LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

                                                                                                                                

K O M I T E T O   I Š V A D O S

 

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

DĖL AMNESTIJOS AKTO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-2400

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

2018 m. rugsėjo 5 d. Nr. 102-P-31

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, padėjėja: Meilė Čeputienė.

Institucijų atstovai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas,

2018-07-31

1,

2,

5

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo projektu teikiamo įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijos 29 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, jog „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą).

Projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 straipsnyje įtvirtinama galimai diskriminacinio pobūdžio (lyties pagrindu) nuostata dėl amnestijos taikymo motinoms, auginančioms iki 18 metų vaiką, tokiu būdu diskriminuojant vaikus iki 18 metų auginančius tėvus. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, kuris yra teisinės valstybės principo sudėtinė dalis, nes atitinkamas vienos asmenų grupės diskriminavimas nėra objektyviai pagrįstas. Šiame kontekste akcentuotina, kad Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), kurio 78 straipsnyje numatyti amnestijos instituto pagrindai, nei amnestijos, nei bausmių rūšių, nei bausmių skyrimo, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, nei jokiais kitais pagrindais nediferencijuoja tėvų, auginančių vaikus, lyties pagrindu. Pateiktinas pavyzdys dėl arešto bausmės skyrimo išimčių. BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), atsižvelgiant į vaiko interesus“.

Iš pateikto pavyzdžio iškyla ir kitas galimo prieštaravimo Konstitucijai aspektas – atitikimas proporcingumo principui, kuris taip pat yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtinė dalis. Diskutuotina, ar auginamų vaikų iki 18 metų sąlyga yra proporcinga ir pagrįstai tam tikrą asmenų grupę privilegijuojanti sąlyga, palyginus su kitais nuteistaisiais. Pastebėtina, kad gali susidaryti paradoksali situacija, kai nuteistos motinos teisinę padėtį amnestijos taikymo aspektu galėtų lengvinti aplinkybė, jog ji augina 14 – 18 metų nepilnametį asmenį, nors pastarasis gali būti nusikalstamos veikos subjektas ir netgi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą.

Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinama antra galimai diskriminacinio pobūdžio (taip pat lyties pagrindu) objektyviai nepagrįsta sąlyga, nustatanti, jog nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos pirmą kartą nuteistos iki trejų metų moterys bei vyrai, vyresni kaip 65 metai. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata taip pat gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes amžiaus kriterijus yra pritaikomas tik vyrams, bet nėra taikomas moterims (past. – nors pagal statistiką moterys gyvena ilgiau už vyrus[1]). Šiame kontekste pabrėžtina, kad BK nėra numatyta skirtingų bausmių rūšių ar bausmių skyrimo taisyklių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės vyrų ir moterų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, cituojama Amnestijos įstatymo projekto nuostata galimai prieštarautų ne tik Konstitucijai, bet ir BK sistemai.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Nepritarti

Pastaba diskutuotina. Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikoje nuo Nepriklausomybės Akto paskelbimo 1990 m. kovo 1 d. buvo priimti septyni įstatymai dėl amnestijos:

1. Lietuvos Respublikos Įstatymas  dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 m. gegužės 8 d. Nr. I-194 ;

2. Lietuvos Respublikos Įstatymas  dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą, 1993 m. birželio 15 d. Nr. I-182;

3. Lietuvos Respublikos Įstatymas  dėl amnestijos 1995 m. gruodžio 21 d. Nr. I-1153;

 

4. Lietuvos Respublikos  amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą

į s t a t y m a s, 1996 m. liepos 10 d. Nr. I-1455;

 

5. Lietuvos Respublikos Įstatymas  dėl dalinės amnestijos akto į s t a t y m a s,

1998 m. gruodžio 22 d. Nr. VIII-994;

 

6. Lietuvos Respublikos Įstatymas  dėl amnestijos akto,

2000 m. balandžio 11 d. Nr. VIII-1619;

 

7. Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį į s t a t y m a s, 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182.

 

Peržvelgus visus jau priimtus įstatymus panašių arba tokių pačių nuostatų yra  ne viename jų, tačiau Teisės departamento ir kitų ekspertų pastabų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai nebuvo pateikta.       

Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas įstatymo projektas XIIIP-2400 dėl subjektų, kuriems būtų taikomas amnestijos aktas, yra tapatus su  2002 m. amnestijos įstatymu. Nuo to laiko Konstitucijos prasme niekas nepasikeitė. Atsirado viena tarptautine prasme reikšminga aplinkybė, kad Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, todėl Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos savo išvadoje pasisako, kad „<...> yra abejonių dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatų suderinamumo su diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu draudimu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 straipsnio nuostatos galimai prieštarauja nediskriminavimo lyties pagrindu principui nenumatant atleidimo nuo bausmės ar bausmės dalies sumažinimo vyrams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Nediskriminavimo lyties ir amžiaus pagrindu principui galimai prieštarauja Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kuriomis nuo bausmės atleidžiamos visos pirmą kartą laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai nuteistos moterys, tuo tarpu vyrams taikomas amžiaus cenzas. <...> Taip pat diskriminacijos draudimą bet kuriuo iš šių pagrindų numato ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Skirtingas traktavimas dėl objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinamas, kai subjektai yra nelygiavertėje situacijoje.  Toks skirtingas vertinimas galėtų būti pateisinamas, jei būtų pagrįstas nelygiaverte situacija, pavyzdžiui, numačius, kad 2 straipsnis būtų taikomas toms moterims, kurios vaikus augina įkalinimo įstaigoje. Vertinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, abejotina, ar būtų galima pagrįsti skirtingą vyrų ir moterų traktavimą lyties ir amžiaus požiūriu, numatant, kad vienodoje situacijoje esantys vyrai, jaunesni nei 65 metai, ir moterys būtų traktuojami skirtingai. Siekiant nepažeisti diskriminacijos draudimo principo, siūlytina nustatyti kriterijus, kurie būtų siejami, pavyzdžiui, su asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būkle, pavojingumu visuomenei ar kita objektyviai nelygiaverte jų padėtimi.“

Taigi, 2002 m. amnestijos įstatyme galimai buvo įžvelgta pozityvioji diskriminacija, atkreiptinas dėmesys, kad pateiktam įstatymui abiejų ekspertų išvadose kalbama apie galimą pozityviąją diskriminaciją, apie kurią yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Todėl įvertinus, kad vaiko prigimtinis ryšys su motinomis dažniausiai yra stipresnis, be to,  objektyviai moterų nuteisiama nepalyginamai mažiau, negu vyrų, nes daugiau kaip iš 7000 įkalinimo įstaigose nuteistųjų didžiąją dalį sudaro jauni 20-40 metų vyrai, kurių galimai nemaža dalis turi nepilnamečių vaikų, todėl, jeigu būtų suvienodinta nuostata visiems asmenims, valstybė turėtų labiau pasirengti platesne apimtimi taikyti įstatymą, nes šiuo metu labai opus nuteistųjų  įdarbinimo klausimas.

Dėl moterų ir vyrų amžiaus -  taip suformuluota nuostata yra 1990 m. 1993 m., 1995 m., 1998 m., 2000 m. ir 2002 m. amnestijos įstatymuose, kad už nesunkius ar pan. nusikaltimus atleidžiamos moterys ir  vyrai, vyresni kaip 65 metų arba mažinama paskirtos bausmės dalis moterims ir vyresniems kaip 65 metų vyrams (1990 m. įstatyme  vyresniems kaip 60 metų vyrams).

Nuostatos vertintinos kaip galima pozityvioji diskriminacija, galbūt reikėtų patikslinti tam tikrus kriterijus, bet jau svarstant įstatymą iš esmės, kaip siūlo Europos teisės departamentas.

Balsavimo rezultatai (balsavimui teikta, kas už pastabą): 4 – už, 2 – prieš, 4 – susilaikė.

2.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas,

2018-07-31

5

 

 

10.     Projekto 5 straipsnyje nustatomi nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, ir nurodomi 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai.

Svarstytina, ar pagrįstai šiame straipsnyje išskiriami tik 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai, pamirštant 1961 m. BK. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 dalis). Dėl tos priežasties net ir po 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) pasitaikydavo (pasitaiko) nuosprendžių pagal 1961 m. BK. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnyje nurodžius tik 2000 m. BK atskirus skyrius, atitinkamas straipsnis gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pastebėtina, kad paminėtas aspektas yra dar viena prielaida kelti teikiamo projekto konstitucingumo klausimą dėl asmenų, nuteistų pagal 2000 m. BK ir 1961 m. BK, lygiateisiškumo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimo.

Nepritarti

Naujieji kodeksai įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., praėjo 15 metų, todėl  reikėtų statistikos, ar tokių asmenų (be nuteistųjų iki gyvos galvos, kuriems amnestija netaikoma), nuteistų pagal 1961 m. Baudžiamąjį kodeksą, yra ir kiek jų yra. Be to, priėmus naujus įstatymus, jeigu bausmė švelnėjo, turėjo būti perkvalifikuotos veikos pagal naują BK.

Balsavimo rezultatai (balsavimui teikta, kas už pastabą): 4 – už, 0 – prieš, 6 – susilaikė.

 

3.      Komiteto sprendimas:

      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2400) 1 straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių nuostatos neprieštarauja  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

4. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 4 – prieš, 1 – susilaikė (balsuota už formuluotę, kad įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai,  balsavimo rezultatą lėmė komiteto pirmininko balsas pagal Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalį).

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                      Agnė Širinskienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė