image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

 

Lietuvos Respublikos Seimo                                                    

Aplinkos apsaugos komitetui

 

Antikorupcijos komisijai

 

Kopija

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai                                                 

 

E. pristatymo informacinė sistema

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL miškų įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-402

 

2021 m. gegužės  6  d. Nr. 4-01-3492

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į teisės akto projekto svarbą su miškų ūkiu susijusiai visuomeninių santykių sričiai, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-402 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomi socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijai, kurių pagrindu ūkio subjektams būtų suteikiama pirmumo teisė dalyvauti aukcionuose ir galimai palankesne kaina (negu bendrame aukcione dalyvaujantiems asmenims) įsigyti medieną, nesiejami su faktiniu aukcionuose įsigytos medienos perdirbimu. Dėl minėtos priežasties svarstytinas tokių lengvatinių sąlygų suteikimo pagrįstumas. Be to, dalį kriterijų gali atitikti tik didelius veiklos mastus vykdantys ūkio subjektai, kai kurie kriterijai galimai palankūs tik atskiriems ūkio subjektams, todėl Projektu siūlomos nuostatos vertintinos kaip naudingos atskiriems asmenims ar siauroms interesų grupėms. Teisinio aiškumo aspektu kritiškai vertintina situacija, kad neaišku, kaip (Projektu siūlomų nuostatų priėmimo atveju) būtų užtikrinamas objektyvus ūkio subjektų vertinimas dėl atitikties nustatytiems kriterijams, kokie padariniai kiltų, jeigu būtų nustatomi nesąžiningos ūkio subjekto veiklos faktai.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1.                   Kritinės antikorupcinės pastabos:

1.1.             Projekto esmė – ūkio subjektams sudaryti galimybę pirmumo teise aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti (toliau – aukcionai) įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Tokia teisė būtų suteikiama ūkio subjektams, kurie atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 – 6 nustatytus kriterijus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad dauguma (pavyzdžiui: Projektu siūlomi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose) kriterijų nesusiję su aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos perdirbimu, o kitais kriterijais nekeliamas reikalavimas perdirbti aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos kiekius. 

Šiuo atveju manytume, kad svarstytina, kiek pagrįstas yra Projektu numatomos lengvatinės teisės suteikimas (įsigyti žaliavinę medieną pirmumo teise, galimai mažesne kaina), jeigu jai įgyti taikomi kriterijai su šios teisės realizavimo rezultatais tiesiogiai nesusiję.

1.2.             Projektu numatomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijus, kad „per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus ūkio subjektas arba jo darbuotojai (iš su šiuo ūkio subjektu susijusių darbo santykių gautų pajamų) Lietuvos Respublikai yra sumokėję ne mažiau kaip 500 tūkst. Eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1.2.1.       Projektu siūlomos nuostatos numato konkretaus dydžio rodiklį, kuris susijęs su ūkio subjekto veiklos apimtimis ir mąstais: manytina, kad minėtą rodiklį galėtų atitikti tik didelės apimties veiklą vykdantys ūkio subjektai. Nors šis kriterijus ir atspindi ūkio subjekto veiklos socialinę ekonominę naudą valstybei, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Projektu nereikalaujama, kad kriterijus būtų siejamas su ūkio subjekto ir / ar jo darbuotojų veikla perdirbti aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos kiekius (ar iš jos gaminti gaminius). Taigi, Projekto priėmimo atveju pagrįsdamas atitiktį šiam kriterijui ūkio subjektas galėtų panaudoti duomenis (ar jų dalį), kurie susiję su kita (ūkio subjekto ar jo darbuotojų) veikla, nieko bendro neturinčia su aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos perdirbimu.

Šiuo aspektu yra svarstytina, kiek pagrįstas būtų pirmumo teisės dalyvauti aukcionuose įsigyjant žaliavinę medieną suteikimas remiantis kriterijumi, kuris iš esmės nėra susijęs su įgyvendinant šią teisę įsigytos žaliavinės medienos perdirbimu.

1.2.2.       Tuo atveju, jeigu Projektu siūlomas kriterijus būtų susiejamas su reikalavimu, kad ūkio subjekto ir / ar jo darbuotojų (iš su šiuo ūkio subjektu susijusių darbo santykių gautų pajamų)  sumokėtų mokesčių suma turi būti tiesiogiai susijusi su aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos perdirbimo veikla, manytina, kad minėtą kriterijų galėtų atitikti tik tam tikri konkretūs šalyje veiklą vykdantys ūkio subjektai. Šiuo atveju, kadangi Projektu atskiroms interesų grupėms (lyginant su kitais ūkio subjektais) būtų sukuriamos išskirtinės veiklos sąlygos (t. y. suteikiama pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną), minėti Projekto siūlymai antikorupciniu požiūriu vertintini kaip  ydingi.

1.2.3.       Šiuose (o taip pat ir kituose[1]) Projekto siūlymuose vartojama formuluotė „per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus“, kurios taikymas būtų reikšmingas vertinant ūkio subjekto atitiktį Projektu siūlomiems kriterijams. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos formuluotės turinys gali būti suvokiamas (ir atitinkamai taikomas) nevienareikšmiškai, pavyzdžiui: Projekto priėmimo atveju minėta formuluotė gali būti suvokiama, kad vertinant ūkio subjekto atitiktį kriterijams bus vertinama ūkio subjekto veikla arba laikotarpiu nuo metų pradžios iki metų pabaigos; arba jo veikla per vienerių metų laikotarpį, kuris galimai bus skaičiuojamas nuo  žaliavinės medienos įsigijimo aukcionuose momentų; arba taikant kitokius formuluotės aiškinimo modelius (pavyzdžiui, jeigu būtų nuspręsta, kad vertinant ūkio subjekto atitiktį atskiriems kriterijams ūkio subjekto veiklos laikotarpiai turėtų būti interpretuojami skirtingai).

Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant antikorupciniu požiūriu ydingų teisinio reglamentavimo interpretacijų bei galimų rizikos veiksnių pasireiškimo, šios nuostatos turėtų būti konkretinamos.

1.3.              Projektu numatomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijus, „kad ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtų nuostatų konstrukcija dėl vartojamo jungtuko „ar“ sudaro sąlygas selektyviam su minėto kriterijaus taikymu susijusių sąlygų interpretavimui ir dviprasmiškumams, pavyzdžiui: minėtos nuostatos gali būti suvokiamos, kad ūkio subjektas bus laikomas atitinkantis kriterijų, jeigu atitiks nors vieną minėtose nuostatose nustatytą sąlygą, pavyzdžiui, neturės pradelstų įsiskolinimų žaliavinės medienos pardavėjui (tačiau turės įsiskolinimų dėl miško kirtimo liekanų; nebus įvykdęs įsipareigojimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių[2] ir socialinio draudimo įmokų (arba atvirkščiai)); kita vertus, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos ir taip, kad ūkio subjektas privalo atitikti visas sąlygas.

Taigi, minėtos nuostatos yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektu ir sudaro sąlygas dviprasmiškai jas aiškinti ir taikyti. Dėl minėtos priežasties jos turėtų būti tikslinamos.

1.4.             Projektu numatomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto kriterijus, „kad ūkio subjektas teisėtais pagrindais valdo gamybinius įrenginius, leidžiančius perdirbti ir, laimėjus aukcioną, naudoti perdirbant, įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas“.

Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomas kriterijus nereikalauja, kad ūkio subjektas gamybinius įrenginius naudotų įsigytos žaliavinės medienos perdirbimui; taip pat nereikalaujama gamybinius įrenginius naudoti visos įsigytos žaliavinės medienos perdirbimui. Dėl minėtos priežasties pagal Projektu siūlomą nuostatą pirmumo teisė dalyvauti aukcionuose ir juose įsigyti žaliavinę medieną galėtų būti suteikiama ūkio subjektu, turinčiam tik teorinę galimybę perdirbti žaliavinę medieną (pavyzdžiui, tokį kriterijų formaliai atitiktų net rankinius įrankius (pjūklą arba kirvį) turintis ūkio subjektas). Be to, šis kriterijus nesiejamas su aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos perdirbimu, todėl šį kriterijų formaliai gali atitikti asmenys, iš esmės patys nevykdantys žaliavinės medienos perdirbimo veiklos (pavyzdžiui, nuomojantys turimus įrenginius kitiems asmenims) arba vykdantys kitais būdais (ne aukcione) įsigytos medienos perdirbimą.

Šiuo atveju yra svarstytina, kiek pagrįstas būtų pirmumo teisės dalyvauti aukcionuose įsigyjant žaliavinę medieną suteikimas remiantis kriterijumi, kuris iš esmės nėra susijęs su įgyvendinant šią teisę įsigytos žaliavinės medienos perdirbimu.

1.5.              Projektu numatomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto kriterijus, kad „ūkio subjekto per paskutinius metus aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims įsigytos medienos galutinių gaminių gamyboje susidarę suminiai transportavimo CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui gaminio yra mažesni nei vidutiniai kitų ūkio subjektų, kurie per pastaruosius metus Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas yra įsigiję medienos“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1.5.1.       Projektu siūlomas kriterijus susijęs su ūkio subjekto įsigytos žaliavinės medienos transportavimo metu susidariusios taršos (CO2 išmetimo) rodikliais, tačiau nei iš Projekto, nei iš jį lydinčių dokumentų neaišku kaip minėtos nuostatos turėtų būti įgyvendinamos, pavyzdžiui: Projekto priėmimo atveju turėtų būti apskaičiuojami ūkio subjekto veikloje „susidarę suminiai transportavimo CO2 išmetimai“; taip pat apskaičiuojami kitų ūkio subjektų „vidutiniai CO2 išmetimai“, tačiau neaišku į kokius veiksnius ir / ar duomenis atsižvelgiant tai bus padaryta ir kas tai padarys – ar bus vertinama ūkio subjektui priklausančių transporto priemonių tarša (jeigu taip, kaip bus nustatoma „suminė“ tarša jeigu transporto priemonės buvo naudotos ir kitai (ne tik žaliavinės medienos transportavimo) veiklai[3]), ar ir kitų asmenų, kurie buvo pasitelkti transportuojant žaliavinę medieną, naudotų transporto priemonių tarša; kaip bus nustatoma ir patvirtinama, kad buvo naudotos būtent atitinkamos transporto priemonės ir kt. Tokie neaiškumai leidžia daryti prielaidą, kad Projektu siūlomos nuostatos (Projekto priėmimo atveju) gali sudaryti sąlygas ūkio subjektų nesąžiningai veiklai (ypatingai atvejais, jeigu taršos rodikliai būtų apskaičiuojami pagal ūkio subjekto pateikiamus, bet nepatikrintus (arba sunkiai patikrinamus) duomenis ar dokumentus). Be to, galima ūkio subjekto nesąžiningo elgesio rizika suponuoja nuomonę, kad nustačius nesąžiningų veiksmų faktus ūkio subjekto atžvilgiu turėtų būti taikomos poveikio priemonės, tačiau kokie padariniai kiltų tokiais atvejais Projektu (ar jį lydinčiaisiais dokumentais) neatskleidžiama.

1.5.2.       Projektu siūlomas kriterijus suponuoja nuomonę, kad Projekto nuostatos būtų naudingos tik tiems ūkio veiklos subjektams, kurių žaliavinės medienos perdirbimo įrenginiai yra arčiausiai žaliavinės medienos sandėliavimo vietų. Šiuo aspektu manytume, kad kyla pagrįstų abejonių, ar minėti Projekto siūlymai nėra naudingi (kaip sudarantys išskirtines veiklos sąlygas) tik atskiriems ūkio veiklos subjektams ar siauroms jų grupėms.

1.5.3.       Pagal Projektą kriterijus būtų vertinamas atsižvelgiant į vidutinius transportavimo CO2 išmetimus, kurie per pastaruosius metus susidarė transportavimo metu nuo žaliavinės  medienos įsigijimo iki galutinio gaminio pagaminimo vietų. Šiuo atveju reikšminga tai, kad siūlomas kriterijus (jo taikymo ir sukeliamų padarinių (t. y. pirmumo teisės suteikimo) svarbumo prasme būtų naujas, ūkio subjektams anksčiau nežinomas. Dėl minėtos priežasties ūkio subjektai iš anksto negalėjo numatyti, kad su jų ankstesniais laikotarpiais vykdyta ūkine veikla (t. y. su įsigytos žaliavinės medienos transportavimo aplinkybėmis) susiję aspektai gali būti svarbūs ateityje numatomai vykdyti veiklai. Šiuo atveju gali būti diskutuojama dėl siūlomo kriterijaus sąžiningumo aspekto. Kita vertus, siūlomas kriterijus gali būti vertintinas kaip subjektyvus tuo atveju, jeigu dėl šalies (geografinių ir gamtinių) ypatumų  konkrečiai ūkio subjektui veiklai reikalingą žaliavinę medieną galima įsigyti tik tam tikrose vietose, kurios natūraliai yra nutolusios nuo ūkio subjekto turimų medienos perdirbimo įrenginių vietos. Reikšminga yra ir tai, kad pagal Projektą CO2 kriterijus siejamas su transportavimo išmetimais, patirtais iki galutinių gaminių gamybos. Taigi, minėtos Projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad į transportavimo CO2 išmetimus, kurie bus patiriami transportuojant galutinius gaminius, bus neatsižvelgiama. Tuo atveju, jeigu konkretūs ūkio subjektai šiuo metu jau yra organizavę ūkinę veiklą taip, kad iš anksto užsitikrintų savo atitiktį Projektu numatomam kriterijui (pavyzdžiui, jeigu jų įsigyta žaliavinė mediena perdirbama netoli jos įsigijimo vietų esančiuose įrengimuose, tačiau vėliau tokia mediena kaip „galutiniai medienos gaminiai“ yra transportuojama kitur vėlesniam panaudojimui to paties ūkio subjekto veikloje), atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad minėti Projekto siūlymai vertintini kaip diskriminuojantys atskirų kategorijų ūkio subjektus ir galima diskutuoti dėl jų pagrįstumo (jeigu pirmumo teisė suteikiama atsižvelgiant tik į taršos rodiklius, kurie atspindi tik nedidelę ūkio subjekto  veiklos, susijusios su žaliavinės medienos panaudojimu gaminiams gaminti, proceso dalį[4]).

1.5.4.       Minėtose nuostatose vartojamos formuluotės „per paskutinius metus“, „per pastaruosius metus“, kurių turinys gali būti suvokiamas ir aiškinamas skirtingai (pavyzdžiui: formuluotė „per pastaruosius metus“ gali būti suvokiama ir taip, kad vertinant ūkio subjektų atitiktį kriterijui bus atsižvelgiama į kitų ūkio subjektų (vertinimo metu galimai net nebevykdančių veiklos) per kelerius metus turėtus CO2 išmetimus). Dėl minėtos priežasties siekiant teisinio aiškumo minėtos formuluotės turėtų būti tikslinamos.

2.                   Kitos antikorupcinės pastabos:

2.1.             Projektu siūloma Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį papildyti nuostatomis, kad „Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia (aukciono būdu dalyvaujant visiems ūkio subjektams atitinkantiems šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijus) gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijus, kuriuos vertins Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija:“.

Minėtose nuostatose vartojama formuluotė „kuriuos vertins Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“, kurios turinys (mūsų nuomone) atsižvelgiant į nuostatų konstrukciją nėra aiškus, pavyzdžiui: ar minėta formuluotė reiškia, kad Vyriausybės įgalioja institucija nustatys ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijų (numatytų paskesniuose Projekto siūlymuose) pagrindimo (kad ūkio subjektas juos atitinka) tvarką; ar minėta nuostata turi būti suprantama kaip įpareigojimų Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikimas, kuomet institucija privalės nustatyti ir įgyvendinti tvarką, pagal kurią nuolat bus kontroliuojama ūkio subjektų atitiktis minėtiems kriterijams, vykdoma jų veiklos priežiūra.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šių nuostatų turinio aiškumas yra reikšmingas tuo aspektu, kad ūkio veiklos subjektams sudarius išskirtines veiklos sąlygas[5] būtina vykdyti faktinę (o ne formalią) ūkio subjektų veiklos priežiūrą užtikrinant jų atitiktį atitinkamiems reikalavimams (kurių pagrindu suteikiama pirmumo teisė). Pažymėtina, kad teikiant panašaus pobūdžio siūlymus valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimą reglamentuojančiam teisės aktui[6] buvo numatoma, kad ūkio subjektų atitiktis nustatytiems reikalavimams buvo grindžiama jų pačių parengtomis ir patvirtintomis ataskaitomis, kurios buvo pateikiamas Elektroninės medienos pardavimo sistemos (toliau – EMPS) administratoriui – t.y. asmeniui, kurio pagrindiniai veiklos uždaviniai nesusiję su tokių funkcijų įgyvendinimu. Tokius siūlymus ir galimas teisinio reglamentavimo perspektyvas (kad ūkio subjektų atitiktį kriterijams Projekto priėmimo atveju vertins AMPS administratorius) Specialiųjų tyrimų tarnyba vertina kritiškai[7], kadangi jie sudaro sąlygas tik formaliai, o ne objektyviai ūkio subjektų veiklos kontrolei, todėl sudaro sąlygas nepagrįstam pirmumo teisės ūkio subjektams suteikimui.

Dėl minėtos priežasties minėtų Projekto nuostatų teisinis neaiškumas vertintinas kaip korupcijos rizikos veiksnys. Siekiant pašalinti neaiškumus manytume, kad dėl Projekto turėtų pasisakyti ir įgaliota valstybės institucija; be to, siekiant objektyvaus Projektu siūlomų nuostatų įvertinimo tikslinga kartu su Projektu pateikti ir jų įgyvendinimą numatančio teisinio reglamentavimo metmenis (arba tai numatančio teisės akto projektą).

2.2.             Projektu numatomas įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus, kad „ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus galutiniams medienos gaminiams (gaminiams, kuriems nereikia papildomo apdirbimo ir jie gali iš karto būti naudojami galutinio vartotojo arba skirti statybinei veiklai vykdyti) gaminti panaudojo visą įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Atskirų galutinių medienos gaminių sąrašą ir didžiausią medienos kiekį atskirame medienos galutiniame gaminyje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;“.

Minėtais Projekto siūlymais atskleidžiami sąvokos „galutiniai medienos gaminiai“ požymiai, tačiau pati apibrėžtis yra abstrakti ir jos interpretacijos būtų reglamentuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytame „galutinių medienos gaminių sąraše“. Toks siūlomas reguliavimas, mūsų nuomone, yra svarstytinas tuo aspektu, kad priklausomai nuo situacijos iš esmės tokie patys „galutinės medienos gaminių“ požymius atitinkantys gaminiai gali būti traktuojami skirtingai, pavyzdžiui: medienos drožlių plokštė jos pardavimo atveju gali būti traktuojama kaip galutinis gaminys, tačiau jeigu ji yra naudojama tolimesniam gaminimui (pavyzdžiui, to paties ūkio subjekto panaudojama kitam gaminiui pagaminti), ji neturėtų būti laikoma „galutiniu medienos gaminiu“. Kita vertus, šiuo atveju svarbu ir tai, kad su minėtos sąvokos interpretacijomis siejama ir ūkio subjekto atitiktis kitiems Projektu siūlomiems kriterijams (pavyzdžiui, skaičiuojami galutinių gaminių transportavimo CO2 išmetimai), todėl teisiniame reglamentavime nesant aiškios takoskyros kas bus laikoma galutiniu gaminiu, o kas ne galima ūkio subjektų nesąžiningos veiklos rizika manipuliuojant esančiu teisiniu neapibrėžtumu[8].

Šiuo atveju manytume, kad kyla abejonių, ar Projektu siūlomos nuostatos neturėtų būti konkretinamos.

2.3.             Projektu numatomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto kriterijus, kad „ūkio subjektas pirmumo teise gali įsigyti ne daugiau nei 10 % didesnį medienos kiekį nei įsigijo per paskutinius vienerius kalendorinius metus“.

2.3.1.           Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos jų tikslingumo aspektu, kadangi jomis nustatomas ne reikalavimas, bet išlyga (apribojimas) dėl pirmumo teise įsigyjamos žaliavinės medienos kiekio būsimuose aukcionuose. Tačiau, mūsų manymu, šių nuostatų vartojimas Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies konstrukcijoje gali būti vertinamas kaip ydingas tuo aspektu[9], kad pirmumo teisė (pavyzdžiui, atvejais, jeigu pirmumo teisė galėtų būti suteikiama tik visus Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 – 6 punktuose nustatytus kriterijus atitinkantiems asmenims) būtų suteikiama tik tiems ūkio subjektams, kurie ateinančiuose aukcionuose atitinkamai įsigytų vis didesnius (iki 10 procentų) žaliavinės medienos kiekius.

2.3.2.           Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas kriterijus nesiejamas su sąlyga, kad aukcionuose įsigyjamos žaliavinės medienos kiekis ribojamas atsižvelgiant į anksčiau aukcionuose įsigytus žaliavinės kiekius. Taigi, formaliai vertinant, jeigu ūkio subjektas iš kitų šaltinių anksčiau būtų įsigijęs itin didelius žaliavinės medienos kiekius, minėtos nuostatos sudarytų sąlygas ūkio subjektui dalyvauti aukcionuose pirmumo teise ir pretenduoti lengvatinėmis sąlygomis įgyti neprognozuojamus žaliavinės medienos kiekius. Tuo atveju, jeigu šalyje pasireikštų žaliavinės medienos pasiūlos problema, šių nuostatų taikymas su žaliavinės medienos perdirbimo veikla susijusiems smulkesniems ūkio subjektams gali turėti itin neigiamų padarinių (pavyzdžiui: kritiniu atveju jiems būtų ribojamos galimybės įsigyti veiklai būtinus žaliavinės medienos kiekius), o atskiroms jų grupėms (didiesiems ūkio subjektams) sudarytų pranašesnes veiklos sąlygas užsitikrinant ilgametį žaliavinės medienos tiekimą palankiausiomis sąlygomis.

3.         Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atlikusi Projekto Nr. XIVP-402 antikorupcinė vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba daro išvadą, kad Projektu Nr. XIVP-402 siūlomas  teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, naudingas tik atskiriems ūkio subjektams arba siauroms interesų grupėms ir sudaryti sąlygas ūkio subjektų nesąžiningam elgesiui.

Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą  yra pateikusi nuomonę[10], kad reguliuojant žaliavinės medienos pardavimą visiems asmenims, kurių veikla susijusi su žaliavinės medienos įsigijimu, turėtų būti taikomos vienodos žaliavinės medienos įsigijimo sąlygos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) poziciją[11], kai teisės aktų projektais atskiriems ūkio subjektams buvo siūloma nustatyti palankesnes medienos įsigijimo sąlygas. Atsižvelgdami į Projektu numatomą teisinį reglamentavimą Konkurencijos tarybos prašytume pasisakyti ir dėl Projekto.

 

Direktorius                                                                                                        Žydrūnas Bartkus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]



[1] Dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punkto nuostatų.

[2] Šiuo atveju diskutuotina, kodėl įsiskolinimų turintis ūkio subjektas turėtų būti laikomas atitinkančių socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijų.

[3] Šiuo atveju aktualu gali būti tai, kad su žaliavinės medienos transportavimu susiję duomenys gali būti klastojami (pavyzdžiui, jeigu būtų fiksuojama transporto priemonių rida, ūkio subjektas faktinius žaliavinės medienos transportavimo ridos duomenis galėtų sumažinti deklaruodamas, kad didžioji transporto priemonės ridos dalis susijusi su transporto priemonės naudojimu „kitai veiklai“).

[4] Pavyzdžiui, medienos perdirbimas „galutiniams gaminiams gaminti“ gali būti tik viena iš ūkio subjekto veiklos sričių, tiesiogiai susijusi ir su kitomis ūkio subjekto veiklomis, kuriose tokie gaminiai naudojami. Tačiau pagal Projektą suteikiant pirmumo teisę galimai būtų atsižvelgiama tik į dalį ūkio subjekto veiklos.

[5] Specialiųjų tyrimų tarnyba nuosekliai laikosi nuomonės, kad tam tikroms ūkio subjektas pirmumo teisės suteikimas aukcionuose įsigyti žaliavinę medieną sudaro išskirtines sąlygas jų veiklai.

[6] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui Nr. 18-15466(3). Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9f343650811b11e98a8298567570d639?jfwid=-xd0pcvrpx

[7] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5869ab7181d811e98a8298567570d639?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=d3ddbf5c-857e-4935-a3d1-524708fa333b.

[8] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia rizika gali būti aktualesnė ūkio subjektams, kurie be medienos perdirbimo veiklos vykdo papildomą su medienos gaminių gaminimu susijusią veiklą.

[9] Jeigu minėta sąlyga būtų interpretuojama kaip kriterijus.

[10] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381(2) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381(3) antikorupciniuose vertinimuose (atitinkamai 2014 m. spalio 3 d. raštas Nr. 4-01-5867 ir 2015 m. sausio 14 d. raštas Nr. 4-01-265). Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/40188c604aee11e4ba2fc5e712e90cd4?jfwid=-35aaxglki; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/84b31e909bd811e48d7bacdf30d64d66?jfwid=-35aaxglib.

[11] Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba pasisakė, kad: „Konkurencijos taryba ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, jog sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra konstitucinė vertybė, kurios saugojimas laiduoja efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, optimalų kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina investicijas, taigi užtikrina bendrą tautos, o ne atskirų subjektų ar jų grupių gerovę. Todėl siekis užtikrinti konkrečių ūkio subjektų interesų tenkinimą parduodant jiems valstybinių miškų medieną savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą, nepriklausomai nuo prioriteto formos ar apimties“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/aa6455d0e71211e894a78279b4c56611?jfwid=15c4pnnddr.