Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme įtvirtinti subjektą – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau –Komitetas), kuris vykdytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) ir jos Fakultatytvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. Siūlomas reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.

Visų pirma, pažymėtina, kad projektu iš esmės nėra nustatomi Komiteto veiklos teisiniai pagrindai, kaip tai nurodoma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo visiškai nėra aiškus Komiteto teisinis statusas: ar Komitetas yra juridinis asmuo (jeigu yra, tai kas yra Komiteto steigėjas, kokia jo teisinė forma), koks yra Komiteto narių skaičius, kokia jų įgaliojimų trukmė, kaip yra organizuojamas Komiteto darbas, ar jis turi aptarnaujantį personalą (administraciją), ar ne ir pan. Nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekspertų darbui komitete apmokėti, iš paties projekto nuostatų Komiteto veiklos pobūdis nėra aiškus – ar Komiteto nariai savo funkcijas atliks atlygintinai, ar visuomeniniais pagrindais. Kelia abejonių, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 1993 metų gruodžio 20 d. rezoliucija patvirtintus ir projekto aiškinamajame rašte nurodytus Principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu (Paryžiaus principus), Konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią esminės subjekto veiklos sąlygos turi būti nustatytos įstatymu.

Pažymėtina, kad remiantis Paryžiaus principų nuostatomis, siekiant užtikrinti nacionalinės institucijos nepriklausomumą, nacionaliniame teisės akte turi būti nustatyta nacionalinės institucijos sudarymo tvarka, nacionalinės institucijos narių įgaliojimų trukmė; nacionalinė institucija turi turėti atitinkamą infrastruktūrą ir pakankamus finansinius išteklius; neturi būti vykdoma nacionalinės institucijos finansinė kontrolė ir pan. Pažymėtina, kad nors nei Paryžiaus principuose, nei Rekomendacijose nėra nurodoma, kokio lygmens nacionalinės teisės akte tai turi būti nustatyta, atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną manome, kad pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios Komiteto teisinį statusą ir jo veiklą, turi būti nustatytos įstatyme.

Antra, kaip matyti iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio nuostatų, Lietuvai, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio 2 dalį, yra rekomenduojama sukurti nepriklausomą struktūrą, atitinkančią Paryžiaus principus, nes Neįgaliųjų reikalų taryba, paskirta vykdyti nepriklausomą Konvencijos kontrolę, yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (Rekomendacijų 67 punkto b papunktis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau iš siūlomo reguliavimo Komiteto ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tarpusavio santykis nėra aiškus.

Trečia, iš Rekomendacijų 68 punkto b papunkčio būtų galima suprasti, kad Lietuvai yra siūloma atsisakyti Neįgaliųjų reikalų tarybos ir įsteigti naują nepriklausomą instituciją. Kaip matyti iš kartu teikiamo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-442, juo nesiūloma naikinti Neįgaliųjų reikalų tarybos, reglamentuojamos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 17 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad tiek projektu siūlomo Komiteto, tiek Neįgaliųjų reikalų tarybos sudarymo principai bei funkcijos yra panašios, nėra aiškus šių institucijų tarpusavio santykis.

Ketvirta, svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomos nuostatos yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimui yra priimtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, todėl manytina, kad šiame įstatyme galėtų būti įtvirtinti subjektai, vykdantys Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.

3. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 2 dalis, kadangi neįgaliųjų organizacijos yra priskiriamos prie nevyriausybinių organizacijų.

4. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹straipsnio 3 dalis, kadangi sprendimų priėmimo tvarka paprastai nurodoma darbo reglamente, bet ne nuostatuose.

5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje ir centre.

6. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

7. Iš projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aišku, kokius teisės aktus turės priimti Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lygių galimybių kontrolierius, tiek jo tarnyba yra nepriklausomi nuo Vyriausybės.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas veiks prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas nustato Seimo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai, kartu turėtų būti keičiami ir minėti nuostatai.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis

L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]