LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)

Nr. XIVP-1625

 

2022-06-22  Nr. 113-P-26

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Justinas Urbanavičius, Respublikos Prezidento patarėja Aplinkos ir infrastruktūros grupėje Agnė Jakstienė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Erika Giedraitienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Jurgita Augutienė, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo politikos departamento direktorė Aura Šalugienė, energetikos viceministrė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetikos saugumo grupės vyresnysis patarėjas Gediminas Karalius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento vyresnioji patarėja Gina Jaugielavičienė, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausiasis specialistas Darius Sriubas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Saulius Mocevičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Staniulienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento vyresnioji specialistė Zita Kvietkienė, VĮ Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis, VĮ Registrų Centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento vadovė Aušra Kalantaitė, VĮ Registrų centro Teisės departamento vadovas Žydrūnas Radišauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisininkė Aistė Pakutkienė.

.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

*

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Pagal projekto 2 straipsnio 4 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms nuo 2023 m. gegužės 1 d. perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybių teritorijoje esančių miestų valstybinę žemę. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės turtas (miestų teritorijoje esanti valstybinė žemė) bus perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. viena valstybės institucija.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais:

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, įstatymų leidėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtino nuostatą ir siekį valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai. Pažymėtina, kad vykdant kito valstybės turto - valstybinių miškų valdymo reformą, įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nustatė, kad valstybinius miškus valdo viena miškų urėdija vietoje anksčiau tokį valdymą atlikusių 42 miškų urėdijų. Taigi, pastaraisiais metais buvo vykdoma valstybės turto valdymo pertvarka, vykdant tokio turto valdymo centralizaciją, kai tokį turtą valdo vienas subjektas. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas miestuose esanti valstybinė žemė taip pat valdoma centralizuotai – šios žemės patikėtinis yra viena valstybės institucija. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą ir patikėjimo teise žemę perduoti valdyti savivaldybėms, kurių Lietuvos Respublikoje yra 60. Taigi, valstybinės žemės valdymas būtų perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu įstatymo projektu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė miestų žemė, reikalinga savivaldybėms, savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis savivaldybėms perduodama patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai bei kitoms reikmėms. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė, reikalinga savivaldybių poreikių tenkinimui, jau yra perduota (perduodama) nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybėms. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu valstybė atsisakytų visos miestuose esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teisių, tokios žemės valdymo ir disponavimo teises suteikdama savivaldybėms, jų poreikiams tenkinti, kas galimai sąlygotų tokios valstybinės žemės naudojimą savivaldybės bendruomenės, bet ne visos visuomenės poreikių tenkinimui. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[1]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai. Taigi, valstybinio audito metu nustačius, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto.

Be to, pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę nuo 2023 m. gegužės 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikiamo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, perdavus valstybinės žemės miestuose patikėjimo teises savivaldybėms, į savivaldybių administracijas bus perkelta nuo 206 iki 298 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos  inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš Nacionalinės žemės tarnybos bus perduota 112 pareigybių (etatų) žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų vykdymui, o 15 pareigybių (etatų) žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai vykdyti. Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Nacionalinė žemės tarnyba, sumažėjus darbuotojų skaičiui, sugebėtų realiai vykdyti 60 savivaldybių - valstybinės žemės miestuose patikėtinių - veiklos priežiūrą ir kontrolę, jiems valdant patikėtą valstybinę žemę miestuose. Manytina, kad vienos valstybės institucijos, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdo valstybinės žemės miestuose patikėtinio funkcijas, kontrolė ir veiklos priežiūra galėtų būti efektyvesnė, nei veiklos šioje srityje priežiūra ir kontrolė didelio skaičių savivaldybių.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte ir 6 dalyje atitinkamai nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas, o išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar sprendimų priėmimas, įgyvendinant valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybų priimamų teisės aktų priėmimo procedūras, būtų efektyvesnis nei sprendimų priėmimo procedūros, vykdomos pagal galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

Nepritarti

Argumentai:

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad <...> savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją ir vykdydamos viešąjį administravimą ir/arba teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės viešąjį interesą, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja ir valstybės institucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad:

- valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas;

- įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises;

- neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei.

Tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti inter alia tuo, kad centralizuotas valstybės valdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra derinamas su decentralizacija, tuo, kad įstatymuose yra įtvirtinamas centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas, tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Taigi, centralizuoto ir decentralizuoto valdymo derinimas yra valstybės valdymo būdas, kuris gali būti efektyvesnis už vien centralizuotą valstybės valdymą, ypač atsižvelgiant į konkrečių visuomeninių santykių ypatumus, šiuo atveju – būtinumą derinti priimamus valstybinės žemės valdymo ir naudojimo sprendimus su teritorijų planavimo, statybos, infrastruktūros plėtros ir kitais sprendimais, sprendimus priimančių institucijų iniciatyvumą, poreikį pažinti visuomenės interesus, informacijos valdymą ir kitus aspektus, nuo kurių priklauso kiek efektyviai ir racionaliai bus naudojama valstybinė žemė.

Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:

- Savivaldybėms suteikiama patikėjimo teisė neapima teisės disponuoti valstybine žeme;

- Savivaldybėms patikėjimo teise perduodama valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu ir numatoma galimybė Vyriausybei priimti sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo valstybei svarbiais atvejais;

- Savivaldybėms kaip patikėtiniams neperduodama valstybei svarbiems projektams reikalinga valstybinė žemė;

- Sustiprinta savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė.

Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo 11 straipsnio 1 dalies 4 papunktyje aptariamas valstybinės žemės pardavimas. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą visais atvejais priims ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei priėmimo–perdavimo aktą pasirašys Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė, perduota patikėjimo teise savivaldybei, nusprendus ją parduoti, turės būti patikėjimo teise perduodama NŽT Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis modelis pasirinktas, nes Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m.  rugpjūčio 23 d. nutarimai). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu. Vadovaujantis Konstitucinio teismo suformuota doktrina savivaldybės negali sudaryti ir pasirašyti, t. y. būti pirkimo–pardavimo, turto priėmimo–perdavimo akto šalimi, nes joms nesuteikiama teise disponuoti patikėjimo teise valdoma valstybine žeme.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

T

 

 

2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

2,

2

2

8

 

3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda“ siūloma apibrėžti sąvoką „racionaliai tvarkoma žemės valda“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose tebevartojama ankstesnioji sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose suvienodinti sąvokų vartojimą.

Nepritarti

Argumentai:

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „racionaliai tvarkoma žemės valda“, ji nesusijusi su žemės naudojimo būdu. O projekto 1 straipsnyje dėstomo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“, naudojama žemės konsolidacijos apibrėžimui, išskiriant žemės sklypams žemės ūkio naudojimo būdą, nes žemės konsolidacijos projektai pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

2

4

 

4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,ūkis”. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimas. Jeigu teikiamame projekte turimas tikslas apibrėžti ne bet kokio ūkio, bet būtent ūkininko ūkio sąvoką, tai atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte siūlomas sąvokos ,,ūkis” apibrėžimas neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo sąvokos ,,ūkis” apibrėžimo nereikėtų patikslinti atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. Be to, šiose projekto nuostatose dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Žemės įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad „ūkis“ yra būtent „<...> Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas <...>“, taigi keičiamame įstatyme yra nuoroda į Ūkininko ūkio įstatymą, taigi nemanome, kad sąvokos prieštarauja viena kitai ar tikslinga jas tikslinti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Ūkis – Lietuvos Respublikos Ūkininko ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

2

15

 

5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“, tačiau toliau įstatymo tekste yra vartojama ne tik ši sąvoka, bet ir sąvokos „žemės naudojimo būdas“, „naudojimo būdas“ ar tik „būdas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme apibrėžtų sąvokų nuoseklaus vartojimo, reikėtų peržiūrėti visą keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną ir tą pačią, įstatyme apibrėžtą sąvoką.

Pritarti

Argumentai:

Visame įstatymo projekte vartotina sąvoka „žemės sklypo naudojimo būdas“.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

2

19

 

6. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „prie kito“ įrašytinas žodis „žemės“.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

2

28N

 

7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateiktos sąvokos ,,žemėtvarkos projektas” apibrėžimo. Atkreipiame dėmesį, kad ši sąvoka projekte vartojama kaip sudėtinė sąvokų „kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, „žemės reformos žemėtvarkos projektai“ dalis, pavyzdžiui teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „kaimo plėtros žemėtvarkos projekto“ apibrėžimas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (2014 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtintose Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti pateiktas šios sąvokos apibrėžimas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 28 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„28. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės.“

Atitinkamai įstatymo projekto 2 straipsnio 28 dalį laikyti į laikyti 29 dalimi.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

2

27

 

8. Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, vietoje žodžio „Nacionalinė“ įrašant žodį „Nacionalinės“. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų vartoti pilną nurodytos institucijos pavadinimą, nes pavadinimo trumpinys yra įvestas tik projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

5

2

 

9. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodomi sandoriai, kurie gali būti sudaromi disponuojant valstybine žeme. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad valstybės turtu disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatą.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

6

27

1

3

 

2

10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodytų Aplinkos apsaugos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pavadinimams.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

7

13

32

1

1

4

11. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-1176(2) ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 3 d., tai yra vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, nei teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir abiem projektais keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurį iš siūlomų valstybės įmonės pavadinimų. Be to, turėtų būti derinamos ir skirtingai abiejuose projektuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio atitinkamos nuostatos ir kt.).

Pritarti

Argumentai:

Pritarti iš dalies. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Seime 2022-05-04 yra užregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1625, Seime užregistruotas 2022-05-05 ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras buvo atsižvelgiant į 2021-11-29 Seime registruotą Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1176).

Atsižvelgiant į patikslintą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtinio pavadinimą sutinkame, kad jis būtų pakeistas keičiamame įstatyme vietoje pavadinimo „valstybės įmonė Žemės informacijos centras” įrašant „valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras“. Siūlome suvienodinti ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą įrašant nuo 2023 m. sausio 1 d.

Taip pat siūlome visas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1176(2)) nuostatas, neatitinkančias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1625 nuostatų, derinti su pastaruoju projektu. Aplinkos ministerijai priėmus siūlomus papildomus patikslinimus, atsižvelgiant į dėl subjekto pokyčio keičiamų įstatymų skaičių ir pakeitimų apimtį, reikalautų papildomos analizės ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų sąlygas ir galimybes šiai pertvarkai įgyvendinti.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

7

11

17

31

40

3

3

1

5

8

 

12. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „miškų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą vartojamas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 11 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 40 straipsnio 8 daliai dėl jose nurodytų įstatymų pavadinimų.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

7

4

 

13. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 (jo įsigaliojimo data yra numatyta 2023 m. sausio 2 d.), minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsniu, „įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsisakymo derinti pagrindai turėtų būti nustatyti įstatyme, todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

7

6

 

14. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „negali perduoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“, o vietoj formuluotės „miško žemės ar kitus žemės sklypus“ įrašytina formuluotė „valstybinės miško žemės ar kitus valstybinės žemės sklypus“.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

8

1

 

15. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje prieš abu žodžius „žemės“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

8

9

47

7

19

1, 9

 

16. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, nes pagal vienas projekto nuostatas yra atlyginama „sodinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 19 dalis), o pagal kitas – „želdinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 ir 9 dalys).

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

9

 

11

3

6

5, 8

 

1

17. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kad išnuomojama valstybinė žemė ar valstybinės žemės sklypas ir kad turimas omenyje būtent valstybinės žemės nuomos terminas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taip pat 11 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatams, kuriose nenurodyta kokios nuosavybės žemės sklypas ar žemė turima omenyje.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

9

6

3

18. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama jeigu ,,jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiais projektams”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius projektus apimtų nuostata ,,kiti valstybei svarbūs projektai” bei kuris subjektas turėtų teisę nustatyti, kad atitinkamas projektas, išskyrus tuos, kuriuos valstybei svarbiais projektais pripažintų Vyriausybė, yra svarbus valstybei. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

Nepritarti

Argumentai:

Žemės įstatymo projekte numatyta daug nuostatų dėl valstybei svarbių projektų, pažymėtina, kad ne visi valstybei svarbūs projektai pripažįstami Vyriausybės nutarimais. Investicijų įstatymo 155 straipsnio 2 dalis numato, kad: „Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo.“ Laisvosios ekonominės zonos valstybei svarbaus projekto statusą įgyja, kai yra priimamas konkrečios zonos įstatymas. Pavyzdžiui, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustato: „Zona laikoma valstybei svarbiu ekonominiu projektu.“

Atsižvelgiant į pastabas Žemės įstatymo projekto nuostatas, susijusias su valstybei svarbiais projektais sieti tik su Vyriausybės nutarimo minėjimu nėra tikslu.

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

9

 

(2)

9

11

 

(2)

7

 

6

 

(6)

6

5

 

(4)

13, 15

4

 

 

3

4

19. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai arba kriterijai, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ siūlytina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bei projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 ir 15 dalių, kurios įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., nuostatas.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata yra dabar galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje, šios nuostatos tikslinimas, nurodant be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžius arba kriterijus, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, keičiamame įstatyme, reikalautų papildomos analizės, aptarimo su suinteresuotomis institucijomis ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų sąlygas ir galimybes šiai pertvarkai įgyvendinti. Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

9

8

 

20. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po formuluotės „Jei tokių asmenų nėra,“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės ūkio paskirties“, o po žodžio „išnuomoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“; trečiajame sakinyje po žodžių „yra keli,“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

9

12

 

21. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės“, po žodžio „skaičiuojamas“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

13

2

 

22. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 21 straipsnio 1 punktui.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

*

 

 

23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį papildė nauju 7 punktu ir kuris įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar minėto įstatymo nuostatos yra inkorporuotos į projektu keičiamą įstatymą, ar ne. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar ir minėto įstatymo 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimai yra inkorporuoti į projektu keičiamą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti su minėto įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

22

7

 

24. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, ją suderinant su Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, pagal kurį atlyginami ne dėl servituto nustatymo asmenų patirti nuostoliai, bet dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

22

2, 7

6

25. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatant į kokį subjektą reikėtų kreiptis dėl nuostolių, patirtų nustatant servitutą, kai servitutas reikalingas valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir kaip tokiu atveju atlyginami atsiradę nuostoliai.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

31

2, 4

 

26. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos ministerijos pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

32

5

 

27. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama ir šioje dalyje nurodytos valstybės įmonės kompetencija reguliuojant žemės santykius, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

32

43

1

3

28. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis „valstybinės“ turėtų būti perkeltas ir įrašytas po žodžio „nustato“.

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

32

 

(2)

32

3

 

(9)

3

15

 

 

12

29. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Abejotina, ar viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatas.

Nepritarti

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkto nuostata yra dabar galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje.

Į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo gali kreiptis visi fiziniai ar juridiniai asmenys, privatūs ar viešieji. Tam tikrais atvejais institucijos pačios prašo ginti viešąjį interesą, kaip šiuo metu ir numatyta galiojančioje ŽĮ redakcijoje, kur numatyta, kad NŽT gali kreiptis į prokuratūrą dėl savo veiksmų ar neveikimo.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

*

 

 

30. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2193, kurio 5 straipsniu Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija. Pažymėtina, kad ši Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir teikiamas projektas. Taigi, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Siekiant to išvengti, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

37

10

 

31. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodytus poįstatyminius teisės aktus tvirtina ne ministerijos, o atitinkamų sričių ministrai. Pritarus šiai pastabai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatas, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

38

48

3

2

 

32. Siekiant nuoseklumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną Viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimą, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – šio įstatymo sutrumpintą pavadinimą.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

39

42

6

1

 

33. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje tikslintinas jose nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. vietoj formuluotės „Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“.

Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jose įrašant sutrumpintą šio įstatymo pavadinimą.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

40

1

2

34. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „atvejus, kai“ įrašytinas žodis „pagrindinė“.

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

40

6

2

35. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatose vartojama formuluotė „teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

40

41

9

5

36. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti ir šio straipsnio nuostatose vartojamas tokio pažymėjimo termino trumpinys „kvalifikacijos pažymėjimas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiame termine nereikėtų išbraukti žodžio „geodezininko“.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

43

1

 

37. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant kokių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontroliavimas turimas omenyje.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad „Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra vykdoma kontroliuojant dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūras, tikrinant sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.“

Nacionalinė žemės tarnyba atlieka šių žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinę priežiūrą:

1) žemėtvarkos schemų;

2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektų;

3) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų;

4) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų;

5) žemės konsolidacijos projektų;

6) žemės reformos žemėtvarkos projektų.

Be to, Aplinkos ministerija nemano, kad Žemės įstatyme reikia konkrečiai nurodyti dokumentų rūšis.

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

36

3, 4

 

38. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes neaišku, kokio turinio nuostatas siekiama nustatyti, ar siekiama nustatyti, kad, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tikrinama ar objektas atitinka visus keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 – 7 punktus, ar turima omenyje kas kita. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „tikrinamas objektas“ turinys.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostata yra aiški „Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–7 punktus.“ Akivaizdu, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, atlikdami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, patikros metu turi įvertinti visus ŽĮ 36 str. 4 dalyje nurodytus kriterijus. Šioje nuostatoje kalbama ne apie tai, kad objektas turi atitikti tam tikrus kriterijus, o, kad patikra turi būti vykdoma įvertinant visus kriterijus.

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatoje vartojama sąvoka „tikrinamas objektas“ gali būti tikslinama ir keistina į „žemės sklypas ar teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nacionalinės žemės tarnybos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:

1) žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

2) laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;

3) eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė;

4) žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;

5) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai;

6) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti po to, kai buvo raštu įspėti tai padaryti.

7) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų.

8) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;

9) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui žemės sklypui ar teritorijai, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–7 9 punktus.“

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

48

1

 

39. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prašymas galėtų būti teikiamas bet kuriam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, ar teritoriniam padaliniui, kuris veikia teritorijoje, apimančioje žemės sklypo buvimo vietą, ar padalinys, kuriam teikiamas prašymas turėtų būti nustatomas pagal kitus kriterijus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

53

 

 

40. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūloma nustatyti asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių - atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 53 straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas neatitinka susiklosčiusios teisėkūros praktikos.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų vadovų bei kitų atsakingų asmenų atsakomybė už administracinius nusižengimus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybė yra dėstoma specialiuosiuose, atitinkamą sritį reguliuojančiuose įstatymuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Statybos, Aplinkos apsaugos, Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymuose. Šiuose specialiuosiuose įstatymuose yra išsamiai reglamentuojama, kas yra laikoma įstatymo pažeidimu, išsamiai apibrėžiami visi subjektyvieji ir objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, nustatoma atsakomybės už šiuos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka, sankcijas skiriantys subjektai, protokolų surašymo tvarka, bylų nagrinėjimo procesas ir terminai, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, baudos dydžio nustatymo taisyklės ir pan. Būtent išvardintomis specialiesiems įstatymams būdingomis nuostatomis turėtų būti pildomas ir vertinamas įstatymo projektas.

Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose fiziniams asmenims taikomas sankcijas“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai juridiniams asmenims būtų de facto taikomos ANK nuostatos. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas ne tik neatitinka ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatų - pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte – bet ir neatsižvelgia į fizinių ir juridinių asmenų sisteminius skirtumus sankcijų taikymo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai juridiniams asmenims už tuos pačius teisės pažeidimus yra taikomos kur kas didesnės baudos nei fiziniams asmenims. Be to, tam tikrų specifinių administracinių nuobaudų taikymas (pavyzdžiui, įspėjimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 3 dalyje bei 333 straipsnio 1 dalyje) juridiniams asmenims apskritai nėra būdingas.

Trečia, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes juridinių asmenų padaliniams bei užsienio organizacijoms ir jų padaliniams turėtų būti taikoma atsakomybė už pažeidimus, o ne „taikomi pažeidimai“.  

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina sistemiškai tobulinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už įstatymo pažeidimus reglamentavimą.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)T

(2)

 

13-17

 

41. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 13 - 17 dalių nuostatas, projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“, įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

2

(3)

27

 

42. Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, kurioje pateiktas sąvokos ,,žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ apibrėžimas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji institucija tokią veiklą pradėtų vykdyti nuo 2023 m. gegužės 1 d. Ši nuostata nedera su projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

7

(4)

1

 

1

43. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Žemės ir informacijos centras yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės įmonei Žemės informacijos centras būtų perduodami priimant atskirą įstatymą, ar perduodami šiuo įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, ši Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba nebeaktuali.

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

7

(4)

4, 10

 

44. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas privalėtų parengti aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų ir priėmimo – perdavimo aktų projektus bei juos suderinti su Aplinkos ministerija bei atitinkamomis savivaldybėmis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatas.

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

7

(4)

1

 

2

45. Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suvienodinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą formuluotę „savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės“, šio straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes „Valstybinė žemė miestų administracinėse ribose“, „savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose“, „savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės“.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

7

(4)

7

 

46. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose išbraukiamos nuostatos, nustatančios, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Ši pastaba taikytina ir dėl pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės perdavimo, kuri savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu perduodama kitoms reikmėms.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

7

(4)

15

 

47. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 15 dalyje reikėtų vartoti sutrumpintus joje nurodytų įstatymų pavadinimus. Be to, siūlytina peržiūrėti projekto 2 straipsnyje dėstomas visas keičiamo įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir šių nuostatų inkorporavimo į naują Žemės įstatymo redakciją, įsigaliosiančią 2023 m. gegužės 1 d., kontekste, šiose projekto nuostatose nurodytus pilnus ar sutrumpintus įstatymo pavadinimus tikslinti pagal nustatytus teisės technikos reikalavimus.

Pritarti

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

8

(5)

2

 

48. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų vartoti pilnus joje nurodytų ministerijų pavadinimus.

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

8

(2)

9

 

(5)

7

(6)

10

 

49. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, valstybinės žemės sklypų, kuriuos savivaldybės turėtų teisę suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, ploto dydžiai ir vertė turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė nustatytų suteiktinų pagal panaudą valstybinių žemės sklypų dydžius bei vertę. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų formuluoti kaip imperatyvią normą, nustatant, kad savivaldybės, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, turėtų teisę suteikti pagal panaudą tik nustatytą ploto bei vertės dydį neviršijančius valstybinės žemės sklypus. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypus, neatitinkančius ploto ir vertės kriterijų, savivaldybės galėtų suteikti pagal panaudą ir negavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo.

Kartu svarstytina, ar nuostatos ,,kriterijus, taikomus <...> panaudai, nustato Vyriausybė“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokius dar kriterijus nustatytų Vyriausybė, t. y. ar papildomus kriterijus valstybinės žemės sklypams, kuriuo pagal panaudą galėtų suteikti savivaldybės, ar kriterijus žemės panaudos suteikimo procedūroms.

Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatas.

Nepritarti

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostata siekiama nustatyti saugiklį, kuriuo vadovaujantis savivaldybės miestuose galėtų išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis visus joms patikėjimo  teise perduotus valstybinės žemės sklypus, išskyrus tam tikrą plotą ar vertę viršijančius valstybinės žemės sklypus, kurių sandoriams būtų reikalingas NŽT sutikimas. Taisykles, kaip bus perduodama patikėjimo teise naudoti valstybinė žemė/žemės sklypai savivaldybėms miestuose bei kokie apribojimai bus taikomi sandoriams, nustatys Vyriausybė.

Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

9

(6)

20, 13, 16

 

50. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 13 dalyje nustatytą tvarką“ tikslintina, nes projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje jokia tvarka nenurodoma. Svarstytina, ar nuoroda neturėtų būti pateikiama į projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį.

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

11

(7)

1

 

3

51. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis teisėmis valstybinės žemės sklypas prieš jo pardavimą būtų perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Jeigu žemės sklypas Nacionalinei žemės tarnybai būtų perduodamas patikėjimo teise, tai projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyti.

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

23

(8)

9

 

52. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti) per vienerius kalendorinius metus žemės ūkio paskirties žemės keitimas negali viršyti vieno procento bendrojo savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti atvejų, kai savivaldybės teritorijoje keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę gali būti pateikta prašymų, kuriuose nurodytas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų vieną procentą savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, o prašymuose nebūtų duomenų, kad bent vienas iš jų atitinka projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 1-5 dalyje nurodytas išimtis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokiu atveju būtų atrinkti asmenys, kuriems būtų leidžiama keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Nepritarti

Argumentai:

Žemės įstatymo pakeitimo projektas (nuostatos įsigaliosiančios nuo 2024-01-01) yra papildomas nuostatomis, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Projekto 2 straipsnio 21 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodomi asmenys, atrenkami atsižvelgiant į prašymo padavimo datą.

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

23

(8)

9, 11

 

53. Nėra aiškus, projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų tarpusavio santykis, t. y., šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės keitimo apribojimas netaikomas miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose, o pagal šio straipsnio 11 dalį į vieno procento apskaičiavimo nuostatas yra įtraukiamas bendras konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar į vieno procento apskaičiavimo taisyklę yra įtraukiamos miestelių teritorijos, ar ne.

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

23

(8)

11

 

54. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje po žodžių „inicijuojantys žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“.

Pritarti

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

23

(8)

9, 11

 

55. Iš projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų, nėra aiškus šių projektų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y. neaišku, ar asmenys, kurie inicijuoja žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą ir kurie pagal projekto nuostatas vienais metais privalėtų mokėti kompensaciją, negalėtų atidėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo kitiems metams, kai bus iš naujo perskaičiuojamas vienas procentas bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, ir tokiu būdu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip būtų mokama kompensacija, jei žemės sklypas yra dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijose, ir vienoje savivaldybėje yra viršijamas vienas procentas, o kitoje ne.

Nepritarti

Argumentai:

Žemės ūkio politiką formuojančios Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Žemės įstatymo pakeitimo projektas (nuostatos įsigaliosiančios nuo 2024-01-01) yra papildomas nuostatomis, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį (buvo numatyta ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projekte, teiktame pirmajam derinimui). Pažymėtina, kad prašymai pateikti einamaisiais metais ir neįgyvendinti (arba neatsiimti), kitais kalendoriniais metais laikomi kaip naujai paduoti tokia pačia eilės tvarka.

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

32

40

(9)

4

7

 

2

4

56. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnyje turėtų būti dėstoma ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. šiame punkte nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pritarti

 

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

32

(9)

6

 

4

57. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkte nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų“ turinys, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „žemės konsolidacijos projektas“.

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, ši Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba nebeaktuali

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

351

(10)

3

 

58. Tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies struktūrinių dalių numeracija.

Pritarti

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

351

(10)

3

 

4

 

1, 4, 5

59. Nėra aiškios projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokius sandorius (visus ar tik keičiamame įstatyme nustatytus žemės sandorius) ir su kokio objekto (valstybinės žemės ar kito turto) patikėjimo teisės įgyvendinimu tie sandoriai turėtų būti susiję, kuriuos privalėtų tikrinti Nacionalinė žemės tarnyba.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų, 4 dalies nuostatoms.

Pritarti

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

351

(10

3)

 

5

60. Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 5 punktas, detalizuojant kreipimosi į teismą tikslą – „kreipiasi į teismą dėl...“.

Pritarti

 

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

351

(10)

4

 

4

61. Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 4 punktas, detalizuojant, kokie/kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimai buvo sustabdyti.

Pritarti

 

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

351

352

(10)

6, 7

1

 

62. Siekiant įstatyme suvienodinti formuluočių vartojimą, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 6 ir 7 dalyse, keičiamo įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų“ siūlytina įrašyti „valstybinės žemės patikėtinių“.

Pritarti

 

63.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

351

(10)

8

 

63. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 8 dalis, nes sprendimų vykdymas įprastai yra sustabdomas, o ne nutraukiamas.

Pritarti

 

64.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

352

(10)

2

 

1

64. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamiems subjektams pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliotinai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, tačiau taip pat šiose nuostatose minėtiems kolegialiems subjektams ir subjektų kolegialiems valdymo organams suteikiamas ir galimas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui apsvarstyti. Tokiu atveju nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „neatidėliotinai įgyvendinti“.

Nepritarti

Argumentai:

Vienasmenis valdymo organas reikalavimą įgyvendinti gali operatyviau, o kolegialus valdymo organas reikalavimą įgyvendinti turi neatidėliotinai, tačiau suteikiamas ir tikslus laikotarpis, nurodoma, kad negali būti užtrunkama ilgiau kaip mėnesį.

65.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

352

(10)

2

 

2

65. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras.

Pritarti

 

66.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

352

(10)

4

 

66. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti pildoma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių administracinių sprendimų, veiksmų/neveikimo gali kreiptis tik nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pasinaudojus administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, teisė/pareiga kreiptis į teismą nėra nustatyta.

Nepritarti

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nurodoma procedūra su administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise ir šioje dalyje yra aprašoma aiškiai ir detaliai.

67.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

(13)

 

67. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje. Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent 2023 m. balandžio 30 d. data, ne projekto 2 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data.

Nepritarti

Argumentai:

Ši data pasirinkta todėl, kad tai yra paskutinioji diena iki įstatymo nuostatų, kuriomis tam tikros Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos perkeliamos kitoms institucijoms, kitiems subjektams data.

68.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

(15)

 

68. Projekto 2 straipsnio 15 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ turinys, nes neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. ar 2023 m. gegužės 1 d. - turima omenyje.

Pritarti

 

69.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-17

(2)

(16)

 

69. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galėtų būti aiškinamas taip, kad, įsigaliojus įstatymui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeičia registro duomenis ir visų valstybinės žemės sklypų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, patikėtiniu nurodo savivaldybes, ,,kurios teritorijoje yra miestas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms patikėjimo teise perduodama ne bet kuri valstybinė žemė, bet valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose. Be to, valstybinė žemė savivaldybėms būtų perduodama Vyriausybės nutarimais, taip pat pasirašomas valstybinės žemės priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre savivaldybes valstybinės žemės patikėtiniais galėtų nurodyti tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, t. y. galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės priėmimo - perdavimo aktui. Projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

70.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

(2)

(17)

 

70. Projekto 2 straipsnio 17 dalyje reikėtų nustatyti momentą, nuo kada savivaldybės būtų laikomos perėmusios Nacionalinės žemė tarnybos teises pagal jos sudarytas valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir Vyriausybės nutarimais perduotų patikėjimo teise savivaldybėms, sutartis. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,neįvykdytose sutartyse“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,nepasibaigusiose sutartyse“. Kartu, svarstytina, ar data ,,iki 2022 m. gruodžio 31 d.” neturėtų būti pakeista data ,,iki 2023 m. balandžio 30 d.”

Taip pat nėra aišku, kokias argumentais remiantis teisių ir pareigų perėmimas siejamas su sudarytų sutarčių ,,nepakeitimu“, t. y. pakeistose sutartyse teisių perėmimas jau neįvyktų. Nesant pagrįstų tokio teisinio reguliavimo nustatymo argumentų, svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti.

Pritarti

 

71.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-05-17

*

 

 

71. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo.

Pritarti

Argumentai:

Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė projekto antikorupcinį vertinimą.

72.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

9

9

6

4

Dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų:

1.            Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.      Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

1.1.1. Projektas neatskleidžia valstybinės žemės sklypų išnuomojimo tikslų, todėl galimai neužtikrintų tikslinio šių žemės sklypų naudojimo konkrečiai paskirčiai. Dėl minėtos priežasties manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini ir dėl Įstatymo tikslų (pavyzdžiui: tenkinti asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę ir vykdyti ūkinę veiklą) bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų principų (pavyzdžiui: valstybės turtą naudoti racionaliai ir efektyviai) užtikrinimo.

1.1.2. Reikšminga gali būti tai, kad Projekto nuostatomis neatskleidžiami „įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o pati formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas pagal Projekto nuostatas galėtų būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl minėtos priežasties Projektu siūlomomis nuostatomis gali būti „užprogramuojamas“ Įstatymo ir Turto įstatymo tikslų neužtikrinantis valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) mechanizmas, atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) sudarantis išimtines galimybes išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant tikslinio jų naudojimo.

1.1.3. Aukščiau išdėstytose pastabose nurodyti argumentai sukuria neaiškumą dėl konkrečių valstybinės žemės sklypų dydžių nustatymo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas (Projekto priėmimo atveju): Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tik atskleidus Projektu siūlomos įsiterpusių valstybinių žemės sklypų nuomos tikslus ir kriterijus vėliau (priėmus Projektą) galima objektyviai ir pagrįstai nustatyti konkrečius leistinus išnuomoti valstybinių žemės sklypų dydžius. Šiuo atveju, kadangi šie aspektai Projektu neatskleidžiami, sprendimus dėl tokių dydžių nustatymo priimantiems asmenims galimai būtų sudaromos diskrecinės sąlygos savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti dėl tokių dydžių nustatymo. Kitą vertus, jeigu būtų neatsižvelgiama į aukščiau išdėstytas pastabas (t. y. nekonkretinami papildomi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kriterijai), atsižvelgdami į galimybes itin plačiai interpretuoti Projektu siūlomas nuostatas, siūlomą teisinį reglamentavimą, pagal kurį Vyriausybė nustatytų tik išnuomoti leidžiamų valstybinių žemės sklypų dydžius) vertintume kaip nepakankamą.

Pritarti iš dalies

 

 

Argumentai:

Pakoreguota pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodoma tiek įsiterpusiam žemės sklypui taikomi kriterijai, tiek sąlygos, kurioms esant įsiterpęs valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojamas besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata yra dabar galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje, šios nuostatos tikslinimas, nurodant be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžius arba kriterijus, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, keičiamame įstatyme, reikalautų papildomos analizės, aptarimo su suinteresuotomis institucijomis ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų sąlygas ir galimybes šiai pertvarkai įgyvendinti. Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

 

73.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

9

15

 

2.            Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.      Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 15 dalis numato, kad „Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų nuostatų pirmame sakinyje kalbama apie sprendimą nutraukti (valstybinės žemės) nuomos sutartį, o trečiame – apie sprendimą sutartį nutraukti arba jos nesudaryti.

Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad:

a)            Pagal pirmąjį minėtų Projekto nuostatų sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, jų savininkui nustatomas 2 metų terminas „pažeidimams“ pašalinti. Tuo tarpu pagal minėtų Projekto nuostatų trečiąjį sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, sutartis dėl valstybinės žemės nuomos negalės būti sudaroma, o statinys ar įrenginys valstybės bus išperkamas. Šiuo atveju joks terminas „pažeidimams“ (ar kitoms sutarčiai sudaryti trukdančioms aplinkybėms) pašalinti nebūtų nustatomas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarbu gali būti tai, kad statinio ar įrenginio naudojimas atskirais atvejais gali būti tiesiogiai susijęs su jam reikalingo žemės sklypo naudojimu ir, atvirkščiai, neįmanomas būtent dėl aplinkybės, kad jų naudojimui reikalingas žemės sklypas nepriskirtas. Tačiau pagal minėtas Projekto nuostatas galima situacija, kad asmeniui kreipusis dėl valstybinės žemės nuomos (reikalingos statiniui ar įrenginiui naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priimamas sprendimas valstybinės žemės sklypo neišnuomoti (taip eliminavus prielaidas statinio arba įrenginio naudojimui), o statinį ar įrenginį (dėl nenaudojimo) išpirkti valstybės nuosavybėn. Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad atskirais atvejais dėl statinio ar įrenginio nenaudojimo (ar kitų aplinkybių) gali būti keliamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo (reikalingo jų naudojimui) išnuomojimo tikslingumo (pavyzdžiui: jeigu statinys negali būti naudojamas kuriai nors savarankiškai funkcijai atlikti), tačiau manytume, kad svarstytina ar atskirais atvejais neturėtų būti nustatomas terminas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti trukdančių reikšmingų aplinkybių pašalinimo.

Šiuo atveju manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti svarstytinos ir dėl galimybių pasielgti nesąžiningai sudarymo (kadangi, pavyzdžiui: gali būti vengiama sudaryti nuomos sutartį, o vėliau konstatuojant statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, siekti inicijuoti statinio ar įrenginio išpirkimo procedūras).

b)           Projektu siūlomos nuostatos susijusios su nuosavybės teisės santykiais, iš kurių kylantys teisėti interesai yra užtikrinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pagal Projekto nuostatas asmens nuosavybės teisės į statinius ir įrenginius galėtų būti prarandamos atvejais, kada „valstybinės žemės nuoma dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo neatitiktų valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš Projekto nėra aišku, kokios konkrečios sąlygos turėtų būti tokiomis laikytinos, todėl siekiant teisinio aiškumo ir sąlygų išvengti asmenų teisėtų interesų pažeidimams manytume, kad Projektu tokios sąlygos ar jų kriterijai turėtų būti aiškiai įvardinami.

3.            Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

Nepritarti

 

Argumentai:

Įstatymo projekte esanti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos aprašoma nuostata yra ir dabar aktualioje Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje.

Aplinkos ministerijos teigimu, pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

 

 

 

 

74.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

7

7

1

2, 3

2

Dėl nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiosiančių Projektu siūlomų įstatymo nuostatų:

1.              Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.      Pagal Projektu siūlomu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybėms būtų perduodamos administracinio pobūdžio savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės valdymo funkcijos, o pagal Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė savivaldybėms patikėjimo teise taip pat būtų perduodama konkrečioms reikmėms (naudojimui). Taip pat pagal minėto Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat būtų sudaroma galimybė savivaldybėms patikėjimo teise perduoti valstybinę žemę minėto straipsnio 2 dalies a – h punktuose nenumatytoms reikmėms (naudojimui).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1.1.1. Pagal minėtas nuostatas savivaldybės savo nuožiūra galėtų priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas atitinkantiems subjektams. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad savivaldybių tiesioginė paskirtis susijusi su valstybės teritorijos administracinio vieneto (savivaldybės) bendruomenės interesų įgyvendinimu. Tuo tarpu pagrindiniai valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tikslai yra žymiai platesnio masto ir susiję su viešojo intereso valstybiniu mastu užtikrinimu. Dėl minėtos priežasties kyla abejonių, ar savivaldybės institucijos visais atvejais išvengs savivaldybių ir viešojo intereso (valstybiniu mastu) konflikto ir savo sprendimais sieks užtikrinti pirmiausiai visos valstybės visuomeninius, o ne tik susijusius su savivaldybės gyventojų bendruomene, interesus.

1.1.2. Projekto priėmimo atveju sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisė būtų suteikiama 60 savivaldybių, kurios, tikėtina, turėtų savo priimamais teisės aktais reglamentuoti su projektu siūlomu Įstatymu susijusias procedūras. Taigi, skirtingose savivaldybėse galimai būtų taikoma ir įgyvendinama skirtinga praktika. Šiuo atveju gali būti aktualu tai, kad Projekto siūlymų priėmimas galimai apsunkintų savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo priežiūros ir kontrolės funkcijų užtikrinimą.

1.1.3. Reikšminga gali būti tai, kad išplėtus sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisę turinčių subjektų ratą ir nustačius nepagrįstų sprendimų priėmimo faktus, vadovaujantis Projektu siūlomo Įstatymo 352 straipsnio nuostatomis Nacionalinė žemės tarnyba (subjektams atsisakius vykdyti teisėtumą užtikrinančius Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus ar pasiūlymus) dėl  teisėtų interesų užtikrinimo privalėtų kreiptis į administracinius teismus. Atsižvelgiant į šiandienines aktualijas (teismų užimtumas, ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir pan.) manytume, kad atskirais atvejais šios aplinkybės apsunkintų galimybes valstybinę žemę išreikalauti iš neteisėto (arba nepagrįsto) valdymo nedelsiant, todėl būtų sudaromos sąlygos ydingai situacijai, kuomet valstybės turtas tam tikrą laikotarpį galimai būtų valdomas, naudojamas ar juo disponuojama nepagrįstai ir neužtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymo saugomų vertybių.

Nepritarti

 

Argumentai:

Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „<...> savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją ir vykdydamos viešąjį administravimą ir/arba teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės viešąjį interesą, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja ir valstybės institucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad:

- valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas;

- įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises;

- neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei.

Tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti inter alia tuo, kad centralizuotas valstybės valdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra derinamas su decentralizacija, tuo, kad įstatymuose yra įtvirtinamas centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas, tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Taigi, centralizuoto ir decentralizuoto valdymo derinimas yra valstybės valdymo būdas, kuris gali būti efektyvesnis už vien centralizuotą valstybės valdymą, ypač atsižvelgiant į konkrečių visuomeninių santykių ypatumus, šiuo atveju – būtinumą derinti priimamus valstybinės žemės valdymo ir naudojimo sprendimus su teritorijų planavimo, statybos, infrastruktūros plėtros ir kitais sprendimais, sprendimus priimančių institucijų iniciatyvumą, poreikį pažinti visuomenės interesus, informacijos valdymą ir kitus aspektus, nuo kurių priklauso kiek efektyviai ir racionaliai bus naudojama valstybinė žemė.

Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:

- Savivaldybėms suteikiama patikėjimo teisė neapima teisės disponuoti valstybine žeme;

- Savivaldybėms patikėjimo teise perduodama valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu ir numatoma galimybė Vyriausybei priimti sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo valstybei svarbiais atvejais;

- Savivaldybėms kaip patikėtiniams neperduodama valstybei svarbiems projektams reikalinga valstybinė žemė;

- Sustiprinta savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė.

75.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

*

 

 

Projektu siūlomo įstatymo 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“.

Minėtos nuostatoms yra aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų 1 (1.1 – 1.4) pastaboje išdėstyti argumentai.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pakoreguota pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Papildomai žr. argumentus prie šios lentelės Eil. Nr. 72.

 

76.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

7

7

 

2.Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis Nacionalinę žemės tarnyba įpareigoja prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams (t.y. savivaldybėms, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Turto įstatymo nustatytiems subjektams) būtų tinkamai vykdomi. Atitinkamai minėtoje straipsnio dalyje numatoma, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojui nebenaudojant ir / ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams nebeatliekant Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, šių subjektų atžvilgiu inicijuojami veiksmai dėl patikėjimo teisės į valstybinius žemės sklypus pasibaigimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose nuostatose nekonkretinama, kokių veiksmų įgyvendindama jai keliamą įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba galėtų imtis savivaldybių – valstybinės žemės patikėtinių – atžvilgiu, jeigu šios tinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo nevykdo ir patikėjimo teise tiksliniam naudojimui perduotų valstybinės žemės sklypų nenaudoja.

Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui: kad patikėjimo teise perduoti valstybinės žemės sklypai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai), Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis Projekto nuostatomis šis neaiškumas turėtų būti pašalinamas.

Pritarti

 

77.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

9

17

 

2.2.Projektu siūloma Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis numato valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo nutraukimo arba nesudarymo atvejus, o taip pat tokių objektų išpirkimo valstybės nuosavybėn galimybes.

Minėtoms nuostatoms yra aktualūs aukščiau aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų išdėstytoje 2.1 pastaboje nurodyti argumentai.

Pritarti

 

78.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

8

 

 

3.Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1.Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio („Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)“ 7 dalimi ir 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 10 dalimi siūloma nustatyti, kad „savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis ir išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė“.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtų nuostatų pirmąjį sakinį numatoma, kad Vyriausybė (Projekto priėmimo atveju) nustatytų panaudos arba nuomos pagrindais perduodamų žemės sklypų ploto ir (ar) vertės kriterijus. Tuo tarpu pagal antrojo sakinio nuostatas Vyriausybė nustatytų valstybinės žemės sklypų nuomai taikomus kriterijus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai; nepakankamai aiški nuostatų, kad Vyriausybė nustatytų „nuomai taikomus kriterijus“ prasmė (ir kodėl tik nuomos, o ir ne perdavimo panaudos pagrindais atvejais); ar panaudos pagrindais perduodamų sklypų atžvilgiu gali būti nustatomi ir kiti (ne tik ploto ir vertės) kriterijai ir panašiai.

Siekiant teisinio aiškumo siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą.

Nepritarti

 

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostata yra: „7. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“

Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostata yra:

„10. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė.“ Taigi aptarta tiek nuomos, tiek panaudos atvejai.

Šiomis nuostatomis siekiama nustatyti saugiklį, kuriuo vadovaujantis savivaldybės miestuose galėtų išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis visus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, išskyrus tam tikrą plotą ar vertę viršijančius valstybinės žemės sklypus, kurių sandoriams būtų reikalingas NŽT sutikimas. Taisykles, kaip bus perduodama patikėjimo teise naudoti valstybinė žemė/žemės sklypai savivaldybėms miestuose bei kokie apribojimai bus taikomi sandoriams, nustatys Vyriausybė.

79.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-30

*

 

 

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: dalis Projektu siūlomų nuostatų yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektais; savivaldybėms suteikus administracinio pobūdžio sprendimų teisę dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, priimant sprendimus galima rizika, kuomet savivaldybės savo sprendimais pirmiausiai sieks užtikrinti savo (savivaldybės ar vietos bendruomenės), o ne viešojo valstybinio masto interesus; dalis Projekto nuostatų galimai nepagrįstai sudarytų palankesnes sąlygas siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant įstatymo ir Turto įstatymu saugomų vertybių.

Nepritarti

Argumentai:

Žr. argumentus prie šios lentelės pastabos Eil. Nr. 74.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos profesinių

sąjungų konfederacija,

2022-05-10

 

*

 

 

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) profesinė sąjunga (toliau - Profsąjunga) teikia šį prašymą, siekdama atkreipti dėmesį į NZT vykdomą pertvarką ir prašo objektyviai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 452 (toliau - Nutarimas), kuriuo pritarta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I446 pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-1625) ir kitų įstatymų projektų paketui (toliau - Įstatymų projektai), kuriais siūloma pakeisti NZT pavaldumą ir perduoti dalį funkcijų kitoms institucijoms, taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, vadovaujantis teisės aktais, iš naujo derinti Įstatymų projektus su suinteresuotomis institucijomis ir atlikti šios pertvarkos kaštų ir naudos analizę. Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" (toliau - Programa), 133.1 papunktyje viena iš iniciatyvų yra: „paprastesnis verslo administravimas. Efektyvinsime verslo priežiūros sistemą, atsisakydami perteklinio reguliavimo ir besidubliuojančių valstybės institucijų reikalavimų taikymo įmonėms. Konsoliduosime verslo priežiūros institucijas. Lengvinsime galimybes pradėti ir administruoti naują verslą (mažinsime įstatinio kapitalo ribą, taikysime mokestines priemones, stiprinsime mažųjų akcininkų teises ir įmonių restruktūrizavimo/bankroto procedūras). Bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų (visų pirma - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų." Programos 157.4 papunktyje įtvirtinta iniciatyva „įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos - savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais." Taigi remiantis iš esmės šiais dviem ir dar keliais Programos punktais, numatančiais daugiau galių savivaldybėms, buvo pradėta NŽT reforma. 2022 m. kovo 9 d. į Teisės aktų informacinę sistemą buvo įkeltas įstatymų, reglamentuojančių NŽT veiklą, pakeitimų projektų paketas, kuriuo siūloma pertvarkyti NŽT tiek LIETUVOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KONFEDERACIJA Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-05-10 Nr. G-2022-4156 pakeičiant jos pavaldumą iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją, tiek perduodant NŽT funkcijas kitiems subjektams (TAIS Nr. 22-3265 ir kiti šio paketo įstatymų projektai).

Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta beveik visų nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) teigiama, kad papildomų biudžeto lėšų neprireiks, nes bus naudojamos tos lėšos, kurios šiuo metu skirtos. Tačiau šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Aiškinamajame rašte aprašyta, kiek ir kokių paslaugų ir funkcijų atlieka NŽT ir kiek galimai gali prireikti darbuotojų toms funkcijoms atlikti, tačiau apie papildomų lėšų poreikį neužsimenama, kas akivaizdžiai verčia abejoti vykdomos NŽT pertvarkos skaidrumu ir efektyvumu. Pažymėtina, kad nei Aiškinamajame rašte, nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro (reorganizuojamų įmonių), kurioms planuojama perduoti Tarnybos funkcijas, veiklą. Taip pat nėra pridėta jokių finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimo, susijusio su Tarnybos pertvarkymu. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. Aplinkos ministerijos viceministre, pristatydama RPF NŽT reformą, patvirtino, kad tikslūs skaičiavimai (kaštų ir naudos analizė) nebuvo atlikti ir bus atlikti, kai NŽT pavaldumas pereis Aplinkos ministerijai, t. y. kai jau bus priimti Įstatymų projektai ir juos reikės įgyvendinti, kas prieštarauja ankščiau išvardytiems principams, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įvardytiems valstybės turto valdymo principams, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Pažymėtina, kad net nebuvo svarstoma išlaikyti Tarnybos pasiektų rezultatų įvertinant galimus Tarnybos pokyčius ir nepertvarkant esamos sistemos. Vienas iš esminių principų yra ateities vertinimo principas, kuris reiškia, kad strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims. Šiuo atveju Įstatymų projektai buvo rengiami nesivadovaujant šiuo principu, kadangi vertinimai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Įstatymų projektai parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aiškinamajame rašte nurodytais žemės politikos efektyvinimo tikslais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis, verčia abejoti ir tai, kad NŽT reforma vykdoma dviem etapais, kas tikrai nelaikytina efektyvumu, nusimatyti terminai yra neadekvatūs, nes per laikotarpį, nuo Įstatymų projektų priėmimo iki jų įsigaliojimo reikės pakeisti, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, 36 Vyriausybės nutarimus, panaikinti daugybę žemės ūkio ministro įsakymų ir atitinkamai priimti aplinkos ministro įsakymus, taip pat pakeisti visus NZT direktoriaus įsakymus, kurių yra labai didelis skaičius, ir tik todėl, kad keičiasi NZT pavaldumas. Antruoju etapu, kuris iš esmės prasidės priėmus Įstatymų projektus, bus peržiūrimos NZT funkcijos ir siekiama patobulinti teisinį reguliavimą, sumažinti administracinę naštą. Taigi tai reiškia, kad antruoju etapu vėl turės būti rengiami tų pačių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų projektai ir tai turės būti padaryta ir projektai patvirtinti iki 2023-05-01. Taigi, pirmiausia bus eikvojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai valstybės biudžeto lėšos neefektyviam ir pertekliniam darbui, teisės aktų keitimui, susijusiam su NZT pavaldumo pakeitimu, ir atitinkamai dėl to, gali nukentėti tiesioginių NZT funkcijų vykdymas, kita vertus, tuo pačiu laikotarpiu dar turės būti atliekamas ir teisės aktų projektų rengimas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos atstovė, pristatydama NZT reformą NZT darbuotojams, negalėjo atsakyti, ar Aplinkos ministerija turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų įvykdyti tokio masto ir apimties reformą. Tai tik patvirtina, kad skubota ir nepasverta reforma atliekama neturint vizijos ir pagrindimo. Kitas labai svarbus klausimas, susijęs su Įstatymų projektų rengėjų kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau - Nutarimas dėl sričių) 1.14.3 ir 1.14.4 papunkčiuose nustatyta, kad žemės ūkio ministro valdymo sričiai priskiriamos šios sritys: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritys. Nutarimo dėl sričių 1.1 papunktyje įvardytos aplinkos ministrui priskirtinos veiklos sritys: teritorijų planavimas ir priežiūra, teritorinė sanglauda, urbanistika ir architektūra, statyba ir jos priežiūra, gyvenamųjų pastatų valdymas, priežiūra ir atnaujinimas (modernizavimas), taip pat gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga ir taršos prevencija. Taigi aplinkos ministro sričiai Nutarime dėl sričių nėra pavesta spręsti su žemės tvarkymu ir administravimų susijusių klausimų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse, o ne Aplinkos ministerija, todėl tik Žemės ūkio ministerija turėtų rengti teisės aktus, susijusius su šios srities pertvarkymu. Manytina, kad šiuo atveju Aplinkos ministerija viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to labai abejotina, ar institucija, kuri nėra kompetentinga rengti teisės aktų projektus žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir formuoti šioje srityje politiką, gali parengti kokybiškus teisės aktų projektus. Ypač svarbu paminėti ir tai, kad reforma siekiama tik perskirstyti funkcijas, tačiau teisės aktų nuostatos, kurios turėtų užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą ir naudojimą, nekeičiamos. Pakeitus struktūrinį pertvarkymą ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas perdavus kitiems subjektams, pastarieji tas pačias funkcijas turės vykyti pagal tuos pačius teisės aktus, todėl akivaizdu, kad įstatymų projektų rengėjai užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą teikiamais įstatymo projektais neketina ir neturi vizijos, kaip tai atlikti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 18 punktą parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau - išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau - TAIS). Reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažymėtina, kad derinimui suinteresuotoms institucijoms buvo teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas ir susiję įstatymų projektai (žr. TAIS Nr. 22-3242), kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Seimui pateiktų Įstatymų projektų. Pirmajame Įstatymų projektų variante buvo suplanuota NZT likviduoti ir jos funkcijas išskirstyti šešioms įstaigoms ir įmonėms. Seimui pateiktame Įstatymų projektų pakete atsisakoma likviduoti NZT, o tik pakeisti jos pavaldumą ir numatyti, kad valstybės politiką žemės tvarkymo srityje formuos Aplinkos ministerija, o antruoju pertvarkos etapu planuojama peržiūrėti NZT atliekamas funkcijas ir jas tobulinti, tačiau neatmetama galimybė, kad būtent antruoju etapu NZT gali būti likviduota kaip institucija išskirsčius jos atliekamas funkcijas kitoms įstaigoms ir valstybės įmonėms. Pažymėtina, kad nei vienas Įstatymų projektų paketas nebuvo derintas su NZT, neatsižvelgiant į tai, NZT pateikė savo pastabas. NZT pertvarka vykdoma paskubomis, NZT darbuotojams 2022-05-02 buvo pristatytas kitoks NZT pertvarkos variantas lyginant su tuo, kuris pateiktas Vyriausybei ir Seimui ir vėliau 2022-05-05 atitinkamai pristatytas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai (toliau - RPF). Tokia skuba ir atsisakymas išdiskutuoti ir įvertinti Įstatymų projektus, pateiktus Seimui, kelia abejonių reformos skaidrumu, rezultatų efektyvumu ir keliamais reformos tikslais, kurie iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais, matavimais ar stebėjimu. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektai nebuvo pakartotinai teikti derinti suinteresuotoms institucijoms, manome, kad tokiu būdu buvo pažeisti Reglamento 18 ir 25 punktai ir yra didelė tikimybė, kad Įstatymų projektai nebus parengti tinkamai, nebus išdiskutuoti ir įvertinti teikti pasiūlymai.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome grąžinti Įstatymų projektus rengėjams, įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus perduoti Įstatymų projektų rengimą kompetentingai institucijai Žemės ūkio ministerijai, ir atitinkamai įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus įvertinti NŽT reformą, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintais principais, parengti NŽT reformos kaštų ir naudos analizę ir pagrįsti šios reformos efektyvumą konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, taip pat, vadovaujantis Reglamento 18 ir 25 punktais, Įstatymų projektus pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms.

Prašytume atsakymą pateikti elektroniniu paštu [email protected] ir [email protected].

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškina, kad įstatymų pakeitimų pakete Nacionalinės žemės tarnybos likvidavimas nenumatytas. Suprantama, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai per trumpą laikotarpį neįgis kompetencijų, kurias šiuo metu turi Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos specialistai jų srityse, bet Aplinkos ministerijai perdavus valstybės politikos formavimą žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, o įgyvendinimą – įstaigoms prie Aplinkos ministerijos, planuojamas ir atitinkamos srities Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų perkėlimas dirbti į Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas.

Įstatymų projektai 2022-03-09 paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), kur su Įstatymų projektais galėjo susipažinti suinteresuotos institucijos ir visuomenė (Nr. 22-3242).

2022-03-18 žemės valdymo ir naudojimo politikos pertvarka viešai pristatyta visuomenei.

Pastabas ir pasiūlymus pateikė: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, fizinis asmuo Liudvikas Ragauskis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 33 punktu, organizuoti pasitarimai su visomis suinteresuotomis institucijomis dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų aptarimo. Atsižvelgiant į Vyriausybės darbo reglamento 34 punktą, parengta derinimo pažyma.

Be pastabų projektai buvo suderinti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pastabą dėl Žemės įstatymo pakeitimo projekto VI1 skyriuje nurodytų funkcijų galimo dubliavimosi su Vyriausybės atstovų įstaigos funkcijomis, 2022-04-12 suorganizuotas susitikimas su Vyriausybės atstovų įstaiga.

Pažymėtina, kad papildomi darbiniai pasitarimai vyko su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Litgird AB, AB „Ignitis group“.

Siekiant pristatyti Žemės įstatymo pakeitimo projektus ir Įstatymų projektus bei tęsiant bendradarbiavimą, 2022 m. balandžio 28 d. įvyko Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos susitikimas, 2022 m. gegužės 2 d. įvyko susitikimas su Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio ir teritorinių skyrių darbuotojais, 2022 m. gegužės 5 d. įvyko susitikimas su Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija.

Įstatymų projektai prieš teikiant juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo patikslinti ir darbo tvarka suderinti su suinteresuotomis institucijomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, <..>.“ Vyriausybės darbo reglamento 50 punktas nustato atvejus, kai yra privaloma projektą (projektus) derinti pakartotinai, t. y. kai „teisės akto projektas buvo pakeistas iš esmės“. Pažymėtina, kad projektas iš esmės nebuvo pakeistas, jis buvo tik patikslintas, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų teiktas pastabas Žemės įstatymo ir kitų įstatymų projektų paketui, taip pat atsižvelgiant į šias pastabas, kai kurių įstatymų pakeitimo buvo apskritai atsisakyta.

2.

AB „Energijos skirstymo operatorius“

2022-05-19

*

 

 

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Bendrovė, ESO) įvertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.452, 2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstymo procedūrą.

 

Bendrovė pažymi, kad Įstatymo projekte dėstomas siūlomas reguliavimas turi tiesioginės įtakos Bendrovės, kaip valstybės reguliuojamą veiklą vykdančio subjekto, galimybėms vykdyti imperatyvių teisės aktų reikalavimus tenkinant ypatingas visuomenės reikmes ir  reikšmingus socialinius poreikius, tai yra operatyviai ir sklandžiai prijungti vartotojų (ir gamintojų) įrenginius prie Bendrovės valdomų skirstomųjų tinklų. Būsimų tinklo naudotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

 

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai energetikos objektas įrengiamas sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

 

Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, servitutai valstybinėje žemėje nustatomi administraciniu aktu arba sudarant notarinius sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo. Tačiau rengiant Bendrovei priklausančių kilnojamų energetikos objektų įrengimo projektus teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nėra rengiami, todėl nustatyti servituto administraciniu aktu, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nėra galimybės, todėl, remiantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai šiais atvejais su Bendrove sudaro sandorius dėl žemės servitutų nustatymo.

 

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Todėl šiuo metu didžiąją daugumą valstybinės žemės panaudojimo energetikos objektų įrengimui reikalingų sprendimų priima NŽT (sudaro servituto sutartis, išduoda sutikimus nesuformuotoje žemėje, taip pat teikia sutikimus dėl apsaugos zonų nustatymo), bei taiko vienodą teisės aktų nuostatų taikymo praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas užtikrina greitą sprendimų priėmimą bei efektyvų valstybinės žemės valdymą, o tuo pačiu ir padeda išlaikyti neilgus vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminus bei gerina verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingus.

 

Susipažinus su Įstatymo projektu nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybėms suteikiant valstybinės žemės patikėjimo teisę miestuose, išplečiama patikėjimo teisė neapims teisės disponuoti valstybine žeme, o tarp savivaldybei priskirtų kompetencijų nenumatyta teisė valstybinės žemės sklypuose nustatyti servitutus ir/ar išduoti kitus energetikos objektų įrengimui reikalingus sutikimus (nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliosianti Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija).

 

Kaip jau minėta, vartotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami tame tarpe ir valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, tuo tarpu iš Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokia institucija nuo 2023 m. gegužės 1 d. bus atsakinga už savivaldai patikėjimo teise perduotoje valstybinėje žemėje servitutų nustatymo sutarčių sudarymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba nėra valstybinės žemės patikėtinė, sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo kitų patikėtinių Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu valdomuose žemės sklypuose Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo.

 

Antra, Įstatymo projekte nesprendžiamas sutikimų tiesti inžinerinius tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patikėjimo teise perduotoje savivaldybei, išdavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje nėra galimybės nustatyti žemės servitutų, todėl, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išduodami rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės). Iš Įstatymo projekto neaišku, ar savivaldybėms suteikiama teisė išduoti tokius sutikimus nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

 

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos nustatomos tik gavus į šias teritorijas patenkančio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Tarp Įstatymo projekte savivaldybėms suteiktų įgalinimų teisė išduoti sutikimus tokių teritorijų nustatymui valstybinėje žemėje taip pat nenumatyta.

 

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad Įstatymo projekte, valstybei atsisakant valdymo, naudojimo ir disponavimo didele dalimi valstybinės žemės ir šias funkcijas perduodant vykdyti vietos savivaldos institucijoms, nėra tinkamai aptarti visi disponavimu tokiu turtu klausimai, o laiku nepašalinus šių teisės spragų nuo 2023 m. gegužės 1 d. dalyje valstybinės žemės bus visiškai apribotos galimybės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo ir/ar gauti kitus sutikimus, reikalingus energetikos objektų plėtrai, kas neabejotinai pablogins infrastruktūros vystymo prielaidas bei turės neigiamos įtakos vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminams bei verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingams.

 

Bendrovės nuomone, išskaidžius valstybinės žemės valdymo funkcijas, t. y. miestuose perdavus savivaldybėms, kurios yra nepavaldžios kitoms institucijoms, o kitoje dalyje Vyriausybės įgaliotai institucijai, yra didelė rizika, kad nebus užtikrinta vienoda, nuosekli ir aiški teisės aktų nuostatų taikymo praktika, nebus tinkamai užtikrintas bendras valstybės ir visuomenės interesas, sukuriamos prielaidos savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, sprendimų priėmimo teisę dėl valstybinės žemės panaudojimo inžinerinių tinklų įrengimo tikslu suteikti NŽT, tokiu būdu išvengiant rizikos, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiami tikslai (tame tarpe skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ir infrastruktūros plėtros tikslais) iš esmės neturėtų neigiamos įtakos bendram valstybinės žemės valdymo efektyvumui bei atitinkamai nepablogintų verslo, ekonomikos, ir infrastruktūros vystymo prielaidų.

Tikimės sėkmingo bendradarbiavimo.

Pritarti iš dalies

 

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškina, kad pagal dabar galiojančios Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) redakcijos 23 straipsnio 10 dalį, valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Jau šiuo metu susiduriama su problema, kad kai žemės sklypo, kuriame turėtų būti nustatytas servitutas, patikėtinis yra ne Nacionalinė žemės tarnyba ir kitiems patikėtiniams valdant jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, servitutus nustatyti įmanoma tik teismo sprendimu. Valstybinės žemės patikėjimo teisę miestų administracinėse ribose perdavus savivaldybėms servitutų nustatymo klausimas taptų dar aktualesnis.

Aplinkos ministerija reiškia nepritarimą vieno suinteresuoto asmens poreikio sudaryti servitutų nustatymo sandorius, t. y. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasiūlymui, sprendimų priėmimo teisę dėl valstybinės žemės panaudojimo inžinerinių tinklų įrengimo tikslu suteikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), nes toks išskyrimas sukeltų neigiamas pasekmes kitiems suinteresuotiems asmenims, tokiems kaip pvz. AB „LTG Infra“.

Taip pat Aplinkos ministerija nenori sutikti, kad „Įstatymo projekte nesprendžiamas sutikimų tiesti inžinerinius tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patikėjimo teise perduotoje savivaldybei, išdavimo klausimas.“ Šis klausimas ir šiuo metu galiojančioje ŽĮ redakcijoje nesprendžiamas ir kaip nurodo pati AB „Energijos skirstymo operatorius“ „pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išduodami rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės)“. Taigi šis klausimas galėtų būti sprendžiamas tik ŽĮ pakeitimo projektą patvirtinus LR Seime, ir atitinkamai parengti įgyvendinamuosius teisės aktų projektus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba.“

3.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga

2022-05-25

*

 

 

Nacionalinės žemės tarnybos (NZT) profesinė sąjunga (toliau - Profsąjunga), atliekanti ir NZT Darbo tarybos funkcijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir dar 19-os jį lydinčių įstatymų pataisų (toliau - Įstatymų). Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau - LRV programa), 133.1 papunktyje nustatyta, kad viena iš pagrindinių iniciatyvų yra „paprastesnis verslo administravimas. <...> Bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų (visų pirma - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų.“ LRV programos 157.4 papunktyje nustatyta, kad „įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos - savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais.“ Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Nei Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas), nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant tiek Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) ir įmonių, kurios reorganizuojamos į Žemės informacijos centrą, kurioms planuojama perduoti didžiąją dalį Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - Tarnybos) funkcijų, veiklą. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami  siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Įstatymų projektai yra parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad valstybinės žemės valdymo decentralizavimas gali ne tik sukelti eilę neigiamų pasekmių, bet ir prieštarauti aukščiausios galios teisės aktams. Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema. Valstybės valdymas ir vietos savivalda - tai dvi Konstitucijoje numatytos viešosios valdžios sistemos, kurios nėra tapačios. Vietos savivalda yra formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais. Kiekviena iš minėtų viešosios valdžios sistemų įgyvendina jai būdingas funkcijas. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų - valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei. Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003.09.30, 2005.07.08 ir 2007.07.05. Siekis valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, kadangi perdavus savivaldybėms valdyti miestuose esančią valstybinę žemę yra didelė rizika, kad valstybinė žemė nebus naudojama visos visuomenės gerovei, o tik vienos ar kelių socialinių grupių interesams. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti (Konstitucinio Teismo 2002.01.14, 2005.07.08 nutarimai). Valstybinės žemės, kaip riboto kiekio ištekliaus (valstybės turto), valdymas, naudojimas ir disponavimas negali būti išskaidytas 60-iai vietos savivaldos institucijų, nes tokiu būdu atsirastų realios prielaidos savivaldybėms priimti neprognozuojamus, skirtingus, tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis savivaldybės yra pripažįstamos, kaip labiausiai korumpuotos viešajame sektoriuje, o nepotizmo lygis savivaldybėse siekia net iki 20 proc. įdarbintų giminystės ryšiais susijusių asmenų. Valstybės kontrolė ne kartą yra nustačiusi ir savo auditu išvadose paskelbusi apie savivaldybėms perduoto valstybinio turto ydingą valdymą bei naudojimą. Savivaldybės šiuo metu turi teisę gauti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus, reikalingus viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai. Teisės aktuose yra numatyti visi instrumentai, leidžiantys savivaldybėms vystyti įvairius projektus ir pritraukti investicijas. Taip pat savivaldybės visada turėjo teritorijų planavimo dokumentų organizatoriaus funkciją miestų teritorijose ir per šią funkciją turėjo ir tebeturi teisę planuoti miestų teritorijas įvairioms veikloms taip, kad jos būtų palankios verslo investicijoms, atitiktų darnios visuomenės vystymą, žaliųjų erdvių kūrimą. Su šia funkcija savivaldybės turi galimybę įgyvendinti Jūsų Vyriausybės iškeltus tikslus. Nors savivaldybės šiuo metu turi pakankamai daug įrankių savo funkcijoms vykdyti valstybinėje žemėje, tačiau menkai jais naudojasi. Atkreiptinas dėmesys, kad teiginiai dėl neefektyviai ginamo viešojo intereso ir skirtingų visuomenės interesų derinimo yra deklaratyvus ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Panašiais teiginiais yra paremta visa vykdoma žemėtvarkos reforma. Nėra aišku, kokiais atvejais Tarnyba netinkamai gina viešąjį interesą, taip pat, kad negeba suderinti skirtingų visuomenės interesų. Pažymėtina, kad Tarnyba vykdo teisės aktuose įtvirtintas funkcijas ir neturi teisės nukrypti tiek nuo teisinio reguliavimo, tiek nuo formuojamos teismų praktikos tam, kad patenkintų vienos ar kitos visuomenės grupės interesus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse. Tačiau Įstatymų pataisas parengė Aplinkos ministerija ir, galimai dėl to, įstatymų pataisose įžvelgiama gausybė pavojų sklandžiam žemėtvarkos procesų, jos algoritmų tęstinumui ir tvariam žemėtvarkos funkcijų užtikrinimui ateityje. Pabrėžtina, kad kyla labai rimtų abejonių dėl Įstatymų projektų kokybės, kadangi Įstatymų projektus parengė nekompetentinga institucija, t. y. institucija, kuri veikia visiškai kitoje veiklos srityje. Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad visi teiginiai, nurodyti Aiškinamajame rašte, kaip grindžiantys neefektyvų politikos formavimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Pabrėžtina, kad institucijos, formuojančios politiką, t. y. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, turi visus įrankius suderinti politiką atitinkamoje srityje vadovaudamosi Teisėkūros pagrindų įstatymu, LRV darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, t. y. aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauti rengiant teisės aktų projektus ir remiantis kiekvienos iš šių institucijų patirtimi, parengti kokybiškus teisės aktus. Taigi šiuo atveju nėra būtina perduoti Tarnybos pavaldumą Aplinkos ministerijai vien todėl, kad institucijos, formuojančios politiką, atitinkamose veiklos srityse, negeba tinkamai parengti teisės aktų. Žemės įstatymo projekte numatyta, kad miestuose esančių valstybinės žemės plotų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir kiti patikėtiniai. Minėtoje Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nėra apibrėžiama, pagal kokius duomenis bus identifikuojami savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai, ir kaip jie bus atskiriami nuo kitų patikėtinių valdomų valstybinės žemės plotų. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl galimybės įgyvendinti minėtą nuostatą. Pažymėtina, kad perduodant savivaldybėms valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pastebimas savivaldybių siekis perdavimą įgyvendinti paprastesne tvarka, t. y. perdavimą įforminti Tarnybos sprendimais, suderintais su Žemės ūkio ministerija, kadangi Vyriausybės nutarimų projektų parengimas ir sprendimų priėmimas užtrunka žymiai ilgiau nei perduodant valstybinės žemės sklypus Tarnybos sprendimais. Siūlymas valstybinę žemę perduoti savivaldybėms su Aplinkos ministerija suderintu Vyriausybės nutarimu ir perdavimo priėmimo-perdavimo aktais reikšmingai pailgins proceso trukmę. Taigi nebus pasiekti Aiškinamajame rašte deklaruojamas administracinės naštos mažinimas, palankesnių sąlygų ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai sudarymas. Įstatymų pakeitimų Aiškinamajame rašte deklaruojama vieningesnė ir efektyvesnė žemėtvarkos politika Lietuvoje, tačiau žemėtvarkinės funkcijos išskaidomos tarp 103 patikėtinių savivaldoje ir dar 3 patikėtinių centrinės valdžios institucijose. Toks deklaruojamų vertybių, numatomų tikslų bei rezultatų neatitikimas su realiai planuojamos struktūrinėmis permainomis kelia pagrįstus nuogąstavimus dėl žemėtvarkos reformos perspektyvos. Be to, biurokratinės procedūros išnuomojant,

parduodant arba suteikiant panaudai valstybinę žemę pagal siūlomus Įstatymų pataisose numatytus

pakeitimus ir algoritmus ne sutrumpės, bet priešingai - pailgės. Atsiras papildoma administracinė

našta visiems gyventojams.

NZT profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi į LR Vyriausybę, LR žemės ūkio ministeriją ir LR Aplinkos ministeriją dėl NZT profsąjungos narių ir žemėtvarkos specialistų įtraukimo į Įstatymų pataisų rengimo procesą, į darbo grupes žemėtvarkos reformai parengti, tačiau į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra apie 1,7 mln. žemės savininkų, tiek fizinių asmenų tiek ir juridinių. Tokiu būdu žemėtvarkos pertvarka tiesiogiai palies labai didelį ratą asmenų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prašome gražinti rengėjams Įstatymų pataisų paketą tobulinti apjungiant žemėtvarkos I ir II etapus į vieną išbaigtą, racionalų ir labai aiškų paketą, apimantį tiek struktūrines, institucines permainas, tiek ir efektyvesnių, tobulesnių žemėtvarkinių procesų, racionalesnių žemėtvarkos algoritmų sprendinius.

Prašytume atsakymą pateikti elektroniniu paštu [email protected] .

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškina, kad pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais siekiant kokybiškai, nuosekliai įvertinti šiuo metu esančio teisinio reguliavimo problematiką ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis surasti sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM nuo 2023-01-01 formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM.

Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją ir vykdydamos viešąjį administravimą ir/arba teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės viešąjį interesą, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja ir valstybės institucijos“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti inter alia tuo, kad centralizuotas valstybės valdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra derinamas su decentralizacija, tuo, kad įstatymuose yra įtvirtinamas centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas, tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Taigi, centralizuoto ir decentralizuoto valdymo derinimas yra valstybės valdymo būdas, kuris gali būti efektyvesnis už vien centralizuotą valstybės valdymą, ypač atsižvelgiant į konkrečių visuomeninių santykių ypatumus, šiuo atveju – būtinumą derinti priimamus valstybinės žemės valdymo ir naudojimo sprendimus su teritorijų planavimo, statybos, infrastruktūros plėtros ir kitais sprendimais, sprendimus priimančių institucijų iniciatyvumą, poreikį pažinti visuomenės interesus, informacijos valdymą ir kitus aspektus, nuo kurių priklauso kiek efektyviai ir racionaliai bus naudojama valstybinė žemė.

NŽT nurodo, kad Tarnybos priežiūrą ir kontrolę iš esmės atlieka daugybė institucijų, tame tarpe ir ŽŪM, o savivaldybės yra labiausiai korumpuotos viešajame sektoriuje.  Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atliktas auditas atskleidė, jog įstaiga pagrindinę jai patikėtą funkciją – valdyti valstybinę žemę – vykdo neefektyviai. Įstaigą nuolat persekioja neskaidrumo šešėlis. Nerimą kelia neefektyvi struktūra, lėtas skaitmenizavimo procesas, kontrolės trūkumas.

Nacionalinės žemės tarnybos profsąjunga Finansų ministerijai apskundė ŽŪM užsakymu atliktą nepriklausomą, tarpinstitucinį NŽT veiklos 2020-2021 m. auditą, tačiau šiai dienai audito išvados yra galiojačios.

Rengiantis reformai atliekamos visos reikalingos analizės. Planuojama, kad pokyčiams įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks, tam numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei NŽT skiriama dabar. Priskyrus atskiras NŽT funkcijas atitinkamą patirtį ir kompetenciją turinčioms specializuotoms institucijoms, planuojama, kad lėšos bus panaudojamos efektyviau.

 

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

7

1

2

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) susipažino su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1625 (toliau - Įstatymo projektas) ir jį dar kartą apsvarstė LSA Žemės valdymo ir kaimo komiteto 2022 m. birželio 6 d. posėdyje. Įstatymo projektui  iš esmės pritariame ir prašome Lietuvos Respublikos Seimą dar šioje sesijoje priimti įstatymų, reikalingų įgyvendinti valstybinės žemės valdymo reformą, projektus.

Atsižvelgdami į LSA valdybos 2022 m. kovo 31 d. posėdžio nutarimą Nr. VN-39, Lietuvos savivaldybių XXVIII suvažiavimo 2022 m. balandžio 20 d. rezoliuciją Nr. SR-1, LSA ŽVKR komiteto posėdyje suformuluotus pasiūlymus, prašome Įstatymo projekte  numatyti savivaldybėms perduoti valdyti valstybinę žemę patikėjimo teise ne tik miestų, bet ir miestelių teritorijose.

Miestai ir miesteliai yra funkcine prasme tapačios kategorijos. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 157.4 punkte nurodytas valstybinės žemės aptikėjimo funkcijų perskirstymas yra orientuotas į aiškų atskyrimą tarp miestams priskiriamų teritorijų ir kaimiškų teritorijų. Tokioms miestų teritorijoms nepriskiriant miestelių būtų paneigiamas funkcinis šių teritorijų tapatumas, kuris įtvirtintas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad „Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse“, o miesteliai tai „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.“. Taigi,  miestai ir miesteliai yra apibrėžiami per tapačias funkcijas.  Žemės įstatymu nepriskyrus miesteliuose esančios valstybinės žemės patikėjimo teise valdyti savivaldai, miesteliai, kurių Lietuvos Respublikoje yra 252, būtų prilyginami kaimiškoms vietovėms, kas iš esmės paneigtų Vyriausybės programos turinį ir tikslus, bei įtakos regioninės atskirties didėjimą. Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios Įstatymo projekto redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti, perduodant savivaldybėms valstybinės žemės patikėtinio teises  miestuose ir miesteliuose.

Susipažinę su Įstatymo projektu, atkreipiame dėmesį, kad nėra pilnai atskirtos valstybinės žemės patikėtinių sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijos, todėl siūlome Nacionalinė žemės tarnybos vykdomas kontrolės funkcijas perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Prašome įvertinti galimybę savivaldybėms valstybinės žemės patikėtinio teisę suteikti ne Vyriausybės nutarimu, bet tiesioginiu įstatyminiu pagrindu, taip išvengiant perteklinių procedūrų ir supaprastinant reformos įgyvendinimo eigą.

Šie ir kiti Lietuvos savivaldybių asociacijos preliminarūs pasiūlymai  Įstatymo projekto nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7, 9, 12, 351, 352 straipsniams pridedami  (pridedami lentelėje 23 pasiūlymai) Lietuvos Respublikos Seimo komitetų įvertinimui.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritartina Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo daliai perduoti savivaldybėms valstybinę žemę patikėtinio teise miestuose ir miesteliuose.

Valstybinės žemės patikėtinių sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijos, taikant įstatymą praktiškai, esant reikalingumui, tikslintinos antruoju etapu.

Siekiant sklandesnio ir tikslesnio valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise miestuose ir miesteliuose, patikėtinio teisė suteiktina Vyriausybės nutarimu. Nėra pagrindo teigti, kad šios žemės perdavimas Vyriausybės nutarimu sukuria perteklines procedūras ar apsunkina reformą, kadangi pats žemės perdavimas patikėjimo teise yra nustatomas įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais sureguliuojamas procesas. Papildomai pažymėtina, kad įstatymai nėra taisyklių rinkiniai, įstatymuose nustatomi pagrindiniai  aspektai ir principai.

 

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

2

28N

 

Nuostata

Komentaras

Siūlymas

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 2 straipsnio 27 dalis - Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas..

Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2023-05-01 įsigaliojantis VI1 skyrius sumaištį dar padidina, nes jame taip pat naudojama kontrolės sąvoka.

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką:

 

28. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu.

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija pagrindė, kad projekte išskiriamos dvi kontrolės rūšys ir jos yra kaip atskiros funkcijos ir dabar galiojančiame ŽĮ priskiriamos NŽT (ŽĮ 7 str. 4 d., 36 str.).

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama sąvoka „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinė žemės tarnybos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas.“

Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma, kad NŽT vykdys savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę, t.y. atitikmuo dabar galiojančios ŽĮ 7 str. 4 d. nuostatos, ją detalizuojant atskirame skyriuje. Jame numatoma, kad pvz. NŽT tikrins, ar savivaldybių administravimo subjektų sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams.

Taigi šios dvi funkcijos nėra tapačios ir argumentas, kad šios dvi sąvokos sukelia sumaištį nėra tikslus.

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

49

(8)

1

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 2 straipsnio 8 dalis ir 49 straipsnio 1 dalis –

 

8. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai.

 

49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai

1. Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas

Nėra suprantama dėl kokių priežasčių nėra sprendžiamas miestų ir miestelių teritorijose likusių rėžinių kaimų reliktų klausimas. Dėl šių nuostatų atskyrimo, konsolidacija urbanizuotose bei urbanizuojamose teritorijose iš esmės yra paneigiama, t.y. sukuriamos praktiškai neįveikiamos kliūtys konsolidaciją vykdyti miestų ir miestelių teritorijose bei išspręsti šias egzistuojančias problemas.

Numatyti konsolidacijos galimybes ir miestų bei miestelių teritorijose. Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 2 straipsnio 8 dalis ir 49 straipsnio 1 dalis pakeisti –

 

8. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai.

 

49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai

 

1. Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas

 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnyje nurodomas Lietuvos gyvenamųjų vietovių skirstymas į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Taigi, teisės aktais aiškiai nurodoma, kad į žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas  miesteliai gali būti įtraukti.

Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais, siekiant kokybiškai ir nuosekliai įvertinti šiuo metu esančio teisinio reguliavimo problematiką ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis surasti sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Taigi, antrajame etape bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

 

7.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

7

 

1

 

2

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos - savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

Straipsnio nuostatos yra labai nekonkrečios. Nėra pateikiami kriterijai dėl tokios perduotinos valstybinės žemės, Vyriausybės nutarimo priėmimo pagrindų, ar galimybės savivaldybėms reikalauti perduoti atitinkamą valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldai. Tokiu būdu yra sukuriama teisinės reformos iliuzija, nes valstybė neprisiima pareigos dėl valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms. Tai suteikia galimybę, priklausomai nuo politinės įtakos Vyriausybėje, selektyviai valstybinę žemę patikėjimo teise perduoti politiškai artimą valdžią turinčioms savivaldybėms ir to nedaryti politinių konkurentų valdomose savivaldybėse. Tai neatitinka 2020-12-11 Lietuvos Respublikos seimo nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kurioje numatyta miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise. Vykdant programą, valstybinė žemė patikėjimo teise savivaldybėms turėtų būti perduodama įstatymui pagrindu, o ne priimant poįstatyminius teisės aktus. Tai suteiktų reformuojamai sistemai stabilumą bei galimybes savivaldai planuoti bei įgyvendinti valstybinės žemės įveiklinimą. Viešieji interesai būtų užtikrinami per galimybę atitinkamą patikėtą valstybinę žemę paimti iš savivaldybių, esant tokiam poreikiui.

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti –

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

 

 

Pritarti

 

8.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

7

 

1

 

2

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos - savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

Jeigu būtų nusprendžiama patikėjimo teisės perdavimą vykdyti Vyriausybės nutarimo pagrindu, straipsnio nuostatos turėtų būti papildomos detalizacija dėl Vyriausybės nutarimo turinio ir jo paskirties. Vyriausybės nutarimas turėtų būti tik techninis įrankis skirtas identifikuoti perduodamą valstybinės žemės patikėjimo teisę.

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti –

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.

Nepritarti

Argumentai

Siekiant aiškesnio ir paprastesnio procedūrinio veiksmo perduodant žemę savivaldybėms, aktualu perdavimo procesą reguliuoti Vyriausybės nutarimu, be to, perspektyvoje keičiantis situacijai, Vyriausybės nutarimai yra taisomi paprastesne tvarka nei reikalinga koreguoti įstatymą, todėl įvertinama ir tai, kad nustačius žemės perdavimą Vyriausybės nutarimu, mažinama įstatyminė teisėkūros našta bei operatyviau vykdomas įstatymo įgyvendinimas.

9.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

7

 

1

 

2

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos - savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

Įstatyme nėra numatyta perduoti valstybinę žemę patikėjimo teise miestelių teritorijose.

 

Tokius būdu yra ignoruojama, kad miestai ir miesteliai yra funkcine prasme tapačios kategorijos. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 157.4 punkte nurodytas valstybinės žemės aptikėjimo funkcijų perskirstymas yra orientuotas į aiškų atskyrimą tarp miestams priskiriamų teritorijų ir kaimiškų teritorijų. Tokioms miestų teritorijoms nepriskiriant miestelių būtų paneigiamas funkcinis šių teritorijų tapatumas, kuris įtvirtintas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad „Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse“ , o miesteliai tai „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.“. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad miestai ir miesteliai yra apibrėžiami per tapačias funkcijas.  Žemės įstatymu nepriskyrus miesteliuose esančios valstybinės žemės patikėjimo teise valdyti savivaldai, miesteliai būtų prilyginami kaimiškoms vietovėms, kas iš esmės paneigia  Vyriausybės programos turinį ir tikslus.

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti –

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

 

arba

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.;

Pritarti

 

10.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

7

 

1

 

2

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos - savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

Šiuo metu dalies savivaldybių teritorijų ribos nėra iki galo sutvarkytos ir suregistruotos. Įvedant savivaldybės teritorijos sąvoka sukuriamos prielaidos formaliais pagrindais vengti atiduoti konkrečią valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldybei, nepaisant fakto, kad dėl tokios valstybinės žemės buvimo konkrečioje savivaldybėje nėra abejonių. Šie netikslumai privalo būti ištaisyti atsisakant nuorodos į savivaldybės teritoriją.

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti - savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

 

Arba

 

savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus;

 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškino, kad pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais siekiant kokybiškai ir nuosekliai įvertinti šiuo metu esančio teisinio reguliavimo problematiką ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis surasti sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM.

Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

11.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

7

 

4

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 4 dalies nuostatos - Valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.

Nėra numatytas terminas nutarimo ir priėmimo-perdavimo aktų parengimui.

Įgyvendinamosiose nuostatose numatyti terminą, kad atitinkamas nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai (jų projektai) yra parengiami iki 2023-05-01, bei turi būti patvirtinti iki 2023-06-01, papildant pakeitimo įstatymo 2 straipsnį 18 dalimi:

 

18. 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojančių šio įstatymo nuostatų įgyvendinamieji teisės aktai ir priėmimo-perdavimo aktai yra parengiami iki 2023 m. gegužės 1 d., bei turi būti patvirtinti iki 2023 m. birželio 1 d.

 

Nepritarti

Argumentai:

Žr. pateiktą paaiškinimą prie Lietuvos savivaldybių asociacijos pateikto pasiūlymo šioje lentelėje Eil. Nr. 8

12.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

7

 

 

4, 10, 11

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 11 dalies nuostatos - Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto priedo patikslinimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Papildoma administracinė našta savivaldybių patikėjimo teise valdomos žemės atžvilgiu. Nėra aišku kam toks tikslinimas yra reikalingas ir kokios tokio nepatikslinimo pasekmės. Papildomos biurokratijos būtų išvengiama numatant atitinkamos valstybinės žemės suteikimą valdyti patikėjimo teise savivaldybėms įstatyminiu pagrindu.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 11 dalies nuostatas - savivaldybės – Patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, reikalingi identifikuoti perdavimo–priėmimo akte, nurodytame šio straipsnio 7 dalyje, nurodomi perdavimo–priėmimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytus valstybinės žemės plotus,  valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

 

Arba

 

Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Pritarti

 

13.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

7

 

13

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 13 dalies nuostatos - Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Įstatyminiu lygmeniu nėra identifikuojama kas nutinka su asmenų atliktomis investicijomis į žemės sklypą bei jų atlyginimu. Siūloma pateikti nuorodą į įstatymo 45 straipsnį. Nėra aišku, kas nutinka su regioninės svarbos projektais, nes jų atveju nėra galimas paėmimas visuomenės poreikiams.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 13 dalies nuostatas - Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo ir kompensacijos tvarką nustato Vyriausybė.

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija išaiškino, kad Vyriausybės nustatytoje tvarkoje ir bus aptartas galimas asmenų atliktų investicijų į valstybinės žemės sklypą kompensavimo/ nekompensavimo modelis. Todėl nėra tikslinga įstatymo projekte nurodyti, kokias sąlygas į nustatomą tvarką turėtų įtraukti Vyriausybė.

14.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

9

 

1

 

1

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos - savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas.

Didinama administracinė našta. Kadangi, skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais. Įvedus ir kontrolės mechanizmą, tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Seime svarstomo Vietos savivaldos įstatymo (nauja redakcija) projekto nuostatomis, pagal kurias yra aiškiai atskiriama atstovaujamoji valdžia – savivaldybės taryba ir vykdomoji valdžia – meras, atitinkamai kiekvienai iš šių valdžių nustatant aiškias teises, pareigas, tarpusavio santykį. Be to, nesutiktina su Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentu, kad minimali rizika nieko nereiškia. Visgi rizika negali būti skirstoma į minimalią ar maksimalią pagal savo pasekmes, viso pobūdžio rizika yra pavojinga, skirtumas tik tas, kad  vienos rizikos gali dažniau kilti, o kitos rečiau.

15.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

9

 

10

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatos -  Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė.

Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Nėra aišku, ar šie kriterijai yra taikytini žemės sklypo nuomai aukciono ir ne aukciono tvarka. Nėra suprantama kokiu pagrindu šiose procedūrose dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu teisė išnuomoti sklypus yra suteikiama įstatyminiu pagrindu. Tokiu atveju valstybinė institucija gauna veto teisę, kuri gali būti naudojama atsižvelgiant į politinį palankumą. Nuostatos yra ydingos korupciniu požiūriu. Sukuriamas biurokratinis aparatas, kuris yra visiškai nereikalingas bei netikslingas. Teisė nuomoti valstybinius žemės sklypus valdomus patikėjimo teise turi būti suteikiama įstatyminiu pagrindu, įskaitant ir atitinkamų kriterijų numatymą. Negali būti nustatomi papildomi apribojimai poįstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, pagrindais, kurie nebus įtvirtinti įstatyme.

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų.

 

 

Nepritarti

Argumentai:

Kaip paaiškino Aplinkos ministerija, projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostata siekiama nustatyti saugiklį, kuriuo vadovaujantis savivaldybės miestuose galėtų išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis visus joms patikėjimo  teise perduotus valstybinės žemės sklypus, išskyrus tam tikrą plotą ar vertę viršijančius valstybinės žemės sklypus, kurių sandoriams būtų reikalingas NŽT sutikimas. Taisykles, kaip bus perduodama patikėjimo teise naudoti valstybinė žemė/žemės sklypai savivaldybėms miestuose bei kokie apribojimai bus taikomi sandoriams, nustatys Vyriausybė.

Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

16.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

9

 

17

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 17 dalies nuostatos -  Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.

Kadangi reguliuojami teisiniai santykiai yra susiję su jautriu klausimu – kompensacija už pastatytus statinius, manytina, kad negalima patikėti tokios svarbos klausimą reglamentuoti ne Vyriausybės lygmens institucijai. Be to, nėra aišku kokia institucija priims sprendimą, kad statiniai yra nenaudojami pagal paskirtį. Tokia funkcija yra suteikta savivaldybės, tačiau įstatymo projektu yra nurodoma, kad savivaldybė yra tik informuojama apie nustatytą faktą.

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 17 dalies nuostatas pakeisti - Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Sprendimas dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti priimamas remiantis savivaldybės išduodama pažyma. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.

Nepritarti

Argumentai:
Kaip paaiškina Aplinkos ministerija, įstatymo  projekte esanti ir LSA aprašoma nuostata yra dabar aktuali ŽĮ 9 straipsnio 15 dalies redakcija.

Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

17.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

12

 

 

Nuo 2023-01-01 įsigaliosiančios redakcijos 12 straipsnio nuostatos - Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.

Nėra suprantama kokiu tikslu yra išskiriami skirtingi patikėtiniai. Siūlytina trumpinti formuluotes.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 12 straipsnio nuostatas - Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina valstybinės žemės patikėtinis“

 

Nepritarti

Argumentai:

Kaip paaiškino Aplinkos ministerija, įstatymo pakeitimo projekte esanti ir LSA aprašoma nuostata yra dabar aktuali ŽĮ 12 straipsnio redakcija.

Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

18.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

35

 

 

1, 3 – 8

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 1, 3 – 8  dalies nuostatos susijusios su Nacionaline žemės tarnyba.

 

1. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

 

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

 

4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

 

5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

 

6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Nacionalinė žemės tarnyba bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

 

8. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

 

Šią priežiūrą turėtų atlikti ne kitas valstybinės žemės patikėtinis, o centrinės valdžios subjektas atsakingas už žemės naudojimo kontrolę. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 1, 3 – 8  dalies nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos –

 

1. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. <...>

 

3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos: <...>

 

4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę: <...>

 

5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. <...>

 

 

6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. <...>

 

7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. <...>

 

8. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškino, kad įstatymų projektai 2022-03-09 paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), kur su Įstatymų projektais galėjo susipažinti suinteresuotos institucijos ir visuomenė (Nr. 22-3242).

2022-03-18 žemės valdymo ir naudojimo politikos pertvarka viešai pristatyta visuomenei.

Pastabas ir pasiūlymus pateikė: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, fizinis asmuo Liudvikas Ragauskis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 33 punktu, organizuoti pasitarimai su visomis suinteresuotomis institucijomis dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų aptarimo. Atsižvelgiant į Vyriausybės darbo reglamento 34 punktą, parengta derinimo pažyma.

Be pastabų projektai buvo suderinti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pastabą dėl Žemės įstatymo pakeitimo projekto VI1 skyriuje nurodytų funkcijų galimo dubliavimosi su Vyriausybės atstovų įstaigos funkcijomis, 2022-04-12 suorganizuotas susitikimas su Vyriausybės atstovų įstaiga.

Pažymėtina, kad papildomi darbiniai pasitarimai vyko su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Litgird AB, AB „Ignitis group“.

Siekiant pristatyti Žemės įstatymo pakeitimo projektus ir Įstatymų projektus bei tęsiant bendradarbiavimą, 2022 m. balandžio 28 d. įvyko Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos susitikimas, 2022 m. gegužės 2 d. įvyko susitikimas su Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio ir teritorinių skyrių darbuotojais, 2022 m. gegužės 5 d. įvyko susitikimas su Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija.

Įstatymų projektai prieš teikiant juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo patikslinti ir darbo tvarka suderinti su suinteresuotomis institucijomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, <..>.“ Vyriausybės darbo reglamento 50 punktas nustato atvejus, kai yra privaloma projektą (projektus) derinti pakartotinai, t. y. kai „teisės akto projektas buvo pakeistas iš esmės“. Pažymėtina, kad projektas iš esmės nebuvo pakeistas, jis buvo tik patikslintas, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų teiktas pastabas Žemės įstatymo ir kitų įstatymų projektų paketui, taip pat atsižvelgiant į šias pastabas, kai kurių įstatymų pakeitimo buvo apskritai atsisakyta.

 

19.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

351

 

2

 

1

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos - 2. Vyriausybė:

 

 

1) nustato valstybinės žemės nuomos, pardavimo ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas;

 

Tai yra bendro pobūdžio funkcija.

Šios nuostatos galėtų būti perkeliamos į nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 32 straipsnio 1 dalį – 5) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas.

 

Pritarti

 

20.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

351

 

3

 

2

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos - derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus.

 

Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu.  Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos.

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų.

 

Arba nuostatas išdėstyti taip: derina savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus, arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai neatitinka Vyriausybės nustatytų.

 

Nepritarti

Argumentai:

Kaip paaiškino Aplinkos ministerija, savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių planuojamos suteikti (išplėsti) patikėjimo teisės turinys skiriasi, lyginant su kitais valstybinės žemės patikėtiniais. Atitinkamai projekte numatomi saugikliai, suteikiantys galimybę prižiūrėti ar kontroliuoti savivaldybes kaip valstybinės žemės patikėtinius. Kiti valstybinės žemės patikėtiniai (viešosios transporto infrastruktūros valdytojas, Miškų įstatyme nustatyti subjektai) negali sudaryti patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos sutarčių, negali suteikti jų panaudai ir kt., todėl jiems papildoma priežiūra ir kontrolė ŽĮ pakeitimo projekte nenumatoma.

Šia nuostata siekiama nustatyti saugiklį, kuriuo vadovaujantis savivaldybės miestuose galėtų išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis visus joms patikėjimo  teise perduotus valstybinės žemės sklypus, išskyrus tam tikrą plotą ar vertę viršijančius valstybinės žemės sklypus, kurių sandoriams būtų reikalingas NŽT sutikimas. Taisykles, kaip bus perduodama patikėjimo teise naudoti valstybinė žemė/žemės sklypai savivaldybėms miestuose bei kokie apribojimai bus taikomi sandoriams, nustatys Vyriausybė.

21.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

351

 

3

 

5

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos - kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;

 

Įstatymu nėra suteikta teisė teikti privalomuosius nurodymus. Siūlytina suderinti su  352 straipsnio nuostatomis.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 3 dalies 5 punkto nuostatas – kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo rašytinio reikalavimo, kreipiasi į teismą;

Pritarti

 

22.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

351

 

5

 

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 5 dalies nuostatos - Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

Iš esmės dubliuojamos Vyriausybės atstovų funkcijos. Be to, įvedamos papildomos biurokratinės kliūtys įgyvendinti patikėtinio teises.

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškino, kad atitinkamai ŽĮ pakeitimo projekte numatomi saugikliai, suteikiantys galimybę prižiūrėti ar kontroliuoti savivaldybes kaip valstybinės žemės patikėtinius. Kiti valstybinės žemės patikėtiniai (viešosios transporto infrastruktūros valdytojas, Miškų įstatyme nustatyti subjektai) negali sudaryti patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos sutarčių, negali suteikti jų panaudai ir kt., todėl jiems papildoma priežiūra ir kontrolė projekte nenumatoma.

23.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

2

351

 

8

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 8 dalies nuostatos - Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

Nesuprantama nuostatų logika. Siekiant įgyvendinti tokias teises turi būti neginčijamai konstatuotas sandorių ar administracinių sprendimų neteisėtumas. Šiomis nuostatomis suteikiama veto teisė nes ir nesimaterializavus jokioms pasekmėms, t.y. pakanka jokiais motyvais nepagrįstomis prielaidomis priimto sprendimo, kad būtų apribojamas įstatyminių teisių įgyvendinimas. Be to dubliuojamos Vyriausybės atstovo funkcijos.

Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 351 straipsnio 8 dalies nuostatų.

Nepritarti

Argumentai:

Žr. šios lentelės aukščiau dėstomoje eilutėje pateiktus komentarus.

24.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

352

 

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio nuostatos susijusios su Nacionaline žemės tarnyba:

 

352 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka

 

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba:

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos  pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

5. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius.

7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Nacionalinė žemės tarnyba apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.

 

Šią funkciją turėtų atlikti ne kitas valstybinės žemės patikėtinis, o centrinės valdžios subjektas atsakingas už žemės naudojimo kontrolę. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos:

352 straipsnis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijų įgyvendinimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu, prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

5. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius.

7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.

 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija pagrindė, kad projekte išskiriamos dvi kontrolės rūšys ir jos yra kaip atskiros funkcijos ir dabar galiojančiame ŽĮ priskiriamos NŽT (ŽĮ 7 str. 4 d., 36 str.).

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama sąvoka „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinė žemės tarnybos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas.“

Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma, kad NŽT vykdys savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę, t.y. atitikmuo dabar galiojančios ŽĮ 7 str. 4 d. nuostatos, ją detalizuojant atskirame skyriuje. Jame numatoma, kad pvz. NŽT tikrins, ar savivaldybių administravimo subjektų sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams.

Taigi šios dvi funkcijos nėra tapačios ir argumentas, kad šios dvi sąvokos sukelia sumaištį nėra tikslus.

25.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

2P

(352)

 

(1, 2, 4)

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies nuostatos.

Nėra suprantama kokiais atvejais būtų taikomos 1 arba 4 dalies, o kuriais 2 dalies nuostatos. Sudaromos prielaidos tuos pačius patikėtinių veiksmus ginčyti tiek vadovaujantis 1 dalies, tiek 2 dalies, tiek 4 dalies nuostatomis. Pavyzdžiui, yra galima priimtą patikėtinio sprendimą ginčyti pagal 1 dalį, bet, NŽT pateikus rašytinį reikalavimą sprendimą panaikinti ir šio reikalavimo neįvykdžius, gali būti inicijuojamos procedūros 2 dalies pagrindu. Taip pat nėra išspręstas klausimas, jeigu sprendimu suteiktos teisės jau yra realizuotos – nuomos sutartis sudaryta. Tokiu atveju toks ginčas turėtų būti priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams, o ne administraciniams.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvedant aiškų atskyrimą tarp 1, 2 ir 4 dalies nuostatų taikymo bei išsprendžiant sandorių ginčijimo teismingumo klausimą, pakoreguojant 2 ir 4 dalies nuostatas:

 

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:

 

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Nepritarti

Argumentai:

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnyje nurodomas Lietuvos gyvenamųjų vietovių skirstymas į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Taigi, teisės aktais aiškiai nurodoma, kad į žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas  gali būti įtraukti miesteliai.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais, siekiant kokybiškai ir nuosekliai įvertinti šiuo metu esančio teisinio reguliavimo problematiką ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis surasti sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Taigi, antrajame etape bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

26.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

352

 

8

 

Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio nuostatos – nėra nustatyta jokia atsakomybės už nepagrįstus sprendimų stabdymus.

Straipsnyje nėra nurodyta kokia atsakomybė yra taikoma valstybės įgaliotai institucijai ir konkrečiam darbuotojui/tarnautojui, kurie priėmė nepagrįstą sprendimą dėl tariamo administracinių aktų/sandorių neteisėtumo. Priešingu atveju yra didinama korupcinė rizika.

Siūlome nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnį papildyti naujos 8 dalies nuostatomis reglamentuojančiomis valstybės įgaliotos institucijos ir konkretaus darbuotojo/tarnautojo atsakomybę, jeigu jo teikiami pasiūlymai buvo nepagrįsti:

 

8. Teismui pripažinus, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai reiškė reikalavimus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, asmenų patirti nuostoliai dėl nepagrįstų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškino, kad institucija, kuri vykdys savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, atsakys teisės aktų nustatyta tvarka pagal veiklos nuostatus ir kitus veiklą reguliuojančius teisės aktus. Institucijos darbuotojai, atsakys atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą arba Darbo kodeksą, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, papildomai nustatyti atsakomybes šiame ŽĮ skyriuje nereikalinga.

27.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-06-07

(2)

(15)

 

Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatos - Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai suteikti lieka galioti, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nebuvo sudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., tokiu atveju suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją

Nėra detalizuota kokius sutikimus ar leidimus yra  turima omenyje. Nėra aišku kaip tokios nuostatos turėtų būti traktuojamos statybos leidimų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ar panašiais atvejais. Negali būti atliekamas generalizuotas sistemos atnaujinimas, neanalizuojant konkrečių atvejų, susijusių su leidimų/sutikimų pagrindu vykdomomis administracinėmis procedūromis.

Šias problemas siūlome spręsti koreguojant 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, detalizuojant konkrečius leidimus, sutikimus arba administracines procedūras, kurių atžvilgiu yra taikytinos tokios nuostatos:

 

15. Visi terminuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Visi neterminuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.

 

Pritarti

 

28.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija,

2022-06-07

23

9

 

Atliepiant į Seimo Kaimo reikalų komiteto 2022-06-03 surengtų klausymų metu išsakytas pastabas darbotvarkės 1 klausimu „Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)“, pateikiame asociacijos pastebėjimus ir pasiūlymus dėl šiame įstatymo projekte pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos pakeitimų. Kaip Lietuva vykdys ambicingą miškingumo didinimo programą, jei (galimai) mišką įveisti savo žemėje panorusiajam savininkui dar reiks sumokėti papildomai to ploto rinkos kainos dydžio įmoką į

valstybės biudžetą? Tas įtvirtinta LR žemės įstatymo 23 straipsnio „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka“ 11 dalyje:

11. Kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis.

Siūlome: LR žemės įstatymo 23straipsnio 9 dalyje reikėtų numatyti išimtį, kad įveisiant mišką nereikėtų mokėti šios 11 dalyje įvardintos kompensacijos

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

*

 

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) išnagrinėjo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. 22-3242(4)) (toliau – Žemės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 5, 7, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4, 41, 5, 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso Nr. IX-2152 231 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 4, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314  pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 1 straipsnio pakeitimo projektus (toliau – Įstatymų projektai) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Dėl Įstatymų projektų derinimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – LRV darbo reglamentas), 18 punkte nustatyta, kad parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS). LRV darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų.

Pažeidžiant LRV darbo reglamento nuostatas, Tarnybai, kaip tiesiogiai su Įstatymų projektais siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusiai institucijai, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms nebuvo pateiktas derinti Seimui perduotas Įstatymų projektų paketas, todėl manome, kad būtina Įstatymų projektų paketą grąžinti rengėjams pakartotinai derinti su suinteresuotomis institucijomis.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodo, kad Įstatymų projektai 2022-03-09 paskelbti teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), kur su Įstatymų projektais galėjo susipažinti suinteresuotos institucijos ir visuomenė (Nr. 22-3242).

2022-03-18 žemės valdymo ir naudojimo politikos pertvarka viešai pristatyta visuomenei.

Pastabas ir pasiūlymus pateikė: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, fizinis asmuo Liudvikas Ragauskis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 33 punktu, organizuoti pasitarimai su visomis suinteresuotomis institucijomis dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų aptarimo. Atsižvelgiant į Vyriausybės darbo reglamento 34 punktą, parengta derinimo pažyma.

Be pastabų projektai buvo suderinti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pastabą dėl Žemės įstatymo pakeitimo projekto VI1 skyriuje nurodytų funkcijų galimo dubliavimosi su Vyriausybės atstovų įstaigos funkcijomis, 2022-04-12 suorganizuotas susitikimas su Vyriausybės atstovų įstaiga.

Pažymėtina, kad papildomi darbiniai pasitarimai vyko su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Litgird AB, AB „Ignitis group“.

Siekiant pristatyti Žemės įstatymo pakeitimo projektus ir Įstatymų projektus bei tęsiant bendradarbiavimą, 2022 m. balandžio 28 d. įvyko Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos susitikimas, 2022 m. gegužės 2 d. įvyko susitikimas su Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio ir teritorinių skyrių darbuotojais, 2022 m. gegužės 5 d. įvyko susitikimas su Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija.

Įstatymų projektai prieš teikiant juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo patikslinti ir darbo tvarka suderinti su suinteresuotomis institucijomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, <..>.“ Vyriausybės darbo reglamento 50 punktas nustato atvejus, kai yra privaloma projektą (projektus) derinti pakartotinai, t. y. kai „teisės akto projektas buvo pakeistas iš esmės“. Pažymėtina, kad projektas iš esmės nebuvo pakeistas, jis buvo tik patikslintas, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų teiktas pastabas Žemės įstatymo ir kitų įstatymų projektų paketui, taip pat atsižvelgiant į šias pastabas, kai kurių įstatymų pakeitimo buvo apskritai atsisakyta.

 

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

2. Dėl neefektyvaus politikos formavimo

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų rengimą paskatino „neefektyvus politikos formavimas. Teritorijų planavimo ir statybos sritys priskirtinos AM politikos formavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse politiką formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija –  procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos.“

Šis Aplinkos ministerijos argumentas nėra pakankamas pagrindas sujungti nurodytas veiklos sritis, kadangi su žemės tvarkymo klausimais yra susiję daugybė procesų, įskaitant energetiką, krašto apsaugą, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą, žemės ūkį ir ekonomiką. Taigi analogišką argumentą galėtų pateikti bet kuri ministerija. Pagal Žemės įstatymą valstybinės žemės valdymas negali būti laikomas teritorijų planavimo dalimi, kadangi tai yra valstybės, kaip turto savininkės, interesų atstovavimas, todėl su teritorijų planavimu tai nėra susiję. Be to, ,,neefektyvus politikos formavimas“ nesusijęs su Tarnybos, kaip institucijos, gebėjimu atlikti jai pavestas funkcijas. Parengtais projektais nesiūloma naujų nuostatų reglamentavimo, kuris padėtų reguliuoti žemės teisinius santykius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos ministerija, deklaruodama savo tikslą efektyviau vykdyti žemės tvarkymo politiką, šią žemėtvarkos reformą iš esmės vykdo ypač neefektyviai dviem etapais, t. y. pirmuoju etapu pakeisdama Tarnybos pavaldumą, o antruoju etapu vėl iš naujo planuodama sisteminę valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Tarnybos atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę, teisinio reguliavimo tobulinimą, kas iš esmės kelia abejonių reformos efektyvumu. Pirmiausia, du kartus turės būti rengiami ne tik įstatymų projektai, bet ir visi poįstatyminiai teisės aktai, o tai pareikalaus išskirtinai daug tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, bus sutrikdytas tiesioginis tiek Tarnybos, tiek ir kitų institucijų funkcijų atlikimas. Be to, numatyti reformos terminai yra neadekvatūs, kadangi per tokius trumpus terminus neįmanoma atlikti tokio masto valstybinės reformos tinkamai ir kokybiškai. Žemės administravimo sistemoje įsivyraus chaosas, nes lydimieji teisės aktai nebus parengti laiku ir institucijos nežinos kaip taikyti Įstatymus ir tai ypač aktualu toms institucijoms, kurioms bus perduotos Tarnybos funkcijos, nes tai bus naujų, joms nebūdingų funkcijų vykdymas. Darytina išvada, kad labiausiai šiuo atveju nukentės asmenys, kurie tiesiogiai susiję su Tarnybos vykdomų funkcijų atlikimu ir teikiamomis paslaugomis.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškina, kad teritorijų planavimo, urbanistikos ir statybos sritys priskiriamos AM politikos formavimo ir šių procesų koordinavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse formuoja Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) – procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte kaip vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra: „sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti“. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Taigi teigti kad „valstybinės žemės valdymas negali būti laikomas teritorijų planavimo dalimi, kadangi tai yra valstybės, kaip turto savininkės, interesų atstovavimas, todėl su teritorijų planavimu tai nėra susiję.“ yra neteisinga ir netikslu. Valstybinės žemės valdymo sąvoka apima žemės tvarkymą ir administravimą, o ne tik siaurai valstybės, kaip turto savininkės, interesų atstovavimą.

Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais siekiant kokybiškai, nuosekliai įvertinti šiuo metu esančio teisinio reguliavimo problematiką ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis surasti sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM.

Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

Aplinkos ministerija nurodo, kad kiti Nacionalinės žemės tarnybos argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl atmestini.

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27

 

*

 

 

3. Dėl Tarnybos priimtų sprendimų kontrolės vykdymo teisėtumo ir siūlomo reguliavimo ydingumo

Aiškinamajame rašte teigiama, kad „NŽT kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme.“

Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba atlieka tuos veiksmus ir tas funkcijas, kurie jai pavesti įstatymų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba neturi teisės kontroliuoti savo sprendimų teisėtumo.

Pažymėtina, kad Tarnybos priežiūrą ir kontrolę iš esmės atlieka daugybė institucijų pagal savo kompetenciją, įskaitant ir Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prokuratūrą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę ir, be abejo, teismus pagal asmenų teikiamus skundus ir ieškinius. Taigi Tarnybos veikla yra pakankamai prižiūrima, ir iš esmės nemažai pokyčių vyksta atsižvelgiant į kontroliuojančių institucijų sprendimus, išvadas ir siūlymus.

Pabrėžtina, kad Tarnybos sprendimų teisėtumas buvo ne kartą tikrintas teismuose ir nė karto teismai nėra iškėlę abejonių ar sprendę klausimą dėl teisės aktuose reglamentuojamos Tarnybos sprendimų kontrolės teisėtumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja teisėtumo principui. Bet kokiu atveju, esant objektyviems argumentams, o ne deklaratyviems teiginiams, teisinį reguliavimą galima peržiūrėti ir įvertinti galimus pokyčius.

Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perdavus savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisę, priešingai, nei deklaruojama aiškinamajame rašte, bus nesumažinta, bet padidinta korupcijos pasireiškimo tikimybė žemės valdymo ir naudojimo srityje. Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai, tiek valstybės tarnautojai savivaldybes priskyrė prie labiausiai korumpuotų įstaigų (23 proc. gyventojų, 24 proc. įmonių vadovų ir 38 proc. valstybės tarnautojų). Tuo pat metu nei gyventojai, nei įmonių vadovai, nei valstybės tarnautojai atvirame klausime tarp labiausiai korumpuotų įstaigų Nacionalinės žemės tarnybos  nenurodė.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aiškinamojo rašto 1 lentelėje pateiktas NŽT ir savivaldybių priežiūrą ir kontrolę vykdančių subjektų palyginimas.

Valstybės kontrolės audito 2016 m. spalio 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 ,,Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ pažymima, kad žemė – didžiausią vertę turintis valstybės turtas – turi būti valdoma ir naudojama rūpestingai. Tačiau žemės tvarkymo politiką formuojanti ŽŪM valstybinės žemės valdymo neįvardija kaip veiklos prioriteto, nenumato svarbiausių darbų šioje srityje. Daugiausia dėmesio skiriama nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės perleidimui nuosavybėn, tačiau nenumatoma priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad šios žemės naudojimas duotų tiesioginę naudą valstybei, leistų uždirbti daugiau pajamų, nenumatoma, kaip geriau panaudoti laisvos valstybinės žemės plotus, neskaičiuojama, kokia pridėtinė vertė sukuriama valdant valstybinę žemę; neskatina šią politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų nukreipti savo veiklą į visas problemines žemės valdymo ir administravimo sritis ir nevertina pasiektų rezultatų, dėl to negalima pamatuoti institucijų veiklos efektyvumo; neskatina kokybės pokyčių, pažangos ir visuomenės poreikių patenkinimo, atliekant žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas.

Aplinkos ministerija pastebi, kad NŽT nurodo, kad Tarnybos priežiūrą ir kontrolę iš esmės atlieka daugybė institucijų, tame tarpe ir ŽŪM. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atliktas auditas atskleidė, jog įstaiga pagrindinę jai patikėtą funkciją – valdyti valstybinę žemę – vykdo neefektyviai. Įstaigą nuolat persekioja neskaidrumo šešėlis. Nerimą kelia neefektyvi struktūra, lėtas skaitmenizavimo procesas, kontrolės trūkumas.

Nacionalinės žemės tarnybos profsąjunga Finansų ministerijai apskundė ŽŪM užsakymu atliktą nepriklausomą, tarpinstitucinį NŽT veiklos 2020-2021 m. auditą, tačiau šiai dienai audito išvados yra galiojačios.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją ir vykdydamos viešąjį administravimą ir/arba teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės viešąjį interesą, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja ir valstybės institucijos“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

4. Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nuo 2023-05-01

4.1. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „<...> Praktikoje dažnai pasitaiko, jog vykdant planinius ar neplaninius statybos patikrinimus ar žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vyksta glaudus VTPSI ir NŽT bendradarbiavimas, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, bendrų patikrinimų organizavimą, dalinimąsi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei kitus tarnybinės pagalbos teikimo atvejus. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimąsi, numatoma žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijas perduoti VTPSI <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2018 m. tobulinant ūkio subjektų veiklos priežiūros procesus, Vyriausybė pritarė[1] tuometės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateiktam Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planui[2] (toliau – Planas), kuriuo atsakingoms ministerijoms pavedė parengti ir suderinti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms ar jų funkcijoms konsoliduoti reikalingus teisės aktų pakeitimų projektus. Pažymėtina, kad Plane[3] Žemės ūkio ministerijai ir Tarnybai buvo numatyta priemonė parengti ir Vyriausybei pateikti reikalingus teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais būtų aiškiai atribotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ir Tarnybos atliekamos priežiūros funkcijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje ir suteikiami reikalingi teisiniai įgaliojimai Tarnybai, tokiu būdu užtikrinant efektyvų ir operatyvų nelegalių nesudėtingų statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimo procesą. Taigi, minėtu Vyriausybės protokoliniu sprendimu siekta aiškios takoskyros tarp VTPSI ir Tarnybos nurodytose veiklos srityse, o Įstatymų projektais priešingai, nepaisant anksčiau priimtų Vyriausybės sprendimų, siekiama minėtas institucijas sujungti (žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statybos valstybinės priežiūros srityse).

Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant minėtą Planą buvo parengti Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklių (neteko galios nuo 2022-05-01[4]) pakeitimai[5], pagal kuriuos VTPSI nenagrinėjo asmenų pateiktų prašymų ir skundų dėl teisės aktų pažeidimų vykdant statinių, kuriems nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą. Pastebėtina, kad minėtose taisyklėse įtvirtintos nuostatos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 251 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01), kuriame nurodyti pagrindai, kada prašymai ir skundai, pateikti pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, yra nenagrinėjami. Remiantis Įstatymo 251 straipsnio 2 dalies 10 punkto[6] nuostatomis, VTPSI nenagrinėja atvejų, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių, – užtvarų (tvorų, aptvarų, diendaržių, voljerų), atraminių sienelių, lieptų ir plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir šiuos skundus persiunčia žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančiai Tarnybai. 

Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tarp Tarnybos ir VTSPI atliekamų veiksmų, nagrinėjant (sprendžiant) atvejus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių ir jų pašalinimo, yra įvesta aiški takoskyra ir tokie atvejai, kai Tarnyba esant VTPSI išreikštam poreikiui teikia tarnybinę pagalbą dėl nekilnojamųjų daiktų koordinačių, servitutų ribų, atstumų tarp nekilnojamųjų daiktų ar kitų objektų nustatymo vietovėje, kai to padaryti neturėdama reikiamos matavimo įrangos VTPSI negali pati, negali būti laikoma kaip šių institucijų vykdomų funkcijų dubliavimasis. Be to, Tarnyba žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metu vertina ne tik galimo savavališko žemės užėmimo (naudojimo) atvejus, bet ir kitus galimai daromus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pagal tikrinimo kriterijus, reglamentuojamus Kontrolės nuostatų 11.1–11.10 papunkčiuose. Taigi, šiuo metu VTPSI ir Tarnybos funkcijos, susijusios su žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu, nesidubliuoja ir nėra tikslinga bei prasminga, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas nuo 2023-05-01 perduoti VTPSI.  Siūlome minėtą kontrolės vykdymo funkciją, kaip iki šiol, taip ir nuo 2023-01-01, palikti vykdyti tik Tarnybai.

Pažymėtina ir tai, kad Aplinkos ministerijai pristatant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas, susijusias su žemės naudojimo kontrole, nebuvo nurodyta aiški vizija, kaip VTPSI vykdys žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai galimai bus padarytas tiek Statybos įstatymo, tiek žemės naudojimo pažeidimas, į patikrinimą turės vykti du specialistai, kas Tarnybos nuomone, visiškai nėra efektyvu, nes iš esmės ir šiuo metu tokia galimybė institucijoms yra suteikta.

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodo, kad įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 14 punkto nuostatas, numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus, įgyvendinant šios programos 133.1 papunkčio nuostatas, numatančias iš naujo nustatyti NŽT tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą, nestabdydama visuomenei reikalingų iniciatyvų, įgyvendinant šios programos 157.4 papunkčio nuostatas, numatančias, žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o NŽT funkcijas – savivaldai, įgyvendinant šios programos 178 punkto nuostatas, numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą bei įgyvendinant šios programos 191.4 papunkčio nuostatas, numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui.

Teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolę, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą.

Pateiktame pavyzdyje, cituojamame ir NŽT, nurodoma situacija ne NŽT pagalbos VTPSI atvejais (tam tikrais atvejais ir išvengiama dubliavimo, bet gaištamas NŽT specialistų darbo laikas ir į objektą vykstama tarnybiniu transportu), o situacijos, kuomet abiejų institucijų atstovai kviečiami atlikti kontrolę prie vieno objekto, pvz. statinys pastatytas „ant“ dviejų besiribojančių žemės sklypų ribos. VTPSI pareigūnai matuoja statinio parametrus, NŽT – žemės sklypų ribas. Net jei ateityje į patikrinimus vyks du specialistai (vienas dėl žemės sklypo, kitas dėl statinio), jau vien tarnybinio transporto kaštai sumažėja, taip pat mažėja administracinė našta informuojant savininkus, rengiant patikrinimų išvadas, nagrinėjant skundus ir kt.

Pagal savo nuostatus NŽT <...> įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse[7].

Tuo tarpu VTPSI paskirtis pagal nuostatus – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą[8]. Taigi VTPSI yra išimtinai specializuota priežiūros institucija, todėl laikoma, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę perdavus šiai įstaigai funkcija bus atliekama efektyviau ir skaidriau.

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

4.2. Pagal numatomą teisinį reglamentavimą nuo 2023-05-01 pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, priskirta Tarnybai (Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 13 punktas), o žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu be kitų tikrinimo kriterijų taip pat tikrinama, ar žemės savininkai, naudotojai, valdytojai, patikėtiniai laikosi įsipareigojimų, atliks ne pati kontroliuojančioji institucija (Tarnyba), o VTPSI. Taigi, nuo 2023-05-01 VTPSI pareigūnai, atliekantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, turės tikrinti, ar žemės savininkai (naudotojai, valdytojai, patikėtiniai) laikosi įsipareigojimų, kurie nustatyti teisės aktuose arba kitos institucijos (Tarnybos) parengtuose individualiuose administraciniuose aktuose (nuomos sutartyse, sutikimuose, leidimuose ir t. t.).

Įgyvendinus numatytą teisinį reglamentavimą, nuo 2023-05-01 susidarytų situacija, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o kita institucija (šiuo atveju Tarnyba) esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo, o tai didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką. Be to, Tarnyba negalės užtikrinti Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio
3 dalies 13 punkte Tarnybai priskirtos funkcijos vykdymo, nes žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcija, kurią vykdant kontroliuojami ir prižiūrimi kiti valstybinės žemės patikėtiniai, nuo 2023-05-01 numatoma perduoti VTPSI. Atsižvelgiant į tai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymas turėtų būti paliktas Tarnybai.

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Kaip Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, projekte išskiriamos dvi kontrolės rūšys ir jos yra kaip atskiros funkcijos ir dabar galiojančiame ŽĮ priskiriamos NŽT (ŽĮ 7 str. 4 d., 36 str.).

Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama sąvoka „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinė žemės tarnybos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas.“

Projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma, kad NŽT vykdys savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę, t.y. atitikmuo dabar galiojančios ŽĮ 7 str. 4 d. nuostatos, ją detalizuojant atskirame skyriuje. Jame numatoma, kad pvz. NŽT tikrins, ar savivaldybių administravimo subjektų sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams.

Taigi šios dvi funkcijos nėra tapačios, todėl argumentas, kad „<...> žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymas turėtų būti paliktas Tarnybai“, yra atmestinas.

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

4.3. Pažymėtina, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu siekiant tinkamai atlikti žemės naudojimo patikrinimus pagal visus tikrinamam objektui (žemės sklypui) numatomus taikyti Žemės įstatymo pakeitimo projekto 36 straipsnio 3 dalies punktus, dar prieš atliekant žemės naudojimo patikrinimą vietovėje (sprendimo priėmimo dėl patikrinimo atlikimo / neatlikimo metu) ir jo atlikimo metu yra būtina įsivertinti tikrinamo objekto (žemės sklypo) suformavimo (privatizavimo) dokumentus (pavyzdžiui, neturint žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentų nėra galimybių patikrinti, ar tikrinamas objektas yra naudojamas pagal privatizavimo dokumentuose nurodytas ribas ir nėra savavališkai užėmęs greta esančios valstybinės žemės, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų, kadangi žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentuose yra pažymėtos ne tik žemės sklypo ribos, bet ir pažymėta servituto vieta, jo plotis ir kiti duomenys) ir išduotus leidimus / sutikimus (pavyzdžiui, siekiant įvertinti  pranešime nurodytą galimą savavališką  valstybinės žemės užėmimą (naudojimą) visų pirma turi būti patikrinta, ar yra / nėra išduoto leidimo / sutikimo naudotis šia valstybine žeme, ir tik tada, esant pagrįstam poreikiui, inicijuojamas tokios žemės patikrinimas vietoje).

Didžioji dalis patikrinimui reikalingų dokumentų (žemės sklypų suformavimo / privatizavimo bylos bei dalis tuomečių apskričių viršininkų administracijų išduotų sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme) neskaitmenizuoti, o saugomi Tarnybos teritorinių skyrių archyvuose. VTPSI pareigūnui, atliekančiam žemės naudojimo kontrolės funkciją, bus reikalinga kreiptis į Tarnybą dėl žemės sklypų suformavimo / privatizavimo bylų bei sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme gavimo, o tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių. Dėl to procedūros taps ilgesnės bei sudėtingesnės, ir tokia situacija sukels visuomenės pagrįstą nepasitenkinimą.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodė, kad Žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atliktas auditas atskleidė, kad tik dalis NŽT dokumentų, vykdomų procesų ir teikiamų administracinių paslaugų skaitmenizuota IS ir IT pagalba. Neparengta ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų IT strategija. Į NŽT IS jau investuoti keli milijonai eurų ir kasmet skiriama dar po 0,6 mln. eurų į jų plėtrą ir palaikymą, tačiau NŽT ir kitų institucijų IS ir registrai ar atskiri jų moduliai nesusieti tarpusavyje, <...> laiku neatnaujinama informacija, kas apsunkina paiešką tiek vartotojui, tiek NŽT darbuotojams ir sudaro prielaidas piktnaudžiauti turima informacija ir kelia abejonių dėl jos patikimumo. Ne visos IS įteisintos, jų saugos dokumentai neparengti ar neatitinka teisės aktų reikalavimų, duomenys dubliuojami kitose IS. Dokumentų valdymą apsunkina perteklinis rubrikų ir registrų skaičius, kurie ne visi yra naudojami, ir nesutvarkyta adresatų duomenų bazė.

NŽT planuoja investuoti 4,4 mln. eurų į projektą „Skaitmeninė NŽT“ (t. y. į archyvo skaitmenizavimą), tačiau nėra įvertinti RC turimi sukaupti duomenys ir tolesnis archyvinių dokumentų naudojimas. NŽT planuoja nurašyti 24,3 mln. eurų vertės laikmenas su 1999–2010 m. su žemėlapiais ir kita informacine medžiaga, tačiau jos yra tinkamos ir gali būti naudojamos. Iš NŽT teikiamų 52 administracinių paslaugų pilnai skaitmenizuota tik 14 <...>.

Taigi akivaizdu, kad archyvo skaitmenizavimo problema yra ir dabar. Duomenys iš NŽT turi būti teikiami įvairioms institucijoms, tame tarpe teismams, tai jau dabar pareikalauja papildomų žmogiškųjų bei galimai finansinių išteklių, todėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos perdavimas VTPSI galimai tik laikinai sukels nepatogumus, kol NŽT archyvas bus skaitmenizuotas.

7.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(11)

 

4.4. Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje numatyta reglamentuoti, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuos ir vykdys Tarnyba, o koordinuos Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio reglamentavimas nuo 2023-05-01 nebus keičiamas, tai yra galios nuostata, įsigaliosianti 2023-01-01, nors minėto įstatymo redakcijos, numatytos įsigalioti nuo 2023-05-01, 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę turėtų organizuoti ir vykdyti ne Tarnyba, o VTPSI. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad nuo 2023-05-01 pagal Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 27 dalį ir 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą teisė vykdyti ir organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę numatyta VTPSI, o pagal minėto įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalį šias funkcijas vykdytų Tarnyba. Minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, todėl turi būti patikslintos, atsisakant perduoti VTPSI  šiuo metu Tarnybos tinkamai vykdomą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją.

Pritarti iš dalies

 

Argumentai:

Kaip nurodo Aplinkos ministerija, nepritartina atsisakymui perduoti VTPSI šiuo metu NŽT vykdomą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją.

 

8.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

36

5

 

4.5. Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį numatoma įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, Tarnyba kreipiasi  į teismą dėl jo gynimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisės (kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) pagal Žemės įstatymo projektą (redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-05-01) VTPSI net neturėtų, vadinasi, atlikusi valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į Tarnybą.

Darytina išvada, kad toks iš esmės vieno proceso išskaidymas tarp institucijų neužtikrins tinkamo valstybinės žemės valdymo.

Pritarti iš dalies

 

Argumentai:

Žr. argumentus prie šios lentelės Eil. Nr. 7.

9.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)

 

36

3

 

4.6. Pagal parengtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ANK pakeitimo projektas), surašyti administracinio nusižengimo protokolus už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, nurodytus ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose, turės teisę Tarnybos, o nuo 2023-05-01 –  VTSPI pareigūnai. Be to, Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti 7 konkrečius tikrinimo kriterijus, kurie turėtų būti tikrinami vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pastebėtina, kad šiuo metu Tarnyba žemės naudojimo patikrinimus atlieka ir vietovėje vertina žemės sklypų naudojimą pagal 10 tikrinimo kriterijų (Kontrolės nuostatų[9] 11.1–11.10 papunkčiai), kurie iš esmės sutampa su ANK[10] 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose nurodytais administraciniais nusižengimais, už kurių padarymą Tarnyba turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi, iš Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje numatyto reglamentavimo matyti, kad minėtos institucijos neatliks žemės naudojimo patikrinimų, kurių metu būtų vertinama: 1) ar įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės; 2) ar žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos savaime neapaugtų medžiais, krūmais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais, kad šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 3) ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai. Nepaisant to, ANK pakeitimo projekte numatyta, kad būtent Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI, nors tokių patikrinimų ir neatliks, bet už ANK 258 ir 333 straipsniuose numatytus nusižengimus turės teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti administracinę atsakomybę. Kaip matyti, ANK pakeitimo projektu Tarnybai, o nuo 2023-05-01 VTPSI, numatoma suteikti teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną platesne apimtimi, nei Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūlomi reglamentuoti tikrinimo kriterijai. Be to, nei Žemės įstatymo projekte, nei kituose su šiuo įstatymu pateiktuose įstatymų paketo projektuose nėra numatyta, kokia institucija tokius žemės naudojimo patikrinimus turėtų atlikti, kokiais duomenimis remiantis dėl šių pažeidimų Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI turėtų teisę (pagrindą) pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Taigi lieka neaišku, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje neįtraukti minėti ir Tarnybos šiuo metu vertinami 3 tikrinimo kriterijai ir kas šiuos kriterijus turėtų tikrinti, nepaisant to, kad ANK pakeitimo projekte administracinės atsakomybės taikymas už šiuos pažeidimus yra paliktas minėtoms institucijoms. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalies ir ANK pakeitimo projekto nuostatas, jas suderinant tarpusavyje.

Pritarti iš dalies

 

Argumentai:

Žr. argumentus prie šios lentelės Eil. Nr. 7.

10.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

5. Dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros ir kontrolės

5.1. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo 2023-05-01 „žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdys VTPSI“, tačiau Tarnyba žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdo tinkamai, o žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijos perkėlimo tikslas nėra aiškiai pagrįstas. Perdavus VTPSI žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir kontrolę, kaip tik gali būti sutrikdytas valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros nepertraukiamas ir nuolatinis atlikimas, o pasiekti rezultatai (teritorijų ir žemėtvarkos planavimo valstybinė priežiūros koncentracija vienoje institucijoje) neduos jokios apčiuopiamos naudos, priešingai, bus neracionaliai panaudotos valstybės lėšos skirtos pertvarkymui įgyvendinti. Pažymėtina, kad Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per metus patikrina daugiau kaip 8 tūkst. (pvz., 2021 m. – 8383) žemėtvarkos planavimo dokumentų (projektų), iš kurių apie 85 proc. sudaro žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (kurie nepriskiriami teritorijų planavimo dokumentams), 13 proc. – kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, ir apie 2 proc. – kiti žemėtvarkos planavimo dokumentai. Atsižvelgiant į Tarnybai įstatymais priskirtas funkcijas ir darbuotojų kompetenciją bei į tai, kad valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra yra atliekama ne teritoriniu principu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) kokybiškai ir skaidriai, užtikrinant vieno langelio principą, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, funkcijas perduoti VTPSI ar kitai institucijai yra netikslinga, kadangi ši veikla nedubliuoja jokių kitų institucijų atliekamų funkcijų, nesukelia papildomos administracinės naštos ūkio subjektams, o atliekami darbai yra glaudžiai tarpusavyje susiję su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtros priemonėmis.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodo, kad žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atliktas auditas nustatė, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema pilnai neskaitmenizuota, procesai vyksta nepagrįstai ilgą laiką, o NŽT ne visada gali užtikrinti jų savalaikę kontrolę ir taikyti administracinę atsakomybę.

VTPSI perėmus iš NŽT funkciją atlikti valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, teritorijų planavimo valstybinė priežiūra ir valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra bus koncentruotos vienoje institucijoje, taip užtikrinant procesų efektyvumą ir skaidrumą.

11.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

5.2. Žemės įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje nėra suderintos.

Pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas nuo 2023-05-01 keičiama 43 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad „valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas“, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka nuo 2023-05-01 nenumatyta, t. y. nereglamentuojama, kaip turės būti atliekama valstybinė žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus bei žemės konsolidacijos projektų) priežiūra. Pažymėtina, kad žemės valdos projektai, kaip minėta, nėra teritorijų planavimo dokumentai, todėl žemės valdos projektų priežiūros reglamentavimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme apskritai yra ydingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti pakeitimai, susiję su Tarnybos pavaldumo pakeitimu, įsigalios tik nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau Žemės įstatymo projekte numatyti pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2023-05-01 ir susiję su valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte apskritai nėra numatyti.

Nepritarti

 

Argumentai:

Kaip teigia Aplinkos ministerija, aiškinamajame rašte nurodoma, kad pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais siekiant kokybiškai ir nuosekliai įvertinti šiuo metu esančio teisinio reguliavimo problematiką ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis surasti sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM nuo 2023-01-01 formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM.

Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

12.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

40

7

4

5.3.Taip pat ir pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas tampa neaišku, kaip turės būti atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikrinimas, kadangi 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte (nuo 2023-05-01) nurodyta, kad „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą“, tačiau Žemės įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad „suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga“ (ši nuostata nuo 2023-05-01 nekeičiama).

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nuo 2023-05-01 žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei žemės konsolidacijos projektų) tikrinimas negalės vykti sklandžiai, taps chaotišku, o dėl to nukentės žemės valdos projektų iniciatoriai, organizatoriai ir rengėjai.

Pritarti

 

13.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

51

 

 

5.4. Pažymėtina, kad ir į ankstesnes Tarnybos 2022-03-28 raštu Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ teiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, kadangi Žemės įstatymo projekto 51 straipsnio nuostatose nenumatomas žemės konsolidacijos projektų tikrinimas.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškina, kad 2022-03-28 raštu Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ pateikta pastaba „Žemės įstatymo projekto (nauja redakcija nuo 2023-01-01) 47 straipsnis, kuriame nenumatomas žemės konsolidacijos projektų tikrinimas, taip pat nenumatomas Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2024-01-01) 36 straipsnio 7 dalyje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo, tikrinimo procedūros iki jų tvirtinimo.“ Aplinkos ministerija atsižvelgė į antrąją pastabos dalį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo, o į pastabą dėl žemės konsolidacijos projektų tikrinimo neatsižvelgta, nes ir dabar galiojančioje ŽĮ redakcijoje toks tikrinimas nenumatytas.

14.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

37

11

 

5.6. Žemės įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti skirtingi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtinantys asmenys – Žemės įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje nurodytas žemės ūkio ministras, o Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkos ministras. Todėl neaišku, kas bus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) valdytojas.

Pritarti.

 

15.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

6. Dėl administracinės naštos mažinimo ir funkcijų perdavimo

6.1. Aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, kad siūlomą pertvarką paskatino ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros. Kaip perteklinių procedūrų pavyzdys pateikiama Tarnybos, vadovaujantis teisės aktais, parengta schema, nurodanti, kaip yra sudaromos valstybinės žemės sklypų panaudos sutartys. Pažymėtina, kad iš Aiškinamojo rašto nėra aišku, kuri procedūros dalis yra perteklinė. Pabrėžtina, kad abejotina, ar galima sukurti paprastesnį valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo procesą, kadangi pagal schemą asmuo, suinteresuotas panaudos sutarties sudarymu, pateikia prašymą Tarnybos teritoriniam skyriui, šis prašymas užregistruojamas dokumentų valdymo sistemoje, perduodamas Tarnybos teritorinio skyriaus vadovui nukreipti vykdyti. Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas, gavęs prašymą, atlieka atitinkamus veiksmus ir parengia sutarties projektą, jį suderina su Tarnybos teritorinio skyriaus vadovu ir pateikia suinteresuotam asmeniui pasirašyti. Taigi, tai yra standartinė visų dokumentų nagrinėjimo ir rengimo procedūra, todėl nėra aišku, kokia šio proceso dalis yra perteklinė, kaip nurodoma Aiškinamajame rašte, ir kaip tokią procedūrą reikėtų tikslinti.

Nepritarti

 

Argumentai:

Kaip nurodo Aplinkos ministerija, NŽT pastaba yra abstrakti bei nurodoma, kad „abejotina, ar galima sukurti paprastesnį valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo procesą“.

Pažymime, kad antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

 

18.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

6.2. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Antrajame pertvarkos etape, atlikus NŽT atliekamų funkcijų analizę, planuojami atlikti kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus sklandesnis, kas užtikrins visuomeninę naudą, sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.“

Taigi reikia pabrėžti, kad Įstatymų projektais problemos nėra sprendžiamos, o tik siekiama perimti Tarnybos valdymą. Taip pat tai reiškia, kad LRV programa nėra įgyvendinama, nes pagal programą turi būti peržiūrėtos funkcijos ir patikslinta teisinė bazė, jeigu yra poreikis. Šiuo atveju problemų sprendimas atidedamas neapibrėžtam laikui, kas iš esmės neužtikrins deklaruojamų tikslų dėl administracinės naštos mažinimo, visuomenės naudos, nepagerins verslo sąlygų, neužtikrins tinkamo disponavimo valstybine žeme. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, perimdama Žemės ūkio ministerijos funkcijas per pusę metus ar metus neįgis tos patirties žemės tvarkymo ir administravimo srityje, kurią turi sukaupusi tiek Žemės ūkio ministerija, tiek ir Tarnyba. Taigi tai reiškia, kad tinkamas reformos įvykdymas ir teisės aktų projektų parengimas priklauso nuo to, kiek ir kurie Žemės ūkio ministerijos ir Tarnybos darbuotojai pereis dirbti į Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas. Kadangi žinias ir patirtį yra sukaupę būtent žmonės ir jie yra didžiausias šių institucijų turtas. Tačiau nėra garantijų, kad tie darbuotojai, kurie turi didžiausią patirtį ir kompetenciją, pereis dirbti į atitinkamas institucijas, o ne pasirinks kitą kelią – išeitinę kompensaciją. Ilgametė Tarnybos patirtis, susijusi su reorganizacijomis, parodė, kad per reorganizacijas labai dažnai įstaigą palieka jauni, perspektyvūs, gabūs ir kompetentingi darbuotojai, todėl darytina prielaida, kad ši reforma nebus išimtis. Pabrėžtina, kad šiuo metu Tarnybai trūksta labai daug darbuotojų, o esant tokiai neapibrėžtai Tarnybos situacijai, surasti norinčių dirbti Tarnyboje praktiškai neįmanoma. Taigi, nors Aplinkos ministerijos tikslai ir siekiamybės yra sveikintini, tačiau realybėje vargu, ar bus įgyvendinti.

Nepritarti

 

Argumentai:

Reformos kaštai yra įvertinti, nurodoma, kad daugiau lėšų nei šiuo metu yra skiriama atitinkamų funkcijų vykdymui, nereikės. Reformos nauda taip pat buvo vertinama, tik ji yra daugiau nematerialaus pobūdžio. Darytina išvada, kad laukiama nauda nusveria galimus kaštus.

19.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

6.3. Pagal Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 1 dalį valstybinė žemė miestuose perduodama savivaldybėms, o žemės ūkio paskirties žemė kaimo gyvenamosiose vietovėse – valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC). Tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdys Tarnyba. Todėl atkuriant piliečių nuosavybės teises į miesto žemę, kiekvieną kartą turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl žemės sklypo perdavimo Tarnybai patikėjimo teise. Kokia tvarka Tarnybai patikėjimo teise bus perduodami ŽIC patikėjimo teise valdomi žemės sklypai, kai bus atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę, Įstatymų projektuose apskritai nereglamentuojama.

Pažymėtina, kad savivaldybės dažnu atveju nesuinteresuotos miestuose esančią žemę perduoti asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į žemę. Ši aplinkybė sudarys prielaidas vilkinti atkūrimo procesą.

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo projektu kuriama ilga ir sudėtinga vienų patikėtinių patikėjimo teisės perdavimo kitiems patikėtiniams, iš esmės priešingus savivaldybių ir pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę interesus, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas gali užsitęsti dar labai ilgą laiką.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodo, kad Tarnybos 2022-03-28 rašte Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ identifikuota tik problema, kad „Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų.“ Taigi abejotinas teisinio reguliavimo aktualumas, kai piliečių nuosavybės teisės bus atkuriamos į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę.

Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

20.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

6.4. Pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės yra savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, patikėtinė. Šios dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtinė yra „valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti“.  Aptariamame Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus patikėtinius, t. y. Miškų įstatyme nurodytus subjektus, kuriems valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais, ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojai, kuriems valstybinės žemės sklypai perduodami Tarnybos vadovo sprendimu.

Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba.“

Šiuo atveju būtų vertinga paanalizuoti hipotetinę situaciją, kaip visas procesas atrodytų praktikoje. Darykime prielaidą, kad savivaldybė valdo atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinės žemės plotą miesto ribose, kuris reikalingas viešosios infrastruktūros valdytojui. Pagal siūloma reguliavimą viešosios infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Tarnybą, nurodydamas žemės plotą, kuris jam yra reikalingas. Kyla klausimas, kaip tą žemės plotą viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų apibrėžti, atvaizduoti, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas ir šiame etape pagal siūlomą reguliavimą jis nebus formuojamas. Taigi, ar žemės perdavimo Tarnybai etape viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų parengti tikslų perduodamo valstybinės žemės ploto brėžinį, kuris iš esmės bus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikmuo. Tačiau pažymėtina, kad tokio brėžinio parengimas valdytojui kainuos papildomus kaštus. Tuo atveju, jeigu tokio brėžinio parengimas nebūtų reikalingas ir užtektų apytikslių valstybinės žemės ploto duomenų, kyla rizika, kad vėliau projektuojant valstybinės žemės sklypą ne visas perimtas žemės plotas bus įtrauktas (likutis turės būti perduotas savivaldybei atgal Vyriausybės nutarimu) arba projektuojant žemės sklypą atsiras poreikis didesniam žemės plotui (valstybinės žemės perėmimo Vyriausybės nutarimu procesas bus kartojamas) ar iš esmės siekiant išvengti administracinės naštos bus projektuojamas žemės sklypas toks, kokio ploto perimta valstybinė žemė, nors poreikis jau gali būti pasikeitęs. Tačiau pagal galiojantį reguliavimą, kai valstybinės žemės patikėtinis yra Tarnyba, viešosios infrastruktūros valdytojas iš esmės turėtų tik inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ir atitinkamai įteisinus valstybinės žemės sklypo perdavimą Tarnybos vadovo sprendimu perimti suformuotą žemės sklypą valdyti patikėjimo teise. Taigi akivaizdu, kad Aplinkos ministerija Žemės įstatymo projektu nemažina, o didina administracinę naštą.

Vertėtų paanalizuoti ir atgalinį valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms procesą. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje, įsigaliosiančiose nuo 2023-05-01, nustatyta, kad „Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. <...>“ Taigi, tokiu atveju, kai viešosios infrastruktūros valdytojui nebereikia žemės sklypo, Tarnybos vadovas priima sprendimą dėl valdytojo patikėjimo teisės į žemės sklypą pasibaigimo. Nors Žemės įstatymo projekte nėra įtvirtinta tolesni Tarnybos veiksmai, tačiau vadovaujantis Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės miestuose patikėtiniai yra savivaldybės, turėtų būti rengiamas Vyriausybės nutarimo, kuriuo valstybinė žemė perduota savivaldybei, pakeitimo projektas. Taigi, kaip jau minėta, administracinė našta Įstatymų projektais yra didinama, o ne mažinama, kaip deklaruoja Aplinkos ministerija. Paminėtinas ir kitas aspektas: įtvirtinus tokį reguliavimą, Vyriausybė iš esmės ims vykdyti valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo funkciją, kas iš esmės taip pat sukels chaosą, nes Vyriausybė turėtų nustatyti žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, procesus, o ne vykdyti žemės administravimą. Pastaraisiais metais teisinis reguliavimas krypo būtent ta linkme, kad žemės administravimas iš Vyriausybės didesniąja dalimi perduodamas Tarnybai ir, tam tikrais atvejais, Žemės ūkio ministerijai (pavyzdžiui, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas; siūlomas Žemės įstatymo nuostatų, susijusių su viešosios transporto infrastruktūros valdytojui perduodamais valstybinės žemės sklypais Tarnybos sprendimu, įteisinimas ir kt.).

Įvertinus siūlomą nustatyti reguliavimą, akivaizdu, kad kuriama gremėzdiška biurokratinė valstybinės žemės valdymo sistema. Tokia pat sistema, kuriama ir dėl valstybinės žemės, perimamos iš ŽIC, kai ši žemė yra reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys).   

Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai parodo siūlomos pertvarkos ydingumą. Valstybinę žemę išdalijus įvairiausiems patikėtiniams, kuriamas neracionalus, biurokratinis disponavimo valstybine žeme įgyvendinimo procesas, o tai lems, kad taps sudėtinga užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą.

Nepritarti

 

Argumentai:

Kaip paaiškina Aplinkos ministerija, valstybės interesų užtikrinimui įstatymų projektuose įtvirtinamos atitinkamos priemonės: savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės apribojimai, sustiprinta patikėtinių veiklos ir žemės naudojimo kontrolė, patikėjimo teisės neperdavimas bei perduotos teisės pasibaigimas tais atvejais, kai valstybinė žemės yra reikalinga valstybei svarbiems projektams, ir kitos priemonės.

NŽT pastaba, kad „Pastaraisiais metais teisinis reguliavimas krypo būtent ta linkme, kad žemės administravimas iš Vyriausybės didesniąja dalimi perduodamas Tarnybai ir, tam tikrais atvejais, Žemės ūkio ministerijai.“ yra netinkamas argumentas, nes Žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atlikto audito išvadoje nurodoma, kad įstaiga (t. y. NŽT) pagrindinę jai patikėtą funkciją – valdyti valstybinę žemę – vykdo neefektyviai.

NŽT pastaba „Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai parodo siūlomos pertvarkos ydingumą.“, vertintina kaip atmestina, nes vieno pavyzdžio pateikimas negali apibūdinti ar nuvertinti visos siūlomos pertvarkos.

Pastabos jog, „Aplinkos ministerija Žemės įstatymo projektu nemažina, o didina administracinę naštą.“ ir „Įvertinus siūlomą nustatyti reguliavimą, akivaizdu, kad kuriama gremėzdiška biurokratinė valstybinės žemės valdymo sistema.“ pateiktos taip pat pagal vieną analizuojamą pavyzdį. Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:

- Savivaldybėms patikėjimo teise perduodama valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu ir numatoma galimybė Vyriausybei priimti sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo valstybei svarbiais atvejais;

- Savivaldybėms kaip patikėtiniams neperduodama valstybei svarbiems projektams reikalinga valstybinė žemė. Atitinkamai siekiant teisinio aiškumo bei įtvirtinant valstybės interesus apsaugančias ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančias nuostatas, jos detaliai nurodomos Projekto 1 straipsnio dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnyje.

 

21.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

7

7

 

6.5. Aptariama Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalies nuostata analizuotina ir dar kitu aspektu. Pagal šią nuostatą Tarnyba privalės prižiūrėti nesuformuotos valstybinės žemės, perduotos patikėjimo savivaldybėms, tinkamą naudojimą. Pažymėtina, kad nesuformuota valstybinė žemė neturi paskirties, nėra aišku, kokiems tikslams bus naudojama ir pan., todėl nėra aišku, kokiu aspektu Tarnyba turės vykdyti tokios žemės naudojimo priežiūrą.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija pastebi, kad pagal NŽT pateiktas pastabas nėra aišku ar atskiriama žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių kontrolė. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje visiškai nekalbama apie žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kad NŽT turės tikrinti, ar savivaldybės naudoja patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus pagal žemės sklypo naudojimo paskirtį ir pan. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma administracinių sprendimų, sudaromų sandorių, susijusių su valstybinės žemės naudojimo patikėjimo teise, priežiūra ir kontrolė.

22.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

7

 

 

1

16N

 

4

7. Dėl ydingo teisinio reglamentavimo

7.1. Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms:

a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

b) viešojo naudojimo poilsio objektams;

c) gatvėms ir vietiniams keliams;

d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

f) ūkinei komercinei veiklai;

g) kapinių priežiūrai;

h) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nenustatyta, kokia tvarka savivaldybėms bus perduodami Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypai, kuriuos patikėjimo teise valdo ŽIC. Todėl atitinkamai turi būti tikslinamas Žemės įstatymo projektas.

Pritarti

 

 

23.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

7

 

4

 

7.2. Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokioms reikmėms valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise tarnybos vadovo sprendimu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. Iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu yra paliekamos galiojančios Žemės įstatymo nuostatos, papildant Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį dar keletu reikmių, kai pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įsigaliosiantį nuo 2023-05-01, visa miestuose esanti valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu bus perduota savivaldybėms. Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Taigi Vyriausybės nutarime, kuriuo savivaldybei perduodama visa mieste esanti valstybinė žemė, nebus nurodomos jokios reikmės. Taigi nėra aišku, kuriais atvejais turėtų būti rengiami Tarnybos vadovo sprendimai, kuriais valstybinė žemė savivaldybėms perduodama atitinkamoms reikmėms.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodo, kad Projekto 2 straipsnio dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios antruoju etapu, 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad „savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“.

Projekto 2 straipsnio dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios antruoju etapu, 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad „Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;“.

Iš Projekto 7 straipsnio nuostatų aišku, kad savivaldybės nuo antrojo etapo pradžios tampa savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėtinėmis. Tačiau savivaldybės veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (už miestų administracinių ribų taip pat), todėl dabar galiojanti ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostata palikta, kad savivaldybės už miestų administracinių ribų tebegalėtų tapti valstybinės žemės patikėtinėmis atitinkamoms reikmėms.

24.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

7

 

4

 

7.4. Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „<,,,> Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės poreikių nustatymas nėra vienkartinis veiksmas. Valstybės poreikiai yra nuolat kintantis dalykas ir kinta atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę, geopolitinę situaciją ir pan. Tarnyba nėra ta institucija, kuri gali nustatyti valstybės poreikius, juos turi pateikti atitinkamos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, valstybės įmonės, atsakingos už tam tikrų funkcijų vykdymą, pvz., valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri gali pateikti valstybinės žemės poreikį valstybinės reikšmės keliams tiesti, atsižvelgdama į valstybės strateginius poreikius, finansavimą, ar Krašto apsaugos ministerija, ir pan. Todėl nėra aišku, kaip nurodyta nuostata bus įgyvendinama praktikoje.

Pritarti iš dalies

 

Argumentai:

Projekte nėra nuostatų, teigiančių, kad NŽT - institucija, kuri gali nustatyti valstybės poreikius. Tačiau Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai be NŽT pateiktų duomenų apie valstybinę žemę negalės būti parengti.

Koreguotina įsatatymo projekto nuostata, nustatant, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų ir miestelių administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami Aplinkos ministerijos kartu su Nacionaline žemės tarnyba bei savivaldybėmis.

25.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

 

(16)

 

 

7.5. Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant savivaldybėms, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių, ir į tai, kad kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose yra nemažas valstybinės žemės sklypų skaičius, teigtina, kad žemės sklypų perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir priėmimo–perdavimo aktais procesas užsitęs ilgai, pareikalaus didžiulių finansinių, žmogiškųjų ir laiko sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatytą reguliavimą, pagal kurį šiose normose nustatytais atvejais žemės patikėtine tampa Tarnyba, arba suformavus žemės sklypus miestų teritorijoje, kurioje nebuvo suformuoti žemės sklypai, Vyriausybės nutarimas, nurodytas Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje, turės būti labai dažnai keičiamas arba dėstomas nauja redakcija. Pažymėtina, kad žemės sklypų patikėjimo teisė turės būti perregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai pareikalaus didelių finansinių išlaidų, apie kurias Aplinkos ministerija Aiškinamajame rašte neužsimena. Nėra aišku, kuri institucija šias išlaidas turės apmokėti ir iš kokio biudžeto – valstybės ar savivaldybės.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija pastebi, kad NŽT pastaba „<...> žemės sklypų perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir priėmimo–perdavimo aktais procesas užsitęs ilgai, pareikalaus didžiulių finansinių, žmogiškųjų ir laiko sąnaudų“ yra nepagrįsta duomenimis.

 

26.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

7

4

 

7.6. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą nuo 2023-05-01 visa miestuose esanti valstybinė žemė turėtų būti perduota savivaldybėms. Tai reiškia, kad iki šios datos turėtų būti identifikuoti miestuose esantys valstybinės žemės sklypai, neperduoti kitiems subjektams, taip pat identifikuota nesuformuota valstybinė žemė, kuri nėra aišku, kaip turėtų būti apibrėžta, pažymėta ir identifikuota, nes Vyriausybės patvirtintos taisyklės bus rengiamos tuo pačiu laikotarpiu, įvertinti valstybės poreikiai pagal Vyriausybės tvirtinamus teisės aktus, kurie nėra aišku, kada bus parengti ir patvirtinti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis). Iki nurodytos datos turės būti parengtas, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir priimtas Vyriausybės nutarimas, parengti ir pasirašyti valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktai, valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisė perregistruota savivaldybių vardu. Šiam procesui įgyvendinti finansavimas šiuo metu nėra numatytas. Akivaizdu, kad visų šių veiksmų tiesiog neįmanoma padaryti iki 2023-05-01. Be to, akivaizdu dar ir tai, kad visus šiuos veiksmus turės atlikti Tarnyba, neturėdama tinkamo teisinio reguliavimo, paskirto finansavimo, taigi visų kitų Tarnybos funkcijų atlikimas dėl nurodytų priežasčių sustos neribotam laikui. Tas pat pasisakytina ir dėl valstybinės žemės perdavimo ŽIC proceso vykdymo.

Nepritarti

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad šiuo metu NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis. Argumentai, kad turėtų būti identifikuoti miestuose esantys valstybinės žemės sklypai, neperduoti kitiems subjektams, identifikuota nesuformuota žemė ir tai netgi sukels visų kitų NŽT funkcijų atlikimo sustojimą neribotam laikui, nekorektiška, nes patikėtinis turintis visos Lietuvos Respublikoje esančios valstybinės žemės patikėjimo teisę disponuoja šiais duomenimis, taigi tai nereikalauja papildomų finansinių išlaidų ar specialios analizės, nes duomenys sisteminami būtent NŽT.

27.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

7

 

1

 

4

7.7. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įsigaliosiančiame nuo 2023-05-01, nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų ŽIC administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Pažymėtina, kad ŽIC taps tik valstybinės žemės sklypų patikėtiniu, o nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtiniu kaimo teritorijose bus Tarnyba, kadangi kitoks reguliavimas nėra numatytas. Be to, pagal  Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus Tarnyba organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu,  tvirtina žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – reformos projektas), kuriuose suformuojami žemės sklypai asmenims nuomai ir pardavimui bei neatlygintinam perdavimui nuosavybėn. Tuo metu  ŽIC tepriskiriama funkcija sudaryti  žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis su asmenimis, kuriems šie žemės sklypai suprojektuoti  reformos projekte. Taigi nėra aišku, kokie veiksmai bus atliekami dėl nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kaip ši žemė bus ir ar bus perduodama ŽIC, kaip bus formuojama vienoda valstybinės žemės ūkio paskirties žemės politika, kai valstybinę žemės ūkio paskirties žemę valdys dvi institucijos (Tarnyba ir ŽIC), kurios pavaldžios skirtingoms institucijoms – atitinkamai Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. Iš viso to atitinkamai kyla ir klausimai, kur asmuo turės kreiptis, siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris šiuo metu dar nėra suformuotas, – į Tarnybą, kuri atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, ar į ŽIC – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomotoją, kuris realiai neturi patikėjimo teisės į nesuformuotą valstybinę žemę ir nedisponuoja informacija, ar šis žemės plotas galės būti išnuomotas. Be to, naujai steigiamas subjektas – ŽIC neturi patirties, tačiau jai patikima tokia svarbi funkcija, kaip valstybinės žemės valdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad sujungus tris įmones į ŽIC, neabejotinai kils problemų integruojant kiekvienos iš jų anksčiau vykdytas funkcijas. Negana to, nauja įstaiga gaus naują labai sudėtingą valstybinės žemės disponavimo funkciją. Siūlome planuojamai įsteigti ŽIC neperduoti patikėjimo teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų vienintelei funkcijai vykdyti – sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis.

Akivaizdu, kad Aplinkos ministerijos deklaruojamas valstybinės žemės valdymo efektyvumas nebus pasiektas, o bus sukeltas dar didesnis chaosas valstybinės žemės valdyme.

Pritarti

 

 

28.

 

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)

 

7

4

 

7.8. Pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.

Pažymėtina, kad per 4 mėnesius – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., turės būti parengtos ne tik valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms taisyklės, bet ir labai didelis skaičius Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, susijusių su numatoma pertvarka. Todėl kyla grėsmė, kad laiku nebus parengti atitinkami teisės aktai. Tuo pačiu nebus užtikrintas ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja.  

Pritarti

 

 

29.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)

 

7

10

 

7.9. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

Nurodytoje teisės normoje įtvirtinamas Vyriausybės įgalioto asmens institutas, tačiau jis plačiau nėra apibrėžtas.

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekte Vyriausybės įgaliotas asmuo neapibrėžiamas, nėra aiškūs jo įgalinimai. Taip pat nereglamentuojama, kuriais atvejais nurodytus žemės priėmimo–perdavimo aktus pasirašys Tarnybos vadovas ir kuriais atvejais – Vyriausybės įgaliotas asmuo.

Nepritarti

 

Argumentai:

Manytina, kad Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje labai aiškiai išdėstoma, kuris asmuo ir kokiais atvejais turės teisę pasirašyti valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktus.

 

30.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

7

11

 

7.10. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto priedo patikslinimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Žemės įstatymo projekte neatskleidžiamas identifikavimo sąvokos turinys – pagal kokius duomenis, požymius ir pan. bus apibrėžiama konkreti teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, kiekvieną kartą, kai šioje teritorijoje bus formuojami žemės sklypai, turės būti rengiami Vyriausybės nutarimai, ir jų susidarys labai didelis skaičius.

Nepritarti

 

Argumentai:

Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo, kuris įsigalios antruoju etapu, 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „<...> parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose ir miesteliuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai <...>“. Taigi bus rengiamas vienas Vyriausybės nutarimas, o priėmimo-perdavimo aktai bus rengiami kiekvienai savivaldybei atskirai.

Teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, bus apibrėžiama teritorijos užimamu plotu.

31.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

7

13, 14, 15

 

7.11. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyta, kad žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba ar Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai žemės reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybėms ar ŽIC patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas patikėjimo teise Tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

Kyla klausimas, kokiu būdu Tarnyba sužinos, pavyzdžiui, apie regiono plėtros tarybos sprendimą pripažinti projektą regioninės svarbos projektu ir įvykdys pareigą per dešimt darbo dienų informuoti savivaldybę; be to, parengs, suderins ir pateiks Vyriausybei nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimų rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, tačiau šios procedūros nebūtų įmanoma laikytis, jei būtų įtvirtinti Žemės įstatymo projekte nustatyti terminai.

Taigi, akivaizdu, kad  Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyti terminai Tarnybai – per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoti savivaldybę ir pateikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės ar ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo, yra neįgyvendintini.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerijos nuomone, regiono plėtros taryba, priėmusi sprendimą pripažinti projektą regioninės svarbos projektu atitinkamai turi informuoti suinteresuotas institucijas ir tokia informavimo pareiga taip pat turi būti numatoma atitinkamuose teisės aktuose, kur būtų nurodoma, kad subjektas, kuriam bus reikalingas valstybinės žemės valdymas, kreipsis į NŽT.

32.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

8

(2)

 

(5)

10N

(6)

 

 

7.12. Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.

Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti panaudai perduotų savivaldybės patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą nustatyta tik savivaldybėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad ŽIC taip pat suteikiama teisė perduoti panaudos pagrindais jo patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, tačiau ŽIC ir kitų patikėtinių, turinčių teisę perduoti valstybinės žemės sklypus panaudos pagrindais, pareiga prižiūrėti, ar laikomasi panaudos sutarčių sąlygų, nenustatyta.

Pritarti.

 

33.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

7.13. Pagal Žemės įstatymo projektą savivaldybės miestų teritorijoje valstybinę žemę galės išnuomoti, tačiau sprendimas žemę parduoti priskiriamas Tarnybos kompetencijai.

Miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai, o juose esančių butų savininkai gali nuomotis arba pirkti jiems tenkančią pastatui eksploatuoti skirtą žemės sklypo dalį. Žemės įstatymo projekte nėra reglamentuojama, ar dėl kiekvieno buto savininko pageidavimo pirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl šios žemės sklypo dalies perdavimo Tarnybai patikėjimo teise, kad Tarnyba po to galėtų priimti sprendimą parduoti žemę, ar kiekvienąkart atitinkamai turės būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo žemė buvo perduota savivaldybėms patikėjimo teise.

Žemės įstatymo projekte nėra numatyta, kaip bus įgyvendamos disponavimo valstybine žeme procedūros, o tai didins administracinę naštą ir kaštus.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija pažymi, kad miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai ir juose dažniausiai yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB), tokiu atveju būtent bendrija turi pateikti prašymą NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

34.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

9

9

11

1

6

1

1

10

3

7.14. Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl šių žemės sklypų nuomos savivaldybės taryba gali priimti tik gavusi Tarnybos pritarimą (Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punktas), bus sukurta sudėtinga ir neefektyvi valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūra, o procesas atitinkamai pailgės keliais mėnesiais.

Pagal Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, nuo 2023-05-01 savivaldybei perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai, kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys pageidaus įsigyti nuosavybėn, Vyriausybės nutarimu turės būti perduoti vadyti, naudoti ir disponuoti jais Tarnybai. Tarnyba, gavusi fizinio ar juridinio asmens prašymą įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, turės kreiptis į savivaldybę dėl patikėjimo teisės  valdyti valstybinį žemės sklypą perdavimo Tarnybai. Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės pasibaigimo, turės būti parengtas  Vyriausybės nutarimo  dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti patikėjimo teise Tarnybai  projektas, bus priimamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, įforminamas žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas, patikėtinio pakeitimas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Šie procesai  labai užtęs valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą. Be viso to, bus papildomai naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos, neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai.

Nepritarti

 

Argumentai:

Kaip pastebi Aplinkos ministerija, sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kuriai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, taigi ir savivaldybės administracijos direktoriui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p., 6 d.).

Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo, kuris įsigalios antruoju etapu, 9 straipsnio 10 dalies nuostata taikoma išimtinais atvejais ir yra numatyta kaip saugiklis valstybės turto apsaugai.

Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo, kuris įsigalios antruoju etapu, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad „<...> Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ šioje dalyje neminimas nei atitinkamas Vyriausybės nutarimas, nei žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas, todėl neaišku, kodėl procedūra aiškinama būtent taip.

35.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

23

11

 

7.15. Žemės įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis.

Pateiktas teisinis reguliavimas yra ydingas, kadangi lingvistinis šios nuostatos vertinimas suponuoja išvadą, kad kompensacijos dydis nustatomas pasirinktinai arba sumuojant žemės sklypo vertę, apskaičiuotą atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu ir individualų vertinimą, arba atlikus individualų vertinimą. Taip pat nėra nustatyta, kokia tvarka turi būti sumokama nurodyta kompensacija. 

Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas didina korupcijos riziką. Nėra aišku, ar skaidriai bus atrenkami žemės sklypai, patenkantys į pirmąjį 1 procentą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos, kurių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keičiant nereikės mokėti kompensacijos.

Nepritarti

 

Argumentai:

Nuostata yra aiški.

Nurodytos kompensacijos sumokėjimo tvarka nustatyta to paties straipsnio 12 dalyje:

„Kompensacijos, mokamos už žemės ūkio paskirties keitimą dydis diferencijuojamas taip:

1) 50 procentų sumokama – į savivaldybės, kurios teritorijoje keičiama žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, biudžetą;

2) 50 procentų sumokama – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.“

 

36.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

32

3

5

7.16. Pagal Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą Tarnybai pavedama veikti valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti.

Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip nurodytais būdais, valstybei įsigijus nuosavybės teise miestų teritorijoje esančią žemę, turės būti įforminama savivaldybės patikėjimo teisė. Tačiau akivaizdu, kad bet kuriuo atveju bus didinama administracinė našta.

Įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šie žemės sklypai turės būti perduoti savivaldybei. Tačiau paveldėjimo atveju atsiradus palikėjo kreditoriams toks žemės sklypas turės būti perimtas Tarnybos, kadangi pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ Tarnyba yra atsakinga už atsiskaitymą su palikėjo kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kad šis nutarimas bus keičiamas, taigi atsiskaitymo su kreditoriais tvarka liks tokia, kokia yra dabar. Pažymėtina, kad atitinkamai nėra aišku, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, jeigu valstybė paveldės žemės ūkio paskirties žemę, kadangi patikėtinis pagal Žemės įstatymo projekto, įsigaliosiančio nuo 2023-05-01, ŽIC, taigi manytina, kad būtent ŽIC turėtų atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kadangi valstybinė žemės ūkio paskirties žemė šiuo metu nėra parduodama, ir tai ŽIC turėtų daryti iš šiai įmonei skirto finansavimo.

Nepritarti

 

Argumentai:

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerija, antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

37.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

23

7

 

7.17. Žemės įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė pakeisti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal  Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą  ŽIC yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), patikėtinis. Pakeitus žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris yra išnuomotas, naudojimo paskirtį, ŽIC patikėjimo teisė pasibaigtų. Tačiau nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiama dėl žemės nuomos santykių, pasibaigus nuomotojo patikėjimo teisei į išnuomotą valstybinės žemės sklypą.

Nurodytas atvejis dar kartą patvirtina siūlomo sprendimo išskaidyti žemės politikos formavimą tarp ministerijų ir perduoti valstybinės žemės patikėjimo teisę įvairiausiems patikėtiniams, priklausantiems skirtingoms ministerijoms, neįvertinus visų dėl to kylančių problemų, ydingumą.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodė, kad atitinkama situacija galės būti aptarta Vyriausybės nustatytose ir patvirtintose taisyklėse.

38.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

32

2

 

7.18. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos:

1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;

3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą.

Minėtoje teisės normoje nenurodytos konkrečios Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios vykdo šioje teisės normoje išvardytas funkcijas. Toks teisinis reguliavimas, kai net nėra nustatytos už atitinkamų funkcijų vykdymą atsakingos institucijos, turės reikšmingos neigiamos įtakos valstybinės žemės valdymui, tvarkymui, administravimui ir tai vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės valdymo pertvarka yra neparengta ir skubota.

Tačiau analogiška funkcija yra numatyta Tarnybai Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte: ,,kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“ Taigi, pagal siūlomą reglamentavimą dvi (ar daugiau) institucijos atliks tą pačią funkciją, todėl nenustačius aiškių kriterijų, kokiais atvejais ir kuri institucija kreipiasi į teismą, valstybės ir visuomenės interesas gali likti neapgintas.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad NŽT pastaba, jog „<...> teisės normoje nenurodytos konkrečios Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios vykdo šioje teisės normoje išvardytas funkcijas. Toks teisinis reguliavimas, kai net nėra nustatytos už atitinkamų funkcijų vykdymą atsakingos institucijos, turės reikšmingos neigiamos įtakos valstybinės žemės valdymui, tvarkymui, administravimui ir tai vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės valdymo pertvarka yra neparengta ir skubota.“ nėra tiksli, nes ši nuostata yra dabar galiojančioje ŽĮ redakcijoje. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostata taip pat yra šiuo metu galiojančioje ŽĮ redakcijoje.

39.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

32

2

5

7.19. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad  Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovauja valstybei bylose dėl žemės mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės mainai pagal galiojantį ir siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą apskritai yra negalimi.

Pritarti

 

 

40.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

32

5

3

7.20. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Pažymėtina, kad žemės sklypų suformavimas yra vientisas procesas, kurio metu nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, ir žemės sklypo suformavimas įforminamas vienu sprendimu.

Pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, savivaldybės priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo projekto
22 straipsnio 1 dalis). Vientisas žemės sklypų suformavimo procesas dirbtinai išskaidomas, todėl žemės sklypų suformavimo procedūra taps paini, žymiai pailgės žemės sklypų suformavimo procesas, padidės klaidų tikimybė. Tai turės neigiamos įtakos visam žemės sklypų suformavimo procesui – jis taps ilgesnis, padidės klaidų ir neteisėtų sprendimų priėmimo tikimybė.

Dėl siūlomo nustatyti reglamentavimo taps ilgesnis ir painesnis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kadangi Tarnyba vykdys paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o savivaldybės – miesto teritorijoje esančių paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų, pertvarkymą ir suformavimą. Dėl to turės būti nustatytos papildomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Perdavus miesto žemę savivaldybėms patikėjimo teise, nebus užtikrintas tinkamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimas, nes dažniausiai ypatingos svarbos projektai yra vykdomi paimant ne tik privačią žemę, bet ir valstybinę, ir esant tokiam reglamentavimui, kad valstybinę žemę valdo atskiros savivaldybės, praktiškai tampa neįmanoma įgyvendinti ypatingos svarbos projektų, kurie yra ne vienos ir net ne dviejų savivaldybių teritorijose, kaip, pvz., Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381pripažintas ypatingos svarbos projektas, kuris apima  Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX b transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX b, IX d ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus nutarimo priedėlyje. Įgyvendinant minėtus projektus, reikia vienodos praktikos, skubių sprendimų priėmimo ir turimos patirties tiek valstybinės žemės valdyme, tiek žemės sklypų formavime, perdavime kitiems patikėtiniams ir, žinoma, žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Atsižvelgiant į skirtingus valstybės ir savivaldybių interesus, tikimybę, kad skirtingose savivaldybėse formuosis nevienoda įstatymų įgyvendinimo praktika, žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu neišvengiami interesų konfliktai tarp valstybės ir savivaldybių. Tai apsunkins ir prailgins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesus. Taigi, aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad deklaruojami tikslai atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių funkcijų ir sumažinti administracinę naštą nebus pasiekti. Priešingai, nurodytas teisinis reglamentavimas sukels visas anksčiau nurodytas neigiamas pasekmes.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija aiškiai pažymėjo, kad pagal dabar galiojančias ŽĮ nuostatas savivaldybės priima sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Taigi nesukuriamas naujas reguliavimas, kaip teigia NŽT.

Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnyje 13 dalyje (antruoju etapu) siūloma nustatyti, kad kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama NŽT, o kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau ji reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė irgi perduodama NŽT. Tokiu atveju viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį, reikalingą viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o NŽT raštu apie tai informuoja savivaldybę ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu laikoma NŽT. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiomis nuostatomis nustatomas savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valstybinei institucijai tvarka. Taigi manome, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimas bus tinkamai užtikrintas, šios nuostatos ne kartą buvo derintos su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija bei kitomis suinteresuotomis institucijomis.

Tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti inter alia tuo, kad centralizuotas valstybės valdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra derinamas su decentralizacija, tuo, kad įstatymuose yra įtvirtinamas centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas, tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Taigi, centralizuoto ir decentralizuoto valdymo derinimas yra valstybės valdymo būdas, kuris gali būti efektyvesnis už vien centralizuotą valstybės valdymą, ypač atsižvelgiant į konkrečių visuomeninių santykių ypatumus, šiuo atveju – būtinumą derinti priimamus valstybinės žemės valdymo ir naudojimo sprendimus su teritorijų planavimo, statybos, infrastruktūros plėtros ir kitais sprendimais, sprendimus priimančių institucijų iniciatyvumą, poreikį pažinti visuomenės interesus, informacijos valdymą ir kitus aspektus, nuo kurių priklauso, kiek efektyviai ir racionaliai bus naudojama valstybinė žemė.

41.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

10

 

8. Dėl valstybinės žemės patikėtinių priežiūros ir kontrolės

Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad „savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“, Konstitucijos 123 straipsnyje nustatytas savivaldybių kontrolės subjektas, t. y. Vyriausybės skiriami atstovai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kad „kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai; gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme; savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; savivaldybių funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.“ Taigi siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatoma papildoma institucija, Tarnyba, prižiūrėti savivaldybių veiklą, prieštarauja Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui.

Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba „neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar ŽIC sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti“.

Analizuojant Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad Tarnybos siūlymas valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančiam subjektui nėra privalomas, savivaldybei ar ŽIC atsisakius jį vykdyti, Tarnyba turi kreiptis į teismą. Taigi iš esmės kuriama institucija, analogiška Vyriausybės atstovo institucijai, kuri realiai jokių galių neturi ir paveikti tiesiogiai savivaldos administracijos negalės. Be to, kol bus vykdoma 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra, pažeidimai gali būti tęsiami (pavyzdžiui, tęsiami neteisėti statybos darbai, atliekami neteisėti žemės sklypų pertvarkymai), kurių pasekmes būtų neįmanoma ištaisyti arba savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC neteisėtų sprendimų pasekmės sukeltų didelę žalą. Todėl Aiškinamajame rašte deklaruojamas kontrolės funkcijų vykdymas yra tik teorinis, bet praktikoje akivaizdžiai neveiks. Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų.

Minėta, kad pagal Konstitucijos 120 straipsnį savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, o savivaldybės administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovas, taigi manytina, kad siūlomas reguliavimas iš esmės prieštarauja Konstitucijai.

Nepritarti

 

Argumentai:

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

42.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(10)

 

8.1. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybių administravimo subjektai ar ŽIC nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, Tarnyba kreipiasi į teismą.

Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokia privalomojo nurodymo paskirtis, jeigu jis nėra privalomas vykdyti, t. y. neturi vykdomojo dokumento galios (nenumatytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės), o dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą turi būti kreipiamasi į teismą. Akivaizdu, kad praktikoje tokia nuostata nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų ištaisymų ir neteisėtų veiksmų nutraukimo funkcijos.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija pastebėjo, kad NŽT pastaba yra nepagrįsta.

43.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(10)

 

8.2. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodoma, kad ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus Tarnyba prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir ŽIC ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Taigi įstatymu numatyta savivaldybių išorinė priežiūra, tačiau išorinės priežiūros sąvokos apibrėžimas nepateikiamas ir išorinės priežiūros turinys neatskleidžiamas. Atsižvelgiant į tai turi būti papildytas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išorinės priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama.

Nepritarti

Argumentai:

Išorinės priežiūros turinys atskleidžiamas per Projekto VI1 skyriaus nuostatas.

44.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

351

(10)

4

 

2

8.3. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės ŽIC priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

Pažymėtina, kad efektyvi kontrolė galima tik tuo atveju, kai vertinami ne tik administraciniai sprendimai ar sudaryti sandoriai, bet ir visa su jų priėmimu ar sudarymu susijusi medžiaga. Todėl siūlytina patikslinti minėtą teisės normą, ją atitinkamai praplečiant ir numatant, kad pateikiamos ne tik sprendimų ir sandorių kopijos, bet ir visa su jų sudarymu susijusi informacija ir medžiaga.

Pritarti

 

45.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(10)

 

8.4. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nėra pateiktas išankstinės savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių projektų priežiūros apibrėžimas ir neatskleistas išankstinės priežiūros turinys, todėl ši nuostata negalės būti tinkamai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, turi būti pildomas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išankstinės projektų priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama.

Nepritarti

 

Argumentai:

Išankstinės priežiūros turinys atskleidžiamas per Projekto VI1 skyriaus nuostatas.

46.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(10)

 

8.5. Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Pažymėtina, kad ne visi administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas) laikytini viešojo intereso pažeidimu. Pavyzdžiui, nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems statiniams eksploatuoti, nors ir priimtas pažeidžiant teisės aktus, nustatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad viešasis interesas  yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, siekiant užtikrinti tinkamą Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 7 dalyje nustatytos funkcijos vykdymą, siūlytina apibrėžti viešojo intereso turinį minėtos teisės normos kontekste, atitinkamai papildant Žemės įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinant jame viešojo intereso žemės teisinių santykių gynimo srityje sąvoką.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas nurodė, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kinta. Kita vertus, jis yra labai įvairus. Iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinis Teismas. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Viešojo intereso apibrėžimas kaip tik gali apriboti galimybes jį ginti, nes ne visas situacijas įstatymų leidėjas gali numatyti.

47.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(10)

 

8.6. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Tarnyba teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą (Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar ŽIC neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Tarnyba pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu (Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais, kai nurodyti subjektai atsisako vykdyti pasiūlymą arba reikalavimą, Tarnyba kreipiasi į teismą.

Nėra aišku, kuo skiriasi motyvuotas pasiūlymas ir rašytinis reikalavimas, ir kokios priežastys paskatimo šiuo dokumentus įvardyti skirtingai. Pažymėtina, kad įtvirtinus skirtingais dokumentais įforminamus Tarnybos kreipimusis į savivaldybės administravimo subjektus ar ŽIC rašytinį, turės būti rengiami skirtingos dokumentų formos, skirsis jų parengimo ir įforminimo tvarka, ir tai neprisidės prie efektyvesnio Tarnybos funkcijų atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti tikslinamos anksčiau minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija pagrindė, kad nuostatos aiškiai išskiriamos ir tikslinti jų nereikia.

48.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(10)

 

8.7. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, kurie buvo pradėti nagrinėti, bet neišspręsti iki 2023 m. gegužės 1 d., duomenys ir dokumentai nuo 2023 m. gegužės 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir neperduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją, laikoma, kad iki 2023 m. gegužės 1 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios  Tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Tarnybai.

Atsižvelgiant į tai, kad numatoma  pakeisti valstybinės žemės patikėtinius, Tarnybos funkcijas perduoti kitiems patikėtiniams, netikslinga palikti Tarnybai pareigą tęsti dalyvavimą anksčiau pradėtuose teisminiuose  procesuose. Pasikeitus savininko, t. y. valstybės atstovui (patikėtiniui), turi būti pakeistas ir atstovas teisminėse bylose, turintis civilinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija nurodė, kad dažnu atveju teisminiai ginčai vyksta dėl NŽT priimtų sprendimų, todėl pradėtų ir nebaigtų teisminių procesų tęsimo perdavimas kitiems valstybinės žemės patikėtiniams ne tik sutrukdytų teismų darbą, bet ir užsitęstų bylų nagrinėjimas.

50.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

9. Dėl valstybinės žemės kaip valstybės turto valdymo, korupcijos sumažinimo ar eliminavimo

9.1. Aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Žemės įstatymo projektu savivaldos institucijoms perduodama vykdyti viena pagrindinių valstybinių funkcijų – beveik visos valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas, teisė priimti sprendimus, darančius įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, viešajam interesui. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „Pertvarkos sprendimai priimami pripažįstant, kad išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyvesniems valstybinės žemės tvarkymo sprendimams, naudos visuomenei kūrimui, racionalesniam valstybės turto tvarkymui, o vienodą praktiką savivaldybėse užtikrins norminis atliekamų procedūrų ir priimamų sprendimų teisinis reguliavimas, kontrolės mechanizmai, taip pat valstybės institucijų įgyvendinamos metodinės, konsultavimo, mokymų ir kitos priemonės, kaip tai šiuo metu atliekama kitose savivaldybių kuruojamose, visai šalies visuomenei svarbiose srityse.“

Toliau teikiamas kai kurių Žemės įstatymo projekto VI1 skyriaus nuostatų vertinimas paneigia Aiškinamajame rašte pateiktus nepagrįstus teiginius.

Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą Tarnyba neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti. Kai savivaldybių administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą (Žemės įstatymo projekto 351 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktai).

Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytas terminas, per kurį turi būti kreipiamasi dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Praleidus nustatytą terminą, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą ar skundą. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekte nustatytus Tarnybos pasiūlymo pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį savivaldybės administravimo subjekto sprendimą terminus, beveik visais atvejais gali būti praleistas terminas kreiptis į teismą, ir teismas tiesiog atsisakys priimti pareiškimą. Tokiu būdu nebus pasiekiami tikslai užtikrinti racionalesnį valstybės turto tvarkymą, jo tausojimą ir didesnę naudą visuomenei. Priešingai, bus padaryta didžiulė žala valstybei ir visais visuomenei, nebus tinkamai ginamas viešasis interesas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekto 352 straipsnis 4 dalies
1 punktas, kuriame numatyta Tarnybos teisė sustabdyti neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, vykdymą.

Kaip siūloma reglamentuoti Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 5 dalyje, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šios normos vertinimas suponuoja išvadą, kad Tarnyba gali pasirinkti, ar sustabdyti administracinio sprendimo vykdymą, ar kreiptis į teismą.

Manytina, kad dėl tokio ydingo reglamentavimo nebus tinkamai ginamas viešasis interesas.

Nepritarti

 

Argumentai:

Pastaba, yra abstrakti ir nepagrįsta, paremta prielaidomis.

51.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(10)

 

9.2. Taip pat nėra aišku, kokio tikslo siekiama Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 6 dalyje nustatytu reikalavimu visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą informuoti merą, o pastarajam reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija pagrindė, kad siekiant skaidraus patikėjimo teisių įgyvendinimo, numatyta, jog NŽT visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą informuoja merą (kaip savivaldybės vadovą), o pastarajam yra numatomas reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

52.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

9.3. Pagal Žemės įstatymo projektą nuo 2022 m. gegužės 1 d. Tarnyba prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnį žemės naudojimo kontrolės turinį sudaro tikrinimas, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų; eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti po to, kai buvo raštu įspėti tai padaryti; valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų.

Pažymėtina, kad Tarnyba, kontroliuodama, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, turės patikrinti, ar valstybinės žemės patikėtiniai nepažeidžia Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje išvardytų reikalavimų.

Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkciją vykdys dvi institucijos – Tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūra ir kontrolė bus neveiksminga, bus sudarytos visos prielaidos neskaidriam, neatitinkančiam teisės aktų reikalavimų valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui ja, viešojo intereso pažeidimui ir žalos visai visuomenei atsiradimui.

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškino, kad teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolę, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą.

Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose ir miesteliuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:

- Savivaldybėms suteikiama patikėjimo teisė neapima teisės disponuoti valstybine žeme;

- Savivaldybėms patikėjimo teise perduodama valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu ir numatoma galimybė Vyriausybei priimti sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo valstybei svarbiais atvejais;

- Savivaldybėms kaip patikėtiniams neperduodama valstybei svarbiems projektams reikalinga valstybinė žemė;

- Sustiprinta savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė.

Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, kad būtų užtikrinta veiksminga valstybinių žemės sandorių priežiūra ir kontrolė bei būtų užtikrinamas skaidrumas.

53.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

41

9

5

10.3. Žemės įstatymo projekto 41 straipsnio 9 dalies 5 punkte numatoma reglamentuoti, kad kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti galiojimas panaikinamas, kai, sustabdžius geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad geodezininkas – geodezijos ir kartografijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus.

Remdamiesi išdėstyta Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo nėra asmuo, turintis teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, siūlome tikslinti Žemės įstatymo pakeitimo projekto
41 straipsnio 9 dalies 5 punktą.

 

Pritarti

 

54.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

62N

 

 

10.4. Žemės įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatoma reglamentuoti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pagal šį įstatymą atsako už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Pažymėtina, kad geodezininko ir matininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas bei atsakomybę nustato Geodezijos ir kartografijos įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Taigi, Žemės įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas prieštarauja Geodezijos ir kartografijos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymams.

 

Pritarti

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 62 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą

Už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriama bauda nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų.“

55.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

32

3, 5

 

10.5. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalyje numatoma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. To paties straipsnio 5 dalyje numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojanti teisinį reglamentavimą Tarnyba, Nuostatų[11] 65 punkte nustatyta tvarka, patikrinusi per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateiktą pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priima sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (toliau – sprendimas), t. y. yra priimamas vienas administracinis sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, kuris per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Remiantis Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomu įtvirtinti teisiniu reglamentavimu, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo, esančio miesto teritorijoje, kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Tarnybai, kuri, patikrinusi valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priimtų sprendimą tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos turėtų priimti sprendimą dėl valstybinė žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, t. y. dvi atskiros institucijos turės parengti du administracinius sprendimus tam pačiam žemės sklypui. Taigi administracinė našta nemažės, o didės, nes nėra aišku, kaip tos dvi institucijos tarpusavyje bendradarbiaus.

Svarbu pastebėti, kad vadovaujantis Nuostatų 631 punktu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ funkcionalumas sėkmingai pritaikytas ir naudojamas Tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pavestoms funkcijoms (tikrinti parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas) vykdyti, valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui perduoti, kad šie būtų įrašyti (ar pakeiti) į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Tarnybos nuomone, Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pritaikymas (pertvarkymas bei adaptavimas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti) Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomam reglamentavimo įgyvendinimui, kai Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ Tarnyba tikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir priimtų sprendimus tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko bei atitinkamai papildomų finansinių išteklių. Akivaizdu, kad toks reguliavimas tik padidins valstybinio valdymo kaštus.

Nepritarti

 

Argumentai:

Aplinkos ministerija pagrindė, kad NŽT nurodyta situacija, jog „kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Tarnybai, kuri, patikrinusi valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priimtų sprendimą tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos turėtų priimti sprendimą dėl valstybinė žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, t. y. dvi atskiros institucijos turės parengti du administracinius sprendimus tam pačiam žemės sklypui. Taigi administracinė našta nemažės, o didės, nes nėra aišku, kaip tos dvi institucijos tarpusavyje bendradarbiaus.“ jau dabar yra reglamentuota galiojančioje ŽĮ redakcijoje, pagal 32 straipsnio 4 dalį „Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje: 1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;“, todėl argumentai „administracinė našta nemažės, o didės“ yra atmestini. Argumentas, kad „toks reguliavimas tik padidins valstybinio valdymo kaštus“ yra nepagrįstas.

56.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(15)

 

11. Dėl Žemės įstatymo projekto pereinamųjų nuostatų 11.1. Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „procedūros, kurios buvo pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, visi pradėtų ir nebaigtų procedūrų dokumentai ir duomenys nuo 2023 m. balandžio 30 d. perduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją.“ Nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūra nebus baigta iki 2023-04-30, visi dokumentai, susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuoma, turės būti perduoti ŽIC, t. y. žemės sklypą galės išnuomoti ŽIC, tačiau procedūra turės būti tęsiama pagal iki Žemės įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusią tvarką, kai valstybinės žemės nuomotojas buvo Tarnyba, kas akivaizdžiai yra nelogiška.

Pritarti

 

57.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

(2)

(18)

 

11.2. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“

Pažymime, kad Tarnyba kasmet išduoda didelį skaičių sutikimų, leidimų,  kurie dažnu atveju yra neterminuoti. Vien sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus, Tarnyba per metus išduoda apie 20 tūkst. vienetų. Dažniausiai išduoti sutikimai yra suderinti su savivaldybėmis arba sutikimui gauti suinteresuoti asmenys Tarnybai pateikė su savivaldybėmis suderintus statybų projektus. Todėl visiškai nesuprantamas motyvas tokius sutikimus pripažinti negaliojančiais ir reikalauti, kad asmenys iš naujo dėl tų pačių sutikimų išdavimo kreiptųsi į Tarnybą ar kitą juos išdavusią instituciją.

Pritarti

 

58.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

2

19

 

11.3. Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo ŽIC arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.

Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu. Todėl tik Vyriausybės nutarimas, kartu su parengtu priėmimo–perdavimo aktu, yra pagrindas įregistruoti savivaldybių patikėjimo teisę į joms perduotą valstybinę žemę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto 352 straipsnio 16 dalis prieštarauja Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui.

 

Pritarti

 

59.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

 

*

 

 

12. Dėl įstatymų projektų kaštų

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (19 psl. ,,13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“) nurodyta, kad „Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama.“, „Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti 15 pareigybių (etatų), o žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112“, „numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 428 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekviename mieste bus reikalingi 2-4 darbuotojai, o didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Tikslesni skaičiavimai bus atliekami antrame etape.“

Vertinant Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir Įstatymų projektų pakeitimus, galima teigti, kad visiškai neįvertinti kaštai, nes įvyks dalies Tarnybos darbuotojų (954 etatų) perskirstymas tarp institucijų, dalies darbuotojų atleidimas / priėmimas, kas pareikalaus papildomų lėšų. Teisės aktų projektų įgyvendinimas vien dėl darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo – išeitinių kompensacijų išmokėjimo – iš valstybės biudžeto pareikalaus maždaug 2 mln. Eur išlaidų, neįskaitant nedarbo išmokų, kurias taip pat turėtų mokėti įgaliota  institucija.

Taip pat neanalizuota, kiek kainuos informacinių sistemų, infrastruktūros pertvarkymas. Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra nuolat automatizuojami taip užtikrinant sklandų Tarnybai pavestų uždavinių atlikimą ir funkcijų vykdymą. Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (DVS) jau yra realizuotos integracinės sąsajos su išorinėmis informacinėmis sistemomis: Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (ŽPDRIS), Lietuvos erdvinės informacijos portalu (www.geoportal.lt), Elektroninio archyvo informacine sistema (EAIS), Teisės aktų registru (TAR), E. pristatymo sistema, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“. Įgyvendinus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, šiuo metu automatizuoti Tarnybos veiklos procesai būtų perduoti skirtingų institucijų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis kompetencijai, kas suponuoja, kad bus apsunkintas, o kartais ir neįmanomas, minėtų integracinių sąsajų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis realizavimas, tai didins kaštus, skirtus sistemų priežiūrai ir tobulinimui, atnaujinimo darbai užims daug laiko, pareikalaus nemažai žmogiškųjų resursų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šiuo metu Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra įgyvendinami bendrose informacinėse sistemose, manytina, kad Įstatymų projektuose siūlomų pakeitimų įgyvendinimas modernizuojant Tarnybos valdomas ir tvarkomas informacines sistemas apsunkins sklandų ir efektyvų elektroninių paslaugų teikimą bei sudarys prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei.

Jeigu Tarnybai tektų perduoti dalį savo funkcijų kitoms institucijoms, ji turėtų perduoti ir DVS sudarytų ir gautų dokumentų skaitmenines kopijas, elektroninius dokumentus bei dokumentų popierinius originalus, saugomus Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių skyrių patalpose. Šių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba disponuoja 105 archyvavimo patalpomis, kurios yra visoje Lietuvoje, bendras archyvų plotas sudaro 3 198,35 kv. m. Jeigu prireiktų archyvus kraustyti į kitas patalpas, tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Archyvo perkraustymo į kitas patalpas, esančias tame pačiame mieste, kainuotų apie 30 Eur su PVM už 1 kv. m (kainą sudaro: archyvinių dokumentų pervežimas, archyvinių stelažų demontavimas ir sumontavimas).

Taip pat neįvertinta, kiek laiko išteklių kainuos naujų teisės aktų rengimas (Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (17–18 psl.) nurodoma, kad vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikės keisti 36, be jų keistini ir kiti teisės aktai) ir kt. Realiai tokios pertvarkos sukelia didžiulį chaosą, kuris gali tęstis ne vienerius metus, kol institucijos sugebės suderinti savo veiklas.

Pažymėtina, kad tai yra tik dalis pastabų, kurias per trumpą laiką, įvertinus pateiktus Įstatymų projektus, Tarnybai pavyko nustatyti, tačiau Įstatymų projektai reikalauja gilesnės analizės, siekiant, kad jie būtų parengti tinkamai, išdiskutuoti visi galimi tinkamo, efektyvaus, atitinkančio Strateginio valdymo įstatyme, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus principus, teisinio reguliavimo variantai ir priimtas sprendimas dėl teisinio reguliavimo atitiktų tiek valstybės, tiek ir visuomenės interesus.

Akivaizdu, kad Aiškinamajame rašte deklaruojami žemės administravimo reformos tikslai nebus pasiekti ir įgyvendinti, ypač tai atskleidžia reformos vykdymo skubotumas ir Įstatymų projektuose paliktos spragos. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta šiame rašte, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas.

Nepritarti

 

Argumentai:

Reformos kaštai yra įvertinti, nurodoma, kad daugiau lėšų nei šiuo metu yra skiriama atitinkamų funkcijų vykdymui, nereikės. Reformos nauda taip pat buvo vertinama, tik ji yra daugiau nematerialaus pobūdžio. Darytina išvada, kad laukiama nauda nusveria galimus kaštus.

60.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

*

 

 

Svarstoma: Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo (Nr. XIVP-1625) ir kitų jį lydinčių įstatymų pakeitimo projektų (toliau – Įstatymų projektai), t. y. žemės politikos formavimo ir įgyvendinimo pertvarkos.

 

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas:

§ Žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

§ Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos statybos ir jos priežiūros bei kitose srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

§ Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. 

 

Siūlomas teisinis reguliavimas:

Įstatymų projektais siūloma nuo 2023-01-01:

§ Žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimą (žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse) iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai, taip pat atitinkamai pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją.

Pabrėžtina, kad Žemės ūkio ministerija formuotų valstybės politiką žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros srityse, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą, tačiau žemės ūkio paskirties žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimas būtų perduotas Aplinkos ministerijai.

 

Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad nuo 2023-05-01:

§ savivaldybės būtų visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, patikėtinės.

§ Žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI).

§ Naujai įsteigta valstybės įmonė Žemės informacijos centras (toliau – VĮ ŽIC) patikėjimo teise valdytų įstatymu perduotus visus Lietuvos Respublikoje esančius valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus, esančius miestų administracinėse ribose). VĮ ŽIC būtų suteikta teisė perduoti neatlygintinai naudotis bei nuomoti patikėjimo teise valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus tretiesiems asmenims bei suteikiamos funkcijos, buvusios valstybės įmonės Valstybės žemės fondo.

§ Savivaldybių ir VĮ ŽIC, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT).

 

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį:

1. Aplinkos ministerija, siekdama efektyviau vykdyti žemės tvarkymo politiką, aiškinamajame rašte nurodo, kad pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmajame etape Aplinkos ministerijai būtų perduotas valstybės politikos formavimas žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir būtų pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas. Taip pat nuo 2023-05-01 savivaldybės taptų visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, patikėtinės. Antrajame etape planuojama valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų analizė ir procedūrų tobulinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą aiškinamąjį raštą turės būti atliktas dvigubas darbas, t. y. du kartus turės būti rengiami ne tik atitinkamų įstatymų projektai, bet ir visi poįstatyminiai teisės aktai. Be to, pažymėtina, kad iš Įstatymų projektų nėra aiškūs pertvarkos antrojo etapo (iki 2023-05-01) tikslai ir uždaviniai (koks konkrečiai teisinis reguliavimas būtų keičiamas), todėl nėra galimybės įvertinti  Įstatymų projektais siūlomos pertvarkos pirmojo etapo (nuo 2023-01-01) tikslingumo. 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad aiškinamajame rašte nurodoma, jog pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais.

I. Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM nuo 2023-01-01 formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM.

Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

Aplinkos ministerijos nuomone, kiti ŽŪM argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis.

61.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

*

 

 

2. Įstatymų projektai iš esmės nenumato keisti savivaldybių teisinės padėties valstybinės žemės valdymo ir disponavimo atžvilgiu – Įstatymų projektais numatyta valstybę žemę savivaldybėms perduoti patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais (kaip ir šiuo metu), o savivaldybėms suteikiama patikėjimo teisė apima itin ribotą teisę disponuoti valstybine žeme: pagal Žemės įstatymo projektą (Nr. XIVP-1625) savivaldybės miestų teritorijoje valstybinę žemę galės išnuomoti, tačiau sprendimas žemę parduoti priskiriamas NŽT kompetencijai. Žemės įstatymo projekte nėra reglamentuojama, ar dėl kiekvieno asmens pageidavimo pirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl šios žemės sklypo dalies perdavimo NŽT patikėjimo teise, kad NŽT galėtų priimti sprendimą parduoti žemę, ar kiekvienąkart atitinkamai turės būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo žemė buvo perduota savivaldybėms patikėjimo teise.

Nepritarti

Argumentai:

Vyriausybė nustatys valstybinės žemės sklypų perdavimo tvarką, kurioje bus aptarta reikiamos procedūros.

 

62.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

*

 

 

3. Žemės reformos įstatymo projektu (Nr. XIVP-1626) numatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinės NŽT, o pagal deklaruojamas aiškinamojo rašto nuostatas valstybinės žemės patikėtiniais miestuose bus savivaldybės, todėl nėra aišku, kaip bus užbaigtas nuosavybės teisių miestuose atkūrimas. Kokia tvarka NŽT bus perduodami miestuose savivaldybių patikėjimo teise valdomi žemės sklypai, kai bus atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į juose esančią žemę, Įstatymų projektuose nereglamentuojama.

 

Nepritarti

Argumentai:
Aplinkos ministerija nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2022-03-28 rašte Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ identifikuota tik problema, kad „Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų.“ Taigi abejotinas teisinio reguliavimo aktualumas, kai piliečių nuosavybės teisės bus atkuriamos į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę.

Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai.

63.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

*

 

 

4. Nuo 2023-05-01 pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, priskirta NŽT (Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 13 punktas), o žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu be kitų tikrinimo kriterijų taip pat tikrinama, ar žemės savininkai, naudotojai, valdytojai, patikėtiniai laikosi įsipareigojimų, atliks VTPSI. Įgyvendinus numatytą teisinį reglamentavimą, nuo 2023-05-01 susidarytų situacija, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o NŽT esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo, o tai didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką (galimi ginčai tarp institucijų, kai NŽT, nesutikdama su patikrinimo metu atliktais VTPSI veiksmais, įsivels į tarpinstitucinį susirašinėjimą).

 

Nepritarti

Argumentai:

Kaip nurodė Aplinkos ministerija, pagal ŽŪM pateiktas pastabas nėra aišku, ar atskiriama žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių kontrolė. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje visiškai nekalbama apie žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kad NŽT turės tikrinti, ar savivaldybės naudoja patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus pagal žemės sklypo naudojimo paskirtį ir pan. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje numatoma administracinių sprendimų, sudaromų sandorių, susijusių su valstybinės žemės naudojimo patikėjimo teise, priežiūra ir kontrolė.

Argumentai, kad reforma  „<...>didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką <...>“ nepagrįsti duomenimis.

64.

 

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

(2)

(11)

 

5. Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį numatoma įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, NŽT kreipiasi į teismą dėl jo gynimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisės (kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) pagal Žemės įstatymo projektą (redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-05-01) VTPSI neturėtų, vadinasi, atlikusi valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į NŽT. Toks iš esmės vieno proceso išskaidymas tarp institucijų neužtikrins tinkamo valstybinės žemės valdymo, prailgins paties proceso vykdymo laiką.

Pritarti

 

65.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

*

 

 

6. Pažymėtina, kad VĮ ŽIC taps tik valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtiniu, o nesuformuotos valstybinės žemės patikėtiniu kaimo teritorijose bus NŽT, kadangi kitoks reguliavimas nėra numatytas. Nėra aišku, kokie veiksmai bus atliekami dėl nesuformuotos valstybinės žemės, kai ją formuojant žemės sklypams būtų nustatoma žemės ūkio paskirtis, kaip šie žemės sklypai bus (ir ar bus) perduodami VĮ ŽIC, kaip bus užtikrinamas vienodas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės politikos įgyvendinimas, jei valstybinę žemės ūkio paskirties žemę valdytų dvi institucijos (NŽT ir VĮ ŽIC), kurios būtų pavaldžios skirtingoms ministerijoms – atitinkamai Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai.

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija paaiškino, kad Žemės įstatymo pakeitimo projektas (nuostatos įsigaliosiančios antruoju etapu) yra papildomas nuostatomis, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį.

Pažymima, kad yra bendra žemės naudojimo ir valdymo politika, nepriklausomai nuo žemės naudojimo paskirties.

66.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

9

 

 

1

6

10

 

 

1

10

 

7. Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl šių žemės sklypų nuomos savivaldybės taryba gali priimti tik gavusi NŽT pritarimą (Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punktas), bus sukurta sudėtinga ir neefektyvi valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūra, o procesas atitinkamai pailgės keliais mėnesiais.

Nepritarti

Argumentai:

Kaip išaiškino Aplinkos ministerija, Žemės įstatymo pakeitimo projekto 9 straipsnio 10 dalyje nurodoma: „Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė.“ Taigi nuostata kalba ne apie kiekvieną planuojamą išnuomoti žemės sklypą, o tik išimtinai atitinkantį ploto ar vertės kriterijus, kurių dydžius nustatys Vyriausybė.

67.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

32

2

5

8. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovauja valstybei bylose dėl žemės mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės mainai pagal galiojantį ir siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą apskritai yra negalimi.

Pritarti

 

68.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

*

 

 

9. Žemės ūkio ministerija šiuo metu formuoja valstybės politiką kartografijos srityje bei operatyviai nustato reikiamą erdvinių duomenų tikslumą (pvz. ortofotografinių žemėlapių (toliau – ORT)), atnaujinimo dažnumą bei kitus techninius reikalavimus, reikalingus sėkmingam bei savalaikiam ES paramos administravimui. Valstybiniai erdviniai duomenys taip pat naudojami žemės administravimo darbams vykdyti, mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymui, melioracijos sistemų priežiūrai, dirvožemio monitoringui, valstybės sienos kartografavimui ir t.t. Jei valstybinis kartografavimas būtų pavedamas kitai koordinuojančiai institucijai, galimai pakistų valstybinio kartografavimo prioritetai ir ORT nebūtų naujinami (galimai būtų prioretizuoti užstatytų / užstatomų teritorijų ORT, neskiriant pakankamai dėmesio bei lėšų žemės ūkio teritorijoms). Todėl manome, kad valstybinis kartografavimas turėtų būti pavestas VĮ ŽIC ir šios funkcijos politikos formavimą turėtų vykdyti Žemės ūkio ministerija. Taip būtų užtikrinama, kad aukščiausias geografinių informacinių sistemų srityje kompetencijas turinti įmonė vykdys valstybinio kartografavimo programos įgyvendinimą ir bus užtikrintas nenutrūkstamas šios programos tęstinumas ir nuoseklumas.

 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija išaiškino, kad Aplinkos ministerijai formuojant politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros, kitose srityse, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, panaudojant valstybinę geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją sukuriama dauguma Lietuvos erdvinės informacijos duomenų, tačiau šios srities politiką formuoja ŽŪM, įgyvendina jai pavaldžios institucijos.

Susiformuoja praktika, kai turime atskirus duomenis, apimančius tą pačią informaciją, bet nėra šių duomenų valdymo ir naudojimo vienodumo bei glaudžiai susijusių sričių teisinio reguliavimo nuoseklumo. Procesą valdant vienai institucijai, galima sukaupti vertingesnių duomenų, jie bus pritaikomi efektyviau. Taip pat bus nustatomi tarpusavyje suderinti, nuoseklūs, tikslingi reikalavimai, vykdoma sisteminga jų įgyvendinimo stebėsena, operatyviai reaguojama į praktikoje pasireiškiančias problemas. Manome, kad valstybės politiką kartografijos srityje turi formuoti Aplinkos ministerija.

69.

Žemės ūkio ministerija,

2022-06-13

*

 

 

10. Geros agrarinės žemės būklės palaikymui būtina užtikrinti apleistų žemės plotų mažinimą. Šio siekio užtikrinimui kaupiami ir sisteminami apleistų žemių statistiniai ir erdviniai duomenys bei vykdomi žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai, kurių metu nustačius žemės ūkio paskirties žemės sklypų apleidimo atvejus prašoma šiuos pažeidimus pašalinti bei sprendžiama dėl pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Žemės įstatymo pakeitimo projekte yra nurodyta, kad Žemės informacinės sistemos valdytojas yra NŽT, kuri taps pavaldi Aplinkos ministerijai. Šioje sistemoje yra kaupiama didelė dalis ankščiau išvardintos informacijos, kuri yra aktualiausia žemės ūkio sektoriui, todėl manome, kad šios sistemos valdytoja turėtų būti Žemės ūkio ministerija, o tvarkytojo funkcijas įgyvendinti Žemės ūkio ministerijai pavaldi įstaiga, t. y. VĮ ŽIC.

 

Nepritarti

Argumentai:

Aplinkos ministerija išaiškino, kad ŽIS duomenis sudaro valstybiniai teminiai erdvinių duomenų rinkiniai ir kiti teminiai erdviniai duomenų rinkiniai, kuriuose kaupiama informacija apie žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas. Valstybiniai teminiai erdvinių duomenų rinkiniai:

1. Dirv_DR10LT – Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys, kurį sudaro pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas;

2. Mel_DR10LT – Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie nusausintų (geros ir blogos melioracinės būklės) žemių plotus, nurašytos melioruotos žemės plotus ir nesausintų žemių plotus;

3. SŽNS_DR10LT – Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 “Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” (Žin., 1992, Nr. 22-652) nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos;

4. AŽ_DRLT – Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie neprižiūrimas, nenaudojamas arba netinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio naudmenas;

5. VŽA_DRLT – Lietuvos Respublikos teritorijos apskaitytų valstybinės žemės plotų erdvinių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie į apskaitą įtrauktus valstybinės žemės plotus.

Taigi akivaizdu, kad ŽIS duomenis sudaro ne tik duomenys apie apleistus žemių plotus, bet ir kiti duomenys. ŽŪM pasiūlymas atmestinas kaip nepagrįstas, nenurodoma, kokią dalį ŽIS sudaro informacija apie apleistos žemės plotus, taip pat neaišku, koks juridinis asmuo turimas omenyje, nurodant VĮ ŽIS.

70.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras,

2022-06-07

10

1

 

Susipažinęs su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1625 (toliau – Įstatymo projektas) bei įvertinęs tai, kad šia pertvarka siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolę, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą, teikiu pasiūlymus Įstatymo projektui:

1. Savivaldai perduoti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto atlyginimo už teisę statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype apskaičiavimą, taikymą, tikrinimą, sankcijų dėl statybos (užstatymo ir bendro ploto didinimo rodiklių viršijimo) apskaičiavimą ir taikymą.

Įvertinta

Argumentai:

Kaip nurodė Aplinkos ministerija, pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais siekiant kokybiškai ir nuosekliai įvertinti šiuo metu esančio teisinio reguliavimo problematiką ir bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis surasti sprendimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM nuo antrojo etapo formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM.

Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais.

ŽĮ ir kitų lydimųjų įstatymų patikslinimas pagal pateiktą pasiūlymą bus įvertintas antrajame pertvarkos etape.

71.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras,

2022-06-07

*

 

 

Savivaldai perduoti įvairaus pobūdžio sutikimų dėl darbų atlikimo nesuformuotoje valstybinėje žemėje išdavimą tiek miestuose, tiek ir kaimo gyvenamosiose vietovėse (atliekant LR Statybos įstatymo keitimus):

- statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

- statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

- laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu;

- tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

- sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius.

Pažymėtina, kad siekiant Įstatymo projektu vietos savivaldai suteikti galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir atstovauti jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus, būtina prieš tai atlikti būsimų procesų analizę, tikslu jų neapsunkinti.

Įvertinta

Argumentai:

Žr. aukščiau išdėstytą argumentą dėl pirmojo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pasiūlymo.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2022-06-01

45

1

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pažangių elektroninių ryšių technologijų ir tinklų plėtra (tame tarpe 5G ryšio) yra strategiškai svarbi (Lietuvos Respublikos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės), taip pat į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 42 str. 5 d. nustatyta pareiga valstybei plėtoti viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, šiems strateginiams tikslams įgyvendinti turėtų būti numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurios pagal parengtus specialiojo plano sprendinius, leis įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros objektus. Taip pat, siekiant laiku ir pilna apimtimi įgyvendinti valstybės numatytus tikslus dėl Lietuvos teritorijos padengimo 5G ryšiu yra numatyta 5G infrastruktūros diegimą pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Efektyvus energetikos sektoriaus funkcionavimas yra vienas svarbiausių valstybės ekonominio vystymosi pagrindų. Energetikos sektoriaus plėtra ir vystymasis yra neatsiejami nuo galimybių naudotis esamais ir plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), įskaitant ir centralizuotus (bendrojo naudojimo) tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Vienas iš esminių šios veiklos elementų yra tam reikalingos žemės (teritorijų) prieinamumas ir efektyvus reikalingų sprendimų priėmimas ir administravimas. Atsižvelgiant į tai. svarbu užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės panaudojimo, susiję su energetikos objektais būtų priimami efektyviai. Energetikos sektorius apima ne tik elektros, tačiau ir dujų bei šilumos sritis, todėl yra svarbu numatyti žemės paėmimo galimybę visiems energetikos objektams.

 

Pasiūlymas:

Siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę numatant, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galėtų būti taikomos visiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti.

„<...>4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“

Pritarti

 

3.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2022-06-01

2

(23)

21

(9)

 

(6N)

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienus kalendorinius metus negali viršyti 1 procento bendro konkrečios savivaldybės teritorijos žemės ūkio paskirties žemės ploto, gali įtakoti mažesnį investicijų pritraukimą, ypač į mažesnes savivaldybes.

Didelė dalis ne miestų, miestelių ar kitų urbanizuotų ar planuojamų urbanizuoti teritorijų ribose esančių žemės sklypų yra būtent žemės ūkio paskirties. Nemaža dalis bendrovių, atsidarančių savo gamyklas ar vykdančių veiklą mažesnėse savivaldybėse, tai daro būtent už miestų ribų dėl apribojimų, taikomų gamykloms esančioms arti gyvenamųjų teritorijų. Todėl nustatant apribojimus pakeisti žemės paskirtį šiose teritorijose, būtų apribojamos savivaldybių galimybės pritraukti investuotojus, kuriems negali būti suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ar neįsikuria savo veiklos vykdymui skirtų gamyklų teritorijose, kurioms jau suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 6 punktu ir numatyti papildomą išimtį apdirbamosios gamybos investicijų projektams, kurie neturi valstybei svarbaus projekto statuso.

„9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:

<...>

6) teritorijose, kurios reikalingos apdirbamosios gamybos investicijų projektams įgyvendinti.“

Pritarti

 

2.

Seimo narys

S. Gentvilas,

2022-06-01

2

(23)

21

(9)

 

(7N)

(8N)

Argumentai:

Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta:

150.1. Lietuvos miškingumas pasieks 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.).

150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos.

151.4. 30 proc. šalies teritorijos pateks į saugomų teritorijų ribas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga.

162.3. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Šalies miškingumo didinimas ir pažeistų pelkių atkūrimas gali daryti svarbų didinamąjį ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį klimatui. Iki 35 proc. didinsime šalies miškingumą. Baigsime žemės reformą, spręsdami rezervinių miškų nuosavybės klausimą. Parengsime nusausintų, netinkamų toliau eksploatuoti ir pažeistų šlapžemių atkūrimo veiksmų planą. Uždrausime naujų natūralių pelkių eksploatavimą.

161. Siekdami užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, turime įvertinti ir tausoti ekosistemų, tokių kaip dirvožemis, švarus oras, vanduo ir biologinė įvairovė, teikiamas paslaugas. Siekdami mažesnių ŠESD emisijų, išskirtinį dėmesį skirsime plėsdami ir atkurdami daug anglies turinčias ekosistemas (miškus ir pelkes), plėsime saugomų teritorijų tinklą, rūpinsimės vandens telkinių būkle.

162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami „Natura 2000“ tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą. Plėsime saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir užtikrinsime realią jų apsaugą. Peržiūrėsime saugomų teritorijų sistemos valdymą, siekdami padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkantį gamtos ir vietos bendruomenių poreikį. Sėkminga apsauga įmanoma tik įtraukus vietos bendruomenes ir žemės savininkus, todėl sukursime schemas, leisiančias prie gamtosaugos prisidėti visiems.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 7 ir 8 punktais ir numatyti papildomas išimtis saugomų teritorijų tinklo plėtrai bei teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti.

„9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:

<...>

7) teritorijoms, skirtoms saugomų teritorijų tinklo plėtrai, „Natura 2000“ tinklo tobulinimui, veiksmingam natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugos užtikrinimui;

8) teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti ir pažeistų pelkių atkūrimui.“

Pritarti

 

3.

Seimo narys

J. Urbanavičius,

2022-06-10

2

(7)

 

 

2

(8)

 

2

(9)

 

2

(32)

2

(351)

(352)

17

(1)

(15)

 

18

(3)

 

19

(1)

 

22

(6)

23

 

(4)

 

 

 

(4)

 

 

(4)

 

 

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto (įsigaliosiančio 2023-05-01) nuostata, pagal kurią valstybės įmonė Žemės informacijos centras yra patikėtinė visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), įgyvendinti, gali apsunkinti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kai žemė reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys). Įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, dėl valstybinės žemės sklypų, kurie patikėjimo teise perduoti valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC), kai šie žemės sklypai reikalingi valstybei svarbiems projektams, turėtų būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo ir žemės sklypo perdavimo patikėjimo teise kitam patikėtiniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl patikėjimo teisės perdavimo, ši teisė turėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre ir tik po to būtų pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams įgyvendinimo procedūros.

ŽIC pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą tik sudarytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės  sklypų nuomos ir panaudos sutartis, tačiau jokių kitų veiksmų neatliktų. Taip dirbtinai didinamas valstybinės žemės patikėtinių skaičius. Nepateikiamas pagrindimas, kodėl naujai kuriamai valstybės įmonei, neturinčiai įgūdžių, perduodama patikėtinio funkcija, kuri tik prailgins valstybinės žemės valdymo procesus. Pats ŽIC žemės sklypų neprojektuotų, neformuotų, o tik sudarytų žemės nuomos ir panaudos sutartis. Dėl projektavimo reikėtų kreiptis į kitas institucijas, ir tai prailgintų procesus. Vienoje teritorijoje būtų du patikėtiniai – ŽIC ir Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai neturi būti perduodami ŽIC.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nenustatant ŽIC patikėjimo teisės į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus kaimo gyvenamojoje vietovėje:

„4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį:

„15. Kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą:

„4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centras vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą:

4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimą išnuomoti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punktą:

6. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras:

1) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

2)1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;

3)2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;

4)3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5)4) veikia valstybės vardu jai paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus miestų administracinėse ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

6)5) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“

 

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo VI1 skyrių:

„VI1 SKYRIUS

SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS ĮMONĖS ŽEMĖS INFORMACIJOS CENTRO, KAIP VALSTYBINĖS ŽEMĖS PATIKĖTINIŲ, PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

351 straipsnis. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

2. Vyriausybė:

1) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas;

2) nustato savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

3) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;

4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;

6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.

5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Nacionalinė žemės tarnyba bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

8. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

352 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

4. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos  pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

5. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius.

7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Nacionalinė žemės tarnyba apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.“

Pritarti

 

4.

Seimo narys

J. Urbanavičius,

2022-06-10

2

(32)

22

(3)

(5)

 

(10)

(3)

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 5 dalies 3 punkte numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.  Tokiu būdu, dvi institucijos turi atlikti

Pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiu būdu, dvi institucijos turės atlikti veiksmus dėl žemės sklypo suformavimo / pertvarkymo, kuriuos šiuo metu atlieka viena institucija. Dirbtinis išskaidymas prailgins procesą ir neduos jokios naudos. Sprendimas suformuoti / pertvarkyti  žemės sklypą yra neatsiejamai susijęs su kadastro duomenų nustatymu, todėl neaišku, kodėl tai turėtų daryti dvi institucijos, kai veiksmas yra vienas.

Šiuo metu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kiti darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, kuri yra pritaikyta vienai institucijai. Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pertvarkymas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti yra neracionalus ir reikalaujantis didelių papildomų išteklių ir kaštų.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį 10 punktu ir nustatyti, kad žemės sklypų formavimo procesas išliktų vientisas ir jį vykdytų viena institucija:

10) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

1011) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

1112) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

1213) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

1314) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

145) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ;

1516) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“

 

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 3 punktą:

5. Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

4)3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

5)4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

6)5) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

7)6) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

8)7) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

9)8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“

Nepritarti

Argumentai:

Perduodant savivaldybėms žemę turi būti perduodami ir instrumentai perduota žeme tinkamai disponuoti. Negalima perduoti daikto, o tuo daiktu naudotis skirtus instrumentus palikti kitam subjektui, šiuo atveju – Nacionalinei žemės tarnybai.

Jeigu būtų perduota tik žemė, bet neperduoti ja disponuoti skirti atitinkami instrumentai, tai paneigtų žemės perdavimo savivaldai principą.

5.

Seimo narys

J. Urbanavičius,

2022-06-10

2

(351)

(352)

23

(3, 4)

(1, 2, 3)

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 351 straipsnio 3 dalyje Nacionalinei žemės tarnybai nustatoma valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcija, užtikrinant, kad savivaldybių administravimo subjektai, įgyvendindami jiems suteiktą valstybinės žemės patikėjimo teisę, laikytųsi  įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, o nustačius pažeidimus reikalautų juos pašalinti ir gintų valstybės, kaip žemės savininko, interesus. Numatomas painus, sudėtingas kontrolės vykdymo mechanizmas, tačiau Įstatymo projekte nenumatyta, kad būtų nustatoma atskira priežiūros ir kontrolės vykdymo tvarka, kurioje būtų detalizuojami konkretūs veiksmai, kuriuos atliktų kontroliuojanti institucija.

Tinkama valstybinės žemės naudojimo priežiūra ir kontrolė galima tik tokiu atveju, kai aiškiai reglamentuota, kokius veiksmus, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali atlikti prižiūrinčioji institucija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 351 straipsnio 3 dalį, 4 dalį ir 352 straipsnio 1–3 dalis, papildant nuostata, kad priežiūrą ir kontrolę vykdanti institucija ją atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka:

„3. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;

4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;

6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

 „4. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.“

 

 „352 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

Nepritarti

Argumentai:

Nacionalinė žemės tarnyba pavaldi Aplinkos ministerijai, todėl priežiūrą ir kontrolę Nacionalinė žemės tarnyba atlieka Aplinkos ministro įsakymu nustatyta tvarka.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2022-06-08

 

 

 

*

Pasiūlymas:

iš esmės pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo nario Simono Gentvilo ir komiteto pateiktus pasiūlymus, atkreipiant dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos profesinės sąjungos pateiktą nuomonę ir siūlymus.

Pritarti

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2022-06-08

2

2

 

P

Pasiūlymas:

numatyti II etapo įgyvendinimo pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d, siekiant, kad Aplinkos ministerija:

1.              tinkamai įvertintų I etape gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus,susijusias su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu ir kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais;

2.           atliktų kokybišką sisteminės valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę bei teisinio reguliavimo tobulinimus.

Pritarti

 

3.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

 

 

 

*

Pasiūlymas:

pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1625 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas bei pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymams.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas kai kuriems pasiūlymams, kuriems pritarė Audito komitetas, pritarė iš dalies arba argumentuotai nepritarė.

4.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

5

2

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina, kad „sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais“. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai, siekiant suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su minėtame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principais, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.“

Pritarti

 

5.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

7

2

1

e,

f

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios kokioms reikmės valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami savivaldybėms patikėjimo teise, 1 punkto e ir f papunkčiai nedera nei su dabar galiojančiu Žemės įstatymu nei su nuo 2023 m. gegužės 1 d. (pritarus 9 Audito komiteto pasiūlymui – nuo 2024 m. sausio 1 d.) įsigaliosiančia minėto straipsnio redakcija, taip pat į tai, kad tokiems pakeitimams nėra pateikta argumentuoto paaiškinimo, pritariant Nacionalinės žemės tarnybos 19 pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies e ir f punktus.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto e papunktį ir jį išdėstyti taip:

„e) savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto f papunktį ir jį išdėstyti taip:

„f) vykdant savivaldos funkcijas ūkinei komercinei veiklai;“

Pritarti

 

6.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

7

5

 

 

Argumentai:

1.    2021 m. lapkričio 23 d. priimtame Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695, 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas Nacionalinei žemės tarnybai suderinti su Žemės ūkio ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai savivaldybė nebenaudoja savo reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ir tais atvejais, kai viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Tačiau Projekto 3 straipsnyje numatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, minėtasis Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695 netenka galios. Manytina, kad tokių Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų derinimas su politikos formuotoju turi išlikti ir toliau. Atsižvelgiant į tai, kad pritarus svarstomam projektui valstybės politiką žemės tvarkymo srityje formuos Aplinkos ministerija, minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų derinti su ja. Todėl siūlytina atitinkamai papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ministeriją, kuri teikė Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.

Svarbu tai, kad priėmus įstatymo projektą pasikeis žemės politikos formuotojas, t. y. juo bus Aplinkos ministerija, kuri be kita ko bus ne tik įpareigota formuoti šios srities politiką, bet ir koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, siūlytina Nacionalinei žemės tarnybai, susidarius aukščiau jau minėtoms aplinkybėms, informuoti apie jas ne ministeriją, kuri teikė Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo atitinkamam subjektui patikėjimo teise projektą, bet Aplinkos ministeriją. Be kita ko, ši ministerija taip pat turėtų teikti Vyriausybei nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatos turi būti tikslinamos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją, kuri teikė Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Pritarti

 

7.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

7

9

10

11

 

N

N

N

Argumentai:

Iš Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išdėstytų nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinės žemės sklypų perdavimą savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. priimtame Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695, minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje. Tačiau Projekto 3 straipsnyje numatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios minėtasis Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnis turi būti papildytas atsisakymo derinti pagrindais.

Be kita ko, iš Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išdėstytų nuostatų taip pat nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Kaip ir minėta aukščiau, atsisakymo derinti pagrindai numatyti Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir siekiant teisės aktų suderinamumo, siūlytina Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnį papildyti atsisakymo derinti pagrindais.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„9. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“

2. Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„10. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų.“

3. Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„11. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei arba viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės arba viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“

4. Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

8.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

9

6

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad valstybei svarbūs projektai gali būti pripažįstami ne tik Vyriausybės nutarimais, bet ir kitais teisės aktais, pavyzdžiui, laisvosios ekonominės zonos valstybei svarbaus projekto statusą įgyja, kai yra priimamas konkrečios zonos įstatymas (žr. Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 str. 3 d., kuri nustato, kad zona laikoma valstybei svarbiu ekonominiu projektu), siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą, siūlytina patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais pripažįsta regiono plėtros taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;“

Pritarti

 

9.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

9

7

 

N

Argumentai:

Pagal Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Paminėtina, kad įsiterpusių sklypų dydžiai ir kriterijai patvirtinti Vyriausybės nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Tačiau Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas ir įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Todėl manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai ir kriterijai turėtų būti nustatyti ne Vyriausybės nutarime, o Žemės įstatyme.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta ir siekiant teisinio aiškumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabai, siūlytina Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio dalių numeraciją.

3. Atitinkamai suderinti nuorodas į Projekto straipsnio dalis.

Pritarti

 

10.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

36

3

2

5

9

N

N

N

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti 7 punktai, kuriuos visus, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekviename objekte turi patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai. Tačiau Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija) numatyta, kad atliekant minėtus patikrinimus objektas tikrinamas pagal 10 punktų. Atsižvelgiant į tai, Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalis turi būti papildyta naujais 2, 5 ir 9 punktais.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalį nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:

„2) žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų savaiminiais medžių, krūmų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;“

2. Papildyti 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

„5) įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės;“

3. Papildyti 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;“

4. Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeraciją.

Pritarti

 

11.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

36

4

 

 

Argumentai:

Pritarus Audito komiteto 7 pasiūlymui dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies papildymo naujais 2, 5 ir 9 punktais, reikalinga tikslinti to paties 36 straipsnio 4 dalį, joje nurodant, kad žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–10 punktus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 ir ją išdėstyti taip:

„4. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–7 10 punktus.“

Pritarti

 

12.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

16

 

 

P

Argumentai:

Kaip nurodo įstatymų projektų iniciatoriai, antrajame pertvarkos etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Nacionalinės žemės tarnybos atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Šio etapo metu taip pat bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais. Be kita ko, turės būti identifikuoti valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti savivaldybėms, identifikuojami miestų teritorijoje esantys valstybinės žemės sklypai ir atliekami kiti suplanuoti darbai.

Atsižvelgiant į tai, kad yra suplanuota didelė gausa darbų, o numatytas 5 mėnesių terminas jiems yra itin neilgas, siekiant sudaryti sąlygas tinkamam, savalaikiam ir kokybiškam suplanuotų darbų atlikimui, siūlytina pavėlinti įstatymo projekto 2 straipsnio 3–17 dalių įsigaliojimo terminą, numatant, kad minėtos įstatymo projekto dalys įsigalioja ne 2023 m. gegužės 1 d., o 2024 m. sausio 1 d.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. 2023 2024 m. gegužės sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalies redakcija:“

2. Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 4-17 dalių įsigaliojimo datas;

3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su įstatymo įsigaliojimo datos pakeitimu.

Pritarti

 

13.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(1)

 

(4)

P

Argumentai:

Siekiant projekto 2 straipsnio 4 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų aiškumo ir nuoseklumo, minėtą nuostatą siūlytina patikslinti nurodant, kad valstybės įmonei Žemės informacijos centras nėra patikėtinis ne tik miestų administracinėse ribose esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, bet ir tų valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduoti kitiems subjektams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose bei tų valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduoti kitiems subjektams), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, šis Seimo Audito komiteto pasiūlymas nebeaktualus.

14.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(2)

 

P

Argumentai:

Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms <…>. Taigi, nelieka iki šiol keičiamame įstatyme įtvirtinto įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai tokius sprendimus derinti su šios srities politikos formuotoju. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad valstybinė žemė yra visos valstybės turtas, todėl tokie sprendimai su politikos formuotoju ir toliau privalo būti derinami. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlytina papildyti Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsniu 4 dalimi dėstomo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, šioms reikmėms:“;

Pritarti

 

15.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(4)

 

P

Argumentai:

1. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 44 pastabai bei atsižvelgiant į 20 Nacionalinės žemės tarnybos pastebėjimą, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant savivaldybėms Vyriausybės nutarimą ir priėmimo-perdavimo aktą rengia Aplinkos ministerija (juos derinant su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis).

2. Be to, Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti savivaldybėms, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.

Pastebėtina, kad šiuo metu dar ne visi valstybinės žemės sklypai yra suformuoti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre, o identifikuojant valstybės poreikiams reikalingus sklypus, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti savivaldybėms, gali paaiškėti, kad valstybės poreikiams reikia ir tokių valstybinės žemės plotų, kurie dar yra nesuformuoti. Todėl siūlytina Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, nustatant, kad valstybinė žemė, (o ne valstybinės žemės sklypai), reikalinga valstybės poreikiams gali būti neperduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi reikalinga valstybinės valstybinė žemės žemė sklypai, kurie kuri neperduodami neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktai aktus parengiami rengia Aplinkos ministerija, juos suderinant su Aplinkos ministerija Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.“

Pritarti

 

16.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(6)

 

P

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nelieka reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų, reikalingų viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti perdavimo patikėjimo teise, derinti su žemės politikos formuotoju – Aplinkos ministerija. Paminėtina, kad valstybinė žemė yra valstybės turtas, tad su ja turi būti elgiamasi atsakingai ir racionaliai, todėl sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise, privalo būti derinami su Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlytina papildyti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“

Pritarti

 

17.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(7)

 

P

Argumentai:

1. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje, įsigaliosiančioje 2023 m. gegužės 1 d. (pritarus 9 Audito komiteto pasiūlymui – nuo 2024 m. sausio 1 d.) nelieka nuostatų, nustatančių, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Todėl pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 46 pastabai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos  25 pastebėjimui, siūlytina papildyti šios dalies nuostatas.

2. Aptariamame straipsnyje taip pat nėra įtvirtinami reikalavimai Nacionalinei žemės tarnybai suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai savivaldybė nebenaudoja savo reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ir tais atvejais, kai viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Tokie derinimo veiksmai yra įtvirtinti Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695, kuris įsigaliojus šiam įstatymui, pagal šio Projekto 3 straipsnį, netenka galios. Visgi, siekiant veiksmų suderinamumo su politikos formuotoju, Nacionalinė žemės tarnyba šiuos sprendimus turėtų derinti ir toliau. Todėl atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatas.

3. Aptariamame straipsnyje numatyta, kad <...> jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ministeriją, kuri teikė Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Minėta, kad Aplinkos ministerijai turi būti užtikrintos visapusiškos galimybės formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo srityje, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, todėl visa informacija ir veiksmai šioje srityje privalo būti derinami su šia ministerija. Ir ši ministerija Vyriausybei turi teikti atitinkamų susijusių nutarimų projektus. Todėl siūlytina atitinkamai tikslinti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją, kuri teikė Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Pritarti

 

18.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(10)

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į 44 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą tikslintinas Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 punktas, aiškiai identifikuojant kuriais atvejais priėmimo-perdavimo aktus parengia Nacionalinės žemės tarnyba, o kuriais Vyriausybė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti,.ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai Kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams priėmimo-perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Pritarti

 

19.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(12)

(13) (14)

 

P

N

N

N

Argumentai:

Pritarus pateiktiems Audito komiteto siūlymams dėl Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 6 dalių patikslinimo, taip pat komiteto pasiūlymui dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio papildymo naujomis 9-11 dalimis, reikalinga numatyti kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl:

§  valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui;

§  savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo.

Pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 23 d. priimtame Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695, pagrindai kuriais esant Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimus, yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje. Tačiau Projekto 3 straipsnyje numatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios minėtasis Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai, siūlytina Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnį papildyti atsisakymo derinti pagrindais.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„12. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“

2. Papildyti Projekto 2 straipsniu 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų.“

3. Papildyti Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„14. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei arba viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės arba viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“

4. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

20.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(13)

 

P

Argumentai:

1. Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad, kai valstybinė žemė yra reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau ne vis valstybei svarbūs projektai pripažįstami Vyriausybės nutarimais, todėl lieka neaišku, kaip ir kam, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė būtų perduodama, jeigu jos prireiktų laisvosios ekonominės zonos projekto vykdymui. Minėta, kad laisvosios ekonominės zonos valstybei svarbaus projekto statusą įgyja, kai yra priimamas konkrečios zonos įstatymas (Žr. 5 ir 21 Audito komiteto pasiūlymus).

Siekiant teisinio nuoseklumo ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai papildyti.

2. Atsižvelgiant į 16 Audito komiteto pasiūlymą, kartu tikslintina Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies numeracija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1316. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais laikomiems pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“

Pritarti

 

21.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(15)

 

P

Argumentai:

1. Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad, kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas yra reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Minėta, kad ne vis valstybei svarbūs projektai pripažįstami Vyriausybės nutarimais, todėl lieka neaišku, kaip ir kam, valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų perduodamas, jeigu jo prireiktų laisvosios ekonominės zonos projekto vykdymui (Žr. 5 ir 21 Audito komiteto pasiūlymus). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlytina papildyti projekto nuostatas.

2. Atsižvelgiant į 16 Audito komiteto pasiūlymą, kartu tikslintina Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 15 dalies numeracija.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 15 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1518. Kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais laikomiems pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“

Pritarti

 

22.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(7)

17

(19)

 

P

N

Argumentai:

Projekte nenustatyta, kokia tvarka savivaldybėms bus perduodami Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypai, kuriuos patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Nacionalinės žemės tarnybos 17 pastabai siūlytina Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnį papildyti nauja dalimi, joje išdėstant esminius perdavimo etapus.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauja 19 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„18. Kai valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas patikėjimo teise perduotas valdyti valstybės įmonei Žemės informacijos centrui, tačiau yra reikalingas savivaldybei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais savivaldybė kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydama valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, perduoto valstybės įmonei Žemės informacijos centrui valdyti patikėjimo teise, poreikį savivaldybei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms reikmėms, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų savivaldybės tarybos sprendimo gavimo apie tai raštu informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją.

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, šis Seimo Audito komiteto pasiūlymas nebeaktualus.

23.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(8)

18

(10)

 

P

N

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. Paminėtina, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras bus valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis, tačiau pareiga jam prižiūrėti ir kontroliuoti panaudai perduotų sklypų sutarčių sąlygų vykdymą nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pritariant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 31 pastabai, siūlytina įstatymo projekte valstybės įmonei Žemės informacijos centrui įtvirtinti pareigą prižiūrėti, ar ir kaip laikomasi panaudos sutartyse numatytų sąlygų.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybės įmonei Žemės informacijos centrui perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) jam patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras, nustatęs, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, šis Seimo Audito komiteto pasiūlymas nebeaktualus.

24.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(9)

19

(6)

 

(3)

P

Argumentai:

Pritarus Audito komiteto 5 pasiūlymui dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto tikslinimo, turi būti tikslinama 2023 m. gegužės 1 d. (pritarus 9 Audito komiteto pasiūlymui – nuo 2024 m. sausio 1 d.) įsigaliosianti minėto straipsnio redakcija (detalius argumentus žr. prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabos ir 5 Audito komiteto pasiūlymo).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsniu 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais laikomiems pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;“

 

 

25.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(9)

19

(7)

 

P

N

Argumentai:

Pagal Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Paminėtina, kad įsiterpusių sklypų dydžiai ir kriterijai patvirtinti Vyriausybės nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Tačiau Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas ir įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Todėl manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai ir kriterijai turėtų būti nustatyti ne Vyriausybės nutarime, Žemės įstatyme.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai 18 pastabai, siūlytina Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio dalių numeraciją.

3. Atitinkamai suderinti nuorodas į Projekto straipsnio dalis.

Pritarti

 

26.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(9)

19

(13)

 

P

N

Argumentai:

1. Svarstomu įstatymo projektu valstybės įmonei Žemės informacijos centrui, kaip valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtiniui suteikiama teisė šiuos sklypus išnuomoti. Tačiau minėtam subjektui nenustatoma pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti nuomos sutarčių sąlygų vykdymo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekte valstybės įmonei Žemės informacijos centrui įtvirtinti pareigą prižiūrėti, ar ir kaip laikomasi nuomos sutartyse numatytų sąlygų.

2. Pasiūlymas papildyti Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnį nauja 13 dalimi (dėl straipsnio dalių numeracijos) teikiamas įvertinus 22 Audito komiteto pasiūlymus, kuriais taip pat siūlyta papildyti Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„13. Valstybės įmonei Žemės informacijos centrui išnuomojus jam patikėjimo teise perduotus valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, šių sklypų nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras nustatęs, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio dalių numeraciją.

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, šis Seimo Audito komiteto pasiūlymas nebeaktualus.

27.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(351)

23

(4)

 

(2)

P

Argumentai:

Įstatymo projekto 351 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Tačiau efektyvi kontrolė galima tuomet, kai vertinami ne tik administraciniai sprendimai ar sudaryti sandoriai, bet ir visa su jų priėmimu ar sudarymu susijusi medžiaga. Atsižvelgiant į tai, pritariant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 53 pastabai, siūlytina patikslinti minėtą nuostatą numatant, kad pateikiamos ne tik sprendimų ir sandorių kopijos, bet ir visa su jų sudarymu susijusi informacija ir medžiaga.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų, bei visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;“.

Pritarti

 

28.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(351)

23

(4)

 

(5)

P

N

Argumentai:

Pagal Projekto 2 straipsnyje 10 dalimi keičiamo įstatymo 351 straipsnio 1 dalies nuostatas, savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę nuo 2023 m. gegužės 1 d. (pritarus 9 Audito komiteto pasiūlymui – nuo 2024 m. sausio 1 d.) vykdys Nacionalinė žemės tarnyba. Efektyviai ir savalaikei kontrolei vykdyti, šiai tarnybai reikalinga gauti informaciją, kuri yra tikrinama ir vertinama atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, pvz.: ar atitinkamas valstybinės žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį; ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų; ar ant valstybinės žemės stovintys pastatai ar statiniai yra naudojami (reikalinga įsitikinti tuomet, kai valstybinė žemė išnuomojama be aukciono) ir pan. Projekte nėra aptariama, kokiu būdu Nacionalinė žemės tarnyba šią informaciją turėtų gauti – atlikti patikrinimą pati, ar kreiptis į žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekančią instituciją.

Pastebėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, nuo 2023 m. gegužės 1 d. (pritarus 9 Audito komiteto pasiūlymui – nuo 2024 m. sausio 1 d.) žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Taigi, siekiant efektyvaus valstybinės žemės valdymo ir siekiant sudaryti galimybes Nacionalinei žemės tarnybai tinkamai ir operatyviai vykdyti minėtų valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, reikalinga numatyti teisę jai gauti informaciją apie Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos atliktus žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus, atliekant kuriuos buvo tikrinami valstybinės žemės sklypai ar nesuformuoti valstybinės žemės plotai. Taip pat reikalinga Nacionalinei žemės tarnybai numatyti teisę prašyti Valstybinės žemės tarnybos atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus dėl atitinkamų valstybinės žemės sklypų ar nesuformuotų valstybinės žemės plotų naudojimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlytina Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies nuostatas papildyti nauju 5punktu.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalį naujų 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

„5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.“

Pritarti

 

29.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(352)

23

(2)

 

(2)

P

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Todėl pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 65 pastabai, siūlytina minėtą nuostatą patikslinti, nurodant, kad dėl visų patikėtinių, tiek dėl savivaldybės administravimo subjekto, tiek dėl Žemės informacijos centro neveikimo Nacionalinė žemės tarnyba atlieka tuos pačius veiksmus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro neveikimo.“

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, šis Seimo Audito komiteto pasiūlymas nebeaktualus.

30.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(352)

23

(3)

 

(1)

P

Argumentai:

Projekto 2 straipsnyje 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai.

Kaip matyti, yra aiškiai apibrėžta, kokia tvarka savivaldybės administracija privalės teikti Nacionalinei žemės tarnybai administracinių sprendimų ar sandorių projektus. Tačiau kaip šiuos išvardytus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai turės teikti valstybės įmonė Žemės informacijos centras, nėra numatyta. Todėl siekiant aiškumo ir nuoseklumo reikalinga papildyti Projekto 2 straipsnyje 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 3 dalies 1 punktą, numatant šių dokumentų teikimo tvarką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus valstybės įmonė Žemės informacijos centras privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki juos pasirašys valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas arba jie bus svarstomi šio centro kolegialaus valdymo organo posėdyje;“

Nepritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymui dėl VĮ ŽIC išbraukimo, šis Seimo Audito komiteto pasiūlymas nebeaktualus.

31.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

(36)

24

 

P

N

Argumentai:

1. Pagal Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę nuo 2023 m. gegužės 1 d. (pritarus 9 Audito komiteto pasiūlymui – nuo 2024 m. sausio 1 d.) vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Ši nuostata nedera su Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 41 ir Nacionalinės žemės tarnybos 43 pastaboms, siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnį siūlytina papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2024 m. sausio 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę.

Pasiūlymas dėl Projekto 2 straipsnio teikiamas atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio patikslinimų.

2. Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto siūlymą pavėlinti įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo datą.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„11. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija:

„36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė

1. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, o koordinuoja Aplinkos ministerija.

2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:

1) žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

2) žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų savaiminiais medžių, krūmų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;

3) laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;

4) eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė;

5) įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės;

6) žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;

7) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai;

8) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti;

9) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;

10) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų.

4. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–10 punktus.

5. Kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

32.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

 

12

 

P

Argumentai:

1. Pritariant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 48 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. (pritarus 9 Audito komiteto pasiūlymui – nuo 2024 m. sausio 1 d.) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliks valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą, būtina tikslinti svarstomo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą, numatant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus suderina ir patikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2. Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto siūlymą pavėlinti įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo datą.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„12. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija:

„4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“

2. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnio dalių numeraciją.

Nepritarti

Argumentai:

Funkcijų perskirstymas bus vykdomas antruoju etapu, tuomet, peržiūrint funkcijas, kai kurios iš jų galbūt bus priskirtinos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

33.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

26

 

P

Argumentai:

1. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 67 ir Nacionalinės žemės tarnybos 62 pastabas, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį numatant, kad pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Žemės įstatymo nuostatas atitinkamų subjektų pradėtos procedūros tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

2. Atsižvelgiant į Audito komiteto teiktus pasiūlymus dėl įstatymo projekto 2 straipsnio papildymo naujomis dalimis, atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 13 dalies numeracija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1315. Procedūros, kurios buvo pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, visi pradėtų ir nebaigtų procedūrų dokumentai ir duomenys nuo 2023 m. balandžio 30 d. perduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją.“

Pritarti

 

34.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

28

 

P

Argumentai:

1. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 68, Nacionalinės žemės tarnybos 63 ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 31 pastabas, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 15 straipsnį, numatant, kad visi sutikimai, suderinimai, leidimai išduoti iki 2023 m. gruodžio 31 d. lieka galioti iki juose nurodytų terminų (siūloma atsisakyti išduotų sutikimų, suderinimų ir leidimų terminų trumpinimo).

2. Atsižvelgiant į Audito komiteto teiktus pasiūlymus dėl įstatymo projekto 2 straipsnio papildymo naujomis dalimis, atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 15 dalies numeracija.

3. Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto siūlymą pavėlinti įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo datą.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Projekto 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1517. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai išduoti iki 2023 m. gruodžio 31 d. lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“

Pritarti

 

35.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

2

29

 

P

Argumentai:

1. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 69 ir Nacionalinės žemės tarnybos 60 pastaboms, siūlytina patikslinti Projekto 2 straipsnio 16 dalį, numatant, kad savivaldybės, kaip valstybinės žemės, esančios miestų administracinėse ribose, patikėtinės, Nekilnojamojo turto registre galėtų būti įregistruotos tik įsigaliojus Vyriausybės nutarimui ir žemės priėmimo-perdavimo aktui, kuriais tokios teisės būtų suteikiamos.

2. Atsižvelgiant į aukščiau teiktus Audito komiteto pasiūlymus, atitinkamai tikslinama įstatymo projekto 2 straipsnio dalių numeracija.

3. Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto siūlymą pavėlinti įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo datą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1618. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija ir esant galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2023 2024 m. gegužės sausio 1 d. iki 2023 2024 m. birželio vasario 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės informacijos centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.“

Pritarti

Argumentai:

Pritartina pasiūlymui visa apimtimi. Komitetas atsižvelgė į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabą ir numatė, kad savivaldybėms patikėjimo teise būtų perduodama ne tik valstybė žemė miestuose, tačiau ir miesteliuose. Taip pat Komitetas papildomai patikslino, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovadamisis susitarimu, sudarytu su Vyriausybe, o ne su Aplinkos ministerija, pakeičia valstybinės žemės sklypų registro duomenis. Papildomi argumentai prie Komiteto pasiūlymo Eil. Nr. 4.

36.

Seimo Audito komitetas,

2022-06-08

(2)

(30)

 

P

Argumentai:

1. Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto siūlymą pavėlinti įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo datą.

2. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 70 pastabą, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punktą numatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos teises ir pareigas sutartyse, dėl valstybinės žemės sklypų esančių miestuose, sudarytose laikotarpiais iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., perima atitinkamos savivaldybės.

3. Atsižvelgiant į Audito komiteto teiktus pasiūlymus dėl įstatymo projekto 2 straipsnio papildymo naujomis dalimis, atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 17 dalies numeracija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1719. Iki Nuo 2023 m. balandžio sausio 30 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet neįvykdytose nepasibaigusiose sutartyse, susijusiose su valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose, naudojimu ar iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepakeistose nepasibaigusiose ir neįvykdytose sutartyse, valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas iš Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2024 m. sausio 1 d. perima atitinkamos savivaldybės, dėl Vyriausybės nutarimu perduotų valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir perduotų valdyti patikėjimo teise.“

Pritarti

 

37.

Kaimo reikalų komitetas,

2022-06-14

 

 

 

*

Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Seimo nario S. Gentvilo ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė arba pritarė iš dalies.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas kai kuriems pasiūlymams, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas, pritarė iš dalies ar nepritarė.

38.

Aplinkos apsaugos komitetas,

2022-06-22

 

 

 

*

Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1625 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir Seimo narių pasiūlymus.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1625(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2022-06-21

2

3-14

 

P

Argumentai:

Įvertinus tai, kad šiai dienai Seime yra svarstomas Vietos savivaldos įstatymo (nauja redakcija) projektas Nr. XIVP-1580, kuriame nustatomas aiškus valdžių padalijimo principas, įtvirtinant atstovaujamąją valdžia kaip savivaldybės tarybą ir vykdomąją valdžią – savivaldybės merą (savivaldybės vadovas), taip pat nustatant, kad savivaldybės administracijos direktorius yra tik savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas, būtina koreguoti atitinkamas žemės įstatymo projekto nuostatas, kuriose apibrėžiamos savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos bei tarpusavio pavaldumo santykiai, juos atitinkamai perskirstant ir įtraukiant savivaldybės merą. Nustatoma, kad šios įstatymo projekto normos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį.

Pritarti

 

2.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2022-06-21

2

(7)

17

(11)

 

P

Argumentai:

Siekiant sumažinti biurokratinę naštą savivaldybėms valdant joms patikėjimo teise perduotą valsybinę žemę, taip pat padidinti informacijos prieinamumą visuomenei, nustatytina, kad suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus paskelbtų viešai savo oficialiose interneto svetainėse.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo 7 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestuose ir miesteliuose, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo – perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti viešai savo oficialiose interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo – perdavimo akto priedo patikslinimo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo mieste ar miestelyje turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Pritarti

 

3.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2022-06-21

2

 

20

 

 

 

P

Argumentai:

Siekiant mažinti biurokratizmą, kuomet administraciniai veiksmai atliekami savitiksliai, tikslintina įstatymo norma, nustatanti valstybinės žemės pardavimą, aiškiai įtvirtinant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą ir sudaro valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį neperimant prieš tai patikėjimo teisės iš savivaldybės.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi keičiamo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir ją išdėstyti taip:

„3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais, kai valstybinės žemės patikėtiniams nesuteikta kompetencija. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.Valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

4.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2022-06-21

2

29

 

P

Argumentai:

Kadangi valstybinė žemė patikėjimo teise savivaldybėms perduodama Vyriausybės nutarimu, tai laikytina Vyriausybės deleguota funkcija, kurios įvykdymo kaštus prisiima Vyriausybė, o patikėjimo juridinio fakto registravimas nekilnojamojo turto registre nėra neatlygintinas, todėl įstatymu nustatytina, kad nekilnojamojo turto registrų tvarkytojas savivaldybėms perduodamos patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis tampa savivaldybė, juridinį patikėjimo faktą pakeičia pagal susitarimą, sudarytą su Vyriausybe.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:

„29. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Vyriausybe, ir esant galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose ir miesteliuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės informacijos centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1625(2).

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Ričardas Juška

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas


[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo protokolas Nr. 55.

[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 55 3 klausimas) priedas.

[3] Plano II skyriaus „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų optimizavimas“ 7 punktas.

[4] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 1V-34 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

[5] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2020 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1V-194 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklės).

[6] Įstatymo 251 straipsnio 2 dalies 10 punkte reglamentuojama, kad skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją).

[7] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9D0F880ADB7F/asr ‚

[8] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai, https://vtpsi.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai .

[9] Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai).

[10] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK).

[11]  Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).