti pavasario sesijoje, kad iki birželio galo galėtų įsigalioti ir nebūtų neatitikimo su kitais Civilinio proceso kodekso įstatymais.
PIRMININKĖ. Reikėtų konkrečios datos. Sekundėlę, tuoj pažiūrėsime į mūsų darbotvarkę. Pavyzdžiui, birželio 11 dieną, antradienį.
E. DOBROWOLSKA (LF). Tinka.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetui kaip pagrindiniam ir siūlomai svarstymo datai – birželio 11 dienai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.03 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3712 (pateikimo tęsinys)
Toliau apsispręskime balsuodami dėl pateikto 2-6 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3712.
Balsavo 108: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? M. Lingė norėtų pasisakyti. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia Teisės departamentas buvo pažymėjęs, kad reikia Vyriausybės išvados. Tuomet prašome.
PIRMININKĖ. Ar galime tuomet pritarti siūlomam komitetui, datai ir dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta.
11.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 3421, 3422, 3423, 3424, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 34210 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3740 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3740. Jį pristatė ministras K. Navickas. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 87, prieš – 1, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.04 val.
Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3665 (pateikimo tęsinys)
Toliau apsispręskime balsuodami dėl 2-10 klausimo – Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3665. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.05 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 5 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3757 (pateikimo tęsinys)
Taip pat balsavimu apsispręskime dėl darbotvarkės 2-15 klausimo – Veterinarijos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3757.
Balsavo 107: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Siūloma, kad kaip pagrindinis svarstytų Aplinkos apsaugos komitetas, ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.06 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 221, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 1031, 104, 1052, 1053, 1054, 1061, 108, 113, 114, 115, 1151, 118, 123, 125, 127, 1402, 1408, 1409, 14018, 14019, 14021, 14028 straipsnių ir priedo pakeitimo, 14016, 14019 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2797(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2798(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-8.1 klausimo – prie įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo svarstymo. Pagrindinio komiteto pranešėjas yra A. Ažubalis. Kviečiu į tribūną. Čia turime nemažai Seimo narių pataisų. Diskusijoje buvo užsirašę kalbėti ir jau pakalbėjo kolegos. Taigi pradėkime nuo J. Džiugelio.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Nuo J. Džiugelio pataisos.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas iš esmės siūlymui pritarė, tik pasiūlė patikslinti šią ir kitas kartu teiktas formuluotes. Jos buvo patikslintos, suderinus VRM’o ir SADM’o pozicijas. Sakyčiau, čia viskas gerai. Jeigu teikėjas pritars, tai…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš norėčiau atsiklausti teikėjo gerbiamo J. Džiugelio. Ar pritariama, kad pritartume iš dalies?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip, gerbiama Pirmininke, gerbiamas pranešėjau, pritariu, kad pritartume iš dalies. Taupydamas laiką dėl vedimo tvarkos norėčiau pasakyti, kad visoms pataisoms, kurioms yra pritarta iš dalies, pritariu. Taip pat norėčiau atsiimti vieną pataisą, ji registruota mano vardu ir jai komitetas nepritarė. Siūlyčiau balsuoti tiktai dėl Seimo narių grupės pataisų. Ten yra pasirašiusių dešimt Seimo narių. K. Starkevičius, aš, visų nevardinsiu, nesupykite, bet dėl tos pataisos reikėtų balsuoti, o dėl visų kitų tai siūlyčiau taupant laiką nesustoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti, kad tuomet pritartume iš dalies, tam iniciatorius irgi pritaria ir nereikalauja balsuoti? Nematau prieštaraujančių. (Balsas salėje) Taigi balsuojame dėl ko?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tai sutariame. Pritarimas iš dalies yra. Viskas gerai. Judame toliau. Dėl 2 straipsnio yra T. V. Raskevičiaus pataisa.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir atsižvelgė į pono T. V. Raskevičiaus siūlymą.
PIRMININKĖ. Taip, prašau. Gal gerbiamas T. V. Raskevičius galėtų pristatyti ir pasakyti savo nuomonę dėl pritarimo iš dalies?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju. Komiteto sprendimas pritarti iš dalies tenkina. Dėkoju už konstruktyvią diskusiją komitete.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto suredaguotai pataisai? Reikalaujate balsuoti. Kas pritariate versijai, suredaguotai komiteto, tai yra kad pritartume iš dalies? Kas pritariate šitokiai versijai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 91, prieš – 2, susilaikė 15. Seimas pritarė komiteto redakcijai.
Dabar yra kita taip pat Seimo nario T. V. Raskevičiaus pataisa. Aš norėčiau, kad gerbiamas kolega Seimo narys pristatytų savo pataisos esmę, ir tuomet komiteto pranešėjas pasakys komiteto nuomonę. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Pasiūlymo turinys yra susijęs su užsieniečiais, kuriems yra skirta sulaikymo arba alternatyvi sulaikymui priemonė, suteikti jiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant ją ne tik pirmosios instancijos, bet ir antrosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išplėtojęs tokią pakankamai įdomią praktiką: šiuo metu įstatymas nenumato galimybės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bet kai tokie užsieniečių skundai, parengti be teisinės pagalbos, pasiekia Vyriausiąjį administracinį teismą, jis tokius skundus ne atmeta, o grąžina juos pareiškėjui ir įpareigoja VSATʼą tokią teisinę pagalbą suteikti. Turint omenyje, kad kalbame apie užsieniečius, kurie yra neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje, toks valstybės garantuojamos teisinės pagalbos numatymas paspartintų tokių asmenų skundo nagrinėjimą teismuose ir sudarytų palankesnes sąlygas tokius asmenis grąžinti į jų kilmės valstybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl šios pataisos.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes, kaip teisingai buvo pasakyta, atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečius, kurie neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Tai yra tie žmonės, kurie pasirengę keliauti toliau. Pagrindinis komitetas mano, kad papildoma teisė šiems asmenims naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, apeliacine tvarka skundžiant sprendimus dėl jų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, neturėtų būti suteikiama, nes, kaip jau sakiau, kalbame apie asmenis, kurie neturi jokio intereso būti čia, bet turi labai aiškius interesus būti kitur.
Dar daugiau. Pasakyčiau, kad šiuo metu teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis yra pakankama. Kaip jūs žinote, yra įsteigtas reformuotas Regionų teismas, kuriame vyksta, sakyčiau, labai gražiai šitie procesai, jame garantuojama ir advokato pagalba, garantuojamas ir vertėjas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlyme kalbama apie užsieniečius, kurių prieglobsčio prašymai jau išnagrinėti ir priimti neigiami sprendimai, bei užsieniečius, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir yra sulaikyti teismo sprendimu grąžinimo tikslais.
Kolegos, pabaigoje vienas iš svarbių argumentų, kad Europos Sąjungos direktyvose valstybės narės nėra įpareigojamos užtikrinti, kad nemokama teisinė pagalba būtų teikiama teikiant apeliacinius skundus antrosios instancijos teismuose. Tai beveik visos Europos Sąjungos valstybės ir daro. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra kalbėti dėl pataisos užsirašiusių kolegų. J. Sabatauskas kalba už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai keistai skamba komiteto argumentai, kad jie nėra prieglobsčio prašytojai, kai čia pat rašoma, kad kalbama apie užsieniečius, kurių prieglobsčio prašymai išnagrinėti. Vadinasi, jie yra prieglobsčio prašytojai, tik jų prieglobsčio prašymai nebuvo patenkinti. Šiuo atveju manau, kad garantuojama teisinė pagalba turi būti suteikiama viso proceso metu, o ne pirmojoje instancijoje suteikiama, o apeliacinėje jau ne, nes iš esmės tada žmogus paliekamas tiesiog kaip tame posakyje: skęstančių gelbėjimas – jų pačių reikalas. Žmogus yra svetimoje šalyje, nemoka tos kalbos, aišku, kad jam reikalinga pagalba tiek dėl vertimo, tiek dėl teisininko, advokato gynybos. Ačiū. Pritariu siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. A. Ažubalis teisingai ir nuoširdžiai suformulavo, viską išaiškino – nemokamos pagalbos nebūna. Noriu atkreipti ir J. Sabatausko dėmesį, ir kitų socialdemokratų, kad nemokamos pagalbos nebūna. Todėl, socialdemokratai, jūs ruošiatės perimti valdžią, tai jūs jau dabar galvokite apie 2025 metų biudžetą, kaip jūs tvarkysitės, o ne durnystes darykite.
PIRMININKĖ. Motyvai buvo išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo nario T. V. Raskevičiaus pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 40, prieš – 10, susilaikė 59. Nepritarta.
Taip analogiškai siūlyta keisti 116 straipsnio, 140 straipsnio nuostatas. Suprantu, kad esame apsisprendę dėl jų taip pat ir jų atskirai jau nebesvarstysime.
Toliau yra Seimo nario J. Džiugelio pataisa. Prašom, komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip jau Seimo narys minėjo, jis pritaria pritarimui iš dalies. Ar galime ir mes, Seimas, pritarti šiai versijai, suredaguotai komiteto? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Judame toliau. Dėl 8 straipsnio yra Seimo narių T. V. Raskevičiaus, J. Razmos, O. Leiputės ir kitų pasiūlymas. Galbūt T. V. Raskevičius trumpai pristatytų ir tuomet eisime prie komiteto nuomonės.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Asmenys, jau gavę Lietuvoje prieglobstį, turi teisę susijungti su savo šeimos nariais. Jeigu jie nori atsivesti savo šeimos narius, turi patenkinti tam tikrus materialinius reikalavimus, tai yra turėti sveikatos draudimą, būstą ir tam tikrą pinigų sumą sąskaitoje, tačiau 3 mėnesius yra taikoma išimtis šiems reikalavimams ir 3 mėnesius po prieglobsčio gavimo šie reikalavimai nėra taikomi.
Komitete turėjome konstruktyvią diskusiją. Komitetas iš dalies sutinka, kad terminą reikia ilginti iki 6 mėnesių, tačiau, mano vertinimu, šitas skaičius yra pasirinktas iš lempos. O taip yra todėl, kad kiekvienas prieglobsčio prašytojas, gavęs prieglobstį Lietuvoje, 12 mėnesių naudojasi Lietuvos valstybės jam teikiamomis integracinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad nors žmogus integruojasi, tai yra lanko kalbos kursus, yra aprūpinamas gyvenamąja vieta, jeigu yra praėję daugiau negu 6 mėnesiai, kaip siūlo komitetas, jis vis tiek turi įrodyti, kad turi tinkamą pinigų sumą sąskaitoje, kad galėtų atsivesti savo šeimos narius.
Aš siūlau ilginti šitą terminą iki 12 mėnesių ir sudaryti maksimalias sąlygas asmenims, kurie jau yra gavę Lietuvoje prieglobstį, susijungti su savo šeimos nariais.
PIRMININKĖ. Kitais žodžiais tariant, nepritariate pritarimui iš dalies, siūlote balsuoti dėl visos apimties pasiūlymo. Prašom, komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Mes pasirinkome kompromisą, kuriam pritarė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tai yra 6 mėnesiai. Pažymėtina, kad atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos numato galimybę taikyti bendrus reikalavimus, netaikant palankesnių sąlygų prieglobsčio gavėjui, kuris ketina susijungti su šeima, jei prašymas dėl šeimos susijungimo pateikiamas vėliau nei per 3 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo. Taigi manytina, kad Seimo narių siūlomas 12 mėnesių laikotarpis yra nepagrįstai ilgas vien prašymui pateikti dėl šeimų susijungimo, nes prieglobstį gavusiam asmeniui yra nustatomas…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …kaip ir buvo sakyta, integracijos laikotarpis, po kurio jis turėtų gebėti gyventi savarankiškai. Taigi manytina, kad 6 mėnesius Lietuvoje pragyvenęs prieglobsčio gavėjas jau turėtų galėti užtikrinti, kad jo šeimos nariai atitiktų TPĮ 26 straipsnio reikalavimus. Taigi atsižvelgiant į tai galima sutikti, kad palankesnėmis šeimos susijungimo sąlygomis prieglobsčio gavėjai galėtų pasinaudoti per 6 mėnesius nuo prieglobsčio suteikimo dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi pataisos iniciatoriai norėtų, kad būtų balsuojama dėl visos apimties pataisos, mes turime ją apsvarstyti. Tiesa, V. Valkiūnas turi argumentų prieš. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aišku, kad aš esu prieš, nes Europos Sąjunga jau dabar baigia uždusti dėl imigrantų ir jų šeimos narių. Kaip žinome precedentus ir Vokietijoje, kai atvažiuoja vienas iš Turkijos, o paskui visas kaimas kaip šeima suvažiuoja.
PIRMININKĖ. Trumpai ir aiškiai Seimo narys pasisakė. Taigi balsuokime. Kas pritariate visai pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 38, prieš – 9, susilaikė 54. Nepritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl komiteto pasiūlytos versijos, tai yra buvo pritarta iš dalies. Balsuokime. Kas pritariate komiteto versijai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Gerbiamas pranešėjau, iš tribūnos paprastai nykščio mes nerodome, nes jūs… (Balsai salėje) Labai gerai, supratau. Bet vis dėlto…
Balsavo 111: už – 99, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta komiteto pasiūlytai redakcijai.
Toliau dėl 9 straipsnio taip pat yra Seimo narių T. V. Raskevičiaus, J. Razmos, O. Leiputės ir kitų pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Tomai Vytautai, pristatyti.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Pasiūlymo esmė yra susijusi su tuo, kaip galima pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo ir atvykimo į Lietuvą. Diskusijų komitete metu išsiaiškinome, kad yra įmanomas tokio prašymo pateikimas nuotoliniu būdu, todėl aš kaip ir sutikčiau su komiteto išvada nepritarti pasiūlymo esmei.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti nepritarimui ir nesvarstyti šios pataisos? Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, dėkoju. Šis klausimas apsvarstytas.
11 straipsnis. Dėl 11 straipsnio yra Seimo narių J. Džiugelio, K. Starkevičiaus, L. Mogenienės ir kitų pataisa. Prašom, gerbiamas Justai, pristatyti.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, į šią pataisą mes su kolegomis pažiūrėjome kompleksiškai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad siūlome panaikinti diskriminacinę nuostatą laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti veikimo sąlygas su kitais ūkiniais subjektais. Įgyvendinus… pritarus šiai pataisai, Lietuva taptų konkurencingesnė Baltijos šalyse ir Lenkijoje, nes žinome praktiką, kad ne visi atsakingi verslininkai vežasi darbuotojus per Lenkijos įmones, taip mokėdami mokesčius būtent Lenkijoje. Na ir vienas iš pagrindinių dalykų, ko gero, kad jeigu mes suvienodintume sąlygas mūsų laikinojo įdarbinimo įmonėms, tokiu atveju atvykę užsieniečiai, pabrėžiu, legaliai atvykę dirbti užsieniečiai, būtų atstovaujami ir mūsų profsąjungų. To dabar, deja, nėra. Todėl kviečiu atsakingai balsuoti šiame etape, taip siekiant stiprinti Lietuvos konkurencingumą ir apsaugoti darbuotojus, kurie atvyksta į Lietuvą legaliai dirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvada. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto išvada – nepritarti, nes iš principo šis siūlymas nekvalifikuotiems darbuotojams iš trečiųjų šalių atidaro visas duris. Atsisakoma bet kokių reikalavimų. Pavyzdžiui, mokėti atitinkamą atlyginimą užsieniečiui, kaip yra dabar. Atvirai kalbant, Europoje dabar yra griežtinama laikinojo įdarbinimo tvarka.
Mes taip pat atsižvelgėme į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, kurioje taip pat nepritariama pateiktiems Seimo narių pasiūlymams. Iš tikrųjų mes pasisakome prieš siūlymus atsisakyti saugiklių, kuriuos Seimas įtvirtino 2022 metais. Tai yra reikalavimo darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti laikinojo įdarbinimo įmonėje dirbančiam trečiosios šalies piliečiui ne mažesnį mėnesinį darbo užmokestį, negu yra Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis. Dabar siūloma visko atsisakyti. O laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnė, negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Reikalavimai atitikti sąlygas dėl užsieniečių kvalifikacijos ar darbo patirties ir kitų – dabar atsisakome bet kokių reikalavimų. Nori – atvažiuok. Tai čia tikrai negalime su tuo sutikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Turėsime apsispręsti balsuodami dėl šios pataisos. V. Valkiūnas nori pasisakyti prieš.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ir vėl A. Ažubalis labai teisingai argumentavo, nes, mano nuomone, šis įstatymo projektas yra diskriminacinis. Tai yra diskriminacija vietinio verslo, kuris naudojasi ne pigia darbo jėga, bet vietine darbo jėga, įdarbina vietinius Lietuvos piliečius ir tuos, kurie sugrįžta iš užsienio. Pagal šį įstatymą norima, kad kuo mažiau sugrįžtų iš užsienio… kad gautų padorius atlyginimus ir kad būtų vietinis verslas, o ne laikinas imigrantų. Ir dar nepasakyta, jog viliojant iš užsienio tuos darbuotojus. Tai reiškia vogimą, vadinasi, norima pavogti iš tos valstybės kadrų, vadinasi, pasaulio medžiotojai po pasaulį važinėja, medžioja, galvų medžiotojai paskui įdarbina. Paskui reikia paramos toms valstybėms, nes nukraujuoja, nebėra kam dirbti. Todėl kviečiu nepalaikyti šio diskriminacinio įstatymo.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate J. Džiugelio, K. Starkevičiaus ir kitų Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 109: už – 26, prieš – 22, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta. Taigi atkrenta būtinybė balsuoti ir dėl pasiūlymų dėl 44, 62 ir 621 straipsnių.
Toliau dėl 15 straipsnio yra Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti, gerbiamas Tomai.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke.
Pasiūlymo esmė yra susijusi su asmenų, kurie yra pateikę prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, teise dirbti. Pagal dabartinį reguliavimą teisė dirbti šiems asmenims yra suteikiama po 6 mėnesių nuo jų atvykimo į Lietuvos Respubliką, tačiau dabartinė situacija rodo, kad didžioji dalis prieglobsčio prašytojų Lietuvoje atvykę dėl humanitarinių priežasčių, nes visi kiti asmenys yra prie Lietuvos Respublikos pasienio apgręžiami. Todėl siūloma reguliavimu nustatyti, kad tam tikriems asmenims, patenkantiems į tam tikrą kategoriją, teisė dirbti būtų suteikiama ne po 6, o po 3 mėnesių. Ir toks reguliavimas, tos sąlygos yra gana griežtos. Visų pirma, toks asmuo turi savo asmens tapatybės dokumentus, negyvena valstybės laikino apgyvendinimo vietose ir jo prašymas dėl prieglobsčio yra nagrinėjamas iš esmės. Vadinasi, jis nėra pagrįstas, akivaizdžiai nepagrįstas. Ir, kitaip tariant, šis termino sutrumpinimas būtų gerai pirmiausia visiems humanitariniams pabėgėliams iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie čia atvyksta, pasiprašo prieglobsčio ir įsilieja į tas bendruomenes, ir jose gyvena, nesinaudodami valstybės resursais. Mano manymu, toks termino sutrumpinimas paskatintų tų žmonių integraciją, leistų jiems nesinaudoti valstybės resursais ir paskatintų jų integraciją į Lietuvos visuomenę. Žinau, kad pasiūlymą taip pat palaiko ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvada.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė siūlymui. Aš tik norėčiau pasakyti, kad į Lietuvą teisėtai atvykę ir dirbantys Baltarusijos piliečiai, pasiprašę prieglobsčio, teisės dirbti nepraranda. Taigi šiuo atveju pasiūlymas būtų aktualus tik tiems asmenims, kurie neteisėtai pateko į Lietuvą. Todėl bandymas prisidengti Baltarusijos piliečiais, tikrai, sakyčiau, yra nelabai vykęs. Ir, mūsų nuomone, būtina vertinti ne tik esamą situaciją, bet ir ilgalaikio poveikio perspektyvą. Būtent toks pasiūlymas gali iš esmės pakeisti dabartinį prieglobsčio prašytojų Lietuvoje profilį. Galimybė dirbti po 3 mėnesių skatintų ekonominių tikslų turinčius užsieniečius piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, siekiant greičiau ir lengviau patekti į Lietuvos darbo rinką.
Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas per 3 mėnesius, tad susidarytų situacija, kad pasiprašius prieglobsčio įsidarbinti būtų paprasčiau nei įgyjant teisę dirbti įstatyme nustatytais pagrindais, ir dar tai būtų palankiau, nes nereikėtų atitikti jokių reikalavimų. Aš pasiprašiau prieglobsčio, ir viskas, ir aš einu kaip ypatingos kategorijos prašytojas. Vidaus reikalų ministerija, matydama, kad tai galėtų atidaryti tam tikrus nepageidautinus procesus, taip pat nepritaria šitam ir pritaria komiteto pozicijai.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl pasiūlymo. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kiek aš atsimenu, lygiai tie patys argumentai buvo kalbami, kai mes norėjome tiems žmonėms penkerius metus neleisti dirbti ir laikyti juos be teisės dirbti. Ir kažkaip pakeitę čia priėmėme normalų sprendimą leisti jiems dirbti po 6 mėnesių. Joks profilis nepakito, nieko neįvyko, tiesiog žmonės likę, vienetai žmonių likę… (Balsas salėje) Aš dabar kalbu. Likę vienetai žmonių Lietuvoje dirba ir nesukame galvos dėl jų išlaikymo, ir tai yra pozityvu.
Todėl siūlymas situacijoje, kai yra viskas aišku, kas per žmogus, visi dokumentai tvarkingi, nelaikyti jo institucijose, nedaryti iš jo išlaikytinio, o tiesiog leisti žmogui užsidirbti ir ramiai dirbti. Jokių čia grėsmių nėra. Manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai nesišvaistytų savo parama dėl neaiškių pasiūlymų. Jeigu yra ministerijos parama, tai, man atrodo, galime ramiai balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, Užsieniečių teisinės padėties įstatymas iš tikrųjų yra vienas kompleksiškiausių Lietuvos teisinėje bazėje. Man atrodo, kad kartais mes jame pasiklystame supainiodami legalią migraciją su nelegalia migracija. Kai aš girdžiu šiuos pasiūlymus, tai, atleiskite, bet turiu pakartoti tai, ką kalbėjo A. Ažubalis.
Kartais susidaro įspūdis, kad mes žmonėms, kurie nelegaliai atvyko į Lietuvą, norime sudaryti geresnes sąlygas tiek dėl įsidarbinimo, tiek dėl šeimų susijungimo, tiek dėl išlaikymo, todėl aš negaliu pritarti šiam pasiūlymui. Iš tikrųjų priežastys buvo įvardytos. Tie asmenys ir taip galėtų dirbti. Mes jiems suteikiame prioritetine tvarka, padarydami juos netgi labiau privilegijuotus negu žmones, kurie atvyksta į Lietuvą legaliai įsidarbinti. Todėl aš nepritariu šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 42, prieš – 14, susilaikė 58. Pasiūlymui visgi nepritarta.
P. Saudargas per šoninį mikrofoną.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Ne dėl pasiūlymo, bet tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį, pasidžiaugti atvykusiais gimnazistais iš Palangos. Tai Stasio Vainiūno meno mokyklos auklėtiniai – muzikai ir dailininkai. Sveiki, mokiniai! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tęsiame įstatymo svarstymą. Dėl to paties straipsnio yra J. Džiugelio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Bet, kaip suprantu, kolega sutinka jos nesvarstyti, atsiima ją, ar ne?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip, sutinku nesvarstyti, atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Ir kita pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Jūs su pritarimu iš dalies sutinkate, ar ne?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto versijai, tai yra pritarimui iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Ir toliau mes turime tiktai tas pataisas… Taip, dar dėl 29 straipsnio yra J. Džiugelio pataisa, kuriai komitetas nepritarė, bet kolega atsiima ir šią pataisą, ar ne?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Sutinku, atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. O dėl kitų pataisų mes esame apsisprendę anksčiau balsuodami dėl analogiškų dėl kitų straipsnių. Taigi apsvarstėme viską. Dėkoju komiteto pranešėjui.
Motyvai po svarstymo. G. Kindurys kalba prieš įstatymą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Įstatymo projektą vertinu kaip parengtą teorinį projektą, kuris praktikoje tikrai gali turėti daug neaiškumų ir problemų būtent dėl priėmimą užtikrinančios įstaigos negalėjimo užtikrinti nustatytų priėmimo sąlygų. Didžiausią pavojų įstatymo įgyvendinimui kelia tai, kad pagal projekto pakeitimus numatoma įstatyme nurodytus užsieniečius apgyvendinti socialinėje įstaigoje, kuri negalės užtikrinti atitinkamo judėjimo laisvės apribojimo režimo. Projekte neaišku, kaip socialinė įstaiga užtikrins šiems asmenims atitinkamą režimą ir užtikrins Migracijos departamento vykdomų procedūrų tęstinumą. Akivaizdu, kad šios funkcijos – laisvės apribojimo režimo – negalės užtikrinti ir saugos tarnybos, nes jos neturi tokių administracinių įgaliojimų, kaip kad dabar juos turi pareigūnai. Tikėtina, kad dėl tos pačios priežasties kyla klausimas, kaip bus užtikrintas saugumas ir tos įstaigos darbuotojams.
Dėl šio režimo neužtikrinimo prieglobsčio prašytojai, sulaikyti užsieniečiai tikrai pasišalins iš laikino apgyvendinimo vietų. Jie nuvyks ir į kitas Europos Sąjungos šalis, tačiau vėliau pagal reglamentą „Dublinas III“ bus sugrąžinti atgal į Lietuvą. Migracijos departamentas vėl atnaujins ir nagrinės prieglobsčio prašymą. Ženkliai išaugs administracinė našta Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui ir, ko gero, sumažės išsiuntimų rodikliai. Taigi, bus išbalansuota iki šiol sklandžiai veikianti sistema. Tokia situacija taps papildomu traukos faktoriumi naujiems migrantams, todėl siūlau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš, gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kodėl šitas projektas atsirado. Visi prisimename visos tos instrumentalizuotos krizės pradžią ir kad buvo tokia sudėtinga situacija, kai mūsų pasieniečiams teko tikrai ne tik kad saugoti mūsų sieną, bet kartu atlikti ir kitas funkcijas, tai yra ir maitinti, ir pasirūpinti buitiniais dalykais. Visi mes puikiai suprantame, kad ne tam mes rengiame savo pareigūnus, ne tam juos mes mokome. Iš viso yra labai dviprasmiška situacija, kai tu, viena vertus, stengiesi tokių pažeidėjų neįleisti ir apsaugoti mūsų valstybę nuo to, bet, kita vertus, tu esi įpareigotas tais pačiais pažeidėjais rūpintis.
Mes tikrai labai intensyviai dirbome, kad atsirastų naujas modelis, kad pasieniečiai būtų atsakingi tik už mūsų valstybės sienos apsaugą. Tai ir yra siūloma: atsiranda agentūra, kuri rūpinsis būtent apgyvendinimo dalykais, materialiniais, buitiniais dalykais, psichologine būkle ir taip toliau.
Tikrai kviečiu palaikyti ir leisti mūsų pasieniečiams dirbti tą darbą, ką jie ir turi daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Pratęsiu balsavimo laiką iki posėdžio pabaigos. Tikėtina, jį pabaigsime šiek tiek anksčiau, nes smarkiai lenkiame darbotvarkę. Tai iki 12 val. 30 min. pratęstas balsavimo laikas.
Dabar apsispręskime balsavimu dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Taip pat kartu balsuojame dėl lydimojo.
Balsavo 110: už – 81, prieš – 4, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, su kuo dar nesilabinau.
11.40 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5, 10, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3546(2) (svarstymas)
Dabar pereikime prie darbotvarkės 1-10 klausimo – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3546(2). Gerbiama L. Pociūnienė, Kultūros komiteto pranešėja. Bet gerbiamas V. Juozapaitis kažką nori pasakyti per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai taip. Noriu dėl protokolo pažymėti, kad aš nusišalinu nuo šio klausimo svarstymo tiek komitete, tiek Seimo plenarinių posėdžių salėje visose šio svarstymo stadijose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Fiksuojame, jūs nusišalinate. Prašom, gerbiama Liuda Pociūniene, ačiū, kad jūs čia.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė E. Gentvilo teiktą įstatymo pataisą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkoju. Dabar diskusija. Dėkoju komiteto pranešėjai. Jūsų, matyt, dar reikės, kai svarstysime pataisas, bet dabar dėkui. Gerbiamas kolega R. Šarknickas užsirašęs diskutuoti. Prašom į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Ką tik Kultūros komiteto pirmininkas pareiškė, kad nusišalina nuo šio klausimo dėl dalyvavimo įvairiuose nacionalinės televizijos renginiuose. Jis tą padarė ir Kultūros komitete, tačiau Kultūros komitete jį pakeitė jo pakaitinis, kuris galėtų jam atstovauti tais pačiais interesais. Turbūt ir salėje reikėtų pakaitinio, kad galėtų už jį balsuoti. Čia truputėlį neatitinka tos tiesos, ką jisai dabar kalba. Kalbama apie LRT įstatymą dėl LRT tarybos slapto ir viešo balsavimo procedūrų, skiriant ir atleidžiant generalinį direktorių, ir kitų veiksmų.
Aš noriu atkreipti dėmesį. Kalbame apie visuomenę, apie etiką ir daug reikalaujame iš kitų organizacijų, valstybinių įstaigų, kad laikytųsi etikos normų, tačiau čia, Seimo salėje, mes matome šiek tiek kitus veiksmus. Mes pykstame, kodėl visuomenė apie Seimą taip negražiai atsiliepia, o patys, norėdami įgyvendinti tam tikrus interesus, čia elgiamės neetiškai.
Aš šiandien ryte sakiau, kad šis LRT įstatymo projektas dabar yra perduotas Etikos ir procedūrų komisijai. Ar etiška dabar balsuoti, svarstyti, jeigu šiuo metu būtent šioje komisijoje ir bus svarstomas šitas klausimas? Ar nebus pažeistas interesas galimai ginti kieno nors interesus? Aš pats asmeniškai gal ir nesu kategoriškas dėl šio E. Gentvilo teikiamo projekto. Čia turbūt yra ir gerų dalykų, bet pats metodas yra adekvačiai neteisingas ir nekultūringas.
Šiandien taip pat pastebėjo ir Lietuvos prezidentūra. Klausė, kodėl nebuvo sukurta darbo grupė šiam klausimui spręsti. Lietuva moka mokesčius nacionalinei televizijai išlaikyti. Tai yra mūsų pinigai. Mes taip pat turime žinoti, kokios procedūros vyksta, kokius klausimus sprendžia LRT taryba, turime į tai ir atsižvelgti.
Kitas dalykas. Kai buvo pakeistas kitas Seimo narys iš tos pačios partijos, aš žinau, pagal visas Statuto normas, jeigu Seimo narys serga arba negali dalyvauti, tik tada jam atstovauja Seimo narys, o šiuo atveju tas kitas Seimo narys sėdėjo šalia Kultūros komiteto pirmininko. Kyla klausimas, ar vėl nėra galimas tam tikras interesų pažeidimas? Aš pakartosiu, nesu kategoriškai prieš patį projektą, bet esu kategoriškas dėl neetiško metodo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau diskusijoje nėra norinčių kalbėti, bet per centrinį mikrofoną nori gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi kolega Robertas kalbėjo apie būtinybę Seimo autoritetu rūpintis ir taip toliau, tai aš žiūriu, kad rytoj 17 val. 30 min. Trakuose vyks kūrybos vakaras, susitikimas su mokytoju, rašytoju R. Šarknicku. Tobulinant Seimo įvaizdį visuomenės akyse, vertėtų parašyti „ir Seimo nariu“. Nieko blogo jūs nepadarėte, tiesiog pamiršote pasakyti, kad esate Seimo narys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi buvo paminėta pavardė, manau, replikuoti norės gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vienareikšmiškai ačiū, kad jūs irgi prižiūrite etiką ir kitus dalykus. Čia irgi buvo atsiklausta Etikos ir procedūrų komisijos, duoti leidimai. Aš neimu pinigų, kaip kažkas ima pinigus už tam tikrus dalykus. Pas mane to nėra. Nežinau, kodėl čia?.. Jūs, matau, esate pasiruošę, nes žinojote, ką aš kalbėsiu iš tribūnos. Vis dėlto, Eugenijau, pasielgėte neetiškai, bet gerbiu jus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiama L. Girskienė – per šoninį mikrofoną.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Būtų gerai, kad ir ponas V. Juozapaitis, dainuodamas Klaipėdos muzikinio teatro atidarymo koncerto metu, taip pat prisistatytų, kad yra Seimo narys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau replikų nebus, labai džiugu. Kviesime vėl pranešėją gerbiamą L. Pociūnienę į tribūną, nes turime apsvarstyti keletą Seimo narių pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio buvo gerbiamos Seimo narės E. Rudelienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Iš karto gal ir pristatykite, kol pranešėja eina į tribūną.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš atsiimu šitą pasiūlymą ir nenoriu, kad dėl jo balsuotų.
PIRMININKAS. Tai iš tiesų man netikėta, bet labai ačiū, sutaupėme laiko. Gerai, tada dėl 3 straipsnio buvo Seimo narių K. Vilkausko ir G. Palucko pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė. K. Vilkausko lyg ir nematau, ar ne? Ar jis yra kažkur? Nėra. Tada gerbiamas G. Paluckas. Prašom pristatyti pasiūlymą, o gal irgi atsiimate? Ne?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ne, neatsiimame. Nors komitetas ir nepritarė, bet jeigu mes nepasižymime trumpa atmintimi, pamename tas visas peripetijas, kai buvo skiriamas nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius, ir pamename, kai buvo tampomi už skvernų, kaip sakyti, tie asmenys, kurie turėjo priimti tuos sprendimus. Siūlymas yra logiškas, mano galva, organizuoti per priėmimo į pareigas konkursą balsavimo procedūrą slaptu būdu tam, kad nebūtų galima daryti netinkamos ir nereikalingos įtakos tiems asmenims, kurie priima tą sprendimą. Atitinkamai ir tam, kad nebūtų abejonių, jog priimtas į pareigas asmuo neturi esminio palaikymo, reikia nustatyti tam tikrą kvotą, tai yra 2/3 tarybos narių – slaptu balsavimu 2/3 tarybos narių priima į pareigas generalinį direktorių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nepavyko įtikinti. Prašom komiteto nuomonę, kodėl nepritariate. Prašom.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). 5 komiteto nariai balsavo už nepritarimą, 1 balsavo prieš nepritarimą ir 1 susilaikė. Ar turėčiau išdėstyti motyvus, kodėl?
PIRMININKAS. Jeigu manote, kad reikia, tai prašom.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Manau, kad slaptas balsavimas tikrai neapsaugo nuo skvernų tampymo, o kaip tik atvirkščiai, nes galima paslapčiomis tuos skvernus tampyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar nematau, kad būtų kas užsirašęs dėl motyvų dėl pasiūlymo. Tada, gerbiami kolegos, balsuojame iš karto dėl Seimo narių K. Vilkausko ir G. Palucko pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Galime balsuoti, taip? Ar visi spėja? Balsuojame dėl Seimo narių K. Vilkausko ir G. Palucko pasiūlymo. Balsuojame. Visi balsavo? Gerai.
Užsiregistravo 90, balsavo 88: už – 39, prieš – 14, susilaikė 35. Pasiūlymui nėra pritarta. Dabar, kolegos, yra kitas Seimo narių pasiūlymas, bet čia jau jo nereikia svarstyti, jeigu dėl šito balsavome. Dėl šito Seimas apsisprendė, tai nereikia balsuoti. Tada viskas – pasiūlymai visi. Dėkoju komiteto pranešėjai. Ačiū.
Dėl viso projekto nori kalbėti gerbiama L. Pociūnienė už. Jums tenka daug vaikščioti po salę, bet dabar jau prašom kalbėti už.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš labai trumpai, kodėl raginu visus balsuoti už. Dėl to, kad šis pataisos projektas yra skirtas LRT tarybos narių ir generalinio direktoriaus skyrimo procedūroms išskaidrinti ir tiesiog siūlomas labai laiku, nes šiomis dienomis įsigalioja Europos žiniasklaidos nepriklausomybės aktas, laisvės aktas, atsiprašau. Iš tiesų šių pataisų paskirtis yra užtikrinti besąlygišką visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir taip pat išskaidrinti tas procedūras. Tikrai nėra ten nieko tokio blogo, beje, oponentai irgi taip pat siūlė. Buvo pasiūlymų, kurie turbūt labiau skirti laikui tempti, bet nėra jokio reikalo tempti laiką, jeigu yra dalykai ganėtinai aiškūs. Dar kažką norėjau pasakyti…
Dėl atviro balsavimo. Iš tiesų manau, kad tarybos nario pozicija yra ir ekspertinė, ir teisėjai, pavyzdžiui, pasirašo nuosprendį. Tarybos narys turi ne tik nebijoti paskelbti, už ką balsavo, bet ir labai griežtai motyvuoti savo balsavimo pagrindą, gebėti pagrįsti. Manau, kad tai dėl viešojo intereso yra svarbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra manančių kitaip. Prieš pasisakys gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Čia sakė, kad griežtai pasisakys. Pas mus Lietuvoje kovotojų jau beveik nėra, vienas kitas, nes kitiems baimė, konjunktūra. Dėl karjeros ir dėl kitų priežasčių LRT tapo… uzurpavo tiesos ir teisybės sklaidą. Cenzūra – kitų minčių, kitų pasisakymų negali būti, nes iš karto apšaukiami valstybės priešais, nes visi turi valgyti maistą pagal jų meniu. Kaip čia irgi sakė, pradainuota Lietuva bus su visų mūsų dainininkų pasisakymais. Aš nenoriu, kad būtų pradainuota Lietuva ir kad būtų cenzūra, ir kad negalėtų žmonės skleisti kitų minčių, kitų įsitikinimų, nes tai nebebus demokratija. Liberalai, dabar irgi iš dešinės man triukšmauja Gentvilas, jam kažkas nepatinka, nes liberalams patinka chaosas ir suirutė. Aš prieš chaosą ir suirutę. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už išsakytas nuomones. Dabar balsuosime dėl viso įstatymo projekto, tai yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3546(2). Balsuojame dėl viso projekto.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 60, prieš – 4, susilaikė 27. Taigi pritarta po svarstymo.
11.53 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 38, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210(2), Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3212(2) (svarstymas)
Toliau tada 1-11.1 ir 1-11.2 klausimai – Vietos savivaldos įstatymo keleto… Dabar, kadangi komitetai nuomonę išsakė, kviečiu pranešėją gerbiamą R. Jušką, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką, svarstysime pasiūlymus.
Dabar turime pradėti turbūt nuo 7 straipsnio, ar ne? Čia dėl 7 straipsnio yra A. Petrošiaus pasiūlymas, taip? Pritarti iš dalies. Gerbiamas A. Petrošius mums malonės pristatyti pasiūlymą. Prašom. Arba sutinka… (Balsas salėje: „Sutik.“)
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Aha, Seimo narys sutinka dėl pritarimo iš dalies, tai džiugu. Toliau kur buvo dėl 1 straipsnio, tai nebereikia balsuoti, jį pagal šitą redakciją tada.
Toliau. Kažkur pabaigoje, bandau atsiversti. Taip, pačioje pabaigoje yra dar vienas dėl 23 straipsnio. Čia Seimo nario A. Petrošiaus siūlomas naujas 24 straipsnis. Komitetas nepritarė. Ar gerbiamas A. Petrošius pritaria, kad nepritarė? Sutinka ir atsiima pasiūlymą, taip išeina. Gerai. Dėkoju, kolegos, apsvarstėme.
Ar buvo pasiūlymų dėl lydimojo – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto? Nebuvo. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Dėl motyvų kalbės V. Semeška už. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju. Neleidote man pasisakyti diskusijoje, nelabai supratau kodėl, nors ir buvau užsirašęs. Bet vis dėlto norėčiau pasakyti, kad neretai mes kalbame apie savivaldą ir demokratijos eroziją. Savivaldos įstatymas keičiamas gana dažnai, matyt, jau reikėtų nešti į Seimą ir diskutuoti dėl naujo Savivaldos įstatymo, apskritai naujos redakcijos. Tačiau norėjau pasidžiaugti, kad komitetas bendru sutarimu rado gerų kompromisų ir sutarė, kad įstatymo sąvokomis centralizuota vidaus audito tarnyba atskiriama nuo savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, taip pat įvedama sąvoka, kas yra mišri savivaldybės tarybos narių grupė, kad sudaroma iš ne mažiau kaip dviejų narių. Taip pat labai svarbu, kad praplečiamos tarybos nario funkcijos, tai yra gauti iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų reikiamą informaciją savivaldybės tarybos nariui.
Taip pat norėjau padėkoti komitetui, kad atsižvelgė ir į mano siūlymą – dabar per mažumos valandą bus galima ne tik klausti, tačiau galės daryti tarybos nariai ir pareiškimus. Dar daugiau praplečiamos ir kontrolės komiteto funkcijos ir yra tikrai gerai, kad kontrolės komitetas savivaldybės tarybai siūlo įstatymo nustatyta tvarka skelbti konkursą dėl kontrolieriaus pareigų ar skirti savivaldybės kontrolierių antrai kadencijai be konkurso, skatinti, apdovanoti, mokėti priemoką ar skirti nuobaudą, nušalinti nuo pareigų.
Dar daugiau. Labai svarbu, kad viešinami ir mero potvarkiai, jie atsiras savivaldybės interneto svetainėje, ko iki šiol nebuvo. Naikinamos rašytinės mero ataskaitos, meras atsiskaitinės prie konsoliduotų ataskaitų rinkinio, galbūt bus mažiau spaudinių, mažiau dalinama rinkėjams mero spausdintų ataskaitų. Taigi tikrai pozityvus projektas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenorėjo kalbėti. Kolegos, dėl abiejų projektų: Vietos savivaldos įstatymo ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, pabalsuokime, gerai? Projektai Nr. XIVP-3210 ir Nr. XIVP-3212. Vietos savivaldos įstatymas ir Savivaldybių infrastruktūros įstatymas. Šiuo metu balsuojame dėl šių įstatymų po svarstymo.
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
Dabar keliaujame prie vakarinės darbotvarkės, nes rytinę bendromis pastangomis baigėme.
11.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projektas Nr. XIVP-3430 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projektas Nr. XIVP-3430. Pateikimas. Gerbiamas profesorius V. Juozapaitis galėtų pateikti mums šį projektą. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Garbusis Seime, teikiu nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projektą. Ši iniciatyva kilo iš Anykščių rajono savivaldybės tarybos narių, kurie kreipėsi ir į Seimo Pirmininkę, ir į Kultūros komitetą su tokia iniciatyva ir tokiu prašymu, nes 2027 metais sukaks lygiai 100 metų, kuomet buvo atvertas pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio memorialinis muziejus. Tai buvo 1927 metais, kuomet poeto, mokslininko, teologijos profesoriaus, Biblijos vertėjo, Seinų vyskupo A. Baranausko garbei buvo įsteigtas ir atvertas visuomenei būtent memorialinis muziejus. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 50 tokių muziejų. Tiek iniciatyvos autorių, tiek kultūros bendruomenės nuomone, tokie metai būtų išties skelbtini ir jų metu būtų galima atkreipti dėmesį, spręsti tam tikras problemas ir paminėti mūsų iškilius asmenis.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Dėkoju. Galėsime iš karto ir balsuoti. Apsispręsime tada po pateikimo. Dėl motyvų irgi nėra.
Balsuojame. Balsuojame dėl ką tik pristatyto nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projekto. Dėl 2027 metų.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 4. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti jau IX (rudens) sesijoje 2024 metais. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerai.
12.01 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 9, 10, 11, 12, 17 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3759 (pateikimas)
Tada 2-12 klausimas. Darbotvarkės 2-2 klausimas. Palaukite, keliaujame prie 2-2 klausimo, nes čia neturime pranešėjo. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3759. Gerbiamas viceministras su mumis. Vitalijau Dmitrijevai, prašau į tribūną. Pateikimas.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, pirmininke. Vyriausybė teikia Valstybės rezervo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą. Iš esmės norėčiau pasakyti, kad įstatymo projektą parengė tarpinstitucinė darbo grupė. Įstatymo projekto parengimą paskatino esamos praktinės problemos. Buvo sutarta iš esmės keisti rezervo planavimo, tvarkymo, kaupimo principus ir keisti atsakingas institucijas.
Jeigu jūs pamenate, su tam tikru teisiniu reguliavimu dėl Krizių valdymo įstatymo pakeitimo atsirado Krizių valdymo centro tam tikras vaidmuo, jis dabar ir yra atsakingas už valstybės rezervo tvarkymą bendrąja prasme ir valstybės mastu.
Siekdama kuo efektyviau administruoti valstybės rezervo sudarymą ir atnaujinimą, įstatymo projektu Vyriausybė siūlo pakeisti iš esmės keletą straipsnių. Vienas iš jų, pagrindinis, – numatyti teisę ne tik valstybės rezervo tvarkytojams, bet ir jų įgaliotoms institucijoms ar įstaigoms įsitraukti į valstybės rezerve kaupiamų maisto produktų įsigijimo ir atnaujinimo procesą. Tai palengvintų tiek administravimą, tiek priežiūrą.
Kalbant iš esmės dėl pokyčio, kuris irgi susijęs su rezervavimo sutarčių sudarymu, tai iš esmės yra keičiama ir tai, kur bus maisto atsargos laikomos. Tai yra šiandien pagal nustatytą teisinį reguliavimą turėtų būti atskiros patalpos arba atskiras objektas, tai yra atskiras, pavyzdžiui, sandėlys, bet iš esmės siekiame didesnio decentralizavimo ir geresnio pasiekiamumo.
Taip pat siekiame, kad būtų kuo daugiau sudaryta kaupimo sutarčių. Šiam tikslui pasiekti yra būtini tam tikri decentralizavimo sprendimai. Todėl vienas iš mūsų siūlymų yra atsisakyti atskirų patalpų, o vėlgi stiprinti pagal rezervavimo sutartis kaupiamų maisto atsargų kontrolę, tai yra nustatytų kiekių laikymąsi per apskaitos dokumentus. Tai, matyt, vienas iš tokių esminių pasiūlymų.
Kalbant apie kitus projekto straipsnius, kurie irgi, mūsų nuomone, reikalingi, vėlgi tai susiję su medicininės paskirties prekių laikymu, taip pat rezervo atsargų laikymu, bet taip pat ir rato praplėtimu subjektų, kuriems tos medicininės atsargos, pavyzdžiui, galėtų būti perduotos tuomet, kai saugojimo ir galiojimo terminai dar nėra pasibaigę. Vėlgi tai būtų ir švietimo įstaigos, ir socialinės globos įstaigos, ir, žinoma, savivalda. Tai būtų tiesiog paties rezervo panaudojimas tada, kai atsargos dar yra galiojančios. Tai būtų efektyvesnis kelias ir atitinkamai reikėtų pripildyti tuos kiekius, kurie nustatyti pagal nomenklatūros reikalavimus, bet vėlgi neprarandant sukauptų kiekių ir jų nelaikant tol, kol pasibaigs galiojimo terminas.
Turbūt vienas iš pastebėjimų, kad šiandien pagal galiojimo terminus nustatytoms rezervo atsargoms galiojimo terminas yra taikomas tiktai gendantiems produktams, kurie turi galiojimo laiką. Vienas iš įstatymo projekto pasiūlymų yra nustatyti tam tikrą galiojimo arba naudojimo terminą ir kitoms priemonėms, pavyzdžiui, jeigu tai būtų įranga, ir tai susiję su tuo, kad įranga irgi turi savo galiojimo terminus. Tas būtų administruojama per Nacionalinį krizių valdymo centrą, bet į rezervo tvarkymą, kaupimą, administravimą būtų įtraukti ne tiktai rezervo tvarkytojai, kurie šiandien yra numatyti įstatyme, bet ir jų įstaigos, ir tos srities, pavyzdžiui, institucijos. Ačiū už galimybę pateikti projektą ir atsakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui gerbiamam viceministrui. Jums bekalbant užsiregistravo paklausti dar daugiau Seimo narių. Pirma klausia gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, prašom pasakyti, kiek mes savivaldybėse turime tokių jau įrengtų sandėlių maisto atsargoms? Ar jie atitinka standartų reikalavimus? Kitas dalykas, tarkime, sveikatos priežiūros įstaigoms, ten atitinkamai tiek mokykloms, tiek dar kam… priemonės kažkokios sveikatos. Parašyta pusė metų, bet kai kurios priemonės yra ilgalaikės ir galbūt jos gali būti rezerve ir laikomos centralizuotai. Kaip iš tikrųjų?
V. DMITRIJEV. Dėl maisto atsargų principas yra toks, kad yra sudaromos rezervavimo sutartys, yra nustatyti kiekiai, kuriuos rezervuoja tie subjektai, kurie dalyvauja sudarant rezervavimo sutartis. Tas procentas, kuris šiandien yra pasiektas pagal rezervavimo sutartis bendrai, yra arti 50 %. Mes atitinkamai per dvejus metus planuotume, lyg su šituo įstatymo pakeitimu, taip sudarant platesnes galimybes, tai yra decentralizuojant tas pačias laikymo vietas… Ir tai nebūtų tiktai stambieji gamintojai arba stambieji pardavėjai. Šito įstatymo projekto tikslas pritraukti ir mažesnių gamintojų, kad tie kiekiai pagal rezervavimo sutartį… Jų galėtų būti tam tikras įsipareigojimas laikyti. Bet tas procentas šiandien, kadangi jis yra mažiau negu 50 %, mes norėtume, kad jisai didėtų kažkur po 10–20 % per metus, tai yra mūsų siekis turėti 80 % apie 2025 metus ir 2026 metais užbaigti visam kiekiui. Decentralizavimas, manome, šiuo atveju padės, taip pat padės pritraukimas smulkių…
Dėl galiojimo terminų. Čia yra, matyt, atskira diskusija, galėtume galbūt komitete detalizuoti tą laikymą, bet šito įstatymo projekto tikslas galbūt panaudoti ir perduoti, kada galiojimo terminas dar nėra pasibaigęs, ir kartu užsitikrinti rezervo papildymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, decentralizacija turbūt tikrai gerai, bet techninis klausimas: kiek valstybė dabar sumoka privačiam verslui, kokios yra sumos už rezervo saugojimą? Kaip minite, tiek savivaldybės, tiek valstybinės institucijos tikrai patalpų ir kitų dalykų turi. Koks tikslas yra atskirti? Dabar yra atskiroje patalpoje saugoma. Sakote, kad jau nebereikia atskiros patalpos? Tai tada išeina taip: atvažiuoju pas prekybininką į didelį sandėlį, kur prekės, jis sako, čia guli ir valstybės rezervas toje pačioje krūvoje. Ar tai yra saugu, ar X dieną tas sandėlys nebus tuščias, kaip sakant? Ačiū.
V. DMITRIJEV. Iš tikrųjų šituo įstatymo projektu yra pasiūlyta stiprinti ir kontrolę, būtent maisto atsargų kaupimą. Jeigu atkreipėte dėmesį, tai yra susiję, matyt, su papildomų subjektų įtraukimu, ne tik valstybės rezervo tvarkytojų, bet ir jų įstaigų, institucijų, veikiančių toje pačioje srityje.
Mes norime sustiprinti priežiūrą, apskaitos dokumentai ir įsipareigojimas yra būtent tas dalykas, per kurį tiek maisto gamintojai, tiek didieji prekybos centrai įsipareigoja tam tikrus kiekius laikyti. Sustiprinus kontrolę ir atvykimas į sandėlį bus efektyvesnis, kadangi daugėja žaidėjų, daugėja subjektų, bet ir per apskaitos dokumentus ataskaitų teikimas bus centralizuotas. Šiandien centralizavimo priežiūros prasme mes neturėjome, iki atsirado Nacionalinis krizių valdymo centras.
Aš manau, kad mes poįstatyminių teisės aktų parengimo metu tikrai diskutuosime, kad ta kontrolė galėtų būtų efektyvi. Kadangi šiandien tas kaupimas netenkina, kalbant apie maisto atsargas, tai yra apie 400 tūkst. Bet iš esmės kalbant apie tai, kad tai netenkina ir visas procesas turėtų būti efektyvesnis, ta suma keisis.
PIRMININKAS. Dabar klausimą užduos gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu jūsų pasiteirauti tokio dalyko. Kaip matau, tos atsargos, kurių terminai baigėsi, medicininės arba maisto atsargos, turėtų būti panaudotos Lietuvoje. Ar mes negalime numatyti, pavyzdžiui, perduoti kad ir Ukrainai? Ar čia yra numatyta?
V. DMITRIJEV. Iš esmės veikia Europos Sąjungos civilinės pagalbos mechanizmas. Jeigu būtų toks poreikis, tai tas perdavimas tikrai galimas pagal šios dienos teisės aktus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai svarbu, mes ir kažkada susitikę kalbėjome apie tuos rezervinius pirkimus iš žemės ūkio. Bet kitas klausimas, ar tai negalėtų būti perkama, tarkime, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų? Ar tai buvo aptariama, ar ne, nes čia toks bendras reikalas? Kai kada Europos Sąjunga superka perteklinę produkciją, dėl pertekliaus ir taip toliau. Ar šiuo klausimu buvo dėl ko nors tariamasi? Ačiū.
V. DMITRIJEV. Šiandien rėmėmės valstybės biudžeto išlaidomis. Tos išlaidos netenkina. Aš manau, kalbant apie fondus, tikrai dalis priemonių gali būti įsigyjama ir iš fondų lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui Pauliui. Gerbiamas pranešėjau, jūs išdėstėte, kiek galėjote, išdėstėte, sakėte, dar viskas bus tobulinama. Mano nuomone, gal būtų gerai padiskutuoti, kad dalis būtų centralizuotai, kaip jūs sakėte, 50 % decentralizuotai, o 50 % galbūt centralizuotai, nes visokių situacijų būna. Ir dėl kiekio, kokia bus apsauga? Kiekis, kiek vienam gyventojui, kokie normatyvai, ar dabar jau yra, galite pasakyti, ar nėra? Koks tas kiekis bus visai Lietuvai?
V. DMITRIJEV. Kalbant apie planavimo principus, kai kurie principai yra riboto naudojimo. Ir yra tam tikri algoritmai, kurie irgi yra aptarinėjami planavimo metu. Skaičius galėsime aptarti uždarame posėdyje.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam viceministrui V. Dmitrijevui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl motyvų nematau, lyg buvo, bet išnyko. Niekas nenori pasisakyti nei už, nei prieš. Gerbiami kolegos, vadinasi, balsuojame. Tai bus paskutinis balsavimas. Ne šiandien, bet šiame posėdyje. Taigi balsuojame. (Balsai salėje) Ne, kolegos, tiesiog nėra vakarinės darbotvarkės pranešėjų, mes negalime imti.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai, balsavo 72: 70 balsavo už, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dabar apsispręskime dėl pagrindinio komiteto. Biudžeto ir finansų komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstysime gegužės 30 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar anonsuoju. Kadangi iš vakarinės darbotvarkės dabar negalime imti klausimų, nes nėra pranešėjų, jie ateis numatytu laiku, daugiau įstatymų nebeliko.
Rytiniame posėdyje liko tiktai Seimo nario D. Kepenio pareiškimas. Prašau į tribūną.
12.13 val.
Seimo narių pareiškimai
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mieli kolegos, aš šiuo pareiškimu kviečiu visus į talką pamąstyti apie mūsų lietuvių kalbą, kuri šiandien yra naikinama ir paverčiama patyčiomis. Ta proga parašiau laišką generalinei prokurorei. Jį dabar noriu paskelbti ir pakviesti jus susimąstyti, o jeigu pritariate, ir palaikyti.
„Dėl viešojo intereso gynimo. Kaip žinome, neapykantos kalba, patyčios Lietuvoje yra ypač aktuali problema. Naujaisiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kurie buvo paskelbti šių metų kovo 27 dieną, Lietuva pagal 11–15 metų vaikų internete patiriamas patyčias užima pirmąją vietą Europoje. Mes pirmi Europoje, nes labiausiai tyčiojamės iš savo 11–15-mečių vaikų, štai ką pasakė PSO.
VšĮ „Vaikų linija“ retorines patyčias apibūdina kaip patyčias, vykstančias internete ar kitokioje virtualioje erdvėje, kai tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose, taip pat naudojant mobiliuosius telefonus. Nepaisant to, pats patyčių faktas kaip diskusijų objektas dažnai lieka tabu tiek tarp tėvų, tiek tarp vaikų. Be to, šiame skaitmeniniame amžiuje galima pastebėti nuolat augančius nuomonės formuotojų skaičius, nuolat didėjantį jų pasiekiamumą socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip jutubas, feisbukas ar tiktokas.
M. de Veirman, L. Huders, M. R. Nelson savo straipsnyje, publikuotame aukščiausio cituojamumo reitingą turinčioje mokslinėje duomenų bazėje „National Library of Medicine“, teigia, jog vaikai seka populiarių nuomonės formuotojų, įgijusių tam tikrą įžymybės statusą, pavyzdžiu ir nori su jais susitapatinti, perimdami jų gyvenimo būdą, požiūrį ir įsitikinimus, įskaitant tuos, kurie pateikiami jų socialinės žiniasklaidos priemonėse. Dėl to galima pagrįstai teigti, kad tokie jutubo kanalai kaip „Negyvas eteris“ ir jų laidos „Vėl tie patys“, kanalas „Algis ir Justas“, kiekvieną mėnesį sulaukiantys milijoninių peržiūrų, daro reikšmingą įtaką nepilnamečiams. Nepilnamečiai kaip tikslinė grupė čia išskiriami dėl to, jog šių kanalų įrašus nevaržomai gali peržiūrėti būtent jie. Bėda ta, kad šiuose kanaluose ir įrašuose nuolat vartojami necenzūriniai žodžiai, kurie yra patyčių dalis.
Prašau man, gerbiama prokurore, kaip Seimo nariui, vadovaujantis jūsų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pateikti atskirąją nuomonę apie šių kanalų ir jų vedėjų skelbiamo turinio neprieštaravimą Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso straipsniams, reglamentuojantiems patyčias, necenzūrinius žodžius. Prašau informuoti apie priimtus sprendimus.
Pagarbiai Seimo narys Dainius Kepenis.“
Pabaigai. Mes visi ne kartą gyrėmės, kad tikrai Lietuva nedaug kuo turi pasaulyje pasidžiaugti ir pasigirti, tik savo kalba, viena iš seniausių pasaulyje kalbų. Ir mes patys dabar dejuodami apie kai kurių kalbų vartojimą čia, Lietuvoje, patys tas kalbas vartojame, dergdami savo kalbą, teršdami ją svetimybėmis: tiek anglicizmais, tiek rusicizmais, ir niekas apie tai garsiai net nešneka. Tai tapo visiška norma. Jau dėvime marškinėlius su tais žodžiais ir taip naikiname patį didžiausią Lietuvos turtą – savo kalbą, pačią seniausią pasaulio kalbą, mūsų pasididžiavimą. Tai jeigu norime ir toliau pataikauti tiems pasaulio globalistams, kurie daro viską, kad išnyktų tautinės valstybės, kad nebeliktų jų kalbų, tradicijų, sienų… Jie daro viską ir mes Lietuvoje turime jų agentus, kurie čia pataikaudami tą patį daro, ką ir jie. Kai šnekame apie užsienio agentų įstatymą, tai ir pažiūrėkime, kas yra tikrieji agentai ir kas naikina patį didžiausią mūsų valstybės turtą. (Balsai salėje) Tai kviečiu į talką.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tiek pareiškimų.
Gerbiami kolegos, anonsuoju, kad vakariniame posėdyje greičiausiai balsuosime gerokai anksčiau, negu numatyta. Tai jau taip nuo 14 val. 30 min. – 14 val. 40 min. turbūt ir galėsime balsuoti, priklausomai nuo to, kiek truks klausimai ir diskusijos, bet klausimų sutaupėme, padirbėjome ryte intensyviai. Dabar registruojamės, kas norite.
Rytinį plenarinį posėdį, užsiregistravus 21 Seimo nariui, skelbiu baigtą. (Gongas) Gerų pietų ir iki vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.