AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2368 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2368 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad 2023 m. gruodžio 12 d. buvo registruotas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10(1), 60, 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3400 (toliau – Projektas Nr. XIP-3400), kuriuo, be kita ko, siūloma keisti įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymą, kurio 29 straipsnio 2 dalimi taip pat yra keičiamas keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kurio įsigaliojimas numatytas 2025 m. sausio 1 d. Todėl siekiant, kad Projekto Nr. XIP-3400 nuostatos būtų įtvirtintos keičiamame įstatyme ir po 2025 m. sausio 1 d., turi būti keičiamos ir atitinkamos neįsigaliojusios priimto įstatymo nuostatos. Šiuo tikslu ir parengtas Įstatymo projektas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Priimto Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, kuria keičiama įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata ir kuri įsigalios 2025 m. sausio 1 d., nustatyta, kad iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų būtų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Taigi, ši nuostata neapima parengtojo kariuomenės personalo rezervo karių, skirtingai nei siūloma Projekte Nr. XIVP-3400, kuris turėtų įsigalioti 2024 m. liepos 1 d. Tokiu atveju, priėmus Projektą Nr. XIVP-3400, minima nuostata po pusės metų, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d., netektų galios.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų būtų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams po pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Tai užtikrins, kad Projekte Nr. XIVP-3400 numatytas 65 straipsnio pakeitimas, kuris turėtų įsigalioti 2024 m. liepos 1 d., galiotų ir po 2025 m. sausio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. sausio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Pašaukti į pratybas ar mokymus parengtojo rezervo kariai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka turės būti aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa (kareivinėse), jiems bus mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos. Todėl tam reikės skirti lėšų iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Tikslus lėšų poreikis per metus priklausys nuo pratybų ar mokymų trukmės, periodiškumo bei programų, taip pat nuo to, kiek parengtojo rezervo karių kiekvienais metais būtų pašaukiama į pratybas ar mokymus.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Parengtasis rezervas“, „karo prievolininkai“, „parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas