LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 346 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-5147

2021-04-28  Nr. 102-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus patarėjas Saulius Kunickis, Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Jarašius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-08	1 (346)	5 (19)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK ) 346 straipsnio 19 dalies sankcija prieštarauja vienai iš esminių ANK bendrosios dalies nuostatų – ANK 25 straipsnio 2 dalies taisyklei, nustatančiai, jog pagal šį kodeksą asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šešių tūkstančių eurų bauda.	Pritarti	Nustatoma maksimali riba - 6000 eurų bauda.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-08	1 (346)	6 (20)		2. Pažymėtina, kad pagal projekto 1 straipsnio 5 dalyje numatytus ANK 346 straipsnio 20 dalies pakeitimus - už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, padarytą pakartotinai (ANK 346 str. 17 d.), žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 346 str. 18 d.) bei už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai (ANK 346 str. 19 d.) siūloma numatyti privalomą gyvūnų konfiskavimą. Atsižvelgiant į kartu su projektu teikiamame aiškinamajame rašte nurodytą teikiamų ANK pataisų tikslą - labiau apsaugoti gyvūnus bei į siūlomus įtvirtinti pakeitimus, svarstytina, ar privalomas gyvūnų konfiskavimas nenumatytinas ir už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.	Pritarti
3.	Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-5147 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.		str. d.	p.
1.	Teisės institutas					Pasisakė tik dėl projektų XIIIP-5148 ir XIIIP-5171	Atsižvelgti
2.	Nacionalinė teismų administracija					Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto derinti pateiktu Administracinių nusižengimų kodekso 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5170, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. X IIIP-5171, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. X IIIP-5147 ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5148 (toliau - Įstatymų projektai), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. <Dėl šio projekto nepasisakė>	Atsižvelgti
3.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“					VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso gynimą ir atstovavimą gyvūnams bei jų teisėms gerovės ir apsaugos srityje. Mūsų tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo bei bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis šiuos standartus diegiant ir tobulinant. Savo veikla siekiame, jog kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus. Reaguodami į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. B6-(1.9)-2218 “Dėl pasiūlymų gyvūnų gerovės teisinio reglamentavimo tobulinimui” pateiktą informaciją, kreipiamės į Jus pakartotinai dėl gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ta apimtimi, kiek tai susiję su šiuo metu pateiktais ir LR Seimo komitetuose svarstomais LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK), LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) bei LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimų įstatymų projektais. VMVT aukščiau minėtu raštu pažymi, kad tiek LR Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo mėn. 23 d. raštu Nr. 2D-2854 (11.22E) “Dėl gyvūno gerovės situacijos šalyje“ LR Vyriausybei pateikti tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymai dėl teisės aktų ir kitų priemonių, reikalingų gyvūnų gerovei užtikrinti, priėmimo ir įgyvendinimo, tiek LR Seimo narių įregistruoti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10, 12 straipsnių pakeitimų įstatymo, LR ANK 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo, LR BK 310 straipsnio pakeitimo įstatymo bei LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai tik iš dalies padengia gyvūnų gerovės reikalavimų tobulinimo pasiūlymus, kuriuos teikė ir GGI. Išanalizavę tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymus, pateiktus LR Vyriausybei, Seimo narių siūlomus ANK, BK pakeitimų įstatymų projektus bei VMVT raštu pateiktą informaciją, pažymime, jog: 1. VMVT rašte nurodė, jog: „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, gyvūnai konfiskuojami ANK nustatyta tvarka, todėl VMVT, atsižvelgdami į tai, mano, kad nėra būtina tikslinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl to, kas priima sprendimą dėl konfiskavimo, nes šiuo atveju vadovaujamasi ANK, kurio 29 straipsnyje nustatyta, kad „turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o 614 straipsnyje nustatytas administracinių bylų priskirtinumas, todėl, vadovaujantis šiomis ANK nuostatomis, akivaizdu, kad tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byla priskirtina teismui, teismas, skirdamas nuobaudą gali priskirti turto konfiskavimą ir, analogiškai, kai administracinio nusižengimo byla paskirta ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui), ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) skirdamas nuobaudą gali paskirti turto konfiskavimą“. Tuo remiantis, daroma išvada, jog VMVT yra visiškai aišku, kad gyvūnai yra konfiskuojami ir ne teismo tvarka t. y., jog gyvūnus gali konfiskuoti ir ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnai). Pažymime, jog šie pareigūnai yra – VMVT, arba policija, arba vietos savivaldybės atstovai. Tačiau nepaisant to, viešojoje erdvėje (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2020/10/01/news/po-baisias-salygas-kentusiu-82-sunu-paemimo-operacijos-pakauneje-sumaistis-ir-skaudzios-netektys-16537889/) VMVT atstovai teigia, jog dėl gyvūno konfiskavimo kreipsis į teismą, o patys sprendimo dėl gyvūno konfiskavimo nepriims. Šiame portalo Lrytas.lt straipsnyje nurodoma, kad atsakymą pateikė ir VMVT Kauno departamento administracija: „Baigus ikiteisminį tyrimą, bylą teismui pateikia jį vykdžiusi ikiteisminio tyrimo institucija, o jei jis nutraukiamas, atvejo nagrinėjimas pagal kompetenciją perduodamas VMVT ir yra taikomos Administracinių nusižengimų kodekse. Tokiu atveju dėl gyvūnų konfiskavimo į teismą kreipiasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“. Nors VMVT rašte nurodo, jog šiai tarnybai yra aišku, kad vadovaujantis tiek ANK 614 straipsniu, tiek ANK 29 straipsniu, tiek Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalimi, gyvūnai yra konfiskuojami ir ne teismo tvarka, tačiau tuo pačiu viešai skelbia, jog tuo atveju, jei ikiteisminiai tyrimai dėl gyvūnų daugintojų žiauraus elgesio su gyvūnais bus nutraukti, nei VMVT, nei policijos pareigūnai gyvūnų nekonfiskuos, o VMVT kreipsis į teismą. Sunku suprasti, kodėl rašte pateikta informacija bei viešai skelbiama informacija nesutampa. Tai rodo, jog ne visiems VMVT departamentams teisės normos, reglamentuojančios gyvūnų konfiskavimą, yra aiškios ir jie vis dar mano, kad gyvūnus gali konfiskuoti tik teismas. Norime priminti, kad LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 4 d. buvusi norma, jog „Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami“, yra netekusi galios, nes prieštaravo LR ANK. 2020 m. liepos mėn. įsigaliojo šio punkto pakeitimas ir dabar LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 4 d. nurodyta, jog: “Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gyvūnai gali būti konfiskuojami”. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog dabartinė LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 5 d. formuluotė „Kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. <...>.“ yra paini, nes nors ir neįvardijama, bet vėl sudaroma nuomonė, kad gyvūną konfiskuoja tik teismas, kadangi nėra aiškiai įvardijama kas (ar teismas, ar pareigūnas) tą sprendimą priima. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą/nutarimą konfiskuoti gyvūną gali priimti ne tik teismas, bet ir institucijos (pareigūnai), nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą ne teismo tvarka, bei į faktus, jog ne visi pareigūnai supranta konfiskavimą reglamentuojančius teisės aktus vienodai, dar kartą norėtume atkreipti dėmesį ir siūlome tikslinti LR gyvūnų gerovės įstatymo 4 str. 5 d.. Formuotę siūlome keisti taip: „Kol įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą <...>“ 2. Nepaisant to, jog VMVT raštu pritaria GGI pasiūlymui dėl sąvokos „gyvūno suluošinimas“ įtvirtinimo, o LR Žemės ūkio ministerija tokį tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymą taip pat pateikė LR Vyriausybei, išanalizavus šiuo metu pateiktus LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr, VIII-500 pakeitimų projektus, matome, jog į minėtą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Dar kartą norime pabrėžti, jog esant dabartiniam reglamentavimui nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais vadovaujantis daroma išvada, jog gyvūnas yra suluošintas, ir kaip įvertinama suluošinimo grėsmė. Primename, jog GGI teikė pasiūlymą LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtinti sąvoką „Suluošinimas – tokia gyvūno fizinė arba psichologinė būsena, kai po suluošinimo pasireiškia liekamieji reiškiniai sveikatai.“ Taip pat primename, jog siekiant išvengti skirtingo interpretavimo bei siekiant aiškumo, kada taikyti BK 310 straipsnį ir kada ANK 346 straipsnį arba kokią nuobaudą taikyti pagal tą patį ANK 346 straipsnį (pagal 16 dalį, kuri apibrėžia apskritai žiaurių elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą, ar pagal 18 dalį, kai numatoma, jog to paties žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimo pasekmė yra grėsmė gyvūnui žūti arba būti suluošintam) GGI siūlo įtvirtinti sąvokas arba išaiškinimus, apibrėžiančius suluošinimo bei žūties grėsmę. 3. Projektinį pasiūlymą įteisinti draudimą laikyti ir įsigyti gyvūną asmenims, kurie su gyvūnu žiauriai elgėsi, teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas. Tačiau jie siūlo šį draudimą įtvirtinti tik teikdami BK 310 straipsnio pakeitimų projektą, t.y. tokį draudimą siūlo taikyti tik tuo atveju, kai gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Tuo tarpu GGI nori dar kartą pabrėžti, jog toks draudimas turi būti įtvirtintas ir ANK, kaip administracinio poveikio priemonė, siekiant apriboti esamo/naujo gyvūno laikymą ir įsigijimą ir kitais žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais, kuomet gyvūnui žūtis arba suluošinimas tik grėsė, t.y. siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, išvengti naujų nusikalstamų veikų jų atžvilgiu, neturėtų būti laukiama tokių pasekmių kaip gyvūno žūtis ar suluošinimas, o visų prevencinių priemonių turėtų būti imamasi nedelsiant, jei matoma, jog asmuo gyvūną kankina, neteikia reikiamos veterinarinės pagalbos ar kitaip žiauriai elgiasi gyvūno atžvilgiu. Nepaisant to, kad VMVT savo raštu pasiūlymui įtvirtinti draudimą laikyti gyvūnus pritaria, šiai dienai nėra parengtas pilnas reikiamų įstatymų pakeitimų projektų paketas, siekiant įteisinti šį draudimą tinkamai. Tarpinstitucinė darbo grupė tokio pasiūlymo taip pat neįtraukė į sąrašą, pateiktą LR Vyriausybei, motyvuodama tuo, jog LR Seimas jau pritarė eilei ANK ir BK pakeitimų projektų pateikimui, neatsižvelgdama į tai, jog šie projektai nėra pilnai paruošti ir į tai, kad dabartiniai Seimo narių siūlymai problemą išspręstų tik iš dalies. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-09-08 išvados dėl Seimo narių A. Gedvilienės ir L. Kasčiūno pateikto BK 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, jog draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi, nėra pakankamas argumentas tokio draudimo neįteisinti. Tiek LR BK paskirtis, tiek LR ANK paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus atitinkamai nuo nusikalstamų veikų arba administracinių nusižengimų. Reikiamų papildomų resursų problema arba kontrolės mechanizmų trūkumas neturėtų būti aukščiau šių tikslų. Nepaisant to, jog šiuo atveju kalbama apie gyvūnus, pastarieji įvykiai, kai buvo atskleisti didžiuliai nelegalios gyvūnų veisimo, dauginimo veiklos mastai bei ženklūs gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimai, tik dar kartą pabrėžė didelį visuomenės interesą užtikrinti gyvūnų apsaugą ir gerovę Lietuvoje. Būtent tokią paskirtis numatyta ir LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme Nr. VIII-500, kurio nesilaikymas ar pažeidimai ir yra pagrindas taikyti BK arba ANK. Tad labai skatiname rasti priemones ir būdus, kaip tokį draudimą įgyvendinti praktiškai, nes tai prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos bei stipresnės gyvūnų apsaugos. To pasekoje taip pat turėtų sumažėti ir papildomų valstybinių institucijų organizuojamų patikrų ir tyrimų dėl besikartojančių to paties asmens atliekamų žiauraus elgesio su gyvūnų veiksmų, tad sutaupyti resursai šiuo atveju galėtų būti tiesiog nukreipti būtent šios naujos kontrolės, ar toks asmuo nelaiko naujų gyvūnų, įgyvendinimui. GGI jau siuntė pasiūlymą gyvūnų gerovės užtikrinimo kontrolę, t.y. laikymo sąlygų įvertinimo, gyvūno būklės, kitų gyvūno apsaugos pažeidimų įvertinimą, perduoti vykdyti tik VMVT. Tokiu atveju būtų išvengiama bereikalingų savivaldybių viešosios tvarkos skyrių pareigūnų, kurie neturi tam tinkamos kompetencijos atlikti tokią patikrą, važiavimų į patikros vietą. Eliminavus tokią funkciją iš savivaldybių viešosios tvarkos skyrių, šie galėtų atlikti draudimo laikyti gyvūną kontrolę, nes čia turėtų būti tikrinamas tik pats faktas, nevertinant, kokios būklės gyvūnas yra, nes draudimas įsigyti bei laikyti naują gyvūno nenumato jokių išimčių gyvūno būklei bei laikymo sąlygoms. Dar kartą skatiname atsižvelgti į šiuos siūlymus, padėsiančius efektyviau mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, bei pateikti šiuos komentarus atitinkamai Teisės ir teisėtvarkos komitetui, planuojančiam svarstyti BK 310 bei ANK 346 straipsnių pakeitimų įstatymo projektus, bei Kaimo reikalų komitetui, planuojančiam svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl kitos VMVT 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. B6-(1.9)-2218 pateiktos informacijos bei argumentų, susijusių su VMVT tvirtinamu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, bei kitų dokumentų, susijusių su VMVT veiklos organizavimu, esant poreikiui, kreipsimės į VMVT atskiru raštu. Įvertinusi darbo grupės metu išsakytas institucijų ir organizacijų atstovų nuomones dėl gyvūnų augintinių kilusių problemų, 2020 m. rugsėjo 11 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-647 „Dėl gyvūnų augintinių gerovės kontrolės probleminių klausimų sprendimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė siūlo: 1.1. Parengti Administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio „Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės“ pakeitimą, reglamentuojant pareigūnų patekimo į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas atvejus (konkrečiau): 1.1.1. administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi turėti teisę patekti į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas, kai reikia užfiksuoti administracinio nusižengimo įrodymus, turinčius reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui ir yra žinoma kur yra jie. Patekimas į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas turi būti atliekamas vadovaujantis teismo nutartimi; 1.1.2. neatidėliotinais atvejais patekimas į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas turėtų vykti vadovaujantis administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu. Šiuo atveju per tris darbo dienas nuo patekimo į patalpas turėtų būti gautas teismo sprendimas dėl patekimo į patalpas teisėtumo. Jei teismo sprendimo per šį terminą negaunama, laikoma, kad įrodymai gauti netiesėtai; 1.1.3. reglamentuoti, kad gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų, kitų teritorijų savininkai ar juose esantys asmenys turėtų pareigą nekliudyti administracinį nusižengimą tiriantiems pareigūnams patekti į patalpas ar teritorijas. Nevykdantys šios pareigos asmenys turėtų atsakyti pagal ANK 224 straipsnio 1 dalį; 1.1.4. dėl patekimo į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas surašomas protokolas, kuriame turi būti nurodytas gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų, kitų teritorijų adresas, asmenys kurie buvo jose, kokie administracinio nusižengimo įrodymai užfiksuoti. Vienas protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, kuris dalyvavo patenkant į patalpas.	Atsižvelgti	Pasiūlymai yra susiję su kitais ANK straipsniais kurių šiuo projektu nesiūloma keisti, todėl siūlytina pateiktas pastabas ir siūlymus įvertinti Vyriausybėje ir jeigu yra būtinybė, nustatyta tvarka teikti įstatymo projektus Seimui svarstyti. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas XIIIP-5174 yra priimtas. Jis patobulintas, atsižvelgiant į šias pastabas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas XIIIP-5174 yra priimtas. Jis patobulintas, atsižvelgiant į šias pastabas. Darbo grupės pasiūlymai turėtų būti įvertinti Žemės ūkio ministro (kuris sudarė šią grupę) ir, reikalui esant nustatyta tvarka teikti įstatymų projektų pakeitimus.
4.	Pil. D.K. 2020.09.30		1 (346)	4 (18)		Turi būti pakeistas ir ANK 346 str., turi būti pakeista jo 18 d. iš jos turi būti išimti žodžiai- ,, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas,''. Tai turi būti nagrinėjama tik pagal Baudžiamąjį Kodeksą - tik BK 310 str. Šie žodžiai įrašyti ANK ir leidžia gyvūnų sadistams išvengti teisingos bausmės už gyvūno suluošinimą ar nužudymą. Negali būti gresiančios žūties ar gresiančio suluošinimo. Tai yra ar to nėra. Ar gyvūnas būna suluošintas ar būna nužudytas. Kaip ir žmogus. ANK 346 str. 18 d. turi skambėti taip - ,, Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnas patyrė kančias, bet nebuvo suluošintas, ar nužudytas , užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.''	Nepritarti	Pasiūlymas atrodytų taip: “18. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas gyvūnas patyrė kančias, bet nebuvo suluošintas, ar nužudytas, užtraukia baudą nuo trijų penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.'' Pateiktas pasiūlymas iš esmės atkartoja tą pačią sudėtą, kokia yra įtvirtinta ir dabar šioje dalyje, tik kitais žodžiais.
5.	Pil. D.K. 2020.09.30		1 (346)	2 (16)		Visiškai turi būti panaikinta ANK 346 str. 16 d. dėl mano jau aprašytų argumentų 18 d., nes sąvoka ,,Žiaurus elgesys su gyvūnu'' jau yra 18d. ir turi būti kaip mano siūloma 18d.	Nepritarti	ANK 16 ir 18 straipsniuose atsakomybė yra diferencijuojama, atsižvelgiant į pasekmes, t.y. 16 d. nustatyta atsakomybė už „žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą“ be pasekmių ir grėsmių, nustatant švelnesnę sankciją, tuo tarpu 18 d. – jau kyla grėsmė gyvūnui būti suluošintam ar žūti, nustatant atitinkamai griežtesnę sankciją.
6.	Pil. D.K. 2020.09.30		1 (346)	7(N) (21)		LABAI keistai skamba ANK 346 str. 21 d. ,, už administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti ,,,,, bendravimo su vaikais tobulinimo programoje..''. Prie ko čia vaikai, jei įstatymas apie gyvūnus??? Šie žodžiai turi būti išbraukti iš šio straipsnio-mano nuomone. Ir 21 d. vietoj žodžiu ...... gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė-.......'' turi būti įrašyta ,,...papildomai gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė...''	Nepritarti	Šioje dalyje yra bendrai įvardijama administracinio poveikio priemonės, su negalutiniu programų sąrašu – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Šiuo atveju būtų taikoma smurtinio elgesio keitimo programa. Administracinio poveikio priemonės taikymą reglamentuoja ANK 30 straipsnis, kuriame ir yra pasakyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) kartu su administracine nuobauda gali skirti asmeniui įpareigojimą dalyvauti  atitinkamose programose.
7.	Piliečiai I. N. ir dar 150 pasirašiusiųjų, 2020-09-22					Prašome, skubos tvarka, keisti jau įregistruotą Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Atsižvelgiant į jau užregistruotus administracinius ir Baudžiamojo kodekso pažeidimus, susijusius su žiauriu elgesiu su gyvūnu, antisanitarinėmis gyvūnų sąlygomis, bejėgiškos būklės gyvūnų išnaudojimu. ĮTRAUKTI: 1. Privalomą gyvūnų čipavimą; 2. Nelegalių daugyklų draudimą; 3. Baudų didinimą už gyvūno kankinimą; 4. Įpareigoti atitinkamas instancijas atlikti dažnesnius veisimu užsiimančių asmenų prevencinius patikrinimus.	Atsižvelgti	150 Piliečių grupė neteikia konkrečių pasiūlymų Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektui. ANK yra tobulinamas atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. Kaimo reikalų komitetas patobulino Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą, kuriame reglamentuojami kiti piliečių keliami klausimai.
8.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso  gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gerovės ir apsaugos srityje. Mūsų tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo bei bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis šiuos standartus diegiant ir tobulinant. Savo veikla siekiame, jog  kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus. Atsižvelgiant į paminėtus GGI tikslus ir misiją bei siekdami bendradarbiauti, kreipiamės į Jus su pasiūlymais gyvūnų gerovės ir apsaugos teisinio reglamentavimo tobulinimui. I. Dėl galimo/privalomo gyvūno konfiskavimo 1. Teisės aktuose įtvirtinta, jog dėl žiauraus elgesio su gyvūnais konfiskavimas yra tik “galimas”. Privalo būti praplėsta ANK 346 str. 20 d., sritys kada gyvūno konfiskavimas yra privalomas 2. ANK 346 str. nurodyti gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei nurodytos sankcijos už šiuos pažeidimus. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais konfiskavimas niekada nėra privalomas. 3. ANK 346 str. 20 d. aiškiai nurodyta, jog: „Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.“ 4. Taigi ANK 346 str. 20 d. aiškiai įtvirtinta už kokias nusikalstamas veikas gyvūno konfiskavimas yra privalomas, t.y. tik kovinių šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimai. 5. Asmeniui, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, kai gyvūną, pavyzdžiui, kankino (ANK 346 str. 16 d.) gyvūno konfiskavimas nėra privalomas. Tokiu atveju, pareigūnas pats sprendžia, ar jis nori gyvūną konfiskuoti, ar nenori. 6. Asmeniui, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, kai gyvūnui grėsė žūtis ar suluošinimas (ANK 346 str. 18 d.) gyvūno konfiskavimas nėra privalomas. Tokiu atveju, teismas sprendžia, ar gyvūną konfiskuoti ar nekonfiskuoti. 7. Pažymime, jog problema neišspręsta, nes pareigūnai ir teismas savo nuožiūra sprendžia, kada jie gali/ kada negali gyvūno konfiskuoti, todėl visada renkasi lengviausią kelią – gyvūno nekonfiskuoti. 8. Turime situaciją, kai bylose dėl daugintojų veikos, Teismas nustatė, jog asmenys žiauriai elgėsi su gyvūnais ir jiems grėsė suluošinimas ir grėsė žūtis, tačiau šių gyvūnų nekonfiskavo (ANK 346 str. 18 d.). Pagal galiojančius teisės aktus teismas savo nuožiūra sprendžia, ar gyvūną konfiskuoti ar ne ir tai yra neproporcinga. 9. Sprendimas: ANK 346 str. 20 d. dėl privalomo gyvūno konfiskavimo turi būti itin praplečiama, nes šiai dienai privaloma konfiskuoti tik pavojingus šunis, o nukankinti ir sužaloti gyvūnai lieka savininko nuosavybėje. Turi būti nurodoma, jog pagal ANK 346 str. 16 d. ir ANK 346 str. 18 d. gyvūno konfiskavimas yra privalomas. 10. ANK 346 str. 20 d. pakeisti: ANK 346 str. 20 d. aiškiai nurodyti, jog: „Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.“	Pritarti iš dalies	Nustatomas privalomas gyvūnų konfiskavimas ne tik už ANK 346 str. 16 ir 18 str., kaip yra siūlyme, bet ir už 17 ir 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (t.y. 16 ir 18 dalių pakartotinumas).
9.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15		1(N)			11. Papildomai nurodome, jog pagal ANK 127 str. (Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla) “už numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą”. Tai ypač aktualu kalbant apie gyvūnų nelegalius veislynus/daugyklas, tačiau nėra aišku, kodėl pastarųjų įvykių metu toks straipsnis taikytas nebuvo - galbūt yra poreikis straipsnį patikslinti/papildyti, aiškiau išskiriant nelegalaus gyvūnų veisimo veiklą.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 127 straipsnyje konkrečios komercinės, ūkinės, finansinės ar profesinės veiklos, kuriomis verstis reikalinga licencija (leidimas), nevardijamos. Gyvūnų veisimas yra laikomas komercine veikla. Vadinasi, už neteisėtą gyvūnų veisimą galima asmenis traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 127 straipsnį. Todėl ANK 127 straipsnio papildymas, įtraukiant gyvūnų veisimą, vertintinas kaip perteklinis.
10.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					II Konfiskavimas pagal BK: (<...pastabos skirtos projektui Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektams...>)	Atsižvelgti
11.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					III. Baudų griežtinimas pagal ANK 17. Itin aktualu, kad būtų pakelta minimali ANK bauda, todėl kad pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos, o tai reiškia, kad nusižengimą padaręs asmuo dažniausiai gauna 15 EUR (ANK 346 str. 1 d.) arba 25 eur (ANK 346 str. 2 d.). 18. Pažymime, jog pagal ANK 614 str. 1 d. tik teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas 19. Taigi didinant ANK 346 straipsniuose reikia numatyti, jog maksimali sankcija nebūtų didesnė negu 1500 Eur, nes tuomet pareigūnai (VMVT, policija ir savivaldybės) tokių bylų nagrinėti negalės. Gyvūnų konfiskavimo arba nuobaudos paskyrimo klausimą spręs tik teismas, o gyvūnai metų metus bus laikomi prieglaudose.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas yra realizuojamas kiek kitaip, nei mažinant baudas. Komitetas yra pritaręs ir Seimas netrukus nagrinės projektą XIIIP-4195(2), kuriame nustatomas naujas teismui nagrinėti priskiriamų administracinių nusižengimų bylų reglamentavimas. Šiuo projektu numatoma, kad diduma bylų bus nagrinėjama ne teismuose, bet ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų.
12.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					IV. Bausmių griežtinimas pagal BK (<...pastabos skirtos BK projektams...>)	Atsižvelgti
13.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					V. Dėl NVO neinformavimo apie administracinio nusižengimo bylas 22. Gyvūnų gerovės organizacijos, teikiančios prašymus pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pavyzdžiui, apie ANK 346 str. VMVT/policijos pareigūnams, negauna duomenų iš institucijos apie tai, ar administracinio nusižengimo teisena pradėta bei kokia paskirta nuobauda. 23. LR baudžiamojo proceso kodekso 214 str. 7 d. nurodyta, jog: Asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešama apie sprendimą nutraukti bylą”. 24. Tuo tarpu ANK nėra reglamentuota, jog institucijos/pareigūnai asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradedama administracinio nusižengimo teisena, pranešama apie sprendimą nutraukti bylą. 25. Pažymime, jog būtent VMVT niekada neinformuoja NVO apie tai, ar asmeniui pradėta/nutraukta administracinio nusižengimo teisena ir kokia nuobauda paskirta.	Atsižvelgti	Šiuo projektu atitinkami straipsniai nėra keičiami.
14.	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					VI. Dėl NVO ribojimų teikiant skundus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais: 26. Pavyzdys: GGI dėl gyvūno šuns Bario nepriežiūros viso yra pateikusi 5 (penkis) skundus  Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašė gyvūną konfiskuoti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nutarime pareigūnai ne kartą netinkamai pritaikė teisės normą bei neišsprendė klausimo dėl gyvūno konfiskavimo (skyrė 30 eur baudą), nors gyvūnas nuo 2017 m. yra bepriežiūris. 27. GGI apskundė vieną iš Nutarimų Teismui ir skundu prašė policijos Nutarimą panaikinti bei  pritaikyti tinkamą įstatymo normą ir pagaliau skirti gyvūno konfiskavimą, kuris bepriežiūris laksto nuo 2017 m. 28. Teismas atsisakė skundą priimti, nes neva GGI neturi teisės paduoti skundo dėl Nutarimo. ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti. 29. Teismo Sprendime nurodyta, jog: 30. “Vadovaujantis ANK 621 straipsniu šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 578 straipsnis nukentėjusįjį apibrėžia kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Iš skundo medžiagos nustatyta, kad skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nėra priimtas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atžvilgiu, taip pat subjektas nėra pripažintas nukentėjusiuoju. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ yra pranešėjas apie galimą administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pranešėjas apie administracinį nusižengimą, jeigų nėra duomenų apie jam galimai padarytą žalą, nelaikomas asmeniu, turinčiu teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. N062- 8629/2009, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis adm. Nusižengimo byloje Nr. AN2-257-383/2018). Iš byloje esančių duomenų (VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, skundo dėl priimto nutarimo) matyti, kad dėl įvykio VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nepatyrė kokios nors fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, o kreipėsi dėl teisenos pradėjimo kaip atstovaujanti gyvūnų teisėms organizacija”. 31. Taigi Teismai laikosi pozicijos, jog gyvūnų gerovę atstovaujanti organizacija neturi teisės apskųsti neteisėtai priimto policijos nutarimo, nes neva nėra pažeistos organizacijos teisės. Taigi iki šios dienos policija gyvūno nekonfiskuoja. Tuo labiau, jie išvis klausimo dėl gyvūno konfiskavimo nesprendžia, nes pagal ANK 346 str. jie tik “gali konfiskuoti”. 32. Identiška situacija ir sprendžiant bylas administraciniame teisme. GGI kreipėsi dėl HBH laikomų gyvūnų maitinimo esančių gyvūnų laikymo sąlygų, t. y. kad gyvūnai šeriami ne maisto produktais. VMVT pažeidimų, aišku, nematė, nors buvo pateikta video medžiaga. Antrą kartą, kai vėl maitino gyvūnus plastiku, VMVT pažeidimą pamatė ir skyrė įspėjimą. 33. GGI tokį VMVT raštą apskundė, tačiau teismas nusprendė, jog: “Teismas pažymi, kad pareiškėjos Pranešime pateiktas prašymas atlikti patikrinimą ir nubausti už gyvūnų nepriežiūrą yra nesusijęs su pareiškėjos pažeistų teisių gynimu. Pareiškėjos suinteresuotumas nagrinėjamu atveju minėtų teisės aktų kontekste apibrėžiamas tik kaip pareiškėjos Pranešimo apie įvykį dėl galimo gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimo pateikimas Tarnybai ir atsakymo dėl pateikto Pranešimo gavimas”. 34. Vadinasi, gyvūnų gerovę atstovaujanti organizacija negali apskųsti nei VMVT ar policijos pareigūnų nutarimų ir šių institucijų skiriama nuobauda yra galutinė. Vienintelis dalykas, ką, vadovaujantis teisės aktais, gyvūnų gerovę atstovaujanti organizacija gali padaryti, tai tik prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą/administracinio nusižengimo teiseną. Tačiau tuo atveju, kai paskirta nuobauda ar bauda gyvūnų gerovę atstovaujančios organizacijos netenkina, ji neva jau nebeturi teisių ir pareigų tokio nutarimo apskųsti. 35. Sprendimas: Praplėsti ANK 578 str. ir nurodyti, jog: Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala bei nevyriausybinė organizacija atstovaujanti viešąjį interesą” 36. Arba atskira norma įteisinti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių gyvūnų teises, teisę apskųsti policijos ar vmvt pareigūnų priimtus neteisėtus nutarimus dėl paskirtos nuobaudos dydžio. Tai yra labai svarbu, nes šiai dienai jų priimtų nutarimų/sprendimų GGI negali niekaip apskųsti, o kitų asmenų, siekiančių teisybės niekam nereikalingiems gyvūnams, tiesiog nėra, nes nėra savininkų, kurie juos gintų.	Nepritarti	Šiuo projektu ANK 578 straipsnis nėra keičiamas. Siūlytina pateiktas pastabas ir siūlymus įvertinti Vyriausybėje ir jeigu yra būtinybė, nustatyta tvarka teikti įstatymo projektus Seimui svarstyti.
	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					VII. Dėl civilinio ieškinio teikimo baudžiamajame procese ribojimo: 37. LR gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalies. Jame nurodyta, jog: 38. „<...>Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ 39. Norma prieštarauja LR baudžiamojo proceso kodeksui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamojoje byloje galima pareikšti  tada, kai turtinė ar neturtinė žala tiesiogiai yra padaryta konkrečia, baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika (LR BPK 109 straipsnis). Būtent tokios žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi pripažįstamas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (LR BPK 110 straipsnio 1 dalis), o jo pareikštą civilinį ieškinį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. 40. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. 41. Pagal LR gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalį yra ribojama prieglaudų ir kitų fizinių asmenų galimybė teikti civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Eiti tik civilinio proceso tvarka yra labai brangu, reikia mokėti žyminį mokestį nuo ieškinio sumos, bylos pralaimėjimo atveju priteisiamos advokato bylinėjimosi išlaidos, dalyvauti posėdžiuose. Nesuprantama, kodėl yra toks ribojimas, juk tiek nukentėjusieji, tiek civiliniai ieškovai praktikoje baudžiamosiose bylose teikia civilinius ieškinius ir juos teismas tenkina baudžiamojo proceso metu. Tokia norma tik klaidina nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus.	Pastaba ne šiam projektui skirta
	VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2021-04-15					VIII. Dėl draudimo laikyti gyvūnus Sutinkame su Seimo narės Ievos Pakarklytės teiktu siūlymu dėl ANK ir BK papildymo nurodant draudimą laikyti gyvūnus.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-10-12	1 (346)	5 (19)		ANK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos bausmė negali viršyti 6000 Eur. Su šia nuostata Projektu siūlomi ANK 346 straipsnio 19 dalies pakeitimai nesuderinti.	Pritarti
2.	Generalinė prokuratūra	1 (346)	5 (19)		Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5147.             Projekte siūloma 346 straipsnio 19 dalies sankcija prieštarauja ANK 25 straipsnio 2 dalies taisyklei, nustatančiai, kad pagal šį kodeksą asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šešių tūkstančių eurų bauda.	Pritarti
3.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-10-13	1 (346)	5 (19)		Pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5147 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5147), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5148 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5148), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5170 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5170) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5171 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5171) (toliau kartu – Įstatymų projektai).             Dėl projekto Nr. XIIIP-5147.             Projekto Nr. XIIIP-5147 1 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, kuriomis keičiamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio atitinkamai 16, 17, 18 ir 19 dalys, siūlant žymiai padidinti pinigines baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, prieštarauja ANK 25 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad „pagal šį kodeksą asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda“. Pažymėtina, kad apskritai kaskart vertinant nuobaudų dydžio keitimo klausimą, jis turi būti vertinamas sistemiškai viso ANK aspektu, t. y. kad būtų išlaikoma pusiausvyra tarp padarytų nusižengimų ir už jų padarymą skiriamų nuobaudų dydžio.	Pritarti	Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą, kad siekiant tinkamo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo bei proporcingumo principo, susijusio su nustatytomis sankcijomis už žiaurų elgesį su gyvūnu, užtikrinimo, ANK 346 straipsnio 16–19 dalyse negali būti įtvirtintos tokio dydžio baudos, kurios suponuotų, jog asmens, padariusio šiuos administracinius nusižengimus, nebūtų įmanoma nubausti švelniau nei asmens, padariusio nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje. Kadangi BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, minimali bauda, kuri gali būti paskirta už jos padarymą, yra 50 MGL (t. y. 2 500 eurų), 17 dalyje nustatytina 2000 eurų minimali bauda ir 19 dalyje nustatytina 2200 eurų minimali bauda.
4.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-10-13	1 (346)	6 (20)		Dabar ANK 346 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad „už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą“. Projekto XIIIP-5147 1 straipsnio 5 dalimi keičiama ANK 346 straipsnio 20 dalis ir siūloma už ANK 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse nustatytus padarytus nusižengimus taip pat nustatyti privalomą gyvūnų konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ANK 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse nustatytų nusižengimų galimą pobūdį, pasiūlymas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu nustatyti privalomą konfiskavimą vertintinas neigiamai. Akcentuotina, kad gali būti ir taip, jog gyvūną kankins ne pats jo savininkas, o kitas asmuo (kaimynas ir pan.), todėl tokiu atveju skirti gyvūno konfiskavimą savininkui, kai aptariamoje situacijoje jis taip pat nukenčia, manome, yra neteisinga. Projekto XIIIP-3147 aiškinamajame rašte neaptarta ir nenurodyta, kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, nenurodyta, ar nustatytas finansavimas, ar numatyta aiški tvarka, kuria vadovaujantis būtų aišku, kieno lėšomis turi būti saugomas konfiskuotinas gyvūnas iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat kieno lėšomis ir kokia tvarka turi būti saugomas ir (ar) realizuojamas gyvūnas po teismo sprendimo. Paminėtina ir tai, kad esamas teisinis reguliavimas nenumato kito konfiskuoto turto „sutvarkymo“ nei realizavimas ar pripažinimas atliekomis ir sunaikinimas. Ypač tai aktualu kalbant apie gyvūnams, nes jie paprastai neturi tokios vertės, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtų juos į savo apskaitą ir realizuotų, todėl atitinkamos institucijos, norėdamos visiškai teisėtai veikti, turi pripažinti tokį gyvūną atliekomis ir atiduoti jį užmigdyti. Manome, kad būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog gyvūnai galėtų būti perduodami (dovanojami) globos organizacijoms ar savanoriams.	Nepritarti	Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytą teikiamų ANK pataisų tikslą - labiau apsaugoti gyvūnus bei į siūlomus įtvirtinti pakeitimus, privalomas gyvūnų konfiskavimas numatytinas ir už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-18	1 (346)	5 (19)			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5147 (toliau – ANK projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas: 1.1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 eurų ir ne didesnė negu 6 000 eurų bauda. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ANK projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo ANK 346 straipsnio 19 dalies sankcijoje nustatyti maksimalią baudą, ne didesnę nei 6 000 eurų.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-18	1 (346)	3,5 (17,19)			1.2. ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu ir gyvūno kankinimą, o šio straipsnio 17–19 dalyse minėto administracinio nusižengimo sudėtis papildyta kvalifikuojamaisiais požymiais (nusižengimas padarytas pakartotinai, gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas ir pan.), nuosekliai didinančiais šių veikų pavojingumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK arba baudžiamasis įstatymas) 310 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žiauraus elgesio su gyvūnais sudėtis numato dar sunkesnį kvalifikuojamąjį požymį, susijusį su pasekmių „jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas“ atsiradimu. Veika, sukėlusi būtent tokias pasekmes, yra kriminalizuota ir laikoma nesunkiu nusikaltimu. Siekiant tinkamo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo bei proporcingumo principo, susijusio su nustatytomis sankcijomis už žiaurų elgesį su gyvūnu, užtikrinimo, ANK 346 straipsnio 16–19 dalyse negali būti įtvirtintos tokio dydžio baudos, kurios suponuotų, jog asmens, padariusio šiuos administracinius nusižengimus, nebūtų įmanoma nubausti švelniau nei asmens, padariusio nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje. Kadangi BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, minimali bauda, kuri gali būti paskirta už jos padarymą, yra 50 MGL (t. y. 2 500 eurų). Tačiau ANK projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 346 straipsnio 17 dalies sankcijoje siūloma minimali bauda yra 3 600 eurų, o 19 dalies – 5 250 eurų. Atsižvelgiant į tai, šiuose ANK straipsniuose siūlytina numatyti mažesnes baudas, nustatant minimalias baudas, mažesnes nei 2 500 eurų.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas 17 dalyje nustatytina 2000 eurų minimali bauda ir 19 dalyje nustatytina 2200 eurų minimali bauda.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kaimo reikalų komitetas 2020-12-09				*	6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5147; 6.2. siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.	Pritarti	Komitetas patobulino įstatymo projektą.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5147(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2), jo lyginamasis variantas

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė