 |
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai El. p. [email protected]
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei El. p. [email protected]
Ministerijoms pagal sąrašą
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTŲ RENGIMĄ, APSKAITĄ IR KONTROLĘ
2016 m. lapkričio d. Nr. 4-01-
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. spalio 10 d. valstybinio audito Nr. VA-P-60-9-16 išvadą[1] (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita), atlikome šių teisės aktų antikorupcinius vertinimus:
1) Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimų Nr. 478 (toliau – Taisyklės);
2) Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 201;
3) Valstybės investicijų vertinimo kriterijų nustatymo ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 1K-256;
4) Sveikatos apsaugos srities valstybės investicijų projektų įgyvendinimo programų (investicijų projektų) planavimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1081 (toliau – Sveikatos apsaugos srities valstybės investicijų projektų tvarkos aprašas).
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad galiojančiame teisiniame reguliavime yra korupcijos rizikos veiksnių, kurie sudaro sąlygas valstybės biudžeto lėšas naudoti neracionaliai, sukuria papildomą administracinę naštą viešajame sektoriuje, neužtikrina atsakomybės už projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų nesilaikymą, neužtikrina informacijos sisteminimo ir viešinimo apie į tam tikras programas įtrauktus investicijų projektus, todėl, siekdami teisinį reguliavimą padaryti skaidrų ir objektyvų, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Dėl investicijų projektų atrankos kriterijų:
1.1. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad <...> nustatant atrankos kriterijus ir jų reikšmes, investicijų projektams vertinti rekomenduojama taikyti balų sistemą, kuri leistų palyginti planuojamus įgyvendinti investicijų projektus ir nustatyti vienų investicijų projektų pirmenybę prieš kitus investicijų projektus <...>. Manome, kad šio punkto nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi suteikia teisę valstybės politiką formuojančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms savo nuožiūra spręsti, kada taikyti ar netaikyti balų sistemą vertinant investicijų projektus. Nesant patvirtintos balų sistemos arba jai esant netobulai, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sudaromas prioritetinių projektų sąrašas, kaip nustatoma vieno projekto pirmenybė prieš kitus projektus (žr. Valstybės kontrolės ataskaitos 3 priedą). Siūlome tobulinti taisyklių nuostatas ir nustatyti, kad investicijų projektams vertinti būtų privaloma taikyti balų sistemą.
1.2. Nustatėme, kad nors dauguma valstybės politiką formuojančių valstybės institucijų ir įstaigų turi patvirtintus jų valdymo srities investicijų projektų atrankos kriterijus, tačiau dalis kriterijų yra nepakankamai objektyvūs ir išsamūs. Tai sudaro sąlygas investicijų projektų atrankos komisijoms nesilaikyti ministrų įsakymais patvirtintų projektų atrankos taisyklių, todėl į Valstybės investicijų programą įtraukiami mažiau balų surinkę investicijų projektai, ką patvirtina Valstybės kontrolės atliktas auditas. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos projektas „Specialaus autotransporto įkalintųjų konvojavimui įsigijimas“, surinkęs 10 balų finansavimą gavo, o 50 balų surinkęs projektas „Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pastatų Kaune rekonstravimas“, finansavimo negavo (žr. Valstybės kontrolės ataskaitos 3 priedą). Manome, kad dėl to, komisijų sprendimų priėmime mažėja skaidrumas.
1.3. Nustatėme, kad ministerijų patvirtinti investicijų projektų atrankos kriterijai gali sudaryti nevienodas sąlygas toje pačioje srityje veikiantiems subjektams. Pavyzdžiui, vienas iš Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities investicijų projektų atrankos kriterijų[2] numato, kad projektas gaus penkis balus, jeigu jis bus pateiktas įstaigos, kuri yra įdiegusi kokybės vadybos sistemą. Tačiau, STT atlikus apklausą paaiškėjo, kad vos tik kelios sveikatos priežiūros įstaigos turi įdiegtas kokybės vadybos sistemas, todėl jų teikiami projektai visuomet patenka į prioritetinių sąrašą. Esant tokioms sąlygoms, investicijų projektų atrankos komisijos priverstos nesilaikyti ministro įsakymu patvirtintų projektų atrankos taisyklių, kaip yra paminėta šios išvados 1.2 papunktyje.
1.4. Nustatėme, kad galiojantis teisinis reguliavimas kai kuriais atvejais nereglamentuoja investicijų projektų atrankos kriterijų reikšmių (balų) sumavimo. Pavyzdžiui, pagal Sveikatos apsaugos srities valstybės investicijų projektų tvarkos aprašo nuostatas ir ministro įsakymu patvirtintus projektų atrankos kriterijus nėra aišku, kiek maksimaliai balų gali surinkti vienas projektas, koks yra minimalus praeinamasis balas, kurio užtektų, kad projektas būtų įtrauktas į programą, kaip projektų atrankos komisijos priima sprendimą, kada keli projektai surenka vienodą balų skaičių. Nepakankamas teisinis reguliavimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.
2. Dėl nepakankamo informacijos viešinimo:
2.1. Nustatėme, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi projektų atrankos komisijų sudėtį bei komisijos darbo reglamentą, tačiau šių teisės aktų viešai nėra paskelbusi. Viešai nepaskelbus tokios informacijos visuomenei nėra aišku, iš kiek narių, iš kokių institucijų ar ministerijų skyrių sudaroma komisija, kokie reikalavimai keliami jos nariams, ar išspręstas galimo šališkumo ir interesų konflikto klausimas, ar komisijos nariai skiriami neribotam laikui, ar konkrečiai kadencijai, kokia nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir pan. Be to nėra viešinami komisijos posėdžių protokolai su priimtų sprendimų rezultatais. Manome, kad esant tokiai situacijai, kai ministerija neviešina investicijų projektų atrankos organizavimo proceso yra pažeidžiamas skaidrumo principas, nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte[3], todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome Sveikatos apsaugos ministerijai tobulinti investicijų projektų vertinimo tvarkos aprašą ir nustatyti:
- aiškius reikalavimus komisijos nariams;
- įtvirtinti komisijos narių kadencijas;
- viešai skelbti informaciją apie komisijų sudėtis, komisijų darbo reglamentus ir jų posėdžių protokolus.
2.2. Atlikdami antikorupcinį vertinimą peržiūrėjome Valstybės kontrolės ataskaitoje kritikos sulaukusių ministerijų (Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Žemės ūkio) interneto svetaines ir nustatėme, kad:
1. Ministerijų interneto svetainėse nėra susistemintos informacijos apie investicijų projektams skiriamą finansavimą.
2. Sudėtinga surasti informaciją apie skirto finansavimo dydžius ir finansavimą gavusius subjektus.
3. Nėra žinoma, kokio dydžio finansavimas tam pačiam subjektui buvo skirtas ankstesniais metais ir ar kitos ministerijos neskyrė finansavimo tam pačiam subjektui.
4. Paiešką reikia atlikti rankiniu būdu, kadangi nėra centralizuotos valstybės investicijų projektų informacinės duomenų bazės.
5. Ministerijų interneto svetainėse nėra skelbiamos investicijų projektų vykdymo ataskaitos, trumpi projektų aprašymai, todėl nėra aišku, ar tinkamai buvo panaudotos valstybės lėšos. Tais atvejais, kai informacija yra skelbiama, ji yra PDF ar kito formato, todėl ją sudėtinga analizuoti. Manome, kad viešojo sektoriaus informacija turi būti atviro formato, kuris sudarytų sąlygas rinkti, saugoti, analizuoti ir skleisti viešojo sektoriaus informaciją vartotojui efektyvesniu, patogesniu ir pigesniu būdu[4].
Kaip yra pažymėta Valstybės kontrolės ataskaitoje – šalies mastu susistemintos informacijos apie į tam tikras programas įtrauktus investicijų projektus, jų skaičių, planuotas ir panaudotas lėšas, projektų įgyvendinimo intensyvumą, įgyvendinimo terminus ir kt. neturi nė viena institucija. Manome, kad prie tinkamo valstybės investicijų projektų duomenų sisteminimo ir viešinimo galėtų prisidėti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano[5] 1.1.1 punkte nustatytos priemonės: „viešinti informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pajamas, išlaidas elektroninėje erdvėje per tam sukurtą informacinę sistemą“ įgyvendinimas. Būdami vieni iš minėtos priemonės vykdytojų 2015 m. spalio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 11 d. raštais (pridedama) pateikėme nuomonę ir pasiūlymus Finansų ministerijai dėl informacinės sistemos, skirtos informacijai apie valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, pajamų šaltinius, išlaidas ir lėšų gavėjus viešinti, galimos duomenų struktūros ir funkcionalumo.
3. Dėl administracinės naštos mažinimo
Atlikdami antikorupcinį vertinimą, atkreipėme dėmesį, į tai, kad mūsų vertinti teisės aktai nenustato minimalios sumos, skiriamos vienam valstybės investicijų projektui, dėl to, kaip yra pažymėjusi Valstybės kontrolė savo išvadoje, laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, patiriamos rengiant mažos vertės investicijų projektų dokumentus, vertintinos kaip administracinė našta viešajame sektoriuje, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritariame Valstybės kontrolės nuomonei, kad norint su kuo mažiau sąnaudų pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus, reikėtų atsisakyti mažos vertės investicijų projektų, o į Valstybės investicijų programą įtraukti tik stambius ir valstybei reikšmingus projektus. Siekdami mažinti administracinę naštą valstybiniame sektoriuje, siūlome tobulinti Taisyklių nuostatas ir nustatyti minimalią sumą skiriamą vienam investicijų projektui.
4. Dėl nepakankamos kontrolės užtikrinimo
Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad Finansų ministerija renka, apibendrina ir kaupia duomenis apie valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, naudojimą ir skelbia juos ministerijos interneto svetainėje. Tačiau, atlikę antikorupcinį vertinimą ir atsižvelgdami į Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktas pastabas nustatėme, kad esamas teisinis reguliavimas nepakankamai užtikrina valstybės investicijų projektuose numatytų rodiklių kontrolės, nes:
1. Nenustatyti apribojimai perleisti turtą po investicijų.
2. Nustačius projekto finansavimo sutarties sąlygų neatitikimų, negresia finansinė atsakomybė.
3. Asignavimų valdytojai valstybės biudžeto lėšas naudoja valstybės kapitalo investicijoms neparengę investicijų projektų ir neįtraukę jų į Valstybės investicijų programą.
4. Finansų ministerijoje nekaupiama išsami ir susisteminta informacija apie visoms investicijoms panaudotas lėšas, todėl vieno ūkio subjekto tam pačiam investiciniam projektui finansavimas gali būti skirtas iš kelių ministerijų.
Nepakankamas kontrolės užtikrinimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome Finansų ministerijai tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės kapitalo investicijų planavimą, naudojimą, apskaitą ir kontrolę.
Prašome Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, atsakymą paskelbti per TAIS ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Valerij Keldanovič, tel. (8 706) 62 750, el. p. [email protected]