Projektas XIVP-3249(3)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹ STRAIPSNIU IR 32, 33, 34, 35, 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS

· Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13:

Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹ STRAIPSNIU BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymas susijęs su J. Sejonienės pasiūlymu išbraukti 22 straipsnį, kuriam siūloma nepritarti

Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.

2024 m.                   d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo sistemos valstybinio valdymo subjektai

1. Valstybės politiką privalomojo sveikatos draudimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo:

1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;

2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa).

3. Privalomojo sveikatos draudimo sistemos valstybinio valdymo subjektų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, asmens su negalia aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose (teikiantys pagalbą namuose) asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.  specialusis nuolatinės slaugos  poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;“.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Atsižvelgus į tai, kad Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „aprūpintojas“, projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte vietoj žodžių „asmens su negalia aprūpintojas“ įrašyti žodį „aprūpintojas“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai:

pritarta bendru sutarimu

2.  Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) asmenys su negalia;“.

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras

1. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunantys asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje.

3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą.“

4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pateikia kompetentingų užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jie buvo apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu kitoje šalyje arba buvo suimti ir (arba) nuteisti užsienyje, arba atliko arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o Valstybinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jie negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.“

5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 8 dalį.

6 straipsnis. 9¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys). Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.“

7 straipsnis. 9² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9² straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka

1. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Sąrašas) įrašytinų ar iš jo brauktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vertinimą šio Įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas).

2. Komitetas atlieka vertinimą:

1) naujų, neįrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

2) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms;

3) dėl įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išbraukimo iš Sąrašo;

4) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kriterijai netaikomi vertinant šiame punkte numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti į Sąrašą. Šio punkto nuostatos taikomos tik tokia apimtimi, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytoms konkrečioms vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms paskirti ir (ar) jas vartoti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 2 dalies 4 punktas tikslintinas keliais aspektais. Pirma, manytina, kad siekiant nuoseklumo ir teisinio aiškumo, išimtis dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų kriterijų netaikymo, turėtų būti formuluojama šio straipsnio 6 dalyje. Antra, neaišku, kokios konkrečiai nuostatos turimos omeny šioje formuluotėje: „Šio punkto nuostatos taikomos tik tokia apimtimi, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytoms konkrečioms vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms paskirti ir (ar) jas vartoti.“. Trečia, šį punktą reikėtų patikslinti nurodant, kad atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti arba neįrašyti į Sąrašą (t. y. Komitetui negali būti imperatyviai įpareigojimas visas tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas siūlyti įrašyti į Sąrašą – tokiu atveju pats Komiteto atliekamas vertinimas taptų tik formalus).

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kriterijai netaikomi vertinant šiame punkte numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti į Sąrašą. Šio punkto nuostatos taikomos tik tokia apimtimi, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytoms konkrečioms vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms paskirti ir (ar) jas vartoti.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

3. Siūlymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo gali pateikti:

1) Sveikatos apsaugos ministerija;

2) Valstybinė ligonių kasa;

3) universiteto ligoninė;

4) asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti asociacija;

5) asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijanti asociacija;

6) tik šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu tikslu – pareiškėjai, turintys teisę pateikti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 3 dalies 6 punkte vietoj žodžių „nurodyto tikslo“ reikėtų įrašyti žodžius „nurodytų paslaugų“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) tik dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu tikslu nurodytų paslaugų – pareiškėjai, turintys teisę pateikti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:

1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);

2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas, neįrašytas į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba reikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į Sąrašą, apmokėti. Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;

3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;

4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² straipsnyje nustatyta tvarka;

5) siūloma įdiegti naują, neįrašytą į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugą arba atlikti įrašytos į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo arba organizavimo reikalavimų pakeitimą, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta Lietuvos Respublikos įstatyme arba Vyriausybės nutarime.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Komitetui teikia paraiškas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo. Paraiškos formą nustato sveikatos apsaugos ministras.

6. Komitetas vertina paraiškas, pateiktas iki praėjusių metų gruodžio 31 d., ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą (-as) įrašyti (arba jos (jų) neįrašyti) į Sąrašą ir išdėsto siūlomas įrašyti į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų 1 ir 2 punktuose išvardytus įrašymo į Sąrašą bei 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;

2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus;

3) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;

4) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte;

5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;

6) paslaugos teikiama sveikatos, socialinė, technologinė ir (ar) racionalaus išteklių naudojimo pridėtinė vertė;

7) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;

8) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

4.    Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 6 dalies nuostatoje iki dvitaškio formuluotė „asmens sveikatos priežiūros paslaugų 1 ir 2 punktuose išvardytus įrašymo į Sąrašą bei 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo“ nevisiškai suprantama, t. y. neaišku, kokios struktūrinės dalies punktai turimi omenyje. Jeigu turimi omeny toliau šioje dalyje vardijami kriterijai, siūlytina vietoj aukščiau nurodytos formuluotės vartoti šią formuluotę „šios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą bei šios dalies 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus“.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Komitetas vertina paraiškas, pateiktas iki praėjusių metų gruodžio 31 d. “Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kriterijai netaikomi Vvertinant šiame šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šioje dalyje nurodyti kriterijai netaikomi. Komitetas, atlikęs paraiškų vertinimą, ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą (-as) įrašyti (arba jos (jų) neįrašyti) į Sąrašą atsižvelgdamas į asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktį šios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytiems asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą kriterijams (jei asmens sveikatos priežiūros paslauga neatitinka šios dalies  1 ir 2 punktų kriterijų, toliau pagal šios dalies 3-8 punktų kriterijus nėra vertinama) ir   pagal šios dalies 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus sudarytą į Sąrašą siūlomų įrašyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prioriteto eilę. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą ir prioriteto vertinimo kriterijai:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;

2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus;

3) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;

4) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte;

5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;

6) paslaugos teikiama sveikatos, socialinė, technologinė ir (ar) racionalaus išteklių naudojimo pridėtinė vertė;

7) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;

8) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų skundus dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodyto Komiteto atlikto vertinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija.

8. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į Komiteto sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų paslaugų, Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą jas įrašyti į Sąrašą.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

5.    Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 8 dalyje po žodžio „įrašyti“ įrašytini žodžiai „ar neįrašyti“.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9² straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į Komiteto sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų paslaugų, Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą dėl jų įrašymo jas įrašyti į Sąrašą.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimo kriterijų aprašą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą tvarką ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“

8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) už asmenų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, gydymą.“

9 straipsnis. 12¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytą sveikatos priežiūrą, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių (tarp jų ortopedijos techninių priemonių), specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, medicinos priemonių nuomos ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų. Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa , jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo.“

10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 

Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus, kurie su Sveikatos apsaugos ministerija aptariami ir suderinami šio straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.“ 

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

6. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies turinys, kadangi jame neatsispindi 2024 m. kovo 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2327 padaryti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimai.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 

Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus, kurie su Sveikatos apsaugos ministerija aptariami ir suderinami šio straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su tam tikrų metų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.“ 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 procentą, 2019 metais – 44 procentus, 2020 metais – 47 procentus Valstybinės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo 2021 metų - 6,98  procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“

12 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai  reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.“

13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis

Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos  ministras.“

14 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, įstaigos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

15 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis.

Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo

1. Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.

2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, kuriuose nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūra ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų suma asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos standartinės sutarčių sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.

3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją.

4. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:

1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;

2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;

3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (dėl kurių pageidaujama sudaryti sutartis), atitinkančias šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;

4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis).

5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto. Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumu;

2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo adresu;

3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sudaroma sutartis, skaičiumi;

4) per praėjusius 3 metus vykdant ūkio subjektų priežiūrą šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyti privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.“

16 straipsnis. 26¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26¹ straipsnis.   Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo

1. Sutartys dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

2. Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą.

3. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“

17 straipsnis. 26² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26² straipsnis.   Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

1. Sutartis dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei), apmokėjimo sudaro Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.“

18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis.     Atsiskaitymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais tvarka ir terminai“.

1. Valstybinė ligonių kasa sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis  yra  sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas.

 2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia Valstybinei ligonių kasai. Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jeigu Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, mokami sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigiai.

3. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plane, Sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą.

4. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka.

 5. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai atsiskaitant su šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir už I klasės medicinos priemones bei in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

7.    Tikslintina projekto 18 straipsnio pakeitimo esmė ir teksto išdėstymas, kadangi projektu yra keičiamas ne tik keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimas, bet ir visas 27 straipsnis (jis dėstomas nauja redakcija).

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 18 straipsnio pakeitimo esmę ir išdėstyti taip:

„18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnioį pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:

1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;

2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;

3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;

4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;

5) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;

6) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;

7) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.“

2. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: 

„a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, asociacijos „Investors’ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;“.

3. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:

„c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;“.

4. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: 

„c) vienas vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos ir Asmens su negalia gerovės tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas;“.

20 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos

Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;

2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;

3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;

5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;

6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;

7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;

8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;

9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;

10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;

11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;

12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;

13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;

14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;

15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;

16) atlieka kitas šiame Įstatyme, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

21 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos teisės

1. Valstybinė ligonių kasa turi teisę:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą, vykdymą bei atskaitomybę, nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka sudaryti sutartis;

3) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

8.    Atsižvelgus į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Finansinės apskaitos įstatyme apibrėžiamas sąvokas (apibrėžiama sąvoka „finansinės apskaitos dokumentas“, bet ne ,,buhalteriniai dokumentai“), projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „buhalterinius bei kitus dokumentus“ įrašytini žodžiai „finansinės apskaitos dokumentus“.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 21 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą:

„3) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius finansinės apskaitos bei kitus dokumentus;“

Balsavimo rezultatai:

4) reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir (ar) išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, inter alia, žalą, atsiradusią tais atvejais, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras;

5) įstatymų, reglamentuojančių vertybinių popierių valdymą ir disponavimą jais, nustatyta tvarka valdyti vertybinius popierius ir jais disponuoti;

6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;

7) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;

8) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teikti ieškinius;

9) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo, šį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo.

2. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitų teisių, kurios nustatytos įstatymuose, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose.“

22 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:

„31¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);

2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

10. Derinant 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus tarpusavyje, keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome dėstyti taip: „pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimųus;“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;

5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.

· 32 Seimo narių grupė (Seimo narė R. Šalaševičiūtė ir kiti Seimo nariai:), 2024-06-13:

papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:

„6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį 6 punktu: nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti

 „6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai.“

Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė.

· 32 Seimo narių grupė (Seimo narė R. Šalaševičiūtė ir kiti Seimo nariai:), 2024-06-13:

papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5-6 punktuose nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas turi teisę pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 „2. Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5-6 punktuose nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas turi teisę pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, ne anksčiau kaip po vienų metų 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos.“

Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 1 – susilaikė.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.

· Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13:

Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sprendimas nutraukti sutartį arba jos dalį neįvykdžius šios dalies 2–4 punktuose nurodyto sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos negali būti priimamas. ir kurį Jei mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos kitos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymo idėjai, kad už mažareikšmius pažeidimus nebūtų skiriamos griežčiausios poveikio priemonės pritartina, tačiau, manytina, kad pasiūlymas perteklinis, nes šioje dalyje jau nustatyta, kad mažareikšmio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba.

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 6, susilaikė 1.

· Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13:

Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad žalos PSDF biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką (VLK direktoriaus įsakymas) ir mažareikšmės žalos dydį (VLK direktoriaus įsakymas), kai žala PSDF biudžetui neišieškoma nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija, todėl siekiant nuoseklumo turėtų būti numatytos analogiškos nuostatos.

Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 susilaikė.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

11.               Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse tikslintinos pateiktos nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktus, kadangi keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalis iš viso turi 5 punktus.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:

„3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 5 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.

4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 5 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

· 32 Seimo narių grupė (Seimo narė R. Šalaševičiūtė ir kiti Seimo nariai:), 2024-06-13:

buvusias projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 2-7 dalis laikyti 3-8 dalimis.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai:

5 – už, 3 – prieš, 1 – susilaikė.

4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.

5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.

7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“

· Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13:

Išbraukti Įstatymo projekto 22 straipsniu papildytą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnį:

„22 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:

„31¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);

2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;

3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;

5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.

4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.

5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.

7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų (Lietuvos banko, LR Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnyba ir kitos) teisės taikyti poveikio priemones įtvirtintos įstatymuose.

Svarbu paminėti, kad
ligonių kasoms, įstatymais priskirtos

funkcijos prižiūrėti ir tikrinti atitinkamų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su TLK, veiklą, tačiau, neturėdamos galimybių taikyti veiksmingų poveikio priemonių sistemingai teisės aktus pažeidinėjantiems subjektams, jos susiduria su sunkumais ir negali užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami.

Pritarus Seimo narės pasiūlymams, problema būtų ir toliau nesprendžiama.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priežiūros teisinį reglamentavimą 2024-05-06 pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą, kurioje, be kita ko, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato proporcingų, atgrasančių poveikio priemonių už fiktyvių duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų namuose teikimą. Pažymėtina, kad į egzistuojančią problemą dėmesį atkreipė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio išplėstinė teisėjų kolegija  (2015 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015)  pažymėjo, kad  „<...> Valstybinės ligonių kasos sudarytos komisijos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Valstybinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos, žalos sumą, išplaukusiam iš, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką)“.

Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

9. Vertinant projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t. y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis. Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų niekinis.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

1) Dėl atsakomybės kilmės iš teisės aktų, o ne iš sutarties reikalavimų

Pažymėtina, kad 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, sietinas ne su sutartimis, bet su imperatyvaus pobūdžio įstatymo reikalavimais (Pvz. Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 dalyje nustatyta, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Tačiau ši nuostata ypač dažnai pažeidinėjama, kuomet ASP įstaigos už teikiamas paslaugas gauna apmokėjimą ne tik iš PSDF, bet ir antrą kartą reikalauja pacientų susimokėti).

Taip pat pažymėtina, kad projekto  31¹ straipsnis reglamentuoja VLK direktoriaus sprendimus, kurie priimami vykdant ASP įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, t.y. ne  sutartinių įsipareigojimų, o įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų priežiūrą. 

Vykdant šias funkcijas prižiūrima PSDF lėšomis apmokamų ASP paslaugų atitiktis taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos ir kitų priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumas, t. y. teisės aktų reikalavimams. Būtent iš šių reikalavimų pažeidimo kyla pareiga atlyginti (grąžinti) neteisėtai ar nepagrįstai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Taigi, neteisėtai gautų lėšų grąžinimas sietinas ne su sutartiniais, o su teisės aktų reikalavimų pažeidimais, todėl Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti atitinkamą administracinį sprendimą ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas lėšas.

2) Dėl VLK sudaromų sutarčių vertinimo teismų praktikoje kaip administracinių

Net ir tuo atveju, jei atsakomybę vertintume kaip kylančią iš sutarčių, atkreiptinas dėmesys ir į kitokią teismų praktiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone (2008-05-06 administracinė byla Nr. A-261-339/2008), Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje.

Tai, jog dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skyrimo sveikatos priežiūros įstaigoms yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamų santykių pobūdžio. Sutartis šiuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, ir sprendimas dėl jos sudarymo yra priimamas pagal viešosios teisės normų, reglamentuojančių minėto tikslinio valstybinio finansinio fondo lėšų administravimą, nustatytas sąlygas ir taisykles. Teritorinė ligonių kasa, priimdama sprendimą sudaryti ar nesudaryti sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, įgyvendina jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra viešojo administravimo santykiai. Tai lemia, jog sudarant šias sutartis yra taikomi viešojo administravimo principai ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko įpareigojantis viešojo administravimo subjektą administracinį aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

· Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13:

Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnį 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo sustabdo šių sprendimų vykdymo vykdymą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 3 daliai, kurioje nustatyta, kad sprendimų apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų nutarimų vykdymo. VLK direktoriaus sprendimą skundžiantis asmuo turi teisę teismo prašyti kartu stabdyti ir VLK sprendimo vykdymą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, kol nagrinėjamas skundas.

Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 susilaikė.

· Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13:

Papildyti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti sprendimai gali būti priimami tik tais atvejais, kai žala padaryta tyčia ar piktnaudžiaujant ir žalos atsiradimui esminės įtakos nesudarė nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiksmų  nepriklausančios priežastys.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad 22 straipsniu pildomo 31¹ straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose įtvirtinti tokie VLK direktoriaus sprendimai kaip:

- nurodymas pašalinti pažeidimą;

- įpareigojimas grąžinti neteisėtai gautas lėšas;

- nurodymas grąžinti neteisėtai paimtą mokestį iš paciento;

- 30 d. sutarties (jos dalies) vykdymo stabdymas, jei aukščiau nurodyti sprendimai nevykdomi 30 dienų, o neįvykdžius sprendimo per sustabdymo terminą, nutraukti sutartį (jos dalį).

Tokio pobūdžio VLK direktoriaus sprendimų priėmimui pažeidimo padariusio subjekto kaltės forma reikšmės neturi. Šiuo atveju svarbu faktas, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai ir tokią situaciją reikia ištaisyti – pašalinti pažeidimus, grąžinti neteisėtai gautas lėšas (lėšų atidavimas teisėtam savininkui, duomenų ištaisymas, kitų trūkumų pašalinimas ir pan.) ir t.t. 

Balsavimo rezultatai: 4 – už, 5 – prieš, 0 susilaikė.

23 straipsnis. 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius.

· Seimo narė J. Sejonienė, 2024-06-13:

Buvusius įstatymo projekto 23-26 straipsnius laikyti atitinkamai 22-25 straipsniais.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymas susijęs su J. Sejonienės pasiūlymu išbraukti 22 straipsnį, kuriam siūloma nepritarti

Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.

24 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 26¹ ir 26² STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS

38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą

Apdraustieji turi teisę:

1)    asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;

2)    šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;

3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;

4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

5)  gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;

6)    susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;

7)      kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

39 straipsnis.      Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;

5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;

6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

3. Šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

4. Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl  I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“

· Seimo narė J. Sejonienė, 2024-06-13:

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 26¹ ir 26² STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS

38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą

Apdraustieji turi teisę:

1)    asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;

2)    šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;

3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;

4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

5)  gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;

6)    susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;

7)      kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

39 straipsnis.      Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;

5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;

6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;.

7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;.

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

3. Šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;.

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

4. Šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl  I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;.

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymas susijęs su J. Sejonienės pasiūlymu išbraukti 22 straipsnį, kuriam siūloma nepritarti

Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.

25 straipsnis. VI skyriaus pakeitimas

Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VI SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMO TVARKA

40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir Valstybinės ligonių kasos dėl privalomojo sveikatos draudimo sprendimo tvarka

Draudžiamųjų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

41 straipsnis. Ginčų tarp apdraustųjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sprendimo tvarka

Apdraustųjų skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.

41¹ straipsnis. Ginčų tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų bei Valstybinės ligonių kasos sprendimo tvarka

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl sutarčių, kurios sudaromos pagal šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnius, sudarymo, nesudarymo ir vykdymo sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13:

12. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda į šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius, kadangi keičiamo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniai yra išdėstyti šio įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio įstatymo 14, 15,  ir 16 ir 17 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos.“

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

4. Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktus ir neišnagrinėtus bei nebaigtus nagrinėti skundus įsigaliojus šiam įstatymui nagrinėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas.

5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Projektą teikia

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas

Antanas Matulas