LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO

NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme iki 2018 m. galiojo nuostata, kad jeigu Seimas ar Vyriausybė priima sprendimus, kurie didina savivaldybių biudžetų išlaidas ar mažina savivaldybių biudžetų pajamas, šie pokyčiai kompensuojami atitinkamai padidinant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Nuo 2018 m. įsigaliojo nauja šio įstatymo nuostata - savivaldybių išlaidų pokyčiai bei savivaldybių pajamų iš turto mokesčių mažinimas ir toliau 100 proc. kompensuojami, tačiau GPM pajamų sumažinimas kompensuojamas tik iš dalies pagal formulę, kuri numato, jog visų savivaldybių biudžetų GPM netektys būtų lygios valstybės biudžeto GPM netektims.

Toks pakeitimas buvo argumentuojamas, jog teisės aktais mažinant GPM įplaukas mažėja ne tik savivaldybių, bet ir valstybės biudžeto pajamos, todėl GPM netekčių naštą turi solidariai pusiau pasidalinti valstybės ir savivaldybių biudžetai.

Tačiau, jeigu savivaldybių GPM pajamų netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų, tai ir pajamų netekčių naštą didžiąja dalimi turėtų prisiimti valstybės biudžetas, nes centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita.

GPM netekčių dalinimasis per pusę (po 50 procentų) yra neproporcingai didelė našta savivaldybių biudžetams, nes visų savivaldybių biudžetų bendras dydis gerokai mažesnis už valstybės biudžeto dydį. Neteisinga mažinti savivaldybių biudžetų GPM ta pačia suma, kaip ir valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į biudžetų lyginamąjį dydį. Be to, mažinant mokesčius auga vartojimas ir valstybės biudžetas pasidengia dalį GPM sumažinimo nuostolių per vartojimo mokesčius, o savivaldybių biudžetams tenka visa nuostolių našta, nors būtent valstybė, o ne savivaldybės, turi didesnes galimybes subalansuoti biudžetą kitais būdais (kitų mokestinių pajamų didinimas, skolinimasis ir pan.).

Kai nėra užtikrinamas savivaldybių pagrindinio pajamų šaltinio – GPM stabilumas ir centrinė valdžia savo sprendimais atima dalį savivaldybėms tenkančio GPM pajamų, mažėja savivaldybių motyvacija pritraukti investicijas ir skatinti verslą, nes net esant geriems ekonominės veiklos rezultatams savivaldybės teritorijoje, savivaldybės biudžeto pajamos iš GPM gali ir nedidėti. Norint motyvuoti savivaldybes auginti pajamas ir stiprinti jų finansinį savarankiškumą, būtina sudaryti galimybę didėti savivaldybių GPM pajamoms.

Šio įstatymo projekto tikslas - nustatyti teisingesnę GPM netekčių naštos pasidalinimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporciją. Siūloma nustatyti, kad valstybės biudžetui tektų 70 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 30 proc. (vietoje 50 ir 50 proc.).

Toks pakeitimas suteiktų savivaldybėms didesnes galimybes auginti pajamas ir tai padidintų savivaldybių motyvaciją skatinti verslą ir investicijas.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projekto rengimą inicijuoja Seimo nariai  Andrius Palionis ir Valius Ąžuolas.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Jeigu Seimas ar Vyriausybė priima sprendimus, kurie mažina savivaldybių biudžetų GPM pajamas, savivaldybių GPM pajamų sumažinimo kompensavimas apskaičiuojamas pagal formulę:

PSBGPM = GPMKVSBNS·GPM % (pt) –  0,5·GPMKVSBNS

Formulės koeficientas 0,5 reiškia, kad savivaldybių biudžetų GPM netektys sudarys 50 procentų visų valstybės ir savivaldybių konsoliduoto biudžeto netekčių.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1a punkte esančią formulę, joje vietoje koeficiento 0,5 įrašyti koeficientą 0,3 ir šią formulę išdėstyti taip:

PSBGPM = GPMKVSBNS·GPM % (pt) –  0,3·GPMKVSBNS

Formulės koeficientas 0,3 reiškia, kad savivaldybių biudžetų GPM netektys sudarys 30 procentų visų valstybės ir savivaldybių konsoliduoto biudžeto netekčių.

Koeficiento sumažinimas iki 0,3 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms GPM netektis, labiau atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir visų savivaldybių biudžetų dydžio proporcijas. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 70 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 30 proc.

Tai sudarytų geresnes savivaldybių biudžetų pajamų iš GPM augimo galimybes ir padidintų savivaldybių motyvaciją skatinti verslą ir investicijas.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymo projektą, nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektu teikiami pakeitimai turėtų motyvuoti savivaldybes skatinti užimtumą, verslumą, pritraukti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės.

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama naujų sąvokų.

 

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo projektas konsoliduotam valstybės ir savivaldybių biudžetui įtakos neturės: valstybės biudžetas neteks dalies pajamų, bet ta pačia suma didės savivaldybių biudžetai. Kadangi padidės savivaldybių suinteresuotumas pritraukti investicijas, kurti naujas darbo vietas ir skatinti verslą, tikėtina, jog ilgalaikėje perspektyvoje didės tiek savivaldybių, tiek valstybės biudžeto pajamos iš GPM.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „savivaldybės biudžetas“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

 

Teikia

Seimo nariai                                                                                                        Andrius Palionis

                                                                                                                           Valius Ąžuolas