LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

NR. XIIIP-720

2017-06-21 Nr. 113-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovė Laima Kalinauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-23)	2 (15)	(5)	(3)	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžių „ir disponuoti juo“ įrašytini žodžiai „patikėjimo teise“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-23)	2 (15)	(8)	(2)	2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 2 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžio „atskaitymų“ įrašytini žodžiai „į valstybės biudžetą“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-23)	2 (15)	(9)		3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimtį, nustatant, kad šiuo atveju nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą. Neaišku, kodėl išimtis nustatoma tik valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms, nes ir kitoms valstybės įmonėms gali būti perduotas turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 8 straipsnis).	Pritarti	Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimties jau yra nebeaktualios. Įstatymo projekto pateikimo Seimui ir valstybinius kelius prižiūrinčių įmonių pertvarkos procesai vyko lygiagrečiai. Šiuo metu visi valstybinės reikšmės keliai jau yra perduoti patikėjimo teise valdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įmonių nuosavo kapitalo dalyje valstybei nuosavybės teise priklausančio turto jau nebeliko. Kita įmonių grupė, kuri nuosavo kapitalo dalyje turėjo išimtinai valstybei nuosavybės teise priklausančio turto – valstybės įmonės miškų urėdijos. Tačiau nuo 2016 m. valstybiniai miškai, analogiškai kaip ir valstybiniai keliai, bus apskaitomi, ne įmonių nuosavo kapitalo dalyje, o viešojo sektoriaus subjekto – Generalinės miškų urėdijos finansinėse ataskaitose. Ši aplinkybė buvo įvertinta rengiant įstatymo projektą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys K. Masiulis (2017-06-15)	2 (15)	(10)		Argumentai: Keičiant Įstatymą neturi būti sudarytos sąlygos pasireikšti korupcijai. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 15 straipsnio 10 dalį: „10. Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę nei nurodytą šio straipsnio 6 dalyje įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą; 2) įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas, kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį.“	Nepritarti	Įstatymo projekte siūloma nustatyti aiškius pagrindus, kuomet pagal kapitalo grąžos rodiklį nustatyta mokėtina pelno įmoka gali būti sumažinama. Iš to galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nepaliko galimybės Vyriausybei nustatyti kitokius, nei įstatyme bus įtvirtinti, pelno įmokos pagrindus, eliminuodamas galimas sąlygas korupcijai. Vyriausybė yra patvirtinusi (Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“) tvarką, kaip teikiami prašymai dėl įmokos sumažinimo, kokios institucijos tame dalyvauja, kokius dokumentus turi pateikti įmonės, kurios kreipiasi dėl įmokos sumažinimo. Pagal minėtą tvarką sprendimą dėl pelno įmokos sumažinimo gali priimti tik Vyriausybė, o ne įmonės savininko teises įgyvendinanti institucija ar kitas valdymo organas. Sprendimo projektas privalo būti suderintas su Finansų, Ūkio ministerijomis ir valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo centru. Teikiant sprendimo projektą dėl pelno įmokos sumažinimo privalo būti pateikti ir analizuojami šie duomenys ir dokumentai: informacija apie svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimo eigą (kas padaryta, kokia projekto vertė, terminai, kiek investicijų jau panaudota), audituotą finansinių ataskaitų rinkinį su audito išvada, pelno paskirstymo projektą ir kt. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus ir ribotas, kad užkirti kelią galimai įtakai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys K. Masiulis

(2017-06-15)

2 (15)

(10)

Argumentai:

Keičiant Įstatymą neturi būti sudarytos sąlygos pasireikšti korupcijai.

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 15 straipsnio 10 dalį:

„10. Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę nei nurodytą šio straipsnio 6 dalyje įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;

2) įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas, kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį.“

Nepritarti

Įstatymo projekte siūloma nustatyti aiškius pagrindus, kuomet pagal kapitalo grąžos rodiklį nustatyta mokėtina pelno įmoka gali būti sumažinama. Iš to galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nepaliko galimybės Vyriausybei nustatyti kitokius, nei įstatyme bus įtvirtinti, pelno įmokos pagrindus, eliminuodamas galimas sąlygas korupcijai. Vyriausybė yra patvirtinusi (Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“) tvarką, kaip teikiami prašymai dėl įmokos sumažinimo, kokios institucijos tame dalyvauja, kokius dokumentus turi pateikti įmonės, kurios kreipiasi dėl įmokos sumažinimo. Pagal minėtą tvarką sprendimą dėl pelno įmokos sumažinimo gali priimti tik Vyriausybė, o ne įmonės savininko teises įgyvendinanti institucija ar kitas valdymo organas. Sprendimo projektas privalo būti suderintas su Finansų, Ūkio ministerijomis ir valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo centru. Teikiant sprendimo projektą dėl pelno įmokos sumažinimo privalo būti pateikti ir analizuojami šie duomenys ir dokumentai: informacija apie svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimo eigą (kas padaryta, kokia projekto vertė, terminai, kiek investicijų jau panaudota), audituotą finansinių ataskaitų rinkinį su audito išvada, pelno paskirstymo projektą ir kt. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus ir ribotas, kad užkirti kelią galimai įtakai.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-720 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Masiulis.

Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys

Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas