LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 182
STENOGRAMA
2014 m. spalio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, mielieji kolegos, mielieji bičiuliai. Noriu pakviesti visus užimti savo darbo vietas. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. spalio 7 d. (antradienio) posėdžio pradžią. (Gongas)
Kviečiu visus registruotis. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. spalio 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu visus kolegas, jeigu turite kokių nors pastabų, pasiūlymų, juos išsakyti. Prašome. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu prašau išbraukti iš popietinės darbotvarkės projektą Nr. XIIP-1502, t. y. Švietimo įstatymo pataisas, kurios teikiamos norint išbraukti iš šiuo metu galiojančių nuostatų, kad vaikai turi būti ruošiami šeimai, ir per tai būtų vykdomas lytinis švietimas. Siūloma įtvirtinti nuostatas, kad lytinių santykių propaganda prasidėtų nuo ketverių metų, masturbacija ir kiti dalykai. Mes neseniai priiminėjome ne vieną Seimo dokumentą, nėra geras dalykas, kurį mes turėtume čia toliau svarstyti pateikdami savo išankstines nuostatas. Siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Supratome. Jūs turite omeny darbotvarkės 2-2 klausimą ir įstatymo projektą Nr. XIIP-1502?
K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paprašyti dėl 1-7a padaryti šiandien tik svarstymą, nes ten yra tokių nuostatų, kur iki priėmimo mes dar turėtume kaip frakcija pasikalbėti ir priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Jūs norite, kad šiandien būtų tik svarstymas, Kęstuti?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Taip, A. Kubilius. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šiandien įtraukti į pateikimą rezoliuciją, kurią mes su kolega D. Kreiviu esame įregistravę. Tai rezoliucija „Dėl akcinės bendrovės „Gazprom“ sumokėtos permokos už gamtines dujas grąžinimo vartotojams“. Noriu priminti, kad praeitą savaitę premjeras iš Seimo tribūnos labai painiai aiškino, kur tie pinigai, kurie priklauso vartotojams, yra padėti ir kur jie bus dedami. Iš to supratome, kad vartotojai tų pinigų negaus, nes Vyriausybė turi visai kitokių planų, kas, mūsų manymu, yra visiškai neteisinga ir neteisėta. Todėl siūlome ilgai nelaukdami pradėti Seime svarstyti tam skirtą rezoliuciją, kad šilumos sezoną žmonės pasitiktų žinodami, kaip jiems ta kompensacija bus išmokėta.
Antras dalykas. Gerbiamasis pirmininke, aš vis dėlto siūlau šiandien į Vyriausybės pusvalandį pakviesti arba vidaus reikalų ministrą, arba kas eina jo pareigas, nes taip ir liko neaišku, ar ministras serga, ar neserga. Ministro oficialus internetinis puslapis skelbia apie jo rimtus darbus, susitikimus su ambasadoriais, tuo tarpu mums Seniūnų sueigoje aiškinama, kad jis serga. Iš tikrųjų klausimai, kuriuos mes su E. Masiuliu esame pateikę, yra labai svarbūs, susieti su Vyriausybės nepasirengimu įgyvendinti Seime priimtą įstatymą dėl senų automobilių išregistravimo. Kaip žinote, tai sukėlė didžiulių problemų atskiroms verslo rūšims. Siūlome arba ministrą, arba tą, kas jį pavaduoja, kviesti į tribūną ir aiškintis, ką Vyriausybė pridirbo ir kaip tai ištaisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dar P. Gražulis dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, pastaruoju klausimu dėl A. Kubiliaus. Čia pridirbo ne Vyriausybė, o konservatoriai, kadangi jie priėmė šį įstatymą ir rėmė šį įstatymą. Mūsų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ dėjo visas pastangas, kad šis įstatymas (ir jo priėmimas) būtų sustabdytas iki Naujųjų metų, kad mes galėtume patobulinti, deja, jūsų komitete S. Šedbaro balsas lėmė, kad nepritarėte šiam atidėjimui, ir turime tai, ką turime.
Gerbiamasis Andriau, nors kartą prisiimkite atsakomybę kartu su frakcija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad dabar ne tas formatas. Dabar mes kalbame apie darbotvarkę, ar įtraukti vieną ar kitą įstatymo projektą arba neįtraukti įstatymo projekto. Tiesiog supainiojome žanrą.
Viskas iš eilės. Visi pasiūlymai. Pirmas dalykas, kurį siūlė gerbiamasis R. J. Dagys, išbraukti darbotvarkės 2-2 klausimą (įstatymo projekto Nr. XIIP-1502). Kas už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 14, susilaikė 19. Įstatymo projektas Nr. XIIP-1502 yra išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas, kurį teikė K. Daukšys, yra darbotvarkės 1-7a klausimas, įstatymo projekto Nr. XIIP-2226. Seimo narys siūlė tiktai svarstyti, o ne priimti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, šiandien bus tik šio įstatymo projekto svarstymas.
Toliau yra kiti pasiūlymai, kuriuos teikia gerbiamasis A. Kubilius. Pirmasis pasiūlymas, dėl kurio mes turime apsispręsti, grąžinti šiandien į šios dienos plenarinio posėdžio salę rezoliuciją „Dėl kompensacijų išmokėjimo“. Teikėjas pristatė jums turinį, turime apsispręsti. (Balsai salėje) Siūloma įtraukti į darbotvarkę.
Balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 44, prieš – 12, susilaikė 49. Taigi į šios dienos darbotvarkę rezoliucija nebus įtraukta.
Kitas pasiūlymas, taip pat A. Kubiliaus, pakviesti į posėdį arba Ministrą Pirmininką, arba Ministro Pirmininko… (Balsai salėje) …arba viceministrą, jis tokį pasiūlymą teikė. (Balsas salėje: „Ne!“) Na, kaip ne? Aš aiškinu labai paprastai, jeigu aš neteisingai suformuluosiu, jūs mane pataisykite. Jūs prašote pakviesti ministrą, nes jūs nesate įsitikinęs, kad jis serga, jeigu nėra ministro, pakviesti viceministrą, taip? (Balsai salėje) Prašau, pakartokite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš labai aiškiai suformulavau – arba ministrą, o jeigu jis oficialiai serga, tai jį kas nors pavaduoja, kitas ministras, tai pakviesti tada tą ministrą, kuris jį pavaduoja.
PIRMININKAS. Aš manau, kad aš teisingai aiškinau, taigi apsisprendžiame balsuodami. Kas už tai, kad pakviestume ministrą, jeigu ministro nėra, tai pavaduojantį, kas šiandien pavaduoja ministrą, aš manau, kuris nors viceministras pavaduos. (Balsai salėje) Gerai, supratau. Viską supratau. Kas pavaduoja ministrą… Balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame už tai, kad jeigu ministras galės, ateis ministras, jeigu negalės, pavaduojantis žmogus, kuris pavaduoja ministrą.
Balsavimo rezultatai: už – 47, prieš – 4, susilaikė 59. Taigi į darbotvarkę šis pasiūlymas yra neįtrauktas. Aš manau, bus kitą antradienį, kai pasirodys ministras darbe, ir mes galėsime įtraukti į darbotvarkę.
E. Masiulis. Prašom. Dėl darbotvarkės dar kažką turite pasakyti.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik labai trumpą repliką. Kolegos, iš tikrųjų reikia tiksliai išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministras serga, nes dar iki šios akimirkos jo oficiali darbotvarkė Vidaus reikalų ministerijos internetinėje svetainėje yra paskelbta ir 10.00 val. D. A. Barakauskas susitinka su Vokietijos Federacinės Respublikos nepaprastąja ambasadore Lietuvoje. Ar čia darbotvarkės sudarytojai neišima to klausimo, ar iš tikrųjų ministras slapstosi nuo labai konkrečių klausimų, kurie yra pateikti jam, ir vengia atsakyti į tuos klausimus? Aš tikrai prašau ir Seimo posėdžių sekretoriato susisiekti su ministru ir patikslinti. O jeigu ministras serga, turi būti Vyriausybės vadovo – premjero arba laikinai einančio premjero pareigas potvarkis apie ministro pavadavimą, kuris konkrečiai ministras šiandieną pavaduoja D. A. Barakauską.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt suklydote teikdamas balsuoti tokį klausimą, kuris pagal Seimo statutą turi būti tiesiog automatiškai įtrauktas į darbotvarkę. Aš noriu priminti Seimo statuto 209 straipsnį, kuriame numatyta, kad kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu, į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai. Klausimai raštu per Posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Tai buvo padaryta. Daugiau jokių kitų klausimų niekam, nė vienam iš Vyriausybės narių ar kitų pareigūnų nėra pateikta. Jeigu būtų pateikta, tada Seimas balsuotų, kuriam iš Vyriausybės narių reikia atsakyti, o dabar yra vieninteliai klausimai vieninteliam ministrui ir vienintelis dalykas, kurį turėjome čia išsiaiškinti, ar ministras serga, ar jis dirba ir kas vietoj jo tada ateina į salę ir atsako į klausimus. Prašom įtraukti šitą klausimą, kaip numatyta Seimo statute, į darbotvarkę ir pristatyti vieną arba kitą ministrą, kad atsakytų į mūsų iš anksto užduotus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos visos nuomonės. Aš jums neatnešiu D. Barakausko čia, į salę. Išsiaiškinsime kitą antradienį, kodėl jis šiandien galbūt neatėjo, kodėl jis… (Balsai salėje) …ir atsakys jums į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar vykdote Statuto straipsnį, ar nevykdote?
PIRMININKAS. Mes šiandien priėmėme sprendimą, mes balsavome. Aukščiau Statuto yra Seimas. (Balsai salėje)
Tęsiame posėdį. Gerbiamieji kolegos, dėl visos darbotvarkės kokių būtų pastabų? Pritariate? Bendru sutarimu galime pritarti?
Balsuojame. Yra norinčių balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šios dienos darbotvarkę su visais pasiūlymais ir pataisymais, kuriuos mes patys priėmėme, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš – 19, susilaikė 19. Taigi spalio 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkei yra pritarta. (Gongas)
10.14 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2203(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2203. Pranešėjas – gerbiamasis A. Nesteckis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas…
PIRMININKAS. Truputėlį arčiau mikrofono.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis komitetas nagrinėjant šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Teisės departamento pastabų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, niekas nenori paklausti, niekas nenori kalbėti. Kas pritariate, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui? Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu, taip? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2203, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamasis kolega, jūs galite užimti savo vietą. Tiesiog nėra pastabų, pasiūlymų. Jeigu reikės, mes jus būtinai iškviesime. Galite iš savo darbo vietos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-2195 yra priimtas… Atsiprašau. Po svarstymo. Atsiprašau. (Balsai salėje) Teisingai, priėmimas. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2203) yra priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 7, 13, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2195(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas įstatymo projektas, darbotvarkės 1-3 klausimas, – Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 7, 13, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2195. Pranešėjas taip pat yra A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komiteto atstovas. Tiesiog po svarstymo jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Ar po svarstymo galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2195, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Tuoj, po balsavimo bus galima.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2195) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų tikromis žiniomis, šiuo metu ministras D. Barakauskas Vokietijos ambasadoje Lietuvoje susitinka su ambasadoriumi. Ar galite pagaliau normaliai vadovauti Seimui, organizuoti normalų darbą ir nemeluoti, kad ministras serga, dėl to negali ateiti ir atsakyti į aktualius klausimus? Kaip mokykloje, kokioje pirmokų klasėje. Staiga susirgo išsigandęs opozicijos.
PIRMININKAS. Gerai. Mes tikrai išsiaiškinsime, ar jis iš tikrųjų dirba, ar yra susitikime. Aš tokių duomenų neturiu. Tiesiog aš nesu atsakingas už D. Barakauską, aš tik vedu posėdį. Taip, aš įpareigosiu, kad sužinotų kur jis yra, ką šiuo metu veikia. Jeigu iš tikrųjų taip yra ir jis dirba, jis privalės čia būti. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš prašyčiau mano balsą įskaityti už dėl prieš tai vykusio balsavimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Taip, mes įskaitėme balsą. (Balsai salėje) Aš tiesiog… Mes išsiaiškinsime, kaip spręsti klausimą dėl ministro. Dirbame toliau.
10.20 val.
Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2196(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2196(2). Pranešėjas – A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas ir priėmimas.
Svarstymas. Jokių pastabų ir pasiūlymų nėra. Taigi po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2196(2), balsuojate už, kas mano kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2196(2) yra priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2198(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2198(2). Ta pati situacija. Pranešėjas – A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas.
Po svarstymo pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Svarstymas baigtas.
Dėl priėmimo. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2198(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2198(2) yra priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2199(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2199(2). Pranešėjas – taip pat gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto atstovas A. Nesteckis.
Po svarstymo pastabų, pasiūlymų nėra. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš dėl viso įstatymo projekto nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2199(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2199(2) yra priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2201(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2201(2). Svarstymas ir priėmimas.
Svarstymo stadija, jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2201, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2201(2) yra priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2202(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2202(2). Pranešėjas – taip pat Biudžeto ir finansų komiteto atstovas A. Nesteckis. Čia yra naujas klausimas. Svarstymas ir priėmimas. Jūs gal pristatykite trumpai.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis komitetas išvadoms rengti, bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Teisės departamento pastabų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju, išgirdote komiteto nuomonę. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2202, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2202(2) yra priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2226(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2227(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2226(2).
Gerbiamieji kolegos, šiandien tik svarstymas. Kaip žinote, mūsų kolega K. Daukšys paprašė priėmimo stadijos nevykdyti ir jį lydintys visi įstatymų projektai 1-7b… Tai du įstatymų projektai – 1-7a ir 1-7b darbotvarkės klausimai. Dabar po svarstymo norinčių… Tiesa, jūs pristatykite abu ir po to – diskusijos. Gerai, kolega, prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis išvadas rengti. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2226 buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir pastabos. Šioms pastaboms komitetas pritarė ir siūlo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju jums už komiteto nuomonės pristatymą. Diskusijos. K. Daukšys dalyvauja diskusijose. Gerbiamasis kolega, jūs dabar užimkite savo vietą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų neabejoju, kad Biudžeto ir finansų komitetas labai teisingai svarstė šitą įstatymo projektą, bet jisai, deja, susijęs ne tik su biudžetu ir finansais, bet ir su ūkine veikla, tai yra Ekonomikos komiteto sritimi. Ir aš pasakysiu, kur mums kyla nesupratimas, man bent kaip ekonomistui.
Šiuo metu pagal visus įstatymus mes apvaliname skaičių iki eurų, iškeitę apvaliname, jeigu mažiau 50 % – mažiau 50 euro centų, tai nelieka tos kainos sumažinamos, nėra jos; jeigu į viršų, tada, vadinasi, 1 euras. Šitoje vietoje mes padarome labai keistą sprendimą: jeigu akcija buvo 1 litas, dabar viena akcija gali būti 0,01 euro. Vadinasi, žmogus, kuris turėjo vieną akciją už 1 litą, turės 29 akcijas už 0,01euro. Įsivaizduokite, kiek milijonierių Lietuvoje pasidarys dėl akcijų, nes jeigu akcinės bendrovės įstatinis kapitalas buvo, pavyzdžiui, 2 mln. Lt ir atitinkamai po vieną litą 2 mln. akcijų, dabar reikia viską padauginti iš 29.
Aš manau, kad šitoje vietoje dar mums, kaip Seimo nariams, reikėtų padirbėti, nes kitu atveju bus labai daug darbo įmonėms, bus labai daug darbo tiems, kurie perregistruoja įmonių kapitalą, bus labai daug darbo patiems žmonėms išsiaiškinti, kas ta akcija yra, kokia vertė, nes žmogus nesupras, kad čia yra, pavyzdžiui, 29 akcijos, o vertė visiškai niekinė. Šitoje vietoje aš siūlyčiau dar grįžti. Iki priėmimo pateiksiu pasiūlymus ir noriu, kad būtų sutvarkytas šitas dalykas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame K. Daukšiui už pristatytą nuomonę.
Gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo šiems dviem įstatymų projektams pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu įstatymų projektams Nr. XIIP-2226 ir Nr. XIIP-2227 po svarstymo.
10.33 val.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2273(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2273. Svarstymas ir priėmimas. Pastabų ir pasiūlymų nėra, pranešėjo nekviesime į tribūną. Andriau, gal pastovėkite bent simboliškai tribūnoje, jeigu kartais atsirastų svarstymo stadijoje… Po svarstymo jūs turite pristatyti išvadą, nors visiems pakankamai viskas aišku, tiesiog nenusiženkime pagal Statutą.
A. PALIONIS (LSDPF). Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą. Pastabų ir pasiūlymų negavo. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2273, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėkoju, kolega.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2273) yra priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2231(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2232(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2233(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimai 1-9a, 1-9b, 1-9c, įstatymų projektų Nr. XIIP-2231, Nr. XIIP-2232 ir Nr. XIIP-2233. Trys įstatymų projektai, kuriuos pristatys pranešėjas gerbiamasis R. Markauskas. Svarstymas. Tiesiog pasakykite savo komiteto išvadas dėl visų trijų įstatymų projektų.
R. MARKAUSKAS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Teisės departamento pastabų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Išgirdote komiteto atstovo nuomonę. Komitetas pritarė visiems trims įstatymų projektams. Svarstymo metu norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo šiems trims įstatymų projektams.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Ačiū, kolega.
10.36 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2231(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-2231. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2231, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2231) yra priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2232(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas, darbotvarkės numeris 1-9b, įstatymo projekto Nr. XIIP-2232. Po svarstymo taip pat buvo pritarta.
Priėmimas. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2232, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2232) yra priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2233(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-2233. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2233, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš nėra. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2233) yra priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 541 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2234(2), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 1, 3, 4 ir 5 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2235(2), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I‑1163 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2236(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2237(2), Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2238(2) ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2239(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10a klausimas Nr. XIIP-2234. Čia, gerbiamasis kolega, manau, galima vienu įkvėpimu pristatyti visus įstatymų projektus. Tai būtų įstatymų projektai Nr. XIIP-2234, Nr. XIIP-2235, Nr. XIIP-2236, Nr. XIIP-2237, Nr. XIIP-2238 ir Nr. XIIP-2239.
A. PALIONIS (LSDPF). Įstatymo projekto Nr. XIIP-2239 tik svarstymą padarome, nes yra tik…
PIRMININKAS. Nr. XIIP-2239 tik svarstymas. Mes priimsime kiekvieną iš eilės, tiesiog pristatykite.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiems projektams bendru sutarimu, tik dėl paskutinio projekto Nr. XIIP-2239 yra Seimo Teisės departamento pastaba, realiai ji yra juridinė, dėl to, kad yra keičiami įstatymų projektų… kuris iš dviejų įstatymo projektų yra keičiamas, ir siūloma jį priimti po lapkričio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Palioniui už komiteto nuomonės pateikimą. Dabar dėl vedimo tvarkos – B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, ką pasakė Andrius, kalbėdamas komiteto vardu, prašau išbraukti ir šiandien nesvarstyti.
PIRMININKAS. Net nesvarstyti?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Bet jau svarstėme dabar, tik priėmimo…
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ne, iki priėmimo reikia patikslinti, ten yra straipsnių neatitikimas.
PIRMININKAS. Mes taip ir sakėme, gerbiamasis Broniau. Mes taip ir kalbėjome, kad po svarstymo galime pritarti, o iki priėmimo jūs galite pataisyti, ką reikia. Gerai? Mes jau buvome priėmę tokį sprendimą.
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu įstatymų projektams Nr. XIIP-2234, Nr. XIIP-2235, Nr. XIIP- 2236, Nr. XIIP-2237, Nr. XIIP- 2238 ir Nr. XIIP-2239? Taigi pritarta bendru sutarimu šiems įstatymų projektams po svarstymo.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Kiekvieną įstatymo projektą priimsime atskirai ir balsuosime už kiekvieną įstatymo projektą atskirai.
10.42 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 541 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2234(2) (priėmimas)
Dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIP-2234. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2234, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2234) priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 1, 3, 4 ir 5 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2235(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-10b – įstatymo projektas Nr. XIIP-2235. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2235, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2235) yra priimtas. (Gongas) Dėkoju.
10.46 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2236(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-10c – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2236(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2236, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2236) yra priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2237(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10d, įstatymo projekto Nr. XIIP-2237. Priėmimas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2237, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2237) yra priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2238(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10e klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2238. Priėmimas. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra, taigi balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2238, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš, arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2238) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-10f klausimas. Svarstymo procedūros baigtos, lieka tik priėmimas. Kaip tarėmės su Biudžeto ir finansų komitetu, su pranešėjais, kad tai padarysime kitame posėdyje, kai komitetas turės galimybę dar apsvarstyti.
10.50 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2115(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2115. Pranešėjas – gerbiamasis A. Palionis. Svarstymas. Prašom, kolega, pristatykite komiteto nuomonę.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Palioniui už komiteto išvados pristatymą. Ar po svarstymo galime įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2115, balsuojate už, kas mano kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2115) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2264(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12a klausimas – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2264. Pranešėjas – R. Markauskas, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas ir priėmimas. Prašom, kolega, pasakyti komiteto nuomonę.
R. MARKAUSKAS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė. Teisės departamento pastabų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ar galime po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2664(2), balsuojate už, kas mano kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2664(2) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 39 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2265(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12b klausimas – Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 39 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2265(2). Pranešėjas – gerbiamasis A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas ir priėmimas. Kolega, pasakykite komiteto nuomonę.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šį įstatymą svarstant buvo pagrindinis komitetas. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, komitetas joms pritarė ir pritarė visam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ar galime po svarstymo įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2265(2), balsuojate už, kas mano kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2265(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2247(2), Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 36, 52, 58, 59, 60 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2248(2), Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2249(2), Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2250(2), Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 17 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2251(2), Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2252(2), Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo Nr. VIII-871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2253(2), Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2254(2), Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22–1991-12-31)“ Nr. I-576 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2255(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13a klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2247(2). Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – gerbiamasis R. Markauskas pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
R. MARKAUSKAS (DPF). Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė. Jokių pastabų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal galima pereiti visų svarstymo procedūrą? 1-13b, 1‑13c, 1-13d, 1-13e, 1-13f, 1-13…
R. MARKAUSKAS (DPF). 1-13h yra techninio pobūdžio…
PIRMININKAS. Bet vis tiek svarstymą turi pereiti. 1-13h ir 1-13i. Taigi visi šie įstatymų projektai yra lydimieji. Dabar aš dėl stenogramos įvardinsiu, kuriuos įstatymų projektus mes svarstysime: Nr. XIIP-2247(2), Nr. XIIP-2248(2), Nr. XIIP-2249(2), Nr. XIIP-2250(2), Nr. XIIP-2251(2), Nr. XIIP-2252(2), Nr. XIIP-2253(2), Nr. XIIP-2254(2) ir Nr. XIIP-2255(2). Prašom, kolega, pristatyti komiteto išvadas dėl visų įstatymų projektų.
R. MARKAUSKAS (DPF). Visiems įstatymų projektams komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū, kolega. Jūsų misija baigta. Dėkoju už išvadų pristatymą. Ar mes galime po svarstymo visiems šiems įstatymų projektams pritarti bendru sutarimu? Visiems aukščiau išvardintiems įstatymų projektams pritarta bendru sutarimu.
Dabar priėmimas. Kiekvieną įstatymo projektą priimsime atskirai.
10.58 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2247(2) (priėmimas)
Taigi dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIP-2247(2). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2247(2), balsuojate už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2247(2) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 36, 52, 58, 59, 60 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2248(2) (priėmimas)
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2248 priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2248, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2248) yra priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2249(2) (priėmimas)
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2249 priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2249, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2249) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2250(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2250(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2250) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 17 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2251(2) (priėmimas)
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2251 priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2251, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2251) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2252(2) (priėmimas)
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2252 priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2252, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2252) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo Nr. VIII-871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2253(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-2253(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2253, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2253) yra priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2254(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13h klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2254. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2254, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2254) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22–1991-12-31)“ Nr. I-576 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2255(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo projekto Nr. XIIP-2255(2) priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2255, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2255) yra priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2278(2) (priėmimas)
Kiti darbotvarkės klausimai yra 1-14a ir 1-14b. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2278. Pranešėja – J. Vaickienė, Audito komiteto pirmininkė. Nėra. Gerbiamasis D. Jankauskas pavaduos pirmininkę.
Pasakykite Teisės departamento išvadas ir kokia jūsų komiteto nuomonė.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės departamentas yra pateikęs dvi pastabas, kurias Audito komitetas apsvarstė. Pirmajai pastabai pritarė pasiūlydamas tiksliau redaguoti kandidato sąvoką. Dėl antrosios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Ji yra įvertinta lydimajame įstatyme ir dėl to komitetas siūlo šiame projekte tos pastabos nevertinti.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai D. Jankauskui už komiteto nuomonės išsakymą. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, mes pritariame Teisės departamento pastabai, kuriai pritarė ir komitetas. Taip? Nėra prieštaraujančių? Gerai.
Yra norinčių kalbėti. Gerbiamasis Jurgi Razma, dėl šio įstatymo projekto? Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norisi padėkoti Audito komitetui už parodytą iniciatyvą palengvinti žmonėms tam tikrus formalumus prieš prasidedančius savivaldybių tarybų rinkimus, nes priėmus šias pataisas bus galima pasinaudoti dar ankstesnių metų teiktomis deklaracijomis ir sausio mėn. nereikės galvotrūkčiais teikti naujų deklaracijų už 2014 m. Taip pat patikslintas kandidato apibrėžimas, tai tikrai reikalingi formalūs pataisymai. Gerai, kad juos priimame likus pakankamai laiko iki savivaldybių tarybų rinkimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kitų nuomonių nėra. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Priėmimas. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2278, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2278) yra priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2279(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-2279. Priėmimas. Taip pat taikoma skubos tvarka. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra dėl 1 straipsnio. Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2279, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 80, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2279) yra priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 16315 straipsniu ir 222, 225, 239 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1734(4) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-15 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 16315 straipsniu ir 222, 225, 239 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1734. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom, kolega, kviečiu į tribūną. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą, kuris yra lydintis Maisto įstatymą. Atitinkamai įvertinęs Seimo narių pasiūlymus, savivaldybių, Teisės departamento pastabas, Nacionalinės sveikatos tarybos ir kitų institucijų pasiūlymus, pritarė patobulintam įstatymo variantui ir atkreipia dėmesį, kad įstatymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos ir tam tikrų įstatymų pataisos. Komitetas nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų parengti Vietos savivaldos įstatymo ir kitų reikiamų teisės aktų pakeitimai bei svarstant valstybės biudžetą būtų numatytos reikiamos lėšos įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną V. M. Čigriejienę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas komitetas. Jis įvertino visas pastabas, kurias pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas, Teisės institutas, Nacionalinė taryba. Bendri balsavimo rezultatai buvo tokie: 7 balsavo už, 2 susilaikė, prieš nebuvo. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji profesore, norėjau jūsų paklausti. Yra jūsų ir gerbiamojo A. Matulo pasiūlymas. Kaip komitetas į tą pasiūlymą?.. Ar jūs sutinkate su komiteto nuomone?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate, taip? Ten yra pritarti iš dalies?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Buvo keletas pastabų dėl šio įstatymo projekto, tačiau datos praėjo ir mes neturime galimybės svarstyti tuos pasiūlymus. Tiesiog galime pritarti komiteto nuomonei ir tam pasiūlymui, kurį pasiūlė mūsų kolegos, jam pritarė ir komitetas. Bendru sutarimu galime pritarti? Taip. Tai šio įstatymo projekto svarstymas baigtas. Pastabų, pasiūlymų nėra.
11.19 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(3), Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018(3), Civilinio proceso kodekso 385, 390, 392, 399, 444, 453, 487, 514 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2019(3), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(3), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2021(3), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2022(3), Konsulinio statuto Nr. I-886 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2023(3), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2024(3), Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 13 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4664(2), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665(2), Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo Nr. IX-837 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4666(2), Paso įstatymo Nr. IX-590 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4667(2), Asmens tapatybės kortelės įstatymo Nr. IX-577 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4668(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4669(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4670(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės klausimai nuo 1-16a iki 1-16o. Visi. Vienas įstatymo projektas ir jį lydintys teisės aktai. Aš dabar į tribūną pakviesiu V. Aleknaitę-Abramikienę išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Aš tiesiog pristatysiu visus įstatymų projektus, nes tai dėl stenogramos turiu padaryti, o jūs po to visus iš karto pristatysite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Gerai, tai jūs kol kas užimkite dabar.
Svarstysime įstatymų projektus Nr. XIP-2017, Nr. XIP-2018, Nr. XIP-2019, Nr. XIP-2020, Nr. XIP-2021, Nr. XIP-2022, Nr. XIP-2023, Nr. XIP-2024, Nr. XIP-4664, Nr. XIP-4665, Nr. XIP-4666, Nr. XIP-4667, Nr. XIP-4668, Nr. XIP-4669, Nr. XIP-4670. Pranešėja – gerbiamoji V. Aleknaitė-Abramikienė. Svarstymas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš stengsiuosi kalbėti kuo trumpiau dabar, bet dėl balsavimo motyvų turbūt bus man leista kalbėti, ar ne? Gerbiamieji kolegos, svarstėme pavasario sesijoje šį įstatymų paketą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo bandoma perduoti pareigą, kurią iš tikrųjų turėtų įvykdyti Vyriausybė, nes pateiktas įstatymų paketas (būtų galima atskirai charakterizuoti kiekvieną iš tų įstatymų) yra vidujai prieštaringas. Tarkim, pirmasis įstatymas, apie kurį aš dabar ir kalbu, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Teisės departamento, kitų institucijų pastabomis remiantis, nesuderintas su daugeliu valstybėje veikiančių įstatymų. Pavyzdžiui, Valstybės informacinių išteklių įstatymu, Gyventojų registro įstatymu. Taip pat iš pateikto paketo visiškai neaišku, koks bus santykis tarp civilinės metrikacijos įstaigų ir Registrų centro arba, sakykim, tarp teritorinių tos pačios įstaigos padalinių.
Labai įdėmiai apsvarstę šį įstatymų paketą, mes nusprendėme, kad tai turėtų būti Vyriausybės pareiga teikti Seimui kokybiškus, gerai parengtus ir vidujai neprieštaringus įstatymus. Atsižvelgę į visas gautas pastabas, į pasiūlymus, taip pat ir Seimo narių pastabas bei pasiūlymus, mes nusprendėme, kad reikia grąžinti iniciatoriui, o būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tobulinti. Aš kalbu apie visą įstatymų paketą. Galėčiau tuo ir baigti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege, už pristatymą komiteto nuomonės dėl visų įstatymų projektų. Tiesiog dabar mes turime daug įstatymų projektų, daug lydinčiųjų aktų ir kolegos nori kalbėti. Kaip mes sutariame? Mes iš tikrųjų dėl kiekvieno įstatymo projekto galime leisti po vieną kalbėti. Kadangi yra daug įstatymų projektų, yra galimybė visiems kalbėti. Ar tikrai visi norite kalbėti? (Balsai salėje) Prašau? (Balsas salėje: „Nebūtinai.“) Norite kalbėti? (Balsai salėje) Galime nekalbėti. Gal vienas – už, vienas – prieš, gerai? Pakalbame ir tada susitariame, greičiau judėsime į priekį.
Nuomonė už – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Čia dėl viso paketo, taip? Aš jau sakiau, kad Vyriausybės, kaip įstatymų iniciatoriaus, pareiga – teikti vidujai neprieštaringus įstatymus. Tačiau tiems kolegoms, kurie dar nėra apsisprendę, kaip balsuoti, aš noriu pasakyti, jog, tarkim, antruoju įstatymu, Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymu, yra bandoma supaprastintu būdu įteisinti lyties pakeitimą. Sakykim, netgi tokia labai rimta ir objektyvi institucija, kaip Seimo Teisės departamentas sako, jog be įstatymo ir be papildomų saugiklių negalima registruoti lyties pakeitimo, nes tas asmuo, kuris pasikeitė lytį, gali turėti ir vaikų, ir išlaikytinių, ir įsipareigojimų kreditoriams, tokiu būdu valstybės institucijoms bei privatiems asmenims išvis neliktų jokios galimybės identifikuoti asmenį ir priversti jį atlikti savo prievoles pagal kitus įstatymus. Čia tik vienas pavyzdys.
Taip pat yra tokia tendencija – santuokos registravimo procedūrą pakeisti į paprastą registravimą. Tai neatitinka nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nei Civilinio kodekso nuostatų. Todėl aš manau, kad yra būtina grąžinti Vyriausybei tobulinti ir tikėtis, kad naujai pasirodęs įstatymo projektas bus kokybiškesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Nuomonė prieš – G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau kalbėti prieš komiteto sprendimą. Manau, kad tą įstatymą iš tikrųjų reikėtų priimti, nepaisant to, kad į mano teiktas pataisas nebuvo atsižvelgta. Aš manau, kad, pavyzdžiui, partnerystė registruojama turėtų būti taip, kaip dabar yra, o nebraukti to, nes tai galėtų lemti papildomą, jau sakiau, paleistuvystę visuomenėje, kad žmonės neregistruotų partnerysčių, o būtų taip sau tik grynai sugyventiniais, bet čia į tai nebuvo atsižvelgta. Bet nežiūrėdama to, aš siūlyčiau priimti, nes tai iš viso pažangus įstatymas. Jis supaprastina registraciją ir taupo valstybės lėšas. Žodžiu, manau, kad ko trūksta, su kitais galima suderinti ir netrukus juos teikti ir priimti, kitus, su kuriais dar reikia suderinti. Vis tiek neįsigalios nuo šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms už išsakytą nuomonę.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad visą įstatymų paketą grąžintume tobulinti, balsuojate už (už visą įstatymų paketą), kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Grąžinti iniciatoriams tobulinti visą įstatymų paketą, pristatytą Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 9, susilaikė 19. Taigi visas įstatymų paketas yra grąžintas iniciatoriams tobulintas.
11.27 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX‑2327 2, 6, 7, 8, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1571(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 2, 6, 7, 8, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1571. Svarstymas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Asmens ir turo saugos įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, taip pat į verslo asociacijų pasiūlymus ir patobulino įstatymo projektą. Būtent jau patobulintas įstatymo projektas buvo svarstomas komitete, bendru sutarimu jam pritarta. Noriu priminti, kad įstatymo projekte numatoma nauja pareigybė – apsaugos darbuotojas stažuotojas, kuris siekia tapti apsaugos darbuotoju ir vykdo neginkluotą asmens ir turto apsaugą. Įstatymo projekte (jau patobulintam) apsaugos darbuotojui stažuotojui suteikiamos tik trys teisės iš šešių, atsiprašau, iš devynių, kurias jau turi apsaugos darbuotojas, taip pat išlieka reikalavimai, kad stažuotojas negali būti teistas, įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar yra sveikatos priežiūros įstaigos prižiūrimas dėl psichikos ligų ar sutrikimo. Galiu pasakyti, kad šitas patobulintas projektas visiškai atitiktų įstatymo tikslą – pašalinti teisinius nepatogumus organizuojant saugos tarnybų darbą.
Galėčiau tik pakartoti Verslo asociacijos verslo grupių pasiūlymus, kurie, mano įsitikinimu… asociacijos rašo, tokie įstatymo pakeitimai yra tikslingi, reikalingi ir daromi laiku. Prašau pritarti patobulintam ir komiteto pritartam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Paulauskui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, už pristatytą komiteto nuomonę. Ar po svarstymo mes galime pritarti bendru sutarimu? Šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, trumpa informacija. Tvirtinant mūsų darbotvarkę vyko labai karštos diskusijos dėl D. A. Barakausko. Mums pavyko su juo susisiekti. Nežiūrint to, kad jis turi vadinamąjį atleidimo lapelį, 15 val. jis bus čia ir jūs turėsite galimybę jo paklausinėti. Matau, kaip visi myli mūsų ministrą ir džiaugiasi, kad jis gyvas, sveikas ir pasirodys 15 val. Matau, kad ir opozicijos lyderiai taip pat džiaugiasi. Gerbiamasis J. Razma, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu ministras tikrai serga, tai iškvietimas į Seimą, man atrodo, nekaip atrodo. Mes lyg ir verčiame pažeisti teisės aktus, nes sergantis žmogus turi būti…
PIRMININKAS. O pradžia tokia pikta buvo! Jūs švelniai paklausite žmogų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nemanau, kad mes taip prisitaikysime…
PIRMININKAS. Ne taip tiktai, ne taip piktai.
J. RAZMA (TS-LKDF). …pagal terapeutų nurodymus.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, kolega.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, jūs pasakėte, kad jis turi atleidimo lapelį. Jeigu jis nebedirbs, kam jį kviesti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užbaigiame tas diskusijas. Mes kalbėjome, jeigu žmogus turi galimybę susitikti Vokietijos ambasadoje, manau, kad gali padalyvauti ir čia. Jokių problemų nėra. Manau, kad pagarba vienų kitiems turi būti, taip pat ir opozicijai retkarčiais.
Kolegos, skelbiu pertrauką iki 12 val.
P. GRAŽULIS (TTF). Yra rezervinių klausimų.
PIRMININKAS. Petrai, yra tam tikros higienos normos. Jūs turite pailsėti, išeiti į lauką, truputį pasivaikščioti, nusiraminti ir 12 val. su gera nuotaika grįžti į plenarinių posėdžių salę, tada tęsime rytinį posėdį. (Balsai salėje) Diskusijos baigtos. Ačiū.
Pertrauka
12.01 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 26 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2315 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Tęsiame posėdį. Pirmasis klausimas, kurį mes turėtume svarstyti, – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 26 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2315. Pateikimo stadija. Pateikti turėtų R. Sinkevičius. Kviečiu viceministrą į tribūną. Prašau.
V. KONDRATOVIČ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau jums įstatymo pakeitimą, kurio tikslas – pakeisti skaičiavimą iš litų į eurus, kaip numato Europos Sąjungos Tarybos keitimo sprendimai ir keitimo kursas. Taip pat išbraukti 26 straipsnio 3 dalį, kur yra nuoroda į litus. Priėmus įstatymą teisinė situacija niekuo nepasikeis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstome spalio 16 d.
12.02 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2316 (pateikimas)
Svarstome Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2316. Prašome, viceministre.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū. Projekto tikslas yra toks pats, t. y. pakeisti nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojančio mokesčio už Lietuvos Respublikos įregistruotos krovininės transporto priemonės ribinius tarifus, kelių naudotojų mokesčio ribinius tarifus, mokesčio už naudojimąsi keliais ribinius tarifus, mokesčio už eismo ribojimą tarifus ir nurodyti juos eurais. Tarifai yra perskaičiuojami, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme, pagal Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti norinčių nėra. Dėkojame V. Kondratovičiui už pristatymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritariame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 2, 3 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstome spalio 16 d.
12.03 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 7, 13 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2311, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2312, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2313 (pateikimas)
Svarstome Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu viceministrę R. Noreikienę į tribūną pateikti visą bloką, ten yra trys klausimai.
R. NOREIKIENĖ. Laba diena, Seimo nariai. Teikiame svarstyti Investicijų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visų šių įstatymų projektų tikslas yra įstatymų projektuose esančias nuorodas litais nurodyti eurais ir vertes litais perskaičiuoti vertėmis eurais. Prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji viceministre, jūs visus tris pristatykite. Ar jūs čia iš karto visus tris ir sugebėjote?
R. NOREIKIENĖ. Sugebėjau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai operatyviai pristatėte, net posėdžio pirmininkas nespėjo suprasti.
Gerbiamieji kolegos, ar turite klausimų? (Balsai salėje) Balsuokime dėl visų trijų įstatymų projektų, kuriuos pateikė ūkio viceministrė ponia R. Noreikienė.
Už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Investicijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo, Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektams pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstome spalio 16 d.
Turėtume svarstyti K. Daukšio… Aš matau V. Bukauską.
12.06 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 6, 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2303 (pateikimas)
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Bukauskas ir aštuoni Seimo nariai.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip posėdžio pirmininkas pristatė, būtent grupė Seimo narių teikia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 6, 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo iš esmės siūlome įstatymo nuostatose numatytas vertes pakeisti į eurus, nustatant jas didesnes. Dovanų vertę numatyti didesnę nei 150 eurų, tai būtų 517,92 Lt, sandėrio vertė didesnė nei 3 tūkst. eurų, tai yra 10358,40 Lt, ir reprezentacijai skirtų dovanų vertę 30 eurų, tai būtų 103,584 Lt. Noriu pasakyti, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus esame numatę dovanų vertę 500 Lt, tai būtų perskaičiavus per 147 eurus. Kai dėl sandorių vertės, tai yra numatoma tik 10 tūkst. Lt, kaip žinote, po perskaičiavimo būtų 2900. Ir reprezentacijai buvo numatoma 100 Lt.
Iniciatorių grupė siūlo, kad mūsų piliečiams būtų lengviau ir įsimintiniau, (…) būtent įstatymo pataisose numatytas eurų sumas. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti niekas nenori. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kuris svarstys, salėje jau svarstysime spalio 16 d., čia ir taip kaip skubos tvarka eina… Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip ir kitus įstatymus, svarstysim spalio 16 d.
12.08 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2274, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2275 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti Prezidento vyriausiąją patarėją G. Kaminskaitę-Salters dėl Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašom, gerbiamoji Giedre.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Dėkui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu dėkinga už galimybę pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotas Investicijų įstatymo ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių įstatymo pataisas.
Šių pataisų pagrindinis tikslas – užtikrinti investicijų Lietuvoje suderinamumą su nacionalinio saugumo prioritetais. Nors konkrečiai imtis įstatymų pataisų paskatino įvykiai Šiauliuose, kai įmonė „Rail Skyway Systems Limited“, kontroliuojama Rusijoje gyvenančių akcininkų, ketino vystyti ekonominę veiklą šalia Šiaulių oro uosto esančioje teritorijoje, įstatymų pataisomis tikimasi pažvelgti į problemą plačiau, garantuojant nacionalinio saugumo prioritetus investicijų kontekste.
Kaip pažymėjo Prezidentė, turime būti budrūs ir labai atsakingai vertinti visas grėsmes Lietuvos saugumui. Negalime leisti, kad šalia pagrindinės karinių oro pajėgų aviacijos bazės, iš kurios vykdoma NATO oro policijos misija, ar šalia energetikos, transporto ir kitų strateginių objektų įsikurtų neaiškios kilmės įmonės, galimai vykdančios šalies nacionaliniam saugumui priešišką veiklą.
Siūlomi du pagrindiniai įstatymų pakeitimai. Visų pirma Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Siūloma praplėsti veiklos, kuriai taikomas išankstinis atitikties nacionaliniams interesams vertinimas, apibrėžimą. Šiuo metu tas vertinimas yra atliekamas tik dėl strateginę reikšmę turinčių įmonių ir įrenginių, o siūloma įtraukti ir nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius bei strateginę reikšmę turinčių įrenginių apsaugos zoną.
Antra, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių įstatymo 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimai. Siūloma visų pirma išplėsti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, įtraukiant į jį savivaldybės įmonę Šiaulių oro uostą. Antra, įtraukti aerodromus į Strateginių įrenginių ir jų zonų sąrašą. Trečia, nustatyti, kad strateginiais sektoriais laikomi energetika, transportas, informacinės technologijos, telekomunikacijos ir kitos aukštosios technologijos bei finansų ir kredito sektorius. Pažymėtina, kad visi šitie sektoriai ir šiuo metu galiojančiame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra įvardinami kaip strategiškai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui ūkio sektoriai. Nustatyti, kad nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės yra taikomos ne tik fiziniams ar juridiniams asmenims, oficialiai pareiškusiems ketinimą įsigyti strategiškai svarbios įmonės akcijų ar teisę į strategiškai svarbius įrenginius, bet ir asmenims, ketinantiems investuoti į nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčius sektorius ar strategiškai svarbių įrenginių apsaugos zoną.
Rengiant įstatymų pakeitimus, buvo atsižvelgta į Ūkio ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos bei Civilinės aviacijos administracijos pasiūlymus, taip pat buvo tartasi su Investuotojų forumu bei Pramonininkų konfederacija.
Prezidentės pavedimu norėčiau paaiškinti kai kuriuos teikiamų įstatymų pataisų aspektus.
Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į įstatymų pataisų svarbą esant dabartiniam geopolitiniam kontekstui. Kai krašto saugumui kyla reali grėsmė, būtų neatsakinga apsiriboti specialiųjų saugumo priemonių taikymu siauram skaičiui valstybės įmonių ir įrenginių. Grėsmė valstybei gali būti keliama ne tik investuojant į tam tikras valstybines įmones ar kelių infrastruktūrą, bet ir per informacines technologijas, energetiką, taip skverbiantis į strateginius objektus supančias teritorijas, tad būtina garantuoti, kad strategiškai svarbiausios Lietuvos ekonominės veiklos sritys ir zonos būtų apsaugotos, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį, kuris įtvirtina valstybės pareigą užtikrinti šalies saugumą.
Antra, siūlomų pataisų neigiamo poveikio investicijoms nesitikima. Jau dabar įstatymas numato, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas atliekamas tik siekiant įsigyti daugiau nei 5 % strateginių įmonių akcijų. Pataisos šio saugiklio nesusilpnins, tik pritaikys įstatymo galiojimą ir strateginę reikšmę turintiems ūkio sektoriams.
Kadangi tokiuose sektoriuose kaip finansai ar telekomunikacijos jau ir dabar sukurta reikli reguliavimo aplinka, papildomas tinkamumo patikrinimas neturėtų labai sulėtinti ar apsunkinti teigiamų investicijų pritraukimo. Nors įstatymas taip pat reikalauja atitikties patikrinimo investuojant į strateginių įrenginių apsaugos zoną, vėlgi nėra tikėtina, kad administracinė našta bus apsunkinta. Atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo komisija pirmą kartą buvo suformuota 2010 m. ir iki šiol rinkosi tik penkis kartus. Visais kartais buvo nagrinėjami su energetikos sektoriaus įmonėmis susiję klausimai.
Apibendrindama norėčiau pažymėti, kad sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato, kad valstybės narės gali imtis priemonių riboti kapitalo judėjimą tarp valstybių narių ir tarp narių ir trečiųjų valstybių, jeigu tai pateisinama viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo požiūriu. Taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija rekomenduoja, kad valstybės nustatoma nacionalinio saugumo interesus užtikrinanti investavimo politika turėtų vadovautis nediskriminavimo, skaidrumo ir nuspėjamumo, proporcingumo bei institucijų atsakomybės principais.
Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidento teikiami įstatymų pakeitimai atitinka šiuos principus. Esame pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti aptariant ir prireikus tobulinant šiuos valstybės saugumo užtikrinimui ypač svarbius pasiūlymus. Tikimės jūsų palaikymo. Taip pat būtume dėkingi, jeigu šie įstatymų pakeitimai būtų svarstomi skubos tvarka.
Nuoširdžiai dėkoju už jūsų dėmesį ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kol jūs kalbėjote, užsirašė labai daug norinčių paklausti. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Čia tiesiai, priešais.
PIRMININKAS. Viena minutė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Išskaičiuokite tą laiką, kol ranką kėliau.
Yra labai gražūs žodžiai ir labai sveikintinas valstybės rūpinimasis tos pačios valstybės nacionaliniu saugumu. Kadangi aš esu sisteminio požiūrio į nacionalinį saugumą šalininkas, tai ir noriu paklausti. Jūs dabar čia nurodote, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie sektoriai. Kodėl nėra ryšių sektoriaus? Dabar vyksta konferencija Konstitucijos salėje, ten apie tai kalba. Visa informacija eina per tą sektorių. Tai ką, ji nacionaliniam saugumui neturi įtakos? Jūs jį praleidžiate. Arba, pavyzdžiui, infrastruktūros klausimai. Na, vandentiekį užnuodys. Apie kokį nacionalinį saugumą mes galime kalbėti? Tai pirmas aspektas. Kodėl jūs išskiriate tokius epizodinius sektorius, madingus? Tai pirmas klausimas. Ir antras klausimas, trumpesnis. Žiūrėkite, yra sektorius…
PIRMININKAS. Mečislovai, jūs jau viršijote ir rankos pakėlimą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Labai trumpai. Aš apie savininkus ir specialistus, vadovus. Jeigu tai yra užsienio piliečiai, prisiekę kitai valstybei, kaip jie gali užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą? Du aspektai. Ačiū.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Labai ačiū už klausimą. Būtent šitie strateginiai sektoriai įtraukti todėl, kad jie yra šiuo metu galiojančiame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Jie ten yra įvardinti kaip strategiškai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui ūkio sektoriai. Tačiau taip, žinoma, būtinai svarstant šiuos siūlymus dėl įstatymų pakeitimo bus galima svarstyti ir išplėtimą. Tiesiog mes suderinome su esančiais įstatymais.
Dėl vadovų vėlgi labai įdomus pasiūlymus ir būtinai turėsime apžvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nediskutuokime, Mečislovai.
B. Vėsaitė turėtų klausti. Noriu spėti. Viena minutė. Pasistenkite gerbti kitus kolegas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, aš tiesiog turiu abejonę, ar, statydami vis aukštesnes užtvaras užsienio investuotojams, mes jų neatbaidysime. Nes, kaip žinom, ne taip jau džiugiai jie ir veržiasi į Lietuvą. Aš vis dėlto dar turiu abejonių dėl laisvo kapitalo judėjimo principo. O mano klausimas toks: kaip savivaldybės sugebės vykdyti sugriežtintus įstatymo reikalavimus, nes šiaip jau investuojama konkrečioje savivaldybėje? Kaip jūs numatėte, ar jos turės kreiptis į saugumo tarnybas, ar koks nors kitas mechanizmas bus?
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Dėkui už klausimą. Dėl užsienio investuotojų, kai svarstėme šį įstatymo pakeitimo projektą, tai tarėmės su Investuotojų forumu (jis jungia daugelį dabar esančių Lietuvoje užsienio investuotojų) ir su Pramoninkų konfederacija. Supratome, kad turėtume jų palaikymą, nes kai kurie iš šių sektorių, kuriuos aš paminėjau, tarkime, bankininkystės, finansų ar komunikacijų, jau dabar yra labai reikliai reguliuojami ir papildomų pasunkinimų jiems neprisidės, taip pat tas priklauso energetikos ir kitiems sektoriams.
Dėl savivaldybių. Taip, jau dabar yra numatytas procesas. Paties proceso nenumatoma pakeisti. Ir savivaldybės, ir kitos institucijos, nurodomos įstatyme, turi teisę kreiptis dėl patikrinimų.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. (Gerbiamoji pranešėja, nieko, atsigerkite.) Aš norėjau paklausti konkretesnių dalykų. Jūs numatote, kad ne tik į konkrečią įmonę negalės investuoti, bet negalės investuoti ir į aplinkui esančią teritoriją. Gal galėtumėte pranešti, kokio dydžio bus tos apsaugos ribos, dėl kurių reikės kreiptis, ar, pavyzdžiui, galiu aš ten investuoti, ar negaliu?
Antras dalykas, prašom pasakyti, ką jūs darysite tokiu atveju, kaip atsitiko su „Nukem“, kada buvo normali vokiška kompanija, kurią vokiečiai staiga pardavė rusams, ir dabar ji pas mus uždarinėja atominę elektrinę? Ką jūs darysite su šia kompanija iš viso? Ar ją reikės išmest lauk, ar kaip reikės daryti? Tai kad man šiek tiek patikslintumėte tuos dalykus, kaip viskas vyks realiai, o ne teoriškai.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Ačiū už klausimą. Taip, siūloma, kad bus tikrinamos esančios kompanijos, tarkime, besisteigiančios, arba jeigu akcijų didesnį paketą perka ir ta kompanija ar ta firma yra apsauginėje zonoje.
K. DAUKŠYS (DPF). O kokio dydžio ji bus?
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Čia tas klausimas: ar bulkučių pardavėjos bus tikrinamos, ar ne, jeigu jos yra, tarkime, oro uosto zonoje. Tikrai aš įsivaizduoju, kad bus taikoma sveiko proto ribose, ir tiesiog reiks į kiekvieną atvejį pasižiūrėti atskirai, bet ta rizika… Iš tikrųjų įstatymas juk turi nustatyti pagrindinius principus. Ir, žiūrint principingai, ta rizika gali kilti iš bet kur. Tarkime, tai, kas įvyko Zokniuose, galėjo atrodyti, kad tai yra labai patraukli užsienio investicija, bet kai patikrinome, kai išsiaiškinome, paaiškėjo, kad ten buvo negerų dalykų. Iš tikrųjų būtų neprotinga iš anksto susiaurinti per daug tą įstatymo galiojimą, o tiesiog praktikoje pritaikyti taip, kad tik tikrai potencialios grėsmės esančiais atvejais būtų atliekamas tas patikrinimas.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius. Komitetuose viską sužinosite, kvieskite į komitetus.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, turbūt aš neklystu, kad šias pataisas paskatino gerai žinomas įvykis, kai šalia NATO lėktuvo, šalia Zoknių atsirado abejonių keliantis objektas užsienio šalies piliečio. Ar Prezidento institucija, kuriai jūs atstovaujate ir kuriai yra atskaitingas Valstybės saugumo departamentas, bandė aiškintis, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko? Ačiū.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Ačiū, taip. Aiškinomės taip, kaip ir aiškinamės visus su nacionaliniu saugumu susijusius iškilusius klausimus, dėl to ir paaiškėjo, kad dabar tie du įstatymai, kaip jie yra suformuluoti, yra suformuluoti per siaurai ir einant į ateitį, žiūrint į mums keliamas grėsmes įstatymus reikia praplėsti. Bet taip, jūs teisus, tai paskatino įvykiai Šiauliuose.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau sužinoti, kokie bus prie šių dviejų įstatymų, kurių projektai pateikti, lydimieji aktai, Vyriausybės nutarimai ir panašiai? Ir dar vienas dalykas. Čia dalis valstybės įmonių ir kai kurios savivaldybės išvardintos, o kai kur tiesiog paminėti tam tikri sektoriai, pavyzdžiui, viešojo naudojimo geležinkeliai, aerodromai, dar kai kas, energetikos. Ar bus išsamiau konkrečiai išvardinti visi tie objektai?
Ir dar vieną dalyką norėjau paklausti. Ar vis dėlto ten, kur susiję su nacionalinio saugumo reikmėmis, bus peržiūrima, ar bus kokia nors institucija, kuri darys tam tikrą peržiūrėjimą, įvertinimą, kokia situacija yra prie nacionaliniam saugumui svarbių objektų? Ačiū.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Dėl įmonių sąrašo, kur yra įtraukiama 21 numeriu savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas, tai yra išvardintos tik įmonės. Mes galvojame, kadangi sektoriai jau dabar yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyti, tai būtų tiesiog tikslingiau juos perkelti į šį įstatymą, negu pradėti vardinti dėl to, kad mes esame sparčiai besivystanti ekonomika, ir tų individualių objektų, individualių kompanijų turbūt mes neišvardintume. Tiesiog perkeliame sektorius.
Kitas klausimas buvo dėl to, kokie bus įstatymų lydimieji aktai. Tai jų tikrai reikės. Galbūt reikėtų kokio nors Vyriausybės nutarimo, kuris pradėtų įgyvendinti šiuos žingsnius jau anksčiau, iki įstatymo įsigaliojimo periodo. Taip pat Vyriausybė turėtų nustatyti įsakymu tas apsaugos zonas, nes šiuo metu tokių nėra nustatytų. O dėl proceso, tai tas procesas dabar yra, jis egzistuoja. Yra ta komisija, ji dažnai… Sakau, susitiko iki šiol tik penkis kartus dėl to, kas buvo susiję su energetikos įmonėmis. Tačiau galbūt, kai diskutuosime komitete, galėsime ir pasvarstyti, ar tą procesą ir tą institucinį dalyką keisti ir tobulinti. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas baigėsi, bet paskutinis dar užduos klausimą. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau pratęsti K. Daukšio klausimą, į kurį jūs, man atrodo, nevisiškai atsakėte. Tarkime, turime Ignalinos atominę elektrinę, kuri uždaroma ganėtinai problemiškai, jūs žinote. Radioaktyvių atliekų sandėliai statomi labai problemiškai. Tą vykdo… Na, kaip problemiškai? Atsiliekant nuo grafiko. Ir tą vykdo, anksčiau buvo Vokietijos, dabar – Rusijos kompanija. Ką mes dabar darysime? Ar mes kokį nors tyrimą darysime, ar kokį nors vertinimą tų darbų, ar mes bandysime keisti rangovą? Ar bus kokia nors ekspertizė? Ką jūs apie tai manote, nes tai yra gana atsakingas objektas, jie dabar, aišku, tuos reikalus truputį taiso, bet problemų yra tikrai nemažai. Ačiū.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Ačiū. Įstatymo pataisose nurodoma, kad įstatymas būtų taikomas tam tikrais atvejais: jeigu objektas yra tam tikroje apsaugos zonoje, jeigu tai yra ypatingą reikšmę turintis nacionaliniam saugumui objektas, jeigu siekiama įsigyti 5 % arba daugiau akcijų. Žodžiu, reikėtų tikrinti pagal tuos kriterijus ir, jeigu atitiktų, žiūrint į ateitį, ateity, taip, būtų tikrinama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ačiū už pristatymą ir atsakymus.
Gerbiamieji kolegos, už norėtų kalbėti V. Gailius. Ar galite atsisakyti, nes prieš nėra? (Balsai salėje) Prašom, rimtas argumentas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nes aš matau, kad mes ir toliau susidursime su poreikiu kurti teisinę aplinką, nes šiandien turime kompetencijų požiūriu bankrutavusią Valstybės saugumo departamento vadovybę, ir jų nedarbą mes turėsime kompensuoti būtent teisėkūra. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Atkreipiu dėmesį, kad mes taikstomės su nekompetencija Valstybės saugumo departamento vadovybėje, tą patį daro ir Prezidento institucija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš yra K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nesu prieš patį įstatymą, bet prieš tai, kokį neaiškumą jis dabar sukelia investicijų klimatui. Tikiuosi, kad svarstant šį įstatymą Seime bus apibrėžta, kokie atstumai, kokie dalykai. O dėl Valstybės saugumo departamento nekompetencijos tai tikriausiai opozicija turėtų kaltinti save.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po pateikimo Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymų projektams.
Už – 58, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Respublikos Prezidentė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš manau, kad taip ir vyks. Jūs matote, kad pagrindinis komitetas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir yra net trys papildomi komitetai – Informacinės visuomenės plėtros, Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Kai bus apsvarstyta, artimiausiame posėdyje šie įstatymai bus svarstomi Seimo posėdžių salėje.
K. Daukšys – prie šoninio mikrofono.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų įstatymas realiai susijęs su ekonomika. Įstatymas realiai susijęs su ekonomika, kodėl Ekonomikos komitetas ne pagrindinis? Čia yra ekonominiai dalykai.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau, nesiginčijame. Balsuosime. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas, kad ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o Ekonomikos komitetas turėtų būti pagrindinis. (Balsai salėje) Kas pritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, spaudžia pliusą, kas pritaria Ekonomikos komitetui, spaudžia minusą. Alternatyvus balsavimas, susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Abu pagrindiniai!
PIRMININKAS. Prašom nerėkauti, Petrai. Aš suprantu, kad jūs seniūnas, turite neblogą gerklę. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dar kartą. Tie, kas nebalsavo, prašau prisijungti ir nuspręsime, kuris komitetas yra pagrindinis. Balsuojame iš naujo. (Balsai salėje) Už balsuoja už tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų pagrindinis, minusas, kas sako, jog ekonomika yra svarbiausia. (Balsai salėje) Jeigu jūs paskubėsite, tai mes turėsime tą balsą, kuris nulems. (Balsai salėje) Matote, kaip stabiliai mes balsuojame. Aš matau, kad atėjo žmogus, kuris turi lemti, nes atėjo balsuoti. Balsuojame trečią kartą. Daugiau nebalsuosime, nulems pirmininko balsas. Atėjo dar daugiau žmonių. Balsuojame dar kartą.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu. Kas balsuoja už, pritaria, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų pagrindinis, kas balsuoja prieš, balsuoja už ekonomiką. Alternatyvus balsavimas. Labai prašau L. Balsį ir Agnę paskubėti. Labai ačiū. Jūsų rankose įstatymo likimas.
40 ir 40? Ne. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra papildomas. Aš manau, kad tai netrukdys, kad tas įstatymas būtų kokybiškai priimtas. Dėkojame. Kviečiu komitetus, papildomus komitetus, skubiau apsvarstyti, kad Ekonomikos komitetas galėtų priimti reikiamus sprendimus. Dėkoju.
12.33 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2327 (pateikimas)
Kviečiu K. Daukšį pristatyti Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. (Balsai salėje) Kokia pertrauka? Jaunime, dar reikia padirbėti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pakeitimas yra labai paprastas – vietoj litų įrašome eurus. Matyt, ministerija laiku nepažiūrėjo, kad iki įstatymo reikia pateikti, todėl tenka teikti man.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstome spalio 16 d.
12.34 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2292 (pateikimas)
Kviečiu teisingumo viceministrą G. Mozūraitį pateikti Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
G. MOZŪRAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamas Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suvienodinti Respublikos gyventojų registro įstatyme vartojamas sąvokas su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo apibrėžtomis sąvokomis ir patikslinti nustatytą Lietuvos Respublikos gyventojų registro veiklos teisinį reguliavimą pagal šio įstatymo nuostatas.
Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų registro valdytoja paskirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgaliojimus paskirti šio registro tvarkytoją, įteisinti Lietuvos Respublikos gyventojų registro sąveiką su Lietuvos Respublikos adresų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrais, siekiant plėtoti elektronines viešąsias paslaugas ir supaprastinti jų teikimą asmenims bei taupyti lėšas, skirtas šio registro veiklai organizuoti.
Pažymėtina, kad Teisingumo ministerijos paskyrimas Lietuvos Respublikos gyventojų registro valdytoja padės racionaliau įgyvendinti valstybės informacinių išteklių valdymo optimizavimo procesus, optimaliau valdyti valstybės informacinius išteklius, išspręsti technines Gyventojų registro problemas, modernizuoti registrą, nuosekliai pasirengti tolesniems valstybės informacinių išteklių valdymo konsolidavimo procesams.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 225 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ pakeitimo“, nuo šių metų spalio 1 d. Teisingumo ministerijai pavesta įgyvendinti Gyventojų registro tarnybos savininko teises ir pareigas.
Vyriausybė siūlo ir būtume labai dėkingi, jeigu Seimas rastų galimybę ir sutiktų šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūsų niekas nenori paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymui? (Balsai salėje) K. Masiulis nori kalbėti už? Būtinai norite kalbėti? (Balsai salėje) Nebūtinai. Labai ačiū, Kęstuti. Pritariame.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti, kadangi Vyriausybė prašo svarstyti ypatinga skuba, manau, kitą savaitę komitetas apsvarstys ir galėsime… Ketvirtadienį, spalio 16 d. Viską svarstysime spalio 16 d. Ačiū.
12.38 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2306 (pateikimas)
Svarstome Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Pranešėja – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, 50 Seimo narių vardu teikiu šį įstatymo projektą. Jo pakeitimas yra susijęs su tuo, kad Seimas jau antrus metus iš eilės iš tiesų didžiulį dėmesį skiria gyventojų sveikatai, sveikai gyvensenai, buvo paskelbti Sveikatingumo metai, šie metai yra Vaikų sveikatos metai. Todėl, siekiant įteisinti ir paskatinti mūsų gyventojus laikytis sveikos gyvensenos principų, šiuo įstatymo projektu siekiama sudaryti palankias sąlygas gyventojams gauti sporto paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos.
Pagrindinė problema turbūt yra ta, kurią ir siūlome išspręsti, kad būtų padidintas sporto paslaugų prieinamumas visiems, norintiems sportuoti. Paprastai didieji sporto klubai yra įsikūrę didžiuosiuose miestuose, o mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams sporto paslaugos nėra pasiekiamos. Todėl siekiama, kad būtų papildytas įstatymo projektas ir būtų apibrėžtos sporto klubų paslaugos. Tai yra „uždarose patalpose ar jų kompleksuose juridinių ar fizinių asmenų vykdoma ūkinė komercinė veikla, atlygintinai teikiamos paslaugos, skirtos paslaugų vartotojams mankštintis, fiziniam aktyvumui palaikyti“ yra keičiama į tai, kad „sporto paslaugų veikla – uždarose patalpose gyventojo, fizinio asmens, turinčio nuosavus sporto įrenginius, teikiamos sporto paslaugos pagal individualios veiklos pažymą arba įsigijus verslo liudijimą“.
Atitinkamai reikės pakoreguoti higienos normą ir nustatyti, kokie turėtų būti reikalavimai, kad regionuose motyvuoti žmonės galėtų teikti tokias paslaugas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. R. Šimašius. Nematau. R. A. Ručys. Prašom.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūsų įstatymo projektas yra labai geras, aš jį palaikysiu. Man kyla klausimas. Jūs sakote: sporto paslaugų veiklą galima vykdyti tik uždarose patalpose. Kodėl gamtoje negalima vykdyti, yra prietaisai, viskas ten yra, turi žemės ar ką, kaip ūkininkai, kaimo turizmo sodybos ir t. t.?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Supratau. Ačiū už klausimą. Gerą pavyzdį visai Lietuvai yra parodęs Kaunas, kuris vienas pirmųjų iš sveikatinimo programų viešose erdvėse pradėjo finansuoti ir remti tokius įrenginius, kur visuomenė galėtų sportuoti nemokamai. Šiuo atveju gal ir būtų galima pakoreguoti, mišrų modelį daryti, mes svarstydami pažiūrėtume. Ačiū už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasakėte paskutinę mintį, kad reikės peržiūrėti higienos normą, kokie bus reikalavimai toms patalpoms. Tai mano toks praktiškas klausimas. Kaip jūs vis dėlto įsivaizduojate, ar joms reikės bent tų minimalių, turiu galvoje dušą, dar ką nors, kokius nors persirengimo kambarius, ar kokių papildomų dalykų dar reikės? Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų net ir dabar esančiuose sporto klubuose (kai mes užregistravome šį projektą, gavau ir laiškų, ir skambučių) įrenginiai yra labai arti vienas kito sustatyti, prastai vėdinamos patalpos, reikia laukti eilėje. Aš manau, higienos normos reikalavimai turėtų būti minimalūs: nustatytas plotas, koks kiekis galėtų būti tų įrenginių, taip pat persirengimo kambariai, dušas. Tokie minimalūs reikalavimai, kad regionuose žmonės, turėdami laisvų, nenaudojamų patalpų, galėtų investuoti ir teikti tokią paslaugą savo bendruomenei.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų sveikintinas žingsnis, kad sportui, sportavimui, sveikatingumui yra suteikiamas toks prioritetas, bet kartu išlieka klausimas – valstybės biudžeto pajamų klausimas, nes kalbama apie gyventojų pajamas, savivaldybių pajamas ir jau yra keičiamas veiklos tipas. Jūs neturite skaičiavimų, kaip galėtų pasikeisti gyventojų pajamų mokesčio įplaukos dėl galimybės pakeisti visą ūkinę veiklą – pereiti prie individualios veiklos arba kitaip, nes turinys yra toks?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš nežinau, kaip jūs, gerbiamasis kolega, supratote. Aš mačiau, ir Teisės departamento išvadose buvo panaši mintis. Čia kalbama apie tai, kad naujai atsiras tokia veikla. Taigi šiuo atveju sunku prognozuoti, kiek žmonių sugalvos tokią veiklą vykdyti arba pagal veiklos pažymą, arba, kaip minėjau, galėtų įsigyti verslo liudijimą. Kaip tik norima paskatinti, kad mažuose miesteliuose, provincijoje žmonės, turėdami laisvų patalpų, galėtų investuoti, išsiimti verslo liudijimą ir mokėti mokesčius valstybei.
PIRMININKAS. G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Jūs iš dalies pakomentavote, bet aš norėčiau paklausti. Gal dalis dabar veikia nelegaliai, jie galės legalizuoti tuos klubus. Ar bus konkurencija visam tinklui „Impuls“, kai šitie bus legalizuoti, jie veiks pagal taisykles? Tai gal tinklas „Impuls“ galėtų atpiginti, kaip manote, tada bus prieinamiau visiems?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Žinote, kolega, tiems didiesiems centrams, kurie yra tikrai nemažai investavę, teikia didžiulį kompleksą paslaugų, tai yra didžiulės lėšos, aš nemanau, kad bus konkurencija. Čia daugiau kalbama apie regionus, tai vienas dalykas. Antras dalykas, kai yra daugiau pasiūlos, savaime aišku, kainos taip pat, mano nuomone, turėtų kiek nors sumažėti. Tačiau, kaip minėjau, kiekviena įstaiga turbūt yra suskaičiavusi, didieji centrai turi savo verslo planus, turi minimum, maximum, kiek jie gali tas kainas kelti. Tačiau iki šiol nėra aišku, pavyzdžiui, kokie kaštai, kokia kainodara tos paslaugos. Neatmetama galimybė, kad turbūt prisidengiant euru tos kainos kyla. Mes, iš vienos pusės, įstatymų leidėjai, Vyriausybė turi puikius planus ir Sporto departamentas skatina žmones eiti sportuoti, lyg ir verčiame juos mokėti tokias dideles sumas, abonementinius mokesčius ir t. t.
PIRMININKAS. Labai ačiū Dangutei. Už norėtų kalbėti A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, vieningai siūlau pritarti, nes kaimo vietovėse žmonių yra mažai, kartais per dieną į klubą ateina tik keli žmonės. Jeigu nebus pakeista veiklos kryptis, tie klubai, kaip minėjo kolega, arba bankrutuos, arba turės eiti į pogrindį. Tikrai siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate D. Mikutienei, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 54, prieš – 1, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Aš manau, mes turime sveikatos… Jaunimo ir sporto komisiją, kuri galėtų pasižiūrėti, kadangi rūpinasi mūsų sveikata. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d.
Gerbiamieji kolegos, rytinė darbotvarkė baigta.
Dar yra keletas minučių iki mūsų pertraukos. Yra rezerviniai klausimai. P. Gražulis kažkur čia, salėje, buvo. Jau nėra? Bet yra rezervinis 2 klausimas, kurį galėtų pristatyti mūsų kolega S. Brundza.
12.46 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2087 (pateikimas)
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2087. Gerbiamasis Stasy, ar jūs pasiruošęs? Prašom į tribūną.
S. BRUNDZA (TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Buvo parengtas pakeitimo įstatymo projektas, nes teko susidurti su gana klasikiniu atveju, kai prisidengiant Europos Sąjungos direktyvomis mėginama dar kartą nulupti dar kokį nors kailiuką nuo Lietuvos žmonių. Taigi kalbant apie šį įstatymą, tiksliau, šio įstatymo tą dalį, kur kalbama apie apmokestinimą, naudojimąsi Lietuvos keliais, magistraliniais keliais… Taigi įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą dėl sunkiasvorių, norėčiau pabrėžti, krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra buvo apmokestintos ne tik sunkiasvorės transporto priemonės, kurios sistemingai naudojasi ta infrastruktūra, bet pagal Europos direktyvas anuomet buvo per 12 tonų keliamosios galios, tiksliau, bendrojo svorio, paskui atsirado per 3,5 tonų, buvo pakoreguota, o Lietuvoje apmokestinama jau ilgą laiką transporto priemonės ir iki 3,5 tonų. Tai lengvieji automobiliai, jeigu žinote, komerciniai, kurie dirba, pavyzdžiui, kaip avarinės tarnybos ir t. t., ir t. t., nepaisant to, kad direktyva nusako, jog apmokestinamos turi būti tos transporto priemonės, kurios reguliariai dirba ir vežioja krovinius, sunkiasvorės. Toliau, taip pat direktyva nusako, kad rinkliavų arba naudotojo mokesčių rinkimo tvarka negali nei finansiškai, nei kitu būdu nepagrįstai sukurti nepalankios padėties nereguliariai besinaudojantiems kelių tinklu. Galite įsivaizduoti, kas pas mus vyksta? Nekalbama apie autobusus, kaip žinote, autobusai vis dėlto nėra sunkiasvorė transporto priemonė, vežanti krovinius, žmonės – kol kas dar vis dėlto ne malkos. Tai va, visa tai yra apmokestinama. Mano nuomone, tai yra tikrai neteisinga mūsų vartotojų atžvilgiu, nes brangsta paslaugų kainos, brangsta keleivių važiavimas autobusais, ir tokia situacija yra keistina. Todėl yra pasiūlymai pakeisti įstatymą taip, kad jis atitiktų kaip tik šių direktyvų nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų sveikintinos jūsų pastangos pakoreguoti tai, kad daliai vežėjų būtų palengvintos sąlygos atlikti savo veiklą. Bet tuo pačiu metu kyla daug klausimų, nes jeigu iš tikrųjų būtų panaikintas kelių mokestis automobiliams iki 3,5 tonos, kiek tai kainuotų? Kiek, kitaip tariant, Kelių fondas netektų kasmet pinigų ir kuo jie būtų kompensuojami? Ar tas netekimas būtų kompensuotas ekonomikos augimu ar biznio augimu, ar dar kuo nors? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Sakykite, jūs kalbate apie direktyvos perkėlimą, o kiek aš suprantu, tai jūsų iniciatyva? Ar tai direktyvos reikalavimas yra? Kiek supratau, direktyva lyg ir kalba apie tai, bet kiek kitame kontekste kalba. Tai štai tie du klausimai yra.
S. BRUNDZA (TTF). Taip, vienas klausimas. Dabar yra surenkamas kelių naudotojo mokestis. Pernai buvo surinkta 142 mln. Lt, šiemet – 128 mln. Lt, bet tai liūto dalis tų pinigų, tai yra maždaug 0,5 mln. sunkiasvorių automobilių, kurie tranzitu važiuoja per mūsų šalį. Deja, nepavyko, nežinau, sako, kad nėra, o gal ar nelabai nori kelininkai pateikti šių skaičių, kiek konkrečiai šie komerciniai automobiliai… bet, jeigu žinote, jie reguliariai nevažinėja, vadinasi, tas mokestis yra trumpalaikis. N1 automobilių yra įregistruota 95 tūkstančiai, bet daugelis jų vis dėlto važinėja miestuose ir jie nesinaudoja šia infrastruktūra. Deja, aš šio skaičiaus negaliu įvardinti, kadangi nepavyko jo gauti. Bet tai tikrai nebūtų didelis praradimas.
Toliau, kalbant apie direktyvą, vis dėlto direktyva gana kategoriškai kalba apie tai, kad negali nei finansiškai, nei kitu būdu nepagrįstai sukurti nepalankios padėties nereguliariai besinaudojantiems kelių tinklu. Toliau, dar galiu pridėti, taip pat direktyva kalba ir apie tai, kad jeigu yra naudojami Europos pinigai, pavyzdžiui, infrastruktūrai gerinti, dar taip skamba vienas punktas, kad bendrijos fondų įnašas neturėtų būti susigrąžinamas per rinkliavas. Na, pas mus turbūt nelabai rasi magistralinio kelio, kur nebūtų investuoti Europos pinigai. Čia, mano galva, būtų atkurtas teisingumas tam tikra prasme. Viena, vis dėlto reikia priversti valdininkiją, kad laikytųsi direktyvų, o prisidengdami direktyvomis nelupikautų iš Lietuvos žmonių. Kaip minėjau, tas praradimas tikrai nebus didelis. Jeigu iš tikrųjų norima apmokestinti, galima tai sutvarkyti pagal lietuviškus teisės aktus, bet nesiremiant šia direktyva.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš norėjau sužinoti, kiek biudžetui kainuos tas N1 neapmokestinimas, gal ir gera idėja, tačiau jūs esate kelių specialistas ir rūpi kitas klausimas. Šiuo metu už europinius pinigus, nacionalinius pinigus mes tiesiame kelius, tvarkome juos ir matome, kaip jie griūva. Jūs puikiai suprantate ir žinote, kodėl jie griūva. Yra vežamas didžiulis viršsvoris, negalima vežti daugiau negu 24 tonų, bet tie reidai, kuriuos vykdo ir muitininkai, ir policininkai, kas tik nori stabdo, yra neefektyvūs. Reikia vieną kartą padaryti, kaip yra kitose šalyse. Dabar yra fiksuojama keliuose ir svorį galima nustatyti, ir baigtųsi tas kelių gadinimas, tvarkymas ir gadinimas. Dar vienas momentas, tai leistų mums, kaip ir patys vežėjai sako…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pabaikite klausimą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …didesnį kelių mokestį mokėti.
S. BRUNDZA (TTF). Taip, jūs teisus, kad keliai gadinami ir kontrolė lyg ir egzistuoja, bet įsivaizduojate, kada pastatė stacionarų postą prie Klaipėdos, kad patikrintų automobilių svorį, žinote, tada prasidėjo gadinimas aplinkinių kelių, žvyrkelių ir t. t., nes tuo keliu daug kas nenorėjo važiuoti. Kontrolės iš tikrųjų yra per maža, kai kalbame apie viršsvorį. Dabar yra jau techninės priemonės, kai jau pravažiuojantį automobilį pasveria ir tada imamasi sankcijų. Tai šis tokių priemonių tinklas yra plečiamas.
Bet dabar, aš norėčiau pabrėžti, kalbama apie automobilius iki 3,5 tonų, tai apie kelių gadinimą ir t. t. tikrai negali būti kalbos. Toliau, aš manau, jeigu bus pritarta po pateikimo, tai vis dėlto manau, kad man pavyks išsiaiškinti, kaip nors rankiniu būdu ar kaip nors suskaičiuoti, o kiek iš tikrųjų, ten 1 mln., 0.5 mln. ar 2 mln., mano galva, galėtų būti iš tų 142, o kiek iš tikrųjų va šie mažiukai automobiliukai nupirko tų vinječių, tą aš pažadu išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra norinčių pasisakyti už. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Ačiū, pritarta.
Dabar iškyla klausimas dėl komitetų. Ko gero, Ekonomikos komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų komiteto, matau, moja pirmininkas, jeigu Ekonomikos komitetas neprieštarauja, jis bus papildomas, o Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. Ir numatoma svarstyti gruodžio mėnesį. Patikslinsime gruodžio mėnesį.
12.56 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2244 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, svarstome Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai. Manau, kad esame Europos Sąjungos nariai, ir nors galioja bendros Europos Sąjungos nuostatos, yra centralizuotai kaupiami transporto priemonių Europos Sąjungoje duomenys, kurios yra techninę apžiūrą perėjusios, kurioje šalyje, kurioje baigėsi… Norėtųsi įteisinti, kad bent kurioje Europos Sąjungos šalyje mūsų Lietuvos piliečiai galėtų atlikti techninę apžiūrą, tai yra labai logiškas siūlymas, nenoriu gaišinti laiko, prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškų pristatymą. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis kolega, čia labai graži idėja, bet yra vienas niuansas, tiek registracija, tiek techninės apžiūros kiekvienoje šalyje yra susijusios su tos šalies automobiliais, mokesčiais už tos šalies automobilius, su cirkuliacijos mokesčiais už važinėjimą, daugelis šalių gali tiesiog nepriimti kitoje šalyje registruoto automobilio su lietuviškais numeriais. Manau, kad sunkiai pereisite technines apžiūras centruose, esančiuose kur nors Belgijoje, Briuselyje arba Berlyne.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pasakyti, kad yra parengta Europos Sąjungos direktyva, kuri įsigalios vėliau privaloma tvarka. Tai yra ne šiais metais, kai techninė apžiūra turės būti pripažinta pereita kiekvienoje šalyje. Dabar duomenys apie kiekvienos šalies techninių apžiūrų perėjimą ir galiojimo laikotarpį yra kaupiami centrinėje Europos Sąjungos bazėje. Visi tie duomenys yra, ir nemanyčiau, kad atsiras problemų. Man teko aiškintis truputėlį su Vidaus reikalų ministerija ir Susisiekimo ministerija. Manau, kad jie tam tikrus techninius dalykus išspręs, parengs įstatymų lydimuosius aktus.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). 15.00 val. kviečiamas ir pagaliau ateis vidaus reikalų ministras pasiaiškinti dėl šio klausimo. Iš tikrųjų tai, ką jūs dabar taisote, tai yra praleistos ir pražiopsotos Vidaus reikalų ministerijos klaidos ir, aišku, mūsų, Seimo narių, toleravimas viso to, kas įvyko, bet, aišku, vis dėlto atsako vidaus reikalų ministras. Tada nereikėtų šitos jūsų pataisos, jeigu iškart ji būtų pastebėta, bet dabar iš tikro už ją reikia balsuoti.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad pagal kompetenciją Vidaus reikalų ministerija tuos klausimus turi sureguliuoti. Jeigu mes priimsime įstatymą, tas procesas vyksta. Manau, kad sureguliuos ir didžiulė dalis problemų, apie kurias šiandien kalbama ir dėl ko kviečiamas ministras, jeigu priimsime įstatymą, bus išspręsta.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano vienas klausimėlis yra dėl informacijos keitimosi. Šiandien policininkas, važiuodamas automobiliu, iškart kompiuteryje gali pasitikrinti priešais ar kitur važiuojančio automobilio duomenis. Jūsų nuomone, dabar informacijos keitimasis, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje bus pereita techninė apžiūra, per kiek laiko ji pasieks Lietuvos informacinę sistemą? Pirmas klausimas.
Antras klausimas. Čia iš dalies Linas klausė dėl finansų. Čia kartu yra ir finansinės pajamos. Kaip su tom pajamom? Jūs manote, kad ta valstybė turės perduoti pajamas Lietuvai ar Lietuva kitai valstybei? Jūsų samprotavimai.
P. GRAŽULIS (TTF). Žinote, kas yra. Man atrodo, kad tų šalių vairuotojai, kurie pereis techninę apžiūrą Lietuvoje ir ji bus pripažinta, tas, kas atliko paslaugą, ir gaus pinigus. Jeigu mūsų šalių piliečiai gyvena Airijoje, Ispanijoje, ten savo automobilių pereis technines apžiūras, jos yra daugeliu atvejų privačios, tai privatininkas, kuris suteiks tą paslaugą, arba net ir valstybinė įmonė gaus pajamas. Tai yra labai logiška. Bet mes įvedame eurą, suvienodiname ID korteles, ir dabar kažkodėl (25 m. nepriklausomai Lietuvai) būtinai užsienyje gyvendamas lietuvis turi važiuoti automobiliu čia atlikti automobilio techninę apžiūrą. Manau, tikrai nelogiška. Mes turime integruotis visose srityse į Europos Sąjungos struktūras ir bendrą sistemą.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau atsakėte į mano klausimą, kurį norėjau užduoti, bet aš noriu jūsų paklausti. Ar techninės apžiūros reikalavimai bus vienodi Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Ispanijoje? Kaip tie reikalavimai?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad vis dėlto šiuo metu, jeigu bus suvienodinti reikalavimai visoms Europos Sąjungos šalims, kai tiesiogiai įsigalios direktyva, bet mes galime žengti žingsnį, kad mūsų piliečiams nereikėtų vargti ir technines apžiūras galėtų pereiti kitoje Europos Sąjungos šalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos sako, kad reikia balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate mūsų kolegos P. Gražulio pateiktam įstatymo projektui?
Už balsavo 61, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Dabar turėčiau sužinoti, kuris komitetas turėtų būti pagrindinis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Niekas neprieštarauja? Papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti irgi gruodžio mėnesį, neaišku, kokiais metais. Taip? Tvarka. Sutariame.
Gerbiamieji kolegos, dėl prieš tai buvusio klausimo reikėtų Vyriausybės išvados, nes aiškinamajame rašte parašyta, kad biudžeto lėšų bus surinkta mažiau. Todėl Seimas kreipiasi į Vyriausybę. Nežinau, ar dėl saugaus eismo reikia Vyriausybės išvados? Sako, nereikia. Gerai. Dėl kelių priežiūros būtina Vyriausybės išvada. Gerai, kolegos.
Mes balsuodami pasižymėjome. Skelbiu, kad rytinis posėdis yra baigtas. Pertrauka iki 15.00 val. (Gongas)
Noriu atkreipti dėmesį, kad 15.00 val. atvyks vidaus reikalų ministras ir atsakys į jūsų klausimus.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.