PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto (XIIP-4806)(2)

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.			2	Argumentai: Siekiant objektyviai apibrėžti Nacionalinio saugumo strategijos tikslus ir atsižvelgiant į šio dokumento paskirtį, tikslinga papildyti Bendrųjų nuostatų dalį nauju 2 punktu į jį perkeliant 5 punkto nuostatas ir 2 punktą išdėstyti taip. Pasiūlymas: „2. Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip nacionalinio saugumo interesų apsaugą. Lietuvos Respublikos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė. Lietuvos Respublika nė vienos valstybės nelaiko savo priešu.“ Esamus 2-4 punktus laikyti 3-5 punktais.
2.			14.8	Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga aiškiau apibrėžti grėsmės turinį, taip pat atskirti punkto dalis, susijusias su grėsmėmis iš buvusios SSRS darinių pusės, nuo kitų, bendresnių faktorių, lemiančių ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumą, ir papildyti 14.8 punktą. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti 14.8 punktą ir jį išdėstyti taip: „14.8. ekonominė ir energetinė priklausomybė, ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas – euroatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių ūkio subjektų, taip pat valstybių, kurios įeina į buvusios SSRS pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ir kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas, ūkio subjektų dalyvavimas siekiant dominuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, ketinimai perimti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių ir įrenginių kontrolę bei žemės plotus, netinkama nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių ir įrenginių apsauga ar naudojimas pažeidžiant valstybės interesus, energijos išteklių importo monopolizavimas, išlikusios tarpsisteminės elektros jungtys su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika bei priklausymas tai pačiai sinchroninei zonai Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos veikimas sinchroninėje Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sistemoje (IPS/UPS), trukdantis valdyti Lietuvos Respublikos elektros sistemą ir elektros energijos srautus per tarpsistemines jungtis su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika; netinkama nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių ir įrenginių apsauga ar naudojimas pažeidžiant valstybės interesus, energijos išteklių importo monopolizavimas, transporto sistemos plėtros ir konkurencingumo žlugdymas, nepakankamas eksporto ir investicijų diversifikavimas.“
3.			14.12	Argumentai: Korupcija – prekyba poveikiu, nepotizmas, papirkimas ir kt. jos apraiškos - yra viena iš didžiausių valstybės vidaus grėsmių, daranti poveikį visoms valstybės gyvenimo sritims. Sunkiausias korupcijos laipsnis – poveikis valstybės valdymui (politinė korupcija). Atsižvelgiant į tai, organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos grėsmės turi būti aptariamos ir aprašomos atskirai, tuo labiau, kad kovai su šiomis grėsmėmis taikomos priemonės taip pat skiriasi. Pasiūlymas: Išskirti į atskirus punktus organizuotą nusikalstamumą ir korupciją ir šiuos punktus išdėstyti taip: „14.12. korupcija – šio reiškinio paplitimas šalies viešajame sektoriuje, ekonomikoje ir versle, galintis kenkti teisėtiems asmenų ir valstybės interesams, kompromituoti įstatymo viršenybės principą, mažinti piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis, demokratinėmis valdžios institucijomis ir mažinti valstybės patrauklumą užsienio investuotojams; 14.13. organizuotas nusikalstamumas– šio reiškinio plitimas ir skverbimasis į šalies ūkį ir finansų rinkas, gali kelti rimtą pavojų visuomenės saugumui, neigiamai veikti valstybės ekonominį ir politinį gyvenimą;“ Esamus 14.13 ir 14.14 punktus atitinkamai laikyti 14.14 ir 14.15 punktais.
4.			18.4.4	Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga koreguoti punkto nuostatas. Pasiūlymas: Siūlome 18.4.4 punktą išdėstyti taip: „18.4.4. aktyviai prisidės stiprinant ESuropos eEnergetikos sSąjungą, remdama ES sprendimus, skatinančius visavertę Lietuvos Respublikos integraciją į ES energetikos rinką ir sistemas, įskaitant elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, ES valstybių narių energetinį solidarumą, energijos tiekimo šaltinių diversifikaciją ir konkurencingos ES energijos rinkos kūrimą, dalyvaus formuojant ir įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos politiką.“
5.			18.8	Argumentai: Projekte 18.8 punkte pateikta formuluotė „kontržvalgybinių pajėgumų vystymas (...)“, sudaro įspūdį, kad kontržvalgyba, kaip veikla, kurios metu yra renkama informacijos apie valstybės vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, yra vienintelė ir svarbiausia žvalgybos institucijų veiklos sritis. Tačiau taip formuluojant punktą, Nacionalinio saugumo strategijoje lieka nepaminėta kita, atsižvelgiant į esamas grėsmes – ne mažiau svarbi, žvalgybos institucijų veiklos sritis – žvalgyba, kuria siekiama surinkti  informaciją apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. Abi minėtos žvalgybos institucijų veiklos sritys yra vienodai svarbios nacionalinio saugumo požiūriu. Palikus projekte esamą 18.8 formuluotę, Nacionalinio saugumo strategiją reikėtų pildyti atskiru punktu, skirtu žvalgybai. Tokia dviejų atskirų punktų konstrukcija nebūtų tikslinga, nes išskirtų dvi glaudžiai susijusias žvalgybos institucijų veiklos sritis – žvalgybą ir kontržvalgybą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad darni ir efektyvi žvalgybos institucijų veikla tiesiogiai priklauso nuo žvalgybos pareigūnų profesionalumo bei institucijų techninio aprūpinimo. Pareigūnų profesionalumo stiprinimas, kvalifikacijos kėlimas ir motyvavimas, taip pat šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių techninių priemonių diegimas ir panaudojimas tiesiogiai priklauso nuo pakankamo žvalgybos institucijų ir jų veiklos finansavimo. Esamas žvalgybos institucijų veiklos finansavimas nevisiškai užtikrina žvalgybos institucijų galimybes išnaudoti žmogiškuosius ir techninius pajėgumus mažinti grėsmes šalies saugumui, todėl nuostatą dėl žvalgybos institucijų finansavimo perspektyvų tikslinga numatyti Nacionalinio saugumo strategijoje. Pasiūlymas: „18.8. žvalgybos institucijų pajėgumų stiprinimas. Lietuvos Respublika, siekdama laiku nustatyti grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas efektyviai šalinti,  užtikrins žvalgybos institucijų žmogiškųjų ir techninių pajėgumų plėtrą, vystys galimybes aktyviomis kontržvalgybinėmis priemonėmis mažinti šalies pažeidžiamumą, stiprins valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, sieks nustatyti saugumo spragų išnaudojimo galimybes, nuosekliai didins žvalgybos institucijų veiklos finansavimą;“
6.			18.14.5	Argumentai: Punkte vartojamas žodis integracija sudaro įspūdį, kad tautinės bendrijos yra atskirtos, nėra šalies gyvenimo dalis. Todėl, įvertinant faktinę situaciją, tikslinga vartoti žodį „dalyvavimas“, taip pabrėžiant, kad tautinės bendrijos yra integruotos į šalies gyvenimą ir projekto prioritetas yra skatinti jų dalyvavimą. Pasiūlymas: Siūlome 18.14.5 punktą išdėstyti taip: „18.14.5. sieks visapusio tautinių bendrijų dalyvavimo šalies gyvenimeą, užtikrindama jų dalyvavimą viešajame gyvenime ir tautinių santykių darną;
7.			18.15.3	Argumentai: Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui turi reikšmės ne tik patikimas ir nenutrūkstamas energijos tiekimas, tačiau ir tai, iš kokių šaltinių įsigyjamas. Įsigydama energiją iš nesaugių šaltinių, Lietuvos Respublika gali netiesiogiai prisidėti prie grėsmių nacionaliniam saugumui didinimo. Pasiūlymas: Papildyti projekto 18.15.3 punktą išdėstyti taip: 18.15.3.  užtikrins patikimą ir nenutrūkstamą energijos tiekimą iš saugių ir patikimų šaltinių, mažins nacionalinių energetikos sistemų priklausomybę nuo dominuojančių monopolinio išorės energijos tiekėjųo, sudarydama sąlygas energijos išteklių diversifikacijai ir konkurencijai. Siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą, ribos elektros importą iš kaimyninių trečiųjų šalių, kuriose įgyvendinami branduolinių elektrinių projektai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenei.“

Teikia

Seimo narys                                                                                        Vytautas Bakas