AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533  3, 35, 36, 39, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 3, 35, 36, 39, 41 straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatinusios priežastys:

2022 metų lapkričio 14 d. Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės inicijuotos ir organizuotos konferencijos, kurioje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, minėtos Seimo laikinosios grupės nariai, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai, metu buvo aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai, tiek laikotarpiu iki, tiek ir laikotarpiu po 2023 metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru (savivaldybės vykdomąja institucija). Konferencijos metu buvo pripažinta, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje dar egzistuoja nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti ir galimybėms realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms – socialinės-kultūrinės, ketvirtoms - ekonominės, finansinės priemonės. Konferencijos metu visuotinai sutarta, kad šioje srityje būtina racionaliai, neskubant, gerai apgalvojus ir apsvarsčius, tačiau visgi nuosekliai ir sistemiškai vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų stiprinami mažosios vietos savivaldos subjektai, sudaromos sąlygos jiems realizuoti savo paskirtį ir įgaliojimus.

Siekiant pradėti realizuoti aukščiau minėtas nuostatas ir labiau motyvuoti mažosios vietos savivaldos subjektus (seniūnijas, seniūnaičius, bendruomenines organizacijas) įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą, tikslinga didinti išplėstinių seniūnaičių sueigų vaidmenį atstovaujant gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesus, aiškiau apibrėžti jų sudarymo tvarką ir įgaliojimus (funkcijas) ir toliau taikyti būdus, didinančius seniūnijų finansinį savarankiškumą.

Įstatymo projekto tikslas – tobulinti santykių, įgyvendinant savivaldybėms (savivaldybių bendruomenėms) Konstitucijoje laiduotą savivaldos teisę, teisinį reglamentavimą siekiant, kad mažosios vietos savivaldos subjektai (seniūnijos, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos) labiau įsitrauktų į vietos reikalų tvarkymą, jų veikla būtų efektyvesnė ir skaidresnė.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

 Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (toliau – Įstatymas) 40 straipsnis nustato seniūnaičių sueigos, o to pačio įstatymo 41 straipsnis – išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką. Kaip rodo praktika, šie gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams atstovaujantys delegavimo būdu sudaromi dariniai neretai vienas kitą dubliuoja.

Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta tik, kad seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Kaip rodo praktika, seniūnijų funkcijoms reikalingi asignavimai iš savivaldybės biudžeto paprastai yra planuojami neatsižvelgiant į seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius objektyvius veiksnius.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymo projektu siūloma:

1) pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir šia įstatymo straipsnio dalimi apibrėžiamos sąvokos vardą (pavadinimą) (t. y. nustatyti tokį sąvokos vardą (pavadinimą) – „išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba)“. Pagrindas keisti šios sąvokos vardą (pavadinimą) yra seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų interesus atstovaujančios institucijos siūlomo nustatyti kompetencijos turinio kaita;

2) pripažinti netekusiomis galios Įstatymo 3 straipsnio 20 dalį (t. y. atsisakyti sąvokos „seniūnaičių sueiga“);

3) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;

4) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 3 punktą ir nustatyti, kad seniūnas rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos tarybai);

5) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 4 punktą ir nustatyti, kad seniūnas šaukia ne seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigas (seniūnijos tarybos posėdžius);

6) pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad a) seniūnaitis dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jį deleguoja seniūnijos išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba); b) seniūnaitis dalyvauja išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos taryboje); c seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;

6) Įstatymo 40 straipsnį, nustatantį seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sudarymo ir veiklos tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti: a) siūloma nustatyti, kad išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) yra formuojama iš tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma aiškiau ir nuosekliau apibrėžti išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima); c) siūloma aiškiau nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybos posėdį), pirmininkavimo sueigoje (posėdyje), kitų asmenų dalyvavimo sueigoje (posėdyje), sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.

Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus įstatymą savivaldybių tarybos turės pakeisti sprendimus dėl seniūnaičių sueigų nuostatų pripažinimo netekusiais galios ir pakeisti sprendimus dėl seniūnijų išplėstinių seniūnaičių sueigų nuostatų, taip pat nustatyti kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), į kuriuos atsižvelgiant nuo 2025 metų tarp seniūnijų bus paskirstomi seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos).

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.

Savivaldybių tarybos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti ir priimti iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Nėra.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia:

Seimo narys                                                                                        Kęstutis Vilkauskas