LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 125
STENOGRAMA
2014 m. kovo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Pradedame 2014 m. kovo 18 d. vakarinį posėdį.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-1595 (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia perskaitysiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIP-1595 priėmimo. Išduota 74 biuleteniai, rasta – 74, galiojantys – 74, negaliojančių nerasta.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 69, prieš – 4, susilaikė 1. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkė R. Popovienė ir komisijos nariai.
Taigi Seimo nutarimas dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų priimtas. (Gongas)
Gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo teisėjau, mes dar kartą dėkojame už jūsų darbą ir linkime tokių pat vaisingų ir atsakingų Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų. Dėkui. (Plojimai)
15.03 val.
Vidaus reikalų ministro D. A. Barakausko atsakymai į Seimo narių iš anksto pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – vidaus reikalų ministro D. A. Barakausko atsakymai į iš anksto Seimo narių pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 209 straipsnį. Gerbiamasis ministre, dar truputį palaukime, nes kolegos labai nori registruotis. Taigi prašom registruotis.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
Prieš pradedant vidaus reikalų ministrui D. A. Barakauskui, noriu pacituoti Statuto 209 straipsnio 5 ir 6 dalis: „Atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių.
Likęs laikas skiriamas atsakymams į papildomai užduodamus klausimus žodžiu. Šiuos klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėja Vyriausybės narys (šiuo atveju vidaus reikalų ministras). Likęs laikas skirstomas proporcingai frakcijų dydžiui kitų Seimo narių klausimams, pirmieji užduoti klausimus turi teisę Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų seniūnai.“
Taigi informacijos tiek, o dabar prašau vidaus reikalų ministrą atsakyti į iš anksto Seimo narių pateiktus klausimus. Jums skiriama 15 minučių.
D. A. BARAKAUSKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš pateiksiu turimą pirminę, preliminarią informaciją apie 2014 m. kovo 11 d. įvykius.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A30-927 buvo leista organizuoti renginį Nepriklausomybės aikštėje nuo 18.30 val. iki 20.30 val. ir iki 22 val. sutvarkyti renginio vietą. Aš paskaitysiu įsakymą.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Įsakymas „Dėl Gintaro Songailos, Romualdo Ozolo ir Kazimiero Uokos organizuojamo minėjimo“, 2014 m. kovo 10 d., Nr. A30-927, Vilnius.
1. Suderinu Gintaro Songailos, Romualdo Ozolo ir Kazimiero Uokos 2014 m. kovo 11 d. 18.30–20.30 val. Nepriklausomybės aikštėje organizuojamo minėjimo (mitingo iki 10 000 žmonių kūrenant simbolinius laužus), skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, laiką, vietą ir formą.
2. Įpareigoju organizatorius:
2.1. laikytis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų;
2.2 pasibaigus minėjimui sutvarkyti teritoriją (iki 22 val.), išvežti šiukšles ir atlyginti galimus nuostolius;
2.3. mitingą organizuoti netrikdant transporto eismo;
2.4. užtikrinti žmonių saugumą prie laužų, turėti pirmines gaisro gesinimo priemones;
2.5. užtikrinti, kad minėjimo dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų bei vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus.
Pasirašo administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.“
22.09 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą apie tai, kad po renginių prie Seimo 7 asmenys degina laužą ant šaligatvio ir yra pasistatę kemperį. 22.15 val. į įvykio vietą buvo išsiųstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos patrulis. 22.46 val. patrulis atvyko į vietą ir rado prie laužo sėdinčius 3 piliečius. 23 val. atvyko bendrovės „Grinda“ darbininkai tvarkyti laužo vietos (juos iškvietė policijos pareigūnai). Buvę prie laužo asmenys neleido darbininkams dirbti, neprileido prie laužo, stumdė juos ir laužą gesinti atsisakė. Į policijos pareigūnų reikalavimus netrukdyti dirbti asmenys nereagavo. Tuomet jie buvo įspėti, kad už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą gali būti sulaikyti. Kadangi ir toliau pareigūnų reikalavimai nebuvo vykdomi, todėl prie laužo buvę asmenys buvo sulaikyti. 23.35 val. minėti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus 3-iąjį policijos komisariatą. Noriu pabrėžti, kad pristatymo metu piliečių atžvilgiu specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. 23.59 val. minėti asmenys iš komisariato buvo išleisti.
Prie viso to reikėtų pridurti, kad 2014 m. kovo 12 d. Vilniaus 3-iajame policijos komisariate yra pradėta byla pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį.
O dabar aš noriu atsakyti į pateiktus man keturių gerbiamųjų Seimo narių keturis klausimus.
Pirmas klausimas: kas davė nurodymus policininkams užgesinti Lietuvos laisvės ugnį Kovo 11-osios proga, kurią užkūrė valstybės Nepriklausomybės Akto signatarai?
Ketvirtas klausimas: kaip vertinate tokius policijos veiksmus, kurie buvo panaudoti prieš taikius susirinkusius Lietuvos tautinio jaunimo dalyvius Kovo 11-osios proga?
2014 m. kovo 13 d. aš pavedžiau Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų departamentui, konkrečiai generalinei inspektorei, atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą. Bus atliktas patikrinimas, kuris ir atsakys į visus šiuos klausimus. Apie jo rezultatus bus informuoti klausimus pateikę Seimo nariai.
Antras klausimas: kodėl galima užkurti laužus šalia Seimo Ukrainai palaikyti, tačiau Nepriklausomybės Akto signatarui užkurti teisėto laužo „Lietuvos laisvės ugnis“ Kovo 11-osios proga negalima?
Atsakymas: tokio pobūdžio leidimus pagal nustatytas Susirinkimų įstatymo procedūras, kurias, beje, yra priėmęs Seimas ir gali keisti Seimas, teikia savivaldybės, o ne Vidaus reikalų ministerija. Dėl šios priežasties aš manau, kad klausimą reikėtų adresuoti Vilniaus savivaldybei.
Trečias klausimas: kuo skiriasi Lietuvos policijos pareigūnų panaudota jėga ir Ukrainos specialiųjų pajėgų „Berkut“ naudotas smurtas?
Atsakymas: skiriasi. Lietuvos policija pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – tai asmens, visuomenės saugumo bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija. O „Berkutas“ yra Ukrainos, tiksliau, buvo Ukrainos vidaus kariuomenės dalinys.
Situacija yra gana sudėtinga ir pas kaimynus, ir pas mus. Aš labai prašyčiau, pirmas dalykas, jeigu signatarai mano ir jie yra įsižeidę, aš jų nuoširdžiai atsiprašau. Viską parodys mano pavedimas dėl tarnybinio patikrinimo. Mes turime surinkti visą informaciją, taip pat peržiūrėti įrašus ir pateikti jums atsakymą. Tai labai, labai, labai… Būtų tiek.
Šiaip aš visų labai prašau rimties, susikaupimo, susitelkimo ir pakantumo vienas kitam, ir jo labai dažnai matau, kad mūsų visuomenei trūksta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Taip, kaip citavau Statutą, dabar pirmiausia klausia tie, kurie yra pasirašę oficialų paklausimą. Pirmiausia klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, dėkoju ir signatarų vardu, ir savo vardu, kad jūs pavedėte Generalinei inspekcijai išsiaiškinti šį klausimą, nes pats tuose procesuose tiesiogiai dalyvavau ir geranoriškai noriu išsiaiškinti. Suprantama tai, kad aš palaikau tokias gražias lietuvių iniciatyvas, kaip buvo prie Rusijos ambasados uždegti laužai palaikyti Ukrainą, tačiau jokių leidimų nebuvo ir policija nesiėmė jokių veiksmų prieš juos. Taigi ir šie žmonės labai taikiai kelis pagaliukus degino, ten trys pagaliukai degė, ir nedarė jokios nerimties, ir nekėlė jokiai viešajai tvarkai pavojaus, bet policija ėmėsi veiksmų.
Aš manau, jūs duosite į visus klausimus teisingus atsakymus. O tie susirinkę žmonės, kiek aš įsitikinęs, yra mūsų tautos patriotai. Jeigu būtų Lietuvai, kaip dabar kalba, pavojus, tai šitie žmonės pasiryžę pirmieji aukotis dėl Lietuvos. Ačiū jums už atsakymus.
D. A. BARAKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Tikrai ačiū.
PIRMININKĖ. Jau jūs atsakėte, taip? Ačiū. Klausia P. Gylys. Ruošiasi R. Kupčinskas.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, mūsų reakcija susijusi su visuomenės nerimu, kad šiame krašte dažnokai naudojama policinė jėga, ir ji naudojama neadekvačiai, nesilaikant diskrecijos principo, tai yra neatsižvelgiant į konkrečią situaciją, kai yra taikomi keleriopi standartai. Štai mes minėjome, kad buvo deginami laužai kitomis aplinkybėmis, mes nesakome, kad nereikia jų deginti, bet policija nereagavo. Tuo tarpu šiuo atveju reakcija buvo aštri. Tai ar toks žodis kaip „diskrecija“, supratimas, kad čia susirinko patriotinės jėgos, neagresyvios, ir nori atšvęsti mūsų nacionalinę šventę, nesudaro jums, ministre, įspūdžio, kad policija yra kažkaip politiškai kažkieno vairuojama? Aš pridėsiu, man sukėlė rūpestį pareigūnų profsąjungos lyderių…
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite!
P. GYLYS (DKF). …jau ne pirmas pasisakymas, kai jie vertina politikų veiksmus, užuot susilaikę. Mano klausimas: ar jums neatrodo, kad policinės valstybės elementų šitoje šalyje daugėja?
D. A. BARAKAUSKAS. Aš, gerbiamasis profesoriau, gerbiamasis Seimo nary, pasakysiu taip, kad teisinę pusę tikrai išsiaiškins mano pavedimu atlikus tarnybinį patikrinimą, yra konkreti užduotis išsiaiškinti, ar buvo laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų. Tada aš galėsiu atsakyti jums į teisinę dalį.
Jeigu mes kalbame apie tradicijas, moralę, etiką, aš, kaip ministras, tikrai to vertinimo daryti negaliu. Kadangi Rinkimų įstatyme, kurio pakeitimo teise… Jis bus vienoks ar kitoks. Jeigu mes kalbame apie viešąją tvarką ir jos palaikymą, priklauso nuo to, koks yra priimamas įstatymas. O šiuo atveju įstatyme yra numatyta, kad renginys, gavus leidimą (konkretus dalykas yra), turi baigtis 20 val. 30 minučių. Visas konfliktas įvyko po 22 valandos. Vadinasi, yra teisinė pusė. Jūs manęs prašote, kad aš pasakyčiau savo nuomonę. Aš manau, Seimas turi visas galimybes reglamentuoti įstatymais ir įtvirtinti tas normas, dėl kurių Seimo dauguma mano, kad jos turėtų būti vienokios ar kitokios.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi J. Razma.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš irgi prisijungiu prie kolegos P. Gylio išsakytų minčių dėl neadekvačios policijos galios panaudojimo. Natūralu, kad tam tikra visuomenės dalis yra sunerimusi, prisimindama 2012 m. gegužės 17 d. įvykius Garliavoje, ir tai, kad kai kurie patriotiniai renginiai kaip tik sulaukia ypatingo ir neadekvataus policijos dėmesio. Štai norėčiau vieną klausimą. Vis dėlto nuvykus į Policijos komisariatą, kai nuvežė suimtus jaunuolius, jie klausė, kokiu pagrindu ir pagal ką, pagal kokį teisės aktą jie yra ne areštuojami, bet vis dėlto atvesdinti į policijos komisariatą, tai tokio iš policijos darbuotojų neišgirdo, o tai policijos darbuotojai vis dėlto privalėtų pasakyti? Ačiū.
D. A. BARAKAUSKAS. Jūsų klausimas yra teisinis. Aš dar kartą noriu pasakyti ir pakartoti, kad pavedžiau Vidaus reikalų ministerijos generalinei inspektorei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl to, kas kaip tik sutampa su jūsų klausimu, ir įvertinti, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Kai aš gausiu atsakymą, mes jums raštu pateiksime patį atsakymą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar mūsų teisinei valstybei trūksta dar kokių nors instrumentų, kad pilietis, kuris jaučia, kad kažkokiais policininkų veiksmais jo teisės pažeistos, galėtų atitinkamai skųstis teisine tvarka ar aukštesnei policijos vadovybei, ar pagaliau teismui? Kodėl šiuo atveju reikia politikų įsikišimo? Štai jūs, kaip ministras, jau duodate nurodymą tirti. Na, iš karto vis tiek tiems pareigūnams yra tam tikras signalas, kad čia jiems geruoju nesibaigs – čia net Seimas svarsto. Ar po tokių veiksmų neatsitiks taip, kad pareigūnai pradės galvoti – gal geriau man nieko nematyti? Aš praeisiu pro šalį, ten koks nors neteisėtas laužas dega, tegul dega, štai kažką darau, reikalauju pagal įstatymus, po to čia prasideda visokie svarstymai. Man atrodo, ir policijos profsąjungos įžvelgė čia tam tikrą politinio spaudimą pareigūnams momentą. Kaip jūs vertinate tą situaciją, kodėl čia reikia kažką spręsti per politines institucijas?
D. A. BARAKAUSKAS. Aš manau, jūs esate teisus, nes Lietuvos Respublikoje įstatymai galioja visiems. Tikrai yra teismas, kitos institucijos, turi tą teisę, galimybę skųstis kiekvienas Lietuvos pilietis. Jeigu mes kalbame apie etiką, tai klausimas labai yra sudėtingas. Pavyzdžiui, net Seime yra įkurta Etikos ir procedūrų komisija, kuri kiekvienu konkrečiu atveju tuos klausimus nagrinėja. Aš manau, tai yra kiekvieno konkretaus atvejo nagrinėjimo klausimas. Tačiau visgi jūs esate teisus, nes pareigūnai turi žinoti, kad už jų yra įstatymas. Jie turi būti tvirti ir žinoti, kad jie privalo laikytis įstatymo reikalavimo. Aš manau, kito būdo teisinė valstybė neturi.
PIRMININKĖ. Taip. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi A. Stancikienė. (Balsai salėje) Tada klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Ministre, Lietuva, kaip ir kitos NATO ir Europos Sąjungos šalys, valstybiniu lygmeniu sveikino ir palaikė Ukrainos revoliuciją ir tautos kovą prieš sužvėrėjusios valdžios struktūras, taip pat prieš milicijos būrius, vadinamus „Berkut“. Kaip jūs manote, ar būtų buvusi įmanoma Kovo 11-oji Lietuvoje prieš 23 metus, jei tauta būtų paraidžiui laikiusis tuo metu galiojusių įstatymų? Ar Maidano kovotojai turėjo taip jūsų daug kartų paminėtus leidimus? Kaip mes žinome, pagal Ukrainoje priimtus įstatymus jie nuolatos nusiženginėjo įstatymams. Tai ar tokios revoliucijos būtų įmanomos, jūsų požiūriu, kai iš tikro nesivadovaujama jokiu sveiku protu?
Be abejonės, man kyla klausimas, kodėl jums vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai taikomi dvejopi standartai? Konkrečiai Lietuvoje susirinkę visiškai nekalti žmonės, net 15-os būrelio nėra, penkiese ar šešiese, yra išvaikomi iš taikaus susibūrimo, nors nekelia nei triukšmo, nei niekam netrukdo ir viešosios tvarkos tikrai jie nepažeidžia, tuo tarpu viešai mes palaikome šimtatūkstantinių minių protestus kitose valstybėse? Kodėl yra tie dvejopi standartai ir kodėl jūs vis dėlto Lietuvą darote policine valstybe?
D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamoji Seimo nare, dėl pirmųjų jūsų keturių klausimų, nes čia buvo, suskaičiavau, septyni. Tai yra Užsienio reikalų ministro kompetencija ir aš tikrai jų nekomentuosiu. O lyginti „Berkut“ su Lietuvos policija tikrai yra amoralu, nes dar kartą noriu pakartoti, „Berkut“ buvo Ukrainos vidaus kariuomenės dalis. O Lietuvos policija yra Lietuvos policija, kuri funkcionuoja pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir tai yra asmens visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija.
PIRMININKĖ. Klausia P. Urbšys ir tada leisime, Eligijau, jums.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymas priimtas palyginti neseniai. Tai praeitos kadencijos teisės aktas, priimtas besibaigiant to Seimo kadencijai. Be abejo, praktiškai įgyvendinant šį įstatymą kilo įvairių problemų, dėl kurių dabar mes čia kalbame. Jūs kalbate apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl policijos veiksmų. Be abejo, jis turi būti atliktas, bet norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas, kuris reikalauja, kad būtų vykdomi jo teisėti reikalavimai, negali motyvuoti savo reikalavimų tik savo asmeniniu noru, kad jam trukdoma dirbti. Jis aiškiai turi apibrėžti, kokie teisės aktai yra pažeidžiami, kad piliečiams būtų aiškiai suprantama, kodėl policija imasi vienokių ar kitokių veiksmų.
Antra. Pačiame įstatyme, aš sutinku, yra ne iki galo išspręsta problema, kai taikios akcijos organizatoriai kreipiasi į savivaldybę ir organizuoja akciją iki 15 žmonių. Įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kad savivaldybė privalo informuoti policiją, kai tuo atveju…
PIRMININKĖ. Kolega, aš labai atsiprašau, jau seniai laikas!
P. URBŠYS (MSNG). Aš labai trumpai. Ar jūs manote, kad nereikėtų platesnės analizės dėl įstatymo taikymo ir susidariusių situacijų, kurios iš to kyla? Pažiūrėti šiek tiek plačiau, o ne vien apsiriboti tarnybiniu patikrinimu?
D. A. BARAKAUSKAS. Na, jūs klausdamas faktiškai pateikėte savo pasiūlymą. Mes jį tikrai išnagrinėsime. Atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti situaciją aš tikrai privalau.
PIRMININKĖ. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, jeigu kas ir nusipelno policijos garbės ženklelio, tai, man atrodo, jūsų frakcijos seniūnas P. Gražulis. Iš tikrųjų P. Gražulis, keldamas sumaištį mitinguose, tos pačios policijos rankomis yra išnešamas iš mitingų. P. Gražulis, viršydamas greitį daugiau kaip 30 kartų, tos pačios Kelių policijos yra gaudomas. Dabar P. Gražulis susirūpino policijos vykdomais veiksmais gesinant laužus.
Gerbiamasis ministre, klausimas yra labai trumpas: ar jūs nemanote, jog jūs, kaip ministras, deleguotas partijos „Tvarka ir teisingumas“, esate praradęs tokio iškilaus žmogaus, kaip frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas P. Gražulis, pasitikėjimą ir ar nesiruošiate atsistatydinti?
D. A. BARAKAUSKAS. Nemanau.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš pasakysiu situaciją ir paklausiu, kaip jūs ją vertinate. Mieste yra bankas. Į jį įsiveržia 30 kaukėtų vyrų, pradeda jį apiplėšinėti, atvyksta policija, juos sulaiko ir po to paleidžia. Paleidimo priežastis yra ta, kad tie žmonės yra patriotiškai nusiteikę. Kaip jūs manote, ar policija turi atsižvelgti į patriotiškai nusiteikusių žmonių atliekamus veiksmus dėl to, kad jie yra patriotiškai nusiteikę? Ačiū.
D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dar kartą noriu atsakyti, kad bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir visa situacija bus įvertinta. Tada, kai bus atsakymas, mes jums duosime atsakymą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Tiesą pasakius, aš nelabai suprantu, ką mes čia pastarąjį pusvalandį veikiame, jeigu nuoširdžiai, bet jeigu jau džiazuojame, tai džiazuokime iki galo. Paklausiu ir aš.
Gerbiamasis ministre, sakykite, kaip jums atrodo, ar nereikėtų pagalvoti apie galimybę inicijuoti Seimo statuto, rodos, 209 straipsnio pakeitimo projektą, kad vienas Seimo narys negalėtų kilus kažkokiems klausimams pakviesti ministro čia, į posėdžių salę, ir pusę valandos užimti Seimo darbo? Kad būtų kažkokia minimali kvota, nežinau, 20, 25? Dabar jei kiekvienam kils koks nors klausimas, tai eis Gedimino prospektu, pamatys daug šiukšlių, aplinkos ministrą iškvies, poliklinikoje ilgesnė eilė bus ar ne tą vaistą išrašys, kitas Seimo narys sveikatos ministrą iškvies ir panašiai. Ar neatrodo, kad reikėtų tobulinti teisinę bazę, pagal kurią mes čia, Seime, dirbame?
D. A. BARAKAUSKAS. Na, žinote, aš 12 metų buvau Seimo narys, bet šiuo metu nesu Seimo narys, todėl nuo atsakymo susilaikysiu. Tai yra jūsų daugumos politinis sprendimas. Kokį jūs sprendimą priimsite, taip Vyriausybė ir ministrai jį vykdys.
PIRMININKĖ. Dėkui. Paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, aš taip ir neišgirdau, man atrodo, čia jokio tyrimo nereikia atsakant į mano klausimą, kas gi iš vadovų davė nurodymą sulaikyti tuos jaunuolius? Patys policininkai tai nesusigalvojo, aš taip manau. Ačiū.
D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamoji Seimo nare, gerbiamoji profesore, aš tam ir pavedžiau atlikti tarnybinį patikrinimą, kad išsiaiškintume visą situaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi šiuo klausimu ir baigiame. Dėkui, ministre.
Popietinės darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 138 straipsnio trečiajai daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, teisinės valstybės principui“ projektas Nr. XIIP-1574(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, neparašyta kas. Arba J. Sabatauskas, arba S. Šedbaras. Kol kas nors pasirodys, repliką po balsavimo P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ši Statuto nuostata galioja tikrai ne pirmą kadenciją ir šiuo atveju pasirašė ne vienas Seimo narys, o kelių frakcijų Seimo nariai. Manau, kada Seimo… Mūsų valstybės signatarai uždegė laisvės ugnį ir įpareigojo žmones ją kūrenti, tai nėra eiliniai Seimo nariai, ir mes turime gerbti savo signatarus. Mūsų valstybėje neturi būti taikomi dvejopi standartai, o žmonėms leista mylėti, džiaugtis ir gerbti ne tik Kovo 11-ąją, ir Lietuvos laisvę, ir nepriklausomybę, tą šventę, ir džiaugtis, kad yra taip patriotiškai nusiteikusių žmonių, o ne juos vaikyti policijai.
Dar kartą primenu, prie Rusijos ambasados išvis nebuvo duoti, suteikti leidimai užkurti laužus, bet policija čia nevaikė. Sveikinu už tai policiją, kad šitaip pasielgė, bet ir šiuo atveju, kai buvo keli žmonės susirinkę prie Seimo, budėjo, tikrai nereikėjo elgtis šitaip policijai, kaip elgėsi. Taip pat dėkoju vidaus reikalų ministrui, kad jis įpareigojo jam pavaldžią instituciją – inspekciją išsiaiškinti ir atlikti vertinimus. Manau, kad policija taip pat turi turėti ne tik antpečius ir kepurę, bet ir galvą turi irgi nešioti.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – repliką po balsavimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, manau, gerbiamieji Seimo nariai, mes esame visi lygūs, nėra nei išskirtinių, nei neišskirtinių. Net ir signatarai šiuo atveju neturi jokių išskirtinių teisių vykdyti ar nevykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus. Aš manyčiau, baikite persekioti eilinius policininkus, kurie vykdė įstatymą, o jei norite pasiaiškinti frakcijos viduje, kas ten kaltas, pasidarykite tarnybinį tyrimą pačioje frakcijoje.
PIRMININKĖ. Prašau. Dar viena replika po balsavimo.
A. V. PATACKAS (DKF). Taip. Spaudoje teko skaityti, nežinau, ar tai tikras faktas, kad išvakarėse, kovo 10 d., buvo prašyta savivaldybės duoti leidimą šiai akcijai, buvo parašyta raštu. Tačiau iš ministro mes neišgirdome, ar buvo iš tikrųjų toks raštas, ar nebuvo. Jį pasirašė J. Panka. Nuo to reikėtų ir pradėti tyrimą. Jeigu buvo toks prašymas, tai tada Kovo 11-osios akcija yra teisėta ir nebūtų problemų. Bet aš taip ir neišgirdau atsakymo, buvo toks prašymas išvakarėse ar nebuvo raštu įteiktas savivaldybei?
PIRMININKĖ. Dar A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, gerbiamieji kolegos, aš todėl ir siūliau, ir Seniūnų sueigoje primygtinai siūliau, valdančiajai koalicijai šito P. Gražulio siūlymo neįtraukti į darbotvarkę. Pažiūrėkite, kaip išeina. Susirinkome į sesiją po ilgos pertraukos. Ukrainoje, pasaulyje vyksta kažin kas, visiškai neaišku, kas toliau klostysis. Ir ką Seimas svarsto? (Balsai salėje) Dėl lauželio. Kad atėjo policininkai ir tuos, kurie laužą uždegė prie Seimo be jokios tvarkos, sulaikė. Tai ar čia yra šito Seimo ir šitos valdančiosios daugumos pagrindinis klausimas? Atsikvošėkite pagaliau!
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turim siūlymą. Kadangi aš jau buvau paskelbusi kitą darbotvarkės klausimą, bet nebuvo atvykęs pranešėjas ir stovi garbingas žmogus P. Gylys, tai prašom dar trumpai. O per tą laiką gerbiamasis J. Sabatauskas – į tribūną. Prašau.
P. GYLYS (DKF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau reaguoti. Ne dėl lauželio svarstome, o tai, ar Lietuvoje nestiprėja policinės valstybės elementai, kad kažkas priima sprendimus ir jie krinta ant paprastų policininkų galvų. Štai ką mes šiandien svarstome.
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 138 straipsnio trečiajai daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, teisinės valstybės principui“ projektas Nr. XIIP-1574(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Taigi Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Viską jau perskaičiau, tai dabar prašau tiktai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą. Taip pat buvo gauta Teisės departamento pastabų. Atitinkamai atsižvelgęs į tas pastabas, truputį patobulinęs projektą, komitetas pritarė patobulintam nutarimo projektui. 3 balsavus už, 3 susilaikius, pirmininko balsas buvo lemiamas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusija. Užsirašė trys Seimo nariai. Pirmą kviečiu V. Vasiliauską. Kalba frakcijos vardu – 7 minutės.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, ponia pirmininke. Malonūs Seimo nariai, man šitas kreipimasis primena vištų kreipimąsi į lapę vištidėje. Atsiprašau už tokią metaforą, tačiau iš tikrųjų Seimas priverstas kabinti svetimą košę. Ją, kaip žinote, užvirė Konstitucinis Teismas, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas nepasisakė dėl Seimo surengtos apkaltos, o pasisakė tik dėl Konstitucinio Teismo paskirtos bausmės. Beje, paskelbtos ne per pačią apkaltą, o gerokai vėliau, po Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Taigi mes jau trečią kartą sudarome galimybę Konstituciniam Teismui būti teisėju savo byloje, ne pirmą, matyt, ir ne paskutinį kartą.
Svarstant šią problemą ne kartą buvo bandyta pradėti diskusijas, ar gali žmogus, kartą sulaužęs priesaiką, vėl prisiekti, pagaliau, ar skiriasi Prezidento ir Seimo nario duodamos priesaikos ir t. t. Be abejo, tai būtų prasmingos ir įdomios diskusijos, jeigu jos nebūtų pavėlavusios net ketverius metus, nes prieš ketverius metus Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė nuosprendį, kurį būtina vykdyti Lietuvos valstybei.
Ir čia išryškėja esminė mūsų valstybės problema. Kai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius praėjusią savaitę pristatė frakcijai tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus, aš paklausiau, ar žino Aukščiausiasis Teismas, kiek yra Lietuvoje nevykdomų teismo nuosprendžių. Ponas G. Kryževičius, užuot atsakęs į klausimą, arogantiškai man paaiškino, kad teismo nuosprendžius Lietuvoje vykdo teismai. Tą aš ir pats žinau, tačiau kas žino, kiek tūkstančių teismo nuosprendžių guli neįvykdytų, kiek yra, pavyzdžiui, žemės savininkų, kurie laukia teisingumo. Ir nieko nuostabaus, nes Lietuvoje šitas itin svarbus klausimas atiduotas į privačias rankas, į antstolių rankas. Todėl, pone Petrai, jums gal reikėjo kreiptis ne į Konstitucinį Teismą, o į privatų antstolį dėl šios problemos. Aš šiek tiek liūdnai juokauju, nes iš tikrųjų tai yra valstybės problema, kuri gula vėlgi ant gležnų mūsų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko pečių, nes tai iš tikrųjų reikia spręsti.
Ir baigdamas, aš niekada nesutiksiu, kad R. Pakso problema yra vieno žmogaus problema. Jeigu valstybėje yra nors vieno žmogaus teisės pažeistos, vadinasi, pažeistos visų valstybės piliečių teisės, nes tada kyla klausimas, kas bus kitas. Prašau visų, kurie dar neprarado vilties dėl teisingumo Lietuvoje, palaikyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties po gerbiamojo Seimo nario V. Vasiliausko kalbos kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis galbūt surastų jėgų ištaisyti savo klaidą, galbūt apeliuojama šiek tiek, nes, kaip ir minėjau, nė viename Konstitucijos straipsnyje nėra parašyta, kad apkaltos būdu nušalintam pareigūnui negalima eiti pareigų iki gyvos galvos.
Kaip jūs žinote, Seimas, nušalinęs Prezidentą R. Paksą… Ir noriu pabrėžti tą, ką ir V. Vasiliauskas pasakė, tai sprendimas, priimtas po to, kai buvo nušalintas jau apkaltos būdu R. Paksas, ir Konstitucijoje jokios nuostatos nebuvo, tik po to Konstitucinis Teismas išaiškino, kad negali toks pareigūnas eiti… būti renkamas iki gyvos galvos. Taigi ši nuostata pritaikyta R. Paksui atgaline data kaip neteisinėje valstybėje. Aš manau, jeigu būtų nors kiek teisingumo, šis klausimas nebūtų svarstomas Seime. Aš pats faktiškai žinau Konstitucinio Teismo išradingumą, žinau, kaip jis spiritizmo būdu pasikviečia dvasias norėdamas vieną ar kitą sąvoką pritempti Konstitucinio Teismo arba išaiškinimą padaryti, arba perrašyti Konstituciją. Aš prisimenu, kaip iš tikro išaiškino, kas yra šeima ir kokia sąvoka, kur Konstitucijoje, atrodo, labai aiškiai parašyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu. Atrodo, jokių dviprasmybių neturėtų būti, bet staiga Konstitucinis Teismas galbūt ar piktąsias dvasias, ar kokias pasikviečia ir išranda dar kažkokį emocinį ryšį. Jeigu dar ne tarp vyro ir moters yra emocinis ryšys, o dar kažkoks emocinis ryšys, tai, matai, ir santuoka galėtų būti kitokia.
Mes žinome, kaip sukurstė Konstitucinis Teismas tautą, kai išaiškino, kad pirmiausia turtingiausiems reikia atkurti pajamas, atlyginimus, o jau mažiausiai gaunantiems nebūtina atkurti. Be abejonės, visko viršūnė, kai Konstitucinis Teismas nustatė sau rentas ir kaip teisėjai yra patys… Nė vienas teisėjas, dar Romos išmintis sako, savo byloje teisėju negali būti, bet jie priėmė sprendimą savo labui. Bet nepaisant to, mes šiandien neturime kito teisinio kelio. Dar kartą turime kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad Konstitucinis Teismas dar kartą nurodytų, kokiu keliu mes turime eiti, nes dar priminsiu, kai kreipėmės dėl Konstitucijos 125 straipsnio, kur mes tikrai manėme, ar pažeista procedūra, ar ne, bet, žiūrėkite, kas yra, kaip Konstitucinis Teismas išaiškina: procedūra yra pažeista, bet Konstitucijos nereikia keisti ir eurą galime įsivesti. Nors, atrodo, aiškiau negali būti parašyta: pinigų emisiją Lietuvoje vykdo tik, yra žodelis tik, Lietuvos bankas. Tik Lietuvos bankas. Atrodo, jau čia jokių išimčių negali būti, reikėtų imti koreguoti Konstituciją, bet ir vėl čia pasikvietęs išmintį, dvasias, tarptautines dvasias Konstitucinis Teismas išaiškina, kad vis dėlto, kai sąveikauja vietiniai ir europinės teisės aktai, pirmenybę turi, aukštesnę galią turi Europos teisės aktai. Galbūt vėl pasikvies trečią kartą kokias nors dvasias ir turės savyje jėgų pasakyti, kad šitas Konstitucinio Teismo išaiškinimas jau įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą ir ratifikavus Europos Sąjungos stojimo sutartį…
Dar vieną dalyką pabrėšiu – šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad apkaltos būdu nuo pareigų nušalintas pareigūnas negali užimti pareigų visą gyvenimą, būti renkamas, yra iki stojimo į Europos Sąjungą. Įstojus į Europos Sąjungą, kaip pats Konstitucinis Teismas aiškina, keičiasi mūsų teisenos sąvoka ir panašiai. Parodykim dar gerą valią Seimas, kreipkimės į Konstitucinį Teismą, leiskime jam pasitaisyti. Leiskime! Klysti žmogiška, nuodėmėj pasilikti velniška. Leiskime pasitaisyti, pakeisti savo interpretuotą išaiškinimą ir vis dėlto leiskime Konstituciniam Teismui… Ne mes turime spręsti, gerbiamieji. Tauta priėmė Konstituciją. Niekas virš tautos negali būti aukščiau. Leiskime dalyvauti Prezidento rinkimuose R. Paksui, kur 40 % Lietuvos rinkėjų sako: mes turime spręsti, jis gali būti Prezidentu ar negali būti Prezidentu, o ne Konstitucinis Teismas turi tą dalyką spręsti. Neatimkime valdžios suvereno.
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Šiuo atveju, aš manau, neleidus dalyvauti Prezidento rinkimuose R. Paksui…
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …bus…
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. (Balsas salėje)
E. GENTVILAS (LSF). (Petrai, išjungtas mikrofonas pačiam.) Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti… Aš neanalizuoju, ką daugiau sakė kolega Petras, jis gali turėti savų argumentų, bet aš atkreipiu jūsų, kaip posėdžio pirmininkės, dėmesį – jis keturis kartus savo penkių minučių kalboje pasakė, kad Konstitucinis Teismas bendrauja su dvasiomis, spiritizmo seanso metu iškviečia dvasias. Aš manau, kad tai yra įžeidimas vieno iš svarbiausių valstybės institutų. Reikėtų į tai reaguoti. Tai ne koks Šatrijos raganų sambūris, o Konstitucinis Teismas. Noriu pasakyti, kad Konstitucinio Teismo teisėjai nesikreipė į raganą Lolišvili ir nesėdi apsivynioję galvų tualetiniu popieriumi. Ginamasis, kurį gina kolega Petras, atrodo, elgdavosi tokiu būdu, o ne Konstitucinis Teismas. Aš prašau reaguoti į valstybės institucijos įžeidimą.
PIRMININKĖ. Aš norėčiau raganų medžioklę pabaigti. (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti rimties. Yra tvarka. Dabar svarstymas baigėsi. Dar noriu priminti – taikoma ypatingos skubos tvarka šiam projektui.
Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų esu šiek tiek susipainiojęs. Tikrai raginu balsuoti už ir raginu palaikyti šį kreipimąsi, bet pasiklausęs kolegos Petro kalbos aš beveik praradau viltį, kad ten galima rasti teisingumą, nes 2/3 kalbos buvo apie tai, kaip Konstituciniame Teisme teisybės rasti neįmanoma. Kyla natūralus klausimas, o ko gi yra kreipiamasi?
Bet vis dėlto akivaizdus yra faktas ir iš tikro Lietuvai, kaip valstybei, labiau negu apgailėtinas faktas, kad Lietuva nesugeba, negali ir neranda savyje vidinės politinės valios įgyvendinti Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimą jau bene ketveri metai. Tai iš tikro yra faktas, nedarantis garbės Lietuvai. Tai reikia kaip galima greičiau ištaisyti ir nediskredituoti Lietuvos ne tik savo vidinėje arenoje, vidiniame gyvenime, bet taip pat ir išorėje. Patikėkite manim, tai tikrai neatrodo labai gražiai.
Bet jeigu kalbėtume apie Konstitucinį Teismą ir apie kreipimąsi, tvarka, yra toks noras, tikrai raginu balsuoti už ir pats balsuosiu už. Kreipkimės, tegu išaiškina, bet aš beveik šventai įsitikinęs, kad iš Konstitucinio Teismo gausime tokį išaiškinimą, kad nustatys ar bent jau minimalų 20 metų kokį terminą, ar 30 metų arba pasakys, kad Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas šnekėjo tik apie Seimo rinkimus, apie Prezidento rinkimus ten nebuvo. Man viduj vis dėlto kirba klausimėlis, ar mes nelipame ant grėblio, su kurio kotu iš tikrųjų galime įsistatyti guzą kaktoje? Bet vis dėlto, jeigu yra toks noras, jeigu yra tokia valia, aš tikrai raginu kreiptis, tegu išaiškina ir tada žiūrėsime: arba reikės keisti Konstituciją čia, Seime, arba reikės dar kartą kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą. O tai vėl užtruks tikrai nemažą laiko tarpą. Kiek ten buvo – 5, 10 metų? Galbūt to ir siekiama. Nežinau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip aš paprastai esu už tai, kad būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai turi kokių nors abejonių, norų ką nors išsiaiškinti. Tai ir šiuo atveju beveik buvau linkęs taip balsuoti, tačiau čia yra vienas niuansas. Kaip žinome, jeigu kreipiamasi į Konstitucinį Teismą viso Seimo nutarimu dėl atskiro straipsnio ar jo dalies, ta dalis nustoja galioti tuo metu. Mes šiuo atveju padarytume negaliojančią tą įstatymo dalį, kurioje sakoma, kad priesaiką sulaužęs asmuo negali kandidatuoti. Kas paneigs, jog tokiu atveju kai kurie tą priesaiką sulaužę asmenys eina ir bando registruotis pasikeitus aplinkybėms? Todėl aš turiu susilaikyti, nes iki galo neišsiaiškinau tų niuansų su teisininkais, kaip čia būtų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nuomonės skirtingos. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo ir Konstitucijos straipsniai neprieštarauja Konstitucijai?
Balsavo 91 Seimo narys: už – 57, prieš – 6, susilaikė 28. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta.
Kaip minėjau, taikoma ypatingos skubos tvarka. Taigi priėmimas. Yra vienas straipsnis ir ilga preambulė. Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš.
V. Aleknaitė-Abramikienė – prieš.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, šiandien dalyvavau trumpame, bet labai turiningame jo posėdyje ir suprantu, kad šis kreipimasis neturi teisinio pagrindo, nes Strasbūro teismo sprendimai nėra Europos Sąjungos teisės dalis, jie nėra tiesiogiai taikomi, kaip, tarkim, yra taikoma Lietuvos Respublikos sutartis su Europos Sąjunga. Kita vertus, mes kreiptumėmės į Konstitucinį Teismą tuo pačiu klausimu jau trečią kartą. Ne tik teisine, bet ir politine prasme atrodome keistai. Konstitucinis Teismas pasielgtų visai korektiškai, jeigu net nepriimtų šito mūsų paklausimo. Bet problema ta, kad čia kreipiasi ne Seimo narių grupė, mes ketiname kreiptis in conpore visas Seimas. Jeigu Konstitucinis Teismas nepriims šio mūsų kreipimosi, jis tiesiog parašys tam tikrą pažymį visam Seimui. Aš nemanau, kad tai pridės mums garbės ar autoriteto. Todėl aš tikrai negaliu balsuoti už.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes neturime kito kelio. Mes bandėme inicijuoti Konstitucijos pataisas, bet, deja, konservatoriai ir liberalai antro balsavimo metu vis dėlto priėmė sprendimą nekeisti Konstitucijos ir nepadaryti šių pataisų. Ponai konservatoriai ir ponia Aleknaitė-Abramikiene, pone Razma, kokiu keliu reikia eiti? Kur mes turime eiti ir kokiu keliu kreiptis? Be abejonės, mes turime vėl pereiti visas teismines instancijas, taip pat ir Konstitucinį Teismą, ir vėl kreiptis ne tik į Žmogaus Teisių Teismą, bet Venecijoje yra komisija, kuri stebi, kaip valstybės narės įgyvendina Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Tik tada mes galėsime kreiptis į Venecijoje esančią komisiją, kuri prižiūri, kaip mes įgyvendiname sprendimus. Kito kelio neturime. Politinį kelią bandėme, jo neįgyvendinome. Pritrūko politinės valios ir išminties. Be abejonės, konservatoriai išsigando stipraus kandidato į Prezidentus, nes bijojo, kad gali būti išrinktas, ir pamynė tautos valią. Kito kelio mes neturime. Todėl prašau balsuoti už ir pritarti kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Visai neseniai lankiausi S. Dali parodoje, ten nemažai kūrinių buvo siurrealistinio pobūdžio. Sėdžiu dabar Seimo salėje ir girdžiu štai tokį siurrealistinį vaizdelį. Kažkada girdėjome, kaip P. Gražulis frakcijos vardu prašė klausimo dėl Konstitucijos pataisų neįtraukti į darbotvarkę. Šiandien sako, kad liberalai ir konservatoriai buvo prieš. Iš kur, mielasis Petrai, žinai?
Šiandien kitas siurrealistinis vaizdelis – drabstydamasis seilėmis apkaltino raganavimu Konstitucinį Teismą, kuris yra tik dvasioms tinkamas institutas, o valstybės klausimams spręsti visiškai netinkamas institutas, ir po to piktai, trankydamas kumščiu reikalauja, kad Konstitucinis Teismas spręstų R. Pakso reabilitavimo klausimą. O jeigu Seimas nedrįs kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris, anot Petro, bendrauja su raganomis, tai tada Seimas būsiąs labai blogas. Nepyk, mielas Petrai, jeigu aš kažkada nuoširdžiai svarsčiau, gal sprendžiame tą klausimą, po tokių tavo siurrealistinių festivalių aš nematau prasmės bendrauti su tokiu dvasių guru kaip P. Gražulis. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau nesikarščiuodamas atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstituciniam Teismui suteikta teisė nustatinėti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Tačiau Konstituciniam Teismui nesuteikta teisė kurti naujų konstitucinių normų. Visi mes, ponai, puikiai žinome, kad Prezidentas R. Paksas buvo nubaustas pagal nesamą konstitucinę normą. Raskime Konstitucijoje bausmę politikui už priesaikos sulaužymą iki gyvos galvos. Jos nėra. Aš pasiremsiu analogija. Įsivaizduokite, kad svarstoma teisme baudžiamoji byla ir pagal tą nusikalstamą veiką gali būti kvalifikuota, sakykim, maksimali bausmė 15 metų. Įsivaizduokite, kad teismas pats išprotauja, kad šiuo atveju prasižengėliui gali būti skirta bausmė iki gyvos galvos. Kažkas panašaus nutiko su R. Paksu.
Ir dabar susiklostė tokia padėtis, kad po Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ketvirti metai nevykdomas teismo sprendimas. Todėl aš kviesčiau visus neatmesti šio projekto ir vis dėlto suteikti galimybę Konstituciniam Teismui, kurio sudėtis per šį laiką gerokai pasikeitė, ištaisyti savo ankstesnę klaidą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad mes tapome politinių lūzerių įkaitais. Svarstome tuos klausimus, kurie realiai yra reikšmingi tik vieno žmogaus rinkimų kampanijai ar būsimai rinkimų kampanijai. Jeigu toje frakcijoje ir partijoje yra problemų, jos primetamos visai Lietuvai. Šiandien Konstitucinis Teismas, kad ir kaip jį bedergtų, priėmė labai gerą sprendimą dėl sovietinių nusikaltimų prilyginimo genocidui. Aš manyčiau, kad jeigu jau dergiate Konstitucinį Teismą, vadinasi, kartu dergiate ir jo priimtus sprendimus. Todėl siūlyčiau vis dėlto sustoti šioje vietoje, nepriimti tokių sprendimų, kurie daro mus vieno žmogaus visiškai nepagrįstų ambicijų įkaitais. Balsuoju ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Už – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, bet mes iš tikrųjų kito teisinio kelio neturime, kol Konstitucinis Teismas egzistuoja ir jis nepanaikintas. Iš tikrųjų nežinau, kodėl Tėvynės sąjunga visur ir visada pasisakydama už Europos Sąjungos teisės viršenybę šiuo atveju nenori pasitikrinti, kaipgi tas Konstitucinis Teismas spręs šitą klausimą žinodamas, kokį sprendimą priėmė Strasbūre Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šiuo atveju aš supratau, kad konservatoriai, tiesiog elementariai visur traktuodami ir sakydami, kad Europos Sąjungos teisė yra viršesnė už Lietuvos teisę, šiuo atveju nenori šito dalyko pasitikrinti.
O kai dėl Konstitucinio Teismo apkaltinimo raganavimu, tai aš noriu pasakyti, kad P. Gražulio epitetas, kad Konstitucinis Teismas bendrauja su dvasiomis, yra palyginti labai švelnus, nes konservatoriai vėlgi pamiršta konservatoriaus M. Adomėno drąsą vadinant Konstitucinį Teismą chunta. Šiuo atveju, be abejonės, P. Gražulis pasielgė gerokai korektiškiau ir gerokai švelniau.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu partija Tvarka ir teisingumas su tokiu įkarščiu imtų kastuvą ir kastu griovį, tai jau būtų iškasusi Belomoro kanalą iki Strasbūro. Atrodo, kad nėra kito klausimo. Norėčiau šitiems karštiems vyrukams priminti, kad Strasbūro teismas pasisakė dėl R. Pakso kandidatavimo į Seimą. Dabar jie nori, kad jisai būtų Prezidentu, o aš prisimenu tą Prezidentą, lakstantį pas Džiugašvili, prisimenu borisovus, almaksus, armoniką tampančius patarėjus, prisimenu milijonus kainavusį Prezidentūros remontą su gipsinėmis kolonomis ir aš viso to nenoriu. Kadangi Strasbūro teismas šiuo klausimu tikrai niekaip manęs nesaisto, tai aš visiškai logiškai ir visiškai sąžiningai nenoriu tokio Prezidento ir net nesiruošiu jam suteikti tokios teisės.
PIRMININKĖ. P. Gylys – už. (Balsai salėje)
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mūsų elitas labai mėgsta pabrėžti, kad mes esame teisinė valstybė, demokratinė valstybė, kad pas mus veikia teisės viršenybės principas. Mes turime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kurio nevykdome ketverius metus. Klausimas: ar mes po to galime save Europoje vadinti teisine valstybe, jeigu nevykdome tokio teismo sprendimo?
Aš manau, kad tai nėra R. Pakso problema, tai yra mūsų valstybės giluminė problema, tai yra problema dėl teisingumo. Šiuo atveju manau, kad yra labai ryškių teisės politizavimo elementų. Matyti tam tikra technika – neleisti balotiruotis kai kuriems politikams. Aš neplėtosiu šitos temos, bet R. Paksas galėtų dalyvauti. Pavyzdžiui, K. Masiulis nebalsuotų, bet mes žinotume galutinai, kokį šalies rinkėjų palaikymą turi R. Paksas. Dabar mes šitą teisę iš suvereno – tautos atėmėme. Vien dėl to mes turėtume palaikyti šitą prašymą Konstituciniam Teismui, kuris, manau, suras jėgų ir išminties priimti teisingą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pasisakė 4 – už, 4 – prieš. Dabar balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas Nr. XIIP-1574, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 58, prieš – 8, susilaikė 29. Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos kai kuriems straipsniams ir Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, teisinės valstybės principui“ priimtas. (Gongas)
Repliką po balsavimo – gerbiamasis J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Aš nekalbėčiau, tačiau man užkliuvo gerbiamojo pono, profesoriau K. Masiulio pasakymas. Kai taip bandoma ginti demokratiškumo išraišką bei savo teisės išreiškimą ir pasakoma, kad aš nenoriu balsuoti ir kiti irgi neturi turėti teisės pareikšti savo nuomonę, manau, tai neteisinga. Ypač gerbiamajam Kęstučiui, manau, tai gėdinga. Kiekvienas pilietis turi turėti teisę pareikšti savo noriu ar nenoriu, o jūs pagal savo norą bandote izoliuoti kitus ir atimti teisę pareikšti savo nuomonę. Tai yra neteisinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – K. Masiulis. Trumpai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, nors gėdino, nė kiek nesusigėdau. Aš manau, kad iš piliečių negalima atimti jokių teisių ir jokia teisė neatimama, bet piliečius reikia apsaugoti nuo sukčių. Iš R. Pakso tokia teisė buvo atimta Konstitucinio Teismo. Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas pasakė: jam reikėtų iš dalies tą baudą sušvelninti vienoje dalyje – dėl dalyvavimo rinkimuose į Seimą, ne daugiau. Tai kodėl mes turime elgtis daugiau, neįsivaizduoju.
16.03 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 41, 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112, 121, 122, 123 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1545 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dirbame toliau. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 41, 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 112, 121, 122, 123 straipsniais įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną aplinkos apsaugos viceministrą A. Petkų.
A. PETKUS. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Laba diena, Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 41, 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 112, 121, 122, 123 straipsniais įstatymą. Įstatymo tikslas yra mažinti pakuočių patekimo į sąvartynus skaičių, tokiu būdu švarinti aplinką ir kuo daugiau antrinių žaliavų panaudoti produktų gamybai.
Siūlomi pakeitimai: įvesti užstatą už stiklines, plastikines ir metalines vienkartines pakuotes; įpareigoti gamintojus, importuotojus atskirai ženklinti užstato sistemos pakuotę, sumokėti administratoriui mokestį už išleidžiamą rinkliavų pakuotę… nustatyto dydžio mokestį; priimti pakuotę didesnėse kaip 200 m2 ploto parduotuvėse, o kaimo teritorijose – visose parduotuvėse; sudaryti galimybę vartotojams patogiai sugrąžinti sumokėtą užstatą.
Vyriausybė siūlo šitą įstatymą priimti skubos tvarka. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori klausti labai daug Seimo narių. Pirmasis klausia R. Šimašius. Nėra. Tada P. Saudargas. Pauliau Saudargai, jūs klausiate ar ne?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Klausiu.
PIRMININKĖ. Malonu.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Klausimas labai paprastas. Suprantama, kad norai yra geri. Daugelio šalių praktika dėl depozito sistemos yra pasiteisinusi. Noras labiau rūšiuoti atliekas, matyt, bus atspindėtas, kai mes įgyvendinsime šį projektą, bet klausimas yra dėl kainos, kainos gyventojui, kainos vartotojui. Ar nesumokėsime mes dvigubai, o gal net ir trigubai, nes depozitą už pakuotę susimokės importuotojai, gamintojai? Bet klausimas, ar gyventojai visą ją atiduos atgal, o sumokėta jau bus, ko gero, už visą, kuri Lietuvoje yra arba pagaminama, arba importuojama?
Antras dalykas, ar nepakils komunalinių atliekų tvarkymo kaina iš tos visos dabartinės sistemos pašalinus visą depozitinę pakuotę – plastikinę ir skardinę, plius stiklinę? Tai tokie du klausimai, susiję su kaina, kuri užgrius ant tų pačių gyventojų, kurių labui mes viską darome.
A. PETKUS. Dėkoju už klausimą. Aš nuo antros dalies pradėsiu atsakinėti. Ir šiandien kiekvienas vartotojas, pirkdamas prekę, sumoka už pakuotės sutvarkymą, visos pakuotės sutvarkymą. Taigi kaina vartotojui, kaip atliekų turėtojui, neturėtų keistis. Įsigaliojus šitam įstatymui, dalis pakuočių nueitų į depozito sistemą, ir ji būtų apmokestinta depozitu. Ar vartotojas nesumokės dvigubai, tai priklausys nuo kiekvieno vartotojo asmeniškai. Jeigu vartotojas visą savo nupirktą pakuotę, už kurią sumokės depozitą, sugrąžins atgal, susigrąžins visus savo pinigus; jeigu jis apsispręs tos pakuotės negrąžinti, išmesti ją į komunalinį srautą, kas yra blogiausia, tada susimokės kaip už komunalinių atliekų tvarkymą; jeigu išmes į pirminio rūšiavimo konteinerius, tai jisai, kaip vartotojas, už tai jau bus susimokėjęs. Labai teisingai pažymėjote, kad tas įstatymas padės motyvuotai rūšiuoti ir daug didesnes užduotis galėsime įgyvendinti tvarkydami pakuočių atliekas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar ne per trumpas laikas, nes mes vis tiek dar užtruksime tokį nestandartinį projektą svarstydami Seime, iki lapkričio 1 d., kad pasiruoštume tokios naujos sistemos įgyvendinimui?
Ir antra dalis klausimo būtų, ar nenuogąstaujate, kad štai išgirdę, kad mes tą naują sistemą ruošiamės įdiegti, jau dabar apsukrūs lietuviai pradės kaupti tuos plastikinius butelius, prikaups gražius kiekius ir pirmąją dieną, kai tik prasidės apmokamas priėmimas, užvers dideliais kiekiais, nors pinigai nebus paimti už tuos butelius kaip už depozitą?
A. PETKUS. Vėlgi, jums leidus, pabandysiu atsakyti nuo antros dalies. Vienkartinio depozito pakuotės bus atskirai žymimos. Dabar esančios rinkoje neturi tokio žymėjimo. Vadinasi, prieš pradedant veikti depozito sistemai, prieš kelis mėnesius gamintojai, importuotojai pradės žymėti, suprasdami, kad už šitą pakuotę jiems reikės sugrąžinti tą sumokėtą mokestį. Tas žymėjimas prasidės tik prieš pat įsigaliojant įstatymui.
Dėl to, ar užteks laiko, aišku, diskusija buvo ir iki pateikiant įstatymą. Tikimės, kad turi užtekti, nes 2015 m. lapkričio 1 d. įsigalioja, reikia pradėti vykdyti tą veiklą. Tai turime daugiau negu metus. Vyriausybė, suprasdama, kad reikia kuo daugiau laiko tam pasiruošti, kreipėsi į Seimą prašydama, kad būtų skubos tvarka priimamas šis įstatymas.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, įvedus šią naują sistemą, tos konteinerinės sistemos, kurios dabar veikia, gaus mažiau pajamų, jeigu taip galima pasakyti. Dabar, man atrodo, jau jos jaučia šitą dalyką, nes kai kur tie konteineriai yra pašalinami, išimami iš apyvartos paprasčiausiai. Prašom pasakyti, kaip čia dabar vieną sistemą kuriame, o kitą silpniname? Ar taip yra?
A. PETKUS. Pašalinami iš sistemos tikrai negali būti pirminio rūšiavimo konteineriai. Jeigu kas nors bando daryti, tai būtų labai puiku gauti informaciją. Į depozito sistemą nueina tik iki 15 % visos pakuotės. Tai reiškia – tik gėrimų pakuotė. Visa kita pakuotė: maisto pakuotė, kosmetikos pakuotė, nepavojingos buitinės chemijos pakuotė ir visa, kokia tik gali būti, lieka pirminio rūšiavimo sistemoje, vadinamojoje konteinerinėje, ir ji lieka finansuojama gamintojų importuotojų, kurie į rinką išleidžia ne gėrimus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sakykite, dabar, rodos, Estijoje ar Latvijoje ši sistema yra įvesta. Ar neteko domėtis, kiek tai turėjo įtakos kainos pasikeitimui? Ir antras trumpas klausimas, kaip, sakykime, su ta pakuote bus mažose kaimo parduotuvėse?
A. PETKUS. Mažosios kaimo parduotuvės yra įpareigotos priimti užstatinę pakuotę, kad būtų gyventojams ir vartotojams patogiau. Nereikia įsivaizduoti, kad kiekvienoje mažoje kaimo parduotuvėje turi atsirasti brangiai kainuojantis automatas. Mažus kiekius galima rankomis aptarnauti ir panašiai. O Estija turi įsivedusi užstatinės pakuotės mokestį jau nuo 2005 m. Mes nagrinėjome ir kitų valstybių patirtį. Iš tikrųjų produktų kaina neauga, tik ta suma, kiek yra depozitas. Depozitas šiandien Lietuvoje yra 25 ct už pakuotės vienetą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis. Nematau. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, analogiška mano pataisa buvo įregistruota turbūt prieš ketverius penkerius metus, ir aš buvau kaltinama, kad stumiu kažkokius surinkimo aparatus. Ar jūs šito nebijote? Aišku, dabar gal visuomenės nuomonė pasikeitė. Bet ir dėl kainos norėčiau paklausti. Jeigu jūs sakote, kad į produkto kainą kartu su pakuote yra įskaičiuota ir atliekų tvarkymo kaina, tai ar čia nebus dvigubas apmokestinimas?
A. PETKUS. Į tos pakuotės, kuri apmokestinama depozitu, kainą nebebus įskaičiuojamas sutvarkymas. Ji bus tik vieną kartą apmokestinta depozito suma. O dėl baimių, tai pagrindinis tikslas yra sutvarkyti kuo daugiau pakuočių ir panaudoti antrinių žaliavų antrą kartą gamyboje, tai šiuo atveju nėra ko bijoti. O įvairiausių kaltinimų gali įvykti bet kada, bet kokius įstatymus siūlant. Čia nuo to mes nė vienas nesame apsaugoti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau pratęsti savo kolegos E. Jonylos klausimą dėl kaimo parduotuvių. (Aš čia, centre, kolega.) Kaime yra nebe tokių mažų parduotuvėlių, kur 50 kv. ir 100 kv. užima. Kaip galvojama, kas surinks tą stiklainius ir kitą tarą?
A. PETKUS. Stiklainiai nuo maisto nepateks į depozitą, pateks dažniausiai buteliai nuo gėrimų, nes gėrimai yra į butelius pakuojami ar fasuojami, kaip pavadinsime. O kaimo parduotuvėse, kaip minėjau, visose kaimo parduotuvėse turi būti užtikrinamas depozito sugrąžinimas, ir yra įpareigoti gamintojai importuotojai padengti prekybininkams tuos susidarančius nuostolius. Už kiekvieną priimtą taros vienetą turi būti padengiama išlaidų suma, kiek reikia tai kaimo parduotuvei. Taip yra sudėliota įstatyme.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjas atsakė į mano klausimą. Jau tą seniai reikėjo padaryti. Klausimas aktualus ir visi rinkėjai kelia šitą klausimą, kada mes padarysime. Ačiū Dievui, kad jau.
A. PETKUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, labai gera idėja, atspindinti žaliąjį principą, kad teršėjas moka ir kad su atliekomis reikia kovoti jų susidarymo vietoje per pirminį rūšiavimą, tas tikrai gerai. Tikiuosi, miškai ištuštės nuo tuščių bambalių savaime. Bet mano klausimas būtų, kiek, jūsų manymu, sumažėtų įvedus tą sistemą bendras komunalinių atliekų kiekis, kuris dabar lieka skirtas į sąvartyną ar galimai deginti, ar kokiems kitiems tikslams, ir kaip tai atsilieps MBA, mechaninio biologinio apdorojimo, įrenginių darbui ir jų apkrovimui?
A. PETKUS. Šiandien labai tiksliai atsakyti negalėčiau į šitą klausimą. Esame atlikę tyrimus viename regione, tai yra Alytaus regionas, kuris turi galimybę rūšiuoti atliekas pirminio rūšiavimo būdu visuose individualiuose namų ūkiuose, ir ten pirminio rūšiavimo konteinerių 40 % sudėtis yra būtent dabar numatomų depozitinių pakuočių. Tai reiškia, kad beveik per pusę galėtų suretėti pirminio rūšiavimo aptarnavimas. Pagal tūrį tai būtų beveik pusė atliekų. O MBA įrenginiai yra skirti komunalinių atliekų srautui ir yra paskaičiuoti tūkstančiais, tonomis, tai milijonui 300 tūkst. visoje Lietuvoje. Tos pakuotės, jeigu skaičiuotume svorį, kurios patenka į depozitą, sudaro tik apie 7 % atliekų. Tai būtų labai mažas indėlis ar mažas poveikis šių įrenginių veiklos.
PIRMININKĖ. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Truputį pailsėkite. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime bendru sutarimu. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektui. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Tada balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 2, susilaikė 25. Taigi Vyriausybės siūlymui skubos tvarka svarstyti pritarta. Numatomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūlomas svarstymas balandžio 10 d. Ar pritariate? B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi klausimų kyla daug ir atsiranda kaip ir dvigubas vartotojo apmokestinimas, tai Ekonomikos komitetas irgi norėtų pasvarstyti, ar tai nebus dvigubas smūgis vartotojams. Juo labiau kad mes iš vieno verslo dabar atimame ir atiduodame kitam.
PIRMININKĖ. Kolege, trumpinkite. Jūs siūlote papildomą Ekonomikos komitetą? Tai taip ir sakykite. (Balsai salėje)
Gerai. Dar kartą kartoju. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 10 d. Dėkui.
16.20 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1424, Žemės mokesčio įstatymo 2, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1425 (pateikimas)
Toliau vėl kviečiu aplinkos apsaugos viceministrą A. Petkų pristatyti Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo 2, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Prašom, viceministre.
A. PETKUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Du įstatymų projektai, tęsiantys teritorijų planavimo supaprastinimo įgyvendinimą.
Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo tikslas ir uždaviniai yra nustatyti, kad mėgėjų sodų teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus atitinkamai Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Siūloma pakeisti sodininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas išbraukiant žodį „pobūdis“ atitinkamu linksniu ir įtvirtinant, kad mėgėjų sodų teritorijos žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi tik pagal žemės naudojimo būdą, t. y. į mėgėjų sodų žemės sklypus arba sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus. Atitinkamai ir Žemės mokesčio įstatymo 2, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatoma išbraukti žodį „pobūdis“. Kviečiu visus pritarti pateiktiems įstatymams.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar šito įstatymo keli pakeitimai, susiję su žeme, buvo derinti su sodų bendrijų atstovais, pirmininkais, ar buvo kalbama?
A. PETKUS. Be abejo, tai palengvina sodų bendrijų teritorijų planavimą ir visada tokiais atvejais yra derinama. Sodų bendrijų visuomeniniai judėjimai, susivienijimai tam pritaria ir netgi ragina mus, kad kuo greičiau, šio pavasario sesijoje, būtų pateikti šie įstatymai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, galbūt mano klausimas būtų kitoks. Sodų bendrijų pirmininkai priėmimų metu kreipiasi dėl to, kad soduose yra daug apleistos žemės, kur sodai buvo paskirti gyventojams, šiandien jie jų neprižiūri, nežinia, kur jie dingę, ir nėra kaip spręsti tų teritorijų tvarkymo. Kaip jūs manote, kaip galima sutvarkyti šį klausimą?
A. PETKUS. Kol žemės sklypas turi savo savininką, tol tas savininkas yra atsakingas už to sklypo priežiūrą. Visais kitais atvejais, jeigu tai yra apleista, nenaudojama bendrojo naudojimo arba valstybinė žemė, iš jos galima formuoti atskirus sklypus. Bet jeigu Registrų centre yra įregistruota nuosavybė, tai Lietuvoje nuosavybė yra neliečiama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti Sodininkų bendrijų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Žemės mokesčio įstatymo projektui? Vyriausybė irgi siūlo abu projektus svarstyti skubos tvarka. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Pritarta.
Taigi pirmuoju atveju dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymo pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Svarstymo data – balandžio 10 d. Pritariate? Pritarta.
Ir Žemės mokesčio įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatomas svarstymas balandžio 10 d.
16.25 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2, 7, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1438, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1439 (pateikimas)
Ačiū. Vėl kviečiu gerbiamąjį viceministrą A. Petkų pateikti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus. Prašom.
A. PETKUS. Leiskite pateikti dviejų įstatymų paketą, kuris skirtas patikslinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, atsižvelgiant į praktiškai pastebėtus šio įstatymo taikymo netikslumus. Šiais projektais siūloma patikslinti bendrųjų pastatų konstrukcijų sąvoką siekiant užtikrinti namo konstruktyvų vientisumą, tinkamą priežiūrą ir naudojimo saugumą nustatant, kad balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos ir jų atitvarų išoriniai elementai yra laikomi bendrosiomis pastato konstrukcijomis; patikslinti pastato bendrojo naudojimo patalpų sąvoką papildant šią sąvoką žodžiais „ir kitos pastato dalys“; nustatyti, kad įsteigus daugiabučių namų savininkų bendriją ir įregistravus ją juridinių asmenų registre, šis faktas automatiškai įregistruojamas ir nekilnojamojo turto registre. Siūloma papildyti įstatyme apibrėžtas bendrijų pirmininkų funkcijas nustatant jų pareigą teikti dokumentus, duomenis ir informaciją savivaldybių institucijoms, kurioms pavesta vykdyti bendrojo naudojimo objektų valdytojų, taip pat ir bendrijų pirmininkų veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Savivaldos įstatymo 6 straipsniu siūloma suderinti Vietos savivaldos (…) straipsnio 1 dalies 42 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai reikštų pakeisti šio įstatymo 6 straipsnį ir patikslinti savivaldybei priskirtą savarankišką funkciją – vykdyti bendrijų valdomų organų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų priežiūrą ir kontrolę. Siūlau šiems įstatymams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – R. Šimašius. Nematau. Klausia K. Kuzminskas. Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, man iš tikrųjų šių įstatymų projektų pataisos tinka, tačiau kai kur yra neaiškumų. Dėl 4 straipsnio, arba pagrindinio įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punkto pakeitimo, kuris reglamentuoja bendrijos dokumentų, dokumentų ir informacijos pateikimą juridinių asmenų tvarkytojui ir jūs pridedate – savivaldybės vykdomajai institucijai. Ar nereikia, kad būtų tikslingiau – savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotai vykdomajai institucijai? Ačiū.
A. PETKUS. Dėkoju už klausimą. Teisiškai tai yra lygiai tas pats. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Savivaldybės vykdančioji institucija yra šiek tiek bendresnis pavadinimas, leidžiantis savivaldybėms plačiau paskirti tas vykdančiąsias institucijas. Na, kam atskirai išskirti administracijos direktorių, jeigu jis ir taip yra suprantamas kaip savivaldos vykdančioji institucija?
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar klausia S. Jovaiša. Atsiprašau, M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, truputį nesupratau, gal galėtumėte paaiškinti. Nekilnojamojo turto registre registruojami tik butai daugiabučiuose namuose, o teisės į bendrą daugiabučio namo nuosavybę, įskaitant žemę po daugiabučiu, neregistruojamos. Ar tikrai taip? Juk žemė taip pat yra registruojama Nekilnojamojo turto registre ir bendro naudojimo objektai taip pat yra registruojami. Kokią jūs čia turite mintį?
A. PETKUS. Mintis yra tokia, kad šiuo metu, kai yra įsteigtos bendrijos ne vieno daugiabučio namo, tai Nekilnojamojo turto registre to nesimato ir kai kurių namų butų savininkai dėl kokių nors priežasčių to net nežino ir sugeba pasirašyti jungtinės veiklos sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis, nors jie yra kaip ir bendrijų nariai. Siekiant išvengti to dvigubo valdymo ar dvigubo administravimo yra siūloma, kad ta nuostata automatiškai būtų įrašoma ir turto registre.
PIRMININKĖ. Dabar klausia S. Jovaiša. Ruošiasi Donatas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, aš ką tik gavau atsakymą, daugiau neklausiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas labai trumpas. Ar jūsų siūlymai buvo aptarti su Savivaldybių asociacija arba bendrijų asocijuotomis struktūromis? Jeigu taip, tai kaip jie vertina šituos siūlymus?
A. PETKUS. Visada, teikiant įstatymus Vyriausybei svarstyti, jie yra pateikiami, laukiama pasiūlymų iš visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų pusių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti dviem įstatymų projektams – dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo kai kurių pakeistų straipsnių ir dėl Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto? Ar pritariate? Pritariame bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas dėl pirmojo klausimo – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatyta svarstyti balandžio 22 d. Dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto svarstymo: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatyta svarstymo data – balandžio 22 d.
16.31 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1213 (pateikimas)
Dabar tokiu pat pavadinimu – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimas. Teikia E. Žakaris, E. Šablinskas, V. Simulikas. Kuris? Atsiprašau, jau yra E. Žakaris. Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūloma Seimui nagrinėti galimybę iš dalies pakeisti ir papildyti dvi šio įstatymo teisinio reguliavimo normas.
Pirmoji, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą pagrindinio pastato konstrukcijai yra priskiriami balkonai ir lodžijos. Tačiau yra nemaža daugiabučių namų, kurių dalis gyventojų neturi jokio priėjimo nei prie balkono, nei prie lodžijų. Žmonės kelia klausimą, kodėl remontuojant balkonus ar lodžijas jie turi už juos mokėti. Todėl mes siūlome nagrinėti galimybę, kad daugiabučių namų balkonai ir lodžijos pagrindinėms pastato konstrukcijoms būtų priskiriami tik tiems gyventojams, kurie turi priėjimą prie šitų balkonų ir lodžijų.
Antroji teisinio reguliavimo norma, kurią siūlome keisti, kad už bendrojo naudojimo elektrą, už liftus ir už bendrųjų patalpų valymą, teritorijų valymą ir šiukšlių išvežimą būtų mokama ne taip, kaip dabar yra pagal kvadratūrą, o pagal butų gyventojų skaičių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai pritariu ir tai nuostatai, ypač dėl 4 straipsnio, kur kalbama apie daugiabučių namų išlaidų ir mokesčių paskirstymą. Visoje Lietuvoje pas mus, Seimo narius, eidavo gyventojai ir reikšdavo priekaištus, kodėl turi mokėti pagal gyvenamąjį plotą mokesčius, o ne pagal gyventojų skaičių, ypač už liftą ir visa kita. Gyventojai naudojasi… Todėl aš noriu jūsų paklausti. Kai mes priimsime šį įstatymą, kuris reglamentuos, kad mokesčiai būtų mokami pagal buto gyventojų skaičių, ar nebus reikalavimo grąžinti tuos mokesčius, kurie buvo sumokėti? Ar nepradės žmonės bylinėtis per teismus? Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Paprastai galioja tokios normos, kad įstatymas atgaline data negalioja. Manau, kad tokios problemos neturėtų būti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, vadinasi, savivaldybės turės keisti savo priimtus nutarimus, taip?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kai kurios taip, juo labiau yra dalis savivaldybių, kur už šiukšles, kaip Šiaulių mieste, yra mokama pagal gyventojų skaičių, ir jokių problemų savivaldybė nemato.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis kolega, prašau pasakyti, man atrodo, vis tiek, jeigu vyksta namo renovacija, tai tos lodžijos arba balkonai priklauso visiems gyventojams, nors dalis ir nesinaudoja? Na, tokia jau lemtis, kad jis tą butą gavo be balkono. Bet jeigu ant jo galvos užkris konstrukcijos, tai kas tada atsakys? Man atrodo, turime visi prisidėti prie to. Kaip jums atrodo?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, profesore, už klausimą. Šitas projektas yra pateiktas prašymu žmonių, kurie kelia klausimą, ir labai sudėtinga atsakyti jiems, kodėl jie turi mokėti už tai, ko neturi. Kaip minėjau, prašome po pateikimo pritarti, tada, manau, ir pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, ko gero, ir Savivaldybių asociacija, ir visi Seimo nariai galės pateikti siūlymus ir savo nuomonę. Manau, bus priimtas pats geriausias sprendimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Edvardai, už pateikimą. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Dėkoju.
Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatyta svarstyti balandžio 22 d.
16.36 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1455 (pateikimas)
Dabar vėl kviečiu viceministrą A. Petkų pristatyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
A. PETKUS. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Projektas parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2010 m. lapkričio 24 d. patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos, integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatus, dėl ko atsiranda ekologinio įvykio sąvoka, numatomi patikrinimų atlikimai prieš išduodant TIPK taršos leidimus, nustatomi griežtesni privalomųjų nurodymų terminai. Atsižvelgiant į Ūkio ministerijos parengtą ūkio subjektų veiklos priežiūros atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planą, įstatymo projekte atsisakoma konkrečių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančių įstaigų pavadinimų, numatant, kad tai atliks Aplinkos ministerijos įgaliotos įstaigos.
Įstatymo projekte praplečiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos – įstatymu nustatytais atvejais pristatytų aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų ne tik į policijos, bet ir į muitinės, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti, pateikus teismo nutartį, įeiti į tikrinamų fizinių asmens gyvenamąsias patalpas.
Įstatymo projektu siekiama pagerinti privalomųjų nurodymų davimo tvarką. Privalomuosius nurodymus dabar galima išduoti tik išaiškinus ir nubaudus kaltus asmenis už Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus. Jeigu nutarimas yra apskundžiamas, asmenys laikomi nebausti, todėl pažeidimas nesustabdomas. Todėl žala aplinkai daroma toliau.
Įstatymo projektu siekiama pagerinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialines garantijas, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnyje siūlome vienkartinės pašalpos dydį padidinti iki penkių kartų. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dirba be darbo sutarčių visuomeniniais pagrindais, todėl vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nedrausti jokiomis socialinėmis garantijomis.
Siūlau po pateikimo įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš tik viena noriu pasitikslinti. Vadinasi, būstas yra neliečiamas pagal Konstituciją. Aš taip suprantu (ar taip suprantu?), kad jūs siūlote išplėsti skaičių pareigūnų, kurie turi teisę patekti į fizinio asmens būstą?
A. PETKUS. Taip, būtent tą ir siūlome.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kokiu atveju?
A. PETKUS. Kai vykdoma aplinkos tarša, visuomenei pavojinga tarša, tokiu atveju gavus teismo nutartį.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar aplinkai žala padidės, ar sumažės, jeigu pareigūnų padaugės? Kaip čia bus iš tikrųjų? Praktiškai jūs man pasakykite.
A. PETKUS. Visų pirma bendras pareigūnų skaičius nėra didinamas. Yra didinamos tik socialinės garantijos visuomeniniais pagrindais dirbantiems pareigūnams. Nelaimės atveju, jų sužalojimo atveju bus išmokamos didesnės išmokos, o žalos darymas sumažės dėl kitų pasiūlymų, aplinkos tarša sumažės dėl kitų pasiūlymų, nes atsiras didesnės, platesnės galimybės dabar jau dirbantiems inspektoriams vykdyti kontrolę.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 22 d.
Dabar yra visas blokas įstatymų projektų nuo 2-8a iki 2-8r. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi ten yra du straipsniai dėl socialinių garantijų, papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo, ten yra du straipsniai.
PIRMININKĖ. Jūs dėl projekto Nr. XIIP-1455?
A. SYSAS (LSDPF). Tas, kurį mes svarstėme, taip.
PIRMININKĖ. Gerai.
A. SYSAS (LSDPF). Kad atitiktų vienodas sąlygas.
PIRMININKĖ. Ar pritariame, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Pritariame. Vadinasi, be Valstybės valdymo ir savivaldybių, bus dar Socialinių reikalų ir darbo.
16.41 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 42, 43, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-827, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-828, Bausmių vykdymo kodekso 43, 52, 55, 70, 121, 122, 123, 124, 125, 128, 130, 131, 133, 147, 148, 178 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-829, Civilinio kodekso 3.72, 3.194, 5.28, 6.621 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-830, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-831, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 16, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-832, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-833, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38, 45, 70, 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-834, Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-835, Miškų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-836, Muitinės įstatymo 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-837, Policijos veiklos įstatymo 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-838, Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-839, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-840, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11, 12, 27, 28, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-841, Sveikatos draudimo įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-842, Vadovybės apsaugos įstatymo 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-843 (pateikimas)
O dabar E. Žakaris pateiks, dėmesio, projektus Nr. XIIP-827, Nr. XIIP-828, Nr. XIIP-829, Nr. XIIP-830, Nr. XIIP-831, Nr. XIIP-832, Nr. XIIP-833, Nr. XIIP-834, Nr. XIIP-835, Nr. XIIP-836, Nr. XIIP-837, Nr. XIIP-838, Nr. XIIP-839, Nr. XIIP-840, Nr. XIIP-841, Nr. XIIP-842 ir Nr. XIIP-843. Taigi, gerbiamasis Edvardai, prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymų lyg ir daug, bet mintis yra viena, t. y. pakeisti jau devynerius metus nebegaliojančią teisinę normą, t. y. pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nuo 2005 m. liepos 1 d. neliko tokių terminų kaip invalidas, I grupė, II grupė, III grupė. Buvo pereinamasis laikotarpis dvejų metų ir buvo keičiami pažymėjimai, visi dokumentai, perskaičiuojama iš naujo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nebeliko jau ir pereinamųjų laikotarpių. O daugelyje įstatymų liko senosios normos, ir žmonės kartais susiduria tikrai su keistoka situacija. Kreipiasi žmogus, kuris pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, na, turėjo galimybę į lengvatą, bet paprašius pateikti pažymėjimą, jis pateikė, kad turi neįgaliojo pažymėjimą, kuriame įrašytas darbingumo lygis 40 %, o pagal įstatymą negali būti taikomos tokios lengvatos, todėl reikėjo net iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatyti pažymą, nes kiekvienas pareigūnas Lietuvoje tikrai tų dalykų nežino, kaip čia pakeista, kaip perskaičiuota, ir kituose įstatymuose yra tų dalykų. Na ir manau, kad vis dėlto po devynerių metų, kadangi prieš devynerius metus prasidėjo pakeitimai, reikia sureguliuoti taip, kad nekiltų žmonėms problemų ir būtų visiems aišku. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs pateikėte visą aibę įstatymų. Klausti niekas nenori. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktiems įstatymų projektams? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim. (Balsai salėje) Galim. Dėkui.
Tada iš eilės. Projektas Nr. XIIP-827. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Priminsiu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Papildomo nėra jokio komiteto. Pritariame tam? Taip. Numatomas svarstymas gegužės 6 d.
Toliau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. Numatomas svarstymas irgi gegužės 6 d. Pritariame? Dėkui.
Bausmių vykdymo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-829. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. Numatomas svarstymas gegužės 6 d. Pritariame? Dėkui.
Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-830. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. Numatomas svarstymas gegužės 6 d.
Projektas Nr. XIIP-831. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo. Papildomo nėra. Numatomas svarstymas gegužės 6 d.
Nr. XIIP-832. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomo nėra. Numatomas svarstymas gegužės 6 d.
Toliau projektai Nr. XIIP-833, Nr. XIIP-834, Nr. XIIP-835, Nr. XIIP-836 ir Nr. XIIP-837. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo. Papildomo nėra. Svarstymas numatomas gegužės 6 d.
Projektas Nr. XIIP-838. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. Numatomas svarstymas gegužės 6 d.
Toliau projektai Nr. XIIP-839, Nr. XIIP-840, Nr. XIIP-841, Nr. XIIP-842. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo. Papildomo nėra. Numatomas svarstymas gegužės 6 d.
Ir projektas Nr. XIIP-843. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. Numatomas svarstymas gegužės 6 d.
Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimų nematau. (Balsai salėje) Kas toks? (Balsai salėje) Tai palaukite, aš dar nepasakiau, registruositės, pabaigsime. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi turime pabaigti ramiai, kad būtų ramus vakaras, siūlau registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Taigi 2014 m. kovo 18 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.