LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 2 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 301 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-05-05 Nr. XIVP-2660
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Teikiamu projektu siūloma pakeisti su gido veikla susijusį teisinį reglamentavimą ir nustatyti naują teisinį reglamentavimą, susijusį su kelionių vadovo paslaugų teikimu.
Projekte siūloma nustatyti, kad gido pažymėjimas būtų išduodamas ne neterminuotam laikui, kaip yra nustatyta šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas), o 5 metų laikotarpiui, kad praėjus 5 metų laikotarpiui gidas turėtų kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl gido pažymėjimo pratęsimo, o per projekte nustatytą laikotarpį (30 kalendorinių dienų) nesuspėjus to padaryti, jis turėtų iš naujo laikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.
Kelionių vadovo paslaugos pagal teikiamą projektą galėtų būti teikiamos tik turint kelionių vadovo pažymėjimą, o asmuo, siekiantis gauti kelionių vadovo pažymėjimą, turėtų atitikti nustatytus reikalavimus – išklausyti nustatytos trukmės teorijos ir praktikos kelionių vadovo rengimo kursą bei išlaikyti praktinį egzaminą.
Pažymėtina, kad gido profesija Lietuvoje yra reglamentuojama profesija, įtraukta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486 „Dėl Reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“, o kelionių vadovo profesija, atsižvelgiant į projekte jai nustatomus reikalavimus, galėtų būtų laikoma nauja reglamentuojama profesija 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir šią direktyvą įgyvendinančio Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo prasme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai turi atlikti teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 31 straipsnyje nurodoma, kad teisės akto projekto rengėjas, prieš nustatydamas naują ar keisdamas esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, privalo atlikti tų nuostatų proporcingumo vertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir atlikto proporcingumo vertinimo išvadą pateikti profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui. Teisės akto projekto nuostatų proporcingumo vertinimas atliekamas Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o atlikto proporcingumo vertinimo išvada pateikiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kurios valstybės tarnautojas pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymą ir Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ yra profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius.
2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gido pažymėjimas būtų išduodamas ne neterminuotam laikui, o 5 metams, praėjus 5 metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, Vyriausybės įgaliota institucija atnaujina gido pažymėjimą 5 metų laikotarpiui, o jei gidas nori atnaujinti savo pažymėjimą praėjus daugiau nei 30 kalendorinių dienų po gido pažymėjimo galiojimo pabaigos, jis privalo iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, projektu yra keičiamas gido pažymėjimo galiojimo terminas, t. y. vietoje neterminuotų, gidams būtų išduodami 5 metų galiojimo terminą turintys gido pažymėjimai, suteikiant galimybę jų galiojimą periodiškai pratęsti. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra nustatomi papildomi gidų profesinės veiklos ribojimai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Vadovaujantis Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi atitikti nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principus, t. y. paslaugų teikimo reikalavimai privalo būti pateisinami svarbiais visuomenės interesais, proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo daugiau, negu to reikia atitinkamam tikslui pasiekti. Pagal Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį leidimas paslaugų teikėjui išduodamas neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai leidimas pratęsiamas automatiškai arba jis susijęs su nuolatiniu leidimų išdavimo tvarka nustatytų reikalavimų vykdymu, ar ribota leidimo galiojimo trukmė pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Atsižvelgiant į tai manytume, kad tinkamai nepagrindus naujų gidų profesinės veiklos ribojimo priemonių poreikio, projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti traktuojamas kaip neproporcingai ribojantis gidų profesinę veiklą, sukeliantis jiems papildomą administracinę ir finansinę naštą, kurios valstybė, įstatyme nustatydama papildomus įpareigojimus, be kita ko, niekaip nekompensuotų.
Tos pačios pastabos dėl nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principų taikytinos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „šiuo metu nenumatytas gido pažymėjimo galiojimo laikas, o gidais gali tapti asmenys, kurie prieš daugiau nei 20 metų yra įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nėra vykdę veiklos. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus.“ Taigi iš projekto aiškinamojo rašto galima numanyti, kad terminuoto gido pažymėjimo išdavimas siejamas su poreikiu periodiškai kelti gido profesinę kvalifikaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinama jokių nuostatų, įgalinančių pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą aukštos gido profesinės kvalifikacijos tikslą. Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gido pažymėjimo „atnaujinimas“ siejamas išimtinai tik su formaliu veiksmu – asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo privalo kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, taigi vadovaujantis projekto nuostatomis, asmenys, „prieš daugiau nei 20 metų įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nevykdę veiklos“, tačiau laiku prasitęsę gido pažymėjimo galiojimą, turėtų galiojantį gido pažymėjimą, tuo tarpu gido veiklą vykdantys ir kvalifikaciją nuolat keliantys asmenys, pavėlavę per 30 dienų nuo 5 metų pažymėjimo galiojimo laikotarpio pabaigos pateikti prašymą Vyriausybės įgaliotai institucijai, turėtų iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, stokojantis logikos ir neproporcingas siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl tobulintinas.
Analogiškos pastabos teiktinos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 4 daliai.
Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad „praėjus 5 metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, Vyriausybės įgaliota institucija atnaujina gido pažymėjimą 5 metų laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostata, kuria siūloma pratęsti pažymėjimų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, galiojimą tam tikram terminui, kelia abejonių. Pažymėtina, kad galėtų būti pratęsiami pažymėjimų, kurių galiojimo terminas nėra pasibaigęs, galiojimo terminai, nes pažymėjimų galiojimo terminui pasibaigus, asmuo netenka teisės vykdyti pažymėjime nurodytą veiklą.
Pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje gido pažymėjimo galiojimui apibūdinti vartojamos dvi sąvokos – „pažymėjimo galiojimo pratęsimas“ ir „pažymėjimo atnaujinimas“. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekte naudojama terminiją siūlytina vienodinti.
Analogiškos pastabos teiktinos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 4 daliai.
3. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnyje siūloma apibrėžti „kolektyvo kelionės“, „mokyklinės kelionės“ ir „piligriminės kelionės“ sąvokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame įstatyme, nei teikiamame projekte šios sąvokos nėra vartojamos, todėl projekte reikėtų jų atsisakyti.
4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už gido paslaugų teikimą, neturint gido pažymėjimo, taikoma administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad asmens administracinė atsakomybė už įvairius administracinius nusižengimus yra reglamentuojama specialiame teisės akte - Administracinių nusižengimų kodekse, kurio 127 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė ir už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Manytume, kad aptariamos projekto nuostatos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „gidas, teikdamas gido paslaugas, privalo užtikrinti, kad jo pažymėjimas būtų visada matomas“. Ši projekto nuostata iš esmės vertintina kaip deklaratyvi nuostata, nes projekte nėra jokių kitų nuostatų, nustatančių kokias nors teisines pasekmes gidui, nevykdančiam šios pareigos.
6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija panaikina gido pažymėjimo galiojimą, kai asmuo, pasibaigus 5 metų pažymėjimo galiojimo terminui, per 30 kalendorinių dienų nesikreipė į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl gido pažymėjimo atnaujinimo. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, gido pažymėjimas yra išduodamas 5 metų laikotarpiui. Taigi suėjus 5 metų pažymėjimo terminui, pažymėjimas netenka galios. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl Vyriausybės įgaliota institucija turėtų panaikinti jau ir taip negaliojančio pažymėjimo galiojimą. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.
Ta pati pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 6 dalies 4 punktui.
7. Pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 1 dalį „už kelionių vadovo paslaugų teikimą, neturint kelionių vadovo pažymėjimo, taikoma atsakomybė asmeniui bei darbdaviui. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK administracinę atsakomybę numato tik fiziniams asmenims, todėl siekiant analogiškos atsakomybės darbdaviams – juridiniams asmenims, reikėtų pildyti keičiamą įstatymą.
8. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kelionių vadovų paslaugas, mūsų vertinimu, yra nepakankamos, nes iš jų nėra aišku, kaip kelionių vadovų paslaugas teiktų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos bei trečiųjų valstybių piliečiai, t. y. kokia institucija ir vadovaujantis kokia tvarka pripažintų šių asmenų kelionių vadovo kvalifikaciją, įgytą Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybės valstybėse, Šveicarijos konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, tiek tuo atveju, kai šie asmenys siektų įsisteigti, tiek ir kai būtų siekiama kelionių vadovo paslaugas teikti laikinai ir kartais.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte apibrėžus kelionės vadovą kaip „fizinį asmenį, teikiantį kelionės informaciją <...>“, o nuostatas, susijusias su kelionių vadovo paslaugų teikimu, atitinkamai išdėsčius keičiamo įstatymo III skyriaus pirmajame skirsnyje „Turistų informavimo paslaugos“, kelionių vadovas būtų laikomas turizmo paslaugų teikėju, kaip jis apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti pildomos ir keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos teises, atliekant turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą (keičiamo įstatymo 35 straipsnis), bei nuostatos, reglamentuojančios informacijos apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą teikimą (keičiamo įstatymo 36 straipsnis).
10. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį, įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra siūlomas visiškai naujas teisinis reguliavimas, susijęs su kelionių vadovų paslaugų teikimu, kurio įgyvendinimui reikėtų ne tik parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, bet ir laiko, per kurį rastųsi kelionių vadovų rengimo kursus rengiantys subjektai, asmenys, siekiantys tapti kelionių vadovais, išklausytų ne trumpesnį kaip 100 akademinių valandų kelionių vadovų kursą, išlaikytų praktinį egzaminą ir gautų kelionių vadovo pažymėjimą, reikėtų nustatyti ženkliai vėlesnį įstatymo projekto nuostatų, reglamentuojančių kelionių vadovų teikiamas paslaugas, įsigaliojimo terminą.
11. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siekiama reikšmingai pakeisti su gido veikla susijusį teisinį reguliavimą, siūlytume nustatyti vėlesnę nei 2024 m. sausio 1 d. projekto nuostatų, reglamentuojančių gidų veiklą, įsigaliojimo datą, o projekto 4 straipsnį papildyti pereinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo išduotų gido pažymėjimų galiojimą, jų pakeitimo naujais pažymėjimais tvarką ir pan.
12. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vyriausybės įgaliotos institucijos (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos) kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada.
13. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
13.1. Vadovaujantis Rekomendacijų 144.1 papunkčiu, to paties straipsnio struktūrinės dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis vieno straipsnio dalimis, todėl projekto 1 straipsnis tikslintinas, arba kiekvieną keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalį pildant atskira projekto 1 straipsnio dalimi, arba naujos struktūrinės keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalys dėstytinos dalimis su novela, nepernumeruojant keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių.
13.2. Projekto 2 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „projekto“.
13.3. Vadovaujantis Rekomendacijų 154 punktu, jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu ar punktu, kuris yra pirmas arba paskutinis stambesnėje struktūrinėje dalyje, teisės akto pakeitimo straipsnyje ar punkte reikia nurodyti ir tą stambesnę struktūrinę dalį. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio pavadinime prieš žodį „papildymas“ įrašytinas žodis „Įstatymo“, o pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti Įstatymo III skyriaus pirmąjį skirsnį 301 straipsniu:“.
13.4. Tikslintinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 1 dalies ir dalies be numerio dėstymas jas sujungiant arba dalį be numerio sunumeruojant.
13.5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje žodis „Įstatymas“ rašytinas mažąja raide, o po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]