LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

Papildomo komiteto IŠVADA

 

 

DĖL lietuvos respublikos PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS

 ĮSTATYMO  NR. IX-1675  7, 11, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 ĮSTATYMO  PROJEKTO Nr. XIIIP-241

 

2017-04-26  Nr. 109-P-14

Vilnius

 

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-19

Nr. XIIIP-241

 

 

 

Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujos eilutės centre.

Pritarti

 

2

Europos Teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2017-01- 10

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-241, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-12-19 Nr. (15)-SD-843

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA), įvertinusi siūlomus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2017 m. sausio 1 d. norima panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir pakeisti gyventojams būsto šildymo kompensacijų skyrimo tvarką, prašo atidėti pertvarką iki kito šildymo sezono, kad būtų galima tinkamai jai pasiruošti savivaldybėse ir išsamiai supažindinti su pokyčiais gyventojus.

Iš esmės pritardami siūlymui, kad tikslinga keisti visiems gyventojams šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, norime akcentuoti, kad šiai pertvarkai turi būti tinkamai pasiruošta - ji negali būti vykdoma nesukūrus savivaldybėse būtinų praktinio įgyvendinimo schemų.

Savivaldybės neturės galimybių nuo 2017 m. sausio I d. tinkamai įgyvendinti minėtų pakeitimų dėl šių priežasčių:

1. Nepalikus laiko pasirengti įstatymo naujovių įgyvendinimui bei nesupažindinus su jomis gyventojų, kitų metų pradžioje į savivaldybes kreipsis didžiulis gyventojų srautas, kuriam nėra pasirengta. Iš gyventojų prašomų pažymų skaičius nemažės, kadangi savivaldybės neturi reikiamų duomenų apie gyventojų pajamas. Be to, savivaldybės neturės laiko atlikti analizės ir nustatyti tikslaus padidėjusio lėšų poreikio.

2. Savivaldybės jau yra parengusios 2017 m. biudžetų projektus, kuriuose didžioji dalis piniginei paramai nepanaudotų lėšų 2017 m. turėtų būti skiriama socialinėms paslaugoms, t.y. globos namų pertvarkai, kuri kol kas realiai vykdoma tik savivaldybių lėšomis (valstybinis ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, skirtas globos įstaigų pertvarkai, savivaldybių dar nepasiekė), neįgaliųjų programoms, pagalbai socialinės rizikos Šeimoms, smurtą patyrusioms moterims ir kitai socialinei paramai. Skubiai pakeitus įstatymą, nukentės gyventojai, kuriems būtinos socialinės paslaugos.

3. 2014 m. visoms savivaldybėms perėmus piniginės paramos mokėjimo funkciją kaip savarankiškąją ir į Šį darbą įtraukus vietos bendruomenes, savivaldybėms pavyko sumažinti piktnaudžiavimą pinigine socialine parama, išgryninti tikruosius gavėjus ir taip žymiai sumažinti pašalpų gavėjų skaičių. Todėl 2016 m. savivaldybės sumažino specialistų, administruojančių minėtas išmokas ir kompensacijas, skaičių, o padidino socialinių darbuotojų, kurie teikia aktyviąją socialinę pagalbą šeimoms, neturinčioms būtinų socialinių įgūdžių, skaičių.

Pasikeitus kompensavimo tvarkai, savivaldybėms reikėtų vėl priimti naujų darbuotojų.

4. Pažymime, kad gyventojai, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, turi teisę ir į kredito bei palūkanų apmokėjimą. Taigi, savivaldybėms padidės ir šios išlaidos.

Vyriausybės programoje teigiama, kad „įstatymai negalėtų būti priimami nesudarius galimybės jų įvertinti visuomenei ir tinkamai išaiškinti jų esmę visoms suinteresuotoms ir besidominčioms šalims“. Todėl prašome esminius piniginės paramos pertvarkymus vykdyti ne anksčiau kaip nuo kito šildymo sezono pradžios, atlikus reikiamus paskaičiavimus ir prognozes, įvertinus lėšų poreikį, galimas rizikas ir joms tinkamai pasiruošus.

 

Nepritarti

Komitetas siūlo pritarti LRV 2017-04-19 nutarimui Nr. 287. (žr. argumentus prie LSA 2017-04-21 pasiūlymo).

 

2

Rimantas Čapas

 2017-04-20

 

 

 

Pritarus naujai šildymo kompensavimo tvarkai, savivaldybėms 2017 metams ir 2018 metams turi būti skirtos papildomos lėšos.

Vyriausybė 2017 m. balandžio 19 d. pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams - naujai šildymo kompensavimo tvarkai, kuri turėtų išplėsti pagalbą gausiančių žmonių skaičių.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą turės priimti Seimas.

Pagal numatomą mechanizmą, siūloma kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, tai yra viršijančią 15 procentų skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris dabar siekia 102 eurus (iš asmens gaunamų pajamų bus atimami 102 eurai ir nuo šios gautos sumos bus apskaičiuojami minėti 15 procentų, o gauta suma atitiks šildymo kompensacijos dydį).

Remiantis preliminariais Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. posėdžiui pateiktais skaičiavimais, minėtajam siūlymui įgyvendinti - šildymo kompensacijoms išmokėti  gerokai didesniam, apie 200000 asmenų skaičiui - papildomai reikės apie 14,3 mln. eurų per metus.

Atitinkamai padidės savivaldybių biudžetų papildomų lėšų poreikis pritarus naujai šildymo kompensavimo tvarkai.

Savivaldybių biudžetų didesnis lėšų poreikis turi būti užtikrinamas vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Konstitucinio teismo 2002 ir 2004 metų sprendimais (įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai) ir konstituciniais teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principais bei kitais teisės aktais.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. balandžio 19 d. pasiūlė palikti savivaldybių administracijoms teisę, patikrinus gyvenimo sąlygas, kompensuoti ir didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų skirtumo.

Iki šiol buvo kompensuojama nustatyto ploto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir jiems tenkančių valstybės remiamų pajamų, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus.

Reikėtų atkreipti dėmesys ir į tai, kad šildymo kainoms turės įtakos:

1) nuo 2017 m. birželio 1 d. nebegaliosiantis lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, t. y. bus taikomas įprastas 21 procento PVM tarifas,

2) nuo 2017 m. liepos mėn. nebeliksiančios, per tris metus paskirstytos Lietuvos vartotojams 93,2 mln. eurų kompensacijos, kuri buvo gauta iš „Gazprom“, kaip permoka už neteisingą Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainodarą 2013–2014 metais.

 

Nepritarti

Komitetas siūlo pritarti LRV 2017-04-19 nutarimui Nr. 287. (žr. argumentus prie LSA 2017-04-21 pasiūlymo).

 

3

Lietuvos savivaldybių asociacija

2017-04-21

 

 

 

Prašau atsižvelgti į teikiamą prašymą ir papildomą informaciją.

Įstatymo projektu Nr. XIIIP-241 siūlomas geras tikslas ir uždavinys - sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir kompensuoti nepasiturintiems gyventojams didesnę būsto šildymo išlaidų dalį.

Šildymo kainoms nuo 2017 m. rudens turės įtakos:

1. nuo 2017 m. birželio 1 d. nebegaliosiantis lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, t. y. bus taikomas įprastas 21 procento PVM tarifas;

2. nuo 2017 m. liepos mėn. nebeliksiančios, per tris metus paskirstytos Lietuvos vartotojams 93,2 mln. eurų kompensacijos, kuri buvo gauta iš „Gazprom“, kaip permoka už neteisingą Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainodarą 2013–2014 metais;

3. Remiantis mokslininkų paskelbtais 2012 m. balandžio 3 d. tyrimų duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra brangios gamtinės dujos, centralizuotai tiekiamos šilumos vieneto kaina (ct/kWh, su mokesčiais) yra tarp aukščiausių Europoje. Šį rodiklį padauginus iš suvartojamo pastatuose energijos kiekio (kWh/mėn.), kuris apie 2-3 kartus didesnis negu kaimyninėse Šiaurės šalyse, gauname, kad mūsų gyventojai už tipinio būsto daugiabutyje šildymą moka bene daugiausiai tarp ES šalių, nors pats būstas tikrai nėra didžiausias. D. Britanijos konsultacinės kompanijos „Oxera“ atlikta studija parodė, kad palyginus išlaidas šildymui su vartotojų gaunamomis pajamomis, Lietuvos gyventojai būsto aprūpinimui šilumine energija išleidžia santykinai didžiausią dalį gaunamų pajamų.

Remiantis Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus paskelbtais 2012 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis, ir santykinai žemas daugumos šilumos vartotojų pajamų lygis lemia, kad šildymui išleidžiame bene didžiausią asmeninių pajamų dalį Europos Sąjungoje, todėl didelė dalis Lietuvos vartotojų atsidūrė „energetinio“ skurdo zonoje.

4. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2017 m. balandžio 13 d. paskelbtais duomenimis, 2016 metais didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 390 tūkst. gyventojų. Didelė dalis jų (namų ūkių) dėl pinigų stokos negalėjo sau leisti pakankamai šildyti būsto, laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų.

5. „Brent“ rūšies naftos kaina yra aktuali Lietuvai, nes nuo jos priklauso ir kitų energijos išteklių kainų lygis.

„Brent“ rūšies nafta  buvo atpigusi 3,9 karto per 1,5 metų (nuo 110 JAV dolerio už barelį 2014 m. birželio mėn. iki  28,19 JAV dolerio už barelį 2016 m. sausio 18 d. (o 2015 m. sausio 6 d. (pirmadienį) „Brent“ rūšies nafta atpigo dar 6 proc. ir kainavo 53 dolerius (44,01 Eur) už barelį) ir turėjo reikšmingos įtakos tam, kad po euro įvedimo šildymo kainos mažėtų ir dar labiau nedidėtų paslaugų ir prekių kainos Lietuvoje.

6. Šildymo kainoms turėjo įtakos ir dar keli esminiai veiksniai ir priežastys:

6.1. Nuo sovietmečio dominavusios gamtinės dujos 2014 metais buvo nurungtos ir lyderio poziciją užėmė biokuras, kuris 2015 metais turėjo pasiekti 70 procentų visos suvartojamos energijos šildymui.

Nors vienas pagrindinių šildymo kainų mažėjimo faktorių buvo tris kartus už dujas pigesnio biokuro plėtra, tačiau buvo ir dar kelios priežastys.

6.2. Tai yra kuro sąnaudos pagaminti vieną šilumos kilovatvalandę ir šilumos nuostoliai. Dėl technologinių patobulinimų vieną kilovatvalandę pasidarė įmanoma pagaminti su mažiau kuro nei anksčiau. O šilumos nuostoliai nuo 1996 metų sumažėjo per pusę. Nuostolius šilumos tinkluose mažina įmonių klojami nauji vamzdžiai arba optimizuojami šilumos tinklai, diegiamos naujos technologijos.

Didelį ekonominį poveikį padarė ir Vyriausybės nutarimas panaikinti grupines boilerines ir įrengti automatizuotus mazgus, nes ankstesnės sąlygos neleisdavo sumažinti šilumos patekimą į pastatą, net jeigu oras ir atšyla. Žmonės priekaištaudavo, kad atšilus orams nebūdavo sumažinama temperatūra ir tekdavo laikyti atidarytus langus.

6.3. Remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2016 m. sausio mėn. informacija, mažesnes sąskaitas už šildymą 2015 metų pabaigoje lėmė ir šiltesnis oras, ir išaugęs biokuro vartojimas, ir mažesnės šilumos kainos:

6.3.1. 2015 m. lapkritį šilumos kainos buvo 40 procentų mažesnės nei 2014 metais tuo mačiu laikotarpiu. 2015 m. lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra buvo 2 laipsniais šiltesnė lyginat su 2014 metų lapkričio mėnesiu. Šiltesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui. Šiltas lapkritis lėmė apie 30 procentų mažesnį suvartojimą daugiabučiuose nei 2014-ųjų lapkričio mėnesį. Mažesnes sąskaitas lėmė ir vidutiniškai 19 procentų žemesnės nei 2014 metų šilumos kainos. 2014 m. lapkritį jos siekė apie 6,9 euro ct/kWh, o 2015 m. lapkritį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 5,6 euro ct/kWh su 9 proc. PVM.

6.3.2.  2015 m. gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą daugiabučiuose namuose buvo apie 30 procentų mažesnės nei prieš metus. Vidutinė lauko oro temperatūra 2015-ųjų gruodį siekė apie 1,7 laipsnius šilumos, 2014 metų gruodžio mėnesį – apie 2 laipsnius šalčio. Mažesnes sąskaitas už šildymą lėmė ir vidutiniškai 9,3 procento žemesnės nei prieš metus šilumos kainos. 2015 m. gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 6,2 euro ct/kWh, o 2014 m. gruodžio mėn. – 6,9 euro ct/kWh su PVM. Mažiausiai šiluma kainavo miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartojo žymiai pigesnį vietinį biokurą. 2015-ųjų gruodį pigiausia šiluma buvo Šilalėje – 4,68 euro ct/kWh su PVM. Didžiausias šilumos tarifas buvo Prienuose – 9,06 euro ct/kWh su PVM.

7. 2015 m. Lietuvoje buvo užfiksuota metinė 0,1 procento defliacija. Per 2015 m. vartojimo prekės atpigo 1,7 procento, paslaugos pabrango 5,1 procento. Ypač 2015 m. atpigo energetinės prekės: skystasis kuras - 22,2 procento, degalai - 13,6 procento, kietasis kuras - 11,3, dujos - 10,5, šilumos energija - 9,2, elektros energija- 6,3 procento. Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos 2015 m. sumažėjo 1,9 procento, o rinkos kainos padidėjo 0,2 procento. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2015 m. buvo neigiama (-0,7 procento).

8. Situacija pradėjo keistis 2016 metais.

8.1. Remiantis 2017 m. sausio 19 dienos pabaigos Jungtinėse Amerikos Valstijose duomenimis, „Brent“ rūšies nafta kainavo 54,39 JAV dolerio už barelį ir pabrango 1,93 karto per metus (2016 m. sausio 18 d. ši naftos rūšis buvo atpigusi iki žemiausio kritimo nuo 2008 m. liepos mėn. lygio - 28,19 JAV dolerio už barelį). 2017 m. kovo mėn. barelis naftos vidutiniškai kainavo 49 eurus, o prieš metus, 2016 m. kovo mėn. vidutiniškai kainavo 36 eurus. Pavyzdžiui, degalai (benzinas ir pan.) jau pabrango apie 15 procentų per metus. Tai turi įtakos ir kitų prekių ir paslaugų kainų didėjimui, nes didesnė degalų kaina didina transportavimo paslaugų sąnaudas ir kainas.

„Brent“ rūšies naftos kaina už barelį svyravo šalia 55 JAV dolerių (52 eurų) ribos 2017 m. balandžio pirmoje pusėje.

8.2. 2016 m. gruodžio mėn. metinės infliacijos augimo rodiklis - vartojimo prekių ir paslaugų kainos pagal SVKI (su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis pagal metodologiją suderintą vartotojų kainų indeksą) - jau pasiekė 2 procentus. Tiek padidėjo kainos Lietuvoje, palyginti su 2015 m. gruodžio mėnesiu.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2017 m. kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padidėjo net 1,1 procento. 2017 m. kovo mėnesį iki 3,1 procento išaugusiai Lietuvoje metinei infliacijai turėjo įtakos ir naftos bei su ja susijusių energetikos produktų kainos.

Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat paskelbtais 2017-04-19 duomenimis, 2017 m. kovo mėnesį iki 3,2 procento išaugo metinė infliacija Lietuvoje (palyginti su 2016 m. kovo mėn.) ir tik Latvijoje buvo dar didesnė, siekė 3,3 procento (Estijoje metinė infliacija išaugo iki 3 procentai, euro zonoje sumažėjo iki  1,5 procento, o Europos Sąjungoje sumažėjo iki 1,6 procento).

9. Nauju iššūkiu Lietuvai jau netrukus gali tapti didėjančios infliacijos suvaldymo priemonių įgyvendinimas arba jos įtakos socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms sumažinimas.

 

Įstatymo projekto Nr. XIIIP-241 aiškinamojo rašto 12 punkte parašyta (cituoju):

„Įstatymo projekte siūlomai nuostatai įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, papildomai reikėtų apie 21 mln. eurų per metus. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gautų apie 257 tūkst. asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai vykdyti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas savivaldybes, ir tai, kad pastaraisiais metais išlaidos piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti sumažėjo apie 27 proc., 2016 metų I pusmetį, palyginti su 2015 metų I pusmečiu – 19 proc.), papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės.“

 

Jeigu bus pritarta naujai šildymo kompensavimo tvarkai, savivaldybėms 2017 metams ir 2018 metams turi būti skirtos papildomos lėšos.

Savivaldybių biudžetų didesnis lėšų poreikis turi būti užtikrinamas vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Konstitucinio teismo 2002 ir 2004 metų sprendimais (įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai) ir konstituciniais teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principais bei kitais teisės aktais.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iš savivaldybių jau atėmė beveik visas lėšas, skirtas socialinei paramai išmokėti.

 

Nepritarti

Komitetas siūlo pritarti LRV 2017-04-19 nutarimui Nr. 287.

Vyriausybė siūlo iš esmės  pritarti įstatymo projektui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad piniginė socialinė parama teikiama, siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tik tada, kai jos reikia labiausiai, t.y. socialiai pažeidžiamiems mažas pajamas gaunantiems asmenims: kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį viršijančią ne 10 procentų, bet 15 procentų skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio ir palikti teisę savivaldybės administracijai atskirais atvejais kompensuoti didesnę išlaidų dalį (ne didesnę kaip 10 procentų). Šiam siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, šildymo kompensacijas gautų apie 200 tūkst. asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad mažėjant išlaidoms piniginei socialinei paramai, savivaldybės nepanaudoja šiam tikslui skirtų lėšų (2016 m. – 140,8 mln. Eurų), papildomai lėšų skirti nereikės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutarimo Projektą suderino su Finansų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, atsižvelgė į Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-04-19 nutarimas

Nr. 287

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-241 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų ir vidutinį darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos gyventojai – tai neatitiktų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius.“

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., todėl, padidėjus šilumos energijos, naudojamos būstui šildyti, kainai dėl lengvatinio PVM tarifo šilumos energijai panaikinimo, didžiausią neigiamą nurodyto veiksnio įtaką patirs mažas pajamas gaunantys gyventojai.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti būsto šildymo išlaidų finansinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir taip užtikrinti piniginės socialinės paramos teikimą tiems, kuriems labiausia jos reikia, siūlytina Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose PSPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti, kad, įvertinus nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti ne 10, o 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

2. Pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui, siekiant piniginės socialinės paramos tikslingumo ir veiksmingumo mažinant socialinę atskirtį, atsisakytina Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikto siūlymo, paliekant galioti PSPĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte savivaldybės administracijai suteiktą teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., siūlytina nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimą 2017 m. birželio 1 d. ir, siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo projekto nuostatų taikymą praktikoje, jį papildyti pereinamosiomis nuostatomis – Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d.

2. Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:

1) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;

2) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir (ar) 6 dalimis, būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos.

3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

4. Atkreipti dėmesį į tai, kad pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, preliminariais skaičiavimais, papildomai iš savivaldybių biudžetų reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš viso gautų apie 200 tūkst. asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai atlikti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus PSPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas savivaldybes, ir į tai, kad paskutiniais metais išlaidos piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos piniginei socialinei paramai teikti sumažėjo apie 27 procentus, 2016 metais, palyginti su 2015 metais, – apie 16,5 procento), papildomų lėšų nei Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, nei nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės.

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Negauta

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti patobulintam Įstatymo projektui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr.187 bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriems Komitetas pritarė (žr. Komiteto išvadas).

 

8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –1, susilaikė –2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                         Stasys Jakeliūnas

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė