LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR EUROPOS BRANDUOLINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ ORGANIZACIJOS (CERN) SUSITARIMO DĖL CERN ASOCIJUOTOJO NARIO STATUSO SUTEIKIMO RATIFIKAVIMO“
PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimo dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo ratifikavimo“ (toliau – Įstatymo projektas) projekto paskirtis – ratifikuoti 2017 m. birželio 27 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimą dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo (toliau – Susitarimas) ir taip įvykdyti jam įsigalioti būtinas nacionalines procedūras, o kartu sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos asocijuotajai narystei CERN.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija. Tiesiogiai Įstatymo projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamento Dvišalio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Julius Jakučinskas (tel. 8-5 219 1230, el. p. [email protected]) ir Dvišalio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Rūta Jacinavičienė (tel. 8-5 219 1229, el. p. [email protected]), bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus patarėju Aleksu Dambrausku (tel. 8 706 52217, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Iki šiol bendradarbiavimas su CERN grindžiamas 2004 m. lapkričio 9 d. Ženevoje pasirašytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) bendradarbiavimo susitarimu dėl tolesnio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo plėtojimo didelių energijų fizikos srityje, kuriam įgyvendinti Lietuvos Respublikai atstovauja švietimo ir mokslo ministras. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2015 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. 227 buvo sudaryta darbo grupė paraiškos dėl Lietuvos Respublikos asocijuotos narystės CERN veikloje projektui parengti, vadovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo R. Vaitkaus. Į darbo grupę taip pat buvo įtraukti Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atstovai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Susitarimo tikslas – atsižvelgiant į 1953 m. CERN konvencijos su 1971 m. pakeitimais nuostatas, nustatyti, kad Lietuvos Respublikai suteikiamos CERN asocijuotojo nario statusą atitinkančios teisės ir pareigos, konkrečiai – dalyvauti CERN mokslinių tyrimų programose, dalyvauti CERN Tarybos ir jos komitetų darbe, galimybės Lietuvos doktorantams, studentams, jaunesniesiems mokslo darbuotojams dirbti ir stažuotis CERN, Lietuvos pramonės įmonėms dalyvauti CERN pirkimuose. Susitarimu įtvirtinami Lietuvos įsipareigojimai CERN mokėti metinį finansinį įnašą, kuris apskaičiuojamas Susitarimo projekto III straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, suteikti CERN privilegijas ir imunitetus pagal Susitarimo priede įtvirtintas nuostatas.
Naujas Lietuvos ir CERN santykių etapas vidutinės trukmės laikotarpiu padėtų parengti tarptautinius mokslo ir technologijų standartus atitinkančią Lietuvos mokslininkų, inžinierių ir informacinių technologijų specialistų komandą, kuri dalyvautų dideliuose tarptautiniuose moksliniuose, technologiniuose projektuose fizikos, radiobiologijos, medicinos fizikos, branduolinės fizikos srityse.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Ratifikavus Susitarimą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Ratifikavus Susitarimą, poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Susitarimo ratifikavimas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau, jam įsigaliojus, Lietuvos pramonės įmonėms atsivers galimybė dalyvauti CERN pirkimuose.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti
Iki Susitarimo įsigaliojimo, vadovaujantis Susitarimo V straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu turėtų paskirti už Susitarimo įgyvendinimą atsakingą instituciją ar institucijas ir apie tai informuoti CERN.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Lietuvos Respublikos asocijuotos narystės CERN metinis mokestis bus 1 mln. Šveicarijos frankų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Asocijuotoji narystė“, „CERN“, „Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija“, „privilegijos ir imunitetai“, „ratifikavimas“, „tarptautinė organizacija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Švietimo ir mokslo ministras