Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 36, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 68
STENOGRAMA
2021 m. gegužės 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Laba diena, kolegos, po pietų. Pradedame popietinį 2021 m. gegužės 27 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė
14.01 val.
Diskusija „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kaip opozicinės organizuojama diskusija „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“. Šiandien turime septynis pranešėjus. Noriu paprašyti gerbiamų pranešėjų, kad pasistengtų spėti per 5 minutes, daugiausia per 7 minutes. Visai diskusijai mes turime 1 val. 10 min.
Kviečiu į tribūną pirmąjį pranešėją – Rengimo šeimai asociacijos pirmininką, teisininką R. Aušrotą. Pasisakymo tema – „Ar švietimo sistemoje liks vietos rengimui šeimai?“. Prašau.
Rengimo šeimai asociacijos pirmininko, teisininko Ramūno Aušroto pranešimas „Ar švietimo sistemoje liks vietos rengimui šeimai?“
R. AUŠROTAS. „Aukštas šeimos, kaip pamatinio visuomenės instituto, prestižas visuomenėje. Daugėja šeimų, jose gimsta daugiau vaikų. Šeimose puoselėjama pagarbių tarpusavio santykių kultūra. Šeimos geba įveikti ir savarankiškai spręsti kylančias psichologines ir socialines problemas, jaučia atsakomybę už savo gerovės kūrimą, vaikų išlaikymą, ugdymą. Užtikrinamos lygios vyrų ir moterų teisės bei galimybės viešame gyvenime ir šeimoje.“
Tai ne citata iš T. Moro „Utopijos“, bet Lietuvos vizija iš 2018 metais Seimo patvirtintos Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos. Maža to. Tai nėra buvusios valstiečių Vyriausybės prasilenkimas su gyvenimo realybe, kaip kam nors galėtų atrodyti, bet tik siekio, kuris yra rašytas 2012 metais patvirtintoje Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ (joje įsipareigota stiprinti darnią šeimą kaip svarbiausią visuomenės ląstelę ir tautos išlikimo garantą, joje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus), atkartojimas.
Darni šeima yra vienas iš strateginių valstybinės raidos tikslų. Darnios šeimos stiprinimo siekis viena ar kita forma atkartotas visuose strateginiuose Lietuvos valstybės raidos planavimo dokumentuose – tiek Ilgalaikėje šeimos stiprinimo programoje, tiek ir jos pagrindu rengiamoje Šeimos politikos stiprinimo plėtros programoje.
Vizija yra graži, bet, deja, analizuojant esamą situaciją, atrodo, kad prie jos ne artėjame, bet tolstame nuo jos. O žvelgiant į perspektyvą atrodo, kad tolsime ir toliau. Tik porą pavyzdžių. Lietuvoje iš tikrųjų gana aukštas ištuokų skaičius. Pagal ištuokų skaičių, tenkantį skaičiuojant pagal ištuokų skaičių 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, tas rodiklis yra 0,39 %. Šiuo rodikliu mes esame treti Europoje po Ukrainos ir Latvijos. Na, jeigu dar įskaitysime Rusiją ir Baltarusiją, kuri duomenų neteikia, tai patenkame į penketuką.
Tik porą pastabų, ką šie du skaičiai reiškia praktikoje. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį tarp 2009 ir 2018 metų su vienu iš tėvų liko gyventi 80 tūkst. vaikų, ir dažniausiai tai buvo ne tėtis, o mama. Kas dar yra užslėpta už tos statistikos? Tai, kad bent penktadalis išsiskiriančių porų išsiskiria per pirmus 10 metų, 25 santuokinio gyvenimo metus įveikia tik 5 % sutuoktinių. Tai rodo, kad mes turime rengimo šeimai problemų.
Kitas aspektas – Lietuvoje mažas fertiliškumo lygis. Čia Eurostato prognozės apie Lietuvos demografinę situaciją rodo, kad būtent mažas fertiliškumas, arba vaisingumas, yra tas faktorius, kuris labiausiai ir lemia, ir lems mūsų visuomenės ir tautos išnykimą.
Taip pat galima papildyti, kad šitie dalykai yra susiję tiek su plintančiu etinės bevaikystės reiškiniu, tiek su Lietuvoje labai populiaria vienumo kultūra. Jauni, darbingo amžiaus žmonės nenori tuoktis, nenori įsipareigoti. Tuo mes patenkame į penketuką. Tik skirtingai nuo Suomijos ir Švedijos, kur vienumo kultūra susijusi su noru save realizuoti, pas mus šita kultūra susijusi su saugumo poreikiu. Žmonės kažkodėl nesijaučia saugūs būdami šeimoje. Kyla klausimas, ką mes darome ne taip, nors remiantis Europos vertybių tyrimų ar kitų tyrimų rezultatais šeima žmogaus gyvenime buvo ir yra pirmasis prioritetas, lenkiantis visus kitus.
Gerbiami Seimo nariai, turiu du atsakymus. Pirmąjį galima rasti tose pačiose valstybės raidos dokumentuose. Tai yra vertybinė slinktis ir kaip jos pasekmė tokia vertybinė konsteliacija, kuri demotyvuoja kurti šeimą. Nesupraskite manęs neteisingai. Aš nesakau, kad individuali ar profesinė savirealizacija, materialinė gyvenimo kokybė yra blogai. Aš noriu pasakyti, kad šeimos kūrimas ir jos išlaikymas reikalauja tam tikros vertybių hierarchijos, kurioje mano minėtos vertybės groja toli gražu ne pirmu smuiku. Visuomenėje vykstanti vertybinė slinktis, lemianti šeimos ir šeimos instituto silpnėjimą, labai priklauso nuo švietimo sistemos pasirinkto požiūrio, kokios vertybinės nuostatos yra ugdytinos.
Gyvendamas šeimoje jau 20 metų, puikiai žinau, kad kurti šeimą reikia ne tik norėti, bet ir gebėti. Jau 15 metų ruošiame sužadėtinius santuokai. Atrodo, kalbame apie paprastus dalykus: poros pokalbiai, prigimtiniai vyro ir moters skirtumai, vaikų auklėjimas, konflikto ir atleidimo kultūra. Kiekvienąkart išgirstame tokį klausimą, kodėl tokių dalykų mūsų nemoko mokykloje? Tikrai, kodėl? Yra sakoma, kad rengimas šeimai yra šeimos funkcija. Taip, pasirengimas šeimai pirmiausia vyksta šeimoje, tačiau yra daug vaikų, kurie auga nepilnose suirusiose šeimose, yra vaikų, kurie net ir gyvendami pilnoje šeimoje neturi funkcionalių šeimos santykių patirties. Tokiems vaikams ypač reikalinga pozityvi žinia apie šeimos institutą.
Be to, šeimą kurti ir ją išlaikyti reikalingos tam tikros žinios ir įgūdžiai. Negalėdami jų gauti šeimoje, vaikai turi turėti galimybę juos įgyti švietimo sistemoje. Esu įsitikinęs, kad švietimo sistema gali ir privalo užtikrinti kompensacinę funkciją rengimo šeimai srityje. Todėl kalbant apie pasirengimą šeimai yra būtinas trijų socialinių institucijų – šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimas.
Apie holistinį požiūrį į šeimos stiprinimą kalba ir strateginiai valstybės dokumentai. Šį holistinį požiūrį bandė realizuoti 2016 metais priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai bendroji programa, sutrumpintai SLURŠ. Jos ypatybė yra ta, kad joje buvo numatyta bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene ir tėvais realizuoti šitą tikslą, tačiau programa netapo kūnu. Priežastys yra dvi.
Pirma. Pats programos pobūdis – ji yra neprivaloma. Mokyklų vadovai ją įtraukdavo į metinius mokyklų planus kaip integruojamą programą ir paprastai tuo viskas ir pasibaigdavo.
Antra. Nebuvo paruošta ir įdiegta programos įgyvendinimo metodika. Paprastai sakant, kalbant apie šitą programą, mokytojai, nors ir žinojo, ką sakyti, bet nežinojo kaip. Šiuo metu vyksta ugdymo turinio atnaujinimas, kompetencijų pagrindu yra perrašomos bendrojo ugdymo programos. Šio proceso metu šią programą turėtų pakeisti kita Socialinė, emocinė, sveikatos, lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai ir žmogaus saugos programa, į kurią turėjo būti integruota pirmoji. Tačiau, kaip parodė VDU Santuokos ir šeimos studijų centro mokslininkų atliktas tyrimas, į parengtą programą nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo principų ir vertybinių nuostatų, taip pat jų pagrindu suformuluotų gebėjimų ir žinių nebuvo integruota. Šiuo klausimu buvo svarstymai Seimo Švietimo ir mokslo komitete vykdant parlamentinę kontrolę. Komitetas rekomendavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai užtikrinti tinkamą lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai inkorporavimą į naują rengiamą programą.
PIRMININKAS. Laikas!
R. AUŠROTAS. Tenka tik apgailestauti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai šią Švietimo ir mokslo komiteto rekomendaciją ignoravo. Programa buvo papildomai peržiūrėta ir atnaujinta, perorientuota į gyvenimo įgūdžių programą ir galiausiai paskelbta. Analizuodami ją, jos turinyje taip pat pasigendame išsamių rengimo šeimai principų, rengimo šeimai tikslų ir turinio. Programos pagrindas yra socialinio, emocinio ugdymo programa, bet ne, kaip rekomenduota, SLURŠ programa.
Norėtume pabrėžti – mes ne prieš socialinį, emocinį ugdymą. Jis yra svarbus, bet, kalbant apie rengimą šeimai, yra nepakankamas, nes skiriasi perduodamų žinių, gebėjimų turinys, taip pat skiriasi vertybinė hierarchija. Vien tik socialinio intelekto ugdymas nėra pakankamas rengimo šeimai pagrindas, bet yra svarbus ir racionalaus intelekto puoselėjimas, nes šeimos pagrindas ir jo tvarumo garantas yra ne tik emocinis jausminis ryšys, o ir sąmoningas, laisvas, atsakingas apsisprendimas prisiimti su šeimos kūrimu susijusias pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jau turiu nutraukti, nepykite, nes kitiems prelegentams liks mažai laiko. Dar porą sakinių ir…
R. AUŠROTAS. Kalbant apie programą, yra pilietiškumo ugdymo ir rengimo šeimai tendencija, į programą turėtų būti įtrauktas ir išplėtotas jų skirtingumo ir jų papildomumo aspektas. Žmogus yra lytinė būtybė, vyras ir moteris, todėl programos tikslas neturi būti atsietas nuo SLURŠ programoje numatytų lytiškumo ugdymo siekių. Gyvenimo įgūdžių programa. Kokia jinai yra dabar, galima drąsiai vadinti lyčiai neutralia programa. Turbūt savaime suprantate, ką tai reiškia ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pasisakyti B. Obelenienę, VDU Santuokos ir šeimos studijų centro profesorę, tema „Koks yra lytiškumo ugdymo tikslas mokykloje?“. Kol prelegentė ateina, gal prelegentams kelia nuostabą, kad salėje tiek nedaug Seimo narių iš 141. Tiesiog dėl COVID situacijos šiuo metu paprastai susirenkame į salę tik balsavimo metu. Kolegos stebi per televizorių, tikrai klausosi. Prašau.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorės, Santuokos ir šeimos studijų centro atstovės Birutės Obelenienės pranešimas „Koks yra lytiškumo ugdymo tikslas mokykloje?“
B. OBELENIENĖ. Laba diena, mieli Seimo nariai. Trumpai pristatysiu, su kokiomis situacijomis mes susiduriame šiandien. Taigi, be abejonės, jeigu mes susitarėme, kad šeima yra valstybės pamatas ir saugumo garantas, rengimas šeimai turi tapti vienu svarbiausių švietimo sistemos prioritetų.
Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje buvo parengtos trys jaunimo rengimo šeimai valstybinės programos, tačiau nė vienos iš jų nelydėjo sėkmė ir nė vienai iš jų nebuvo leista gyventi. Kuriant programas buvo sudaromos darbo grupės iš skirtingus interesus ir pasaulėžiūras turinčių fizinių ir juridinių asmenų, tarp kurių nebuvo išgrynintų (…) rengimo šeimai nuostatų, todėl susitarimas vargu ar įmanomas. Tačiau 2016 metais vis dėlto pavyko parengti trečiąją SLURŠ programą, ji buvo rasta konsensuso pamatu. Tačiau net neįsibėgėjusi ji vėl naikinama. Matyt, Lietuvoje tai tampa tradicija, kada rengimas šeimai nustumiamas į Pelenės vietą.
Vienas didžiausių sunkumų ir nesusikalbėjimų, svarstant apie rengimą šeimai mokykloje, iškyla dėl dviejų skirtingų pedagoginių procesų – lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo – sutapatinimo. Dažnai tai ne tik netinkamas vertimas iš anglų kalbos, bet sąmoningas suniveliavimas. Tačiau šie du terminai nėra sinonimai. Tai du visiškai skirtingi procesai, grindžiami skirtingomis strategijomis ir siekiantys skirtingų tikslų.
Pasakysiu, kad lytiškumo ugdymo tikslas yra rengimas šeimai, tėvystei ir motinystei. Todėl norint įvardinti šiuos esminius skirtumus, tikslinga kalbėti apie paauglių rizikingo elgesio prevenciją. Taigi lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai grindžiamas rizikos vengimo strategija. Pasaulio sveikatos organizacija ankstyvus lytinius santykius priskiria prie rizikingo paauglių elgesio. Rizikos vengimo strategija – tai atsisakymas rizikingo elgesio. Visiems suprantama, kad teisinga ugdymo kryptis – padėti paaugliams suprasti, kodėl reikia keisti rizikingą elgesį. Visiems taip pat suprantama, pavyzdžiui, kad norint atsisakyti rūkymo, narkotikų ir alkoholio reikia jų atsisakyti, o ne išmokti nekenksmingai ir saugiai juos vartoti.
Tuo tarpu lytinis švietimas yra rizikingo elgesio pasekmių mažinimo strategija. Lytinis švietimas neturi tikslo paskatinti paauglį atsisakyti rizikingo elgesio, bet siekia suteikti žinių ir įgūdžių, kaip sumažinti rizikingo elgesio pasekmes. Pasekmės visados nurodomos trys: nėštumai, lytiškai plintančios ligos, ŽIV ir AIDS. Žalos pasekmių mažinimo priemonės yra kontracepcija ir abortai. Tai tarsi dvigubas apsidraudimas nėštumo atveju. Pasekmių mažinimo strategija turi vieną esminį trūkumą – sudaro prielaidas įsijungti vadinamajam rizikos kompensavimo mechanizmui. Paauglys nekeičia rizikingo elgesio, bet jį kompensuoja žalos mažinimo priemonėmis.
Čia labai tiktų palyginimas su vairavimo mokymu. Užuot vairavimo mokyklose mokę atsakingo elgesio keliuose, neviršyti greičio, paisyti kelio ženklų ir nevairuoti išgėrus, tiesiog pasiūlome stipriai prisisegti saugos diržą ir patikrinti, ar veikia oro pagalvės. Ilgainiui pasirodo, jog priemonės, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti rizikingo elgesio žalą, yra trumpalaikės. Deja, kaip perspėja Navaros universiteto mokslininkai, vadovaujami žymiausio Europoje epidemiologo profesoriaus (…), šiuos reiškinius galima pastebėti tik populiacijos lygiu ir tik per ilgesnį tyrimų laiką.
Taigi pasirenkant, kokį procesą integruoti į šiuo metu atnaujinamą bendrųjų programų turinį, reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis aspektus. Europos lytinio švietimo ekspertų grupė teigia, jog kokybiškas lytinis švietimas yra pagrįstas tarptautinėmis žmogaus teisėmis, kurios apima ir teisę gauti tinkamą, su sveikata susijusią informaciją. Tačiau, kaip tenka matyti, būtent informacijos, kuri suteiktų merginai ir moteriai apsisprendimo laisvę lytiniame švietime, kaip tik ir trūksta. Kodėl akcentuoju „merginai ir moteriai“? Žalos mažinimo strategija tiesiogiai liečia jas, nes hormoninė kontracepcija, spiralės, abortai skirti išimtinai merginai, todėl galima daryti prielaidą, jog lytinis švietimas yra labai nedraugiškas moteriai.
2018 metais išleistos UNESCO gairės – „Tarptautinio lytinio švietimo techninės gairės“, antras leidimas. Taigi, įvertinus šias gaires, taip pat ir kitas lytinio švietimo mokymo priemones, įvertinus moters teises gauti tinkamą, su sveikata susijusią informaciją realizacijos aspektu, galima daryti tokią išvadą, jog svarbiausia informacija, kurią mergaitė, moteris turi gauti, kad galėtų priimti su sveikata susijusius sprendimus, lytinio švietimo turinyje pateikiama tik iš dalies. Dažniausiai kalbant apie moters vaisingumo sistemą pateikiama tik dalinė informacija, susijusi tik su jos lyties organais, tarsi jie funkcionuotų autonomiškai. Apie neurobiologinę moters ciklo reguliaciją nėra kalbama. Gonadotropinių ir natūralių lytinių hormonų pavadinimai, jų poveikis moters organizmui nėra minimas. Nutylima ir apie centrinį hormoninės kontracepcijos veikimo mechanizmą bei poveikį moters kognityvinėms funkcijoms, apsiribojama vėlgi tik vietiniu poveikiu lytiniams organams.
Antras dalykas – lytinis švietimas turi savitą kalbą. Į ką siūlyčiau labai atkreipti dėmesį? Į keliamą neigiamą konotaciją nėštumo atžvilgiu: neplanuotas, nenorimas, apsauga nuo nėštumo, nėštumo sugretinimas su lytiškai plintančiomis ligomis, ir labai pozityvią nuostatą aborto atžvilgiu. Tarsi neurolingvistinis mergaičių programavimas: nėštumas yra blogis, o abortas – lengva išeitis.
Lyčių lygybė yra vienas pagrindinių principų, tačiau kaip tik lytiniame švietime šiuo atžvilgiu įsitvirtiname asimetrija. Daug dėmesio lytinio švietimo turinyje skiriama lytiniam malonumui, susitarimui ir sutikimo dėl lytinių santykių davimui. Tačiau neužsimenama, jog vyro ir moteris lytinis potraukis yra labai skirtingi. Remiantis (…) ir (…) sistemine literatūros analize, pagal visus atrinktus vertinimo parametrus: motyvus, dažnius, stiprumą, kryptį, nustatyta, jog vyro lytinis potraukis pasireiškia kitaip nei moters. Skirtingos ir kryptys – vyro orientuota į veiksmą, moters – į pasekmes. Susitarimas tarp partnerių, neįvertinant šių skirtumų, kaip teigia mokslininkai, yra palankesnis vyrui. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimais nustatyta, jog pirmieji moterų lytiniai santykiai kelis kartus dažniau nei vyrų būna priverstinio pobūdžio. Praktika rodo, jog labai dažnai moters tylėjimas priimamas kaip sutikimas.
Taigi rengimas šeimai, lytiškumo ugdymas yra neatsiejami nuo rengimo tėvystei ir motinystei. Šiuo požiūriu lytinis švietimas nėra tinkamas pasirinkimas, nes jo mokymo turinys orientuojamas tik į saugų poreikio tenkinimą, bet ne į atsakomybę už savo veiksmus. Pavyzdžiui, gairėse paauglė motina minima net septynis kartus ir nė vieno karto – paauglys tėvas.
Ir dar vienas dalykas, labai svarbus šioje diskusijoje. Lytinio švietimo šalininkai dažnai lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai specialistus kritikuoja, kad jų argumentai nėra grįsti mokslu. Čia reikia turėti omeny du dalykus: mokslu grįsta (angliškai – evidence based) – įrodymai yra taikomi gamtos moksluose, tiksliau, medicinoje. Tai yra septyni įrodymo lygiai, kurių aukščiausias yra sisteminė apžvalga. Tradiciškai…
PIRMININKAS. Laikas.
B. OBELENIENĖ. Baigiu. Taigi tradiciškai mokslu įvardinti tik gamtos mokslus reiškia remtis senąja mokslo klasifikacijos sistema. Žmogų galima išgydyti medicina, tačiau išugdyti – ne. Ir tam reikia ugdymo mokslų – psichologijos ir filosofijos. Todėl siūlau pasitikėti ugdymo mokslo specialistais, kalbant apie rengimą šeimai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kitą pranešėją poną K. Mikolajūną – Lietuvos tėvų forumo atstovą. Tema „Mažos nevalstybinės mokyklos Tūkstantmečio mokyklų kontekste“. Prašom, 5 minutės.
Lietuvos tėvų forumo atstovo Kęstučio Mikolajūno pranešimas „Mažos nevalstybinės mokyklos Tūkstantmečio mokyklų kontekste“
K. MIKOLAJŪNAS. Sveiki, Seimo nariai. Turbūt nėra kitos tokios srities (šiandien kalbame apie švietimą), kuri būti taip demonizuota pandemijos atžvilgiu, tai yra kad į mokyklą sunku pakliūti, reikalingi testai. Jokioje kitoje srityje nėra tokių reikalavimų arba tokio perdėto uolumo ir vaikų saugojimo nuo mokyklų.
Šiandien aš noriu tarti kelis žodžius, kritiškus žodžius, apie Tūkstantmečio mokyklų projektą. Tai, kas yra paskelbta šiandien, manau, nevėlu papildyti ar patobulinti, taip pat atkreipti dėmesį į mažas mokyklas, ypač į nevalstybines.
Labai didelis dėmesys yra skiriamas tinklo pertvarkai, ir greičiausiai to reikia, tačiau kaip tinklo pertvarka siejasi su pasiekimais, šiek tiek sunkiau suprasti. Pavyzdžiui, pirmas etapas užima vienerius metus. Ar per vienerius metus patobulės mokinių pasiekimai, kuriuos matuoja PISA, ir dar ne kiekvienais metais, sunku tai pasakyti. Administravimas patikėtas Nacionalinei švietimo agentūrai. Klausimas, ar jinai administruos, ar užsiims ir lyderyste? Kita vertus, labai keista, kodėl visame projekte nepaminėti universitetai ir edukologijos mokslas, o norėtųsi, kad būtent mokslas vestų į priekį arba lyderiautų tokio lygio valstybiniuose projektuose.
Mokinys yra paminėtas daugelį kartų, tačiau susidaro įspūdis, kad mokinys yra tiesiog darbo priemonė, bet nėra kokių nors emocinių arba kitų savijautos aspektų, esančių ir švietimo įstatymuose, ir geros mokyklos koncepcijose. Labai suprantama, kad reikia laboratorijų ir kitų dalykų, tačiau dar svarbiau, kad būtų kam mėgintuvėlius ir kilnoti, ir rodyti, tai yra dėmesio mokytojams, kad tos investicijos, pavyzdžiui, yra didelis sunkvežimis laboratorijoje, tiesiog stovi garaže ir per keletą paskutinių metų gal tik pusmetį buvo ant ratų, pasiekdavo mokyklas. Tiesiog kartais investicijoms palaikyti reikalingi papildomi pinigai, o projektams pasibaigus jų nebelieka.
Dabar, kodėl gali ne didėti, o mažėti pasiekimų rodikliai, jeigu kalbame apie ugdymo kokybę? Tuo pačiu metu bus atnaujinamas ugdymo turinys, diegiamas įtraukusis ugdymas, tai reiškia, kad papildomas krūvis ir sudėtingumas, kai ateina specialiųjų poreikių vaikai. Taip pat yra dalinis ugdymo ankstinimas, irgi dar vienas iššūkis, pedagogams tiesiog vienu metu keturias reformas su skirtingais dėmesio centrais tikrai sunku įgyvendinti. Jeigu pažiūrėtume, kokios yra nesprendžiamos arba iki šiol neišspręstos švietimo problemos arba jų šaknys, esminės yra dvi sritys – tai vadyba ir pasitikėjimas. Be abejo, jos yra susijusios. Ir viena sritis, kuri labai lengvai gali būti pakeičiama, tai vertinimas, įskaitant brandos egzaminus. Jis šiuo metu yra stojamasis, bet nematuoja brandos.
Na, ir labai senas pavyzdys, kad nuo mokyklų vadovų 30 % priklauso pasiekimai. Šanchajuje kažkada taip buvo tiesiog pakeisti vadovai. Šiandien galime konstatuoti, kad švietimo sistema yra basas batsiuvys, tai yra švietimo sistema gali parengti medikus, gali parengti teisininkus, tačiau sau mokytojų arba mokyklų vadovų nesugeba parengti, arba nesugeba parengti tiek, kiek jų reikėtų.
Pereikime prie nevalstybinių mokyklų, kokią dalį jos užima ir kas yra svarbu. Tėvų akimis, nevalstybinės mokyklos turi tam tikrą savo veidą, jos yra kitokios, jos nėra pilkos, jos yra ryškios, su tam tikra filosofija, pakraipa, labai dažnai jos yra bendruomeninės, įkuriamos tėvų. Tėvai, supykę arba neradę savo vaikams vietos, susiburia, sukuria mokyklą, atsineša naujausias idėjas, jas išbando ir po to valstybinių mokyklų pedagogai ir vadovai žiūri į privačias mokyklas, į nevalstybines mokyklas, ir semiasi ten idėjų. Pavyzdžiui, pandemijos metu valstybinės mokyklos pradėjo pirkti palapines, sužinojo, kad pamokos gali vis dėlto vykti ne tik klasėje, bet ir lauke.
PIRMININKAS. Pora minučių jums.
K. MIKOLAJŪNAS. Taip pat nevalstybinės mokyklos dažnai priima tuos vaikus, kurie iškrenta iš… kuriems būna per sunku tradicinėje sistemoje, įskaitant specialiųjų poreikių vaikus. Pavojus, kad jeigu bus mažiau finansuojamos, tiesiog neturėsime tų šviesių… švietime tos lyderystės, kurią šiandien suteikia nevalstybinės mokyklos. Nevalstybinės mokyklos pagal PISA rodiklius priartintų mus iki Estijos lygio, jeigu tik jas vertintume.
Pabaigai. Lyderystė apskritai kuria pasitikėjimą. Biurokratinė vadyba per įvairias grandis tą pasitikėjimą išbarsto, o pamatas yra – labai svarbu edukologijos mokslas, mokytojų rengimas, mokytojų metodinė pagalba. Noriu pacituoti B. Burgio žodžius, kad „vergai gali ugdyti tik vergvaldžius“. Mokytojas negali būti vergas. Mokytoją reikia gerbti, nes mokytojai yra tie žmonės, kurie kuria sistemą, kurie ugdo mūsų vaikus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pasisakyti Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininką R. Ramanauską. Pasisakymo tema – „Žvilgsnis į naują istorijos mokymo programos projektą“. Prašau, tribūna jūsų. Ruošiasi A. Sakalauskienė.
Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko Roberto Ramanausko pranešimas „Žvilgsnis į naują istorijos mokymo programos projektą“
R. RAMANAUSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. 2021 m. kovo 31 d. buvo paskelbtos atnaujintos bendrojo ugdymo, taip pat ir istorijos programos. Kalbant apie parengtos atnaujintos programos projektą, akivaizdu, jog programos rengėjai neturėjo jokio aiškaus didaktinio ir metodologinio pagrindo, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jai pavaldi Nacionalinė švietimo agentūra rengėjams nesuformavo naujos programos tikslo, kuris turėtų išplaukti iš valstybinės istorijos politikos, savo ruožtu suponuojančios ir mokyklinės istorijos politiką, atsižvelgiant į dabarties iššūkius, kai vyksta informacinis karas ir visokeriopai stengiamasi iškraipyti Lietuvos istoriją. Prisiminkime kad ir baltarusių istorikų pastangas pasisavinti Lietuvos LDK istoriją.
Programos kaita nėra pagrįsta nei nacionaliniais tyrimais, nei mokslo naujovėmis. Tas apibrėžtų tos programos tikslingumą ir kaitos būtinumą. Galima manyti, kad pagrindinis motyvas atnaujinti šią programą tai yra iš svetur perimtos rekomendacijos ir pavyzdžiai bei galbūt Europos Sąjungos skiriamų lėšų panaudojimo būtinybė. Programoje pasigendama pilietiškumo ir Lietuvos patriotizmo skatinimo tai deleguojant pilietiškumo ugdymui.
Per tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius nebuvo sukurtas didysis Lietuvos istorijos pasakojimas, o neturint nacionalinio naratyvo vargiai galima sukurti ir sėkmingą mokyklinės istorijos turinį.
Antroji atnaujintos programos projekto rengimo problema yra ta, kad į šį darbą nesugebėta pritraukti nei žymesnių mokslininkų istorikų, nei žinomų iškilių istorijos mokytojų. Nepaisant to, kad programa maždaug dešimtmetį bus privalomas vykdyti dokumentas, iš esmės turintis įstatymo galią, jam parengti buvo skirtas labai trumpas laikas, o už darbą skirtas menkas atlygis.
Manau, būtina pabrėžti ir tą aplinkybę, kad programos rengėjų grupė viešųjų pirkimų konkursą laimėjo neturėdama jokių konkurentų. Toliau veikė savo nuožiūra, dažnai eklektiškai. Atnaujinamų programų rengime dalyvavę universitetų atstovai, kuriems suteiktas nemenkas svoris, dažnai dėl atotrūkio tarp mokyklinio ir akademinio ugdymo turinio nesugebėjo suvokti mokyklinės specifikos ir jos paskirties.
Trečioji programos projekto rengimo problema slypi tame, kad buvo ignoruojama istorijos mokytojų bendruomenės, joje didžiausią autoritetą turinčių mokytojų, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos, plačiosios visuomenės nuomonė. Iš esmės nereaguota į kritiką ir siūlymus. Tik į programos rengimo procesą įsiterpus tiesiogiai Istorijos mokytojų asociacijai pavyko padaryti nemažai svarbių, bet tik redakcinio pobūdžio pataisymų, kurie pačios programos iš esmės nepakeitė.
Nemalonų įspūdį paliko ir demokratijos imitacija, kai buvo viešai akcentuojamas tik dalies mokytojų išreikštas pritarimas, bet ignoruojama kritika ir argumentuoti siūlymai, ką reikia keisti. Pagrįstai susidaro įspūdis, kad veikiama įprastu biurokratiniu metodu, kai per numatytus terminus būtina laiku baigti darbą ir ataskaitos lentelėje padėti varnelę.
Programos projekto įžangoje rengėjai teigia, kad atnaujinamos bendrojo ugdymo istorijos programos tikslas – padėti mokiniui įgyti žinių ir ugdytis gebėjimus, kurie padėtų formuotis Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinės raidos ir kultūrinės aplinkos supratimui. Tačiau atidžiai ir detaliai išnagrinėjus programos turinį pasidaro aišku, kad pasaulio istorijai beveik nebeliko vietos, o Lietuvos ir Europos istorija apkarpyta, fragmentuota, be platesnio konteksto. Tai neleis mokiniui suvokti nei istorinės raidos nuoseklumo, nei įvykių ir procesų priežastinių ryšių, nesudarys prielaidų ugdyti išprususį ir tvirtas patriotines bei pilietines pozicijas turintį jaunąjį pilietį.
Toks mokslinės istorijos turinio susiaurinimas rengėjų buvo argumentuojamas mokymosi krūvio mažinimo siekiais, tačiau to padarinys bus absoliuti demotyvacija domėtis ir mokytis istorijos. Mes jau dabar turime apverktiną situaciją, kai, nepaisant labiausiai atsidavusių ir kompetentingiausių istorijos mokytojų pastangų, sudominti mokinius Lietuvos istorija yra sunku. Ji vaikams paprasčiausiai neįdomi. Paradoksalu, bet sovietiniuose vadovėliuose Lietuvos istorijos temos buvo perteiktos ir išsamiau, ir patraukliau. Dabar turime dominuojančią netekčių ir praradimų istorijos paradigmą, todėl kyla klausimas, ar trauminė tematika pajėgi formuoti orų Lietuvos ir Europos Sąjungos pilietį. Deja, bet tokia situacija išliko ir naujojoje istorijos programoje. Tik Istorijos mokytojų asociacijos pastangomis pavyko įterpti abiejų Lietuvos Respublikų sėkmės istorijos temas.
Atnaujinamos bendrojo ugdymo istorijos programos projektas yra nemenkos apimties, 62 puslapių dokumentas. Jame detaliai aprašytos mokinių kompetencijos, per kurias vyks ugdymas, nurodyti gebėjimai, numatoma pasiekimų raida, tačiau visa tai neatlaiko kritikos, kai pradedame analizuoti programos turinį. Tai esminis didaktinis aspektas, ko bus mokomi mokiniai, kokių žinių įgis, kaip jas supras ir gebės jas taikyti, kokiomis vertybėmis vadovausis valstybės ir visuomenės gyvenime.
Dabartinių istorijos programų projekte 5–6 klasėms, tai yra tik dviem klasėms, dalyko turinys užima 7 puslapius, o 7–10 klasėms, tai yra dvigubai daugiau ir aukštesnės pakopos klasėms, yra skirta tik 10 puslapių. Disproporcijos rodo, kad dalyko turinys 5–6 klasėse yra dirbtinai išpūstas, pagrįstas ne nuoseklia chronologine tvarka, o abstrakčiais teminiais pjūviais, kas dažnai yra aktualiau vyresnėse klasėse nei jaunesnio amžiaus mokiniams, kurie tik pradeda mokytis istorijos.
Dabartinėje istorijos programoje penktokai visus mokslo metus mokosi Lietuvos istorijos, o naujojoje numatyta Lietuvos istorijai tik pusė mokslo metų. O ir pačios sąvokos „istorija“ toje dalyje, kuri skirta supažindinti su istorijos mokslu, net nebelieka, nors atsiranda tokie sudėtingi terminai kaip „civilizacija“, „antropologija“, „heraldika“. Keistai skamba ir viena iš penktokams numatytų temų – Lietuvos teritorija Rusijos imperijos sudėtyje XVIII amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Lietuva tampa tik teritorija. Iš esmės geografine, o ne politine ar kultūrine sąvoka.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
R. RAMANAUSKAS. Didžiausią istorijos mokytojų bendruomenės nepasitenkinimą sukėlė 6 klasės istorijos kurso turinys, skirtas kasdienybės ir kultūros istorijai, nors ne sykį programos rengėjams buvo siūloma vietoj tų temų, kurios lengvai integruojamos į likusį kursą, šeštokams dėstyti patrauklesnį senovės istorijos kursą, taip sudarant prielaidas mažinti mokymosi apimtis ir mokymosi krūvį 7–10 klasėse.
Programos projekto rengėjai deklaruoja, jog besimokantis istorijos mokinys perpras turinį nuosekliai eidamas nuo asmeninės ir krašto istorijos prie Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos pažinimo. Tačiau toje pat programoje atsiranda prieštaravimas, nes toliau teigiama, kad mokiniai susidarys nuoseklų Lietuvos ir Europos, o atskirais atvejais ir pasaulio raidos vaizdą nuo seniausių iki naujausių laikų. Būtent toks prieštaravimas raudona linija eina per visą istorijos programą nuo 5 iki 10 klasės, kuriose įgyjamas pagrindinis išsilavinimas.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis, gal jūs turėsite galimybę baigti savo, kai bus klausimai, nes laikas jau tikrai išseko.
R. RAMANAUSKAS. Užbaigdamas noriu pasakyti tiesiog tokį apibendrinimą, kad tokia programa iš tikrųjų negali atitikti šiandienos Lietuvos mokyklos poreikio ir darbas turi būti padarytas iki galo ir gerai, nes istorijos mokymas, istorijos žinios tai yra tikrai strategiškai svarbus Lietuvai dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į tribūną kviečiu A. Sakalauskienę, Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorę – „Regiono mokyklų vieta Tūkstantmečio mokyklų žemėlapyje“. Prašau, jūsų 5–7 minutės.
Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorės Astos Sakalauskienės pranešimas „Regiono mokyklų vieta Tūkstantmečio mokyklų žemėlapyje“
A. SAKALAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Mano pranešimo tema „Regiono mokyklų vieta Tūkstantmečio mokyklų žemėlapyje“ pasirinkta ne todėl, kad gražiai skamba ir joje panaudoti visi raktiniai pranešimo žodžiai, bet todėl, kad labiausiai rūpi ir norisi diskutuoti apie Tūkstantmečio mokyklų žemėlapį, visos Lietuvos, neiškarpytos, nesufragmentuotos atskirais gabaliukais žemėlapį, kuriame yra vietos ir miestui, ir regionams.
Pastaruoju metu švietimo bendruomenėje, ko gero, nėra nė dienos, kad nekalbėtume apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos optimistiškai pristatomą Tūkstantmečio mokyklų programą. Yra labai daug kalbama apie rezultatus, pasiekimus, proveržių galimybes ir dar daugiau apie milijonus ir iš to sukuriamą komfortą. Bet daug kalbėti ir daug pasakyti yra ne tas pats, todėl aš, naudodamasi proga ir man suteikta galimybe, noriu pasidalinti savo kaip praktiko nugąstavimais apie tai, kas nepasakoma apie regionų mokyklas ir jų galimą vietą ir vaidmenį šioje programoje. Kad neatrodytų, jog regiono atstovai esame kategoriški ir kritiški, norime pasakyti, jog Tūkstantmečio mokyklų programa tikrai turi pridėtinę vertę ir idėjų, kurioms būtų kvaila nepritarti. Tai kas tuomet kelia nerimą?
Kelia nerimą tai, kaip ta programa šiandien planuojama įgyvendinti. Regionų mokykloms matome tris didžiules grėsmes, kurios pasireikš kaip stiprus šalutinis programos poveikis. Pirmiausia, socialinės atskirties didėjimas ir vidurinio ugdymo prieinamumas regiono vaikams. Ministerijos pristatymuose tarp gausybės pozityvių argumentų tik keliose eilutėse užsimenama apie 5–8 jungtinių klasių panaikinimą ir (cituoju) „šiek tiek koreguojamą teisinę bazę“. Po šiuo sakiniu slypi gana stiprūs regionų mokyklų tinklo pertvarkos aspektai. 31 mokinys gimnazijos klasėje ir du klasių komplektai mūsų rajone iš septynių veikiančių ilgųjų gimnazijų palieka vieną priemiestinę, jau šiandien perpildytą, kurią lanko ir miesto vaikai. Kur dėti 22 Raguvos ar kitos gimnazijos abiturientus nuo kažkurio rugsėjo? Artimiausia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, į Panevėžio pusę būtų 28 kilometrai, į Ukmergės pusę – 38 kilometrai, ir taip kasdien į abi puses.
Iš čia antrasis šalutinis poveikis ir nerimas – neaiški ir netolygi teritorinė šių mokyklų disproporcija. Pristatymuose ne kartą akcentuojama, jog pagrindinis kriterijus yra ugdymo kokybė ir galimybės (…). Bet mūsų atveju galimybės už 28, 38 kilometrų, ar tikrai pagerins ugdymo kokybę? Ar komfortas kažkur gali būti svarbiau už mokinių jauseną ir sveikatą? Kad ir koks geras būtų pavėžėjimas, atstumo jis nesutrumpins ir mokiniai 7 valandą, o iš atokesnių vietovių ir anksčiau turės sėsti į autobusėlį, kad iki pamokų pradžios būtų mokykloje už 28 kilometrų. Tai kaip jam, atsikėlusiam šeštą ar pusę septynių ryto, efektyviai išsėdėti pamokose iki 15 valandos ir dar pageidautina dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje? Tai juk daugiau nei 8 valandų suaugusio žmogaus darbo diena. Ir dar po to daugiau nei valandos kelionė į namus ir namų darbai. Atsakykime sau, ar čia būdas užtikrinti kokybę, ar patys pavežtume tokią dieną? Dabar esantis mokinių pavėžėjimo tinklas ir sąnaudos jam išlaikyti periodiškai laukia dėmesio, o mes jį norime bemaž padvigubinti ir išplėsti.
Ir trečiasis, bene svarbiausias, rūpestis – tai kokia mokykla po Tūkstantmečio mokyklų programos lieka regione? Apskritai, ar lieka. Mes šimtu procentų pritariame geros mokyklos koncepcijai, tačiau planuojama Tūkstantmečio mokyklų programa į pagrindinius 150 mokyklų atrankos kriterijus įdeda tik vieną iš trijų koncepcijos aspektų – pasiekimus. Branda, pažanga pretenduojant į Tūkstantmečio mokyklą iki šiol niekur kaip ir nefigūruoja. Suprantame, kad pasiekimus pamatuoti ir įvairiais pjūviais statistiškai argumentuoti ir reitinguoti yra lengviausia, bet kaip su pažanga, o dar daugiau, kaip su individualia pažanga? Mūsų gimnazija dalyvavo matematikos pasiekimų gerinimo projekte. Daugiau nei pusės projekte dalyvavusių mokinių individuali pažanga per vienus metus padidėjo nuo 10 iki 20 %, bet bendri pasiekimai išaugo tik 0,28 %. Tad ar tikrai tik iš pasiekimų matome pažangos procesus?
Taip pat Tūkstantmečio mokyklų pristatyme inovatyviai skamba „tinklaveikos“ sąvoka. Kaip tokios mokyklos pavyzdys galėtų būti ir Raguvos gimnazija, kurioje šiuo metu mokosi 200 1–12 klasių mokinių. Turime prijungtą buvusį darželį, o nuo rugsėjo turėsime prijungtas dar dvi šalia esančias įstaigas – pagrindinę mokyklą ir dar vieną darželį. Tad „tinklaveikos“ sąvoką gana gerai pažįstame praktiškai, bet pagal dėliojamus kriterijus negalėtume net bandyti pretenduoti į Tūkstantmečio mokyklų sąrašą. Kodėl? Todėl, kad viename iš prijungtų skyrių nuo kito rugsėjo dar nebus išnykę du 5–8 jungtinių klasių komplektai.
Tad programos startiniai bilietai, kad ir kaip vartytume, bus matuojami tik aritmetiniais skaičiais, atiteks tik didelėms miestų, priemiesčių mokykloms. Ar tada tikrai teisingi programos pristatymuose sakomi teiginiai, jog stiprinamos silpniausios grandys ir tikslas, kad mažėtų ugdymo skirtumai.
Siūlome programos kūrėjams jautriau pažiūrėti į regionų mokyklų galimybes ir specifiką. Vienas iš atrankos kriterijų galėtų būti mokyklos, kurios jau turi, nors ir formalizuotas, tinklaveikos struktūras. Taip pat siūlome nustatant, kam padėti, įvesti kokybinius kriterijus: patirtį, vadovo kompetencijas, poveikį vaikų sveikatai.
Mes kalbame ne tam, kad būtume kantriai išklausyti, mes kalbame tam, kad būtume išties išgirsti. Dėkoju visiems už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pasisakyti E. Sakadolskienę, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorę, dėstytoją, Švietimo tarybos narę, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos tarybos narę. Pranešimo tema – „Kultūrinis, meninis ugdymas ir jo svarba“. Prašau, jūsų 5 minutės.
Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorės, dėstytojos, Švietimo tarybos narės, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos tarybos narės Emilijos Sakadolskienės pranešimas „Kultūrinis, meninis ugdymas ir jo svarba“
E. SAKADOLSKIENĖ. Laba diena. Ačiū už kvietimą pasisakyti. Kaip turbūt patys žinote, Seimo Ateities komitetas beveik kas savaitę rengia įvairius forumus, o aną savaitę kaip tik buvo kalbama apie švietimo ir kultūros sąsajas ir kaip tai svarbu ateities Lietuvai. Man ypač įstrigo, ką kalbėjo profesorė I. Vaišvilaitė. Jos manymu, mes dar dorojamės su sovietmečio palikimu, kad kultūra yra pramoga ar laisvalaikio užsiėmimas. Sovietmečiu visi turėjome teisę į darbą, o kultūra jau po to, kai atliksi darbą.
Tačiau tarptautiniu mastu pripažinta, o pandemija tai dar ir paryškino, kad kultūra yra esminė mūsų gerovei ir tapatybei. Net ir pramonė bei verslas jau kalba apie tai, kad be estetikos, be meninio supratimo, be kultūrinio pagrindo daugelis produktų nėra visaverčiai. Nepasikliaukime EBPO projekto „Švietimas 2030“ kompetencijų sąrašu, kurio dėmesio centre – sąlygos naujiems gaminiams, paslaugoms, darbo vietoms, verslo bei socialiniams modeliams. Kultūrinis meninis ugdymas – vienas iš būdų suteikti bendrajam ugdymui vertybinį pagrindą. Ir džiaugiuosi, kad po ilgų kovų kultūra atsidūrė bendrųjų programų kompetencijų sąraše, ko anksčiau nebuvo.
Tradiciškai Vakarų švietimo sistema traktuoja emocijas kaip trukdį logiškai, racionaliai mąstyti. Pradedant R. Dekartu, o kai kurių švietimo politikų dar iki šiol racionalus mąstymas laikomas aukštesnio lygio funkcija, vykstančia smegenų žievėje, o psichologinio ir biologinio būvio sukeltos emocijos buvo laikomos limbinės sistemos, žemesnio lygio, mažiau sudėtinga ir primityvia žmogaus veikla.
Šiandien mokslininkai suvokia, kad jausmai, emocijos, elgesys ir motyvacija yra tai, kas grindžia mąstymą, ir jų neįmanoma atskirti. Tyrėjai supranta, kad kognicija ir emocija yra integruoti procesai, tačiau mokyklos programose ir toliau pirmenybė duodama tam, kas laikoma kognityviniais dalykais: žodinis ir matematinis raštingumas, norima valdyti emocijas siekiant racionalaus idealo. O intelekto tipai, kurie labiausiai sietini su emocija, tokie kaip muzika, teatras, vaizduojamasis menas, kinestezija ir erdvinis mąstymas, traktuojami kaip antraeiliai, kuriems neverta skirti daug laiko ir materialinių išteklių. Tai akivaizdu, kai nagrinėjame Lietuvos švietimo politikos sprendimus, liečiančius humanitarinius mokslus ne vien bendrajame ugdyme, bet ir aukštajame moksle bei finansuojant mokslinius tyrimus.
Viena neuropsichologė teigia: norint ką nors išmokti, reikia remtis sensoriniu pagrindu, asmenišku, emociniu ryšiu ir judesiu. Neuromokslininkų bei transformacinių mokymųsi teoretikų tyrimai rodo, kad racionalaus mąstymo procesai yra neįmanomi be emocijų. Menų ir kitų veiksnių sukeltos emocijos paskatina tam tikrus cheminius junginius, o šie – nervinių impulsų generavimą į vidurines smegenis, kur vyksta aukštesnio lygmens mąstymas. Jei vidurinės smegenys nesuaktyvinamos emocijomis, išmokstama mažiau, kai įkomponuojamas emocinis išgyvenimas pedagoginio proceso metu, medžiaga geriau išlieka ilgalaikėje atmintyje.
Jau prieš 20 metų mokslininkai rado ryšį tarp menų mokymosi ir abstraktaus mąstymo vystymosi. Progimnazijų mokiniai dar yra stadijoje tarp konkretaus ir abstraktaus mąstymo. Taigi teatriniai rolių vaidmenys, simuliaciniai žaidimai, šokis ir kitoks judesio panaudojimas padeda įtvirtinti abstrakčias sąvokas. Deja, užsienio tyrimai taip pat rodo, kad tiems vaikams, kuriems sunkiai sekasi mokykloje arba kuriems socioekonominiai veiksniai kiša koją, dažnai sumažinamas kontaktas su menine humanitarine raiška, kad jie gautų papildomų matematikos, skaitymo ar kitų pamokų. Tad tai, kas jiems labiausiai padėtų ir motyvuotų, eliminuojama.
Gamtos moksluose mokiniai iliustracijomis gali parodyti, ar suprato esmines sąvokas. Piešiant galima parodyti žemės sluoksnius ar kas lemia sluoksnių judėjimą. Piešdami savo hipotezes ir atradimus vaikai lengviau gali verbalizuoti geologinius principus. Vienoje mokykloje mokiniai tyrinėjo trijų tipų akmenis ir turėjo juos piešti naudodami aklą kontūrinio piešimo techniką. Tai pagerino jų supratimą apie nuosėdinę vulkaninės kilmės ir metamorfinę uolieną. Teatre apšvietėjas turi išmanyti spalvų spektrą ir spręsti, kokios spalvos filtrus naudoti scenai apšviesti, nes jis turi kurti nuotaiką ir estetinį vaizdą. Viso to gamtos mokslų ir kitų dalykų mokytojai nepadarys be menų pedagogų.
Reikėtų priminti 2008 metų tyrimą, kur Mičigano universiteto profesorius rado, kad Nobelio premijos tiksliųjų mokslų laureatai 22 kartus dažniau turėjo santykį su scenos menais nei eiliniai tiksliųjų mokslų mokslininkai. A. Einšteinas buvo puikus smuikininkas, o STEAM sąvokos pats geriausias įkūnijimas – L. da Vinčis.
Nors mano pačios šaknys yra muzikos pedagogika, šiandien noriu užstoti šokio pedagogus, kurie atsidūrė visiškai ant ledo. Neapsimoka rodyti pirštais, kas dėl to kaltas. Pereitas Seimas priėmė šiaip sveikintiną potvarkį, kuriuo trys savaitinės fizinio ugdymo pamokos mokyklose yra privalomos. Anksčiau buvo leidžiama trečią fizinio pamoką pakeisti šokio pamoka. Dabar taip negalima. Dabartinė Vyriausybė turėjo spręsti, ką daryti, nes Sveikatos apsaugos ministerijos pasenusios higienos normos neleidžia didinti pamokų skaičiaus. Tuomet ministerija nutarė, kad reikia penkis dalykus – muziką, dailę, technologijas, šokį ir teatrą – sudėti į vieną krepšelį, ir mokykla gali rinktis. Padvigubėjo disciplinų skaičius menų pintinėje, bet nepadvigubėjo joms skiriamų savaitinių valandų skaičius. Turime gana nesuprantamą situaciją, kuomet vienas dalykas – fizinis ugdymas gauna net tris valandas, o penki dalykai dalijasi iš viso keturias valandas.
PIRMININKAS. Bandykite pabaigos link. Ačiū.
E. SAKADOLSKIENĖ. Taigi, kviečiu Seimą susimąstyti, ar savo sprendimais atsižvelgiate į tai, ką mokslas yra įvardijęs kaip esminius komponentus besimokančiojo gerovei. Ne vien ekonominė nauda grindžia būtinumą ugdyti kultūrai neabejingą, sąmoningą jauną žmogų. Kultūrinėmis žiniomis ir praktikomis užsiimantis Lietuvos pilietis geriau geba formuoti visavertę vertybinę orientaciją, priimti kūrybiškus sprendimus, plėsti pasaulio pažinimo būdų įvairovę. Geresnė galimybė, kad kultūriškai išprusęs abiturientas tapatinsis su savo kraštu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pasisakyti Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovą profesorių R. Kėvalą. „Metai su COVID-19 infekcija ir kas nutiko mūsų vaikams“. Prašau, jūsų tribūna.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo, profesoriaus Rimanto Kėvalo pranešimas „Metai su COVID-19 infekcija ir kas nutiko mūsų vaikams“
R. KĖVALAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Mūsų tautos dainius J. Marcinkevičius yra pasakęs, kad visa ko pradžia yra ten, toli vaikystėje. Europoje vaikai sudaro 25 %, bet 100 % yra mūsų ateitis. Tai yra rytdienos piliečiai, kurie pakeis mane, kurie pakeis jus. Jų vystymasis, sugebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės pažangos, gyvenimo kokybės, gerovės prielaida, todėl vaikų fizinei, psichinei sveikatai ir ugdymui turi būti skiriamas didžiulis dėmesys.
Kaip tai veikia ekonomiškai? Nobelio premijos laureatas, amerikiečių ekonomistas Dž. Hekmanas įrodė, kaip grįžta tam tikruose amžiaus tarpsniuose investuotas vienas doleris. Kaip matote, ikimokykliniame amžiuje šita investicija yra didžiulė – nuo aštuonių iki keturių kartų, ankstyvame mokykliniame amžiuje – dvigubai, tiktai tuomet, kai žmogus baigia vidurinę mokyklą, pradeda savo karjerą, investuotas vienas doleris grįžta vienu doleriu.
Išanalizavus 87 šalių ir 25 mln. COVID-19 infekcija susirgusių žmonių duomenis, vidutiniškai vaikai sirgo apie 11 %. Dauguma tai buvo besimptomiai, lengva forma sergantys vaikai. Taip, buvo sunkių, kuriuos reikėjo guldyti į ligonines. Taip, mes turėjome ir intensyvios terapijos skyriuje. Lietuvoje neturėjome mirčių atvejų, tačiau iki šiol niekas nepagalvojo apie šio ledkalnio apatinę dalį, tai yra apie tą didžiulį pašalinį poveikį, kurį sukėlė mokyklų uždarymas ir ugdymo proceso sustabdymas. Šiandien ekspertai sutaria, kad saugiai, jeigu taip galima pavadinti, mokyklas buvo galima uždaryti bent dviem mėnesiams. Lietuva yra viena iš tų šalių, kur mokyklos uždarytos 35 savaites. Tai drastiškai sukelia vaikų psichinės sveikatos blogėjimą, mitybos problemas, antrą arba trečią nutukimo bangą, fizinio aktyvumo sumažėjimą. Mažai dar mes kalbame apie šešėlinio smurto epidemiją, bet mes jau susiduriame, be abejo, apie vakcinacijos ir sveikatos priežiūros prieinamumo pablogėjimą.
Apskritai vaikų psichinė sveikata karantino metu yra prilyginama vaikų, kurie gyvena karo zonose, psichinei sveikatai. Jūs tik pažiūrėkite, mūsų paauglių, kurie stos į aukštąsias mokyklas, nerimo procentai – 53,1 %, depresijos požymiai – 59,2 %. Mes dabar esame tokioje situacijoje, kad tikrai nenori dalis, nemaža dalis vaikų ir tėvų grįžti į mokyklą. Tai yra paradoksas. Mano galva, tai turėtų būti ne mokinių, ne tėvų ir netgi ne savivaldybės reikalas, tai turėtų būti valstybės reikalas.
Aš galėčiau paaiškinti, kodėl sumažėjo skubios pagalbos paslaugų, stacionarinių paslaugų. Taip, vaikai buvo uždaryti karantine, bet man didžiulį nerimą kelia kiti procentai, tai vaikų apsilankymai pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistus sumažėjo 23 %, ambulatorinių konsultacijų – 40 %, o profilaktinių patikrinimų – apie 19 %. Štai kas atsitiko.
Ekspertai dabar sutarė, kas gali būti blogiau už COVID-19. Už COVID-19 blogiau gali būti COVID-19 plius tymų protrūkis. 2018 metais pasaulyje mirė 150 tūkst. žmonių – tai viena iš labiausiai mirtingumą sukeliančių virusinių ligų. Manoma, kad tai yra per gyvulių maro evoliuciją pasikeitęs virusas. Štai 2018 metais vakcinacija nukrito iki 92 % ir mes turėjome didžiulį protrūkį tiek Vilniaus, tiek Kauno krašte ir visoje Lietuvoje.
2020 metai. Vakcinacija dvejų metų amžiaus – 90,1 %, septynerių metų amžiaus – 90,5 %. Kaip matome, esame toli nuo reikiamos ribos ir stovime ant ugnikalnio krašto.
Oksfordo ir Londono higienos ir tropinės medicinos specialistai išanalizavo priemones antrosios bangos metu, tas efektyvias priemones, kurios duoda tam tikrą efektą, ir pažiūrėkime. Vaikų ugdymo įstaigų uždarymas pačioje paskutinėje vietoje – tik 7 %. Verslai atidaromi pirma, susibūrimai pirma, o apie ugdymą pamiršome. Tiek UNICEF, tiek PSO sakė labai aiškiai: mokyklos turėtų būti uždaromos paskutinės, atidaromos pirmutinės. Šiandien ekspertai sutarė, kad užtikrinant tam tikras sąlygas mokyklos turi ir gali veikti pandemijos ir karantino metu.
Dar rugsėjo mėnesį buvo paskelbti UNICEF duomenys iš 191 šalies ir jie nerodė jokio tiesioginio ryšio tarp mokyklų atidarymo ir raiškaus COVID-19 infekcijos šuolio. Mokyklų uždarymas lemia drastiškai neigiamus rezultatus vaikams, o kartu ir valstybei. Amerikiečiai jau suskaičiavo, kaip tai atrodytų trilijonais dolerių.
Šešių tikslų planas kiekvienam pasaulio vaikui. Mums ypač svarbūs trys: mokymasis, sveikatos apsauga, psichinė jaunimo ir sveikatos apsauga, ir smurto prevencija. Jungtinės Karalystės premjeras B. Džonsonas yra pasakęs: taip, mes visi atlikome didvyrišką darbą, bet šiandien klasė yra geriausia vieta mūsų vaikams. Priminsiu, kad 2018 metais pagal vaiko gerovės rodiklius mes buvome 33 iš 38 tirtų išsivysčiusių šalių. 2020 metai Seimo buvo paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais.
Pabaigti aš norėčiau gydytojo B. Rijė citata iš A. Kamiu romano „Maras“: „Visai nesuprantama, kam turi kentėti vaikas, o iš tiesų nieko nėra svarbiau žemėje už vaiko kentėjimą ir siaubą, kurį tas kentėjimas velka su savimi, ir už kentėjimo motyvus, kuriuos reikia rasti.“ Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau. Labai prasmingi žodžiai. (Plojimai)
Dar mums liko šiek tiek laiko klausti ir gauti atsakymus. Yra užsirašę nemažai kolegų. Pabandysiu. Yra trys klausimai frakcijų vardu. Pradėsime nuo didžiausios frakcijos. Suteikiu žodį ministrei J. Šiugždinienei. Prašau. Ruošiasi A. Kubilienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, kolegos, už pristatymus. Tikrai buvo labai įdomu klausytis ir į daug ką turiu sureaguoti, bet gal kelis dalykus perbėgsiu labai trumpai.
Pirmiausia, aišku, apie bendrojo ugdymo programas. Tikrai noriu padėkoti pirmiausia visiems ekspertams ir mokslininkams, kurie dalyvavo ir dalyvauja bendrojo ugdymo programų peržiūroje. Visus kviečiu labai pagarbiai diskutuoti. Mes visi turime savo nuomonę, savo požiūrį. Tikrai norisi mažiau politikavimo, daugiau turinio ir kad tikrai ekspertai ir mokslininkai dalyvautų šitame procese, o mažiau dalyvautų politikai.
Bendrojo ugdymo programų rengimas, noriu priminti, buvo pradėtas 2020 metais ir gairės nubrėžtos 2020 metais. Taigi šiandien mes turime rezultatus ir tikrai tie rezultatai yra. Kai kurių programų atnaujinimas vyksta puikiai, labai neblogai ir mes tikrai jau greitai pradėsime bandyti tas programas. Tačiau tikrai gavome daug pastabų dėl lietuvių literatūros, istorijos, matematikos ir gamtos mokslų. Tikrai šiuo metu planuojame pasikviesti ekspertus ir dar kartą pasižiūrėti, ar tikrai galėtų tas turinys būti kiek kitoks ir labiau atitikti tų mūsų ekspertų, tų mokslininkų, kurie teikia pastabas…
PIRMININKAS. Laikas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). O, lyg ir 7 minutės buvo.
PIRMININKAS. Čia klausimai ir atsakymai.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Na va, aš tik pradėjau, tik įsivažiavau.
PIRMININKAS. Žanras yra toks: minutė klausti, pora atsakyti. Gerbiama ministre, jeigu turite dar kokį nors… Supratau, kad čia jūsų reakcija į tai, ką išgirdote.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš norėjau reaguoti į tai, ką išgirdau. Labai dėkui. Tikrai bendradarbiausime.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir A. Kubilienė. Prašom. Ačiū, ministre, taip jau išėjo. Prašom klausti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu padėkoti lektoriams už tikrai įdomias mintis. Mano klausimas būtų gerbiamam R. Aušrotui. Vis dažniau girdime, kad tėvų įtraukimas į vaikų ugdymą Lietuvoje, Lietuvos švietimo sistemoje, atsiduria paraštėse. Prašom pasakyti, koks tėvų įtraukimas į vaikų ugdymą yra užsienio šalyse? Ačiū.
R. AUŠROTAS. Ačiū už klausimą. Turbūt reikėtų pasakyti, kad 2016 metų programa SLURŠ buvo unikali tuo, kad numatė bendradarbiavimo su tėvais principą. Dabartinėje naujojoje Gyvenimo įgūdžių programoje šio principo nebelieka. Tada iš karto kyla klausimas, susijęs su vertybiniu vaikų ugdymu, nes, kaip ir mūsų Konstitucija sako, tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Samprata, kas yra šeima, kokios yra šeimos vertybės, iš tikrųjų tėvams yra labai svarbi.
Kalbant apie Vakarų praktiką, turbūt galima išskirti du etapus. Jau, atrodo, buvo susiformavusi Europos žmogaus teisių praktika, tiek buvo taikoma Žmogaus teisių konvencija, kuri sako, kad tėvų teisė parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus yra išimtinė tėvų teisė. Ši teisė apima, nustato pozityvią pareigą valstybėms gerbti tėvų teises. Tie religiniai filosofiniai įsitikinimai apima tiek žinomos religijos mokymą, bet ir tam tikrą pažiūrų sistemą.
Taigi Europos žmogaus teisių praktika supranta tą dalyką truputėlį plačiau. Mūsų Lietuvos praktikoje labai dažnai man pasitaiko matyti, kad tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus apima tik pasirinkimą tarp etikos ir tikybos arba, tarkime, mokyklos pasirinkimą. Tai čia turbūt reikia turėti omeny, kad pagal Europos žmogaus teisių praktiką ir pagal papildomą konvencijos protokolą ji tikrai yra platesnė, ir tas klausimas dabar tampa vis aktualesnis.
Pavyzdėlis yra Jungtinė Karalystė, kur įteisinus vienos lyties asmenų santuokas, po to pradėjus rengti ir įgyvendinus švietimo sistemoje socialinio ir emocinio ugdymo programą, panašią į Lietuvos, iš tikrųjų švietimo sistemoje kilo karas tarp tėvų ir Švietimo ministerijos. Karas vyko dvejus metus ir per teismus tėvai išsikovojo savo teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Dabar Anglijoje galioja SLURŠ principas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolega.
R. AUŠROTAS. Mokyklos lygmeniu tėvai ir bendruomenė susitarė dėl ugdymo turinio.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti 1 minutė, atsakyti 2 minutės. Klausia Regionų frakcijos vardu V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Jonai. Kad mažiau dalyvautų politikoje, skamba gražus, bet neracionalus kolegės balsas. Tačiau politikai ne iš Kentauro Alfos atskridę, o įvairių sričių specialistai, noriu priminti. Man puikiai patiko, kai pristatė, puikiai pristatė savo mintis pranešėja E. Sakadolskienė. Jums ir klausimas. Ar vyksta objektyvus testavimas nuo vaikų darželio nustatant asmenybės „aš“ portretą, vaiko emocinę būseną, jo poreikius, prioritetus? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
E. SAKADOLSKIENĖ. Čia turbūt ne man klausimas, nes mano vertinimas labiau susijęs su paties kultūrinio ugdymo turiniu, o ne su emociniu turiniu. Bet, aš įsivaizduoju, pagal naująsias programas, kur emocinės kompetencijos turi būti visiškai inkorporuojamos į įvairių dalykų programas, tai turi atsirasti ir vertinimo sistema. Apie tai irgi kalbama. Aš ir pati esu darbo grupėje, kuri dirba su kompetencijomis, bet aš žinau, kad tikrai bus kuriamos ir vertinimo įvairios sistemos, bet mažiausiai aš galiu pasakyti apie tą įvertinimą tų socialinių, emocinių kompetencijų, bet jos tikrai bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiktai kalbantiems norėčiau priminti, kad vis dėlto reikėtų laikytis reikalavimų būti su kauke.
Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėčiau užduoti klausimą Raguvos gimnazijos direktorei. Jeigu jums būtų galimybė rinktis, ar gautus 1,5 mln. eurų skirti vienai gimnazijai, kaip šiandien siūloma Tūkstantmečio, ar tuos 1,5 mln. padalinti esamoms septynioms gimnazijoms, kokį kelią pasirinktumėte?
Kitas klausimas. Jūsų nuomone, ar sužlugdžius septynias mokyklas, nesvarbu, ar tai būtų mažesnės, didesnės, yra žlugdomas ir tos vietovės gyvenimas, bendruomenės, kultūros, švietimo, šeimų? Ar ta vietovė nyksta, ar kaip tik ten gyvenimas gerėja?
A. SAKALAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mokyklos buvimas gyvenamojoje teritorijoje yra vienintelis iš galimų būdų toje teritorijoje gyventi ir jaukiai kurtis jaunoms šeimoms. Nėra mokyklos, nėra gyvenamosios teritorijos.
Dėl pinigų padalinimo. Iš tiesų labai pritariu tai nuomonei ir tai besivystančiai strategijai diskusijose, kad tai galėtų būti savivaldos klausimas. Mes, visos gimnazijos, pasiryžusios sėsti prie apskritojo stalo ir svarstyti, kurios taptų. Pasidalinimo pinigais klausimas kalbant apie vaikų ugdymą nėra pagrindinis prioritetas, kuris galėtų būti akcentuojamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Toliau O. Leiputė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Darbo partijos frakcijos vardu noriu padėkoti visiems pranešėjams už puikius, labai turiningus ir naudingus pranešimus, kurie tikrai, manau, atkreips dėmesį į vyraujančias problemas švietime ir ne tik.
Mano klausimas būtų profesoriui ponui R. Kėvalui dėl ateities. Labai daug kalbama tiek iš premjerės, tiek iš švietimo ministrės lūpų, kad ruošiamės mišriam ugdymo būdui. Kitaip tariant, jau yra preziumuojama, kad rudenį vaikai pasitiks nebūtinai mokyklose. Gali ir toliau dirbti nuotoliniu būdu. Jūsų, kaip gydytojo, kaip specialisto, prognozė, kas laukia vaikų, jeigu jie dar metus praleis nuotoliniame ugdyme, ir kokie būtų jūsų pasiūlymai šiai Vyriausybei, kad iš tiesų vaikai neprarastų dar vienų mokslo metų, o jų sveikata dar labiau nekentėtų?
R. KĖVALAS. Ačiū. Mano specialybė nelabai susijusi su ateities prognozavimu, bet aš tik tiek galiu pasakyti, kad šiandien mokslininkai ir ekspertai sutaria, kad pandemijos metu, karantino metu mokyklos turi ir privalo veikti, bet yra bet. Po to yra bet: testavimas, pedagogų vakcinacija, distancija, srautai, rankų higiena ir visos kitos priemonės. Yra įrodyta, kad jos turi didžiulį efektą, nes mokyklų uždarymas turi neigiamą efektą tiek vaikų ugdymui, tiek šalies ekonomikai. Aš net tokios minties neįsivaizduočiau, jeigu vaikai dar būtų uždaryti ilgiau. Mes jau peržengėme – riba yra 2 mėnesiai. Viskas. 8 savaitės. Dabar vaikai 35 savaites mokosi nuotoliniu būdu.
PIRMININKAS. Ačiū. O. Leiputės nematau. Tada suteiksiu galimybę paklausti V. Bakui iš Mišrios grupės, jeigu, kolega, norėsite. (Balsai salėje) Frakcijos jau atstovavo. Bent visoms frakcijoms galimybė buvo paklausti. Prašau, Vytautai.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Jau nesitikėjau, kad gausiu žodį. Labai ačiū už pranešimus.
Mano klausimas būtų toks. Iš tikrųjų ne vienas istorikas viešojoje erdvėje yra kalbėjęs apie tai, kad Lietuvoje yra baimė kalbėti apie istoriją. Mano klausimas. Jeigu tai yra taip, ką daryti, nes dar mano karta mokėsi istorijos tokios, kokią kažkas išgalvodavo arba parašydavo, ir kažkaip nesinorėtų, kad ir dabartinė nepriklausomos Lietuvos karta mokytųsi istorijos, kuri dėstoma iš baimės. Ar taip yra ir ką patartumėte daryti?
PIRMININKAS. Kam klausimas adresuotas?
V. BAKAS (MSNG). R. Ramanauskui.
PIRMININKAS. Kaukę prašome vis dėlto užsidėti.
R. RAMANAUSKAS. Šiandien kiekvienas istorijos mokytojas stengiasi suteikti kuo daugiau galimybių mokydamas istorijos, kad jaunas Lietuvos žmogus jaustų savo savivertę, nesijaustų prastesnis už kitų Europos Sąjungos šalių piliečius, kad turėtų informacinį atsparumą, kai kartais pamazgos liejamos ant Lietuvos valstybės ir jos istorijos. Tačiau mokytojas yra programos vykdytojas ir tai, kas yra parašyta programoje, turi būti įgyvendinta. Jeigu mes į programą (o pats žodis „programa“ – tai yra koduoti kažką) įdedame nepakankamai teigiamus, pozityvius vertinimus, tai mes tada gauname ir tokį rezultatą, kad yra nusivylimas gimtąja istorija ir negebėjimas kritiškai mąstyti vertinant šiuolaikinio pasaulio aktualijas, visų pirma politines, ekonomines, kultūrines.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū pranešėjams, ačiū kolegoms. Manau, puiki diskusija. Gražios dienos. O mes toliau tęsiame darbą. Padėkojame. (Plojimai)
15.12 val.
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo Nr. XIII-2719 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-287 (pateikimas)
Teikiu vakarinės darbotvarkės 2-2 klausimą – Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo Nr. XIII-2719 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-287. Pranešėja – L. Nagienė. Pateikimas. Prašau, kolege.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiemet mes, Seimas ir Vyriausybė, skiriame daug dėmesio nukentėjusiems nuo padarinių, susijusių su pandemija. Tai parodė ir šiandien priimti teisės aktai.
Deja, 2008–2012 metais buvo elgiamasi kiek kitaip, kuomet taupyta pensininkų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų darbo užmokesčio sąskaita. Po 2008 metų Seimo rinkimų pagrindinių partijų rinkimų programose pensijų klausimams buvo skirta palyginti nedaug dėmesio, tačiau visos partijos sutarė, kad pensijos Lietuvoje yra mažos, ir žadėjo imtis priemonių jas didinti. Tačiau, netrukus prasidėjus ekonominei krizei, teko skubiai spręsti valstybės ir „Sodros“ biudžeto deficito problemą ir 2009 metais buvo nutarta mažinti pensijas ir kitas išmokas. Tais pačiais metais Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinąjį įstatymą, kuris sumažino pensijas ir kitas išmokas ir kuris turėjo galioti 2010–2011 metais. Atėmėme iš gaunančių mažiausiai pajamų.
Svarbiu argumentu diskusijose dėl pensijų sumažinimo kompensavimo tapo 2010 metais priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Teismas konstatavo, kad valstybėje susidarius ypač sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai pensijas mažinti galima, tačiau galima sumažinti tik laikinai ir numatant praradimų kompensavimo mechanizmą. Tuo metu sumažintų pensijų atkūrimas ir kompensavimas tapo vienu svarbiausių politinės darbotvarkės klausimų iki pat 2012 metų Seimo kadencijos pabaigos. 2010 metais Vyriausybė patvirtino kompensavimo koncepciją, kurią komentuodama tuo metu finansų ministro pareigas ėjusi I. Šimonytė teigė, kad kompensavimas galėtų prasidėti 2014 metais.
2012 metais Konstitucinis Teismas nustatė, kad įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nelikus minėtos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu.
Pensijų kompensavimo tvarką numatantis įstatymas buvo galiausiai priimtas jau naujos kadencijos Seime 2014 metais ir tais pačiais metais buvo pradėta palaipsniui kompensuoti pensijas. Tačiau šis įstatymas neapėmė visų pensininkų grupių, tai yra ne visų išmokų grupių, tai yra neapėmė mano siūlomame projekte aptartų išmokų gavėjų grupių. Ar tai specialiai buvo užmiršta, sunku pasakyti, nežinau.
Realių valstybinių pensijų kompensavimo žingsnių buvo imtasi praėjus visam dešimtmečiui, visiškai. Tik 2020 metais jau paskutinės grupės, kuri buvo palikta, buvo priimtas dalinis kompensavimo įstatymas ir nutarta kompensuoti tai likusiai daliai, kuriai buvo neišmokėta 10 %. Gaila, kad jis neapėmė visos kompensavimo tvarkos, todėl šiandien teikiamu projektu siūlau įgyvendinti senus Seimo įsipareigojimus, kurių tesėjimas užsitęsė per ilgai. Dalis laukusių kompensacijos jos taip ir nesulaukė, jau išėjo ten, kur pensijos ar jų dydis neaktualus, o likusieji išmokų gavėjai ir pensininkai tebelaukia ir yra daug kantresni nei bankai, laukiantys skolų grąžinimo.
Taigi įstatymo projektu siūlome nustatyti tolesnį socialinių išmokų kompensavimą 2021–2024 metais, numatant, kad iš valstybės ir socialinio draudimo biudžeto lėšų būtų kompensuotos dėl laikino įstatymo taikymo neišmokėtos sumos asmenims, kurie gavo valstybinę socialinio draudimo, našlaičių pensijas, maitintojo netekimo pensijas, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, valstybines pensijas, tai yra nukentėjusių asmenų, mokslininkų, teisėjų, pareigūnų, karių, Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio valstybines pensijas, karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas, nukentėjusių asmenų valstybines našlių ir našlaičių, valstybines našlių ir našlaičių pensijas, taip pat valstybinio socialinio draudimo našlių pensijas, tikslines kompensacijas, Prezidento rentą ir signatarų rentą, kompensacines išmokas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, šalpos kompensacijų ir sportininkų rentas. Likusius 90 % mes siūlome, tai sudaro maždaug apie 90 mln. eurų, grąžinti per ketverius metus. Pirmais metais – 10 %, antrais metais – 20 %, trečiais ir ketvirtais metais – po 30 %.
Mūsų, Seimo narių, pareiga yra laikytis Konstitucijos nuostatų, kuriomis nustatyta, kad turime užtikrinti piliečių pareigą ir teisę į pensiją. Mes privalome vadovautis Konstitucinio Teismo nutarimais, kurie sako, kad įstatymų leidėjai privalo numatyti kompensavimo mechanizmą ir kompensuoti per protingą laikotarpį. Manau, daugelis sutiktų, kad pensininkų laukimas dešimt metų vargu ar gali būti pavadintas protingu laikotarpiu, juolab kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė dar sausio mėnesį patikino, kad svarbiausias dabartinės Vyriausybės siekis socialinės apsaugos srityje – kad Lietuvoje neliktų nematomų žmonių ir jų rūpesčių, o reikiamos pagalbos sulauktų kiekvienas.
Suprantu, jūs galvojate, kad šio projekto priėmimas turi per didelį finansinį svorį. Kaip pažiūrėsime, preliminariu skaičiavimu, viso labo 90 mln. eurų per ketverius metus. Raginu žiūrėti į šią sumą kaip į vėluojančias banko skolos palūkanas, kurioms visada atsiranda pinigų. Žmonių lūkesčiai – gauti savo užtarnautą priklausančią išmoką be delspinigių ir palūkanų. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti trys kolegos. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų problema yra. Buvo numatyta, kaip jūs žinote, įstatyme nuo 2014 metų, deja, ne taip paprasta grąžinti kaip sustabdyti mokėjimus. Bet šiuo metu vėl tam tikra ekonominė krizė, problema, vėl reikia skolintis nemažai pinigų. Jūs teisingai suskaičiavote tuos pinigus, ko gero, bet nepasakėte, kieno sąskaita. Ar jūs sutiktumėte, kad tai būtų skolintomis lėšomis, nes lygiai taip pat iš tos pusės girdėti, jūs darykite išlaidas, bet nesiskolinkite pinigų. Kokie finansavimo šaltiniai galėtų būti, ar sutiktumėte, kad tai būtų skolintos lėšos? Ačiū.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Jeigu žiūrėtume į tai, kas yra iš socialinio draudimo biudžeto, tai mes žinome, dabar teiks ir biudžeto tvirtinimą, 2021 metais yra numatyta plius 134,6 mln. dar papildomai. Visą rezervą sudarytų apie 800 mln. Dalis galėtų būti ir iš socialinio draudimo biudžeto, kita dalis, kur eina iš valstybės biudžeto, kur valstybei priklausančios išmokos, tai turėtų būti galbūt ir iš skolintų pinigų. Galbūt, negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Gerbiamas kolega, prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Laima, aš perfrazuosiu garsaus filosofo posakį: nors Laima yra mano draugė, bet tiesa man svarbiau. Tai pirma tiesa, kad jūs, pasakydama A, nepasakote B. Konstitucinis Teismas kalba tik apie socialinio draudimo pensijų grąžinimą. Mes, socialdemokratai, išmokėjome beveik 5 mlrd. litų, kad grąžintume, kai buvome valdžioje. (Balsai salėje) Teisingai, atsiprašau, valstiečiai baigė, atsiprašau valstiečių.
Antras dalykas. Jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad pinigėlių nereikės, na, pasitaisėte, sakote, 90 mln., bet žiauriai kuklinatės. Mano klausimas. Kodėl jūs lipate ant to paties grėblio, kuriuo mes, taip sakant, gerą guzą gavome. Socialinio draudimo pensijoms sumokėjus krūvą pinigų, tos pensijos nepadidėjo nė vienu euru. Kodėl nedidinate einamųjų išmokų, tų pačių valstybinių pensijų, kitų dalykų, o vėl siūlote kompensuoti, kai nugula kur nors ir žmonės toliau gauna mažesnes išmokas? Labai ačiū.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Žinote, aš žemaitiškai, Algirdai, pasakysiu. Skola – ne rona, ją reikia grąžinti. Ką atėmėme, tą ir sugrąžinkime. Taip, skola – ne rona. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aišku. Klausia A. Butkevičius. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs truputį suklaidinote Seimo narius. 2014 metais buvo priimtas įstatymas dėl pensijų kompensavimo, atsižvelgiant į visus Konstitucinio Teismo reikalavimus. Jeigu būtų buvęs priimtas kitoks įstatymas, tai Seimo nariai būtų kreipęsi į Konstitucinį Teismą. Tai vienas dalykas.
Kaip politikei norėčiau patarti nedaryti tos klaidos, žiūrint į praeitį. Kaip ir kolega A. Sysas kalbėjo, jeigu beveik 5 mlrd. litų būtume išmokėję pensijoms padidinti, tai aš manau, kad socialdemokratai 2016 metais būtų laimėję rinkimus. Žmonės viską pamiršta, jeigu gyveni į praeitį, o negali didinti, neturėdamas finansinių išteklių, pensijų arba kitų socialinių išmokų. Ekonominė taisyklė: jeigu nori žmogui pagerinti gyvenimą, kiekvienais metais privalai didinti pensijas, atsižvelgdamas į infliaciją ir ekonomikos augimą. Tai yra jums patarimas kaip jaunai, naujai politikei. Ačiū.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Algirdai, aš galiu jums pasakyti, kad iki 2016 metų, jūs pats gerai žinote, pensijos nebuvo iš viso nuo 2008 metų didinamos, jos visiškai stovėjo vietoje. Tai vienas dalykas. (Balsai salėje)
Kitas dalykas. Leiskite man pasakyti. Tie, kurie kreipėsi į teismą dėl šitų išmokų, prisiteisė. Tai nejaugi turėjo kiekvienas eiti į teismą, jeigu jam priklausė ta pati išmoka. Jie prisiteisė. Tai neskriauskime tų… Jeigu negrąžiname, tai nė vienam nereikėjo grąžinti tokiu atveju, visiems vienodos tiesos reikėjo laikytis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti už ir prieš. Už kalba L. Kukuraitis. Prašau, kolega.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju pranešėjai. Gerbiami kolegos, šiuo metu, kaip ir pranešėja minėjo, dešimtims tūkstančių žmonių padedame pandemijos kontekste. Šiandien pritarėme, kad nuo kitų metų 400 tūkst. žmonių pradėsime mokėti vienišo asmens pensijas, tačiau daugiau negu dešimt metų likę apie 100 tūkst. žmonių vis dar jaučiasi apvogti savo valstybės ir išgyvena socialinį neteisingumą turbūt visų mūsų naujai priskiriamų socialinės apsaugos priemonių atžvilgiu. Net jeigu Konstitucinis Teismas ir neįpareigojo Seimo ar valstybės grąžinti šių išmokų, socialinio neteisingumo jausmas lydi (bent jau kiek galima girdėti kalbantis su šia asmenų grupe) visus tuos dešimt metų. Tada klausimas, ar yra teisinga ir ar yra gerai, kad tik dalis politinių partijų imasi atsakomybės grąžinti (kaip buvo minėta, 10 % jau yra grąžinta), o ne visa politinė bendruomenė prisiima šią atsakomybę spręsti 100 tūkst. žmonių socialinio neteisingumo jausmą?
Taigi kviečiu pritarti ir ieškoti resursų, nes resursus tikrai skiriame didelius. Pensijos yra indeksuojamos, pensijoms nebūtų grėsmės, jeigu mes grąžintume šias išmokas, jos toliau augtų. Dėl to darydami gerus darbus galėtume grąžinti tai, dėl ko, kaip minėjau, daugiau negu dešimt metų 100 tūkst. žmonių laukia sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Vėl Seime pakvipo politine archeologija. Kalbame apie įvykius ir reikalus, kurie vyko prieš 13 metų. Daug vandens nutekėjo, o kaip jau buvo minėta kolegų, kiek Konstitucinis Teismas yra pasisakęs ta apimtimi, viskas jau yra kompensuota ir viskas yra įgyvendinta. Šitoje vietoje reikėtų labai aiškiai padėti tašką.
Dekonstruojant šio siūlymo priešistorę, svarbu prisiminti, kad valstiečių Vyriausybė praėjusiais metais artėjant rinkimams sugalvojo tokį mechanizmą po truputį sukurti lūkesčius galbūt ir vėl grįžti prie temos – prie konservatorių valdymo laikų krizės ir pasiūlė kompensavimo mechanizmą su 10 %. Ką iš to turėjome? Kai kurie žmonės gavo po 1 eurą, kiti po 3 eurus. Gal net ir negalėjo pastebėti jie iš tiesų šito kompensavimo mechanizmo ar tuo labiau pajausti kokios nors realios, apčiuopiamos naudos. Bet prieš rinkimus 2020 metų rugpjūčio mėnesį padidėjus sąskaitoje pinigų ir lūkesčių atsirado, ir galbūt buvo galvojama apie investiciją, kuri atsigręš ir grįš rinkiminiais balsais spalio mėnesį.
Gerbiami kolegos, iš tiesų šiandien jau patvirtinome priemones dėl ateities, žiūrėkime ir gerinkime situaciją tų žmonių, kurie šiuo metu susiduria su socialiniais sunkumais, kurie yra labiausiai pažeidžiami, realiai gerinkime jų gyvenimą ir iš tikrųjų neužsiimkime politine archeologija.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojama bus tam numatytu laiku.
15.28 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-253 (pateikimas)
Turėčiau skelbti 2-3 ir 2-4 klausimus. Yra tokia kebli situacija, nes aš pats turėčiau pristatyti arba reikėtų nukelti į vėlesnį laiką, arba gali kolegos, kurie yra pasirašę, pristatyti. Tai yra ponia L. Nagienė ir T. Tomilinas. Jeigu, ponia Laima, galėtumėte, nereikėtų nukelti.
Skelbiu darbotvarkės 2-3 klausimą – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-253.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Pagal Išmokų vaikams įstatymą savivaldybės skaičiuoja ir moka išmokas vaikams. Šio įstatymo tikslas yra, kad savivaldybės galėtų… kad jos ne tik išmokėtų, bet kad tai būtų speciali tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams.
Kodėl mes norėtume, kad tai atsidurtų kaip speciali tikslinė dotacija?
Vienas iš pagrindinių dalykų yra padidinti savivaldybių savarankiškumą laikantis vietos savivaldos principų ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatų ir sudaryti galimybę geresniam pinigų srauto subalansavimui savivaldybėse. Iš tikrųjų, žinote, esant lėšų trūkumui (metų pradžioje savivaldybių pajamos dažnai renkamos prasčiau, sausio mėnesį tikrai, net ir vasario pradžioje trūksta pinigų) tikslinių dotacijų lėšas savivaldybės gali laikinai panaudoti ir kitoms funkcijoms finansuoti, tačiau negali to daryti, kai dabar gauna tik sutartines lėšas. Tai yra jos gauna tiek, kiek apskaičiuoja ir išmoka vaiko pinigų. Tikrai kviečiu pritarti. Čia tik tiek, kad atsirastų eilutėje visai kitas įvardinimas – speciali tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams. Aš manau, visos savivaldybės būtų labai patenkintos, jeigu mes tą padarytume.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegos. E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau vis dėlto pasiteirauti, ar tikrai esminės yra lėšos ir kiek maždaug tų apyvartinių lėšų papildomai turėtų tokios vidutinės savivaldybės? Ačiū.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Vidutiniškai praėjusiais metais savivaldybių išmokų vaikams buvo skirta 476 mln. 557 tūkst. (Balsai salėje) Išdalinus visoms savivaldybėms vis tiek yra nemaža pinigų suma.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Laima, man šiek tiek neaiškus šio įstatymo, taip sakant, leitmotyvas. Bet kokiu atveju pinigėliai ateina į savivaldą, jeigu lėšos skirtos administravimui. Tai koks bus skirtumas, kad jas perveda ministerija, nes disponuoja savivalda? Ir kuo čia pasikeis, savivalda vis tiek tuos pinigėlius, gautus administravimui, kaip nori, taip ir susitvarko?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). O jeigu gaus tiesiogiai į savivaldą, tai ką, jie disponuos lygiai taip pat. Kur čia yra pridedamoji vertė šio įstatymo?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Algirdai, už klausimą. Pridedamoji vertė – ir skolinimosi limitas savivaldybei pakyla.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė, ruošiasi K. Vilkauskas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama pranešėja, iš tiesų kuo daugiau skiriame lėšų iš centrinės valdžios disponuoti savivaldai, tuo mes geriau subalansuojame ir savivaldos savarankiškumą ir atliepiame taip pat Europos vietos savivaldos chartiją. Bet aš noriu jūsų paklausti. Kodėl, jūsų vertinimu, toks dabar modelis egzistuoja, nes logikos jame šiek tiek tikrai pritrūksta? Ir kaip vertinate centrinės valdžios nuogąstavimą, pagrindinį nuogąstavimą, kad tos tikslinės dotacijos gali būti naudojamos kitiems tikslams ar kitoms funkcijoms vykdyti? Ačiū.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ne, tik laikinai bus galima. Ačiū už klausimą. Laikinai tik bus galima panaudoti, o taip yra tikslinė ir tik tam bus skirta. Bet atsiranda tai, kaip aš minėjau gerbiamam A. Sysui, net ir skolinimosi limitai padidėja savivaldybei. Čia yra toks didžiausias pliusas savivaldai.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašau, kolega.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju, gerbiama Laima, už savivaldos stiprinimą teikiant tokius projektus. Mano klausimas toks paprastas. Kiek galėtų padidėti tas skolinimosi limitas procentais, gal jūs žinote? Jeigu nežinote, tai…
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ne, nepasakysiu. Aš tik pasakiau, įvardinau, kokia suma būtų išdalinta savivaldai.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš. Už pasisako A. Vinkus. Prašau, kolega Antanai. Ambasadoriau!
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kaip žinome, beveik visų socialinių išmokų mokėjimas yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija, finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Tačiau išmokų vaikams situacija yra kitokia. Šioms išmokoms mokėti savivaldybėms neskiriama tikslinė dotacija ir išmokoms skirtos lėšos nepatenka į savivaldybių biudžetus. Kaip girdėjome iš kolegės pristatymo, ši funkcija vykdoma centralizuotai per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą programą, savivaldybėms pasirašant sutartis su Socialinių paslaugų priežiūros departamentu.
Atkreipiau dėmesį, kad įstatymo projekto autoriai pagrįstai argumentuoja, jog tokia forma neatitinka Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, kurios nurodo, kad toks sutarčių modelis gali būti taikomas, kai vykdomos funkcijos yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio, bet ne nuolatinės. Todėl, man atrodo, siūlymas išmokų vaikams skaičiavimo ir mokėjimo funkciją iš sutarčių pagrindu vykdomos funkcijos pakeisti į valstybės savivaldybėms perduotą funkciją yra logiškas, prisidedantis prie savivaldybių savarankiškumo didinimo. Balsuosiu už ir agituoju kitus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis. Prieš pasisako M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų svarbūs du aspektai, kurie verstų agituoti Seimo narius balsuoti ir nepalaikyti šio projekto, tai yra dėl formos ir dėl turinio. Šuo metu reikia pabrėžti tai, kad Finansų ministerija, Vyriausybė yra derybų stadijoje su savivaldybėmis būtent dėl viso finansinio mechanizmo, dėl visos finansavimo sistemos. Ir dabar ištraukti po vieną kažkokį šiaudą ir nešti, ir galbūt derybų procese keisti situaciją, nepriėmus ir neapsisprendus iš principo, nesuderėjus, iš tiesų būtų daugiau daroma žala nei nauda sistemiškumo požiūriu.
Dėl turinio, tai mes turbūt grįžtume dar į 2007 metus, į praeitį. Iki tų metų egzistavo panaši tvarka, tačiau Valstybės kontrolė, siekdama efektyvumo, rekomendavo būtent tokį mechanizmą, koks ir buvo pasirinktas ir dabar galioja. Tas grįžimas į praeitį tikrai galėtų apsunkinti lėšų panaudojimo efektyvumą ir tikrai galima įžvelgti, kad apsunktų perskirstymo tarp savivaldybių lankstumas, žinant, kad dabar ministerija naudojasi ta galimybe ir ta priemone, kai vienos savivaldybės sutaupo, kitoms labiau reikia, ir tas mechanizmas greičiau vyksta, kada yra centrinis koordinavimas.
Iš tiesų dar svarbu pabrėžti pačių išmokų specifiką. Tai šios išmokos nepriklauso nuo žmonių materialinės padėties, o jos priklauso nuo fakto – gimus vaikui ar vaikui patenkant į globą. Tai yra labai fiksuoti dalykai, kur išmokos dydis… Nėra funkcijų savivaldai, kad ji turėtų įvertinti, ar turi teisę pretenduoti į šią išmoką, ar ne, kur savivaldybės gali taupyti. Dabar yra faktas arba nėra fakto ir taip išmokama išmoka. Todėl raginu nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime numatytu laiku. Pirmininkavimą perduodu kolegai J. Sabatauskui.
15.37 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-254 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-254. Pranešėjas – J. Jarutis. Pateikimas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nekartosiu. Iš principo tikslai ir priežastys yra tos pačios, kurias pristatė mūsų kolegė L. Nagienė, kai buvo kalbama apie Vaiko pinigų įstatymo pakeitimą. Taip pat paminėsiu, kad yra pagrindinė užduotis – padidinti savivaldybių savarankiškumą, laikantis vietos savivaldos principo ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatų, ir subalansuoti geresnį pinigų srautą, ypač metų pradžioje, kada trūksta pajamų savivaldybėms.
Kolegos, prieš tai kalbėjusieji tuo klausimu, aš, kaip gana nemažos patirties turintis savivaldybių darbe, pamenu, jau prieš keliolika metų, kai socialinės išmokos buvo eksperimento būdu atiduodamos penkiose savivaldybėse, buvo vykdomas keletą metų eksperimentas, kai socialinės išmokos ir įvairios kompensacijos už šildymą buvo atiduodamos išmokėti savivaldybėms, tai iš tikrųjų tų lėšų panaudojimas buvo apie 20–25 % racionalesnis, negu tada, kai tai skirstydavo ministerija. Suprantu, kad ministerija ir Vyriausybė nenori išleisti iš savo rankų tam tikro finansinio įrankio, kuriuo gali paveikti vienokius ar kitokius savavaldybės sprendimus, bet mūsų tikslas yra kuo daugiau, bent jau savivaldybininkų, kurie dirbo savivaldoje, kuo daugiau teisių ir pareigų suteikti savivaldybėms, o savivaldybėms… Kiek valstybėje buvo iššūkių, su kuriais valstybė nesusitvarkydavo, perdavė savivaldybėms, tos problemos paprastai išnykdavo. Vietos valdžia visada geriau žino, kokie poreikiai ir lūkesčiai yra mūsų gyventojų.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Dar galiu pasakyti, kad šita funkcija, apie kurią kalbame, tai yra tikslinių kompensacijų dėl slaugos, priežiūros, pagalbos specialiųjų poreikių, per metus, tai yra 2020 metais, pareikalaudavo šiek tiek daugiau negu 180 mln. Jeigu kolegos klaus, papildomų lėšų čia nepareikalaus, tik jos įkris į savivaldybių biudžeto krepšelį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, dažniausiai praregėjimas įvyksta, kai tampi opozicijoje, su kuo ir sveikinu. Šitos problemos buvo būnant pozicijoje ir socialdemokratams, dar ir konservatoriams, ir valstiečiams. Deja, kai tik tampame opozicionieriais, tada praregime ir pradedame siūlyti. Mano klausimas: kas trukdė šituos sprendimus priimti per buvusius ketverius metus? Dėl pinigų neklausiu, nors vis tiek pinigų reikės. Tas pasakymas, kad pinigų nereikės, tai taip nebūna. Dar nė vieno įstatymo nepriėmėme, kuris nepareikalautų kokių nors pinigų, bet apie pinigus neklausiu.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas kolegos, tai nėra kalbos, be pinigų tikrai niekas valstybėje niekur, nebent tik kai jūs klausiate, kiek papildomų, tai papildomų čia nereikės. Tą turbūt visi, kas supranta biudžeto sandarą… nereikės. Bet niekas, žinoma, netrukdė. Jeigu kalbėtume apie prieš tai pristatytą įstatymą, tai mūsų kadencijos metu jis buvo pristatytas, įgyta tam tikra praktika ir matyti, kad poreikis šitų pinigų administravimą perduoti savivaldybėms yra. Šitie abu įstatymai, ir prieš tai pristatytas, ir šitas, yra suderinti su Savivaldybių asociacija, neslėpsiu, konsultuotasi su jais. Savivaldybių asociacija kaip organizacija šitiems įstatymų pakeitimams pritarė, todėl ir teikiame.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi E. Pupinis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, kolega, kaip savivaldos fanui tai turbūt aktuali problema. Jūs, kaip buvęs savivaldybininkas, visuomet stengiatės, kad kuo daugiau tos funkcijos būtų pagrįstos, ir turbūt ta situacija geriausiai matoma arčiausiai žmogaus esant savivaldybėje. Jūs iš dalies jau atsakėte į mano klausimą dėl Savivaldybių asociacijos nuomonės, suprantu, kad derinta ir pritarė tam projektui, bet galbūt jau esate derinę ir su Vyriausybe? Ar yra Vyriausybės pozicija, ar tiesiog manote, kad bus prašoma Vyriausybės išvados ir tada ta nuomonė atsispindės, ar galbūt jau yra kokių nors žinių?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne, derinta nėra. Bet Teisės departamento išvadose yra rekomendacija dėl abiejų įstatymų paprašyti Vyriausybės išvados. Bet kokiu atveju aš tam tikrai neprieštarausiu ir galiu paprašyti iš karto, kad tai būtų atlikta.
Iš Teisingumo ministerijos ir kitų pastabų negauta. Yra pridėti raštai, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Yra keletas, kaip ir minėjau, Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabų. Svarstymo metu bus ištaisyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ir man teko dirbti savivaldybėse ir tuo metu, kuomet buvo problemų valstybėje ir savivaldybėje, ir mes patys mokėdavome atlyginimus pedagogams. Tada buvo tam tikra problema, kuomet kai kurios savivaldybės nenorėdavo mokėti pedagogams, o pirma norėdavo leisti kitas išlaidas, ypač prieš rinkimus panaudoti gražiems dalykams, kad laimėtų kitus rinkimus.
Ar nemanote, kad ir dabar gali būti tam tikrų problemų – savivaldybės, gaudamos tam tikras apyvartines lėšas, pasiima sau administravimo problemą? Dabar galbūt jos nėra, kai valstybė tiesiai perveda tuos pinigėlius, o po to vienoje kitoje savivaldybėje gali būti, pavyzdžiui, nutrūkimas. Ir tada ar neapsivers viskas aukštyn kojomis ir vėlgi nesudarysime problemų, nes nemanau, kad tos apyvartinės lėšos, patekusios dalimis, bus pernelyg didelės. Nebent skolinimosi limitai, kurie taip pat gali sukelti tam tikrų problemų norintiems per daug skolintis ir kai kada negebantiems atiduoti. Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš negaliu garantuoti už visą savivaldą, kas kokį ten ketinimą turi, bet administravimui skiriamos lėšos, tie 2 %, kaip buvo, taip ir lieka, ar tai bus savivaldybių savarankiška funkcija, ar deleguota ministerijos. Gal ir yra buvę tokių atvejų, bet aš manau, tam yra institucijos, yra Valstybės kontrolė, yra išorės auditas savivaldybėje. Aš manau, tuos atvejus, jeigu tokių būtų (jų būna, žinoma), reikia užkardyti būtent toje vietoje, kur jie yra, o ne pritaikyti visai savivaldai, kaip ne kartą buvo pritaikyta, kai dėl vienos ar kitos savivaldybės kokio nors piktnaudžiavimo nukenčia visos 60 savivaldybių. Aš manau, kad taip elgtis nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų už kalba L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu šis ir buvęs įstatymų projektai stiprina savivaldą, turbūt visi turėtume suklusti ir stengtis tai daryti. Vienintelis dalykas, kuris iš tiesų gali kelti klausimų, yra perskirstomoji funkcija. Tos lėšos, kurios taupomos, o būna, kad taupomos tiek tikslinių kompensacijų, tiek vaiko pinigų dėl įvairiausių priežasčių, kas turėtų perskirstomąją funkciją? Ar ją palikti nacionaliniu lygmeniu, tai yra ar ministerija perskirstytų, ar savivalda, kaip kad vyksta su pinigine parama. Šiuo atveju, mano galva, mąstant apie šiuos du projektus, vertinga daryti ir tai, ir tai. Pirmiausia duoti savivaldai, kad ji galėtų didinti tuos savo skolinimo limitus, tačiau užtikrinti, kad perskirstomoji funkcija liktų nacionalinio lygmens, nes, kaip ir gerbiamas M. Lingė minėjo, kad tarp savivaldybių kartais reikia perskirstyti, ir tuo atveju, jeigu viena savivaldybė daugiau išleidžia, tais metais Finansų ministerija nerastų kitų lėšų, kaip jiems įdėti, išskyrus šitas perskirstomąsias.
Jeigu yra abejonių dėl šitų įstatymų projektų, kur vyks perskirstymas, siūlau pritarti įsileisti į Seimo diskusijas ir tada komitetuose sutvarkyti, kad perskirstomoji funkcija liktų nacionalinio lygmens. Dėkui ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kaip ir pranešėjas trumpino pristatymą, nes labai panašūs principai buvo kaip ir prieš tai įstatyme, taip ir mano motyvai panašūs, tik sutrumpinsiu versiją. Iš tiesų dar akcentą minėjau, kad rinkimuose labai akcentavome susitarimo svarbą, ir šiuo metu tarp Savivaldybių asociacijos ir Finansų ministerijos vykstantis procesas yra susitarimo etapas, kur manome, kad tikrai bus rasti tie sprendimai ir sutarimai, kurie iš tiesų kompleksiškai gali pagerinti ir padėti spręsti ir skolų limito, ir kitas finansinės sistemos problemas.
Kitas momentas – tie patys, matyt, argumentai, tokie kaip lėšų perskirstymo efektyvumas ir jų panaudojimas, ta esama kontrolė, iš tiesų dabartinėje sistemoje įgyvendinant duoda tą pasiteisinusį mechanizmą. Šiuo atveju taip pat raginčiau Seimo narius nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsavimas numatytu laiku – 16 val. 25 min.
15.48 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 212, 217, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-546, Baudžiamojo kodekso 401 straipsniu papildymo ir 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-547 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas, du įstatymų projektai, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso 212, 217, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-546 ir Baudžiamojo kodekso 401 straipsniu papildymo ir 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-547. Pranešėjas – A. Veryga. Kolega, pristatykite abu projektus iš karto. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerai. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimus, kurie, tiek mano, tiek teikiančių kolegų manymu, galėtų būti alternatyva tiems projektams, kurie šiuo metu jau svarstomi Seime, kurie iš esmės panaikina tam tikrą atsakomybę iš Baudžiamojo kodekso ir perkelia ją tiesiog į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tais ankstesniais pakeitimais yra motyvuojama, kad tiesiog už kai kurias veiklas nereikia bausti, nereikia kriminalizuoti, reikia padėti priklausomiems žmonėms. Atsižvelgę būtent į šiuos argumentus, mes ir parengėme šias pataisas.
Ką vis dėlto siūlytume keisti? Siūlytume keisti Baudžiamojo kodekso 212 straipsnį ir papildyti jį punktu, kuriame būtų teigiama, kad kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 401 straipsnyje nurodytomis sąlygomis pradeda gydytis priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų arba lankyti teisės aktų nustatyta tvarka rengiamus kursus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą, jam būtų nutraukiamas ikiteisminis tyrimas. Tai reiškia, kad mes nesiūlome atsisakyti pačios veiklos kvalifikavimo Baudžiamajame kodekse, tiesiog siūlome sukurti prielaidas žmonėms, kurie, kaip ir minėjau, eina gydytis priklausomybę. Aišku, natūralu, tie, kurie bando narkotines ar psichotropines medžiagas, jau tos priklausomybės gali ir neturėti, bet tokiu atveju atsirastų galimybė jiems lankyti, kaip ir minėjau, specialius kursus. Čia kažkokia panaši analogija galėtų būti daroma turbūt su neblaiviais vairuotojais, kurie yra sustabdomi, kai vairuoja neblaivūs. Jie nebūtinai turi priklausomybę nuo alkoholio, bet jie privalo lankyti tam tikrus kursus, kad suprastų žalą, kuri gali įvykti, galėjo įvykti arba kuri gali įvykti jiems patiems.
Taip pat siūloma 1 straipsnį papildyti 401 straipsniu, nustatant tam tikras sąlygas, kada toks atleidimas arba tyrimo sustabdymas nebūtų taikomas. Asmenims, kurie pakartotinai padarytų tą nusikaltimą, vadinasi, arba nutrauktų gydymą, arba nutrauktų kursų lankymą, arba būtų už tą patį pažeidimą pagauti, tai vėlgi būtų sulaikyti už tų pačių narkotinių medžiagų laikymą, tokiu atveju prokuroras turėtų atnaujinti tyrimą ir spręsti dėl atsakomybės taikymo.
Iš tiesų manome, kad tai geriau padėtų spręsti šią problemą, nes šios pataisos eina ne narkotikų vartojimo normalizavimo linkme, bet yra iš esmės susijusios būtent su skatinimu šių medžiagų vartojimo atsisakyti.
Anksčiau Seimą pasiekusios pataisos atrodo nekaltai, tiesiog perkelia atsakomybę į Administracinių nusižengimų kodeksą, bet iš esmės jų tikslas yra, net ir žiūrint į bausmių dydį, iš esmės siekti normalizavimo vartojimo, ne skatinti žmogų atsisakyti priklausomybės, kreiptis dėl gydymo, bet tiesiog mažinti už tai atsakomybę. Kviesčiau palaikyti tokias pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti net 14 Seimo narių. Pirmoji klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Jau pusę metų gal 50 įstaigų ir specialistų bando Seimo nariams paaiškinti ir išaiškinti, kad Lietuvos piliečių persekiojimas pagal Baudžiamąjį kodeksą yra perteklinė priemonė, kai kalbama apie tų medžiagų mažo kiekio turėjimą. Būtent už tokio lygio veiką ši priemonė yra perteklinė. Tačiau jūsų projekte ji sėkmingai lieka. Kas įvyksta, tai dar įrašoma į Baudžiamąjį kodeksą sankcija – gydymas. Čia yra tiesus kelias į stigmatizavimą ir taip jau labai stigmatizuotos paslaugų srities. Kitaip tariant, užtikriname, kad žmonės dar labiau nesikreips dėl pagalbos. Na, sakote, geriau padėtų spręsti, bet priklausomiems žmonėms nėra galimybės, nes jie teisti 20–30 kartų. O turint teistumą jūsų vadinamoji alternatyva negalioja. Kaip čia sprendžiama tuomet tų priklausomų žmonių problema? Kaip jūs manote, kiek tada žmonių, koks žmonių skaičius pasinaudotų šia jūsų alternatyva, kam čia ji tiktų su tiek papildomų sąlygų, kiek yra keliama?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, bet tikrai nesutiksiu su jūsų argumentais. Manau, kad žmogui, kuris nori išspręsti kokią nors problemą, labai svarbi yra ir motyvacija, tam tikrais atvejais net ir spaudimo arba sankcijų elementai. Jūs žinote, turbūt panašus principas yra taikomas ir tėvams, kurie dėl girtavimo ar kokių nors socialinių… iš esmės dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizikuoja prarasti tam tikras teises. Būtent tas spaudimas jiems sukuria paskatą eiti ir kreiptis pagalbos.
Aš manau, kad ne tiek esmė, kur yra įrašyta, ar Baudžiamajame, ar Administracinių nusižengimų kodekse, bet svarbu, kad žmogus, kuris ieško pagalbos, ją gauna, gali atsakomybės išvengti. Ši galimybė jam yra garantuota ir jeigu žmogus kreipiasi pagalbos, jis turi visas galimybes išvengti atsakomybės.
Man atrodo, kad žiūrint iš elgesio keitimo pozicijų papildomų paskatų kūrimas ne stigmatizuoja, o kaip tik kuria tam tikras paskatas žmonėms ieškoti ir kreiptis pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti G. Paluckas, tačiau aš jo salėje nematau. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, suprantu, kad gal kiek sunku jums irgi stovėti šioje tribūnoje, nes anoje kadencijoje buvote tas, kuris lyg ir pritarė mažo kiekio dekriminalizavimo projektui. Dabar vis dėlto tai yra projektas, kuris taiso patį Baudžiamąjį kodeksą, o ne kitus dalykus sprendžia.
Tai mano klausimas yra apie tai, ar jūs, kaip mokslo žmogus, skaitydamas PSO rekomendacijas ir kitas mokslines rekomendacijas, kaip turėtų būti vieni ar kiti dalykai sutvarkyti, nejaučiate aidų iš sovietinės gydymo sistemos, kai gydymas kartais, deja, būdavo kaip sankcija, ir čia šiuo atveju Baudžiamajame kodekse atsiduriantis gydymas irgi gali būti suprastas ir yra suprantamas kaip sankcija. Ar jums tai neprimena to, iš ko mes, ačiū Dievui, išėjome?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš labai džiaugiuosi, kad jūs Pasaulio sveikatos organizaciją prisimenate. Man labai gaila, aišku, kad jūs ją prisimenate kontekstuose, kurie jums yra palankūs, patogūs, nes aš daug kartų esu kalbėjęs iš šitos tribūnos apie jos rekomendacijas, bet, deja, jos jūsų sąmonės ar pasąmonės nepasiekia.
Dar daugiau. Aš tikrai pasidomėjau šiuo klausimu. Prisipažinsiu, kad nebuvau labai didelis žalos mažinimo žinovas, nors ir teko dirbti su pacientais. Pasidomėjau ir kolegės Morganos organizuotos konferencijos medžiaga, peržiūrėjau ją labai atidžiai, pastudijavau Portugalijos modelį. Visur faktiškai kalbama apie tuos pačius dalykus.
Esmė yra ne kriminalizacija ar dekriminalizacija, apie ką kalba iš esmės visi ekspertai, kurie kalba ne apie legalizavimą paskui arba normalizavimą, o tie, kurie kalba iš esmės apie pagalbą žmogui, o kalbama apie paslaugų spektrą, apie jų prieinamumą, apie galimybę žmogui gauti pagalbą. Būtent šis elementas šalyse, kurios taikė dekriminalizaciją, ir davė teigiamą efektą, o ne perkėlimas iš kažkokių kodeksų ar ne kodeksų.
Lygiai taip pat mes galėtume su sovietmečiu lyginti ir mano paminėtus vairuotojų tam tikrus ar kursus, ar panašius dalykus. Tai čia irgi galėtume sakyti, kad tai yra sovietmetis. Bet panašu, kad žmonės, kurie tokiu būdu rizikuoja, jie galbūt nelabai suvokia rizikų, nes šiandien labai daug kalbama apie legalizaciją, apie tai, kad yra nepavojinga, kad tai yra viso labo kažkoks nekaltas žaidimas. Tai tas „žaidimas“ gali privesti prie labai rimtų dalykų.
Aš manau, kad tai nedisonuoja su Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymais ir iš esmės ten pirmiausia yra kalbama apie pagalbą žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dabar turiu klausti aš, tai aš ta galimybe pasinaudosiu.
Jūs perkėlėte 259 straipsnio 3 dalies turinį į bendrąją dalį, į naująjį 401 straipsnį, taip apversdamas Baudžiamojo kodekso struktūrą nuo kojų ant galvos, nes bendrojoje dalyje turi būti straipsniai ir normos, kurios taikomos visam kodeksui, visoms nusikalstamoms veikoms. Čiagi specialiai vienam nusikaltimui. Ir dabar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu asmuo kreipiasi gydytis. Šiuo atveju kaip jūs prieš baudžiamosios teisės mokslą galėtumėte paaiškinti, kodėl tokią kazuistiką galima taikyti ir iškraipyti kodekso esmę?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ir Teisės departamento buvo panaši pastaba dėl šios straipsnio vietos. Vėlgi nebūtų turbūt čia principinio ginčo, nes rengdami šią pataisą galvojome apie tai, kokioje vietoje ji turėtų atsidurti, ir tikrai iš esmės turbūt nesiginčytume dėl to, kurioje Baudžiamojo kodekso vietoje ji galėtų atsidurti. Kaip suprantu, Teisės departamento siūlymuose buvo siūloma pildyti 259 straipsnį. Kaip ir sakiau, mes dėl pačios vietos šios nuostatos tikrai nesiginčytume. Manau, kad iš principo būtų galima atsižvelgti į Teisės departamento siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Razma. Taip pat aš jo nematau. Klaustų tada M. Majauskas, bet ir jo nėra salėje. Klausia A. Valinskas. Ruošiasi L. Slušnys.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. 2018 metų pabaigoje Seime buvo priimta Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos dešimtmečio programa. Joje nurodoma, kad pagalbos teikimu grįstas atsako priemonių narkotikų vartotojams užtikrinimas bus vykdomas dekriminalizuojant mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas už, pabrėžiu, už jas numatant administracinę atsakomybę. Už tai balsavo per 100 Seimo narių, įskaitant 43 LVŽS frakcijos narius, įskaitant ir jus.
Užuot ėmę ir tiesiog įgyvendinę būtent tai, tai yra perkėlimą į administracinę atsakomybę, už ką ir balsavote ir už ką balsavo absoliuti dauguma jūsų frakcijos, eikvojate energiją užsiimdamas tokia teisine akrobatika, kuri niekaip neatitinka deklaruotų tikros dekriminalizacijos tikslų ir, kaip teigia Teisės departamentas, yra tiesiog kazuistika, iš esmės net nesuderinama su Baudžiamojo kodekso sistema. Tai kodėl vietoj tikros deklaruotos dekriminalizacijos verčiau renkatės užsiimti baudžiamosios teisės principus galimai pažeidžiančia teisine ekvilibristika, kad galėtų tęstis neefektyvus, akivaizdžiai neefektyvus baudžiamasis priklausomų žmonių persekiojimas? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aišku, mes, matyt, kiekvienas esame laisvas interpretuoti ir vertinti Teisės departamento siūlymus, dėl kurių galų gale Seimas ir apsisprendžia. Į dalį, matyt, atsižvelgia, į dalį apsisprendžia neatsižvelgti. Tai yra Seimo apsisprendimo klausimas.
Mano manymu, yra svarbu ne tiek, kaip jau ir minėjau anksčiau atsakydamas, kuriame kodekse yra numatyta atsakomybė, kiek svarbu suteikti žmogui galimybę tos atsakomybės išvengti renkantis alternatyvą. Kaip ir sakiau, mano manymu, normalizavimas, tam tikra prasme slinktis į lengvesnę kokią nors atsakomybę, nekuriant papildomų paskatų žmogui ieškoti pagalbos, kreiptis jam dėl gydymo, na, nėra tas tikrasis noras padėti žmonėms, kurie turi arba priklausomybę, arba gyvenime suklydo. Už to aš matau visai kitus norus, kurie yra žingsnis po žingsnio judėti normalizavimo ir legalizavimo link. To nelabai ir slepia kitąkart žmonės, kurie teikia siūlymus, iš pradžių – dekriminalizavimo. Jie kaip ir sako: normalu – pasaulis juda įteisinimo link, vartojimo link, ir aš matau čia šią tendenciją. Todėl į tam tikrus dalykus keičiasi ir mano nuostatos, matant, kas vyksta pasaulyje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia L. Slušnys, kadangi aš jau jį paskelbiau, nes 10 minučių jau baigėsi. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Manau, kad pirmiausia pati problema yra didžiausia išpildymo sąlyga, jos praktiškai yra neįmanomos ir todėl šios pataisos yra labai manipuliatyvios. Mano akimis, teikėjai nėra matę priklausomo paciento ir jo kelio blaivėjimo link, nes blaivybė ateina kartais po penkto, aštunto karto ir atkryčiai ištisai kartojasi. Šitas niekaip neišsprendžia problemos. Taigi baudžiamoji atsakomybė jiems bus pritaikyta visiškai sėkmingai. Aš klausiu jūsų, ar neatrodo, kad visgi šiomis pataisomis pripažįstate, kad 2017 metais sprendimas kriminalizuoti yra klaida, kai patys dabar teikiate šitokias pataisas? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nežinau, Seimo sprendimą vadinti klaida ar ne klaida, kur Seimo nariai apsisprendžia balsuodami, gali tą nuomonę pakeisti, galite vertinti kaip norite, aš nesiimsiu to vertinti. Dabar, ar sprendžia, ar nesprendžia. Tam tikra dalimi su jūsų klausimu ir nuogąstavimais galėčiau sutikti, bet tik su tam tikra dalimi. Pasakysiu dėl ko. Pirmiausia tiems žmonėms, kurie neturi priklausomybės, turbūt nebus problemų ir su atkryčiais, nes nėra jiems nuo ko atkristi. Tai arba apsisprendi daryti kažkokį nusižengimą, arba ne. Čia yra labiau elgesio klausimai. Tiems, kurie turi priklausomybę, kuriems, kaip teisingai sakote, būna atkryčių, taip, bet tai vėlgi kaip vertinsi. Gal tai bus paskata žiūrėti ir efektyviau teikti pagalbą, nes šiandien mes turime labai rimtų bėdų ir spragų su pagalbos teikimu nuo priklausomybių priklausomiems asmenims, ir kai atsiras tokia paskata, galbūt tai bus rimtesnis postūmis negu tik perkėlimas į Administracinių nusižengimų kodeksą, sakant, kad kažkada bus sistema, kažkada bus priemonės. Tai galbūt bus paskata greičiau susiimti ir pagalvoti, kaip galima teikti pagalbą efektyviau, kad atkryčių būtų mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, 10 minučių praėjo. Deja, ne visi spėjo paklausti, bet yra, kaip yra. Dėl balsavimo motyvų pirmas norėjo kalbėti K. Mažeika, bet aš jo nematau. Kalba L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, kolega A. Veryga iš tiesų ganėtinai išsamiai, detaliai pristatė projektą, atsakė į nemažai klausimų. Gal toks svarbus motyvas, kuriuo aš norėčiau papildyti, ir kodėl, manau, reikėtų balsuoti už. Mes dabar turime vieną projektą, kuris jau yra pateiktas, kuris yra svarstomas, ir siekiant Seime rasti kompromisą, siekiant Seime rasti sutarimą ir reikiamus balsus, kad priimtume, manau, tai būtų svarus indėlis šiame procese. Kaip minėjo ir pranešėjas, turime galimybę jį pateikus sujungti tas diskusijas komitetuose ir rasti tą reikiamą kompromisą, kuris leistų judėti į priekį. Tikrai raginu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalba M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Raginu nepalaikyti projekto, projektas yra labai skubotai ir labai blogai parengtas, tą pastebi ir Teisės departamentas, nesuderinamumas su Baudžiamojo kodekso sistema, su konstitucinio teisingumo principais, kableliai ir tie nesudėti. Aš tai raginčiau, kolegos, jūs neskubėkite. Aš matau, kad esate turbūt girdėję apie užsienio praktiką, yra aidų šiame projekte tos užsienio praktikos, vadinamųjų narkotikų teismų, tik čia yra susipainiota. Yra tokia bendroji nuostata, ją galima tobulinti, kai žmogus už nesunkius nusikaltimus yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pasiūlant gydymą. Tai už tokius nusikaltimus kaip vagystės, plėšimai. Iš tikrųjų galima tada formuluoti taip ir taikyti tokią bendrąją nuostatą ir tada, aišku, mes iš dalies išspręstume ir tą kalėjimų perpildymo problemą, na, už nesmurtinius nusikaltimus. Tokio pakeitimo Lietuvai tikrai reikia, tokį projektą galima daryti ir aš mielai padėčiau opozicijai kaip stipriausia narkotikų politikos ekspertė šioje šalyje ir šioje salėje. Tai, miela opozicija, kreipkitės, sėdame prie darbo stalo ir parengiame dar vieną puikų projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų gali kalbėti dar vienas kolega. M. Puidokas – už.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, kalbant apie šias pataisas norėtųsi, kad mes užduotume vieną esminį klausimą: ko mes siekiame šiomis pataisomis? Aš manau, visi siekiame, kad tie jauni žmonės, kurie padaro klaidą ir nori taisytis, nori daugiau tos klaidos nebekartoti, kaip buvo įvardinę ir anksčiau, kai teikė panašias, bet ženkliai savo turiniu skirtingas pataisas Laisvės partijos atstovai, kad tie žmonės negautų teistumo, negautų baudžiamosios atsakomybės. Bet jiems turi būti motyvacija keisti savo elgesio modelį, nekartoti nusižengimo, jie turi suvokti, ką darė. O jeigu jie turi priklausomybę, turi turėti prievolę reabilituotis, gydytis ar gauti atitinkamas švietimo programas priklausomai nuo ekspertų parinkto būdo atsižvelgiant į to žmogaus problemiškumą.
Tokią tvarką turi tiek Lenkija, tiek Austrija, tiek Latvija ir ta metodika puikiai veikia. Jeigu žmogus nenusižengia pakartotinai, jeigu jis elgiasi nepriekaištingai visose savo gyvenimo srityse, jeigu jis sutinka gydytis, reabilituotis, natūralu, kad nei baudžiamosios atsakomybės, nei teistumo tokiems žmonėms, kurie, kaip jūs įvardinote, jauni žmonės suklysta, neturėtų būti, jaunų žmonių gyvenimai nebus sužlugdyti, bet jie bus pastūmėti teisingu keliu.
Man teko bendrauti su reabilitacijos centrų atstovais, su policijos atstovais. Visi teigia, kad tokie pokyčiai, tokie įstatymų pakeitimai yra naudingi, nes jie skatina elgtis kitaip. O jeigu mes padarytume tuos pokyčius, kurie buvo siūlomi seniau, tai yra perkeltume viską į Administracinių nusižengimų kodeksą, ir tai būtų 20–50 eurų bauda, tai natūralu, kad jauną žmogų, suklydusį ir pasielgusį neteisingai, tai niekaip neskatintų keisti savo elgesio modelio, reabilituotis ir nekartoti tokio žalingo ir priklausomybę sukeliančio elgesio ateityje. Taigi kviečiu visus palaikyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų prieš kalba A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas pasiūlymas nėra nei dekriminalizacija, nei jokia reali, tikra alternatyva jai. Tai yra bandymas bet kokiomis priemonėmis išlaikyti neefektyvias Lietuvos narkotikų politikos priemones aktualias, net jei tai reikia daryti su paprasta teisine logika prasilenkiančiais būdais.
Baudžiamoji atsakomybė nėra efektyvus būdas atgrasyti narkotikų vartotojus. Jinai nebus efektyvus būdas šantažuojant ir verčiant juos gydytis. Jei mes norime įtikinti priklausomus asmenis iš valstybės, iš įstatymų leidėjo pusės nuoširdžiu noru jiems tikrai padėti, bet kartu jie mato, kad mes dedame visas pastangas, kad visos su jų liga, su jų silpnybe susijusios veikos liktų kiek įmanoma kriminalizuotos, tai mes siunčiame ne nuoširdaus kvietimo keistis žinią, bet mes siunčiame veidmainiškumo ir savimi patenkinto teisuoliškumo žinią.
Jau pateikimo stadiją perėjęs kitas dekriminalizacijos projektas galbūt tam tikrais aspektais ir tobulintinas, bet tai yra dekriminalizacija be kaukių ir be teisės sistemos laužymo, ko, atsiprašau, niekaip negaliu pasakyti apie šį projektą. Todėl kviečiu nekeisti arklių vidury brastos, palaikyti jau pateikimą perėjusį kitą dekriminalizacijos projektą, tačiau nepalaikyti šio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuosime nustatytu laiku, tai yra 16 val. 25 min.
16.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (priėmimo data 2021 m. gegužės 5 d. Nr. 307, identifikacinis kodas: 2021-10233, užregistravimo TAR data: 2021 m. gegužės 10 d.) 1.17 punktas, kuriame keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 22 punktas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-548 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (priėmimo data 2021 m. gegužės 5 d.) 1.17 punktas, kuriame keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 22 punktas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-548. Pranešėjas – V. Jukna. Pateikimo stadija. (Balsas salėje)
Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kad buvo pasiūlytas tikrai turintis logikos įstatymas. Kaip čia pasiūlė Laisvės partija dekriminalizuoti lengvus narkotikus be jokių sąlygų, tai tikrai niekur nevedantis kelias. Mano pasiūlymas dėl šio projekto: jeigu jaunuolis, bet kas, kuris pirmą kartą pagautas, sutinka bendradarbiauti su teisėtvarka ir atskleisti šaltinį, iš kur jis įsigijo tuos narkotikus, taip pat galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne taip, kaip jūs bandote siūlyti, nesvarbu, ar teisėtai…
PIRMININKAS. Kolega, jūs jau kalbate dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau. Atsiprašau, gerbiamas pranešėjau, prašom.
V. JUKNA (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos…
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjo. Gerbiamieji kolegos, žinokite, salėje didžiulis triukšmas. Jau atidarytos poilsio ložės, ten galite pasikalbėti. Aš jūsų labai prašau leisti pranešėjui dirbti savo darbą, o kolegoms jo klausytis. Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Dar kartą, gerbiami kolegos, teikiu nutarimo projektą „Dėl kreipimosi į Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (priimtas 2021 m. gegužės 5 d.) 1.17 punktas, kuriame keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 22 punktas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Gerbiamieji, gegužės 24 dieną įsigaliojęs galimybių pasas įnešė daug sumaišties ir skaldo visuomenę. Nors ir Vyriausybės teigiama, kad taip atveriamos naujos galimybės žmonėms, nustatyti kriterijai švelninant karantiną skirti išimtinai tik kai kurioms asmenų grupėms. Tai jau diskriminacinės nuostatos. Ir čia galimai pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes žmonės, kurie norėtų atitikti šiuos kriterijus, neturi tokios galimybės.
Valstybė nesudarė sąlygų pasiskiepyti ar testuotis visiems norintiems asmenims. Taigi susidaro situacija, kad žmonės traktuojami skirtingai. Galimai pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti minėtiems tikslams pasiekti adekvačios ir kad jos neturi viršyti asmens teisės ir laisvių akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.
Nagrinėjamo Vyriausybės nutarimo kontekste yra užtikrinamos tik vakcinuotų arba jau persirgusių asmenų teisės, jiems suteikiamos išimtys ir lengvinamos karantino sąlygos. Kol valstybė nevykdys visuotinai prieinamo nemokamo testavimo, vakcinavimo ir antikūnų kiekio įtraukimo į galimybių pasą, negalima formuoti kriterijų, kurie sudarytų galimybę vieniems žmonėms būti pranašesniems už kitus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 punktu, 64 straipsnio 1 punktu, taip pat 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šiuo nutarimu kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėtas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.
Šio nutarimo faktinės priėmimo aplinkybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimą, kurio 1.17 punkte nurodė atvejus, kaip paslaugų teikimas asmenims gali būti neribojamas arba ribojamas iš dalies, jei asmenys atitinka bent vieną iš šių kriterijų: yra pasiskiepiję, persirgę COVID-19 liga, turi neigiamą testo atsakymą ir yra iki 16 metų amžiaus.
Konstituciniai kreipimosi argumentai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs.
Antra. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Kita vertus, šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas asmenims, esantiems skirtingoje padėtyje. Anksčiau minėti kriterijai, kurie sušvelnins karantino režimo priemones, skirti išimtinai tik šiuos kriterijus atitinkančioms asmenų grupėms. Tokiu būdu yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes kiti asmenys, kurie norėtų atitikti šiuos kriterijus, neturi tokios galimybės. Taigi, susidaro situacija, kad asmenys traktuojami skirtingai, pažeidžiamas asmenų lygybės principas, tai yra prigimtinė teisė būti traktuojamam vienodai su kitais. Valstybei reglamentuojant teisinius santykius, teikiant privilegijas, vienai ar kitai asmenų grupei suteikiant daugiau teisių nei kitai, labai svarbu subalansuoti interesus ir matyti tam tikrą proporcingumą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks privilegijų suteikimas vienai grupei ir nesuteikimas kitai grupei asmenų yra žmogaus teisių ribojimas. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiau, labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamo Vyriausybės nutarimo kontekste yra užtikrinamos tik vakcinuotų arba persirgusių asmenų teisės, jiems suteikiamos išimtys ir palengvinamos karantino sąlygos.
Ketvirta. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, taip pat teisingumo principo turinį. Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitos asmenų grupės interesus. Minėtame nutarime nustatytos išimtys tik kai kurioms grupėms asmenų, o kiti asmenys negali kol kas atitikti nutarime nustatytų kriterijų. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinio teisingumo, darnios visuomenės, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas. Todėl įvertinus visus priimtame nutarime patvirtintus kriterijus, pagal kuriuos švelninamos karantino režimo priemonės tik kai kurioms visuomenės grupėms, darytina išvada, kad yra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumas.
Gerbiami kolegos, kviečiu visus palaikyti šį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad visiems Lietuvos žmonėms būtų užtikrintas lygiateisiškumas ir nediskriminavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi E. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų kilnūs jūsų tikslai, bet turbūt esant ekstremalioms situacijoms sprendimus reikia priimti staigiai. Kol tu tuos tikslus išgvildensi, tai situacija gali kardinaliai pasikeisti į blogąją pusę. Tai aš norėčiau sužinoti, ko jūs dabar siekiate šiuo kreipimusi į Konstitucinį Teismą ir kokia praktinė… kokie jūsų praktiniai lūkesčiai? Kas iš to bus? Ar gaus kažkokias kompensacijas žmonės, kurie buvo nuskriausti? Ar grynai tai politinis veiksmas? Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Dėkui už klausimą. Kolega, aš gal nuo galo atsakysiu. Lūkesčiai tokie pirmiausia, kad būtų užtikrintos visiems Lietuvos žmonėms lygios teisės, kurios yra garantuojamos mūsų Konstitucijos.
O pratęsiant mintį apie pirmą dalį jūsų klausimo, kuriame klausiate, teigiate, kad reikia priimti greitus sprendimus, nes jie turės įtakos pačios pandemijos valdymui ir visam kitam, tai tikrai nesutikčiau su tuo. Manyčiau, kad galimybių pasas niekaip nesprendžia pandemijos valdymo ir jis niekaip nedaro įtakos, kad mes tą greitai turėtume padaryti ir nepasirengę. Jau šiandien girdime, po kelių dienų to paso įsigaliojimo, kad po kiek laiko gal bus įtraukti antikūnų testo rezultatai, tas visų pirma parodo, kad žmogus turi imunitetą ir turi įgijęs atsparumą. Kodėl to nebuvo padaryta? Lyg ir kalbama, kad Registrų centras negali suvienodinti gautų duomenų, nes jie yra skirtingomis dimensijomis pateikti. Bet tai, man atrodo, yra techniniai dalykai ir yra tikrai nepasiruošta.
Kitas dalykas, o kaip tie žmonės, kurie nepapuola į tas grupes, gal ir norėtų pasiskiepyti, vakcinuotis, bet jie yra 18–20 metų? Tai kaip jiems tai gauti?
Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir kavinės, ir kai kurie restoranai atsisakė taikyti galimybių pasą. Kino teatrai vakar pranešė, kad atsisako taikyti, nes jis nėra iki galo parengtas naudoti, neaišku, kaip jį integruoti. Baseinuose taip pat jis nėra pilnai naudojamas. Tai trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi V. Mitalas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, šitą iniciatyvą pasirašėte devyni Darbo partijos frakcijos nariai. Mes žinome, kad jūs esate sudarę koalicinę opozicinių frakcijų sutartį, ir jūs net kitų frakcijų kolegų nepritraukėte. Nei opozicijos lyderio, nei ko. Tai, kitaip sakant, skamba kaip viešųjų ryšių iniciatyva nesitikint jokio rezultato. Jūs gi žinote, kad reikia didumą, daugumą Seimo narių balsų surinkti. Tai kaip jūs paaiškintumėte, kad net savo opozicijos partnerių neįtraukėte? Ar jie galbūt bijo, kad tada iškils klausimas dėl jų valdymo laikais priimtų sprendimų antikonstitucingumo?
V. JUKNA (DPF). Gerai, dėkui už klausimą. Iš tiesų pasakysiu taip, kad su opozicinėmis partijomis tai buvo derinta ir svarstyta frakcijose. Šiandien tikrai pamatysite. Balsavimo rezultatai, tikiuosi, bus geri ne tik opozicinių partijų, bet turėsime tam tikrą palaikymą ir iš pozicijos, iš valdančiųjų partijos, nes tai iš tikrųjų yra labai svarbu. Apie šį kreipimąsi iš tiesų nemažai diskutavome ir kitų opozicinių partijų lygmeniu. Esame tai išdiskutavę ir, manau, palaikymas tikrai yra ne vien Darbo partijos. Taip, Darbo partijos iniciatyva yra šis kreipimasis, bet, kaip minėjau, jis yra diskutuotas ir opozicinėse partijose. Tą šiandien ir pamatysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Mitalas. Ruošiasi A. Sysas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs savo kalboje, be kita ko, teigėte, kad dabar testavimas nėra visuotinai prieinamas, nors testavimo punktai plečiami visoje Lietuvoje, nors testavimas yra nemokamas ir testuotis galima neribotą skaičių kartų. Tai sakykite, aš norėčiau jūsų patarimo paklausti, ką reikėtų padaryti Vyriausybei, kad jūs sakytumėte, kad testavimas yra visuotinai prieinamas? Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Jūs pats pradžioje savo klausimo iš dalies ir atsakėte į šį klausimą. Sakėte, daroma, kad būtų visuotinai prieinama, ir tai bus netrukus padaryta. Iš tiesų nėra taip visuotinai prieinamas tas testavimas. Kitas dalykas, vakar girdėjome apie situaciją ir šiandien turbūt apie tai buvo kalbama, koks yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistų požiūris į tą galimybių pasą. Kai buvo iškelta problema, kad žmogus iš regiono, norėdamas atvykti į miestą, negali gauti to galimybių paso, nes jis neturi kaip identifikuoti to vadinamojo banko IT arba prisijungimo per elektroninę bankininkystę. Registro centro padalinys yra kažkur toli, kur jam reikėtų vykti. Jeigu kalbėsime vien apie Vilnių, galbūt taip, tų galimybių yra gana daug, gal didžiuosiuose miestuose, bet mes visiškai nekalbame apie regionus.
Vakar teko išgirsti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės tokį pastebėjimą, kad gal tiems senjorams iš viso nereikia to galimybių paso, ko jiems reikia kur nors eiti. Na, akivaizdu, kad tai yra diskriminavimas ir parodomas toks požiūris. Arba kaip vakarykštė citata Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministro. Jis sako, gal ir lietus tada pažeidžia konstitucines žmonių teises.
Kolegos, su tokiu požiūriu mes tikrai nekaip atrodome prieš žmones. Ribodami jų galimybes, teisėtas galimybes, tikrai diskriminuojame juos. Todėl šiandien labai, kaip minėjau, prašau visų susitelkti ir palaikyti, kad užtikrintume tą lygiateisiškumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai didelis triukšmas salėje. Pakentėkite, tuoj balsuosime, užimkite savo darbo vietas. Klausia A. Sysas, ruošiasi R. Tamašunienė ir turbūt baigsime klausimus.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs baigėte savo pasisakymą „ribodami galimybes“. Man atrodo, jūs irgi bandote riboti, tai gal nevartokite tos sąvokos, nes dabar panašu kaip šuns ant šieno principas. Jeigu pats negaliu šieno naudoti, tai neleisiu niekam.
Mano klausimas kitoks. Jūs pačioje pradžioje pasakėte, kad šis nutarimas sukėlė chaosą. Todėl mano klausimas: kur aš galėčiau nueiti ir savo akimis ir kūnu pajausti, kaip tas chaosas atrodo dėl šio nutarimo priėmimo?
V. JUKNA (DPF). Gerai, dėkui už klausimą. Norėčiau, kolega, patikslinti, aš tikrai galėčiau naudotis tuo galimybių pasu, nesinaudoju, tai tikrai čia suklydote. Galėčiau net dėl dviejų priežasčių naudotis juo, nes esu ir persirgęs, ir pasiskiepijęs. Jau keturios savaitės po „Vaxzevria“ vakcinos, tai tikrai tas jūsų pasakytas posakis yra netinkamas.
Kitas dalykas – dėl tos sumaišties. Kaip ir minėjau, taip, Vilniuje, Kaune galbūt tos sumaišties yra mažiau, bet tikrai rekomenduoju nuvykti į regionus.
A. SYSAS (LSDPF). Į kurį?
V. JUKNA (DPF). Į bet kurį, į Šiaulių regioną, į Kelmę nuvažiuokite, nuvažiuokite į Šilalę. Pamatysite, kaip ten žmonės kalba.
A. SYSAS (LSDPF). Gerai, ačiū.
V. JUKNA (DPF). Kviečiu atvykti. Kolega, tikrai gauname nemažai atsiliepimų, kad vis dėlto šis galimybių pasas sukėlė nemažą sumaištį ir visuomenės skaldymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į dalį jau visiems čia rūpimų klausimų ir labai puikiai paskutiniu pavyzdžiu…
PIRMININKAS. Kolegos, ar jūs girdite, ko klausia R. Tamašunienė?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …iliustravote, kas vyksta regionuose. Jeigu žmogus nesinaudoja elektronine bankininkyste, jis privalo nuvykti į Registrų centrą, o Registrų centras ne visuose miestuose turi savo padalinius. Tai iš tiesų regione įsigyti galimybių pasą yra sudėtinga ir šiandieninis ryto pokalbis per radiją tai pademonstravo.
Aš jūsų noriu paklausti, kaip jūs įsivaizduojate, kaip turėtų būti, jeigu ne galimybių pasas, kad visiems tos galimybės būtų vienodos? Iš tikrųjų vertinant, kad per tą laikotarpį vartotojų santaupos yra rekordinės, tai progresyviai… proporcingai yra rekordinis noras išleisti, na, tiesiog gyventi laisvą gyvenimą, tokį, kokį buvome įpratę, ar bent po truputį pratintis prie to režimo, buvusio iki karantino.
V. JUKNA (DPF). Tikrai dėkui už tą klausimą. Apie tuos regionus aš šiek tiek jau buvau užsiminęs, tai taupydamas visų laiką nekartosiu. Kaip minėjau, daugiausia žmonės būtent regionuose ir susiduria su tomis problemomis. O kaip matome iš dabartinės statistikos, kad atvejų mažėja, tai vis dėlto veikia daug veiksnių. Tai ir žmonių testavimo apimtys, ir vakcinuotų skaičius, ir persirgusių, ir turinčių natūralų imunitetą, tai mes matome, kad tas karantinas jau iš esmės yra išsisėmęs. Mano manymu, laikantis dar tam tikrų reikalavimų, kas ir taikoma kitose šalyse, tas galimybių pasas galėtų ir visai neegzistuoti ir tada mes sudarytume visas lygias sąlygas žmonėms laisviau gyventi ir būti tame, sakykime, saugiame, bet jau ne karantininiame režime. Jau matyti, kad pandemijos arba susirgimų atvejų skaičius per pastarąsias savaites yra gerokai sumažėjęs, ta dinamika irgi sumažėjusi, tai aš manyčiau, jau būtų pats laikas grįžti į galimai normalesnį gyvenimą ir toliau nežlugdyti mūsų verslo, nebloginti mūsų žmonių psichinės sveikatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į klausimus visų, kurie suspėjo per nustatytą laiką.
Dėl balsavimo motyvų už kalba M. Puidokas. Ruošiasi prieš E. Gentvilas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, noriu pacituoti profesorių A. Jokubaitį, kuris teigia: „Nuolatos matome situacijas, kai vyksta oponento niekinimas vietoj mėginimo susikalbėti. Valdžia deda dideles pastangas mokyti piliečius, kaip mąstyti ir galvoti, bet jų visiškai nesiklauso.“
Kolegos, esu įsitikinęs, kad privalome girdėti visuomenės nuotaikas. Seimo nariai turi teisę ir prievolę kontroliuoti esminius šalies valdymo sprendimus, priimtus Vyriausybės. Darbo partijos frakcijos iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso teisėtumo ir žmonių diskriminacijos sprendimas yra laiku ir būtinas. Vyriausybės sprendimu pradėtas žmonių skirstymas ir segregacija (nebijokime to žodžio) tikrai vyksta. Šalyje vyrauja įtampa, žmonės ir taip yra pakankamai susipriešinę ir bet koks skirstymas į lygius ir lygesnius tik gilina negatyvų orvelišką foną. Galimybių pasas niekaip neapsaugo nuo užsikrėtimo plitimo ir yra daugiau reklaminė kampanija nei realus sprendimas, padedantis suvaldyti pandemiją. Pagarba visiems verslininkams, kurie atsisako šių negalimybių pasų ir toliau pasirinko priimti visus žmones netikrindami jų dokumentų. Manau, kad tokia Dž. Orvelo „Gyvulių ūkio“ tvarka tikrai supriešina visuomenę ir jai pritarti nevalia. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikoje yra tiktai vienas pasas ir jokio kito nereikia. Kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti skiepytis ar ne ir dėl to negali būti jokios diskriminacijos ar prievartos. Kviečiu kolegas pritarti šiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą siekiant ateityje užkirsti kelią panašiems diskriminaciniams sprendimams.
Galiausiai, jeigu esame demokratinė respublika ir jūs esate įsitikinę, kad šis sprendimas teisingas, tai yra tik kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Taigi palaikykite jį ir gausime atsakymą, ir tada bus aišku, kas yra teisus.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Iš viso to laikotarpio, kai prasidėjo ir pernai buvo įvestas pirmasis karantinas, rodos, kovo 16 dieną, man į akis yra kritęs vienas antikonstitucinis aspektas. Tikrai analizavau ir pernai būdamas opozicijoje, ir šiemet būdamas jau valdančiojoje daugumoje, ar nėra antikonstitucinių aspektų. Tai vieną mačiau pernai, kai Vyriausybės sprendimu buvo uždaryta galimybė išvykti Lietuvos piliečiams iš Lietuvos Respublikos. Konstitucijos tekste labai aiškiai yra parašyta, kad sprendimą uždaryti sienas Lietuvoje priima Lietuvos Respublikos Seimas. Praėjusiais metais tikrai nesinorėjo trukdyti Vyriausybės veiklos pradedant kovą su pandemija ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors ir dabar man širdyje atrodo, kad antikonstituciškai buvo Vyriausybės sprendimu uždarytos Lietuvos sienos.
Visi kiti sprendimai gali patikti, gali nepatikti, galima diskutuoti dėl galimybių paso turinio. Man atrodo, jau viceministras V. Jurgutis paminėjo, kad nuo birželio mėnesio pagaliau bus įtraukti ir antikūnų duomenys į galimybių pasą, labai objektyvūs duomenys. Gerai, dar papildys, dar patikslins tą galimybių paso turinį, tačiau kalbant apie antikonstituciškumą aš čia neįžvelgiu antikonstitucinės problemos. Kaip konstitucines problemas įžvelgiu vienos partijos, vienos frakcijos visiškai natūralų norą pademonstruoti, pasakyti, kaip mes kovojame už Lietuvos Respublikos Konstituciją, net nesistengdami pritraukti savo opozicijos partnerių padėti parašus ant šito nutarimo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, visi pasisakė dėl motyvų.
Dabar prasideda balsavimo procedūra. Balsuoti pradėsime nuo paskutinio projekto, paskui iš eilės nuo pirmojo vakarinio posėdžio klausimo po diskusijos.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą projekto Nr. XIVP-548.
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 38, prieš – 58, susilaikė 16. Nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, ką toliau daryti su šiuo projektu. Alternatyvus balsavimas. Ar bendru sutarimu tobulinti? (Triukšmas salėje) Negirdžiu. Ne, nesutariama. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už tai, kad tobulintume, prieš – kad atmestume.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 45, prieš – 71. Atmesta. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Kreipiuosi į valdančiąją daugumą. Paskyrėte sau ideologiškai labai patrauklius Konstitucinio Teismo teisėjus. Ką pasakysite, tą jie ir priims. Ko jūs jų bijote? Ko jūs bijote tų Konstitucinio Teismo teisėjų? D. Žalimas, dar dabar vieną paskyrėme, na, visi jūsiškiai. Būtumėte pagerbę dabartinio Konstitucinio Teismo teisėjus, Vizbarus ir kitus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, noriu pasakyti, kad suklydau balsuodamas. Mano balsas dėl ankstesnio balsavimo – susilaikau.
PIRMININKAS. Aišku. Dėl protokolo, A. Kupčinskas – prieš. Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš ne be reikalo pranešėjo V. Juknos paklausiau, kad net opozicijos lyderio parašo jūs nepaėmėte. Ir štai, žiūriu, opozicijos lyderis iš tiesų nepalaiko šito kreipimosi į Konstitucinį Teismą. (Šurmulys salėje)
16.44 val.
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo Nr. XIII-2719 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-287 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsavimas dėl kito projekto, darbotvarkės 2-2 klausimo – Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo Nr. XIII-2719 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-287.
Užsiregistravo 123, balsavo 121 Seimo narys: už – 53, prieš – 39, susilaikė 29. Projektui nepritarta. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu tobulinti? Balsuojame. Balsavimas už reikš grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti. (Triukšmas salėje) Kolegos, balsavimo metu agitacija draudžiama.
Užsiregistravo 120, balsavo 119 Seimo narių: už – 57, prieš – 62. Atmesta.
Kitas. Per šoninį mikrofoną – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad kolega iš kairės vis bando kažkaip paveikti mūsų balsavimus. Viskas būtų gerai, bet kai jis nusiima kaukę, mes niekaip negalime jo girdėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kas negirdi, prašome kitų kolegų, kad aptemdytų savo įkarštį kalbėti ir patylėtų bent tada, kai vyksta balsavimas. (Plojimai)
16.47 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-253 (pateikimo tęsinys)
Kitas balsavimas dėl Išmokų vaikams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-253. Pateikimo stadija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 119, balsavo 119 Seimo narių: už – 53, prieš – 30, susilaikė 36. Projektui nepritarta. Galime grąžinti tobulinti bendru sutarimu? Nepritariama. Balsuojame. Balsuojantys už balsuos už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsavusieji prieš, kad projektas būtų atmestas.
Užsiregistravo 119, balsavo 117 Seimo narių: už – 62, prieš – 55. Grąžinta iniciatoriams tobulinti. Gerbiamas kolega, aš jums suteiksiu žodį po visų balsavimų, nes jūs pats priekaištavote, kad per vėlai pradedame balsavimą.
16.49 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-254 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio balsuosime, – Tikslinių kompensacijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-254. (Balsai, triukšmas salėje)
Užsiregistravo 120, balsavo 118: už – 50, prieš – 38, susilaikė 30. Projektui nepritarta. Grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Balsuojame. Už bus grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 118, balsavo 115: už – 57, prieš – 58. Atmesta.
Dabar balsuosime dėl dviejų baudžiamojo persekiojimo įstatymų projektų. Kadangi kolega žino, kas yra baudžiamasis persekiojimas, aš jam suteikiu žodį replikuoti. Prašom. (Plojimai)
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, jūs, valdančioji dauguma, prieš pietus deklaravote meilę. Šaukėte: myliu, myliu! Po pietų ta meilė išgaravo. Tai kur jūsų ta meilė? Labai trumpa.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį. Manau, kad jūs pažeidėte Seimo nario P. Gražulio teises. Jis iš tiesų turi teisę kalbėti po kiekvieno balsavimo, repliką po balsavimo pateikti. Be to, man kolegos sako, kad jis praėjusiame tūkstantmetyje kažkada kažką protingo yra pasakęs. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Atkreipdamas jūsų dėmesį dėl baudžiamojo persekiojimo, aš turėjau omenyje būtent sovietmečiu patirtą P. Gražulio baudžiamąjį persekiojimą.
S. Skvernelis – per šoninį mikrofoną.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų rytinis posėdis parodė, kad dėl svarbių įstatymų mes balsuojame ir nežiūrime, ar pozicijos, ar opozicijos pateikta. Prisimenant praeitą kadenciją ir priekaištus iš tuometinės opozicijos, kad net po pateikimo nepritaria opozicijos įstatymų projektams, dabar turime tą patį vaizdą, kai nepritarus po pateikimo neatsiranda galimybių net padiskutuoti komitetuose. Manau, kad tas rytinis pusdienis buvo toks optimistiškas, bet vakarinis posėdis parodo realybę.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Kadangi gerbiamas Eugenijus paminėjo mano vardą, taigi, Eugenijau, manęs baudžiamasis persekiojimas visiškai nestebina. Sovietmečiu buvau persekiotas, kalintas karceriuose, lageriuose, bylos, teismai, sėdėjau Permėje, Rusijoje. Dabartiniai, kaip sakoma, vaikai, Komunistų partijos vaikai, arba patys komunistai, kaip tu, Eugenijau, vėl mane persekioja. (Plojimai, triukšmas salėje) Tai čia nieko… žinokite, aš visiškai nekreipiu dėmesio.
16.54 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 212, 217, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-546, Baudžiamojo kodekso 401 straipsniu papildymo ir 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-547 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, replikos baigėsi. Balsuojame dėl dviejų projektų iš karto, nes jie ėjo kaip paketas ir buvo kartu pristatyti. Tai yra dėl Baudžiamojo proceso kodekso 212, 217, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-546 ir Baudžiamojo kodekso 401 straipsniu papildymo ir 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-547.
Užsiregistravo 116, balsavo 113: už – 48, prieš – 38, susilaikė 27. Galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas balsuoja už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas prieš – atmesti.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 60, prieš – 53. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Kolegos, dėl balsavimo viskas baigėsi. Kolega J. Jarutis norėjo. Atsiprašau. Per šoninį mikrofoną J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl paskutinio balsavimo. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad labai panašus įstatymo projektas jau dabar yra Seimo komitetuose. Nepaisant to, kad šis projektas yra atmestas, ko gero, produktyviau opozicijai būtų teikti siūlymus dėl jau perėjusio pateikimo stadiją įstatymo. Taip, jis kelia daug klausimų. Nepaisant to, kad aš pats esu jį pasirašęs, nepritariu dekriminalizavimui visų narkotikų, bet būtų produktyvu, jeigu šiuo klausimu susitelktume ir teiktume pasiūlymus dėl konkretaus projekto. Ačiū.
16.57 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 5, 6, 8, 12, 16, 24, 28, 33, 35, 41, 45, 46, 47, 49, 52 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu ir III skyriaus dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-532 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Kolegos, pradedame darbotvarkės 2-8 klausimą – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-532. Pateikimas. Pranešėja – viceministrė A. Vaiciukevičiūtė. Prašau.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Vyriausybei pritarus, Susisiekimo ministerija Seimui teikia Aviacijos įstatymo pakeitimus, kuriuose pagrindinis dėmesys sutelktas į skrydžių saugą ir palankesnes sąlygas aviacijos veiklai didinti. Šiais pakeitimais užtikrinamas Europos Sąjungos reglamentų nuostatų įgyvendinimas.
Išskirčiau penkias esmines teisės akto projekto keičiamas nuostatas, kurias ir norėčiau paminėti.
Pirma. Siekiant geriau apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, įstatymo pakeitimuose nustatoma civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros nustatymo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių tvarka. Taip Lietuvoje bus įgyvendintas gruodžio 31 dieną įsigaliosiantis Europos Sąjungos reglamentas, pagal kurį oro uostai, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai ir kiti subjektai privalės identifikuoti savo saugotinas informacines sistemas, apibrėžti ir taikyti apsaugos nuo kibernetinių išpuolių priemones, o paskirta valstybės institucija tikrins, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų.
Antras svarbus punktas – tai patobulintas užsienio šalių orlaivių skrydžių teisinis reguliavimas, nustatoma skrydžių į Lietuvos Respublikos teritoriją metinių leidimų išdavimo tvarka ir leidimų ne ES oro vežėjams vykdyti skrydžius tarp Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių ir Lietuvos Respublikos išdavimo sąlygos.
Šie klausimai tapo itin aktualūs po breksito reglamentuojant Jungtinės Karalystės oro vežėjų veiklą. Numatyti įstatymo pakeitimai leis Lietuvos oro vežėjams išlaikyti turimus verslo ryšius ir užtikrinti sklandų skrydžių į Jungtinę Karalystę vykdymą.
Trečias punktas. Dalis Aviacijos įstatymo pakeitimų skirta palankesnėms sąlygoms aviacijos veiklai sudaryti, verslo administracinei ir mokestinei naštai mažinti. Pavyzdžiui, orlaivių savininkams aktualus laikino orlaivių įregistravimo Civilinių orlaivių registre terminas, šiuo metu ne ilgesnis kaip vienas mėnuo, pratęsiamas iki keturių mėnesių.
Ketvirtas punktas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvoje plėtoti bendrąją nekomercinę aviaciją ir mažinti finansinę naštą sporto ir rekreacinės aviacijos bendruomenei, įstatyme įtvirtinama galimybė susisiekimo ministrui nustatyti 30 % nuolaidas nekomercinei bendrosios aviacijos veiklai už administracines paslaugas.
Penktas punktas, vienas iš svarbiausių punktų. Aviacijos įstatyme įtvirtinama, kad už Europos Sąjungos reglamentų nuostatų aviacijos srityje įgyvendinimą Lietuvoje bus atsakingos dvi kompetentingos institucijos, tai yra VšĮ Transporto kompetencijų agentūra ir Lietuvos transporto saugos administracija.
Tiek būtų trumpai. Dėkoju ir prašau palaikyti teikiamą teisės pakeitimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamoji viceministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Gapšys.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas jums, viceministre, kaip aviacijos žinovei būtų toks. Pirmiausia pastebėjimas, kad Europa jau per tą trumpą laiką bando tapti biurokratine sąjunga. Aš turiu omenyje tuos visus reikalavimus po breksito dėl Jungtinės Karalystės.
Antras klausimas mano būtų dėl sportinės aviacijos, tai yra buvusio DOSAAF’o sportinės aviacijos oro uostų, nes jie dabar tarp žemės ir dangaus. Valstybė nusikratė, savivaldybės nepriėmė. Kokie būtų žingsniai šioje srityje? Vien sumažinti 30 % mokesčius turbūt nepakaks. Kokių neatidėliotinų žingsnių imsitės, kad sportinė aviacija nebūtų sunaikinta, o aerodromai suarti? Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Labai dėkoju už pastebėjimą ir klausimą. Iš tikrųjų 30 % yra visai nemažai, bet manyčiau, kad klausimas tikrai aktualus ir reikėtų pasigilinti, todėl ir kviesime komiteto narius teikti savo pasiūlymus ir pastebėjimus dėl pateikto projekto ir diskutuosime. Tikrai klausimas yra atviras ir lauksime visų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau paklausti. Vis tiek šis įstatymo projektas yra rengtas turbūt prieš kelis mėnesius nuo šios dienos, o praėjusį savaitgalį mes matėme įvykusį incidentą su „Ryanair“ orlaiviu. Ar nemanote, kad reikėtų kokių nors papildomų nuostatų svarstant šį įstatymą įtraukti, kad jos patobulintų reglamentavimą? Ypač atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gal tiesioginė kibernetinė ataka ar panašiai, bet buvo pasinaudota, irgi atsiųstas elektroninio pašto laiškas, kaip supratau, jį gavo ir Lietuvos oro uostai, matyt, specialiai klaidinantis. Įvertindama visas šias situacijas, įvertindama sankcijas, ar matote jau kokių nors patobulinimų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti komitete, kad būtų visuma padaryta taip, kaip reikia?
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Labai dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų aktualus ir visus jaudinantis klausimas. Iš tikrųjų tiesiog šiek tiek patikslinsiu, kad pats įstatymo projektas buvo rengiamas gerokai ilgiau ir tie pakeitimai jau nuo praeitų metų, tai daugiau kaip 9–10 mėnesių. Iš tikrųjų buvo derinta su 28 suinteresuotomis pusėmis du kartus ir išgvildenti visi netikslumai.
Kaip jau minėjau savo pirmą argumentą, kas yra keičiama, tai būtent įstatymo pakeitimuose nustatoma civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros nustatymo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių tvarka. Tai jau šiame projekte yra numatomi tam tikri aspektai, bet jeigu bus noro komitetuose komiteto nariams siūlyti dar kokias nors griežtesnes sąlygas, tikrai, manau, svarstytinas galimas variantas. Tačiau šiuo metu, manau, projektas, koks yra pateiktas, tikrai galėtų būti svarstomas komitete. Turbūt būtų tiek. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kas norėjo, jūsų jau paklausė. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Dabar dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuosime vėliau numatytu laiku. (Balsai salėje) Nežinau, neturiu tokių įgaliojimų. Balsavimas dėl projekto 18 valandą.
17.05 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas, kurį sudaro du projektai, bet pradėsime nuo Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5353(2). Kolegos, pranešėjas – J. Gudauskas. Prašom į tribūną. Kolegos, tai yra naujos redakcijos įstatymas, kurio 1 straipsnį sudaro 33 straipsnių pakeitimai. Iki 11 straipsnio nėra pasiūlymų ir pakeitimų, tai yra pastabų. Ar galime nuo 1 iki 10 straipsnius priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Priimta bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento keletas pastabų. Pirmoji pastaba dėl 6 punkto. Prašom, gerbiamas pranešėjau, trumpai pakomentuoti.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Pirma pastaba. Teisės departamentas nurodė, kad neaiškus nuostatų suderinimas ir turinys, ir pasiūlė tikslinti formuluotę. Formuluotė yra patikslinta ir suderinta.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, ar galime pritarti komiteto sprendimui dėl Teisės departamento pastabos? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl 3 dalies 1 punkto taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau, gerbiamas pranešėjau.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Antra pastaba. Patikslinta formuluotė. Teisės departamentas siūlė nurodyti, kad inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius valdančios institucijos ir įmonės bei geležinkelių infrastruktūros valdytojai topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų vertinimą teiktų savivaldybėms. Yra pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto sprendimui dėl Teisės departamento pastabos? Ačiū, pritarta.
Dar viena Teisės departamento pastaba dėl 3 dalies, tai yra dėl 5 dalies. Prašau.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Techninė pastaba, vietoj žodžio „informacinis“ įrašyti žodį „informacinėje“. Pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto sprendimui dėl Teisės departamento pastabos? Ačiū, pritarta. Visam 11 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. Pritarta. Nuo 12 iki 33 straipsnio pastabų nėra. Ar galime jų visų priėmimui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 33 straipsnio. (Balsai salėje) 33 straipsnis imtinai. Lieka… Taigi 1 straipsniui priėmimo stadijoje jau pritarta. Dėl 2 straipsnio, dėl įgyvendinimo, yra Teisės departamento pastaba. Gerbiamas pranešėjau, prašom pakomentuoti dėl įgyvendinimo (2 straipsnis), pirmosios Teisės departamento pastabos. Dėl 2 straipsnio. (Šurmulys salėje) Pačioje pabaigoje. Teisės departamentas rašo, kad atsižvelgiant į Seimo statute nustatytą įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat kad Seime priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įsigaliojimo data birželio 1 diena yra reali? Jeigu būtų pritarta, tai siūloma… Jūs priėmėte dėl liepos 1 dienos.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė, kad įstatymas įsigaliotų liepos 1 dieną.
PIRMININKAS. 1 dalyje liepos 1 diena, 2 dalyje – birželio 30 diena. Galime pritarti komiteto sprendimui dėl Teisės departamento pastabos? Ačiū, pritarta. Ir dėl 3 dalies taip pat yra Teisės departamento pastaba, irgi dėl datos, aš taip supratau.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti komiteto sprendimui dėl Teisės departamento pastabos? Galime pritarti 2 straipsnio priėmimui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso dėl motyvų nėra. Balsuosime numatytu laiku – 18 valandą. Ačiū, kolega.
17.11 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 381 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-9.2 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 381 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354(2). Pranešėjas – V. Fiodorovas. Gerbiami kolegos, dėl 1 ir 2 straipsnių pastabų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti jų priėmimui? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio, tai yra dėl įstatymo įsigaliojimo, yra Seimo nario V. Pranckiečio pasiūlymas. Gerbiamas pranešėjau, prašau pakomentuoti komiteto sprendimą.
V. FIODOROVAS (DPF). Gerbiami kolegos, Seimo nario V. Pranckiečio pasiūlymas buvo dėl datos pakeitimo. Komitetas pritarė, kad įstatymas įsigaliotų šių metų liepos 1 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitų pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti 3 straipsnio priėmimui kartu su komiteto sprendimu? Ačiū, pritarta. Kolegos, priėmimas pastraipsniui baigtas. Balsavimas 18 valandą.
17.12 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66(2). Pranešėjas. Pranešėjo nereikia, kadangi pastabų ir pasiūlymų nėra. Projektas yra iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priėmimui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pastabų ir pasiūlymų. Galime pritarti? Ačiū, priėmimui pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Balsuosime numatytu laiku – 18 valandą.
17.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393(2). Pataisų ir pasiūlymų taip pat nėra. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, priėmimui pritarta. Dėl 2 straipsnio irgi nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Nėra. Galime pritarti priėmimui? Ačiū, pritarta. 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galima pritarti jų priėmimui? Ačiū, pritarta. Kolegos, priėmimas pastraipsniui baigtas. Balsuosime numatytu laiku – 18 valandą.
17.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2) (priėmimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2). Pastabų ir pasiūlymų taip pat nėra. Projektas vieno straipsnio. 1 straipsnis. Galime pritarti priėmimui? Ačiū, pritarta. Kitų pastabų ir pasiūlymų nėra. Dėl priėmimo balsuosime numatytu laiku.
Kolegos, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
17.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 2 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Dėl 4 straipsnio taip pat pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Dėl 5 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 6 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 7 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Dėl viso dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu metu.
17.15 val.
Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-14.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas vieno straipsnio. Pataisų, pasiūlymų negauta, galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Dėl viso dėl motyvų nėra norinčių šnekėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu metu.
17.16 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4603(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14.2 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4603(2). Priėmimas. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Dėl 2 straipsnio gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritaria. Ar galime pritarti 2 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritaria? Galime pritarti. Labai dėkui. 3 straipsnio nėra.
Dėl viso dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu metu.
17.16 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 1, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4604(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14.3 klausimas – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 1, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4604(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų taip pat negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū. Dėl viso dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu metu.
17.17 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213(3). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Kas pranešėjas pagrindinio komiteto? Ponas E. Sabutis. Prašom. Gal pakomentuokite, kadangi nepritariate.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, mielieji kolegos, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas gegužės 24 dieną išsakė savo pastabą dėl šio straipsnio, tačiau su šia pastaba nesiūlė nei performuluoti, nei kaip nors kitaip pakeisti straipsnį, tiesiog suabejojo: jeigu straipsnyje yra įrašyti du atleidimo pagrindai, ar jie neeliminuoja visų kitų. Komiteto nuomonė buvo nepritarti ir argumentai tokie, kad įstatymo projektu nustatoma taisyklė yra specialioji, turinti pirmumą prieš galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą atleidimo tvarką. Todėl taip ir nusprendėme, kad nepritarsime Teisės departamento išvadoms. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Už komiteto nuomonę, kaip suprantu? Už visą. Ar galime pritarti 1 straipsniui su komiteto išvada nepritarti Teisės departamento išvadai? Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Dėl viso už kalbėti norėtų L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai tikrai gera ir laukta įstatymo pataisa, nes žinome, kokia yra situacija dėl vadovų valstybės tarnyboje ir įstaigų vadovų. Jeigu mes turime gerų vadovų ir, kaip ten yra įstatyme paminėta, jie įvertinti gerai ir labai gerai, kadencijai dar nesibaigus ir suėjus amžiui, pagal Valstybės tarnybos įstatymą – 65 metai, jie nebūtų atleidžiami. Tikrai pritarkite, nes šiandien mums rajonuose, regionuose trūksta stiprių, ganėtinai gerų vadovų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Prieš kalbėti norinčių nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu laiku.
17.20 val.
Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Dėl 2 straipsnio gauta Seimo nario A. Matulo pataisa, jai komitetas pritarė. Gerbiamas Matulai, kaip suprantu… Ar galime pritarti 2 straipsniui su komiteto pritarimu A. Matulo pataisai bendru sutarimu? Labai dėkui. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu metu.
17.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jelenos Dilienės skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare“ projektas Nr. XIVP-535(2), Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-536(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jelenos Dilienės skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare“ projektas Nr. XIVP-535. Svarstymo stadija. Pranešėjas – K. Starkevičius Prašau pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Skelbiu komiteto balsavimo rezultatus. Bendru sutarimu yra pritarta gerbiamą J. Dilienę skirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare. Taip pat dėl D. Jaso skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu irgi sutarta, priimtas sprendimas komitete bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūs pristatėte du skiriamus – darbotvarkės 2-17 klausimas, projektas Nr. XIVP-535, ir 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-536.
Pereiname prie darbotvarkės 2-17 klausimo priėmimo stadijos. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl projekto Nr. XIVP-535 – tam numatytu laiku.
Motyvai dėl darbotvarkės 2-18 klausimo, projekto Nr. XIVP-536, – dėl D. Jaso skyrimo. Už nėra. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, susitikimo frakcijoje metu išaiškėjo, kad kandidatas ne vienu atveju, kai komisijoje buvo svarstomi jautrūs klausimai, susiję su privačių šilumos tiekėjų reikalais, vartotojų interesų atstovavimu, vienas pats, skirtingai negu kiti komisijos nariai, balsuodavo, taip sakant, privataus tiekėjo naudai. Aš manau, kad vartotojų interesai ir šiaip yra sunkiau ginami, privatininkas sugeba pasisamdyti ir gerus advokatus. Jeigu komisijoje atsiras narių, kuriems labiau rūpi šilumos tiekėjų interesai, tai nežinau, ar komisijoje bus tinkamai apginti vartotojų interesai. Todėl aš negalėsiu palaikyti tos kandidatūros, nors dėl kompetencijos priekaištų neturiu ir neturiu pagrindo kaltinti, kad kandidatas gali atstovauti kokiems nors „Rubikono“ įmonių interesams, bet balsavimai rodo, kad jis yra labai jautrus privačių šilumos tiekėjų reikalams.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų motyvus. Balsavimas dėl Seimo nutarimų projektų bus tam numatytu metu.
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442(2). Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos… Atsiprašau, pagrindinio komiteto pranešėjas A. Žukauskas. Atsiprašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ ir vienbalsiai pritarė. Taip pat pritarė visiems siūlymams, kurie buvo pateikti, ir siūlo pritarti 2023 metų (atkreipiu dėmesį) paskelbimui Klaipėdos krašto metais pažymint 1923 metų sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį. Prašo, kad iki 2021 m. spalio 1 d. būtų parengta programa ir skirtas finansavimas 2022 metais ir 2023 metais, nes reikia pasirengti iš anksto.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Į tribūną kviečiame P. Kuzmickienę pristatyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mūsų komisija susirinkusi svarstė Seimo nutarimą „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ ir, be abejonės, pritarė vienbalsiai kaip labai svarbiam mūsų istoriniam įvykiui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Diskusija. Diskusijoje dalyvauti užsirašė trys Seimo nariai. E. Gentvilas. Jo salėje nematau. A. Pocius. Taip pat salėje nematau. Tada V. Rakutis. Prašau. Diskusija. Prašau į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, turime iš tikrųjų puikią progą 2023 metais skirti dėmesio šiam svarbiam Lietuvai regionui ir atlikti kai kuriuos darbus, kuriuos daro mūsų Seimo Laikinoji Lietuvos pajūrio bičiulių grupė, taip pat paskatinti keletą svarbių iniciatyvų.
Būtų labai svarbu, kad šitas kraštas užimtų tinkamą vietą mūsų Lietuvos sąmonėje, nes, kaip matome iš konkrečių atvejų, susiduriame su specifinėmis problemomis. Štai jau kuris laikas niekaip negalime išspręsti Klaipėdos krašto briedžio simbolio įteisinimo. Taip pat labai dažnai mūsų suvokimas apie šitą kraštą baigiasi su jūros krantu, o iš tikrųjų tai yra Pajūrio regionas, kuris turi labai daug specifinių problemų ir turi taip pat nemažų tapatybės problemų, apie kurias mes mažai šnekame. Klaipėdos krašte, tai čia gana didelis ruožas iki Smalininkų, iš tikrųjų sunkiai skinasi kelią Prūsijos kultūros iniciatyvos ir dažnai žmonės nesuvokia, kad tas kraštas turi labai specifinę ir labai iš tikrųjų skausmingą istoriją.
Tikėkimės, kad šitos iniciatyvos, taip pat naujos iniciatyvos, kurios yra siejamos su 2023 metais, kaip štai nacionalinė Lietuvos skautijos skautų stovykla planuojama kaip tik šitame regione, sustiprins šitas pozicijas. Todėl labai skatinčiau kolegas pritarti šiems metams sąmoningai ir taip pat prisidėti jau įgyvendinimo etape tą kraštą labiau priartinant tiek prie jo tradicijų, tiek prie Lietuvos istorijos apskritai, nes Tilžės Aktas dažnai dar nėra suvokiamas, kad tai buvo ne tik Mažosios Lietuvos prijungimas prie Didžiosios Lietuvos, bet taip pat ir Didžiosios Lietuvos prijungimas prie Mažosios Lietuvos. Tai yra gana subtili istorija, bet jai tikrai reikia dar skirti dėmesio tam, kad mūsų Lietuva turėtų daug gilesnę ir iš tikrųjų labai įdomią prūsiškąją sudedamąją dalį. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Išklausėme visų Seimo narių, norinčių dalyvauti diskusijoje. Svarstymo stadijoje yra gauti keli pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas dėl 2 straipsnio, kurį teikia Seimo narys S. Gentvilas. Tačiau nematau jo salėje. Gerbiamasis Žukauskai, gal galėtumėte iš tribūnos pristatyti gautą Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymą. (Balsai salėje) Arba iš vietos gali įjungti. Tiek pasiūlymo esmę, tiek komiteto sprendimą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Turime gerbiamo Seimo nario S. Gentvilo siūlymą pakeisti datą iki 2022 m. gegužės 1 d. parengti Klaipėdos krašto metų programą ir ją patvirtinti. Mes siūlome iki spalio 1 dienos. Pritarėme iš dalies, kad iki spalio 1 dienos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. S. Gentvilo nematau, tikriausiai jis… (Balsai salėje) Galime pritarti tokiam komiteto sprendimui?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Buvo kito Seimo nario S. Tumėno siūlymas.
PIRMININKAS. Tuoj pereisime prie S. Tumėno. S. Tumėnas pats pristatys savo pasiūlymą. Labai dėkui. Pritariame 2 straipsnio daliai su S. Gentvilo pataisa. Labai dėkui.
Gauta dar viena pataisa, tai Seimo nario S. Tumėno. Prašau, gerbiamas kolega, pristatyti savo pasiūlymą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai buvo senokai, ko gero, jau ir aplinkybės šiek tiek pasikeitusios, tai paliudijo komiteto pirmininkas. Simono siūlymas irgi buvo panašus. Norėjome paankstinti datą, kada Vyriausybė turėtų sudaryti renginių programą, nes ten buvo tokių grandiozinių renginių, kuriuos reikia atlikti ir įgyvendinti jau net ne 2022 metais, o jie norėjo pradėti 2021 metais. Taigi panašus kaip Simono, paankstinimas, kad būtų paankstintas Vyriausybės programos patvirtinimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė dėl šio pasiūlymo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Būtent šitai nuomonei mes visiškai pritarėme, kad būtent iki 2021 m. spalio 1 d., dar daugiau paankstinome, nei siūlė S. Gentvilas.
PIRMININKAS. Supratau. Tenkina jus komiteto sprendimas? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, apsvarstėme visas pastabas. Po svarstymo motyvai dėl viso Seimo nutarimo projekto. Už pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atvirai pasakius, aš jau buvau sunerimęs, nes jau užsitęsė patvirtinimas šitų metų, tikėjausi, kad bus tarp tų 11, kai tvirtinome visus, daug tų metų. Profesorius V. Rakutis pasakė situaciją. Daugelio istorikų kontroversiškai buvo vertinami 1923 metų įvykiai, tačiau svarbiausia, kad šitas sprendimas tada lėmė, kad šiandien Lietuva faktiškai yra jūrinė valstybė. Jeigu ne šitie įvykiai ir jeigu ne Tautų Lygos arba Tautų Sąjungos sprendimas, kuris buvo geras Lietuvai, ko gero, šiandien mes net neturėtume prieigos prie Baltijos jūros. Tai sunku net įsivaizduoti šiandien. Taigi kviečiu pritarti šitam teikimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių pasisakyti dėl motyvų prieš. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto po svarstymo tam numatytu laiku.
17.35 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-529, Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-530 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20.1 klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-529 ir jo lydimasis darbotvarkės 2-20.2 klausimas – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-530. Pranešėjas – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Prašau jūsų dėmesio dėl mūsų Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narių, kolegų teikiamo įstatymo projekto dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo. Šiais pakeitimais siekiama suvienodinti būtent mokesčius loterijoms ir azartiniams lošimams. Tikimės, kad tai padės labiau finansuoti ne tik sportą, bet ir kultūrą, ir socialines reikmes, nes paprastai labdarai skiriama parama keliauja ne tik sportui, bet ir kultūrai, taip pat ir socialinėms reikmėms.
Kitas dalykas, reikia prisiminti, kad prieš keletą metų panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą realiai valstybės sporto kuravimo sritis buvo apleista, finansavimas sumažėjo, dėl to nukentėjo aukšto meistriškumo sportininkai, federacijos, jų finansavimas. Tai galime labai akivaizdžiai matyti šiais metais vyksiančiose olimpinėse žaidynėse. Jose mūsų atstovavimas, valstybės reprezentavimas sportininkų skaičiumi yra vienas mažiausių nuo nepriklausomybės pradžios.
Kitas dalykas, kad kitos valstybės nuėjo kitu keliu ir teikia tam tikrą paramą nukentėjusiam nuo COVID-19 sportui, suformavo tam tikras priemones „COVID sportas“, kur Europos Komisija leidžia paramos lubas iki 1,8 mln. eurų tam tikriems sporto klubams, kurie vykdė veiklą, tačiau negavo pajamų už bilietus, nes negalėjo pritraukti žiūrovų.
Trumpai būtų tiek. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė daug Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad anksčiau buvo padaryta klaida, tarkim, nes iš tikrųjų nemažai loterijų organizuoja visai ne privatūs asmenys arba galbūt privačioms kompanijoms išskirtinėmis teisėmis yra suteiktas tas lošimo operavimas. Tai vis dėlto vienas klausimas, ar nemanote, kad galbūt tikrai buvo padaryta klaida?
O antras dalykas, kodėl vis dėlto taip susiklostė, kad pas mus tie mokesčiai yra mažesni, nes, pavyzdžiui, Estijoje – 18 %, kitose šalyse imama nuo apyvartos. Kodėl taip yra, kodėl nevienodai? Ar šalyse apyvartos nevienodos, ar šiaip kokios nors kitos sąlygos, kurios taip diferencijuoja tuos mokesčius įvairiose šalyse.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Išties, jeigu pažiūrėsime į Europą, nesiplėsime į visą pasaulį, aplink esančiose valstybėse, mūsų kaimynėse, valstybė turi loterijų organizavimo monopolį ir tą monopolį realizuoja per nevyriausybines organizacijas arba pati valstybė per savo įmones, įstaigas organizuoja, arba taip pat tą monopolį realizuoja galbūt suteikdama tą privilegiją vienai ar kitai privačiai bendrovei, kuri turi atitinkamai išpildyti valstybės reikalavimus.
Jeigu pažiūrėsime, iš visų Europos valstybių turbūt tik Azerbaidžane, Čekijos Respublikoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje valstybės loterijų monopolio nėra. Taip susiklostė, matyt, istoriškai, kad Lietuva pasuko kitu keliu prieš daugelį dešimtmečių. Užuot buvęs vienas Azartinių lošimų įstatymas, bendra aiški mokestinė bazė, atsirado du įstatymai, vienas Azartinių lošimų, kitas Loterijų įstatymas. Na ir kiekvienas Seimas savaip tobulino tą mokestinę bazę, todėl dabar turime tokią situaciją, kokią turime.
Bet aš manau, kad vis dėlto dėl azartinių lošimų, dėl loterijų turėtų laimėti ir sportas, ir kultūra, ir socialinės reikmės. Valstybė turi išsakyti savo aiškesnį požiūrį taip pat ir į loterijas, kaip ir į azartinius lošimus, ir tas socialinis solidarumas, manau, turėtų būti didesnis. Todėl mes ir siūlome būtent tokius įstatymo pakeitimus. O jeigu žiūrėsime, pavyzdžiui, pas kaimynus latvius arba estus, tai loterijas organizuoja „Eesti Loto“, „Latvijas Loto“, tai yra valstybinės įmonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia G. Paluckas. Jo salėje nematau. J. Sabatauskas. Taip pat nėra salėje. A. Sysas. Taip pat nėra salėje. A. Palionis. Ir jo nėra. V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Praeitoje kadencijoje ir šioje kadencijoje mes gaudavome labai daug sporto federacijų kreipimųsi dėl nepakankamo finansavimo, būtent aukštojo meistriškumo programos visą laiką nukentėdavo dėl pinigų stygiaus. Ir šiais metais, nors Vyriausybė ir priėmė tam tikrus sprendimus, šiek tiek padidino tą finansavimo kartelę, tai vis tiek neatliepia tų lūkesčių, kokius turi federacijos. Tai rodo rezultatai, atrankos į olimpines žaidynes. Kaip manote, Andriau, ar tai pagerins federacijų finansinę būklę, ar jos galės geriau pasirodyti olimpinėse žaidynėse ir geriau parengti sportininkus? Kaip jums atrodo?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kolega, išties mes puikiai suprantame. Gal ko nepaminėjau. Šių metų pradžioje po Konstitucinio Teismo išaiškinimo susiklostė situacija, kad visi mokesčiai turi pakliūti į valstybės biudžetą ir tas perskirstymas turi vykti per valstybės biudžetą. Išimtis palikta išskirtinai tik dėl nacionalinio transliuotojo, kuris tenkina visuomeninę funkciją.
O jeigu kalbėtume apskritai dėl federacijų, tikrai matėme sistemą ir situaciją praėjusių metų pabaigoje tvirtindami biudžetą, kad vis dėlto tame katile sporto federacijos gauna gerokai mažesnį finansavimą negu įvairūs visuomeniniai sporto klubai. Ir tai, akivaizdu, geriausiai matyti būtent šiais atkeltais olimpiniais metais, kai mūsų sportininkų skaičius yra gerokai sumažėjęs ir mūsų reprezentavimas olimpinėse žaidynėse yra menkesnis. Akivaizdu, kad sporto federacijos, gaudamos mažesnį finansavimą, mažiau išugdo ir pačių sportininkų, ir talentų, ir gali, matyt, mažesnį finansavimą skirti jų tobulėjimui, kineziterapijai, kitiems dalykams, jų treneriams, kelionėms. Na, gal tų kelionių buvo mažiau, bet ir galimybės rungtis, pasirodyti vienur, kitur buvo mažesnės. Aš manau, kad vis dėlto Lietuvoje sportas turėtų būti finansuojamas maždaug lygiomis proporcijomis, lygiomis dalimis – tiek profesionalusis aukšto meistriškumo sportas, tiek ir visuomeninis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia M. Majauskas, kurio posėdžių salėje taip pat nematau.
Kitas klausiantysis – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar jūs žinote, skaičiavote, kad pagal jūsų pateiktą įstatymo projektą iš esmės loterijos bus apmokestinamos labiau negu lošimai ir kad tokios praktikos kitose šalyse iš esmės nėra? O būtent loterijos ir remia daugiau komandas, mažesnes komandas, mažesnių miestų komandas. Ar nemanote, kad jūsų… atsakymas į jūsų pateiktą projektą glūdi ant jūsų mėgstamos krepšinio komandos marškinėlių logotipo? Atrodo, loterijos neremia jūsų mėgstamos komandos. Ar nemanote, kad jūs lyg ir esate suinteresuotas ir kad šitas pataisas turėtų daryti tikriausiai Vyriausybė, sistemiškai išanalizavusi situaciją? Dabar gi jūs įvarote loterijas į kampą ir mokesčius padarote gerokai didesnius negu lošimo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Turbūt aš esu ne mažesnis krepšinio fanas negu jūs. Aišku, mes galbūt palaikome skirtingas komandas. Turbūt patys suprantame, kad mes keliame sau aukštesnius standartus, ir turbūt tiek ir jūs, tiek ir aš esame įsigiję savo mylimų komandų abonementus. Kokių nors sąsajų, kad tai galėtų daryti įtaką vieniems ar kitiems teisėkūros projektams, tikrai nerastumėte, galėtumėte net su žiburiu ieškoti.
Noriu pasakyti, kad azartinių lošimų apyvartos Lietuvoje yra tikrai gerokai didesnės, jos viršija 2 mlrd., turbūt 2,5 mlrd. eurų. Ten yra visai kita mokestinė bazė, ką aš minėjau ir pristatydamas. Todėl ir turime du skirtingus įstatymus ir skirtingus apmokestinimus. Jeigu žiūrėtume į loterijas konkrečiai, loterijų apyvarta Lietuvoje yra virš 100 mln. eurų. Aišku, pusę jų tenka išmokėti kaip laimėjimus – mašinomis ir piniginiais laimėjimais, ir taip toliau, o nuo likusio skirtumo yra mokamas procentas. Sumokėjimas 5 % plius 8 % tikrai nėra didelis, pasižiūrėkime: 5 % keliauja į valstybės biudžetą, 8 % paramai ir ta likusi marža loterijų organizatoriams yra tikrai gana didelė. Na, 30–33 % likusi pelno marža, sutikime, kiekviename versle yra nemaža dalis ir ją pasidalinti socialiai atsakingai, solidariai su sportu, aš manau, tikrai būtų tikslinga. Manau, ne tik su sportu, bet ir su kultūra, ir su socialinėmis įstaigomis būtų prasminga, nes keliama žala dėl priklausomybių yra panaši tiek azartinių lošimų, tiek loterijų. Jeigu mes galvojame, kad „Teleloto“ bilietų perkama tik po vieną ir nėra priklausomybės, pasižiūrėkime atidžiau. Ačiū, kolega, už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų jūsų partijos kolega tokį nemenką šešėlį metė, gal kaip Antikorupcijos komisijos nariui reikėtų turbūt atsakymų pateikti bent jau feisbuko paskyroje, tad lauksime. Bet klausimas toks: iš visų priklausomybių būtent loterijos priklausomybė yra mažiausiai grėsminga, tai sako ir ekspertai, su tuo nesiginčysiu, bet toks žemiškas klausimas. Jūs irgi esate krepšininkas, ar neatrodo jums, kad po to, kai turime gavę prašymų, Seimo nariai, kurie propaguoja krepšinį, iš Krepšinio muziejaus paremti, ar nebus taip, kad po to krepšinio ir kitos sportininkų komandos vaikščios ištiesusios ranką ir Seimo narių prašys tos pagalbos, nes ta sistema, iš kurios jie dar kažkaip išgyvendavo, faktiškai yra griaunama. Ir tai, kad 55 % laimėjimų išdalinama atgal žaidėjams, manau, iš tiesų yra tam tikras džiaugsmas ir žmonėms, kurie užsiima lošimais, žaidžia tą loteriją, o sportininkams tai yra išgyvenimas turbūt. Ar nemanote, kad atsisuks kitu galu? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs pakartojote klausimą dėl sąsajų, aš galiu jas visas paneigti ir kaip Antikorupcijos komisijos narys, ir galite jų ieškoti kad ir su žiburiu. Mes turbūt suprantame, ką reiškia būti fanu ir kas yra tikras fanas. Tikras fanas – ne tas, kuris dalyvauja rungtynėse ir nueina į jas gavęs kvietimą, bet tas, kuris iš tikrųjų palaiko savo mylimą komandą savo lėšomis ir nuoširdžiu palaikymu.
Antra klausimo dalis buvo dėl apmokestinimo. Kaip aš jau sakiau, trečdalis lėšų nuo visų loterijų lieka loterijų organizatoriams. Todėl ta dalis, šiek tiek didesnė dar 10 %, galėtų būti solidaresnė, norint padėti būtent sportui, kultūrai, socialinėms reikmėms, nes tikrai tų galimybių yra. Jeigu mes pažiūrėtume, tikrai nesumažėjo loterijos bilietų pirkimas per pandemiją: kaip dirbo prekybos centrai, taip apyvarta liko ta pati. Solidarumo mokesčio šioks toks padidinimas, manau, yra prasmingas. Bet, aišku, mes apsispręsime, čia yra tik pateikimo stadija, toliau galėsime diskutuoti ir ieškoti optimalių variantų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Petrošius.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mes neabejojame jūsų meile sportui, mes visi jį gerbiame ir mylime, tačiau yra kontroversiškų dalykų ir vertinimų. Ar ne per daug drastiškai, kai tai didėja per pusę – nuo 8 iki 16? Ypač sunerimę tie, kurie gauna tą paramą, – mums yra tokių aiškinimų, kad gali atsitikti taip, kad paramos nebegalės teikėjai gauti, nes jie, tarsi, nebeturės tokių pajamų. Jūs čia bandėte paaiškinti, bet kuria puse tikėti, aš dar neapsisprendžiau, jūs tą mintį dar sustiprinkite. Pavyzdžiui, ypač sunerimęs Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, jo didžiąją dalį pajamų sudaro pajamos iš visų tų dalykų. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai norėčiau jus nuraminti. Aš galėsiu pasidalinti su jumis tomis lentelėmis, galiu parodyti, koks tas lašinių storis yra. Aš manau, tuomet tikrai įtikintų jus, kad tikrai skriaudos nebus ir ta labdara yra galima didesnė. Aš nenorėčiau, kad šiuo atveju kažkas imtųsi šantažo, tikiuosi, jo nėra iš organizatorių pusės, kad, sakykim, nebus skirta viena ar kita parama, sakykim, „Pasvalio žvaigždėms“ ar kokiam kitam klubui. Aš manau, tikrai visi solidariai suprasime, tiesiog yra būtina vardan mūsų sporto laimėjimų, pasiekimų, kad tas lašinių storis turėtų šiek tiek suplonėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ir paskutinioji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš čia.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Noriu paklausti. Jūs ir aiškinamajame rašte, ir dabar deklaruojate, kad tai pagerins finansavimą mūsų sportininkų. Gal galite pasakyti, kiek jūs planuojate gauti daugiau lėšų, nes jūs tikriausiai turite ir ankstesnę sumą, kokia būdavo finansuojama, kiek jūs dabar planuojate, kad būtų skirta konkrečiai sportui? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Aišku, labai priklausys ir nuo tos mokestinės bazės, nes jeigu įstatymas įsigalios tiktai sausio 1 dieną, tai gal, turėdami 2020 metų rezultatus, mes galėsime skaičiuoti. Mes manome, kad tai galėtų padidinti lėšas, paramą sportui, kultūrai ir socialinėms reikmėms, nes pabrėšiu, kad loterijų organizatoriai patys pasirenka, ką remti labiau – sportą, kultūrą ar socialinių paslaugų klubus. Tikėtina, kad tikrai apie 2 mln. bus papildomai surinkta ir skirta paramai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Tik primenu, kadangi buvo pateikti du įstatymų projektai, tai du – už, du – prieš. Pirmasis už pasisako V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Labai reikalingas tas įstatymo pakeitimas tam, kad mūsų šalies sportininkai galėtų ir turėtų galimybę dar geriau rengtis olimpinėms žaidynėms. Kaip minėjau klausdamas, tikrai daug sulaukiama iš sporto organizacijų įvairių kreipimųsi dėl nepakankamo finansavimo. Valstybė dėl tikrai nelengvos situacijos ir įtampos biudžete negali tų poreikių patenkinti. Nuo to kenčia mūsų sportininkų rezultatai. Šis pakeitimas galbūt kažkiek palengvintų sportininkų dalią. Ne veltui dalis sportininkų… Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narių pasirašė būtent tam, kad būtų pagerintos sąlygos sportininkams sportuoti ir gauti didesnę pinigų dalį. Ačiū ir prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu gerus norus. Yra toks liaudies posakis, kuo grįstas kelias į pragarą, – gerais norais. Kiek aš, būdamas Seime, girdėjau įstatymų pagerinimų, kur sporto federacijoms ir sportui bus skirta daugiau pinigų, tai visada pasisukdavo visiškai kitaip. Man labai nesuprantama, kaip… Pirmiausia, įstatymas tik įsigaliojo. Na, ne gegužės 1 dieną, pataisėme – nuo sausio 1 dienos. Tai yra penki mėnesiai, kai jis tik galioja. Jau teikiamos pataisos. Tai yra vienas dalykas.
Antras. Jeigu tai naudinga sportui, kodėl Olimpinis komitetas, kodėl Paralimpinis komitetas, kodėl kitų neįgaliųjų organizacijų atstovai rašo peticijas ir kreipiasi į Seimo narius nepritarti tokiems įstatymams? Pačiam aštuonerius metus teko būti federacijos prezidentu. Žinau, kaip sunku gauti pinigėlių išleisti sportininkus į varžybas. Visa tai žinau. Visos tos kalbos apie tai. Nusistovėjusi tvarka. Tai padarykime normalias diskusijas. Sakau, pažiūrėkime, kaip veikia įstatymas, tik tada priimkime ir taisykime. Sakau, nepasižiūrėję sugalvojome – padarome daugiau. Daugiau – tai nereiškia, kad nauda. Galima rodyti įvairius popierius, gerbiamas Kupčinskai, aš irgi turiu tokių popierių iš įvairių diskusijų, bet naudos sportui… Jeigu mes tikrai darome pataisas dėl sporto, tai įsiklausykime į sporto organizacijų balsą, tuomet galėsime priiminėti. Kai daroma ir stumiama vien dėl skubos, aš tikrai negaliu pritarti, nes jaučiu, kad čia ne visai gerai kvepia.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Už pasisako K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gaila, aš nespėjau užduoti klausimo pranešėjui, bet yra ne viena spaudoje nuskambėjusi istorija, kai loterijų organizatoriai iš tiesų išpučia savo sąnaudas ir tos sąnaudos keliauja ne sportui, likusi pajamų dalis keliauja ne sportui, o paslaugų teikėjams, loterijų organizatoriams. Todėl pasisakau už šį įstatymą, manau, kad tikrai sportui turėtų likti didesnė dalis, ir nematau skubos dėl šio įstatymo priėmimo, manau, kad kaip tik po pateikimo prasidės reali diskusija, labai gerai, kad jis čia atkeliavo dabar.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, sakote, nėra skubos. Sporto visuomenėje nediskutuota dėl šio klausimo. Sakote, kad čia įgyvendinamas Vyriausybės programos atitinkamas elementas, bet teikia ne Vyriausybė, o teikia Seimo narių grupė. Sakote, kad teikia Jaunimo ir sporto reikalų komisija, bet, palaukite, šios komisijos prievolė taip pat atlikti parlamentinę kontrolę. Ypač, sakyčiau, blogiausias teisėkūros pavyzdys, kai įstatymas įsigaliojo prieš kelis mėnesius, dar nelaukiama net metų, tuomet, pažiūrėjus pagal parlamentinę kontrolę, o kaipgi jis veikia, ar jis naudingas, ar atvirkščiai – nenaudingas, tuomet būtų galima jį kaip nors taisyti. Čia kvepia kažkaip tikrai nelabai skaniai. Todėl tikrai negaliu pritarti, juolab kad pagrindinės sporto organizacijos, kurios dabar prieš tokias olimpines žaidynes rūpinasi, kad mūsų sportininkai dalyvautų tenai ir galėtų oriai dalyvauti, su atitinkamomis lėšomis… siūlomas pakeitimas. Todėl tikrai raginu nepritarti šiam įstatymo projektui, o tikrai palaukti tol, kol bus matyti dabartinio įstatymo, naujos redakcijos įstatymo, priimto visai neseniai, rezultatai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų motyvų už ir prieš. Pagal laiką atėjome prie balsavimo stadijos.
Pradėsime balsavimą nuo ką tik pristatytų įstatymų projektų. Pirmi įstatymų projektai, dėl kurių balsuosime, tai darbotvarkės 2-21 klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-529 ir darbotvarkės 2-22 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-530. Kas pritariate šiems įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 38, prieš – 10, susilaikė 27. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Per šoninį mikrofoną – V. Alekna. Turbūt prašysite kaip papildomą skirti Jaunimo ir sporto reikalų komisiją? Įjungta, šiek tiek arčiau mikrofono.
V. ALEKNA (LSF). Kaip papildomą – Jaunimo ir sporto reikalų komisiją.
PIRMININKAS. Taip, taip ir supratau. Yra siūloma pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą dėl abiejų įstatymų projektų ir papildoma – Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime taip pat pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
18.00 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 5, 6, 8, 12, 16, 24, 28, 33, 35, 41, 45, 46, 47, 49, 52 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu ir III skyriaus dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-532 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsavimas dėl darbotvarkės 2-8 klausimo – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-532. Pateikimo stadija. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
18.01 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9.1 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353(2). Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5353) priimtas. (Gongas)
18.02 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 381 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9.2 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 381 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5354) priimtas. (Gongas)
18.02 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66(2). Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-66) priimtas. (Gongas)
18.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-393(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, kaip visada, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-393) priimtas. (Gongas)
18.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2). Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kaip visada, kas nepritariate, kaip visada, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.06 val.
Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 84, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.06 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4603(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14.2 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4603(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.07 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 1, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4604(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14.3 klausimas – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 1, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4604(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.08 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.09 val.
Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jelenos Dilienės skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare“ projektas Nr. XIVP-535(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jelenos Dilienės skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare“ projektas Nr. XIVP-535. Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-536(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-536. Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 28. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442(2). Balsavimas po svarstymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimo projektui po svarstymo pritarta.
Balsavome dėl visų įstatymų projektų.
18.12 val.
Seimo narių pareiškimai
Kitas darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pirmasis Seimo narys, norintis padaryti pareiškimą, – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Dažnai mes čia, salėje, priimame įstatymus dėl mobingo, kad jo nebūtų švietimo įstaigose ir panašiai. Tačiau mes patys kiekvienas pamirštame save, kad patys elgiamės savo darbe neatsakingai, žemindami vieni kitus. Šiandien noriu padaryti pranešimą ir pasakyti, kodėl aš stoviu tribūnoje. Manau, kad, ko gero, šiandien iškilo grėsmė išnykti Kultūros komitetui, nes gyniau viešąjį interesą bendruomenės, kurią sudaro per 7 tūkst. pasirašiusių asmenų, bandžiau padėti išsaugoti A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejų tokį, koks jis yra dabar, jo gyvąją formą, kartu su muziejininkais A. ir V. Sniečkais. Tai yra viešai pasisakiau, kad esu prieš Kauno rajono valdžios ketinimą iškraustyti A. ir V. Sniečkus. Kultūros komiteto pirmininko esu paduotas į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Svarstau trauktis iš Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo ir nario pareigų, nes dirbti komitete tapo neįmanoma dėl nepagarbos ir žeminimo. Kultūros komiteto pirmininke, palaužti mano įsitikinimų jums nepavyks, lieku žmonių pusėje. Atstovauti žmonėms mane įpareigoja Seimo statutas, dabar mano laisvam mandatui yra bandoma surišti rankas. Kas nutiko su žmogiškumu?
Naujai prasidėjusioje kadencijoje turbūt niekas nesitikėjo, kad Kultūros komitetas taps pats nekultūringiausias iš visų esamų komitetų. Gyniau viešąjį interesą dėl etnografų A. ir V. Sniečkų išlikimo ir teisės gyventi unikalioje Juškų sodyboje, kurie ją puoselėjo 30 metų. Gyniau, kad būtų gyva muziejaus istorija. Atrodo, pavyko. Kaip žinome, visoms pusėms pavyko sutarti su Kauno rajono savivaldybe. Kol įsigalios Muziejų įstatymo naujoji redakcija, reglamentuojanti gyvąjį muziejų, A. ir V. Sniečkai liks dirbti ir gyventi deklaruotoje sodybos vietoje. Prie šio sutarimo tuomet taip pat prisidėjo ir Kultūros komiteto pirmininkas. Už tai esu dėkingas. Bet tik atrodo.
Neseniai Kauno rajono muziejus pateikė raštą, kuriame nurodo, kad neįvardinti Seimo nariai, kultūros ministras, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė neva trukdo Kauno rajono muziejui įgyvendinti jo tikslus, veiklą ir siekius, tačiau vakar Kultūros komiteto posėdyje pirmininkas V. Juozapaitis įvardino tik R. Šarknicko pavardę ir pranešė, kad kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl mano veiksmų. Įdomiausia yra tai, kad Kultūros komiteto pirmininkas tai padarė vienasmeniškai, be Kultūros komiteto narių pritarimo, tai pažeidžia etiką.
Įdomu, kad Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis taip pat nusprendė, kad Kauno rajono muziejaus rašte minimi Seimo nariai (taip, daugiskaita) esu aš, nors jokia pavardė tame rašte nenurodyta. Manau, kaip Seimo narys turiu laisvą mandatą atstovauti žmonėms, ginti viešąjį interesą, tarnauti Konstitucijai. Žinau, kas yra įstatymas, ir žinau, kas eina išvien su įstatymu, – tai sąžinė, pagarba ir tiesa.
Dėkoju tūkstančiams žmonių, kurie rinko parašus siekdami išsaugoti gyvojo muziejaus idėją. Taip pat Seimo nariams, kurie gerbiate ir saugote Lietuvos vertybes.
Ačiū ir jums, gerbiamas rašytojau Vytautai V. Landsbergi, už palaikymo žinutę – D. Teišerskytei ir kitoms Lietuvos asmenybėms.
Šiandien komitete dirba aštuoni Seimo nariai. Jei išeina dar du, komitetas yra naikinamas, nes jame turi būti mažiausiai septyni nariai. Mano žiniomis, iš komiteto pasitraukė dar vienas Seimo narys. Taigi lieka septyni. Po šio sprendimo aš taip pat padarysiu savo sprendimą. Jeigu nereikia kultūros ir pagarbos žmonėms, tai nereikia ir tokio komiteto, kuris yra nekultūringas. Bet manau, kad yra galimybių viską pradėti iš naujo ir mokytis iš klaidų, nelikti klaidose. Kultūra yra ten, kur yra žmogus.
Kaip mane informavo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, jie atsisako tirti pirmininko raštą, tai pareiškė ir gerbiamas S. Šedbaras, ir Aušrinė. Ačiū jiems už supratimą ir sąmoningumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega.
Per šoninį mikrofoną replikuoti norėtų V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nustebinote, kolega, išties. Tikrai vertinu jūsų aktorinius sugebėjimus. Nesu matęs jūsų teatre, bet tai, ką jūs čia šiandien mums visiems parodėte, perspjauna turbūt visus geriausius teatro spektaklius.
Aš tik noriu informuoti gerbiamą Seimą ir, be jokios abejonės, visus, kurie klausosi, kad tai, kas čia buvo pasakyta, švelniai tariant, neatitinka tiesos ir neturi nieko bendro su tuo, ką čia buvo bandoma perkelti arba apkaltinti, arba kaip nors kitaip tai paaiškinti.
Labai paprasta administracinė situacija. Kai Kauno rajono direkcija kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir nurodė visus motyvus, kas ir kodėl trukdo jiems dirbti, Seimo Pirmininkė nusiuntė raštą į Kultūros komitetą. Pagal kompetenciją mes neturime nei teisės, nei įgaliojimų kaip nors tirti tokio rašto, nes Seimo Kultūros komitetas nėra kokia nors tiriančioji organizacija, pagal kompetenciją aš, kaip komiteto pirmininkas, tą raštą nukreipiau į Etikos ir procedūrų komisiją. Ką jie nuspręs – tirti, netirti, atmesti, čia jau yra gerbiamos komisijos reikalas. Jeigu tas reikalas išsisprendė, vadinasi, išsisprendė. Niekada niekur nieko neturėjau prieš poną R. Šarknicką, tikrai niekas nei mandato, nei jo, kaip Kultūros komiteto nario ir mano pavaduotojo, beje, niekada nekvestionavo. Beje, rytoj jis yra įgaliotas atstovauti Kultūros komitetui viename renginyje. Tai yra santykiai yra visiškai padorūs, normalūs ir tikrai atitinka visus konstitucinius ir Politikų elgesio kodekso reikalavimus. Taigi, aš siūlau, gerbiamas Robertai, tikrai nuleisti garą, tą emocinę būseną aš suprantu. Jeigu jau pasirodė kas nors ne taip, tai prašau išgirsti mane, kad tai yra visiškai normalus procedūrinis veiksmas. Lygiai ta pati situacija buvo, kai Seimą pasiekė 700…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš pabaigsiu, jeigu galima. 700 aktorių kreipimasis dėl vieno Seimo nario pašalinimo iš mūsų komiteto. Lygiai taip pat tokį raštą tokia pačia tvarka mes nusiuntėme į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, ji taip pat savo sprendimą padarė.
Taigi, aš atmetu visus kaltinimus, gerbiamas Robertai Šarknickai, ir linkiu jums tikrai sugrįžti į namus, nes jeigu jūs sugriausite Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, jūs sugriausite ir kultūrą. Taigi, negriaukite kultūros.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Tokia gražia gaida pradėjome rytinį posėdį, tiek daug vieningų balsavimų ir tokia gaida posėdis juda į pabaigą. Paskutiniajam šioje diskusijoje per šoninį mikrofoną suteikiu žodį R. Šarknickui. Ir tuomet dar turime vieną Seimo nario pareiškimą. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia išgirdote dvi tiesas: vieną – iš tribūnos, kitą – per šoninį mikrofoną. Pažiūrėkite komiteto posėdžio įrašą ir suprasite. Pusę metų vyksta mobingas, kai žeminami Kultūros komiteto nariai ir taip toliau, jau kalba ir savivaldybėse kultūros lauko žmonės, todėl aš ir atkreipiau dėmesį, kad jau laikas, laikas apie tai kalbėti, nes neįmanoma dirbti komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Baigiame šią diskusiją. Paskutinysis šiandien pareiškimą norėtų padaryti, nors ir kaip būtų keista, V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Kolegos, šiandien daug kalbame apie meilę. Aš ir dar truputį apie meilės vingius.
Daugumai peršama klaidinga nuomonė, kad nedidelė mažuma, kurią reikėtų skirstyti į seksualines mažumas ir LGBT, negriauna mūsų Lietuvos šeimų. Sakau tvirtai – griauna. Griauna ne tie, kurie gyvena tarp mūsų, gimę dėl gamtos įsikišimo, ir gyvena ramiai, be ekstremistinių idėjų, bet griauna tie, kurie elgiasi kaip teroristai ir ekstremistai. Tik organizuotos teroristinės grupuotės gali taikiems Lietuvos žmonėms pakišti veiksmus, panašius į sprogmenis, kai Seimo opozicija iki paskutinės minutės nežino, kad į darbotvarkę įtrauktas Konstitucijai prieštaraujantis įstatymo projektas. Tarsi sugriautos mūsų vaikų švietimo sistemos, palankios LGBT, bet ne, mažumų grupėms būtų negana. Mes, tėvai ir seneliai, net nežinojome, kaip arti mūsų namų ekstremistai, apmokantys jais būti ir mūsų vaikus. Taip mažuma nori tapti dauguma ir valdyti Lietuvą savo taisyklėmis, savo įstatymais. Tik jų taisyklėse išvien teisės be pareigų ir atsakomybės prieš visuomenę ir žmoniją, be įsipareigojimų Lietuvos valstybei. Kitaip sakant, tegyvuoja laisva anarchija.
Ne seksualinės mažumos, o LGBT organizacija nori sudaryti mūsų darbotvarkę ir primesti mums ir mūsų vaikams gyvenimo būdą, nors iš tiesų tiesiog paversti mus ir mūsų vaikus nemąstančiais vergais, išskirtinai (…) seksualinius poreikius ir taip griaunant civilizaciją. Bet ne seksualiniai poreikiai užtikrina žmonių laimę ir valstybės gerovę. Visokios raiškos politologai tauškia niekus apie seksualinio gyvenimo progresyvumą be santuokos ir siekimo turėti gražią ir stabilią šeimą.
Vieni sako, kad reikėjo daugiau diskusijų. Apie ką? Ar atidarysime nugaišusiai Trojos kumelei Trojos vartus, atidarysiančius mūsų tvirtovėje galimybę įsivaikinti mūsų vaikus? Ne netradicinės orientacijos normaliems Lietuvos visuomenės piliečiams, ramiai gyvenantiems tarp mūsų, bet LGBT organizacijos ekstremistams ir galimai už jų stovintiems pedofilams ir perversijų mėgėjams.
Norite padiskutuoti, kaip sako V. Bakas, L. Savickas, T. Tomilinas, G. Paluckas. Diskutuokime, aš pasiruošęs. Turime kurti, kad būtų ateitis ne tik valstybės, bet ir civilizacijos. Jeigu Europa serga ir priima neteisingas ir nenaudingas moralines normas, mes būkime atsparūs ir sveiki. Išoperuokime tą ekstremistinį Europos vėžį, labai kenkiantį ir tarp mūsų be išpuolių prieš mus gyvenančioms biologinėms mažumoms. Būkime racionaliame pasaulio avangarde. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Galima tik pasidžiaugti, kad rytinio posėdžio metu mes girdėjome prisipažinimą meilėje, vakarinį posėdį taip pat baigiame pranešimu apie meilę.
Gerbiami kolegos, tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Registruojamės.
Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Skelbiu gegužės 27 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
Primenu, kitą savaitę posėdžių nėra, kad netyčia kas nors nesugalvotumėte atvykti ir ateiti į šią salę.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.