LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-06-17 Nr. XIVP-3654(3)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad sunku įsivaizduoti asmens dalyvavimą pačioje kultūroje, t. y. žmonių individualios ir (ar) kolektyvinės kūrybinės veiklos rezultate (pagal projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos „kultūra“ apibrėžimą), projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „ar joje dalyvaujantis“ siūlytina įrašyti žodžius „ar dalyvaujantis jos kūrime“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotės.

2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros įstaiga gali būti Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, jo filialas ar padalinys. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje filialus gali steigti ne tik Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, tačiau ir užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos. Kultūros komiteto 2024 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. 121-P-17 pateiktas argumentas, kad užsienio subjektų tikslas – jų pačių kultūros sklaida, o ne Lietuvos kultūros populiarinimas, ir kad šie subjektai yra kultūros vykdytojai, bet ne Lietuvos kultūros įgyvendintojai, niekaip nėra susijęs su projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtu „kultūros įstaigos“ sąvokos turiniu, pagal kurį kultūros įstaiga būtų laikoma juridinis asmuo, jo filialas ar padalinys, kurio pagrindinė veikla yra skirta teikti kultūros paslaugas (o ne populiarinti Lietuvos kultūrą ar įgyvendinti Lietuvos kultūrą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad kultūros įstaigomis įstatymo taikymo požiūriu turėtų būti laikomi ir užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė veikla yra skirta teikti kultūros paslaugas.

3. Pagal projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „kultūros įstaigos“ sąvokos apibrėžtį valstybės archyvas būtų laikomas kultūros įstaiga. Iš pačios sąvokos apibrėžties matyti, kad pagrindinis kultūros įstaigą nusakantis požymis yra tai, kad jos pagrindinė veikla turi būti susijusi su kultūros paslaugų teikimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą „archyvas“ yra „įstaiga ar jos struktūrinis padalinys arba kita sukauptų dokumentų saugojimo vieta“. Taigi, archyvo (tame tarpe ir valstybės archyvo) pagrindė paskirtis yra saugoti sukauptus dokumentus. Kelia abejonių, ar tokia veikla galėtų būti laikoma kultūros paslaugų teikimu, ir atitinkamai, ar tokią veiklą vykdantis valstybės archyvas galėtų būti laikomas kultūros įstaiga.

4. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūloma apibrėžti „regioninės kultūros politikos“ sąvoką ir nustatyti, kad tai nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės) kultūros politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena. Siūlomos sąvokos įtvirtinimas įstatyme ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos tik įstatyme vartojamos sąvokos. Įstatymo paskirtis nėra įvedinėti ir apibrėžti sąvokų, kurios gali atsirasti (o gali ir neatsirasti) įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Įstatymuose įvedant, apibrėžiant ir vartojant sąvoką, turi būti aiškus ne tik šios sąvokos turinys, tačiau ir jos paskirtis bei teisinė reikšmė visame įstatymo teisinio reguliavimo objekto kontekste. Antra, pats siūlomos sąvokos „regioninė kultūros politika“ apibrėžimas yra nelogiškas ir klaidinantis, nes nustato, kad regionine kultūros politika laikomas nacionalinio lygmens politikos formavimas. Logiška būtų manyti, kad regionine kultūros politika turėtų būti laikomas būtent regionų lygmens politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena. Trečia, nėra aišku, kodėl minint nacionalinio lygmens kultūros politikos formuojančias institucijas, nėra paminėta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, nes ji pagal projekto 6 straipsnio 4 dalį būtent ir yra pagrindinė valstybės institucija, formuojanti valstybės kultūros politiką, organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti jos įgyvendinimą.

Be to, pažymime, kad jeigu būtų pritarta siūlomam „regioninės kultūros politikos“ sąvokos ir jos apibrėžimo įtvirtinimui projekto 2 straipsnio 8 dalyje, projekto 6 straipsnio 1 dalyje Seimo ir Vyriausybės pavadinimai turėtų būti rašomi jau be žodžių „Lietuvos Respublikos“.

5. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros prioritetams ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti Strateginio valdymo įstatyme nustatyta tvarka rengiama nacionalinė darbotvarkė. Tačiau pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su paties Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad nacionalinės darbotvarkės rengiamos Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti.

6. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte po „fiziniai ir juridiniai asmenys“ įrašytini žodžiai „kitos organizacijos ar jų padaliniai“.

7. Projekto 9 straipsnyje 2 dalyje vietoj žodžių „Nacionalinių kultūros įstaigų savininko“ įrašytini žodžiai „Valstybės kaip nacionalinės kultūros įstaigos savininkės“.

8. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje turėtų būti pateikta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 4, o ne 3 dalį.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

I. Gaisrytė, tel. (0 5)  209 6376, e. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (0 5)  209 6356, e. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)  209 6055, el. p. [email protected]