 |
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai El. p. [email protected]
VĮ „Regitra“ El. p. regitra@regitra.lt
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL Vį „regitrA“ veiklą (vairuotojų ir transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojų egzaminavimas, valstybinio numerio ženklų išdavimas) reglamentuojančių teisės aktų
|
|
2016 m. lapkričio 29 d. Nr. 4-01-8807
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome VĮ „Regitra“ veiklą (susijusią su vairuotojų ir transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojų egzaminavimu, valstybinio numerio ženklų išdavimu ir kt.) reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą[1].
Atlikus minėtų teisės aktų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jų nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau dalis minėtų teisės aktų nuostatų gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai, be to jos nepakankamai reglamentuoja tam tikrų procedūrų įgyvendinimą ir / ar sprendimų priėmimą, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami aukščiau minėtų teisės aktų teisinio aiškumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Vairuotojų egzaminavimo aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 (su pakeitimais):
1.1. Pagal Vairuotojų egzaminavimo aprašo 16 punkto nuostatas, teorijos egzamino metu tikrinamos ir vertinamos egzaminuojamojo teorinės žinios, atsižvelgiant į tai, kokios (-ių) kategorijos (-ų) TP jis siekia įgyti arba susigrąžinti teisę vairuoti. Pagal Vairuotojų egzaminavimo aprašo 20 punkto nuostatas, testą sudaro 30 bendrųjų klausimų ir po 5 specifinius klausimus pagal transporto priemonių kategorijas. Pagal Vairuotojų egzaminavimo aprašo 24 punkto nuostatas, teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.
Taigi, tuo atveju, jeigu egzaminuojamas asmuo tuo pačiu metu siekia įgyti teisę vairuoti kelias transporto priemonių kategorijas, teorijos egzaminą sudaro 30 bendrųjų klausimų ir atitinkamai pridedama po 5 specialiuosius klausimus pagal transporto priemonių kategorijas. Tačiau iš Vairuotojų egzaminavimo aprašo lieka neaišku, ar asmuo, išlaikęs teorijos egzaminą ir per metus (kol galioja teigiamas teorijos egzaminas) sumanęs įgyti teisę vairuoti kitas transporto priemonių kategorijas, pakartotinai būtų egzaminuojamas ir dėl bendrųjų klausimų, ar būtų egzaminuojamas tik dėl papildomų 5 specifinių klausimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vairuotojų egzaminavimo aprašo 19 punkto nuostatas teorijos egzamino klausimai rengiami ir keičiami atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą ir transporto priemonių techninę raidą. Tuo atveju, jeigu šie veiksniai ir teorijos egzamino klausimai per metus yra nepasikeitę, tačiau per minimą laikotarpį siekiantysis įgyti kitų transporto priemonių kategorijas asmuo yra egzaminuojamas ne tik specialiaisiais, bet ir bendraisiais klausimais[2], manytume, kad yra svarstytinas šių Vairuotojų egzaminavimo aprašo nuostatų tikslingumas (egzaminą laikantis asmuo nepagrįstai pakartotinai egzaminuojamas) ir socialinis teisingumas (egzaminą laikantis asmuo turi susimokėti už visą teorijos egzaminą).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume apsvarstyti Vairuotojų egzaminavimo aprašo tobulinimo tikslingumą.
1.2. Vairuotojų egzaminavimo aprašo 34 punktas nustato, kad praktikos egzamino metu transporto priemonėje gali būti tik egzaminuojamasis, egzaminuotojas, vertėjas ir, jei reikia, asmuo, kompetentingas stebėti ir prižiūrėti egzaminuotojo darbą, kad būtų užtikrintas teisingas ir nuoseklus vertinimas. Praktikos egzaminą gali stebėti egzaminuojamąjį mokęs vairavimo instruktorius, jei tam neprieštarauja egzaminuojamasis.
Iš minėtų nuostatų neaišku, kokiu būdu egzaminuojamąjį mokęs vairavimo instruktorius gali stebėti praktikos egzaminą: ar vis tik jis gali būti egzamino metu naudojamojoje transporto priemonėje; ar kitoje (pavyzdžiui, važiuojančioje paskui egzamino metu naudojamą transporto priemonę) transporto priemonėje; ar egzaminą gali stebėti kitais būdais ir / ar priemonėmis), todėl, siekdami išvengti dviprasmiškumų, siūlytume apsvarstyti minėtų Vairuotojų egzaminavimo aprašo nuostatų sukonkretinimo tikslingumą.
2. Dėl Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašas), patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31 (su pakeitimais):
2.1. Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 9 punktas nustato, kad egzaminuotojas prieš egzaminą privalo įsitikinti, ar veikia ir įrašinėja (vaizdo ir garso fiksavimo) įranga – t. y. ar dega įrangos sisteminio bloko lemputės REC, SD1, SD2 ir kamerų fiksuojamas vaizdas monitoriuje, jeigu jis įrengtas. Jeigu nustatoma, kad įranga neveikia tinkamai ar kyla įtarimų, kad vaizdo kameros nesureguliuotos, egzaminuotojas turi nedelsiant pranešti įgaliotam padalinio darbuotojui ar padalinio vadovams, kurie apie tai pažymi žurnale ir imtis reikiamų veiksmų įrangai sutvarkyti. Pagal Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 8 punkto nuostatas, įgaliotas darbuotojas turi ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę patikrinti įrangos veikimą ir kamerų fiksuojamo vaizdo aprėpties atitiktį reikalavimams, nustatytiems Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 5 punkte.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiomis nurodytomis Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo nuostatomis gali būti neužtikrinamas tinkamas vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimas vairavimo egzaminų metu, kadangi egzaminuotojas gali nevykdyti pareigos pranešti apie įrangos gedimą arba netinkamą veikimą (ypatingai tais atvejais, kada neįrengtas kamerų fiksuojamą vaizdą rodantis monitorius). Šiuo atveju, tokie veiksmai galimi iki momento, kada įgaliotas padalinio darbuotojas, įgyvendindamas Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 8 punkto nuostatas, nuspręs patikrinti įrangos veikimą (t. y. iki 1 savaitės laikotarpio).
2.2. Nei Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašas, nei kiti teisės aktai (pavyzdžiui, Vairuotojų egzaminavimo aprašas) nereglamentuoja, kaip turėtų būti sprendžiama situacija (pavyzdžiui, užskaitomi ar anuliuojami egzaminų rezultatai), jeigu įranga sugenda egzamino metu arba vėliau nustatoma, kad egzamino metu įranga neveikė arba veikė netinkamai.
2.3. Pagal Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 16 punktą, praktikos egzamino duomenys įrašomi į įrangos atminties kortelę ir gali būti pateikiami (pagal pareikalavimą) įranga užfiksuotus duomenis tvarkyti įgaliotiems asmenims. Pagal Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 21 punktą, duomenys gali būti saugomi ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip 1 metus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
2.3.1. Neaišku, kokie veiksniai ar aplinkybės lemia, kad praktikos egzamino duomenys gali būti saugomi trumpiau negu 1 metus nuo įrašymo dienos (pavyzdžiui, po 14 kalendorinių dienų būti ištrinami);
2.3.2. Neaišku, ar įgyvendinant Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 18 punktą įrangos duomenys visais atvejais turi būti pateikiami įranga užfiksuotus duomenis tvarkyti įgaliotiems asmenims, ar tik tais atvejais, kada šie asmenys tokių duomenų pareikalauja (jeigu taip, neaišku, kokie tai gali būti atvejai);
2.3.3. Nors Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 18 punkto nuostatos (pagal kurias įrangos duomenys gali būti pateikiami įranga užfiksuotus duomenis tvarkyti įgaliotiems asmenims) gali būti siejamos su vaizdo ir garso duomenų įrašymo įrangos naudojimo praktinių egzaminų metu ir kitų teisės aktais nustatytų reikalavimu kontrolės funkcijų įgyvendinimu, Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašas dėl tokių funkcijų vykdymo vienareikšmiškai nenustato jokių konkrečių procedūrų ar reikalavimų (pavyzdžiui, kad konkretūs įranga užfiksuotus duomenis tvarkyti įgalioti asmenys privalo (nuolat arba periodiškai) kontroliuoti egzaminuotojų elgesį egzaminų metu ir kitų pareigų vykdymą ar pan.).
2.4. Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 14 punktas nustato, kad egzaminuojamajam, pateikus prašymą raštu, leidžiama asmeniškai peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą (kopiją) su įmonės padalinio atstovu suderintu laiku, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino laikymo. Įrašo kopija egzaminuojamajam neteikiama, o 21 punktas nustato, kad įmonės padalinių kompiuteriuose šio Aprašo 14 punkte numatytais atvejais įrašo kopija saugoma ne ilgiau kaip 3 darbo dienas nuo duomenų įrašymo.
Pagal Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 16 punkto nuostatas, praktikos egzamino duomenys įrašomi į egzaminavimo automobilyje įrengtos įrangos atminties kortelę. Kai minėta kortelė prisipildo duomenų, jie ištrinami automatiškai naujus duomenis įrašant vietoj seniausiųjų. Specialiųjų tyrimų tarnyba neturi informacijos, kokį laikotarpį egzaminavimo automobiliuose naudojama įranga užtikrina įrašytų įrašų egzistavimą, tačiau, jeigu įrašas gali būti išsaugojamas (kol vietoj jo neįrašomas naujas) trumpiau negu pagal teisės aktus užtikrinama egzaminuojamojo teisė skųstis dėl VĮ „Regitros“ darbuotojų (egzaminuotojo, generalinio direktoriaus, Apeliacinės komisijos) veiklos ir sprendimų, manytume, kad svarstytinas šių nuostatų tikslingumas: labiausiai tikėtina, kad egzaminuojamas asmuo dėl įrašo peržiūros gali kreiptis tik dėl netinkamo (arba ginčytino) egzaminuotojo elgesio. Šiuo atveju minėtos Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo nuostatos egzaminuojamam asmeniui ne tik nesuteikia galimybės tinkamai užtikrinti savo galimai teisėtus interesus, bet netgi gali pabloginti sąlygas tokių interesų apgynimui tuo atveju, jeigu VĮ „Regitra“ naudojama įranga neužtikrina įrašų išsaugojimo laikotarpį, kuris būtinas norint užtikrinti asmenų teisę apskųsti VĮ „Regitra“ darbuotojų veiksmus.
Kitą vertus, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas galime daryti prielaidą, kad aukščiau šioje pastaboje aprašytuoju atveju minėtos Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo nuostatos gali sudaryti paskatas VĮ „Regitra“ darbuotojų piktnaudžiavimams, kadangi net neteisėto elgesio (pavyzdžiui, egzaminuotojo piktnaudžiavimo) atveju galimai tokią veiką įrodantys duomenys gali būti neišsaugojami.
2.5. Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 19 punktas nustato, kad duomenys kopijuojami išimant atminties kortelę iš egzaminavimo automobilyje esančios įrangos ir perkeliami į kompiuterį ar į elektroninę informacijos laikmeną.
Šiuo atveju lieka neaišku, ar nukopijavus duomenis, jie lieka egzaminavimo automobilyje esančioje įrangoje ar jos atminties kortelėje (tai svarbu, nes įgyvendinus Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašo 14 ir 21 punktų nuostatas (t. y. egzaminuojamajam pateikus prašymą raštu) įrašo kopija saugoma ne ilgiau kaip 3 darbo dienas), todėl tuo atveju, jeigu įrangoje duomenų nelieka, egzaminuojamojo teisėtų interesų gynybos galimybės ginčo atžvilgiu gali būti apribotos.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo aprašą tobulinti.
3. Dėl Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašo (toliau – Reikalavimų egzaminuotojams aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1V-516 (su pakeitimais):
3.1. Reikalavimų egzaminuotojams aprašo 3.2 punktas nustato, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai, kuriems suteikiami įgaliojimai egzaminuoti asmenis, siekiančius gauti ar susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, turi būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau nei minėtame apraše, nei Įstatyme[3] neatskleidžiama minėtos sąvokos prasmė. Tuo atveju, jeigu minėta sąvoka susijusi su Reikalavimų egzaminuotojams aprašo 6.1 punkte nustatytomis aplinkybėmis (kad egzaminuotojais negali būti asmenys, kuriems yra arba per pastaruosius trejus metus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones), siūlytume Reikalavimų egzaminuotojams apraše taip ir nurodyti.
3.2. Reikalavimų egzaminuotojams aprašo 4 punktas nustato, kad egzaminuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai egzaminuoti kitos nei B kategorijos transporto priemonių vairuotojus, privalo turėti teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kuriomis egzaminuoti suteikiami įgaliojimai, ir ne mažesnę kaip 3 metų B kategorijos transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojo patirtį arba ne mažesnę kaip 5 metų tos kategorijos transporto priemonių, kuriomis egzaminuoti suteikiami įgaliojimai, vairavimo patirtį.
Taigi, formaliai vertinant, net ir ką tik įgijęs teisę vairuoti kitos negu B kategorijos transporto priemonę, tačiau turėdamas tik B kategorijos transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojo patirtį, asmuo galėtų būti ką tik įgytos kategorijos transporto priemonių vairuotojų egzaminuotoju.
Mūsų nuomone, tokia situacija svarstytina tuo aspektu, kad neturėdamas atitinkamos kategorijos transporto priemonės vairavimo patirties egzaminuotojas, įgyvendindamas Reikalavimų egzaminuotojams aprašo 9 punkto nuostatas (nustatančias, kad egzaminuotojo kompetencija turi būti pakankama atitinkamos kategorijos transporto priemonių vairuotojo veiksmams įvertinti), gali neturėti pakankamos kompetencijos objektyviam vairuotojo veiksmų įvertinimui.
3.3. Pagal Reikalavimų egzaminuotojams aprašo 6.2 papunkčio nuostatas, egzaminuotojais negali būti asmenys, dirbantys vairuotojų mokytojais arba vairavimo instruktoriais vairavimo mokyklose.
Mūsų nuomone, šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad vairuotojų egzaminuotojų sprendimai būtų nešališki ir objektyvūs (pavyzdžiui, kad asmenį vairuoti mokęs asmuo negalėtų jo egzaminuoti), tačiau tam tikrais atvejais šios nuostatos gali būti nepakankamos, kadangi pagal Reikalavimų egzaminuotojams aprašo 6.2 nuostatas nedraudžiama, kad vairuotoją egzaminuotų kitas su vairavimo mokykla susijęs, tačiau vairuotojų mokytoju arba vairavimo instruktoriumi nesantis asmuo (pavyzdžiui, vairavimo mokyklos savininkas). Tokia situacija, mūsų nuomone, sudaro sąlygas egzaminuotojų piktnaudžiavimams ir interesų konfliktui.
4. Dėl Registravimosi laikyti egzaminą tvarkos aprašo (toliau – Registravimosi tvarka), patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-152 (su pakeitimais)[4]:
4.1. Registravimosi tvarkos 2 punktas nustato, kad asmuo registruotis (pakeisti egzamino datą ir laiką) gali internetu, telefonu arba asmeniškai atvykęs į VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą.
Minėtomis nuostatomis tik atskleidžiami registravimosi į egzaminus būdai, tačiau nei iš Registravimosi tvarkos, nei iš kitų teisės aktų lieka neaišku, kokia tvarka ir / ar priemonėmis registracijai pateikti duomenys apdorojami ir nustatomos laisvos egzamino laikymo datos ir laikas: galima manyti, kad bent jau registruojant telefonu arba asmenims asmeniškai atvykus į VĮ „Regitra“, duomenų įvedimo į duomenų bazes (ar kitas Vį „Regitra“ naudojamas programas) ir informacijos apie laisvas egzaminų laikymo dienas ir laiką pateikimo asmenims funkcijas fiziškai atlieka VĮ „Regitra“ darbuotojai. Neatmetama prielaida, kad tokie asmenys tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kaip matyti iš Specialiųjų tyrimų tarnybai persiųsto skundo (apibendrintai aprašyto šio puslapio 5 išnašoje) – siekiant pasipelnyti) gali piktnaudžiauti ir užsiregistravusiems asmenims nesuteikti visos objektyvios informacijos apie laisvas egzaminų datas ir laikus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume apsvarstyti galimybes tobulinti Registravimosi tvarkos nuostatas arba VĮ „Regitra“ darbuotojų veiklos skaidrumą užtikrinti kitomis organizacinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, sustiprinant VĮ „Regitra“ darbuotojų kontrolę).
4.2. Registravimosi tvarkos 7 ir 16 punktai nustato, kad neišlaikę teorijos ar praktikos egzamino asmenys gali registruotis vėl laikyti egzaminą ne anksčiau kaip po 7 kalendorinių dienų nuo egzamino laikymo dienos, o 14 punkte numatyta, kad nustatytu laiku neatvykę ar 24 valandas iki numatytos praktikos egzamino pradžios nepranešę apie neatvykimą asmenys gali būti registruojami laikyti egzaminą ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų nuo neatvykimo į egzaminą dienos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtose nuostatose vartojamos formuluotės „gali registruotis vėl laikyti egzaminą ne anksčiau kaip po 7 kalendorinių dienų nuo egzamino laikymo dienos“ ir „gali būti registruojami laikyti egzaminą ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų nuo neatvykimo į egzaminą dienos“ gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai (pavyzdžiui, arba, kad pati registracija galima tik praėjus nustatytam terminui; arba, kad praėjus nustatytam terminui asmeniui gali būti paskiriama egzamino laikymo data), todėl siūlytume apsvarstyti jų tikslinimo tikslingumą.
4.3. Registravimosi tvarkos 15 punktas nustato, kad pirmą kartą praktikos egzaminą laikantiems asmenims suteikiama pirmenybė laikančiųjų pakartotinai atžvilgiu.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Registravimosi tvarka neatskleidžia, kaip šios nuostatos turėtų būti įgyvendinamos. Tuo atveju, jeigu VĮ „Regitra“ naudojamos duomenų bazės (ar kitos VĮ „Regitra“ naudojamos programos), įvedus asmens registravimosi duomenis, automatiškai neidentifikuoja ir nepateikia informacijos apie Registravimosi tvarkos 7, 14 ir 16 punktų nuostatas atitinkančias laisvas egzaminų datas ir laikus (t. y., kad asmuo pakartotinai užsiregistravo laikyti egzaminą), o šias funkcijas VĮ „Regitra“ darbuotojai atlieka patys, todėl minėtas Registravimosi tvarkos nuostatas galima taikyti nevienodai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
5. Dėl Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių (toliau – Vardinių numerių ženklų taisyklės), patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-30:
5.1. Vardinių numerių ženklų taisyklių 6 punktas nustato, kad užrašo vardiniame valstybinio numerio ženkle priimtinumą patvirtina ir leidimą tokio numerio pagaminimui duoda VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta Vardinių numerių išdavimo komisija (toliau – Komisija).
Atkreiptinas dėmesys, kad Vardinių numerių ženklų taisyklės iš esmės nereglamentuoja Komisijos veiklos klausimų[5], pavyzdžiui, neaišku, kiek asmenų sudaro (skiriami) į Komisiją, ar Komisijos nariams taikomi kokie nors kvalifikaciniai reikalavimai[6], kaip Komisijoje priimami sprendimai (koks privalomas Komisijos narių skaičiaus dalyvavimas, kad sprendimas būtų laikomas teisėtu; kaip elgiamasi[7], kai Komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai) ir pan.
Siekdami teisinio aiškumo, siūlytume apsvarstyti Vardinių numerių ženklų taisyklių tobulinimo, konkretinant Komisijos veiklos reglamentavimą tikslingumą.
5.2. Vardinių numerių ženklų taisyklių 15 punktas numato, kad šiose taisyklėse nenumatytais vardinių VNŽ rezervavimo ir išdavimo klausimais sprendimą priima Vardinių numerių išdavimo komisija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nors pagal minėtą punktą nenumatytais atvejais sprendimą ir priima kolegialus organas (Komisija), tačiau neužtikrinama, kad iš esmės tais pačiais klausimais Komisija priims savo pobūdžiu tapačius sprendimus (ypatingai atvejais, kada sprendimą priiminės kitos sudėties Komisija). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Komisijos priimti sprendimai periodiškai turėtų būti apibendrinami ir teikiami pasiūlymai teisės aktų tobulinimui, atsižvelgiant į Komisijos praktinėje veikloje pasitaikiusias situacijas dėl nenumatytų atvejų sprendimo.
6. Dėl Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Laikinųjų ženklų naudojimo aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 (su pakeitimais):
6.1. Laikinųjų ženklų naudojimo aprašo II skyriuje reglamentuojama pareiškėjų prašymų sudaryti sutartį ir (ar) išduoti laikinuosius numerio ženklus nagrinėjimo tvarka, o 11 punkte nustatyta, kad pareiškėjų prašymai išnagrinėjami per 5 darbo dienas, o išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimamas sprendimas tenkinti arba atsisakyti tenkinti prašymą.
Iš minėtų Laikinųjų ženklų naudojimo aprašo nuostatų neaišku, dėl kokių priežasčių vienais atvejais gali būti atsisakoma tenkinti, o kuriais atvejais privalo būti tenkinami pareiškėjų prašymai. Nors pagal Aprašo 24 punktą VĮ „Regitra“ priimti sprendimai atsisakyti tenkinti prašymą gali būti skundžiami VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui, o VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus sprendimai – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, Laikinųjų ženklų naudojimo aprašu ar kitu teisės aktu, neatskleidus atvejų (ar jų kriterijų), kada VĮ „Regitra“ turi teisę ar privalo priimti sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą, neužtikrinamas teisinio reglamentavimo aiškumas (pavyzdžiui, neaišku, kuo vadovaudamasis teismas (nagrinėdamas skundą dėl VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus sprendimo netenkinti ūkio subjekto prašymo) spręstų dėl prašymo netenkinimo pagrįstumo).
6.2. Nors pagal Laikinųjų ženklų naudojimo aprašo 3 ir 18 punkto nuostatas ūkio subjektams imperatyvinėmis nuostatomis yra nustatoma nemažai reikalavimų ir draudimų dėl laikinųjų numerio ženklų naudojimo (pavyzdžiui, kad laikinuosius numerio ženklus galima naudoti tik nustatytais tikslais; kad draudžiama laikinaisiais numerio ženklais paženklintas transporto priemones naudoti komerciniais (kroviniams ar keleiviams vežti), asmeniniais ir kitokiais nei nustatyta tikslais, parduoti ar kitaip perleisti laikinųjų numerio ženklų kitiems asmenims; kad laikinuosius numerio ženklus naudoti ketinantis ūkio subjektas ar jo darbuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė, kurią ketinama ženklinti laikinaisiais numerio ženklais, yra techniškai tvarkinga ir kt.), iš Laikinųjų ženklų naudojimo aprašo neaišku, kaip ir kokiais būdais užtikrinamas šių reikalavimų įgyvendinimas ir / ar nepiktnaudžiaujama šia teise, kokie padariniai kiltų, jeigu šie reikalavimai būtų pažeisti (pavyzdžiui, iš eismo priežiūros funkcijas vykdančių asmenų būtų gaunama informacija apie tokių reikalavimų pažeidimus). Tuo atveju, jeigu Laikinųjų ženklų naudojimo aprašo reikalavimų pažeidimai gali būti susiję su 6.1 pastaboje nurodytų sprendimų (netenkinti prašymo dėl laikinųjų ženklų išdavimo) priėmimu, Laikinųjų ženklų naudojimo apraše siūlytume tai atskleisti.
7. Dėl Valstybinio numerio ženklų rezervavimo taisyklių, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-64, 22 punkto nuostatų:
Valstybinio numerio ženklų rezervavimo taisyklių 22 punktas nustato, kad šiose taisyklėse nenumatytais atvejais numerio ženklų rezervavimo klausimus sprendžia VĮ „Regitra“ filialo vadovas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis nuostatomis neužtikrinama, kad Valstybinio numerio ženklų rezervavimo taisyklėse nenumatytais, tačiau iš esmės tais pačiais klausimais VĮ „Regitra“ filialų vadovai priims savo pobūdžiu tapačius sprendimus. Be to, neatmetama prielaida, kad minėtomis nuostatomis suteikiama diskrecijos teise VĮ „Regitra“ filialų vadovai gali piktnaudžiauti. Atsižvelgdami į 6.2 pastabą, manytume, kad siekiant užtikrinti VĮ „Regitra“ filialų vadovų priimtų sprendimų skaidrumą ir vieningą VĮ „Regitra“ filialų veiklos praktiką, vadovaujantis Valstybinio numerio ženklų rezervavimo taisyklių 22 punktu, priimti sprendimai periodiškai turėtų būti apibendrinami ir teikiami pasiūlymai teisės aktų tobulinimui, arba (atsižvelgiant į VĮ „Regitra“ filialų praktinėje veikloje pasitaikiusias nenumatytas situacijas) patvirtinamos rekomendacijos ar elgesio gairės.
8. Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Registravimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (su pakeitimais), 16 punkto nuostatų įgyvendinimo:
Registravimo taisyklių 16 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje akredituotų ir reziduojančių atstovybių, Europos Sąjungos įstaigų, atstovybių narių ar Europos Sąjungos įstaigų narių, turinčių Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento išduotus galiojančius „A“ ir „B“ kategorijos akreditacijos pažymėjimus vardu registruojamoms transporto priemonėms registracijos numeris skiriamas užsienio reikalų ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, o registruojant kitas transporto priemones registracijos numeris skiriamas VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu pavirtinto teisės akto, kuris reglamentuotų paprastųjų valstybinio numerio ženklų (nepriskirtų vardiniams ir rezervuojamiems) skyrimo tvarkos ir / ar principų, taikomų bendrąja tvarka registruojamoms transporto priemonėmis, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Neatmetamos situacijos, kai susitarus (už neteisėtą atlygį) su VĮ „Regitra“ padalinių darbuotojais iš turimų valstybinio numerio ženklų galima pasirinkti norimą raidžių ir skaičių derinį.
Siekdami, kad būtų išvengta tokių antikorupciniu požiūriu ydingų apraiškų, siūlytume teisės aktais atskleisti, kokia tvarka ir eiliškumu valstybinio numerio ženklai paskiriami registruojamoms transporto priemonėms, pavyzdžiui, nustatyti, kad valstybinio numerio ženklai iš turimos serijos skiriami atsižvelgiant į registruojamų transporto priemonių eilę. Tuo atveju, jeigu transporto priemonę registruojantiems asmenims gali būti suteikiama galimybė pasirinkti raidžių ir skaičių valstybinio numerio ženkluose derinį, siūlytume nustatyti ir tokią asmenų teisę ir tvarką kaip tokią teisę turėtų įgyvendinti VĮ „Regitra“ padalinių darbuotojai.
Prašome per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktas pastabas. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS) ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]