AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 199, 1991, 1992 IR 200 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 26, 1331, 1632, 177, 210, 221, 224, 225, 2252, 237, 240, 2462, 259, 2591, 269, 320 IR 321 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI 1772 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26, 1331, 1632, 177, 210, 221, 224, 225, 2252, 237, 240, 2462, 259, 2591, 269, 320 ir 321 straipsnių pakeitimo bei 1772 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 33 ir 56 punktų nuostatas („33. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas, kovos su korupcija sustiprinimas“; „56. Didinsime biudžeto pajamas taikydami griežtas priemones šešėlinei ekonomikai mažinti. Ypatingą dėmesį skirsime kovai su kontrabanda, tuo tikslu peržiūrėsime teisės aktus, prireikus reformuosime atitinkamas valstybės įstaigas, sukursime veiksmingą pareigūnų skatinimo sistemą“) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228, 369 punktą („Tobulinti atsakomybės už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis teisinį reguliavimą – suderinti tarpusavyje administracinės ir baudžiamosios atsakomybės aspektus“).
1.2. Šiuo metu už kontrabandą (kaip ir už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą) numatyta tiek administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnis), tiek baudžiamoji atsakomybė (BK 199 straipsnis), kurios taikomos atsižvelgiant į gabenamų prekių vertę (iki 250 MGL – administracinė atsakomybė; nuo 250 MGL – baudžiamoji atsakomybė). Būtina pažymėti, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo, priklausomai nuo gabenamų prekių vertės, gali būti patraukiamas administracinėn atsakomybėn arba baudžiamojon atsakomybėn už sunkų nusikaltimą.
Pastebėtina, kad tokia teisinių atsakomybių disproporcija sunkiai pateisinama tiek vertinant per baudžiamosios teisės principų prizmę (proporcingumas, sistemingumas ir kt.), tiek praktiniu aspektu. Žinoma, kad praktikoje nemaža dalis kontrabandą gabenančių asmenų skaičiuoja gabenamų prekių vertę ir skaido krovinius, siekdami neviršyti 250 MGL vertės, taip apsidrausdami, kad kontrabandos sulaikymo atveju išvengs baudžiamosios atsakomybės.
1.3. Pabrėžtina, kad susiformavusi nevienoda, prieštaringa ir dažnai ydinga praktika taikant administracinę nuobaudą – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, konfiskavimą. Transporto priemonių vairuotojai dažnai kontrabandines prekes perveža ne asmeninėmis transporto priemonėmis, o priklausančiomis įmonėms, kuriose jie dirba. Neretai transporto priemonės konfiskuojamos, nors iš tikrųjų įmonės vadovai, kiti atsakingi darbuotojai negalėjo numatyti ar užkardyti transporto priemonės panaudojimo kontrabandinėms prekėms vežti.
Teismai, taikydami transporto priemonių konfiskavimą, vadovaujasi tik bendru principu, suformuluotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose, – transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti. Tačiau ši sąlyga traktuojama nevienodai ir prieštaringai, kaip ir proporcingumo principas ta prasme, kad ATPK straipsnio sankcijos ir (ar) gabentų konfiskuotinų prekių vertė keliskart (ar keliolika) mažesnės už automobilio vertę. Vadovaudamiesi ATPK 26 straipsniu teismai taiko ir ne pažeidėjams (transporto įmonėms ir t. t.) priklausančių transporto priemonių konfiskavimą. Pritaikius imperatyvius ATPK 269 straipsnio reikalavimus, šios transporto priemonės nuvežamos ir laikomos, kol galutinai išsprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. Dėl teisinio reguliavimo neužbaigtumo ir dėl jo pagrindu susiformavusios praktikos ne pažeidėjams priklausančių administraciniams teisės pažeidimams daryti panaudotų daiktų (ypač transporto priemonių) savininkų teisės administracinių teisės pažeidimų bylų procese dažnai lieka neapgintos.
Skirtingai nei ATPK, BK 72 straipsnis numato specialias sąlygas, kada leidžiamas kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimas, – jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, šiuo metu susidarė ydinga situacija – administracinio teisės pažeidimo (skirtingai nei nusikalstamos veikos) įrankiu ar priemone tapusio turto (transporto priemonės ir kt.) savininko teisės nėra tinkamai apgintos, o jo padėtis procese yra sunkesnė nei nusikalstamos veikos priemone tapusio turto savininko teisinė padėtis. Transporto priemonių savininkai patiria neproporcingai dideles, o kartais ir nepagrįstas išlaidas.
Įstatymų projektų tikslas – tobulinti atsakomybės už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis teisinį reglamentavimą:
1) suderinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybes už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, panaikinant sisteminius reglamentavimo trūkumus ir sugriežtinant teisinę atsakomybę;
2) užtikrinti, kad išplėtus baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą sritį, kriminalinę žvalgybą būtų galima atlikti, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą ar daromą nusikaltimą, numatytą BK 1991 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje;
3) užtikrinti daiktų (taip pat ir transporto priemonių), kurie tapo administracinio teisės pažeidimo įrankiu, objektu, savininkų teises administracinių teisės pažeidimų bylų procese – suderinti baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) ir administracinės nuobaudos (daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, konfiskavimo) taikymą. Taip būtų išvengiama situacijos, kai administracinio teisės pažeidimo įrankiu ar priemone tapusio turto savininko padėtis procese yra sunkesnė nei nusikalstamos veikos priemone tapusio turto savininko teisinė padėtis. Taip pat siūloma numatyti transporto priemonės grąžinimą jos savininkui, kai jis nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iki bylos išnagrinėjimo, jei tai nepakenks procesui, ir taip išvengti situacijos, kai transporto priemonės savininkas patiria neproporcingas išlaidas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, tel. (8 5) 266 2907, el. p. [email protected], Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, tel. (8 5) 266 2874, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
3.1. Šiuo metu konkuruojančios teisinės atsakomybės rūšys – administracinė ir baudžiamoji – yra neproporcingai viena nuo kitos nutolusios, nors veikos pavojingumas, didėjant gabenamų prekių vertei, turėtų proporcingai didėti.
Atsakomybę už kontrabandą reglamentuoja BK 199 straipsnis ir ATPK 210 straipsnis. Kontrabanda, kurios vertė neviršija 5 MGL, kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį ir užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. 5–50 MGL vertės kontrabanda kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį ir užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su konfiskavimu arba be jo. Kontrabanda, viršijanti 50 MGL, bet neviršijanti 250 MGL, kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį ir užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su konfiskavimu arba be jo. Didesnės vertės kontrabanda jau sukelia baudžiamąją atsakomybę ir kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnį, kurio sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
250 MGL vertė – ribinis dydis, lemiantis, ar taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė. Peržengus šią ribą, pažeidėjui taikomos drastiškai griežtesnės teisinės atsakomybės prievartos priemonės, nors pažeidėjo veikos pavojingumas gali būti beveik identiškas – 1 MGL ribose. Tokia teisinių atsakomybių disproporcija egzistuoja ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis atveju. Atsakomybė už šią veiką numatytą BK 1992 ir ATPK 1632 straipsniuose. Taip pat ir atsakomybės už neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą atveju – atsakomybė numatyta BK 200 ir ATPK 2093 straipsniuose.
3.2. Šiuo metu ATPK 177 ir 1772 straipsnių dispozicijos yra kolizinės BK 201 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad BK 201 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėtys (BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalys) siejamos su realizavimo tikslu, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 201 straipsnio 3 dalis) nėra siejama su tokiu tikslu ir numato privilegijuotą baudžiamąją atsakomybę. ATPK 177 ir 1772 straipsniuose yra įtvirtinti pardavimo ar kitokio realizavimo požymiai, kurie yra pavojingesni už tikslą realizuoti. Jei vien už tikslą realizuoti kyla baudžiamoji atsakomybė, manytina, kad už tokio tikslo materializavimąsi, t. y. realizavimą ar pardavimą, taip pat turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.
3.3. Šiuo metu ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostata leidžia už tam tikrus administracinius teisės pažeidimus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį (taip pat ir transporto priemones), nepriklausantį pažeidėjui nuosavybes teise, tačiau jo panaudotą pažeidimui padaryti, tačiau nenumato papildomų sąlygų tokio turto savininkų teisėms apginti, kaip tai yra BK 72 straipsnio 4 dalyje. ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų reikalavimą – padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Atsižvelgiant į išaugusius kontrabandos ir nelegalaus disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis mastus, į tai, kad dabartinės teisinės atsakomybės poveikio priemonės nebeįgyvendina nei bendrosios, nei specialiosios prevencijos funkcijų, o represinė funkcija nėra proporcinga šiomis veikomis padaromos žalos mastui, taip pat į tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas nėra sistemingas, o atotrūkis tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės nėra tolygus atitinkamų teisės pažeidimų pavojingumo skirtumui, Įstatymų projektais siūloma išplėsti ir diferencijuoti baudžiamosios atsakomybės sritį.
4.2. Įstatymų projektais siūloma sumažinti viršutinę kontrabandos (ir kitų Įstatymų projektuose minimų nusikaltimų) nusikaltimo MGL ribą nuo 250 MGL iki 150 MGL. Šiuo pakeitimu, ne tik sugriežtinama teisinė atsakomybė, bet ir sutrikdoma organizuotų kontrabandos grupuočių veikla, nes dažniausiai tiek kontrabandinių prekių vertė, tiek autotransporto priemonės ar slėptuvės, skirtos kontrabandai gabenti ir slėpti, įrengiamos stengiantis neviršyti 250 MGL dydžio ribos, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o labiausiai – terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir teistumo.
4.3. Siūloma BK 199, 1991, 1992, 200 straipsnių pažeidimą laikyti apysunkiu nusikaltimu, kai prekių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL. Ryškėja tendencijos, kad kontrabandą gabenantys fiziniai asmenys, siekdami sumažinti nuostolius dėl galimo sulaikymo ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, sumažina vežamos kontrabandos kiekius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis kontrabandininkų apskritai neviršija gabenamų prekių vertės, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, nes bijo terminuoto laisvės atėmimo bausmės, teistumo ir kitų baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonių. Taigi baudžiamoji atsakomybė – labiau atgrasanti ir efektyvesnė teisinės atsakomybės priemonė kontrabandos bylose nei administracinė atsakomybė. Kita vertus, dabartinė baudžiamosios atsakomybės riba, nuo kurios ji taikoma, – 250 MGL (32 500 Lt) – yra pakankamai didelė, kad asmenys iš vieno tokio krovinio gautų nemažą pelną, ir jiems apsimokėtų vežti vien kontrabandą, kurios vertė neviršija administracinės atsakomybės taikymo ribos. Manytina, kad išplėtus baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį ir pradėjus taikyti baudžiamąją atsakomybę ne nuo 250, o nuo 150 MGL (19 500 Lt), tai pasitarnautų kaip veiksminga prevencinė priemonė kovojant su kontrabanda. Be kita ko, šie pokyčiai užtikrintų tinkamą ir proporcingą teisinės atsakomybės įgyvendinimą.
4.4. Siūloma sistemingai suderinti straipsnių sankcijas. Atsižvelgiant į panašų BK 199 ir 1992 straipsniuose numatytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį (neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimą galima laikyti kontrabandos tęsiniu), nustatomos identiškos sankcijos už šias nusikalstamas veikas.
4.5. Atsižvelgiant į BK XXXI skyriaus sistemą ir proporcingumo principą, BK 200 straipsnio „Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos“ sankcijoje įtvirtinama alternatyvi baudos bausmė, kartu suvienodinamos ir BK 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių sankcijos.
4.6. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, numatant, kad kriminalinė žvalgybos tyrimą bus galima atlikti ir dėl apysunkių nusikaltimų, įtvirtintų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1991 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje.
4.7. Iš ATPK 177 ir 1772 straipsnių sudėčių siūloma pašalinti realizavimo ir pardavimo požymius, juos paliekant tik BK 201 straipsnio sudėtyje, taip pat šiuos straipsnius sujungti į vieną.
4.8. Siūloma ATPK 26 straipsnyje numatyti, kad gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, kurios buvo gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tai atitiktų BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas. Administraciniai teisės pažeidimai Lietuvos teisės sistemoje laikytini žemesnio pavojingumo laipsnio palyginus su nusikalstamomis veikomis. Todėl išlaikant proporcingumą ir diferencijuojant turto (daiktų ir pajamų) konfiskavimo griežtumo laipsnį administracinėje ir baudžiamojoje atsakomybėje siūlytina netaikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyto konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kai turto neįmanoma konfiskuoti) iš pažeidėjo instituto administracinėje atsakomybėje. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ATPK (skirtingai nei BK) daikto konfiskavimas gali būti taikomas, jei jis nustatytas straipsnio sankcijoje, gali būti tiek imperatyvus, tiek neprivalomas, administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausomas turtas yra atskirai išvardinti (BK bet kokio nusikalstamos veikos įrankio, priemonės ar rezultato konfiskavimas privalomas). Todėl akivaizdu, kad administracinėje atsakomybėje daikto konfiskavimas yra labiau ribojamas įstatymu. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, tiesioginis objektas dažniausiai paimami kodekso nustatyta tvarka pažeidimo užfiksavimo metu. Be to konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kai turto neįmanoma konfiskuoti) iš pažeidėjo instituto nustatymas administracinėje atsakomybėje neatitiktų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso operatyvumo principui.
4.9. ATPK 269 straipsnio 7 dalį siūloma papildyti nuostata, kad kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu ir iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks procesui. Savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Už šių reikalavimų nevykdymą siūloma nustatyti administracinę atsakomybę ATPK 1331 straipsnyje.
4.10. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 210 straipsnio 3 dalyje (projekte – 2 dalyje) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas (kontrabanda, kai prekių vertė yra iki 5 MGL) nagrinėja institucijos, o ne apylinkės teismai, projektu siūloma ir ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų (akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kai prekių vertė yra iki 2 MGL) nagrinėjimą priskirti institucijoms, o ne apylinkės teismams. Projektu taip pat siūloma pripažinti netekusiomis galios kai kurias neaktualias nebetaikomas teisės normas – 26 straipsnio 3 dalį, 321 straipsnio 2 dalį.
4.11. Kultūros ir Žemės ūkio ministerijų siūlymais (kuriems pritarta Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) 2013 m. spalio 29 d. ir 2013 m. lapkričio 12 d. pasitarimuose) patikslintos pareigūnų, turinčių teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, pareigybės, nustatytos ATPK 240 ir 2462 straipsniuose.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus:
1) bus sistemingai subalansuotos baudžiamoji ir administracinė atsakomybės kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamų prekių, neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo, turto konfiskavimo taikymo atvejais ir kt.;
2) pagerės kriminogeninė situacija, nes baudžiamosios atsakomybės išplėtimas taps veiksminga prevencine priemone kovojant su kontrabanda ir panašiomis nusikalstamomis veikomis;
3) bus tinkamai užtikrintos asmenų, kurių turtas kitų asmenų panaudotas administraciniams teisės pažeidimams daryti, teisės administracinių teisės pažeidimų bylų procese.
Išplėtus baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą ir susiaurinus administracinę, gali pailgėti dalies kontrabandos bylų tyrimo procesas ir atitinkamai padidėti teisėsaugos institucijų darbo krūvis. Kilus paminėtai situacijai ir įvertinus tai, kad bus supaprastintas administracinis procesas, turės būti organizacinėmis priemonėmis peržiūrimi ir perskirstomi žmogiškieji ištekliai.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai turės teigiamą prevencinę įtaką kovojant su kontrabanda, neteisėtu tabako gaminių gaminimu ir panašiomis nusikalstamomis veikomis ir visa tai leis pagerinti bendrą kriminogeninę situaciją Lietuvoje.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes turėtų sumažėti kontrabandos mastai ir pagyvėti legali akcizais apmokestinamų prekių apyvarta (pastebima tendencija, kad akcizinių prekių pardavimų mažėjimas yra tiesiogiai proporcingas kontrabandos lygio augimui), ūkio subjektai, kiti asmenys nepatirtų nepagrįstų ir (ar) neproporcingų išlaidų dėl jiems priklausančių transporto priemonių, panaudotų administraciniams teisės pažeidimams daryti, nuvežimo ir konfiskavimo.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
BK projektas teikiamas kompleksiškai kartu su ATPK 26, 1331, 1632, 177, 210, 221, 224, 225, 2252, 237, 240, 2462, 259, 2591, 269, 320 ir 321 straipsnių pakeitimo bei 1772 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės priimti ar keisti įgyvendinamųjų teisės aktų.
12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos
Šiam įstatymui įgyvendinti planuojama naudoti institucijoms skiriamus asignavimus, žmogiškuosius ir techninius išteklius.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymų projektus konsultuotasi su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „kontrabanda“, „administracinė ir baudžiamoji atsakomybė“, „Baudžiamasis kodeksas“, „turto konfiskavimas“, „transporto priemonė“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis