PASIŪLYMAS

DĖL Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektO XIVP-659(2)

2021-11-

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad pranešėjui teikiama teisinė pagalba dėl jo pažeistų teisių ar laisvių būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

Pažymėtina ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.

Iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą.

Pastebėtina, kad nors, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-659 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pranešėjui jo prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, tačiau ne visais atvejais Pranešėjui gali būti suteikta veiksminga antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuomet subjektas, apie kurio galimus pažeidimus pranešė pranešėjas, gali leisti pasisamdyti aukščiausio profesionalumo lygio teisininkus, tikslu pažeisti pranešėjo teises ar laisves. Esamu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į realią ir veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos nustatyta, kad nors teisių gynimo priemonių rūšys įvairiose teisinės sistemose gali skirtis, tačiau jomis turėtų būti užtikrinama reali ir veiksminga kompensacija ar žalos atlyginimas tokiu būdu, kuris būtų proporcingas patirtai žalai ir atgrasomasis. Pranešėjai turi teisę pasinaudoti veiksminga ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą kompensaciją. Nacionaliniu lygmeniu nustatytos teisių gynimo priemonės neturėtų atgrasyti potencialių būsimų pranešėjų.

Šiuo pasiūlymu siūloma įstatymo projekte numatyti galimybę pranešėjui, tais atvejais, kuomet jis pasirinks teisinę gynybą organizuotis savarankiškai, kompensuoti teisinių paslaugų išlaidas iš valstybės lėšų.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį naująja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Pranešėjui nutarus teisinę pagalbą organizuotis savarankiškai, iš valstybės lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.“