Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 378
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame gegužės 21 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu kelis pareiškimus, prieš pereidama prie darbotvarkės tvirtinimo. Visų pirma, yra gautas Prezidento dekretas, kuriuo grąžinama Seimui iš naujo svarstyti Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektą Nr. XIVP-3354.
Toliau dėl balsų skaičiavimo grupės. Nuo šios dienos iki birželio 21 dienos balsų skaičiavimo grupė bus tokia: K. Adomaitis (Laisvės frakcija), A. Bagdonas (Liberalų sąjūdžio frakcija), A. Kubilienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), S. Lengvinienė (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“), L. Mogenienė (Mišri Seimo narių grupė), G. Paluckas (Socialdemokratų partijos frakcija), A. Strelčiūnas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Darbo partijos frakcijai balsų skaičiavimų grupėje atstovaus V. Valkiūnas.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gegužės 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas – 1-1 klausimas.
Ar dėl darbotvarkės yra norinčių pasisakyti? Prašau. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF*). Gerbiama Pirmininke, prašome frakcijos vardu išbraukti 2-1 klausimą, nes dėl Valstybės pažangos ataskaitos nėra pateikta Valstybės kontrolės išvada.
PIRMININKĖ. Tuoj, sekundėlę. Kol sutikriname pateiktas išvadas, aš noriu atsiklausti Seimo. Ar pritartumėte, kad šiandieną svarstytume darbotvarkėje įrašytus klausimus, kurie nebuvo įrašyti į Seimo pavasario darbų programą? Tai yra 1-17.1 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3746, darbotvarkės 2-6 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672 ir darbotvarkės 2-8 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3742. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad šie klausimai bus svarstomi šios dienos darbotvarkėje? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Atsakau gerbiamai G. Burokienei. Išvados yra. Šiandien ateis valstybės kontrolierius, kuris pristatys ir atsakys į klausimus. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, jie negali atsakyti į klausimus, nes jiems tiesiog nebuvo pateikta ta Valstybės pažangos ataskaita, jie jos nevertino. Tiesiog jos nėra.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, bet viską darome išlaikydami procedūras. Tikrai nėra procedūrinio pagrindo braukti iš darbotvarkės. Bet, žinoma, gali Seimas apsispręsti ir balsuoti dėl frakcijos pasiūlymo. Suprantama, gal nesivelkime į ginčą šiuo atveju.
Gerai. Nuskambėjo vienas G. Burokienės pasiūlymas frakcijos vardu braukti šios dienos popietinės darbotvarkės 2-1 klausimą, tai yra Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Balsuojame. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 56, prieš – 48, susilaikė 8. Lygu, tai kartojame balsavimą. Kas pritariate 2-1 klausimo išbraukimui iš darbotvarkės, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 56, prieš – 50, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės, gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame, gerai. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 59, prieš – 11, susilaikė 43. Darbotvarkei pritarta.
10.07 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 4, 5 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3605(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3605(2). Priėmimo stadija. Kviečiu Romualdą… Ne, nereikia kviesti R. Vaitkaus, aš pati viską įvardinsiu. Yra gautas vienas Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymas, tačiau nėra išlaikytas 48 valandų terminas, tai aš suprantu, kad Seimo narys tą žino, sutinka, todėl svarstysime priėmimo stadijoje. Jo nesvarstysime, svarstysime įstatymą priėmimo stadijoje be pasiūlymo, kuris neišlaikė termino. Taigi, priėmimo stadija. Trys straipsniai keičiami, dėl nė vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė, apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Kolegos, primenu, kad balsavimo langas šiandieną nuo 10 val. 45 min., planuojame iki 11 val. 10 min., bet žiūrėsime, kaip seksis mums svarstyti klausimus.
10.08 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5, 21, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3514(2). Jį sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimą turime praleisti, grįšime vėliau. Gerai.
10.09 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3719(2) (svarstymas)
Taigi 1-5 darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3719(2). Tai yra svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą V. Targamadzę į tribūną.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti, pasiūlymų nėra gauta, dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė. Taigi, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.10 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3649(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3649(2). Svarstymo stadija. Pranešėja gerbiama B. Pietkiewicz pateiks Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Švietimo ir mokslo komitetas pritarė sujungtiems projektams bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti užsirašė I. Pakarklytė. Kviečiu į tribūną.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Laba diena visiems. Aišku, atmintinos dienos turbūt yra toksai simbolinis dalykas ir ne visada tai yra galbūt efektyviausias sprendimas, bet šiuo atveju norėčiau plačiau pasisakyti apie Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, kurią šiuo įstatymu mes numatytume pirmąjį gegužės trečiadienį, ir šiek tiek plačiau pasinaudodama proga pakalbėti apie mamų ir šeimų psichikos sveikatą. Situacija išties neramina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – maždaug kas dešimta moteris yra patyrusi depresiją po gimdymo. Tokios patikimos platesnės šeimų statistikos nėra, bet tai patiria ir vyrai.
Lietuvoje 2022 metais motinystę globojančių iniciatyvų… 2022 metais buvo atlikta gimdžiusių Lietuvos moterų apklausa ir ten buvo nustatyta, kad apie 19 % moterų nurodė, kad patyrė ryškių psichologinių sunkumų. 24 % iš šių apklaustų moterų būtų galima įtarti pogimdyminę depresiją, tačiau tik 3 % ji buvo diagnozuota. Dėl ko? Dėl to, kad galbūt dažnai yra stigma kreiptis. 66 % moterų, kurioms būtų galima įtarti tą pogimdyminę depresiją, nėra lankiusios pas psichologą. Statistika kai kuriais atvejais yra sukrečianti. Iš šios apklausos (priminsiu, kad apklaustos moterys, kurios gimdė 2022 metais) net 15 % po gimdymo buvo pagalvojusios apie savižudybę. Daug šių atvejų, deja, lieka nediagnozuoti.
Džiaugiuosi, kad nuo šių metų liepos 1 dienos išeina sveikatos apsaugos ministro įsakymas, dėl kurio neseniai pagimdžiusių ar nėščių moterų gydytojai privalės paklausti, kaip jos jaučiasi, kokia yra emocinė sveikata, kokia nuotaika, įvertinti tuos nuotaikų pokyčius ir, jeigu reikia kokios nors pagalbos, suteikti visą reikalingą informaciją: paprašys užpildyti specialų pasaulyje patvirtintą Edinburgo depresijos klausimyną ir bus suteikiama ta pagalba. Džiaugiuosi, kad tie žingsniai jau yra daromi.
Taip pat labai dėkoju nevyriausybininkams, iš tikrųjų, daugiausia nevyriausybininkėms, kurios veikia šioje srityje. Taip pat noriu paminėti visiems, kam aktualu, kad kaip tik šiuo metu, iki birželio 1 dienos, yra vykdoma Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausa moterų, kurios gimdė 2023 metais. Tai vėlgi būtent apie jų psichikos sveikatą, apie jų savijautą.
Kviečiu palaikyti šį Atmintinų dienų įstatymo projektą. Nors, be abejo, tai nebūtinai, kaip ir sakiau pradžioje, viską sprendžia, bet žiūrint kompleksiškai, žiūrint su Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamais žingsniais, su nevyriausybininkų atliekamais žingsniais, tokia simbolika yra svarbi. Kviečiu visus pritarti ir skirti daugiau dėmesio šiai temai, pastebėti savo aplinkoje, jeigu matote tokius atvejus, tiesiog paklausti, kaip žmogus jaučiasi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Masiulį į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nepasakysiu nieko naujo pasisakydamas prieš eilinę naują atmintiną dieną. Yra daug reikšmingų dalykų, kuriuos mes galėtume pradėti žymėti, švęsti, jų tikrai labai labai daug. Yra daug problemų, kurias reikėtų aktualizuoti, bet visų jų neišvardinsi. Čia yra tas pats atvejis. Pirmiausia, kalbant apie psichinę sveikatą, jau yra tokia Psichikos sveikatos diena, ji yra įtvirtinta kalendoriuje. Jeigu mes dabar pradėsime detalizuoti: moterų psichinės sveikatos diena, motinų psichinės sveikatos, vaikų, berniukų, mergaičių, vyrų, o dar, matyt, psichine sveikata labiau reikėtų susirūpinti tų žmonių, kurie yra translyčiai ir panašiai… Jų psichinė sveikata iš tikrųjų… jie patiria daug patyčių, persekiojimų ir taip toliau. Vadinasi, tikrai reikėtų labiau į tai kreipti dėmesį.
Kalbant apie depresijas ir savižudybes, gal reikėtų labiau į vyrus atkreipti dėmesį, nes vyrai lygiai taip pat žudosi, efektyviau žudosi, ir žinome pagal statistiką, kad jeigu vyras žudosi, dažniausiai jis ir nusižudo, o ne demonstruoja savižudybę.
Problemų egzistuoja, bet paskelbus vieną dieną per metus jos nesprendžiamos. Tai jas reikia spręsti, reikia spręsti kiekvieną dieną, jeigu ji yra. Čia ką tik buvo pasakyta, kad specialistai turi atitinkamai reaguoti, informuoti, klausti moterų, kurios laukiasi vaikučių. Tai labai gerai, vadinasi, reikia stiprinti šitą pusę, o ne paskelbti vieną dieną.
Dar daugiau. Pagalvokime dėl tų dienų. Seimas egzistuos, valstybė egzistuos, praeis dar 50 metų, tai mes turėsime kiekvieną dieną po 50 atmintinų dienų, nes atrodo, kad kolegos Seimo nariai atmintinų dienų gėrybių maišo niekaip negali užrišti, jį reikia vis dauginti ir dauginti. Tai ir devalvuojama tai, kas yra atmintina diena.
Štai čia šiandien yra du ir visai skirtingai sulyginti įvykiai. Vilko vaikų – sutinku, kad ji būtų, niekur kitur nėra, mūsų, unikali, balsuosiu už. Ir kažkas, kas visur yra, kas yra akivaizdi problema, balsuosiu prieš. Tą patį siūlau ir kitiems, elgtis taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašę pasisakė. Motyvai dėl šio klausimo. Atsiprašau. Pasiūlymų nebuvo gauta, neturime ką svarstyti. Dėl motyvų užsirašė pora Seimo narių. Taigi R. Miliūtė kalba už. Ruošiasi K. Masiulis, kuris, atrodo, norėtų dar kartą pasisakyti prieš.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, kuriame yra sujungti du skirtingi pasiūlymai. Vienas iš jų – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, Mamų psichikos sveikatos diena. Teisingai buvo pastebėta, kad atmintinos dienos savaime problemų nesprendžia, tačiau jos atkreipia dėmesį į tas problemas ir didina žinomumą kartu su kitais veiksmais, kurie jau yra daromi atitinkamų ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų.
Atkreipiu dėmesį, kad Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena neiškelia vienos problemos aukščiau kitų ir niekaip nemenkina kitų problemų. Kiekvienas Seimo narys turi iniciatyvos teisę. Prieš tai kalbėjęs kolega, išvardinęs problemas, neabejotinai turi galimybę imtis iniciatyvų ir atkreipti dėmesį į jas. Tačiau šiandien mes kalbame apie mamas, kurios yra labai pažeidžiamos, susilaukdamos vaikų, ir, kaip pastebėta pagal statistiką, mamų pogimdyminė depresija yra labai retai kada diagnozuojama. Daugiau negu 70 % atvejų yra nediagnozuojami, nepastebimi, neatpažįstami. Tačiau laiku nesuteikus pagalbos gali pasibaigti tikrai labai skaudžiai, ilgalaikėmis pasekmėmis tiek pačiai mamai, tiek ir jos šeimai. Tą mes jau ir esame matę iš žiniasklaidos. Po tų skaudžių įvykių visi tikriausiai kalba, kad padarykime viską, kad daugiau tai nepasikartotų, padarykime viską, kad mamos būtų matomos, išgirstos, kad šeimos gebėtų atpažinti problemas, kad sveikatos priežiūros specialistai gebėtų atpažinti ir laiku pasiūlyti reikiamą pagalbą.
Šiais metais Lietuvoje Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena buvo švenčiama jau antrą kartą 26 miestuose. Tikiu, kad priėmus šią iniciatyvą žinia apie Mamų psichikos sveikatos dieną, apie poreikį joms suteikti pagalbą bus skleidžiama dar plačiau, ji bus minima kiekvienais metais ir mes galėsime pasakyti, kad ne tik skatiname mamas gimdyti, bet ir matome, ir girdime jas tada, kai joms to reikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.20 val.
Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001(2) (svarstymas)
Dabar grįžtame prie 1-4 klausimo – Baudžiamojo kodekso penkių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3001(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIVP-3001.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3001(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo NSGK pranešėją. Pas mus yra pažymėtas gerbiamas J. Jarutis, tačiau jo nematau. R. Lopata pristatys komiteto išvadą. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Komiteto išvada yra pritarti. Balsavimo rezultatai: 9 – už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dabar norėčiau dar kartą pakviesti gerbiamą I. Haase į tribūną, nes yra gautas vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas ir turėtume jį apsvarstyti, išgirsti komiteto išvadą. Ar galėčiau gerbiamos premjerės paprašyti, kad ji pristatytų? Gerai, tai gerbiama I. Haase, komiteto pirmininkė, pristatys Vyriausybės pasiūlymą bei komiteto nuomonę dėl jo.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerai. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Na, viso Vyriausybės pasiūlymo tikrai neskaitysiu, nes jisai yra gana ilgas, tiesiog pagrindinį pasiūlymo turinį.
Siūloma Baudžiamojo kodekso projektą papildyti Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pakeitimu, kuriuo Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje nusikaltimo sudėtis būtų papildyta nauja kvalifikuota nusikalstamos veikos pavojingumą didinančia sudėtimi, numatančia griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, ir šį straipsnį išdėstyti taip: 118 straipsnio 2 dalį Vyriausybė siūlo išdėstyti, kad tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką, jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties metu, ir numatyti… baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Taip pat siūloma patikslinti nurodyto straipsnio 3 dalį: nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.
Taip pat 4 dalyje nurodyti, kad šio straipsnio 3 dalis netaikoma asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio Kodekso 119 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas. Taip pat, jeigu dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padarytos savo… žuvo žmogus ir atsirado kitokių sunkių padarinių. Ir tikslinama 5 dalis, tai už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Komiteto nuomonė pritarti iš dalies ir komiteto pasiūlymas Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio naują 2 dalį išdėstyti taip: tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pasinaudodamas ekstremalia situacija, nepaprastąja padėtimi ir mobilizacija, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimt metų. O kitas keičiamo Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalis išdėstyti taip, kaip siūlo pastabos autorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Dabar kreipiuosi į gerbiamąją E. Dobrowolską, ar Vyriausybė sutinka su pritarimu iš dalies? Taip?
E. DOBROWOLSKA (LF). Taip, sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinka. Puiku. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto suredaguotam pasiūlymui? Nematau prieštaraujančių, dėkoju, pritarta. Dėl viso apsispręsime balsuodami. Labai ačiū pirmininkei.
10.26 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3595(2) (svarstymas)
Toliau turime 1-7 klausimą – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3595(2). Ir komiteto paskirtas pranešėjas yra M. Puidokas. Kviečiu į tribūną.
M. PUIDOKAS (MSNG). Pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2112 straipsnio pakeitimo. Šio įstatymo projekto tikslas užtikrinti efektyvesnį narkotinių, psichotropinių, kitų toksinių medžiagų nustatymą ir kontrolę žmogaus biologinėse terpėse, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamos žalos žmogaus sveikatai savalaikį nustatymą ir mažinimą, numatyti… Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę. Sveikatos reikalų komitete turėjome du Seimo Teisės departamento siūlymus, jiems buvo pritarta, taip pat vieną Teisingumo ministerijos siūlymą, jam buvo pritarta, buvo dar vienas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas, jam buvo pritarta iš dalies ir komitetas pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.28 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3245(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3245(2). Svarstymo stadija. Pranešėja… Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės nematau, galbūt galėtų kas nors iš Aplinkos apsaugos komiteto? K. Adomaitis galėtų arba R. Vaitkus arčiau yra. Prašau pristatyti komiteto išvadą dėl 1-8 klausimo, projekto Nr. XIVP-3245(2).
R. VAITKUS (LSF). Komitetas svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru susitarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra, dėl motyvų po svarstymo nėra užsirašiusių, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.29 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Sakartvelo europinės integracijos“ projektas Nr. XIVP-3798 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Sakartvelo europinės integracijos“ projektas Nr. XIVP-3798. Prašau, gerbiamas R. Lopata pristatys šį klausimą.
R. LOPATA (LSF). Ponia Respublikos Seimo Pirmininke, ponios ir ponai, trumpai ir iš esmės apie teikiamos rezoliucijos kilmę ir esmę. Ne paslaptis, kad politinės krizės Sakartvele ne kartą kėlė abejonių, ar šalis vis dar laikytina liberaliąja demokratija, ar ji neišklydo iš kelio į Europą, ar tikrai verta šalies kandidatės tapti Europos Sąjungos nare statuso. Žinia, Europos Sąjungos Rytų politikoje iš esmės liko tik Ukraina, šlovė jai, Moldova, Sakartvelas ir gal, beje, ne be mūsų pagalbos bandanti joje atsidurti Armėnija. Beje, jos, Armėnijos, europinė perspektyva labai daug priklauso nuo Sakartvelo realaus apsisprendimo.
O Sakartvelas išties yra susiskaldęs, klausimų dėl demokratijos būklės vis daugiau ir slinktys nuo Europos vis aiškesnės. Manėme, kad, nepaisant viso to, Lietuva gali ir privalo imtis atsakomybės buriant Europos Sąjungos koalicijas už Sakartvelą, maksimaliai palaikyti santykius tiek su valdžia, tiek su opozicija visa tai suvokiant kaip kovą su Rusija dėl įtakos Sakartvelui. Deja, ir tai eilinį kartą matome su Sakartvelo valdančiųjų priimtu įstatymu „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“…
Neatsitiktinai mūsų rezoliucijos projekte pabrėžtas didelis susirūpinimas dėl Sakartvelo parlamento priimto įstatymo „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“, nes šis nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklai riboti skirtas įstatymas iš esmės yra Rusijos įstatymo „Dėl užsienio agentų“ atitikmuo, toks, koks jisai buvo Rusijoje priimtas 2023 m. kovo 10 d., ir yra nesuderinamas su europinėmis vertybėmis ir demokratijos principais. Sakartvelo prezidentė S. Zurabišvili įstatymą vetavo ir dabar valdantieji skundžiasi, kad blogai vetavo.
Nesiplėtosiu, kaip valdantieji manipuliuoja sociologinėmis apklausomis, kaip elgiasi, smurtauja prieš kitaminčius demonstracijose ir kaip tyčiojasi iš prezidentės. Įsitikinęs, kad mūsų (skubu pasiaiškinti dėl sąvokos „mūsų“ vartojimo) rengiant rezoliucijos tekstą dalyvavo į Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę susibūrę 50 Seimo narių, iš jų penki Užsienio reikalų komiteto nariai su pirmininku ir jo pavaduotoju priešakyje. Mūsų rezoliucijoje atsispindi tas susirūpinimas dėl Sakartvelo, apie kurį kalbėjau. Tikiuosi pritarimo. Ačiū jums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis užsirašė klausti V. Ąžuolas. Ruošiasi T. V. Raskevičius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveikas, kolega. Žiūriu į jūsų rezoliuciją ir nesuprantu jūsų tikslo. Tokį įstatymą turi Amerika, Prancūzija, Vengrija ir ten demokratija yra. Kodėl Gruzija negali turėti tokio įstatymo? Kodėl jūs kišatės į suverenios valstybės reikalus? Jie turi teisę priimti įstatymą tokį, kokį nori. Ir kodėl jie negali žinoti, iš kur yra finansuojama? Juk neuždraudžia toms institucijoms veikti.
R. LOPATA (LSF). Ačiū už klausimą. Jūs…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kodėl jūs tai darote? Ar jūs norite galutinai santykius sugriauti su kartvelais? Ar jums liepia kažkas tokį dalyką padaryti? Pamačius tokią nesąmonę, už ją balsuoti tikrai negalima.
R. LOPATA (LSF). Aš išgirdau jūsų klausimą ir suprantu jį kaip nesąmonę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia T. V. Raskevičius. Ruošiasi A. Lydeka.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už pristatytą rezoliucijos projektą. Norėčiau pasveikinti jus už drąsą, nes rezoliucijos tekste tam tikri dalykai yra įvardinti iš tiesų tokie, kokie yra. Yra kalbama apie užsienio įtakos įstatymą. Jis reikšmingai apribotų nevyriausybinių organizacijų, įvairių fondų veiklą. Ir labai aiškiai pasakoma, kad tai yra nuo Rusijos Federacijoje galiojančio įstatyminio reguliavimo nukopijuotas įstatymo projektas.
Vertinant Gruzijoje vystomus projektus nerimą kelia ir kitos dedamosios. Pavyzdžiui, kovo mėnesį ta pati politinė dauguma registravo konstitucinį Šeimos vertybių apsaugos įstatymo projektą, kuriuo reikšmingai siekia apriboti būtent vienos socialinės LGBT asmenų grupės teises – uždrausti viešus jų renginius, uždrausti skleisti viešą informaciją. Beje, toks draudimas Nepilnamečių apsaugos įstatymo pavidalu galioja ir Lietuvoje. Ar nemanote, kad būtų buvę tikslinga įtraukti ir šitą įstatymo projektą į rezoliucijos tekstą kaip nesuderinamą su europietiškomis, vakarietiškomis vertybėmis? Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Jo procesas dar vyksta. Aš manau, kad tam procesui pasibaigus, nes gali būti ir dar kitų istorijų, bus galima apie tai kalbėti ir diskutuoti, ir įrašyti. Tik žinau, kad čekai, lenkai, vokiečiai ir amerikonų Kongresas svarsto savo rezoliucijas, į kurias neabejotinai bus įtrauktas, bet čia viskas priklauso nuo proceso. Registracija dar nereiškia fakto, bet, suprantama, aš manau, kad jūs teisus, buvo galima užsiminti, bet kai fakto nėra, tai gal truputį palaukime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Lydeka. Ruošiasi D. Kepenis.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu jums padėkoti už parengtą ir pristatytą labai savalaikę rezoliuciją. Iš tiesų visas demokratinis pasaulis dabar yra labai sunerimęs dėl situacijos Sakartvele, tad tikrai turime ir mes, kolegos, politikai, reaguoti į tai.
Norėčiau paklausti jūsų, kaip jūs manote, ar nebūtų tikslinga šioje rezoliucijoje papildomai kreiptis į kolegas, dirbančius Europos Parlamente, kad jie taip pat išsakytų savo nuomonę ir įsijungtų į tą bendrą katilą? Suprantu, kad tuojau rinkimai į Europos Parlamentą. Gal ne pats tinkamiausias laikas, kai senasis Parlamentas jau nelabai dirba, o naujasis Parlamentas susirinks tik po kelių mėnesių. Bet galbūt tuomet taip pat ir į kitas parlamentines asamblėjas, tarkime, kreiptis į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją, mūsų kolegas politikus, dirbančius joje? Tuo labiau, kaip žinote, nuo užvakar Lietuva…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. LYDEKA (LSF). …pradėjo pirmininkauti Europos Tarybai, tad galbūt būtų pats metas sustiprinti šią poziciją? Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Dėl Europos Parlamento tos diskusijos vyksta ir krypstama į pareiškimo parengimą. O dėl jūsų minėtos institucijos, kadangi yra ir mūsų delegacija, joje tegalėtų iš tikrųjų priminti, arba informuoti apie tokios rezoliucijos Lietuvos Respublikos Seime priėmimą ir tuo pagrindu iš tikrųjų inicijuoti ir naujos rezoliucijos (jau tos organizacijos) priėmimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia D. Kepenis. Ruošiasi klausti R. Šarknickas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Mes suprantame, visi norime būti pačiame pažangiausiame, pačiame efektyviausiame klube, vakarietiškų šalių klube. Mes dabar labai aktyviai norime padėti ir Sakartvelui kuo greičiau į jį patekti. Tačiau ar nemanote, kad tas tempas gali būti ne visiems priimtinas ir ne visiems vienodas, ką pamatėme ir Ukrainoje? Štai, žiūrėkite, ką sako Gruzijos parlamento Pirmininkas, Sakartvelo parlamento vadovas (cituoju): „Užsienio politikų prisijungimas prie radikalių antivyriausybinių mitingų Tbilisyje yra ne tik nedraugiškas veiksmas Sakartvelo žmonių atžvilgiu, tai simptomas, kad Rusijos vyriausybė dalį savo pasaulėžiūros perdavė savo aršiausiems oponentams, ypač Baltijos šalyse“. Taip mąsto parlamento pirmininkas, tą patį apie Vyriausybę šnekame, kad jie taip pat nedemokratiški, bet nebuvo kalbos, kad ten Vyriausybė išrinkta nedemokratiškai. Tai ar mes iš tikrųjų norime paspartinti ir be jokios atsakomybės, ar leiskime žmonėms patiems nuspręsti, kaip saugiai patekti į tą europinių šalių klubą? Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Jūsų minimą Sakartvelo parlamento pirmininką galima apibūdinti kaip nesavarankišką žmogų, kaip ir Vyriausybės vadovą, veikiamą B. Ivanišvilio, kurio santykiai ir ryšiai su Rusija yra gerai žinomi. Pasiskaitykime, galų gale, iš tikrųjų tą įstatymą, kurį priėmė Sakartvelo parlamentas, ir pamatysime esmę. Ten atvirai kalbama apie įstatymo taikymą Vakarų valstybėms, NATO ir Europos Sąjungos valstybėms. Tai mes kalbėjome su jais apie kompromisą, bet tas kompromisas… iš esmės įstatymo panaikinimas turėtų būti. Tai padarė Prezidentė vetuodama, bet, atrodo, tas veto bus įveiktas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kažkada ir mes laukėme įvairių pasaulio valstybių rezoliucijų, kad padėtų Lietuvai atkovoti nepriklausomybę. Ta kaina žinoma ir mes, ko gero neturime atsitraukti, taip pat padėti kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Sakartvelui. Žinoma, Lietuvos delegacija įvairiai nuskambėjo Sakartvele, kitaip nei Latvijos ir Estijos. Tos paminėtos dvi valstybės gal didesnę diplomatiją išlaikė, gal net galėčiau pasakyti, korektiškesnės. Dažnai mes minime tris Baltijos valstybes: Lietuvą, Latviją, Estiją. Yra tendencija Lietuvai visada būti pirmaujančiai, pirmajai pateikti. Ar nebuvo minčių kalbėtis su Latvijos ir Estijos parlamentais, kad kartu teiktume šią rezoliuciją? Ačiū už šią rezoliuciją.
R. LOPATA (LSF). Aš nemanau, kad čia tai būtų prasminga, nes, matote, dabar yra priimtas, tik dar neskelbtas, bet jau kai kas matė tekstą asmenų, kurių nepageidauja Sakartvelas, kad lankytųsi tose valstybėse. Į jį pakliuvo praktiškai beveik visi politikai iš visų Europos Sąjungos valstybių narių. Taigi, viena, ką mes skaitome, o visai kita, kas darosi. Taigi, nemanau, kad čia galėtų tiek latvių, tiek estų parlamentai savarankiškai apsispręsti dėl šitos pozicijos.
O dėl pagalbos, kaip aš minėjau, mūsų principinė pozicija visą laiką buvo kiek galima glaudesni santykiai tiek su valdžia, tiek su opozicija. Čia tik pabrėšiu, ši situacija, dabar vykstanti Sakartvele, į gatves išėjo visiškai naujas segmentas protestuoti prieš šitą antivakarietišką įstatymą. Absoliučiai naujas – jaunimas, studentija. Šimtatūkstantiniai mitingai. Tiek būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus.
Dabar pereiname į svarstymo stadiją. Diskusijoje užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Pirmas kalba V. Ąžuolas. Ruošiasi M. Puidokas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi esu Tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelu (Gruzija) grupės narys, tai aš noriu kreiptis į Sakartvelo parlamentą. (Kreipiasi į Sakartvelo parlamentą kartvelų kalba) Jūs priėmėte teisingą sprendimą.
Ką daro dabartiniai mūsų politikai, pavyzdžiui, G. Landsbergis? Jis bijo išeiti į mitingus, esančius Lietuvoje. Tiesiog dreba. Bijo atsakyti į žmonių klausimus, į tautos pasipiktinimą. Jis bijo tai padaryti, net nedrįsta. Bet jis labai aršiai važiuoja į kitas valstybes įvesti demokratijos, atnešti kokią nors naują saulę ar žvaigždę, meluoja, kad jeigu nebus atšauktas šis įstatymas, Sakartvelo nepriims į Europos Sąjungą. Iš kur tas melas, iš kur ta menkystė? Gal tada pasakykime, jeigu Sakartvelas nepriims Stambulo konvencijos, nebus priimtas į Europos Sąjungą, jeigu nepriims laisvės narkotikams, nebus priimtas į tą sąjungą? Kiek galima meluoti? Ir dabar tą melą tvirtins mūsų parlamentas. Iš tikrųjų labai gerai, kad yra atnešta ši R. Lopatos rezoliucija. Mes pamatysime, kiek mūsų parlamentarų nori kištis į Gruzijos gyvenimą. Teisėtai išrinkta valdžia, teisėtai išrinktas parlamentas, jų sprendimų priėmimas. Jie turi teisę priimti tuos sprendimus. Gerai, pamatysime, kurie išeis, bijos balsuoti, kurie bus drąsūs, susilaikys arba balsuos prieš, o tie pastumdėliai, kaip tauta sako, amerikonų pastumdėliai, balsuos už šią rezoliuciją. Labai gerai, pamatysime. Bet kas juokingiausia, toks pats įstatymas galioja Amerikoje labai daug metų ir jokių problemų niekam nekyla. Tokį patį įstatymą neseniai priėmė Prancūzija. Jokių problemų niekam nekyla, jokių baimių nėra. Tokį įstatymą Vengrija priėmė. Ir Vengrija siūlo tą įstatymą priimti visoms Europos valstybėms. Jokių problemų nekyla. Bet jeigu tai daro kartvelai, kurie nori sužinoti, kas finansuoja įvairiausias jų organizacijas ir visokius veikėjus, kas finansuoja iš užsienio, netgi tie patys rusai ar kokios nors rusų organizacijos, tai jie neturi teisės žinoti, nes kažkokiam politikieriui užplaukia, kad jis nori nuspręsti, kaip čia reikia daryti. Gal nustokime kištis į suverenių valstybių reikalus ir nustokime meluoti, kad jeigu neatšauks šio įstatymo, tai Europos Sąjunga jų nepriims ar kitur nepriims. Na, nustokime meluoti!
Aš suprantu, kad žiniasklaida tyli, visi pasislėpę į krūmus, nepasakys, kad Amerikoje yra, Prancūzijoje yra, Vengrijoje yra, kitose šalyse seniai tas įstatymas yra. Niekada to nepasakys. Bet svarbu moralizuoti. Įdomu, kiek dar parlamentarų lėks į mitingus, darys maištus, perversmus, maidanus? Aš suprantu, kad senelis labai gerai nuvarė į Ukrainą ir Maidaną suorganizavo, labai gerai pakurstė. Dabar anūkas nori tokį pat perversmą Sakartvele padaryti. Na, geri jūsų tikslai ir tradicijos, varykite, varykite tiesiau!
Mieli Seimo nariai, būkite drąsūs ir balsuokite prieš tokią nesąmonę arba susilaikykite. Nustokime kištis į valstybės reikalus. Kartvelai mus gerbia. Gerbia kaip juos gelbėjančią tautą. Bet gerbė mus praeitoje kadencijoje, šioje kadencijoje tokį Ž. Pavilionį nori net išvaryti į lauką.
PIRMININKĖ. Trumpa replika gerbiamam V. Ąžuolui. Sakartvelas Stambulo konvenciją ratifikavo dar 2017 metais.
Prašau. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Taip, Sakartvelas. Mes matome, kad G. Landsbergis bijo Lietuvos žmonių, bijo bet kokių demokratinių protestų Lietuvoje, niekina tuos žmones, kurie susirenka protestuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo ar kitose mūsų valstybės vietose, bet užtat pats pirmas lekia pakėlęs uodegą į Sakartvelą, kad ten įvestų savo tvarką ir skleistų savo mintis, kurios, jo manymu, yra teisingos. Bet jis pamiršta, kad Sakartvelas turi teisę į išrinktą valdžią ir kad Sakartvelo žmonės turėtų nuspręsti, kokia ta valdžia turėtų būti. Jis neleidžia savo paties valstybės žmonėms turėti pasirinkimą, turėti nuomones, Lietuvoje yra persekiojami žmonės, kurie turi skirtingą nuomonę negu kad Landsbergių šeima, o va Sakartvele jis labai džiaugiasi, kad žmonės renkasi į mitingus ir išreiškia kitokią nuomonę, ir netgi skatina juos tą daryti ir protestuoti. Tai kaip čia tokie dvejopi standartai?
Kodėl yra toks melas, kai yra sakoma, kad Užsienio agentų įstatymas yra prorusiškas, nors tas įstatymas buvo priimtas 1938 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose ir galioja iki dabar, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų nacionaliniam saugumui toks įstatymas yra reikalingas. Kaip jau minėjo ir mano kolega V. Ąžuolas, tai ir Prancūzija, ir Vengrija labai panašius įstatymus yra priėmusios, jų nacionaliniam saugumui taip pat tokie įstatymai yra naudingi, bet kažkodėl nei JAV, nei Prancūzija, na, nenusigręžė nuo Vakarų, nenusigręžė nuo vakarietiškos politikos kurso. Tai kaip čia dabar išeina, kad vienos valstybės turi teisę rūpintis savo nacionaliniu saugumu, o kitos ne?
Lietuvoje akivaizdu, kad iki dabar šis Seimas ir daugybė kitų per 34 metus buvusių seimų bijo išviešinti KGB agentus ir dauguma Seimo narių nuolat balsuoja prieš tai, nes paviešinti tokius dalykus labai nenori Landsbergių šeima ir kiti žmonės. Kodėl nenori? Na, matyt, turėtume labai gerai susimąstyti, kodėl to nenorima ir kodėl šitie trejopi, ketveriopi standartai yra taikomi mūsų valstybei. Akivaizdu, kad įvairioms sorošinėms, vaivorykštinėms organizacijoms, jų fondams yra labai naudinga ir paranku turėti galimybę nevaržomai veikti tiek mūsų valstybėje, tiek kitose valstybėse.
Jeigu tokios ideologijos kartvelai nenori savo valstybėje, jie yra teisūs, nes tai yra ta ideologija, kuri neša mūsų žmonėms ir kartvelų žmonėms degradaciją ir degradaciją nešančias vertybes. Su tuo reikia kovoti, nes mūsų mažų vaikų protai taip yra nuodijami ir per gyvenimo įgūdžių pamokas, ir panašius dalykus, kuriuos analogiškos organizacijos per rekomendacijas įkelia į programą. Taip vaikai yra klaidinami, kad jie gali pasirinkti, ar jis gali būti berniuku, ar jis gali būti mergaite, ir dėl panašių dalykų. Tokie dalykai tų organizacijų, deja, vakarietiškų organizacijų, kurios atstovauja tam sorošiniam sparnui, yra labai dosniai finansuojami. Jeigu valstybė nori būti saugi ir kad taip neatsitiktų, kad paskui vaikai nukentėtų (67 % vaikų po tokių lyties keitimo operacijų turi labai stiprius šalutinius sveikatos, kaip sakyti, padarinius, bet apie tai kažkodėl niekas nekalba, tokia informacija yra labai stipriai slepiama), jeigu mes norime būti stipri valstybė, mes turime nustoti kelti revoliucijas kitose šalyse ir visų pirma rūpintis Lietuva ir jos žmonių interesais.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pereiname prie priėmimo stadijos. Tik primenu gerbiamam kolegai, kad ši rezoliucija yra skirta ne lyties keitimo, ne kažkurios Lietuvos šeimos ar pavardės dalykams, o visai kitiems. Motyvus už išsakys Seimo narė L. Nagienė. Ruošiasi M. Puidokas kalbėti prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke, ačiū jums, kad jūs priminėte, kad rezoliucijoje kalbama apie visiškai kitus dalykus ir kad mes visiškai užmirštame, apie ką šita rezoliucija. Skaitau dar kartą tą rezoliuciją: mes kalbame apie žodžio laisvę, apie tai, kad žmonės turėtų teisę išreikšti savo interesus. Žinome, kas gatvėse yra: visa jaunoji karta užblūdusi, jaunoji karta ir dalyvauja tuose mitinguose. Vadinasi, jie mato ateitį kitur. Prisiminkime savo nepriklausomybę. Ko mes laukėme? Mes laukėme lygiai taip pat pripažinimo kitų valstybių. Tai dabar mes kaip zuikiai įlįskime į krūmus, sėdėkime suglaudę ausis ir nereikškime savo nuomonės. Aš iš tikrųjų kviečiu visus pritarti ir pasisakyti už tai, kad mes remiame Sakartvelą, mes norime, kad jie lygiai taip pat ateitų į europinę šeimą, kad jie būtų saugūs. Dėl to kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dosniai liejant vakarietiškų LGBTQ+ organizacijų pinigus yra apnuodytas jaunimo protas ne tiktai Lietuvoje, bet ir Sakartvele. Akivaizdu, kad tokia rezoliucija yra kišimasis į Sakartvelo valstybės vidaus reikalus. Lietuvos valdžia su liberalkonservatoriais priešakyje eilinį kartą nori provokuoti spalvotas revoliucijas kitose šalyse. Tai yra labai žalinga politika Lietuvai. Jeigu mes ateisime į valdžią, Lietuva taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu priims skaidrumo įstatymą tam, kad mes žinotume, kokie KGB agentai ir kokios organizacijos veikia mūsų valstybėje tam, kad darytų žalą mūsų jaunimui. Tokio įstatymo reikia ne tik Sakartvelui, bet ir Lietuvai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Nežinau, ar kolegos atkreipė dėmesį, bet Prezidento rinkimų debatų metu vienas kandidatas, kuris buvo pavadintas Kremliaus radijumi, nes siekė taikos derybų su Ukrainoje kariaujančia Rusijos Federacija, tų debatų metu jo palaikanti komanda laikė plakatą, kuriame buvo užrašyta „Priimkime Lietuvoje užsienio agentų įstatymą!“. Tų debatų metu atrodė, kad pats kandidatas nelabai supranta, nei koks tas įstatymas yra, nei kam jis reikalingas, nei ką juo yra siūloma pasiekti. Tai iš esmės leidžia daryti išvadą, kad visos šitos įstatymų iniciatyvos, kurias – esu apstulbęs – gina net kai kurie šios kadencijos Seimo nariai, tiesiog yra Rusijos propagandos paduoti kalbėjimo punktai, kuriuos mes transliuojame taip, kad ne tik suskaldytume visuomenes, bet ir nukreiptume mūsų kaimynystėje esančias valstybes iš vakarietiško ir demokratiško kelio ir atiduotume į šiltą Maskvos glėbį.
Labai sveikinu šią rezoliuciją. Jinai palaiko Sakartvelo žmones, kurių 80 % remia eurointegracijos kelią. Mes, kaip savo nacionaliniu saugumu besirūpinanti valstybė, turime aiškiai suprasti, kad kuo daugiau mūsų Rytų kaimynystėje bus demokratinių europietišku keliu einančių valstybių, tuo mes būsime saugesni. Todėl labai kviečiu kolegas palaikyti šią rezoliuciją, nes tai yra gyvybinis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Negaliu nesistebėti Vytauto šnekamomis nesąmonėmis. Lietuvoje daugybę metų nebuvo galima finansuoti partijų iš užsienio. Atėję šitie valdantieji įkalė, kad galima finansuoti. Mūsų visos tarnybos pasakė, kad tai yra grėsmė Lietuvos demokratijai. Valdantieji parodė, ką daro. Dabar mes kišamės į valstybę, kurios demokratiškai išrinktas parlamentas, jo atstovai priima sprendimus, ir nurodinėjame, ką jie turi daryti.
Prie ko eurointegracija ir šis įstatymas? Prie ko? Išvis ne prie ko. Kaip taip galima malti ir maišyti? Jie turi teisę sužinoti, kas finansuoja iš užsienio, ar užsienis būtų Rusija, Amerika, Anglija ar bet kas. Jie turi teisę žinoti, kas yra tos finansuojančios organizacijos. Vengrijos atstovai paragino visos Europos Sąjungos valstybes priimti tokį įstatymą. Ką tik tą įstatymą priėmė Prancūzija, toks įstatymas galioja Amerikoje. Kokius jūs čia vėjus visi šnekate, kad jie blogai kažką daro? Siūlau tikrai balsuoti prieš tokią nesąmonę ir nustoti kištis į kitos valstybės reikalus.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Smagu buvo klausytis dviejų prieš pasisakiusių žmonių nuomonės. Aš prisimenu sovietmetį, kai kuriuose senesnės sovietinės statybos namuose būdavo toks radijas, kuris transliuodavo tik vieną vienintelę laidą, žmonės vadindavo gavarilka. Čia aš ką tik girdėjau bent dvi Kremliaus gavarilkas, kurios transliavo įvairias sąmokslo teorijas, kad informacija slepiama, kad jaunimo protai apnuodyti. Kuo labiau žmonės mokosi universitetuose, tuo labiau, aišku, apsinuodija. Aš patarčiau kolegoms dar paplėtoti savo idėjas apie tai, kad slepiama informacija, apie tai, kad žemė yra plokščia, nes tikrai yra nuslėpta, apie tai, kad valdžia komunikuoja, bendrauja su ateiviais ir kokia yra jų spalva: žalia ar mėlyna. Daug ką yra nuslėpę. Laimė, kad yra tokių žmonių, kurie demaskuoja valdžią ir panašiai.
O rimtai šnekant, priminčiau, kad demokratinių valstybių pasaulyje yra mažiau ir demokratinės valstybės labai išgyvena, kai kai kurios demokratijos keliu ėjusios valstybės pradeda slysti atgal į autokratiją. O čia aš matau didžiulį norą, kad taip įvyktų. Kremlius to nori ir įvairios autokratinės valstybės to nori. Ir čia mes turime porą trejetą tokių Kremliaus gavarilkų. Šnekėkite. Laimė, Lietuvoje nelabai paklausi jūsų produkcija.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Aš esu už tai – palinkėti Sakartvelo žmonėms, gruzinams, kad jie eitų į laisvą, sveiką, harmoningą, laimingą valstybę savo keliu, kad jie ištaisytų visas klaidas, kurias padarė tos valstybės, kurios šiandien kenčia. Tegu jie žino, kiek šiandien Lietuvos moksleivių norėtų likti Lietuvoje baigę savo mokslus. Tegu panagrinėja, kodėl jie nebenori gyventi savo šalyje, o mato save jau tik kitose šalyse. Tegu paklausia mūsų, kas atsitiko, kad mūsų tik 3 % dar nori ginti savo šalį? Kas atsitiko mūsų šaliai, kad iš dešimties tik trys tėra sveiki ir tvirti vyrai, kurie gali ginti, kiti net negali būti leidžiami į kariuomenę, nes jie neturi sveikatos? Kas atsitiko su mūsų šalimi, kad mes vagiame tokiomis stambiomis sumomis ir nieko, sėdi sau ramiai visi laisvėje?
Kai jie viską išnagrinės, kai Sakartvelo gyventojai pamatys mūsų patirtį, jie tikrai apsispręs, kad eitų į laisvę, į gražią valstybę, demokratinę, savo keliu, kad tie žmonės iš kitų šalių, kurie neturi jokio populiarumo savo šalyse, nekištų tenai nosies ir neaiškintų margo genelio pasakos, kaip reikia jiems gyventi. Aš manau, kad tikrai dar ne metas juos spartinti – tegu įvertina. Tai yra laisva šalis, kaip ir mes, išėjo į laisvę iš Tarybų Sąjungos, jie gali pasirinkti, jie išsirinko parlamentą, jie turi savo Vyriausybę ir tegu tariasi. Tegu tariasi, neduok Dieve, be kraujo, kad eitų laimingi, sveiki ir žvalūs, pamatę ir ištaisę klaidas, kurių padarė kitos šalys, kurios šiandien dėl to labai kenčia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pasinaudosiu savo, kaip posėdžio pirmininkės, teise ir atsakysiu gerbiamam kolegai, kad Lietuvos jaunimas yra vienas iš laimingiausių pasaulyje. Nepieškite visko tokiomis tamsiomis, niūriomis spalvomis, nes tai tiesiog neobjektyvu.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – motyvai už.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Negaliu nesureaguoti į prieš tai kalbėjusius kolegas. Viliuosi, kad tokių mūsų Seime yra trys, tie, kurie čia dabar pasisakė. Bet vis dėlto ponui D. Kepeniui noriu pasakyti, kad ketvirtus metus iš Lietuvos išvažiuoja mažiau, negu sugrįžta gyventi. Tai vienas faktas.
Kitas dalykas. Nežinau, ką jūs čia referuojate, ar jūs būtumėte norėjęs, kad Lietuva nebūtų NATO, Europos Sąjungos narė, kas mums garantavo saugumą ir geresnį gyvenimą visomis prasmėmis. Gruzijos žmonės, taip, renka laisvai per rinkimus savo atstovus į parlamentą, Vyriausybę. Bet šiandien tūkstančiai Gruzijos žmonių stovi gatvėse, gindami savo interesą, gindami demokratines vertybes ir eurointegracinį kelią.
Aš labai kviečiu palaikyti šitas Gruzijos (Sakartvelo) žmonių aspiracijas. Būtent dėl to jiems buvo suteiktas Europos Sąjungos kandidato statusas, kalbant apie narystę Europos Sąjungoje. Būtent, atsižvelgiant į proeuropietišką visuomenę ir jos aspiracijas. Dabartinės Vyriausybės, parlamento daugumos žingsniai ir siekiai visiškai neatliepia tų vertybių, dėl kurių mes esame susitarę būdami ir gyvendami Europos Sąjungoje. Todėl labai viliuosi, kad nebus padaryta šita klaida, kad dabartinė dauguma neatims galimybės Sakartvelui eiti eurointegraciniu keliu. Kviečiu palaikyti šitą rezoliuciją ir padėti mūsų draugams Sakartvele siekti savo svajonės, savo tikslų ir būti kartu Vakarų pasaulio dalimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Kepenis norėtų replikuoti. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Kadangi aš čia buvau pamokytas, kaip man reikia galvoti, tai pora momentų. Iki tol, kol Laisvės partija atėjo į Seimą, Lietuvos vaikai buvo patys nelaimingiausi Europos vaikai. Tą teigdavo Eurostatas. Tai pirmas dalykas. O po to, kai jie atėjo, mes staiga parūkėme ir – laimingiausi.
Ir antras dalykas. Sakartvelo gyventojai turi žinoti, kai jie ateis prie parlamento, kas jų dabar laukia? Laukia lygiai toks pat likimas kaip tų šimto aktyvistų vadinamųjų riaušių. Penkerius metus tampomi po teismus, kad niekuomet daugiau nebeitų į jokius mitingus. Štai tą turi žinoti Sakartvelas! Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas išsakys paskutinius motyvus prieš.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę. Kada mes baigsime kišti nosį į svetimų valstybių reikalus? Ar ten Sakartvelas, ar Moldova, ar kiti, tauta turi apsispręsti, jiems yra referendumai, jie išsirenka savo valdžią. Čia kaip į svetimos šeimos ar kaimyno santykius kištis. Tai ir nepadoru, ir susipyksi tada su kitų draugais ar kitos šeimos nariais, kai pradedi juos ten kritikuoti ar palaikyti.
O čia yra biznis sorošistų ir K. Adenauerio fondo. Čia iš esmės išlaikytiniai yra visi. Ir čia, Seime, kiek jų čia mums sėdi, ypač ta grupė pideralų, kuriuos palaiko, finansuoja, yra žinoma kas – ir sorošistai, todėl jie atidirba. Mes negalime jų palaikyti, kaip ir Keistutis Masiulis čia kalbėjo, matosi irgi, kaip jis pats sako, aš liberalas, jau kitos orientacijos, tai dėl jo irgi viskas aišku.
Aš nežinau, kodėl konservatoriai, kaip sakant, ne toje pusėje. Turėtų būti kitoje pusėje konservatoriai ir krikščionys ir adekvačiai mąstyti. Bet jie irgi, matosi, pideralizuoti tų, kaip sakant, neoliberalų, kurie skleidžia tą žinią, kad reikia gyventi kitaip. Kaip čia jūs, Seimo Pirmininke, sakėte, kad jaunimas irgi jūsų pusėje daugiau. Jūs šaunuoliai! Kaip sakant, neurolingvistinis perprogramavimas toliau žingsniuoja, galima jus pasveikinti. Kol kas pergalės jūsų pusėje, bet laikas parodys.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs mus neurolingvistiškai programuojate kiekvieną dieną.
Aš po balsavimo suteiksiu galimybę. Visgi labai noriu paprašyti, kai mes diskutuojame apie svarbius dalykus, apie rezoliucijas, kurios yra užsienio politikos, demokratijos klausimais, na, laikykimės susitarimo, vartokime žodžius, epitetus, kurie neverstų raudonuoti iš gėdos tų žmonių, taip pat ir jaunų žmonių, kurie klausosi mūsų Lietuvos Respublikos parlamento posėdžio. Kai girdi tokią košę, tikrai nežinai, kur esi – ar esi Seimo posėdyje, ar esi, atsiprašau, palatoje. (Plojimai)
Tai apsispręskime balsuodami. Kas pritariate rezoliucijai be pataisų, balsuojate už, ką manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 108: už – 93, prieš – 5, susilaikė 10. Rezoliucija priimta. (Gongas)
M. Puidokas norėtų replikuoti po balsavimo. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Akivaizdu, kad Lietuva juda tuo keliu, kai nurodo kitoms suverenioms valstybėms, kaip joms elgtis, ir tokiu būdu Sakartvelą stumia į Rusijos glėbį. Nepalieka tiesiog jiems pasirinkimo, nes įvardina, jeigu jie išdrįs priimti tokį pat įstatymą kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai jau jie juda nuo Europos ir nuo europietiškų, vakarietiškų vertybių. Jau padarėte analogišką klaidą dėl Baltarusijos, dabar darote tą patį dėl Sakartvelo. Galbūt jūs kažkokioms kitoms valstybėm tarnaujate, bet ne Lietuvai?
PIRMININKĖ. Užtat jūs Lietuvai tarnaujate. Balsuojame toliau.
11.05 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 4, 5 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3605(2)ES (priėmimo tęsinys)
1-2 klausimas, pabalsuokime, priėmimo stadija dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3605. Apsispręsime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3605) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5, 21, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514(2). Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 106, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3514(2) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001(2). Balsuokime.
Balsavo 115: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.06 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3719(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3719(2). Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.07 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3649(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3649(2). Balsuokime.
Balsavo 112: už – 110, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.07 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3595(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas Nr. XIVP-3595(2). Balsuokime.
Balsavo 112: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
11.08 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3245(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-8 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3245(2). Balsuokime.
Balsavo 113: už – 100, prieš – 1, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
Ir taip pabalsavome dėl visų apsvarstytų klausimų iki šiol ir tęsiame darbotvarkę.
11.08 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363, 364 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3764, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3765 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas bei lydimasis. Kviečiu gerbiamą M. Navickienę į tribūną, kad pristatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei lydimuosius. Kitas balsavimo langas bus nuo 12 val. 20 min.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti ilgai derintą įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnių pakeitimo projektą. Kodėl jis atsirado ir kam yra reikalingas? Tai visų pirma tam, kad galiojantis teisinis reguliavimas susiduria su iššūkiais ir šiandieną darbdaviai turėtų turėti pareigą tikrinti, ar dirbantieji su vaikais nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus, tačiau ne visi darbdaviai ir paslaugų gavėjai prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas patikrina, ar tas asmuo nėra teistas už seksualinius ir sunkius nusikaltimus.
Asmuo nusikalstamą veiką gali padaryti ir po Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažymos išdavimo, informacija automatiškai neatsinaujina, nėra tiesioginės sąveikos su registru, taip pat nėra numatytas ir tokių patikrinimų periodiškumas. Pažyma po prašymo pateikimo išduodama tik po kelių savaičių, o galiojantis teisinis reguliavimas taip pat neužtikrina, kad visi asmenys, padarę nusikaltimus, bet esant teisiniam pagrindui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, negalėtų dirbti su vaikais.
Taip pat nėra aiškaus minėto straipsnio įgyvendinimo priežiūros mechanizmo, skirto užtikrinti, kad visi darbdaviai, paslaugų gavėjai prieš įdarbindami, gaudami paslaugą reikalautų asmenų pateikti pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Šiais projektais mes siekiame ir supaprastinti procedūras, ir užtikrinti atsakomybę bei pareigą ir prievolę tikrinti visus, kurie dirba su vaikais.
Kam bus taikomas šis įstatymas? Tai asmenims, kurie apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus, dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Taip pat asmenims, padariusiems nusikaltimus, bet esant teisiniams pagrindams, pavyzdžiui, laidavimui ar kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ar esant kokioms nors lengvinančioms aplinkybėms, dėl kurių jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Bet jiems vis tiek būtų taikomi apribojimai.
Kas yra draudžiama? Draudžiama yra dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ir stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; taip pat kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; taip pat verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susijusios su vaikais.
Priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, bus sukurtas QR kodas ir jo elektroninė platforma. Vadinasi, kiekvienas asmuo, kurio darbas susijęs su vaikais, galės nemokamai jam patogiu būdu (bus galima ir per elektroninių paslaugų portalą) gauti QR kodą ir jį parodyti darbdaviui. Darbdavys turės patikrinti asmens, kurio veikla bus susijusi su vaikais, QR kodo galiojimą prieš priimant į darbą, leidžiant atlikti praktiką, stažuotę ar savanorišką veiklą ar teikti paslaugas; taip pat periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, turės tikrinti QR kodo galiojimą. Aišku, darbdavys savo nuožiūra galės tikrinti ir dažniau, periodiškumas nėra ribojamas. Taip pat bus palengvinimas darbdaviams, tai yra bus sujungtos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir „Sodros“ duomenų bazės. Jei darbuotojas padarys nusikaltimą, numatytą pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnį, darbdavys apie tai automatiškai gaus pranešimą.
Siekiant užtikrinti platesnį darbdavių tikrinimą ir geresnę kiekvienos srities priežiūrą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytos kelios prižiūrinčios įstaigos, kurios turės žiūrėti, kaip darbdaviai vykdo savo pareigas. Pirmiausia vaikų socialinės globos įstaigose tai turės daryti Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Nacionalinė švietimo agentūra, sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jei savanoriška veikla vykdoma, praktika atliekama ar stažuojamasi, ar paslaugos teikiamos kitose nei nurodyta ankstesniuose punktuose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių asmenų – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. O jei dirbama kitose, nei nurodyta, įstaigose, tuomet atsakinga Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šioje skaidrėje išvardijamos prižiūrinčių institucijų funkcijos. Prižiūrinčios institucijos turėtų atlikti šias funkcijas: tikrinti rizikingas įstaigas. QR kodas, e. paslaugų portalas turės funkcionalumus, kurie palengvins prižiūrinčių institucijų darbą. Vadinasi, jos automatiškai gaus sąrašą institucijų, kurių darbdaviai netikrina QR kodų ir taip galės atrinkti, kurias institucijas, įstaigas ar organizacijas reikia patikrinti kaip rizikingas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio vykdymo.
Taip pat vykdys konsultacinę veiklą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bus parengta informacinė medžiaga, kuria bus galima dalintis ir naudotis.
Taip pat bus skiriamos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už netinkamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio vykdymą. O sistema veiks taip, kad prižiūrinčioms įstaigoms darbas bus kuo labiau palengvintas, nes viskas bus automatizuota ir prieinama elektroniniu būdu. Administracinių nusižengimų kodeksas yra kaip Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo lydimasis įstatymo projektas, nes taip pat norime įtvirtinti baudas darbdaviams, kurie nevykdys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio nuostatų. Šiuo projektu yra įtvirtinamos baudos darbdaviams: jeigu nustatoma, kad darbdavys netikrina QR kodo, nuo 300 iki 500 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Baudos darbdaviams, jei nustatoma, kad pas juos su vaikais dirba asmuo, padaręs numatytus nusikaltimus, nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst., o už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst.
Taip pat pagalba. Kalbame apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas apima ir tuos pakeitimus, kuriais siekiama prijungti vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūros. Siekiame, kad mes turėtume aiškias nuostatas, kaip užtikrinama pagalba ir paslaugos pagalbos centre, kaip teikiama kompleksinė pagalba, kuri apimtų ilgesnį laikotarpį negu tik nusikaltimo įvykdymo momentu.
Tiek trumpai apie pakeitimus. Kolegos, lauksiu jūsų klausimų, esu pasiruošusi į juos atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti devyni Seimo nariai. Pirmoji klausia M. Danielė. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, gerbiama Monika, už jūsų pristatymą. Manau, kad šito pakeitimo tikrai reikia. Kompleksiškai, kartu su jau prieš tai pateiktais pakeitimais jisai turės didelę įtaką pokyčiui. Mano klausimas: kaip šitas įstatymo pakeitimas atlieps religines bendrijas ir bendruomenes? Iš žurnalistinių tyrimų, iš aukų liudijimų, iš bylų matome, kad didelė problema egzistuoja ir ten. Ir Bažnyčia ne visada pati imasi veiksmų, kad užkirstų tam kelią. Vienas geriausių pavyzdžių yra V. Karecko, nuteisto už mergaičių tvirkinimą kunigo, byla, kada žmogus tiesiog liko toliau dirbti Panevėžio parapijoje. Tai kaip įstatymas galios būtent religinėms bendruomenėms ir kokia bus prižiūrinti institucija?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Šiuo atveju paliekame galimybę vaiko atstovams pagal įstatymą domėtis, ar dirbantys su vaikais žmonės turi galiojantį QR kodą. Vadinasi, jeigu vaikai lanko kažkokius, nežinau, dienos centrus ar religinėse bendruomenėse vykstančius užsiėmimus, jie turi teisę paprašyti susipažinti, ar žmonės, kurie dirba su vaikais, turi galiojantį QR kodą. Šiaip religinės bendruomenės turi teisę gauti QR kodą iš savo nario, tas yra reglamentuota, ir taip pat užsiimti patikrinimu. Galbūt tai irgi padės patiems žmonėms geriau sekti, geriau tikrinti tuos asmenis, kurie dirba su vaikais.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi L. Nagienė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama Monika, trys klausimėliai. Ar šis projektas ir lydimasis buvo derinti su darbdaviais, su konfederacijomis? Iš aiškinamojo rašto nematyti, kad buvo diskusijų.
Antras. Ar jūs tikrai manote, kad teisinga kontrolę pavesti Darbo inspekcijai, Švietimo agentūrai, Akreditavimo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos? Ar neviršysite jų įgaliojimų pagal turimą priskirtą kompetenciją?
Trečias. Dėl administracinės atsakomybės. Ar jums neatrodo, kad administracinė atsakomybė nėra proporcinga, palyginti su kitais administraciniais nusižengimais vaiko teisių srityje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Jeigu mes kalbame apie seksualinius nusikaltimus prieš vaiką, per didelių baudų negali būti. Mano įsitikinimu, jos yra tikrai relevantiškos. Svarbiausia, kad atsirastų įprotis ir įgūdis darbdaviams tikrinti ir rūpintis, kad tokie žmonės su vaikais nedirbtų jokiomis aplinkybėmis.
Antras klausimas – dėl institucijų, kurioms yra priskirtos atsakomybės. Man atrodo, čia buvo vienas iš svarbiausių žingsnių. Kiekviena sritis turi jausti atsakomybę už savo srityje dirbančių įstaigų darbuotojų gebėjimą ir galėjimą dirbti su vaikais. Jeigu mes neturėsime tų institucijų, pajungtų į kontrolės mechanizmą, lygiai taip pat į konsultavimo, to įpročio diegimą pavaldžioms įstaigoms, tai nebus geras principas. Mano įsitikinimu, tai turi eiti horizontaliai per visas valdymo sritis. Būtent todėl ieškojome galimybių šias institucijas pajungti, daug su jomis dirbome. Tikrai daug konsultacinės pagalbos bus ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Aš manau, kad principas yra tikrai teisingas.
Su darbdaviais atskiro derinimo neturėjome. Naujų prievolių darbdaviams mes nesukuriame, nes ir dabar galiojantys įstatymai įpareigoja darbdavius tikrinti, ar jų darbuotojai nėra teisti dėl sunkių ar seksualinių nusikaltimų.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Sysas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, mano toks vienas konkretus klausimas. Ar visoje Europos Sąjungoje bus matoma sistema? Nusikaltimas gali būti padarytas kitoje Europos Sąjungos šalyje. Aš žinau, kai buvo sistema sukurta, tai reikėdavo kreiptis. Kaip yra dabar? Ar jūs turėsite integraciją ir gausite visą informaciją?
Antras momentas. Ar nemanėte, nematėte galimybės apjungti dėl psichologinės pagalbos, kai buvo teikta kolegos V. Bako įstatymo pataisa, kad būtų iš karto suteikta psichologinė pagalba, šiuo atveju integruoti tą patį jo teisės aktą? Gal komitete jūs tai pasižiūrėsite?
Programinė įranga. Jūs sakote, viskas bus labai gerai sudėliota, nieko nereikės, atsidarę viską matysime. Kada ta programinė įranga jau bus parengta? Ar šiandien mes ją turime jau 100 % veikiančią? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Laima, už klausimus. Pabandysiu dabar atsakyti paeiliui. Dėl Europos Sąjungos. Jei Lietuvos pilietis bus padaręs nusikaltimą kitoje valstybėje, tuomet matysis.
Dėl psichologinės pagalbos. Aš turbūt pritarčiau, tik reikėtų dėl kolegos pasiūlymo pasižiūrėti, ar visa apimtimi. Kodėl man atrodo, kad galima bus tą daryti? Vien tiktai pats „Užuovėjos“ prijungimas prie Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mums suteiks galimybę plačiau pažiūrėti visą paslaugų teikimo kontekstą. Aš manau, mes galėsime atsigręžti ir į tą kolegos pateiktą pasiūlymą.
Dėl programinės įrangos. Reikia dar sukurti, bet nėra ilgas procesas, nes mes turime geros patirties su statybininko ID, kuomet tie duomenys suvaikšto. Aš manau, mes tikrai būsime pasirengę laiku. Esame apgalvoję, kai tik įstatymo projektas bus priimtas, tie tarpsisteminiai pasijungimai tikrai greitai atsiras.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Atsiprašau, A. Sysas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, jau Morgana šiek tiek klausė to paties klausimo. Mes turėjome konferenciją čia, Seime, ir prisiklausėme gana liūdnų žinių apie seksualinį išnaudojimą. Mano klausimas visgi pakartotinas: kaip kontroliuosime kulto tarnus, kurie piktnaudžiauja, pasinaudoja savo galimybėmis ir seksualiai išnaudoja vaikus? Kol kas Lietuvoje šitas klausimas neišspręstas, iš jūsų pasakymo irgi matau, kad ateityje ir toliau taip bus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš nesutikčiau, aš manau, kad pokytis turi būti iš dviejų pusių. Vienas pusė yra ta, kad žmonės reikalauja turėti QR kodą iš visų institucijų, įstaigų ar darbdavių, kur gali būti sąsajų su vaikais. Religinės bendruomenės taip pat, tikrai čia yra svarbus momentas, įgyja teisę tikrinti ir pas juos dirbančių žmonių QR kodus, ir esančių jų bendruomenėje QR kodus. O tėvai galės reikalauti, kad dėl tų QR kodų jie irgi būtų užtikrintai patinkinti, kad tie kodai yra patikrinti. Tai lygiai taip pat, kaip ir visose kitose įstaigose ar institucijose. Tikrai neneigiu, kad yra tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti, bet aš į jas žiūriu kaip į visumą, nes visose institucijose, kurios prisiliečia prie vaikų, darbo vietose ar kai teikiamos paslaugos, mes privalome užtikrinti, kad būtų sudaryta galimybė tikrinti QR kodą, iš kitos pusės, kad būtų galimybė žmonėms pareikalauti, kad tas QR kodas būtų tikrinamas.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, įstatyme nurodyta, kad ir savanoriaujantis kartu su vaikais turėtų turėti QR kodą. Dabar sakykite, aš nekvestionuosiu, kad nenusižengęs žmogus turi turėti QR kodą, tas žmogus, kuris nori tik dirbti su vaikais, kuris net nesiruošia nusižengti, bet dabar aš labai dažnai susitinku su vaikais, vedu jiems patriotines pamokas, sakykime, leidžiame laisvalaikį su klasėmis, tai ir mums reikės einant į susitikimus, nors tai savanoriavimas grynai, turėti tokį QR kodą? Pagal šitą įstatymą taip išeina.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tai, žinokite, galvoju, kad tų QR kodų tikrai nebus per daug, na, kiekvienam žmogui jį paprastai sugeneruos elektroninių paslaugų teikimo portalas. Tai gerai, kad reikia. Žiūrėkite, aš manau, kad mums dabar reikia galvoti ne apie išlygas, bet apie universalią taisyklę, kad kuo daugiau žmonių, kurie prisiliečia prie darbo su vaikais, galėtų būti paprastai patikrinami, kad jie nėra bausti, nes geriau būti saugiam, negu po to pasigailėti, kad kažkokio žmogaus mes nepatikrinome ir jis padarė seksualinį nusikaltimą vaikui. Kodas tikrai paprastai gaunamas.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš principo pritariu šiame įstatyme keliamiems tikslams, esame dėl nemažai sprendimų čia diskutavę ir dėl „Užuovėjos“, ir taip toliau, bet dėl šito tikrinimo nesu tikra, ar tai pats geriausias sprendimas. Man atrodo, kad jis gali būti kiek komplikuotas vien dėl to, kad yra labai didelis darbuotojų, savanorių kiekis, ir užtikrinti tą sklandų patikrinimą gali būti sudėtinga.
Kitas dalykas dėl tų QR kodų. Mes jau turėjome per COVID pandemiją vienus pasus, kurie buvo klastojami, padirbami ir taip toliau. Ar nesvarstėte galimybės kitaip daryti, kad jeigu atsiranda kažkoks žmogaus sąlytis su darboviete, kad institucijos, darbovietės vadovas iš karto informuojamas, tarkime, apie padarytą nusikaltimą, apie įsiteisėjusį nuosprendį, įtarimus ir panašiai? Taip nereikėtų tikrinti, nes tai yra laikas, tai yra resursas, bet kad iš karto tikslingai būtų informuojami ir kartu, sakyčiau, ta procedūra, sunku man pasakyti, bet ji nedevalvuoja.
PIRMININKĖ. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Apie tą mes irgi galvojome ir kalbėjome, labai geras klausimas. Jisai yra šiaip atliepiantis tuos žmones, kurie dirbs pagal darbo sutartis, nes dėl kitų bus neįmanoma registruose gauti duomenų. Dėl tų, kurie dirbs pagal darbo sutartis, automatiškai gaus darbdavys pranešimą, kad to žmogaus QR kodo galiojimas baigėsi. Bet vis tiek pirminiame etape jis turės būti patikrintas tam, kad ta informacija po to galėtų automatiškai suvaikščioti. Tai čia vienas momentas.
Kitas momentas. Turbūt reikia mums vis tiek dabar galvoti apie universalią taisyklę, nes aš pažiūrėjau, kad 45 žmonės, teisti tik už seksualinius nusikaltimus, bandė įsidarbinti darbe su vaikais. Tai yra tikrai didelis skaičius. Mums geriau nusistatyti universalią taisyklę ir maksimaliai automatizuoti, kad darbdaviams būtų kuo mažesnis krūvis tikrinti tuos žmones, bet tą tikrinimo prievolę įvesti, kad jinai taptų standartine procedūra, kad pas visus atsirastų įprotis tikrinti. Tada jau galėsime žiūrėti, kaip veikia, kaip atrodo, nes tikrai bus maksimaliai automatizuota. Aišku, galėsime komitetuose po pateikimo diskutuoti apie taikymą, galbūt kažkokias lengvesnes galimybes, kils idėjų ir jums patiems. Tikrai esame atviri toliau tobulinti projektą. Tiesiog jis labai labai ilgą laiką buvo derintas ir bandėme ieškoti tų geriausių automatizavimo sprendimų. Juos galėsime dar išsamiau pristatyti komitetuose. Galbūt taip.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš nesuprantu jūsų pasiūlymo logikos, kodėl nekaltas žmogus turi įrodinėti, kad nekaltas? Turėtų būti seksualinių nusikaltėlių registras, į kurį įtraukiami tie asmenys, įstaiga, institucija patikrina ir viskas. Dabar kažkam kodas galios, kažkam negalios. Kokios sankcijos, jeigu nepateiks, jeigu negalios? Kodėl jūs norite viską suvelti ir taip sudėtingai padaryti, kad ta sistema faktiškai būtų neveikianti? Padarykite seksualinių asmenų registrą ir taškas, ir normaliam žmogui nereikės įrodinėti, kas jis nekaltas. Jūs pati tikite, kad šis įstatymas bus priimtas? Kai taip viską suveliate, tai greičiausiai jis atsidurs komiteto stalčiuose.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai manau, kad mes jį bendromis jėgomis priimsime. Aš manau, kad mes ir su jumis rasime tą bendrą sutarimą. Taip realiai ir yra, kaip jūs sakote, nes žmonės, kurie yra teisti… Yra svarbu, kad ta informacija pasiektų darbdavį, darbdavys žino, kad tie žmonės dirba su vaikais. Tiesiog tai padaryti bus gerokai paprasčiau ir automatizuočiau. Tiktai tiek, kad darbdavys turės prievolę būtinai patikrinti dirbančių su vaikais žmonių QR kodus, ar jie galioja, ar ne, o tai ir bus nuoroda į tai, ar jisai yra padaręs tą nusikaltimą, ar nėra, ir po to net automatiškai gaus pažymėjimą arba signalą, kad tas žmogus padarė nusikaltimą jau turėdamas tą patikrintą QR kodą. Sistema nėra tokia sudėtinga. Atsiprašau, gal aš neaiškiai jums ją pateikiau kaip nors, bet tikrai komitete galėsime plačiau diskutuoti. Aš neabejoju, kad įtikinsime šio projekto nauda, svarba ir tikrai paprastu administravimu.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkui, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į klausimus. Iš esmės laikas klausti baigėsi. Ačiū jums.
Dabar toliau tada darbotvarkės klausimas būtų…
Dar yra motyvai. Atsirado prieš. Gerbiama R. Šalaševičiūtė kalbės prieš. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Labai gerai čia ir A. Sysas, ir V. Ąžuolas… A. Sysas ne visai tiesiogiai, bet aš suprantu, kad mes iš tikrųjų metus jau tampome ir mums yra blokuojama pateikti seksualinių nusikaltėlių registro projektą, nes būtent tai tikrai, aš manau, išspręstų daugelį tų pretenzijų, kurios dabar yra išsakytos dėl teikiamo projekto, nes būtų aišku ir suprantama.
Toliau dėl paties projekto. Nesuprantu ir nepritariu tam, kad projektą svarstytų Seimas, kai jis nėra aptartas su darbdaviais, nes iš tikrųjų labai didelis kiekis žmonių turi būti tikrinami. Kas gali pasakyti, šiandien kodas yra, o žmogus rytoj padarys nusikaltimą, ar tai laiku pateks darbdaviui, ar jis sužiūrės ir taikys atitinkamas priemones?
Nesutinku ir su kompetencijos… Po to, kai gerbiama ministrė atsakė į klausimus, aš dar labiau nusiteikiau nepritarti esamam projektui, kol jis nėra pataisytas. Nepritariu, kad priskirtume, pavyzdžiui, Akreditavimo tarnybai prie Sveikatos ministerijos, kuri užsiima licencijavimu, patikra, kontrole, kad dar užsiimtų ir tuo klausimu dėl kodų tikrinimo, kur visiškai nepriskirtina tokiai kompetencijai. Analogiškai tas pats yra ir su Švietimo agentūra, Darbo inspekcija ir taip toliau.
Paskutinė problema, kurią aš matau. Aš suprantu, kad ministrė ne teisininkė, bet atsakant į mano klausimą dėl per didelės administracinės atsakomybės buvo pasakyta, kad čia yra baudos už seksualinius nusikaltimus. Ne už seksualinius nusikaltimus baudos numatomos, o darbdaviui už nepranešimą, kodų nepatikrinamą. Tai yra visai kas kita.
Gerbiama ministre, nekomentuokite to, kas neatitinka tiesos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmą kartą turbūt Jungtinėse Amerikos Valstijose, nežinau, prieš kokius gerus 15 metų man buvo tikrai didelis šokas, kai einant su bičiuliais į naktinį klubą manęs paprašė dokumento. Aišku, aš jau pakankamai amžiuje, nesuprantu, kodėl tas dokumentas yra tikrinamas. O dėl tikrinimo buvo paaiškinta labai paprastai: mes tikriname visų, siekdami nieko nediskriminuoti, dėl nieko nesiaiškinti, kokio amžiaus yra.
Tiesą sakant, šiandien net ir statybininkai, dirbdami statybos aikštelėje, turi turėti tuos QR kodus, to sąžiningo statytojo ar kažkokio darbuotojo kodą, ir mes niekas dėl to nesijaudiname, kad jis turi jį turėti, o, tarkime, rangovas arba statybos darbų vykdytojas gali ramiai patikrinti, ar jis susimokėjęs mokesčius, ar jisai teisėtai yra statybos aikštelėje. Ir vėl – nediskriminuojant, visi vienodai tą turi turėti. Ir jeigu neturi, tai tu gali išvyti iš statybos aikštelės.
Lygiai tas pats yra su žmonėmis, kurie dirba su vaikais, ir čia yra jautresnioji dalis. Aš manau, kad tai yra labai geras būdas. Kai tu eini dirbti, per 5 sekundes išsiimi tą QR kodą, ten yra aiškiai pasakyta, kad tu esi švarus, nėra teistumo ir kitų dalykų, ir eini dirbti su vaikais. Kur čia yra problema? Nereikia sukti galvos direktoriui, nereikia sukti galvos darbdaviams – visi žino, kad šita taisyklė įsigalioja, ir galima turėti visiems vienodas sąlygas, patikrinti, daug nesiaiškinant, kam ir kur tai galioja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime tam numatytu metu.
11.37 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3748, Administracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3749, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 16 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3750, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3751, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3752, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3753, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3754, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3755, Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3756 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas. Darbotvarkės 1-12 klausimų blokas. Aš kviečiu gerbiamą viceministrę. Pristatys gerbiama A. Zedelytė-Kaminskė. Prašom į tribūną pristatyti visą įstatymų bloką. Sporto įstatymas ir lydimieji. Prašom.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiame Sporto įstatymo ir aštuonių lydimųjų įstatymų projektų paketą. Paketas iš tikrųjų derintas ilgą laiką, nuo 2022 metų. Šiuo paketu siūlomi sporto srities reguliavimą ir sporto sistemos padėtį pagerinantys pakeitimai. Taip pat šiais pakeitimais atliepiame Valstybės kontrolės pateiktas išvadas dėl priemonių sportininkų pamainai rengti trūkumo. Taip pat modeliuojame naujas ir būtinas finansavimo priemones, kurios reikšmingai prisidės prie sportui reikalingų pokyčių.
Šiuo paketu siūlome sukurti vientisą modelį nuo fizinio aktyvumo pagrindų iki įtraukimo į aukšto meistriškumo sportą. Konstruojame visą sporto sistemą sporto piramidės pagrindu ir šitais siūlymais siūlome stiprinti būtent piramidės apačią, tai yra veiklas, orientuotas į fizinio aktyvumo skatinimą.
Tai pirmoji naujoji priemonė yra orientuota į federacijas, numatant naują finansinę injekciją federacijoms būtent fiziniam aktyvumui plėtoti ir taip paskatinti pačios sporto šakos plėtotę ir jos populiarinimą. Šitai priemonei numatome skirti 2 mln. eurų iš turimų asignavimų. Taip pat kita priemonė, kuri paskatins fizinio aktyvumo veiklas ir naujų asmenų pritraukimą ir į sportą, ir į fizinį aktyvumą, yra modeliuojama būtent nevyriausybinėms sporto organizacijoms. Tai Olimpiniam ir Paralimpiniam komitetams ne olimpiniais metais numatome skirti 600 tūkst. eurų siekdami, kad jie taip pat vykdytų atitinkamas fizinio aktyvumo veiklas, skleistų paralimpines, olimpines vertybes ir taip prisidėtų prie fizinio aktyvumo veiklų skatinimo.
Taip pat nauja priemonė, galimybė, ne prievolė, bendrojo ugdymo mokyklose sudaryti ir steigti klases sportuojantiems mokiniams. Priemonė, taip pat mūsų siekis ir priemonė pagerinti, kaip ir Kontrolė pažymėjo, būtent sportinės pamainos auginimą ir ugdymą. Tai visos mano suminėtos priemonės – tiek nauja fizinio aktyvumo priemonė sporto šakų federacijoms, tiek atitinkamos finansinės injekcijos nevyriausybiniam sektoriui. Ši priemonė būtent atlieps Valstybės kontrolės rekomendaciją, kuria pažymima, kad trūksta priemonių pamainai rengti.
Taip pat modeliuojame naują institutą, atliepdami sportininkų ir Sportininkų asociacijos lūkestį ir prašymą, kurį jau girdime ne vienerius metus, norime įstatymo projektu… siūlome įsteigti sportininkų teisių gynimo institutą. Atsirastų sportininkų teisių atstovas, kuris nagrinėtų sportininkų skundus, konsultuotų, jų klausimais vykdytų švietėjišką veiklą. Šiai priemonei numatome iš valstybės biudžeto 110 tūkst. eurų. Ši priemonė ir pagalba sportininkams būtų teikiama visiems sportininkams, būtų nemokama pagalba. Poreikis apskaičiuotas ne tik atsirandančiam vienam nuolatiniam sportininkų teisių gynėjui, tačiau kartu, jeigu būtų sudėtingi klausimai, galėtų pats gynėjas pasitelkti ir atitinkamą ekspertų grupę, priklausomai nuo klausimo pobūdžio.
Taip pat dar viena priemonė, kuria irgi stipriname nacionalines skėtines sporto nevyriausybines organizacijas, yra noras sukurti programinį ketverių metų finansavimą būtent nevyriausybinio sporto organizacijų sektoriaus institucijų gebėjimams stiprinti. Šiai priemonei modeliuojame ir prašome 200 tūkst. papildomų lėšų.
Kas susiję su aukšto meistriškumo sportu, įstatymu siūlome įtvirtinti bendruosius kriterijus, nes pagal Konstitucinio Teismo doktriną visi kriterijai turi būti nustatyti įstatymu. Tai aukšto meistriškumo sporto kriterijai ir naujos modeliuojamos priemonės, būtent fizinio aktyvumo veiklos, orientuotos į federacijas, šie kriterijai atsiranda įstatyme. Ką norėtųsi pažymėti, kad aukšto meistriškumo sporto kriterijai, kurie perkeliami į šį įstatymą, tikrai suderinti su sporto bendruomene ir iš esmės perkeliami iš poįstatyminio teisės akto į įstatymo lygmenį.
Siekdami, kad sporto organizacijų veikla būtų grįsta gerojo valdymo principais, siūlome nustatyti griežtesnius reikalavimus federacijų valdymo organų nariams, siekiantiems gauti valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projektu siūlome, kad vienasmeniam juridiniam valdymo organui ar valdymo organo nariams, kurie būtų padarę sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas yra išnykęs, jeigu būtų toks precedentas, valstybės biudžeto lėšų negalėtų būti skiriama.
Taip pat atliepdami paskutiniu metu girdėtas indikacijas dėl tam tikrų federacijų valdymo organų narių pažeidimų, susijusių su darbo, socialinėmis teisėmis, nustatome, jeigu būtų tokio pobūdžio pažeidimų, taip pat pažeidimų, susijusių su lygiateisiškumu, federacija negalėtų pretenduoti į valstybės biudžeto finansavimą.
Dar viena priemonė, kuria siekiame užtikrinti sisteminį sporto veiklos sutarčių su sporto šakų federacijų rengiamais sportininkais sudarymą, – įtvirtiname pareigą ir sportininkams pasirašyti sporto veiklos sutartį. Tokiu būdu siekiame atsakomybių ir pareigų balanso ir pusiausvyros, nes šiandien tokią pareigą turi tik federacija. Jeigu sportininkas nepasirašo sporto veiklos sutarties, federacija negali gauti biudžeto lėšų.
Taip pat dar viena svarbi priemonė, dėl ko ir prašome Seimo svarstyti šią sesiją ir priimti šiuos pakeitimus, – siūlome pratęsti veiklos leidimų terminą treneriams iki 2029 m. rugsėjo 1 d. Trenerių leidimo galiojimo terminas pasibaigia šių metų rugsėjo 1 dieną. Turime nemažai indikacijų ir kreipimųsi, kad tikrai per tą laiką, kuris buvo duotas atitinkamiems treneriams pabaigti išsilavinimą ar mokymą… yra tikrai nemaža dalis tokių asmenų, kurie tokio išsilavinimo neįgijo ir atėjus rugsėjo 1 dienai rizikuoja netekti darbo. Norime pratęsti terminą su sąlyga, kad per dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo šie asmenys pradės mokytis arba studijuoti.
Taip pat dar viena priemonė, kuria irgi siūlome didinti sporto šakų federacijų ir kitų sporto organizacijų sąmoningumą kovojant su dopingo vartojimu sporte, stipriname Nacionalinės sporto tarybos funkcijas deleguodami jai papildomų funkcijų ir šiek tiek peržiūrėdami esamą, Sporto įstatymo projekte atliekame kitų patikslinamojo pobūdžio pakeitimų, o susijusių su šiuo įstatymo projektu iš esmės koreguojame sąvokas, tai yra techninio patikslinamojo pobūdžio pakeitimai. Visi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d., Sporto įstatymo nauja redakcija iš esmės yra dėl sąvokų suderinimo su kitais įstatymais ir dėl to išeina nauja redakcija. Ką dar norėtųsi pažymėti? Kad būtent šitais priėmimais tikrai modeliuojame naujas ir svarbias priemones, būtent priemones, koncentruotas į pamainos stiprinimą ir pamainos ugdymą, stiprinančias nevyriausybinį sporto sektorių. Prašyčiau pritarti ir dėkoju, laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Kažin ar visi spės. Gerbiamas A. Skardžius pirmasis. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji viceministre, labai džiugu girdėti, kad jūs, pagaliau kaip ministerija, atkreipėte dėmesį į Valstybės kontrolės atliktų auditų rekomendacijas ir ėmėtės stiprinti sporto sistemą Lietuvoje, tačiau kodėl buvo delsiama tokį ilgą laiką ir dabar, jau likus pusmečiui, galbūt ir mažiau, iki rinkimų, skamba tarsi testamentas sportui, palikimas? Jeigu priimsite įstatymą, tada jūs imkite ir įgyvendinkite. O kitas klausimas dar būtų: kaip šis naujas reglamentavimas atlieps santykius tarp Olimpinio komiteto, Sporto šakų federacijos, Sporto agentūros? Čia nemažai problemų ir nesutarimų, kas bus tas mediatorius valstybės institucijų? Ačiū.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Ačiū už klausimą. Kodėl delsiame pakeisti įstatymo projektą? Dėl tam tikrų pasikeitimų politiniu lygmeniu, atėjus ir man į pareigas, iš esmės paėmėme kaip pagrindą tą įstatymo projektą, kurį praeitas viceministras jau ir pristatė šiek tiek Seime. Mes sudėjome kelias naujas priemones, būtent finansinę priemonę federacijų fiziniam aktyvumui skatinti, sportininkų teisių gynimo institutą ir kriterijus, kurie pagal Konstitucinio Teismo doktriną turėtų būti apibrėžti įstatyme. Tikrai tiktai trys papildantys pakeitimai, iš esmės pagrindas – jau praeitos politinės vadovybės įstatymo projektas, tai delsėme dėl to, kad tiesiog buvo tam tikrų pasikeitimų. Kaip atliepsime santykius? Mes nuolatos bendradarbiaujame ir įstatymo kontekste tikrai buvo ne vienas susitikimas tiek su Olimpiniu, tiek su Parolimpiniu komitetais, tiek su federacijomis, turėjome darbo grupę, kuri dirbo prie aukšto meistriškumo sporto finansavimo pokyčių, atėję pasižadėjome užtikrinti nuolatinį bendradarbiavimą su sporto bendruomene, tikrai to laikomės ir laikysimės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiama Aiste, mes visi sutinkame, kad sportas tai yra vyšnia ant kūno kultūros torto, ir ta vyšnia tikrai daug metų labai gražiai atrodė, bet dabar vis po truputį traukiasi, patys didžiausi Lietuvos laimėjimai jau yra praeityje, pasirodo, o tas kūno kultūros tortas visiškai baigia suzmegti. Mes šitą sveikatos, sveiko sporto sistemą pavertėme, mes ją rekordizavome ir medalizavome, lygiai tą patį padarėme ir sveikatos sistemai – jinai tapo farmakologizuota, kuo daugiau vaistų, tuo daugiau ligų yra. Ar nemanote, kad laikas grąžinti kūno kultūros vardą, nes anksčiau buvo Kūno kultūros ir sporto įstatymas, nebeliko žodžio ir nebeliko kūno kultūros. Mūsų vaikai vis labiau suglebę, ištežę, jie nebetinka tarnybai, net karui. Tai kokios Lietuvos federacijos pasižymi ta linkme, kad dirba, kad vysto tą sveiką sportą, fizinį aktyvumą, ką galite pagirti? Ačiū.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Tikrai ačiū už klausimą. Norėčiau sureaguoti dėl laimėjimų, kurie liko praeityje. Tikrai turime daug laimėjimų ir pagal pasiekimus viliamės, kad artėjančiose olimpinėse žaidynėse bus dar didesni mūsų laimėjimai.
O dėl fizinio aktyvumo veiklų, tai tikrai žinome, Irklavimo federacija ir kitos pavienės federacijos užsiima fizinio aktyvumo veiklų skatinimu. Dėl to šią priemonę ir norime orientuoti į federacijas, kurios turi tiek žmogiškuosius resursus, tiek pajėgumus, tiek kompetencijas, kad jos savo ribose tikrai galėtų pritraukti vaikus sportuoti; kartu paskatinti šita priemone ir kitas federacijas būti aktyvias fizinio aktyvumo veiklose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, viceministre, už pristatymą. Išties lauktas įstatymas, praeitoje kadencijoje nepasiekė finišo tiesiosios. Tikiu, kad šioje sesijoje mes jį dar įveiksime, nors, kaip matau, yra net 48 Teisės departamento pastabos.
Turiu du klausimus. Viena iš jų, 48-a, paskutinė, yra apie manipuliavimą sporto varžybomis. Kaip tik rytoj komitete mes svarstysime šituos įstatymų projektus. Teisės departamentas mini, kad jie nėra integruoti į šį naują įstatymo projektą. Tai ar taip, ar ne? Jeigu ne, tai reikės čia kaip nors padirbėti.
Antras klausimas. Kieno iniciatyva ir kokiam tikslui kuriamas sportininkų teisių atstovų institutas? Ačiū.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Ačiū už klausimus. Taip, mes Teisės departamento pastabas jau esame peržiūrėję, tikrai į daugumą atsižvelgsime, ir nėra tokių esminių.
Dėl manipuliavimo sporto varžybomis galvojome, kad tiesiog projektai taip nesusilygiagretins Seime. Tikrai šitame pakete nėra pataisų, bet, matyt, komitete reikės pasitaisyti ir tuos pakeitimus, susijusius su manipuliavimu sporto varžybomis, kurie bus priimti, integruoti į šitą paketą.
O klausimas, kodėl kuriamas sportininkų teisių gynimo institutas? Kaip minėjau, atliepiame ir pačių sportininkų prašymą ir lūkestį, nes traktuojame sportininką kaip silpnąją pusę su federacijomis. Šiandien jos neturi jokio konsultacinio ir ginčų sprendimo instituto. Norime, kad būtų galbūt net toks kaip ikiteisminių ginčų sprendimo institutas, kuris tiesiog padėtų sportininkams taikiu būdu spręsti kylančias problemas ir klausimus. Matome didelę prasmę neiti iki teismų, tačiau bandyti viską išspręsti taikiu būdu ir vietiniu lygmeniu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, šiandien buvote pas mus. Iš tikrųjų labai ačiū už pristatymą. Mane domina du klausimai. Kaip galvojate, ar numatomas, pavyzdžiui, papildomas finansavimas dėl sporto klasių, jeigu atsiranda, kaip sako, steigiamos klasės ir galbūt bus kiti kriterijai?
Antras mano klausimas dėl trenerių, jiems dabar bus pratęstas terminas įsigyti išsilavinimą. Ar nemanote, kad galėtų būti irgi kokia atitinkama programa dėl to, kad jiems būtų tie kreditai finansuojami iš valstybės biudžeto ir gal jiems būtų apmokama? Realiai galiu pasakyti, regionuose trenerių labai trūksta. Teko kalbėti neseniai ir Akmenėje. Sako, baseiną turime, plaukimo trenerių neturime. Tiesiog net ir paskatintume kai kuriuos įsigyti kitą kvalifikaciją. Ačiū.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Dėkoju jums už klausimus. Dėl sporto klasių kriterijų, tai švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatys tam tikrus kriterijus. Mes nevadiname jų sporto klasėmis – iš tikrųjų atskiros klasės bendrojo ugdymo mokyklose. Jos galės veikti tiktai jeigu bus būtinas kriterijus, būtent trišalis bendradarbiavimas tarp pačios federacijos, mokyklos ir savivaldybės. Papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nenumatome, nes mes pasiliekame tris sporto gimnazijas, kurios ir toliau tęs veiklą, ir planuojame finansinius resursus orientuoti į sporto gimnazijas.
Dėl trenerių. Negalvojame, nes iš tikrųjų šiandien nežinome tikslaus skaičiaus trenerių, kurie turi teisę, kurie iki šiol neįgijo išsilavinimo. Kol kas nemodeliavome tokios priemonės iš valstybės biudžeto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama viceministre, truputį neteisybę pasakėte, kad čia darbuojatės… Jūs, ko gero, nuo tada darbuojatės, nuo 2022 metų. Aš manyčiau, kad jau bent penketą metų šitas įstatymas lipdomas kaip kregždučių lizdas ir Švietimo ministerija yra nepralenkiama įvairiausių lesyklėlių kūrimo srityje. Daugiausiai… Na, taip, čia kolega pataisė, ne lesyklėlės, o yra agentūros: Nacionalinė švietimo agentūra, Nacionalinė sporto agentūra… Dabar man įtarimą kelia, ar čia nebus dar viena lesyklėlė, dar naujų institutų kūrimas? Tai yra Sportininkų teisių institutas. Ar nepakanka, kad tai būtų prie Nacionalinės sporto agentūros? Paneikite mano įtarimą, kad bus ši dar viena lesyklėlė? Ir tokių abstrakčių dalykų šitame įstatyme yra nemažai, ir keliančių abejonių… Ačiū.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Ačiū už klausimą. Dėl sportininkų teisių atstovo. Mes jį vadiname institutu, tai yra viena pareigybė, kurią išskirs švietimo, mokslo ir sporto ministras. Būtent jo vieta, darbo vieta, techniškai, ūkiškai aptarnaus Lietuvos antidopingo agentūrą, kurią matome kaip irgi koncentruojančią ir sprendžiančią klausimus, susijusius su dopingo vartojimu. Į sportą ateina nauja funkcija – manipuliavimas. Tai net galvojame galbūt apie pačios agentūros pavadinimo keitimą, integralumą, nes Europos Sąjungoje tokios agentūros veikia tokiu pačiu principu. Tai mes koncentruojame į Lietuvos antidopingo agentūrą.
O kodėl šita agentūra? Dėl to, kad norime, kad sportininkų teisių atstovas (čia yra viena pareigybė, ne institutas, ne biudžetinė įstaiga) būtent užtikrintų jų nešališkumą ir savarankišką veikimą. Kadangi pati Sporto agentūra skirsto stipendijas ir premijas, tai keistai atrodytų, kai jinai pati kritikuotų atitinkamą savo sprendimą. Todėl modeliuojame tą pareigybę į dabar esamą labiausiai nešališką instituciją.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai viceministrei. Klausimams skirtas laikas išseko. Labai ačiū. Dabar dėl motyvų. Už – gerbiamas A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Lietuva kupina talentingų žmonių. Net čia, parlamente, mes turime olimpinį čempioną V. Alekną, o jo sūnus M. Alekna jau džiugina pasaulio rekordais. Be to, Lietuva pirmą kartą olimpiniame 3x3 krepšinio turnyre turės savo atstovus.
Tokių stiprių, Lietuvą garsinančių sportininkų galima turėti dar daugiau. Dėl to svarbu sudaryti palankias sąlygas jau nuo mažens mokiniams, kurie nori siekti aukštų sportinių rezultatų, sudaryti galimybes tobulėti bendrojo ugdymo mokyklose. Suteikę mokiniams galimybę derinti mokslą su sportu, sukurtume palankias sąlygas, kad mokiniai, kurie aktyviai sportuoja, galėtų ne tik mokytis, bet ir aktyviai dalyvauti sporto veikloje savo bendrojo lavinimo mokyklose. Šie siūlomi pakeitimai yra ne tik apie fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, socialinį jaunųjų sportininkų įsitraukimą, bet ir apie galimybę jiems siekti aukštų sportinių rezultatų, užtikrinant galimybę gauti ir kokybišką išsilavinimą. Kviečiu palaikyti pateiktą įstatymo projektą bei investuoti į mūsų jaunimą ir jų ateitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nesu prieš sportą ir prieš Sporto įstatymą, tačiau vien jau Teisės departamento 48 pastabos rodo, kad problemų ir spręstinų dalykų šitame įstatyme dar yra į valias. Susidaro įspūdis, kad iš principo norima iki kadencijos pabaigos pagaliau šitą įstatymą priimti. Nesvarbu, kad jis nebus kokybiškas. Akivaizdu, kad jau penketą metų ir daugiau užsitęsęs tas kregždučių, kaip aš sakiau, principu lipdomas lizdas, tas įstatymas rodo, kad, matyt, nepasiteisino Sporto departamento panaikinimas. Jo neišgelbėjo ir atsiradimas naujų agentūrų: Nacionalinės sporto agentūros, Švietimo agentūros, kur tos problemos turėjo būti sprendžiamos, bet jos nėra sprendžiamos. Įstatyme yra daug abstrakčių dalykų. Aš jau minėjau man tokį ne visai aiškų reikalingumą sukurti naują institutą, kuris ne tik sportininkų teises ir antidopingo problemas spręstų. Bet yra daugiau tokių abstrakčių dalykų, pavyzdžiui: „23.1. Valstybė steigia įstaigą, kuri sudarytų sąlygas sportininkams rengti.“ Nežinau, kas čia pasakoma tokiais teiginiais.
Aišku, yra ir gerų dalykų. Tas mėgėjų ir profesionaliojo sporto santykis, aukšto meistriškumo sportininkų ir mėgėjų santykis gerai išaiškintas, daug dėmesio antidopingo programoms. Duok Dieve, kad veiktų tai, kas čia parašyta dėl santykių su nevyriausybinėmis organizacijomis, su skėtinėmis organizacijomis. Tačiau aš manau, kad reiktų dar padirbėti prie šito įstatymo.
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Jeigu jau per penkerius, šešerius metus nepadarėme, tai dar…
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Padirbėsime dar prie įstatymo, aš manau, bus progų. Pirmiausia tai po balsavimo, kuris bus numatytu metu.
Gerbiami kolegos, finansų ministrės nėra salėje, bet yra teisingumo ministrė.
12.01 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimą galbūt galime pasvarstyti. Tai yra Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767. Gerbiama ministrė E. Dobrowolska mums jį pateiks. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pateikti įstatymo projektą. Jį parengti paskatino dvi priežastys. Pirma, tai nevienodas už įstatymo įgyvendinimą atsakingos institucijos įvardinimas skirtinguose įstatymo skyriuose. Taigi projektu siekiama pašalinti susiklosčiusią teisės technikos požiūriu ydingą situaciją ir suvienodinti nuorodas į šias funkcijas vykdančią instituciją. Šiuo pakeitimu savaime nesikeičia jokios valstybinių institucijų atliekamos funkcijos. Teisingumo ministerija atlieka visas Fondo programos vykdytojo funkcijas.
Antra. Įstatymo projektas taip pat yra susijęs su Teisingumo ministerijos iniciatyva nuo 2025 metų įstatymo numatytas viešojo administravimo funkcijas perduoti ministerijai pavaldžiai įstaigai, tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šia iniciatyva siekiama, kad Teisingumo ministerija kaip politiką formuojanti institucija nevykdytų ministerijai nebūdingų funkcijų. Funkcijų perdavimas atitinka XVII Vyriausybės patvirtintą Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo veiksmų planą. Funkcijų perdavimas atitinka ir XVIII Vyriausybės programos priemonių planą, pagal kurį įsipareigota optimizuoti žalos kompensavimo sistemą. Funkcijų perdavimu įgyvendinama Valstybės kontrolės 2016 metų valstybinio audito rekomendacija perduoti kompensacijų mokėjimą (ne politiką) formuojančiai įstaigai.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Taip pat yra parengti visi reikalingi poįstatyminiai teisės aktai, jeigu įstatymas būtų priimtas. Projektas yra derintas su Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat su Generaline prokuratūra ir Teisėjų taryba.
Jeigu yra klausimų, mielai į juos atsakyčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Klausimų yra. Gerbiamas R. Šarknickas klausia. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Turbūt dėl ilgų teismų sprendimų dėl smurtinių nusikaltimų, kas kaltas, kas ne, gauna jūsų ministerija laiškų iš visuomenės dėl galimo vilkinimo ir panašiai. Aš taip pat vakar gavau nemažai tokių klausimų. Pamatė darbotvarkę, kad jūs būsite tribūnoje. Drįstu paklausti dėl K. Bartoševičiaus. Kodėl toks ilgas laikas? Aš, aišku, negaliu kištis ir panašiai. (Balsai salėje) Bet toks tiesiog yra visuomenės klausimas, todėl aš priverstas užduoti šį klausimą. Gal žinote, kodėl taip ilgai šis veiksmas vyksta?
E. DOBROWOLSKA (LF). Kaip Seimo narys žinote, kad teismai yra nepriklausomi, jokiu būdu Teisingumo ministerija nei turi, nei gali, nei turėtų kištis į teisminius procesus. Aš tikiu, puikiai suprantate, kad šis klausimas negali būti man adresuojamas.
Tuo tarpu jeigu mes kalbėtume apskritai dėl teismų krūvio, nesvarbu, ar baudžiamosiose, ar civilinėse, ar administracinės bylose. Aš džiaugiuosi, kad su Seimo pagalba tikrai pavyko įgyvendinti ne vieną Teisingumo ministerijos parengtą projektą. Tai yra ir teismų žemėlapio peržiūra, teismams nebūdingų funkcijų atidavimą kitoms institucijoms. Dėl to iš tikrųjų teismai gali daugiau savo resursų skirti sudėtingoms byloms, o dėl tų, kurios nebūtinai turėjo būti teisme, arba tam, kad galėtų būti paskirtos regionams ir turėtų vienodus krūvius, iš tikrųjų judame link to.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat klausimą užduos gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog dėl paties projekto, nes pati projekto esmė galėjo būti realizuota neseniai keičiant įstatymo projektą. Jisai yra neseniai keistas. Tikrai pagal tą teisėkūros techniką pakeisti pavadinimus buvo galima. Tai gal, ministre, kitą kartą jūs tiesiog, nežinau, suderinkite su kitu teisės aktu ir tokius pakeitimus prijunkite, nes tikrai prie to tikslo mažinti teisės aktų kiekį Seime tokie projektai nelabai prisideda, matyt.
E. DOBROWOLSKA (LF). Agne, visiškai priimu pastabą, jinai visiškai taikli. Šiuo atveju, kadangi mes kalbame apie funkcijų peržiūrą, kuri buvo daroma Vyriausybės horizontaliai, atitinkamai tai nekoreliavo su jūsų minėtu įstatymo projektu. Kitas dalykas, tam, kad šitą ir parengtume, mes turėjome būti tikri, kad bus suderinta su visomis institucijomis. Tas užtruko ilgiau. Ar tai yra ydinga praktika keisti tą patį įstatymą, imant panašios sesijos atstumą? Taip, tai yra blogai, vienareikšmiškai priimu jūsų pastabą.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė, tai judame prie kito klausimo.
12.06 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3761, Geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3762 (pateikimas)
Būtų klausimai 1-16.1 ir 1-16.2 – projektai Nr. XIVP-3761 ir Nr. XIVP-3762, tai yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Geležinkelių transporto kodekso įstatymas. Gerbiamas ministras S. Gentvilas mums juos pristatys. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Garbūs Seimo nariai, įstatymo paketas susideda iš dviejų dalių, tai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų daugelio straipsnių pakeitimo ir Geležinkelių kodekso keleto straipsnių pakeitimo, teikiamo Vyriausybės vardu. Bet įstatymą rengia keturios ministerijos, tai yra Aplinkos ministerija, Energetikos, Susisiekimo ir Žemės ūkio. Įstatymas sunkiai pristatomas vientisai, nes pats Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas iš esmės veikia draudimus ir leidimus fizinėje erdvėje atlikti vienas ar kitas veiklas. Todėl skirstome jas į keturias skaidres iš principo: kas yra didinama, kas yra mažinama, kas atsiranda naujai ir panašiai.
Visų pirma, kur yra siūloma sumažinti apsaugos juostas, dydžius. Miestuose ir miesteliuose, tiesiant šilumos tinklus arba vandens tiekimo tinklus, dažnai susiduriama su situacija, kai nebeįsiterpiama tarp sklypų arba nuosavybės ribų, be to, šiaip praktikoje pamatyta, kad reikėtų visgi mažinti tas apsaugos juostas ir vizualiai, kai matome per miestus einančias šilumines požemines juostas. Joms yra paliktos labai plačios apsaugos juostos, tai jos yra mažinamos nuo 5 iki 2 arba 3 metrų, vandens juostos – nuo 10 iki 7,5 ir daugelis kitų sumažinimų, kurie yra mažesnės reikšmės arba išplitimo, sakykime, tokių kaip gruntinių geodezinių ženklų arba požeminio vandens vandenviečių apsaugos juostų zonos. Atsiranda naujos teritorijos arba didintini jų dydžiai. Tai visų pirma čia iš Susisiekimo ministerijos atėjęs prašymas, kad atsirastų geležinkelių paslaugų įrenginių, ne tik juostų ir kelių apsaugos zonos, taip pat naftos perdirbimo gamyklų. Kadangi yra labai daug vamzdynų pačiose gamyklose, arba kiekvienam vamzdynui reikia numatyti atskirą apsaugos zoną, nustatoma, kad iš tikrųjų daromas suminis zonavimas. Taip pat atėjęs energetikų prašymas, kad sinchronizuojantis su Europa bus statomi ypač aukštos įtampos oro perdavimo tinklai, jiems nustatyti reikia 25 metrų apsaugos zoną, kokia yra tipinė Lenkijoje, Austrijoje, o tokios aukštos įtampos perdavimo tinklų Lietuvoje nėra. Tuo tarpu požeminės apsaugos, požeminių kabelių apsaugos zonos didinamos iki 2 metrų vietoj 1 metro. Taip pat su šituo įstatymu ateina nemažas liberalizavimas įvairių dalykų apimties, tai yra nuo gamtosauginių ribojimų iki urbanizuotų teritorijų, jas leidžiame statyti potvynių apsaugos zonose, kitaip tariant, link upių arba marių, bet tam reikia parengti savivaldybių kompleksinį specialųjį planą, numatyti ir įrengti dambas tam, kad gyvenvietės galėtų išsiplėsti į užliejamas teritorijas, bet būtų apsaugotos polderių arba pylimų.
Taip pat leidžiame kemperiams priartėti prie vandens, vykdyti daug darbų prie vandens apsaugos juostų, taip pat naudoti šaldymo reagentus, tokius kaip freonas ir kiti, šaldytuvuose ir juos statyti požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonoje, nes tai nėra pavojus vandeniui – tokie šaldymo reagentai avarijos atveju dažniausiai išgaruoja į atmosferą, o ne įsisunkia į dirvožemį.
Pabaigoje paskutiniai nauji ribojimai, kurie atsiranda. Iš Kultūros ministerijos atėjęs prašymas riboti ir neleisti skaidyti dvarų, paveldo objektų, kad jie nebūtų išskaidyti į atskirus nekilnojamojo turto objektus ir sklypus, kad jie liktų kaip ansambliai. Taip pat paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje riboti urbanistinę plėtrą, kur yra statūs šlaitai ir yra didelis pavojus augalų apsaugos priemonėms arba trąšoms nutekėti į vandenį, tai draudžiamas arimas ir purškimas. Kita vertus, yra pataisymas ir palengvinimas, kad tose zonose reguliuojama ne konkretūs azotinių trąšų kilogramai, bet per tręšimo planus reguliuojamas konkretus dydis. Ir daug kitų mažesnių, tokių kaip miško kirtimų draudimas pakrantės apsaugos juostoje, elektros apsaugos zonų pakeitimai, melioracijos statinių apsaugos zonos pakeitimai ir taip toliau. Kadangi projektas yra toks labai nesinchroniškas, tai, tikiuosi, komitete bus konkrečiai einama per straipsnius ir pasveriama, kas yra proporcinga, kas ne. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų pirmasis nori paklausti gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Simonai, manau, kad jūs esate vienas iš trijų jaunųjų politikų, kurių negalima leisti prie valdžios ir patikėti atsakingų sprendimų, nes susitapatinate su užimamomis pareigomis ir tada pradeda lįsti visokie lobistiniai interesai. Tad prašau, gerbiamas pranešėjau, pasakyti, kaip pakeitus, sumažinus apsaugos, ypač paviršinio vandens, zonas, pradėjus ten visokią transporto ir knisimo veiklą, kaip numatyta, bus paveikta paviršinio vandens kokybė, kaip pablogės jo savybės ir kaip tada reikės spręsti taršos problemas? Ką jūs siūlote, išties yra drastiška, jau nekalbant apie techninius reikalavimus, ypač sumažinant elektros tinklų apsaugos zonas. Kas už to stovi, ką jūs dabar siūlote?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, kadangi apeliavote į mano amžių, žiūriu, kad amžius jums nepadeda padidinti teksto ir turinio supratimo, nes elektros tinklų apsaugos zonos yra tik didinamos, ne mažinamos. Tai yra klaidinga, ką jūs sakėte.
Dėl paviršinių telkinių apsaugos juostų. Kempingų statyba buvo draudžiama didesniu atstumu, tai leidžiama priartėti prie kempingų, kas yra labai įprasta Vakarų Europoje ar kad ir kur išsinuomotumėte šią vasarą ir važinėtumėte Skandinavijoje. Taip pat paviršinio…
Požeminio vandens apsaugos teritorijose, jeigu mes turime vandenvietę, kurioje išgauname miestams tiekiamą požeminį vandenį, šiuo metu yra draudžiama statyti, pavyzdžiui, maisto prekių ar kitų prekių šaldytuvą dėl to, kad jame yra naudojamas šaldymo reagentas, nešiklis, pavyzdžiui, freonas, bet freonas avarijos atveju išgaruoja į atmosferą lygiai taip pat, kaip mašinos kondicionieriuje, jisai nėra pavojingas požeminiam vandeniui. Nemažai pramonės objektų požeminio vandens apsaugos teritorijose yra sustabdyta dėl to, kad jie naudodavo freoną ar kitus šaldiklius. Tiesiog toks siūlymas buvo nelogiškas ir jis šiuo įstatymu yra naikinamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiama L. Nagienė, bet jos lyg nėra. Tada gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, matau, kad kai kuriose vietose yra labai logiškas sprendimas mažinti apsaugos zonas, nes gyvenimas bėga į priekį, žemės, ypač miestuose, mažėja ir sudėtingiau vykdyti įvairius, sakykime, planus. Bet mano klausimas. Gal nuo įstatymo įsigaliojimo būtų logiškiau taikyti visus tuos apribojimus, nes dabar prasidėjo įvairūs teritorijos planavimo dokumentai, žemės valdų projektai, visokie planai, jie jau yra įpusėję. Sakykime, įsigaliojus įstatymui, gali turėti ir organizacijos, ir fiziniai asmenys papildomų išlaidų, prisitaikydami prie šito įstatymo. Kaip jūs galvojate dėl įstatymo įsigaliojimo?
S. GENTVILAS (LSF). Bazinis principas yra, kad sąlygų išdavimo metu galioję ribojimai yra pakeičiami. Ir čia įstatymo įsigaliojimo straipsnyje, 42 straipsnyje, yra nuostata, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti nebaigti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės tvarkymo projektai ir kiti turi atitikti šio įstatymo reikalavimus. Bet jeigu jau yra išimtas statybos leidimas arba dar kažkas, jam tai negalioja regresu. Kitaip sakant, patvirtinti statybos leidimai ar kiti teritorijų planavimo dokumentai nenaikinami ir neperžiūrimi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau. Klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, toks praktinis klausimas. Dabar tik du aspektus noriu paliesti. Jūsų minimame projekte yra būtent apie oro linijų ir požeminių linijų apsaugos zonas. Supraskime, iš tos zonos, pagal 28 straipsnio pakeitimus, turi būti pašalinti visi medžiai, krūmai ir augalai ir negali būti įveisiami. Tai turės būti iškirsti, tarkime, linijos eina per mišką, didesnės kaip 110 kilovoltų, iki 220, tai 25 metrai į vieną pusę ir į kitą pusę turės būti iškirstas miškas. Tai ar čia viskas gerai jums atrodo?
Kitas dalykas. Dabar to paties 28 straipsnio 7 punkte kalbama apie tai, kad negali būti įrengiami aptvarai laukiniams žvėrims auginti. Lygiai taip pat yra daugybė oro linijų, einančių per privačią žemę, žmonės ten nepasiėmę kompensacijų, nieko. Tai ar bus tos linijos iškeltos, tas aptvaro įrengimas dabar taps neįmanomas žmogui dėl to, kad ten yra ta linija? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Iš tikrųjų miškas yra saugotina vertybė, bet elektros skirstomieji ir perdavimo tinklai tikrai irgi yra svarbu dėl gyvenimo gerovės, tiekimo patikimumo ir taip toliau. Tai kompromisų reikia ieškoti. Iš tikrųjų tinkamos apsaugos zonos turi būti numatytos ir medžiai neturėtų augti ten, kur yra elektros kabeliai. Visgi tai yra kompensuojama ir jeigu vykdomas naujas projektas, tai sumokamos kompensacijos. Bet ar 25, ar kiek metrų, tai čia irgi yra diskusija, kas yra medžio aukštis ir kaip jisai gali griūti ir kabinti laidus. Tai yra visuomet besitęsianti diskusija. Šiuo metu yra numatytas toks apsaugos zonos dydis.
Kalbant apie aptvarus, aš, tiesą sakant, neradau kažkokių naujų ribojimų, kas yra planuojama šituo įstatymu, numatyta dėl gyvūnų aptvarų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs dažniausiai ten ribojate viską. Aišku, šis laikmetis dėl planavimo dokumentų turėtų leisti daugiau, nes ateina naujų technologijų. Bet vienoje vietoje radau atvirkščiai: vandens tiekimo ir paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų zona mažėja. Kam čia pritrūko metrų, jeigu nuo 10 iki 7,5? Tai kodėl tas mažėjimas šiuo atveju?
S. GENTVILAS (LSF). Yra vienas praktinis dalykas, kad mūsų miestai tankėja ir vandens tiekimo tinklų negalima nutiesti ten, kur jau yra užstatytos teritorijos. Antras dalykas, kad vandens tiekimo įmonės turi mokėti kompensacijas gyventojams už apribojimus. Infrastruktūrinės įmonės dabar užpiešdamos ir informuodamos gyventojus susikloja, numato faktinius ribojimus, informuoja registruotais laiškais ir pačios tada automatiškai supranta, kad galbūt perteklinis tas ribojimas yra. Gal nereikia tiek plačiai mums užsiimti miestuose, nes reikia pradėti mokėti kompensacijas gyventojams. Tai tiek energetikai, tiek šilumininkai, tiek vandentiekininkai pradėjo persiskaičiuoti, o gal vis dėlto mums nereikia tų, kaip sakant, 5 metrų nuo šilumos trasų į abi puses. Gal užtenka 2 metrų. Vandentiekininkai lygiai taip pat didelio diametro apsaugos zonoje nuo 10 susimažina iki 7,5. Tai leidžia jiems ir nutiesti infrastruktūrą, ir mokėti mažesnes kompensacijas, ir gyventojams mažesnius ribojimus taikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar buvo užsirašiusi gerbiama R. Tamašunienė, tik sistema išbraukė. Čia mes nematome, bet buvo dėl atskiro klausimo. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke, kad atsižvelgėte. Gerbiamas ministre, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ir esant oro taršai. Prisimename neseną atvejį Rudaminoje, kai net paukštynas sugalvojo pagal esamą reglamentavimą nusistatyti kilometro spinduliu specialiąsias sąlygas. Taip mes atsirandame tokiose situacijose, kad žmonėms, namų valdas turintiems, ir viešosios paskirties institucijoms nustatomos specialiosios sąlygos, ribojančios jų, sakykime, veiklą, ir kartu paukštynui kaip ir leidžiama net kilometro spinduliu teršti orą, nes, na, sanitarinė apsaugos zona, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos.
Ar jūs šiuo įstatymo paketu sprendžiate ir šią problemą? Na, būtų gerai, kad dėl visų ekonominių veiklų galimos taršos ar galimų apsaugos priemonių konkrečiose teritorijose spręstume kompleksiškai?
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už aktualų klausimą. Ten daug klaidų privelta buvo Rudaminoje. Visų pirma, pati įmonė nenusistatė sanitarinės apsaugos zonos, po to Nacionalinė žemės tarnyba, grąžindama sklypus gyventojams, neįrašė ribojimų. Šiandien faktinė situacija yra tokia, kad įmonė yra įsiregistravusi sanitarinę apsaugos zoną Registrų centre. Aplinkos ministerijos ir mano nuomone, tai yra neteisėta, bet tai greičiausiai bus nuginčyta per teismus ir įmonė konkrečiai turės registruoti sanitarinę apsaugos zoną, kuri turbūt turės sutapti su sklypo ribomis. Šiuo įstatymu tam niekaip nedaroma įtakos. Bet visos Lietuvoje įmonės, kurios turi turėti sanitarines apsaugos zonas, iki 2025 metų tai gali daryti per klaidos taisymo mechanizmą supaprastinta tvarka, tačiau tai turi atitikti higienos normas ir daugeliu atvejų neperžengti nuosavo sklypo ribų.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už – gerbiamas J. Urbanavičius. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai, sakyčiau, svarbus šis įstatymo projektas. Šiek tiek apmaudu, kad šis įstatymo projektas gal porą metų ėjo iki Seimo. Džiaugiuosi, kad šiandieną čia įvyko pateikimas. Na, tikrai daug diskusijų buvo iki tol. Tiek Savivaldybių asociacija, atskiros savivaldybės, architektai, mes bendravome su ministerija, siūlėme tam tikrus pasiūlymus ir pataisas, ypač potvynių apsaugos zonose, kur vyksta plėtra, kur tos tvarkos nėra iki galo reglamentuotos.
Šiame įstatyme taip pat nėra iki galo išgryninta, nors žadėjo ministerija, kad atsižvelgs, matome, kad neatsižvelgta. Aš tikiuosi, kad mes rasime bendrą kompromisą tiek komitetuose, taip pat paprašysiu šį klausimą įtraukti į mūsų komisiją, kad galėtume detaliau paanalizuoti ir įvertinti, ir pateikti pasiūlymus. Na, o šiuo etapu aš siūlyčiau pritarti su tam tikra sąlyga, kompromisu, kad mes rasime sutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasisakys gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai kai kurios nuostatos galbūt yra taisytinos, bet kai kurioms tikrai nelabai galima pritarti. Norėtųsi tikėti, jeigu po pateikimo bus pritarta, tai komitete bus ištaisyta, nes, pavyzdžiui, ministro atsakymas, kad vandentiekio tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų būtent apsaugos zona mažinama nuo 10 metrų iki 7,5 metro dėl to, kad miestai plečiasi, o kalbant apie elektros linijas, jos yra didinamos. Keisčiausia, kad atsiranda netgi požeminių kabelių apsaugos juostos. Noriu tik pasakyti pavyzdį, kai J. Basanavičiaus gimtinėje per ąžuolyną einanti oro linija buvo pakeista į požeminę. Tai dabar šiuo atveju vis tiek reikės išpjauti visą eilę ąžuolų, kad jie neaugtų pagal šito įstatymo nuostatas, jeigu jos įsigalios. Ar ne keistai atrodo: ta požeminė linija galėtų būti, bet iškirsti medžius, ąžuolus, manau, tam ir yra sprendimas, kad kabeliai eitų po žeme ir medžiai galėtų augti. Dėl oro linijų apsaugos zonų išplėtimo irgi kyla klausimas: viena ranka mes norime plėsti miškingumą, bet ten, kur eina laidai, tai vienokia ar kitokia forma norima mažiau darbo suteikti elektros skirstymo operatoriui ir taip iškirsti miškus, kad atsirastų naujų plotų, dykynių, kurios būtų tik pieva. Tai vis dėlto turbūt kyla klausimų ir norėtųsi, kad į juos būtų atsakyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi balsavimo langas aktyvus ir jau, kaip matau, susirinkome į salę, tai dabar pabalsuosime ir dar bus keletas pateikimų iki pietų ir toliau balsuosime.
Mieli kolegos, kviečiu užimti darbo vietas ir balsuojame dėl šio pristatyto įstatymo, 1-16.1 ir 1-16.2 klausimai, tai projektai Nr. XIVP-3761 ir Nr. XIVP-3762 – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso. Balsuojame tik dėl ministro pateikto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos, o papildomu – Kaimo reikalų. Kultūros, atsiprašau, Kultūros komitetas. J. Urbanavičius per šoninį mikrofoną.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėtume paprašyti, kad būtų papildomai Energetikos ir darnios plėtros komisija. Tikrai norime įsigilinti į šį klausimą, turime pastabų ir norėtume dar plačiau padiskutuoti ir paprašyti, suderinta ir su komitetu, kad tai svarstytume ne per rudens sesiją, bet per pavasario sesiją, kad galėtume grįžti čia, į plenarinių posėdžių salę.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Ir būtinai turėtų būti Kaimo reikalų komitetas papildomu komitetu.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar nematau daugiau prie šoninio mikrofono. Pirmiausia dėl komitetų. Galime pritarti bendru sutarimu, kad pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas? Dėkoju, pritarta. O papildomi komitetai būtų Kultūros komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir Energetikos darnios plėtros komisija. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svarstyti per pavasario sesiją, jeigu spėtume. Jeigu komitetas susitvarkys, tai pats komitetas, kadangi daug papildomų, nežinau, kaip bus, bet galime taip sutarti. Tada dėl lydimojo siūlomas tik vienas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru susitarimu? Ir svarstyti, aišku, kartu su pagrindiniu. Dėkoju.
12.29 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363, 364 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3764, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3765 (pateikimo tęsinys)
Dabar galime toliau pabalsuoti dėl tų, kuriuos mes esame jau svarstę. Tai 1-11.1, 1-11.2 klausimai, projektai Nr. XIVP-3764 ir Nr. XIVP-3765 – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymas. Balsuojame dėl šių įstatymų, Vaiko teisių apsaugos ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Po pateikimo. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 12. Taigi pritarta po pateikimo.
Apsispręskime dėl komitetų. Dėl pirmojo projekto pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Ar tinka? Bendru sutarimu tinka. Gerai.
Tada dėl kito projekto kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat birželio 18 dieną. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.30 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3748, Administracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3749, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 16 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3750, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3751, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3752, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3753, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3754, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3755, Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3756 (pateikimo tęsinys)
Taip pat buvo pateiktas 1-12 klausimų blokas, tai 1-12.1, 1-12. 2, 1-12.3, 1-12.4, 1-12.5, 1-12.6, 1-12.6, 1-12.7, 1-12.8, 1-12.9 klausimai. Tai yra Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3748 ir lydimieji Nr. XIVP-3749, Nr. XIVP-3750, Nr. XIVP-3751, Nr. XIVP-3752, Nr. XIVP-3753, Nr. XIVP-3754, Nr. XIVP-3755 ir Nr. XIVP-3756. Tai yra Sporto įstatymas ir keletas lydimųjų projektų. Balsuojame taip pat po pateikimo.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po pateikimo yra pritarta.
Gerbiamas V. Alekna per šoninį mikrofoną.
V. ALEKNA (LSF). Norėjau paprašyti kaip papildomą skirti Jaunimo ir sporto reikalų komisiją.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Siūlymas išgirstas. Taigi čia yra šiek tiek įvairiai su komitetais. Gal aš iš karto pasakysiu. Dėl 48 projekto – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl 49 kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl 50 projekto – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl 51 – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl 52 – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl 53 – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl 54 kaip pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, o Švietimo ir mokslo komitetas kaip papildomas, dėl 55 – Švietimo ir mokslo komitetas, dėl 56 – Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime bendru sutarimu šitiems variantams pritarti? Dėkoju. Tada Jaunimo ir sporto komisija kaip papildoma. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat birželio 18 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.32 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767 (pateikimo tęsinys)
Taip pat buvome apsvarstę, tai yra buvo pateiktas 1-15 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767. Balsuojame dėl šio įstatymo po pateikimo. Teisingumo ministrė pateikė ir atsakė į klausimus. Galime apsispręsti.
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 3. Vadinasi, po pateikimo yra pritarta.
Dabar dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas pabaigtas.
12.34 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 433, 436, 437, 477 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 434 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3766 (pateikimas)
Dabar dar turime keletą pateikimų. Kadangi nesibaigęs balsavimo langas, tai pateiksime, atsakysime į klausimus ir balsuosime. Kviečiu į tribūną gerbiamą finansų ministrę G. Skaistę. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Lietuvos banko įstatymo projektas Nr. XIVP-3766. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Noriu pristatyti Lietuvos banko įstatymo pakeitimą. 2023–2028 metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros gairėse yra numatyta priemonė dėl teisės aktų pakeitimo įtvirtinant galimybę priežiūros institucijai rinkos dalyviams sudaryti taikiuosius susitarimus, kai sprendžiama dėl poveikio priemonės. Įstatymo projektu siūloma įteisinti, kad poveikio priemonės už finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus taikymo klausimo svarstymas galėtų būti užbaigtas Lietuvos bankui ir asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, sudarant administracinį susitarimą.
Šiuo metu galiojančiame Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje įtvirtinta galimybė šalims sudaryti taikos sutartį tik teisminiame procese, tačiau lieka neišspręstas klausimas dėl galimybės suderinti skirtingus valstybės ir asmens interesus iki atsirandant teisminiam ginčui. Tarptautinėje praktikoje tokie teikėjų susitarimai egzistuoja – bent trečdalis apklaustų priežiūros institucijų pateikė informaciją, kad jie tokius taikiuosius susitarimus savo teisės aktų sistemoje turi.
Įstatymo projekto 1 straipsnį, Lietuvos banko įstatymo septintąjį skirsnį, kuriame reguliuojami finansų rinkos priežiūros santykiai, siūloma papildyti nauju 434 straipsniu, nustatančiu poveikio priemonių taikymo, sudarant būtent tokį administracinį susitarimą, kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nuspręsti, ar taikusis susitarimas yra sudaromas. Siūloma įrašyti į įstatymą: turėtų būti atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, elgesį – ar jis atskleidžia reikšmingas, su tyrimu susijusias detales, ar bendradarbiauja. Taip pat turėtų įvertinti, ar bus pasiektas priežiūros arba poveikio priemonės taikymo tikslas. Sudarant susitarimą, būtų galima mažinti baudą nuo 20 iki 40 %. Tai taip pat atitinka tarptautinę praktiką: pavyzdžiui, Latvijoje baudos yra mažinamos nuo 25 iki 50 %, Vokietijoje iki 40 %. Siūloma nuo 20 iki 40 % ir taip pat numatyti galimybę, jog baudos mokėjimas galėtų būti išdėstytas per ilgesnį laikotarpį. Tokį sprendimą priimtų Lietuvos banko kolegialus valdymo organas, tai būtų ne vienasmenis sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmas nori paklausti gerbiamas A. Palionis. Prašom. Lyg nematau, nebent kažkur slepiasi už kolonos, bet jeigu ne, tai tada gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, Lietuvos centrinio banko viena iš pagrindinių funkcijų – ginti savo piliečių interesus (taip aš suprantu šitą įstatymo projekto reikalingumą). Bet argi negalime mes pagalvoti apie tai, kaip mes toliau ginsime piliečius nuo tokios bankų savivalės? Dabar komisiniai didėja, išgryninimas – du kartus. Net dabar kokia nors mokyklos buhalterė skundėsi, kad anksčiau už vieną sąskaitą mokėjo 7 eurus, dabar – 30 eurų! Tai čia švietimo įstaigoje! Ir mes nieko negalime padaryti? Tai kalbame taip, aš suprantu, kad čia šiuo įstatymu lengvinamas sutarimas. Bet ar mes neturime imperatyvesnių įstatymo nustatytų būdų, kaip mes galėtume šitą situaciją suvaldyti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra tik teikiamos trys kitos Finansų ministerijos su Lietuvos banku parengtos iniciatyvos. Viena iš jų yra Mokėjimų pagrindinės sąskaitos krepšelio įstatymas, kuris nustatytų, kad pagrindinis krepšelis, jo aptarnavimas kartu su išgryninimu, kuris užtikrina 90 % vidutinių žmonių poreikių, kainuotų ne daugiau kaip 1 eurą per mėnesį. Tas įstatymas yra pateiktas Seimui, tikimės artimiausiu metu jį priimti. Manau, kad tai prisidės prie to, kad procesai būtų labiau prognozuojami, nes krepšelio kaina negalėtų keistis trejus metus, būtų surišta su minimaliąja mėnesine alga ir tiesiog būtų pigesnė negu pagal dabartinį reguliavimą. Tai pasiūlymas yra, tiesiog jis kitame įstatyme.
Taip pat yra dvi kitos iniciatyvos. Viena iš jų taip pat jau yra Seime – dėl to, kad bankai privalėtų siūlyti fiksuotas palūkanas, kai yra imama būsto paskola. Trečioji iniciatyva yra dėl būsto paskolų refinansavimo. Manome, kad tai prisidėtų prie konkurencijos bankų sektoriuje, ypač dėl klientų, ir galėtų pagerinti sąlygas tiems, kurie tas paskolas yra pasiėmę. Tačiau su jūsų įvardinta situacija labiausiai yra susijęs būtent Mokėjimų krepšelio įstatymas. Jisai praėjusią savaitę buvo Seime pateiktas, tai artimiausiu metu, manau, pereisime prie svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji ministre, tai išties puiki iniciatyva: plečiate Lietuvos banko funkcijas, suteikiate naujus įgaliojimus, tačiau vis dėlto nei kolegai jūs atsakėte, nei aš išgirdau atsakymą. Tai ar Lietuvos banko funkcijas išplėsite tiek, kad komerciniai bankai užtikrintų paslaugų prieinamumą, paslaugų įkainius tokius, kokie būtų įperkami mūsų vartotojams? Būtent per šią kadenciją bankų pelnai išaugo tris kartus: buvo pelnas iki 1 mln. per dieną (grynasis visų komercinių bankų), o dabar yra 3 mln. per dieną. Čia būtent Lietuvos banko vadovo skėsčiojimas rankomis, apeliuojant į tai, kad nėra įstatymų, tai yra tikrai nepakankamas. Ką jūs teikėte dėl krepšelio ir taip toliau, tai mes čia Seime pradedame svarstyti, bet tai yra tikrai nepakankama. Kokių veiksmų dar imsitės pažaboti tą didelį komercinių bankų apetitą ir, sakyčiau, plėšikavimą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai turbūt komercinių bankų pelnai išaugo ne dėl šios Vyriausybės veiksmų, o dėl to, kokia yra situacija finansų sektoriuje. Komercinių bankų pelnai visoje Europoje yra didžiuliai, rekordiniai. Tai yra matoma visoje Europoje. Ne visos šalys ėmėsi papildomų poveikio priemonių. Tuo tarpu Lietuvoje yra priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Papildomo pelno, mūsų nuomone, labiau susijusio su išskirtine susiklosčiusia situacija negu su komercinių bankų priimamais verslo sprendimais, dalis yra apmokestinama specialiu mokesčiu, skirtu mūsų gynybai. Ne visos šalys yra įsivedusios tokį įstatymą. Man atrodo, tai vienas iš esminių sprendimų reaguojant į situaciją.
Tačiau kalbant apie komercinių bankų teikiamas paslaugas, manau, kad vienas iš raktinių įstatymų yra būtent Mokėjimų įstatymas. Jame yra nustatytas ir mokėjimų krepšelio turinys, ir kaina. Man atrodo, diskutuojant Seime, galima įvardinti visus papildomus poreikius, kuriuos, manote, galima ar reikėtų įrašyti į būtent tą pagrindinės mokėjimo paslaugos krepšelį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, pirmiausia replika. Kai dėl atlyginimų ir pensijų, tai Vyriausybė atsako, kai bankų pelnai auga, tai neatsako. Už viską, kas auga, visada atsako Vyriausybė. Nesiteisinkite.
Dabar mano klausimėlis. Galbūt šiek tiek apie Lietuvos banką, bet ne apie tai, ką jūs pristatėte. Visai neseniai profesorius R. Lazutka labai gerą straipsnį parašė apie tai, kad mūsų komerciniai bankai dabar moko mus ir auklėja visomis temomis, tik nedaro to, ką turėtų daryti, kad paslauga piliečiui kainuotų kuo pigiau. Pelnai auga, o mūsų bankas skėsčioja, kaip sako kolegos, Lietuvos bankas skėsčioja rankomis, čia rinka, čia piliečiai gal, taip sakant, nesąmoningi, nes neša pinigus ir moka už viską. Ar vis dėlto yra Vyriausybės planuose, kad Lietuvos bankas labiau prižiūrėtų komercinius bankus? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt pradėsiu nuo pradžių. Visgi Vyriausybei prisiimti nuopelną dėl Europos Centrinio Banko priimamų sprendimų, man atrodo, būtų drąsu. Manau, esminis poveikis, dėl kurio išaugo bankų pelnai visoje Europoje, yra Europos Centrinio Banko priimti sprendimai dėl monetarinės politikos poveikio priemonių. Tai daro poveikį ir bankų pelnams.
Kalbant apie Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą. Visiškai neseniai yra parengtas naujas finansinio raštingumo priemonių planas, kuris galios ateinančius penkerius metus. Jame yra numatytos įvairios priemonės tiek senjorams, tiek mokiniams, tiek smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įtraukta daugelis institucijų, kurios privalės vykdyti tam tikras priemones tam, kad finansinio raštingumo situacija Lietuvoje pagerėtų. Tarp tų įgyvendinančių institucijų yra ir švietimo įstaigos, ir Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas, ir daugelis kitų institucijų, kurios prisidės prie to, kad Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas būtų geresnis ir žmonės galėtų priimti labiau informuotus sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai už – gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tikrai negaliu pasisakyti prieš šį kosmetinį reguliavimo arba galių Lietuvos bankui suteikimą, bet tai yra tikrai nepakankama. Norėčiau atkreipti šios Vyriausybės ir gerbiamos finansų ministrės dėmesį į tai, kad prieš ketverius metus pavasario sesijoje, birželio mėnesį, buvo priimtas Seimo nutarimas dėl Valstybinio Plėtros banko steigimo. Šis nutarimas nėra atšauktas ir nėra vykdomas. Klausimas – kodėl? Todėl, kad vis dėlto nenorima vykdyti šio nutarimo, pataikaujama komerciniams bankams, uzurpavusiems visą rinką, nėra jokios konkurencijos, galimai net vyksta ir kokie nors susitarimai, nes, vienam bankui pakėlus įkainius, paslaugų įkainiai didėja ir kituose bankuose. Realiai turime pusantro komercinio banko, kurio rankose yra ir didžiuliai valstybės resursai, tai yra visi viešieji finansai keliauja per tuos bankus, dideli transakcijų mokesčiai ir taip toliau.
Aš manau, kad vis dėlto reikėtų susiimti Vyriausybei. Baigiantis kadencijai mes matome labai daug naujų iniciatyvų: štai Sporto įstatymas ateina, matysime turbūt dar ne vieną įstatymą kaip kokį testamentą. Tai padaryti bent jau pirmuosius žingsnius tam, kad būtų steigiamas valstybinės plėtros bankas, reikia, tada matysime bent jau kažkokią konkurenciją, paskolų prieinamumą verslui, nes patys verslininkai galbūt pabėgs galbūt į Lenkijos bankus ar į Latvijos bankus ir vėlgi turėsime tam tikrą problemą, kurią turime laikydami savo didelius mokesčius. Pritardamas šiam siūlymui, aš manau, kad yra nepakankamas ir Mokėjimų įstatymas, ten būtent turinio ir nebelieka, gerbiamoji ministre, nebelieka jokių sumų, kažkokie vidurkio dydžiai…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas, ačiū.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …kuriuos galima stumdyti.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Gerbiamas S. Tumėnas per šoninį mikrofoną mums praneš džiugią žinią, taip?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiandien Seime vieši Ukrainos mokslininkų delegacija, kuri noriai fotografuojasi dabar, kaip matote. Jie gražiai bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais. (Plojimai)
PIRMININKAS. Džiaugiamės, džiaugiamės ukrainiečių mokslininkų delegacija.
Dabar, gerbiami kolegos, šia linksma gaida galime balsuoti dėl pateikto įstatymo – Lietuvos banko įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-3766. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 93, balsavo 92: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis, aišku, Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.47 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą ministrę į tribūną pristatyti dar vieną projektą – Valstybės skolos įstatymo projektą Nr. XIVP-3763. Pratęsiu balsavimo lango laiką, kol mes apsvarstysime rytinės darbotvarkės klausimus. Nežinau, ar spėsime dėl miškų. Pasitarsime, pažiūrėsime, kiek šitas užtruks, tada bent jau dėl šito balsuosime. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties teikiamas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas, siekiant spręsti klausimus, susijusius su centrinės valdžios sektoriaus subjektų, turinčių teisę skolintis, skolinimusi, taip pat indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimu, valstybės garantijų ir valstybės garantijų tarptautinei finansų institucijai teikimu, įgaliojimų pasirašyti su skolinimosi valstybės vardu susijusius dokumentus suteikimu, delspinigių už pavėluotą perskolinamos paskolos (ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą) apskaičiavimo taisyklėmis. Tai iš principo yra nustatoma centrinės valdžios subjektams, kurių skolinimasis daro poveikį valdžios sektoriaus skolai ir valdžios sektoriaus balansui. Bus nustatomi metiniai limitai, kiek jie gali pasiskolinti tam, kad būtų galima prognozuoti ir numatyti Valstybės biudžeto įstatymo projekte konkretų valdžios sektoriaus balansą, kuris būtų gaunamas sudėjus visus įsipareigojimus. Taip pat nustatoma, kad indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimas nebūtų įtraukiamas į grynąjį skolinimosi limitą ir kad būtų galima nekeičiant biudžeto, esant poreikiui išmokėti išmokas pagal indėlių ir įsipareigojimų draudimą.
Taip pat delspinigiai iš esmės už pavėluotą perskolinamos paskolos ir skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą iki šiol buvo susieti su valstybės iždo vekseliais, kurių jau nuo 2015 metų valstybė nebeplatina, todėl siūloma atnaujinti pagal dabartines skolinimosi priemones, kad delspinigiai atitiktų tai, už kiek valstybė pati skolinasi pagal dabar leidžiamus vertybinius popierius.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų noriu paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiamas A. Skardžius klausia pirmasis. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Ministre, vis dėlto norėčiau aiškiai suprasti, ką jūs dabar pristatėte, tai ar jūs atveriate duris laisvai skolintis ir didinti valstybinį skolos balansą, ar jūs bandote riboti? Ar viena ranka atveriate vienas duris, kitas bandote priverti? Mes jau išgyvenome tikrai tuos laikotarpius, kada, kaip pamenate, 2008–2012 metais energetikos įmonės buvo verčiamos skolintis ir mokėti dividendus į valstybės biudžetą, ir buvo praskolintos jos stipriai. Kaip matome, dabar net 160 mln. ESO nesukrapšto, nes dar skolos velkasi turbūt iš tų senų laikų, paskolintos ten kokios penkios šešios EBITDA’os. Ačiū, jeigu atsakysite.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės pakeitimai siūlomi tam, kad būtų galima aiškiau prognozuoti. Kalbama apie tuos subjektus, kurie yra valdžios sektoriaus dalis, vadinasi, kurie tiesiogiai veikia valdžios sektoriaus balansą. Jeigu įmonė pasiskolina ir moka į valstybės biudžetą, tai balansui poveikis yra toks pats, ar biudžetas skolintųsi, ar konkreti įmonė skolintųsi. Kalbama tik apie tuos subjektus, kurie yra valdžios sektoriaus dalis. Šiuo metu jie skolintis gali. Dažniausiai ką tokie subjektai daro? Jie ateina, paprašo valstybės garantijos ir taip galima prognozuoti ir valdyti, kiek tokių skolų apskritai atsiranda. Tam, kad būtų aiškesnis reguliavimas, visgi manau, kad tam tikrų limitų nustatymas suteiktų aiškumo ir patiems subjektams, kiek jie gali sau leisti neužkraudami papildomos skolos valstybei, tiek ir valstybė galėtų prognozuoti, kaip atrodys valdžios sektoriaus skola ir valdžios sektoriaus balansas, kad nebūtų siurprizų, kad yra išmušami saugikliai ir vietoje 3 % deficito turime 4 % tiesiog todėl, kad vienas iš centrinės valdžios subjektų pasiėmė didelę paskolą. Tokius dalykus reikia prognozuoti, nes už juos reikia ir atsiskaityti pagal tarptautines sutartis. Tiesiog siūlome įdėti limitus, kiek konkrečiai galima pasiskolinti atskiriems subjektams, ir tie rodikliai būtų tvirtinami drauge su Valstybės biudžeto įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą užduos gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama ministre, gal galite įvardinti, kiek yra tokių subjektų, kurie tiesiogiai pavaldūs Vyriausybei, kad, kaip jūs sakote, neperskolintų? Ar bus nustatyta biudžete maksimali suma, kuri bus skirta tiems subjektams pasiskolinti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tokia suma būtų nustatoma kiekvieno valstybės biudžeto tvirtinimo metu, nes tuo metu yra įvertinami valdžios sektoriaus balanso rodikliai ir įvertinama, kiek tos erdvės, matyt, yra ir kiek tie sprendimai galimi. Su kiekvienu biudžetu konkretūs rodikliai bus įtvirtinami. Dalį tų sprendimų bus galima priimti Vyriausybės lygmeniu. Jeigu paskolos dydis viršija 12 mln., tokiu atveju priimti sprendimą turės Vyriausybė, jeigu mažiau nei 12 mln., ministras savo valdymo srityje turės nustatytą limitą ir pagal tą savo apimtį galės leisti įstaigoms daryti konkrečius sprendimus, galės priimti ministro įsakymu.
Kiek konkrečiai tokių subjektų yra, dabar pasakyti negalėčiau, bet išties didžioji dalis valdžios sektoriaus visgi patenka po šiuo apibūdinimu, nes yra…
A. SYSAS (LSDPF). Kiek ten 100, 200?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Štukomis pasakyti negaliu, tačiau tikrai didžioji dalis to, ką mes įsivaizduojame kaip viešąjį sektorių, patenka, nes ten yra konkretūs Eurostato įvardinami kriterijai. Tai reiškia, kad jeigu nenori patekti į valdžios sektorių, turi atvirai dalyvauti konkurencinėje rinkoje. Tai, kas yra viešasis sektorius, a priori dažniausiai yra valstybės teikiami užsakymai ir tai lemia, kad tai yra valdžios sektoriaus dalis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš savo tvirto glėbio išleidžiate ministrus ir jie, matyt, galės laisviau, suprantu, skolintis ne mažesnę kaip 12 mln. eurų sumą, bet galės skolintis būtent ir įstaigos, kurios pavaldžios tiems ministrams, matyt, pagal savo skolinimosi limitų, asignavimų ribas, taip? Bet jūs sau tą finansinę kontrolę pasiliekate peržiūrėti, ar tai visiškai bus jau ministrų dispozicija?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip minėjau, konkretūs limitai yra nustatomi konkrečios ministerijos kuravimo sričiai ir Valstybės biudžeto įstatyme yra įtvirtinami bendri limitai. Jeigu ministras savo valdymo srityje pagal savo numatytų asignavimų limitą išsitenka ir teikia leidimą skolintis iki 12 mln. eurų, tokiu atveju jisai galėtų tą sprendimą priimti savarankiškai. Jeigu skolos dydis vienam subjektui viršija 12 mln., tokiu atveju tai būtų Vyriausybės teikiamas sprendimas, tačiau bendri limitai vis tiek yra nustatomi teikiant valstybės biudžeto projektą Seimui, nes bendri limitai turi patekti į bendrą valdžios sektoriaus balanso rodiklį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinį klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, man toks klausimas, kodėl jūs seniau veikusius instrumentus sunaikinate? Anksčiau per VIPA’ą, kuri skolindavo savivaldybėms prie energetinių projektų prisidėti, tie pinigai nebūdavo įtraukiami į savivaldybių skolos limitus ir galėjo labai daug projektų vykdyti be tų limitų. Sužinojome, kad tai panaikinta, jau dabar skaičiuoja visus limitus. Savivaldybės pasakė, kad daug projektų sugrius dėl šių limitų.
Kitas klausimas. Kodėl jūs nesinaudojate finansiniu instrumentu, tokiu kaip INVEGA, ką daro Vokietija, Prancūzija, gali daryti ir Lietuva? INVEGA pritraukia lėšų iš rinkos ir jos nelaikomos valstybės skola, tas lėšas gali perskolinti valstybei, savivaldybių institucijoms ar energetiniams projektams. Kodėl nesinaudojate tais instrumentais?
Ir paskutinis klausimas, kodėl užblokavote Kelių fondo kūrimą, neskirdama 100 mln.? Jį buvo galima įkurti prie INVEGOS, o tam reikėjo tik 100 mln. ES lėšų įstatiniam kapitalui.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gal pradėsiu nuo to, kad tai, kas yra centrinės valdžios subjektai ir daro poveikį balansui, nustato ne finansų ministras, o kaip minėjau, Eurostato metodika, kuri pasako, kas yra centrinės valdžios subjektai ir kurie patenka prie valdžios sektoriaus balanso rodiklio. Tiek INVEGA, tiek bet koks kitas naujai kuriamas fondas patektų prie to rodiklio. Tai reiškia, kad jų skolinimasis tiesiogiai veiktų valdžios sektoriaus balansą. Jeigu norite numatyti tokias lėšas, reikia jas numatyti skaidriai biudžete, nes jos vis tiek darys poveikį valdžios sektoriaus balansui.
Aš nežinau tokių fokusų, kurie leistų finansuoti viešojo sektoriaus projektus, kurie nėra atsiperkantys ir negeneruoja grąžos, ir nedarytų poveikio valdžios sektoriaus balansui. Jeigu yra konkrečiai finansuojami, pavyzdžiui, keliai, vadinasi, yra valdžios sektoriaus tiesioginės išlaidos, kurios daro poveikį balansui.
Jeigu yra kokių projektų, kurie yra atsiperkantys, INVEGA juose dalyvauja, tai yra finansinės priemonės, kurios yra atsiperkančios. Tai yra paskolos, kurios yra teikiamos verslui, bet turi būti garantuojama tam tikra grąža iš projekto. Kitaip tai nėra finansinė priemonė – tai yra tiesiog papildomos valstybės biudžeto išlaidos per kitą eilutę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime iš karto balsuoti. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-14 klausimo – dėl Valstybės skolos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3763. Balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 20. Taigi, įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi, daugiau projektų rytiniame posėdyje mes neapsvarstysime, todėl, matyt, keliame juos į vakarinį. Miškų įstatymas bus vakariniame.
Dabar prieš pareiškimą dar noriu perskaityti vieną pranešimą. Gerbiami kolegos, atkreipkime dėmesį, kad gegužės 23–24 dienomis, tai yra šį ketvirtadienį ir penktadienį, Seimo posėdžių salėje, tai yra čia, posėdžiaus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinio komiteto nariai, todėl prašome iš savo darbo vietų pasiimti vertingus daiktus, dokumentus ir nevertingus daiktus taip pat. Labai ačiū.
O dabar kviečiu į tribūną pareiškimą padaryti gerbiamą V. Ąžuolą. Ir dar E. Zingeris per šoninį mikrofoną. Tik trumpai. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Brangūs bičiuliai, Europos Taryba 75 metų jubiliejų švenčia čia. Lietuvos Respublika pradeda vadovauti Europos Tarybai. Birželio pradžioje surengsime atskirą minėjimą, skirtą tik Lietuvos Seimui, o dabar visa Europos Tarybos parlamentinė vadovybė atvyksta pas mus.
PIRMININKAS. Labai džiaugiamės. Labai ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Visos delegacijos vardu, čia yra aštuoni dalyviai, sveikinu jus visus. Ačiū.
12.57 val.
Seimo narių pareiškimai
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar pareiškimas. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip džiugu, kad beveik pusė kolegų liko. Pakalbėkime apie elektros rinkos liberalizavimą, į kurį įstūmė politikai. Kai politikai įstūminėjo, ką sakė? Atsiras labai daug įmonių, kurios teiks paslaugą, bus didžiulė konkurencija, vartotojai gaus mažas kainas. Fantastika, viskas buvo labai gražu. Atėjus 2021 metams, atėjus naujiems politikams į valdžią, paaiškėjo, kad elektros liberalizavimas patyrė visišką fiasko. Kas atsitiko? Kiti rinkos žaidėjai dingo iš rinkos, liko trys monopolininkai – Estijos, Latvijos, Lietuvos. Taškas. Kaip sakoma, liberalizacija tuo ir baigėsi. Ką darė opozicija? Opozicija siūlė liberalizavimą realiai atšaukti ir palikti savanorišką – renkiesi, ką nori: nori – dalyvauji valstybiniame elektros tiekime, nori – privačiame, ką nori, tą daryk. Ir tai būtų realiai paskatinę realią konkurenciją.
Ką darė valdantieji? Ne, neatšaukė. Sakė: ne, reikia prievarta išvaryti žmones. Jūs turite sėdėti pas monopolininkus. Kas tada atsitiko? Monopolininkai privarė sutarčių ir jose paskandino žmones. Tada valdantieji nusprendė išgelbėti buitinius vartotojus, tuos mažus. Leido nutraukti sutartis, pasitraukti iš nenaudingų sutarčių, bet visas verslas paliko skandinamas toliau. Ir tas verslas – ar kirpėja, pasirodo, irgi yra verslininkė, ar stambi įmonė irgi yra verslas.
Energetikos komisijoje kas paaiškėjo? Kad tų įmonių taikomos baudos dažniausiai yra beveik tokios pat, koks yra įmonės apyvartos dydis. Vadinasi, įmonė, susimokėjusi baudą, rytoj bankrutuoja. Kas turi prisiimti atsakomybę už šią situaciją? Atsakomybę turi prisiimti politikai ir išspręsti tą situaciją, kaip išsprendė dėl buitinių vartotojų, leisdami pasitraukti be baudų ir sankcijų. Tą patį turi padaryti ir dėl verslo. Ir pasakymas, kad tegul eina į teismą ir teisme bando apsiginti savo teisybę – visi puikiai žinome, kiek kainuoja teismai ir kaip jie dažnai baigiasi. Tai realiai baigsis tam tikrų įmonių sužlugdymu.
Ir žiūrėkite, kokie yra sprendimo variantai. Sprendimo variantai taip pat yra politiniai. Politikai priima sprendimą, kad gali rinktis kokį nori tiekėją, nori – visuomeninį, nori – valstybinį, nori – privatų. Kur nori, ten ir būk. Laisvė rinktis. Pats žmogus galėtų rinktis.
Tada kita situacija. Ką reikia padaryti, kad išspręstume tai, kas pridirbta politikų? Šiandien reguliuotojas yra VERTʼas. VERTʼas reguliuoja šilumos ūkį. Šilumos ūkis sureguliuotas taip gerai, kad pelningumas negali būti daugiau kaip 5 %. Ir tai puikiai veikia. VERTʼas puikiai tai sureguliuoja. Negalima jokių nepagrįstų išlaidų įtraukti, nepagrįstų investicijų ir kitų dalykų. Viskas veikia. Tai tą reguliavimą iš šilumos ūkio reikia perkelti į energetiką. Tada politikai tegu nusprendžia – energetikai reikia uždirbti 5 %, 10 ar 60? Pavyzdžiui, dabar „Enefitas“ uždirbo 60. Na, čia beveik kaip narkotikų prekyba.
Tai kas dabar atsitiks? Pavasario sesijoje mes tą paketą turime Seime. Jis guli kol kas stalčiuose. Jeigu pavasario sesijoje priimsime ir VERTʼui duosime šilumos ūkyje veikiančio reguliavimo įrankius, tada tą situaciją ir problemą politikai bent jau iš dalies ištaisys. Jeigu tų įrankių VERTʼui mes neduosime, tai teks pripažinti, kad politikai aptarnauja tuos tris monopolininkus, kad jų pelnai būtų dar didesni. O dėl pelningumo… Pasižiūrėkite viešus duomenis – nuo 40 iki 60% pelningumas. Tai yra apiplėšimas vidury baltos dienos ir tai daro trys monopoliai! Bet, žmonės, pamatysite, ar šie valdantieji sutvarkys šį dalyką, ar vis dėlto apsimes, kad nieko negali padaryti, ir numes. Bet kiekviena diena elektros vartotojams kainuoja milijonus.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Ir tuo rytinį plenarinį posėdį baigiame. (Gongas)
Registruojamės. Pakeliui, kol dar skamba gongas, galima dar užsiregistruoti. Buvo toks pageidavimas, tai užsiregistruojame ir pamatysime, kiek mūsų yra. Geros dienos, kolegos.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.