Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 36, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 68

STENOGRAMA

 

2021 m. gegužės 27 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS

 

 

PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). La­ba die­na, ko­le­gos, po pie­tų. Pra­de­da­me po­pie­ti­nį 2021 m. ge­gu­žės 27 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 58 Sei­mo na­riai.

 

Opo­zi­ci­nės Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos dar­bo­tvarkė

 

14.01 val.

Dis­ku­si­ja „Šiuo­lai­ki­nė mo­kyk­la. Ant ko­kių ver­ty­bi­nių pa­ma­tų ke­ti­na­me ją sta­ty­ti?“

 

Po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos kaip opo­zi­ci­nės or­ga­ni­zuo­ja­ma dis­ku­si­ja „Šiuo­lai­ki­nė mo­kyk­la. Ant ko­kių ver­ty­bi­nių pa­ma­tų ke­ti­na­me ją sta­ty­ti?“. Šian­dien tu­ri­me sep­ty­nis pra­ne­šė­jus. No­riu pa­pra­šy­ti ger­bia­mų pra­ne­šė­jų, kad pa­si­steng­tų spė­ti per 5 mi­nu­tes, dau­giau­sia per 7 mi­nu­tes. Vi­sai dis­ku­si­jai mes tu­ri­me 1 val. 10 min.

Kvie­čiu į tri­bū­ną pir­mą­jį pra­ne­šė­ją – Ren­gi­mo šei­mai aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ką, tei­si­nin­ką R. Auš­ro­tą. Pa­si­sa­ky­mo te­ma – „Ar švie­ti­mo sis­te­mo­je liks vie­tos ren­gi­mui šei­mai?“. Pra­šau.

 

Ren­gi­mo šei­mai aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ko, tei­si­nin­ko Ra­mū­no Auš­ro­to pra­ne­ši­mas „Ar švie­ti­mo sis­te­mo­je liks vie­tos ren­gi­mui šei­mai?“

 

R. AUŠROTAS. „Aukš­tas šei­mos, kaip pa­ma­ti­nio vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to, pres­ti­žas vi­suo­me­nė­je. Dau­gė­ja šei­mų, jo­se gims­ta dau­giau vai­kų. Šei­mo­se puo­se­lė­ja­ma pa­gar­bių tar­pu­sa­vio san­ty­kių kul­tū­ra. Šei­mos ge­ba įveik­ti ir sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti ky­lan­čias psi­cho­lo­gi­nes ir so­cia­li­nes pro­ble­mas, jau­čia at­sa­ko­my­bę už sa­vo ge­ro­vės kū­ri­mą, vai­kų iš­lai­ky­mą, ug­dy­mą. Už­tik­ri­na­mos ly­gios vy­rų ir mo­te­rų tei­sės bei ga­li­my­bės vie­ša­me gy­ve­ni­me ir šei­mo­je.“

Tai ne ci­ta­ta iš T. Mo­ro „Uto­pi­jos“, bet Lie­tu­vos vi­zi­ja iš 2018 me­tais Sei­mo pa­tvir­tin­tos De­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos 2018–2030 me­tų stra­te­gi­jos. Ma­ža to. Tai nė­ra bu­vu­sios vals­tie­čių Vy­riau­sy­bės pra­si­len­ki­mas su gy­ve­ni­mo re­a­ly­be, kaip kam nors ga­lė­tų at­ro­dy­ti, bet tik sie­kio, ku­ris yra ra­šy­tas 2012 me­tais pa­tvir­tin­to­je Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“ (jo­je įsi­pa­rei­go­ta stip­rin­ti dar­nią šei­mą kaip svar­biau­sią vi­suo­me­nės ląs­te­lę ir tau­tos iš­li­ki­mo ga­ran­tą, jo­je su­bręs­ta lais­vas, kū­ry­biš­kas ir at­sa­kin­gas žmo­gus), at­kar­to­ji­mas.

Dar­ni šei­ma yra vie­nas iš stra­te­gi­nių vals­ty­bi­nės rai­dos tiks­lų. Dar­nios šei­mos stip­ri­ni­mo sie­kis vie­na ar ki­ta for­ma at­kar­to­tas vi­suo­se stra­te­gi­niuo­se Lie­tu­vos vals­ty­bės rai­dos pla­na­vi­mo do­ku­men­tuo­se – tiek Il­ga­lai­kė­je šei­mos stip­ri­ni­mo pro­gra­mo­je, tiek ir jos pa­grin­du ren­gia­mo­je Šei­mos po­li­ti­kos stip­ri­ni­mo plėt­ros pro­gra­mo­je.

Vi­zi­ja yra gra­ži, bet, de­ja, ana­li­zuo­jant esa­mą si­tu­a­ci­ją, at­ro­do, kad prie jos ne ar­tė­ja­me, bet tols­ta­me nuo jos. O žvel­giant į per­spek­ty­vą at­ro­do, kad tol­si­me ir to­liau. Tik po­rą pa­vyz­džių. Lie­tu­vo­je iš tik­rų­jų ga­na aukš­tas iš­tuo­kų skai­čius. Pa­gal iš­tuo­kų skai­čių, ten­kan­tį skai­čiuo­jant pa­gal iš­tuo­kų skai­čių 1 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, tas ro­dik­lis yra 0,39 %. Šiuo ro­dik­liu mes esa­me tre­ti Eu­ro­po­je po Uk­rai­nos ir Lat­vi­jos. Na, jei­gu dar įskai­ty­si­me Ru­si­ją ir Bal­ta­ru­si­ją, ku­ri duo­me­nų ne­tei­kia, tai pa­ten­ka­me į pen­ke­tu­ką.

Tik po­rą pa­sta­bų, ką šie du skai­čiai reiš­kia prak­ti­ko­je. Tai reiš­kia, kad per šį lai­ko­tar­pį tarp 2009 ir 2018 me­tų su vie­nu iš tė­vų li­ko gy­ven­ti 80 tūkst. vai­kų, ir daž­niau­siai tai bu­vo ne tė­tis, o ma­ma. Kas dar yra už­slėp­ta už tos sta­tis­ti­kos? Tai, kad bent penk­ta­da­lis iš­si­ski­rian­čių po­rų iš­si­ski­ria per pir­mus 10 me­tų, 25 san­tuo­ki­nio gy­ve­ni­mo me­tus įvei­kia tik 5 % su­tuok­ti­nių. Tai ro­do, kad mes tu­ri­me ren­gi­mo šei­mai pro­ble­mų.

Ki­tas as­pek­tas – Lie­tu­vo­je ma­žas fer­ti­liš­ku­mo ly­gis. Čia Eu­ros­ta­to prog­no­zės apie Lie­tu­vos de­mo­gra­finę si­tu­a­ci­ją ro­do, kad bū­tent ma­žas fer­ti­liš­ku­mas, ar­ba vai­sin­gu­mas, yra tas fak­to­rius, ku­ris la­biau­siai ir le­mia, ir lems mū­sų vi­suo­me­nės ir tau­tos iš­ny­ki­mą.

Taip pat ga­li­ma pa­pil­dy­ti, kad ši­tie da­ly­kai yra su­si­ję tiek su plin­tan­čiu eti­nės be­vai­kys­tės reiš­ki­niu, tiek su Lie­tu­vo­je la­bai po­pu­lia­ria vie­nu­mo kul­tū­ra. Jau­ni, dar­bin­go am­žiaus žmo­nės ne­no­ri tuok­tis, ne­no­ri įsi­pa­rei­go­ti. Tuo mes pa­ten­ka­me į pen­ke­tu­ką. Tik skir­tin­gai nuo Suo­mi­jos ir Šve­di­jos, kur vie­nu­mo kul­tū­ra su­si­ju­si su no­ru sa­ve re­a­li­zuo­ti, pas mus ši­ta kul­tū­ra su­si­ju­si su sau­gu­mo po­rei­kiu. Žmo­nės kaž­ko­dėl ne­si­jau­čia sau­gūs bū­da­mi šei­mo­je. Ky­la klau­si­mas, ką mes da­ro­me ne taip, nors re­mian­tis Eu­ro­pos ver­ty­bių ty­ri­mų ar ki­tų ty­ri­mų re­zul­ta­tais šei­ma žmo­gaus gy­ve­ni­me bu­vo ir yra pir­ma­sis pri­ori­te­tas, len­kian­tis vi­sus ki­tus.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tu­riu du at­sa­ky­mus. Pir­mą­jį ga­li­ma ras­ti to­se pa­čio­se vals­ty­bės rai­dos do­ku­men­tuo­se. Tai yra ver­ty­bi­nė slink­tis ir kaip jos pa­sek­mė to­kia ver­ty­bi­nė kon­ste­lia­ci­ja, ku­ri de­mo­ty­vuo­ja kur­ti šei­mą. Ne­su­pras­ki­te ma­nęs ne­tei­sin­gai. Aš ne­sa­kau, kad in­di­vi­du­a­li ar pro­fe­si­nė sa­vi­re­a­li­za­ci­ja, ma­te­ria­li­nė gy­ve­ni­mo ko­ky­bė yra blo­gai. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad šei­mos kū­ri­mas ir jos iš­lai­ky­mas rei­ka­lau­ja tam tik­ros ver­ty­bių hie­rar­chi­jos, ku­rio­je ma­no mi­nė­tos ver­ty­bės gro­ja to­li gra­žu ne pir­mu smui­ku. Vi­suo­me­nė­je vyks­tan­ti ver­ty­bi­nė slink­tis, le­mian­ti šei­mos ir šei­mos ins­ti­tu­to sil­pnė­ji­mą, la­bai pri­klau­so nuo švie­ti­mo sis­te­mos pa­si­rink­to po­žiū­rio, ko­kios ver­ty­bi­nės nuo­sta­tos yra ug­dy­ti­nos.

Gy­ven­da­mas šei­mo­je jau 20 me­tų, pui­kiai ži­nau, kad kur­ti šei­mą rei­kia ne tik no­rė­ti, bet ir ge­bė­ti. Jau 15 me­tų ruo­šia­me su­ža­dė­ti­nius san­tuo­kai. At­ro­do, kal­ba­me apie pa­pras­tus da­ly­kus: po­ros po­kal­biai, pri­gim­ti­niai vy­ro ir mo­ters skir­tu­mai, vai­kų auk­lė­ji­mas, kon­flik­to ir at­lei­di­mo kul­tū­ra. Kiek­vie­ną­kart iš­girs­ta­me to­kį klau­si­mą, ko­dėl to­kių da­ly­kų mū­sų ne­mo­ko mo­kyk­lo­je? Tik­rai, ko­dėl? Yra sa­ko­ma, kad ren­gi­mas šei­mai yra šei­mos funk­ci­ja. Taip, pa­si­ren­gi­mas šei­mai pir­miau­sia vyks­ta šei­mo­je, ta­čiau yra daug vai­kų, ku­rie au­ga ne­pil­no­se su­iru­sio­se šei­mo­se, yra vai­kų, ku­rie net ir gy­ven­da­mi pil­no­je šei­mo­je ne­tu­ri funk­cio­na­lių šei­mos san­ty­kių pa­tir­ties. To­kiems vai­kams ypač rei­ka­lin­ga po­zi­ty­vi ži­nia apie šei­mos ins­ti­tu­tą.

Be to, šei­mą kur­ti ir ją iš­lai­ky­ti rei­ka­lin­gos tam tik­ros ži­nios ir įgū­džiai. Ne­ga­lė­da­mi jų gau­ti šei­mo­je, vai­kai tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę juos įgy­ti švie­ti­mo sis­te­mo­je. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad švie­ti­mo sis­te­ma ga­li ir pri­va­lo už­tik­rin­ti kom­pen­sa­ci­nę funk­ci­ją ren­gi­mo šei­mai sri­ty­je. To­dėl kal­bant apie pa­si­ren­gi­mą šei­mai yra bū­ti­nas tri­jų so­cia­li­nių ins­ti­tu­ci­jų – šei­mos, mo­kyk­los ir vi­suo­me­nės ben­dra­dar­bia­vi­mas.

Apie ho­lis­ti­nį po­žiū­rį į šei­mos stip­ri­ni­mą kal­ba ir stra­te­gi­niai vals­ty­bės do­ku­men­tai. Šį ho­lis­ti­nį po­žiū­rį ban­dė re­a­li­zuo­ti 2016 me­tais pri­im­ta Svei­ka­tos, ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo, ren­gi­mo šei­mai ben­dro­ji pro­gra­ma, su­trum­pin­tai SLURŠ. Jos ypa­ty­bė yra ta, kad jo­je bu­vo nu­ma­ty­ta ben­dra­dar­biau­jant su mo­kyk­los ben­druo­me­ne ir tė­vais re­a­li­zuo­ti ši­tą tiks­lą, ta­čiau pro­gra­ma ne­ta­po kū­nu. Prie­žas­tys yra dvi.

Pir­ma. Pats pro­gra­mos po­bū­dis – ji yra ne­pri­va­lo­ma. Mo­kyk­lų va­do­vai ją įtrauk­da­vo į me­ti­nius mo­kyk­lų pla­nus kaip in­teg­ruo­ja­mą pro­gra­mą ir pa­pras­tai tuo vis­kas ir pa­si­baig­da­vo.

An­tra. Ne­bu­vo pa­ruoš­ta ir įdieg­ta pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo me­to­di­ka. Pa­pras­tai sa­kant, kal­bant apie ši­tą pro­gra­mą, mo­ky­to­jai, nors ir ži­no­jo, ką sa­ky­ti, bet ne­ži­no­jo kaip. Šiuo me­tu vyks­ta ug­dy­mo tu­ri­nio at­nau­ji­ni­mas, kom­pe­ten­ci­jų pa­grin­du yra per­ra­šo­mos ben­dro­jo ug­dy­mo pro­gra­mos. Šio pro­ce­so me­tu šią pro­gra­mą tu­rė­tų pa­keis­ti ki­ta So­cia­li­nė, emo­ci­nė, svei­ka­tos, ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo, ren­gi­mo šei­mai ir žmo­gaus sau­gos pro­gra­ma, į ku­rią tu­rė­jo bū­ti in­teg­ruo­ta pir­mo­ji. Ta­čiau, kaip pa­ro­dė VDU San­tuo­kos ir šei­mos stu­di­jų cen­tro moks­li­nin­kų at­lik­tas ty­ri­mas, į pa­reng­tą pro­gra­mą nei ren­gi­mo šei­mai, nei ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo prin­ci­pų ir ver­ty­bi­nių nuo­sta­tų, taip pat jų pa­grin­du su­for­mu­luo­tų ge­bė­ji­mų ir ži­nių ne­bu­vo in­teg­ruo­ta. Šiuo klau­si­mu bu­vo svars­ty­mai Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­te vyk­dant par­la­men­ti­nę kon­tro­lę. Ko­mi­te­tas re­ko­men­da­vo Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jai už­tik­rin­ti tin­ka­mą ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo, ren­gi­mo šei­mai in­kor­po­ra­vi­mą į nau­ją ren­gia­mą pro­gra­mą.

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. AUŠROTAS. Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai šią Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­ją ig­no­ra­vo. Pro­gra­ma bu­vo pa­pil­do­mai per­žiū­rė­ta ir at­nau­jin­ta, pe­ro­rien­tuo­ta į gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mą ir ga­liau­siai pa­skelb­ta. Ana­li­zuo­da­mi ją, jos tu­ri­ny­je taip pat pa­si­gen­da­me iš­sa­mių ren­gi­mo šei­mai prin­ci­pų, ren­gi­mo šei­mai tiks­lų ir tu­ri­nio. Pro­gra­mos pa­grin­das yra so­cia­li­nio, emo­ci­nio ug­dy­mo pro­gra­ma, bet ne, kaip re­ko­men­duo­ta, SLURŠ pro­gra­ma.

No­rė­tu­me pa­brėž­ti – mes ne prieš so­cia­li­nį, emo­ci­nį ug­dy­mą. Jis yra svar­bus, bet, kal­bant apie ren­gi­mą šei­mai, yra ne­pa­kan­ka­mas, nes ski­ria­si per­duo­da­mų ži­nių, ge­bė­ji­mų tu­ri­nys, taip pat ski­ria­si ver­ty­bi­nė hie­rar­chi­ja. Vien tik so­cia­li­nio in­te­lek­to ug­dy­mas nė­ra pa­kan­ka­mas rengimo šei­mai pa­grin­das, bet yra svar­bus ir ra­cio­na­laus in­te­lek­to puo­se­lė­ji­mas, nes šei­mos pa­grin­das ir jo tva­ru­mo ga­ran­tas yra ne tik emo­ci­nis jaus­mi­nis ry­šys, o ir są­mo­nin­gas, lais­vas, at­sa­kin­gas ap­si­spren­di­mas pri­si­im­ti su šei­mos kū­ri­mu su­si­ju­sias pa­rei­gas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, jau tu­riu nu­trauk­ti, ne­py­ki­te, nes ki­tiems pre­le­gen­tams liks ma­žai lai­ko. Dar po­rą sa­ki­nių ir…

R. AUŠROTAS. Kal­bant apie pro­gra­mą, yra pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo ir ren­gi­mo šei­mai ten­den­ci­ja, į pro­gra­mą tu­rė­tų bū­ti įtrauk­tas ir iš­plė­to­tas jų skir­tin­gu­mo ir jų pa­pil­do­mu­mo as­pek­tas. Žmo­gus yra ly­ti­nė bū­tybė, vy­ras ir mo­te­ris, to­dėl pro­gra­mos tiks­las ne­tu­ri bū­ti at­sie­tas nuo SLURŠ pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tų ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo sie­kių. Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­ma. Ko­kia ji­nai yra da­bar, ga­li­ma drą­siai va­din­ti ly­čiai neut­ra­lia pro­gra­ma. Tur­būt sa­vai­me su­pran­ta­te, ką tai reiš­kia at­ei­ty­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti B. Obe­le­nie­nę, VDU San­tuo­kos ir šei­mos stu­di­jų cen­tro pro­fe­so­rę, te­ma „Koks yra ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo tiks­las mo­kyk­lo­je?“. Kol pre­le­gen­tė at­ei­na, gal pre­le­gen­tams ke­lia nuo­sta­bą, kad sa­lė­je tiek ne­daug Sei­mo na­rių iš 141. Tie­siog dėl COVID si­tu­a­ci­jos šiuo me­tu pa­pras­tai su­si­ren­ka­me į sa­lę tik bal­sa­vi­mo me­tu. Ko­le­gos ste­bi per te­le­vi­zo­rių, tik­rai klau­so­si. Pra­šau.

 

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rės, San­tuo­kos ir šei­mos stu­di­jų cen­tro atstovės Bi­ru­tės Obe­le­nie­nės pra­ne­ši­mas „Koks yra ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo tiks­las mo­kyk­lo­je?“

 

B. OBELENIENĖ. La­ba die­na, mie­li Sei­mo na­riai. Trum­pai pri­sta­ty­siu, su ko­kio­mis si­tua­ci­jo­mis mes su­si­du­ria­me šian­dien. Tai­gi, be abe­jo­nės, jei­gu mes su­si­ta­rė­me, kad šei­ma yra vals­ty­bės pa­ma­tas ir sau­gu­mo ga­ran­tas, ren­gi­mas šei­mai tu­ri tap­ti vie­nu svar­biau­sių švie­ti­mo sis­te­mos pri­ori­te­tų.

Nuo ne­pri­klau­so­my­bės at­ga­vi­mo Lie­tu­vo­je bu­vo pa­reng­tos trys jau­ni­mo ren­gi­mo šei­mai vals­ty­bi­nės pro­gra­mos, ta­čiau nė vie­nos iš jų ne­ly­dė­jo sėk­mė ir nė vie­nai iš jų ne­bu­vo leis­ta gy­ven­ti. Ku­riant pro­gra­mas bu­vo su­da­ro­mos dar­bo gru­pės iš skir­tin­gus in­te­re­sus ir pa­sau­lė­žiū­ras tu­rin­čių fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų, tarp ku­rių ne­bu­vo iš­gry­nin­tų (…) ren­gi­mo šei­mai nuo­sta­tų, to­dėl su­si­ta­ri­mas var­gu ar įma­no­mas. Ta­čiau 2016 me­tais vis dėl­to pa­vy­ko pa­reng­ti tre­či­ą­ją SLURŠ pro­gra­mą, ji bu­vo ras­ta kon­sen­su­so pa­ma­tu. Ta­čiau net ne­įsi­bė­gė­ju­si ji vėl nai­ki­na­ma. Ma­tyt, Lie­tu­vo­je tai tam­pa tra­di­ci­ja, ka­da ren­gi­mas šei­mai nu­stu­mia­mas į Pe­le­nės vie­tą.

Vie­nas di­džiau­sių sun­ku­mų ir ne­su­si­kal­bė­ji­mų, svars­tant apie ren­gi­mą šei­mai mo­kyk­lo­je, iš­ky­la dėl dvie­jų skir­tin­gų pe­da­go­gi­nių pro­ce­sų – ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo ir ly­ti­nio švie­ti­mo – su­ta­pa­ti­ni­mo. Daž­nai tai ne tik ne­tin­ka­mas ver­ti­mas iš an­glų kal­bos, bet są­mo­nin­gas su­ni­ve­lia­vi­mas. Ta­čiau šie du ter­mi­nai nė­ra si­no­ni­mai. Tai du vi­siš­kai skir­tin­gi pro­ce­sai, grin­džia­mi skir­tin­go­mis stra­te­gi­jo­mis ir sie­kian­tys skir­tin­gų tiks­lų.

Pa­sa­ky­siu, kad ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo tiks­las yra ren­gi­mas šei­mai, tė­vys­tei ir mo­ti­nys­tei. To­dėl no­rint įvar­din­ti šiuos es­mi­nius skir­tu­mus, tiks­lin­ga kal­bė­ti apie pa­aug­lių ri­zi­kin­go el­ge­sio pre­ven­ci­ją. Tai­gi ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas ir ren­gi­mas šei­mai grin­džia­mas ri­zi­kos ven­gi­mo stra­te­gi­ja. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja anks­ty­vus ly­ti­nius san­ty­kius pri­ski­ria prie ri­zi­kin­go pa­aug­lių el­ge­sio. Ri­zi­kos ven­gi­mo stra­te­gi­ja – tai at­si­sa­ky­mas ri­zi­kin­go el­ge­sio. Vi­siems su­pran­ta­ma, kad tei­sin­ga ug­dy­mo kryp­tis – pa­dė­ti pa­aug­liams su­pras­ti, ko­dėl rei­kia keis­ti ri­zi­kin­gą el­ge­sį. Vi­siems taip pat su­pran­ta­ma, pa­vyz­džiui, kad no­rint at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo, nar­ko­ti­kų ir al­ko­ho­lio rei­kia jų at­si­sa­ky­ti, o ne iš­mok­ti ne­kenks­min­gai ir sau­giai juos var­to­ti.

Tuo tar­pu ly­ti­nis švie­ti­mas yra ri­zi­kin­go el­ge­sio pa­sek­mių ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ja. Ly­ti­nis švie­ti­mas ne­tu­ri tiks­lo pa­ska­tin­ti pa­aug­lį at­si­sa­ky­ti ri­zi­kin­go el­ge­sio, bet sie­kia su­teik­ti ži­nių ir įgū­džių, kaip su­ma­žin­ti ri­zi­kin­go el­ge­sio pa­sek­mes. Pa­sek­mės vi­sa­dos nu­ro­do­mos trys: nėš­tu­mai, ly­tiš­kai plin­tan­čios li­gos, ŽIV ir AIDS. Ža­los pa­sek­mių ma­ži­ni­mo prie­mo­nės yra kon­tra­cep­ci­ja ir abor­tai. Tai tar­si dvi­gu­bas ap­si­drau­di­mas nėš­tu­mo at­ve­ju. Pa­sek­mių ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ja tu­ri vie­ną es­mi­nį trū­ku­mą – su­da­ro prie­lai­das įsi­jung­ti va­di­na­ma­jam ri­zi­kos kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mui. Pa­aug­lys ne­kei­čia ri­zi­kin­go el­ge­sio, bet jį kom­pen­suo­ja ža­los ma­ži­ni­mo prie­mo­nė­mis.

Čia la­bai tik­tų pa­ly­gi­ni­mas su vai­ra­vi­mo mo­ky­mu. Užuot vai­ra­vi­mo mo­kyk­lo­se mo­kę at­sa­kin­go el­ge­sio ke­liuo­se, ne­vir­šy­ti grei­čio, pai­sy­ti ke­lio žen­klų ir ne­vai­ruo­ti iš­gė­rus, tie­siog pa­siū­lo­me stip­riai pri­si­seg­ti sau­gos dir­žą ir pa­tik­rin­ti, ar vei­kia oro pa­gal­vės. Il­gai­niui pa­si­ro­do, jog prie­mo­nės, ku­rių bu­vo im­ta­si sie­kiant su­ma­žin­ti ri­zi­kin­go el­ge­sio ža­lą, yra trum­pa­lai­kės. De­ja, kaip per­spė­ja Na­va­ros uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai, va­do­vau­ja­mi žy­miau­sio Eu­ro­po­je epi­de­mio­lo­go pro­fe­so­riaus (…), šiuos reiš­ki­nius ga­li­ma pa­ste­bė­ti tik po­pu­lia­ci­jos ly­giu ir tik per il­ges­nį ty­ri­mų lai­ką.

Tai­gi pa­si­ren­kant, ko­kį pro­ce­są in­teg­ruo­ti į šiuo me­tu at­nau­ji­na­mą ben­drų­jų pro­gra­mų tu­ri­nį, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į dar ke­lis as­pek­tus. Eu­ro­pos ly­ti­nio švie­ti­mo eks­per­tų gru­pė tei­gia, jog ko­ky­biš­kas ly­ti­nis švie­ti­mas yra pa­grįs­tas tarp­tau­ti­nė­mis žmo­gaus tei­sė­mis, ku­rios ap­ima ir tei­sę gau­ti tin­ka­mą, su svei­ka­ta su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją. Ta­čiau, kaip ten­ka ma­ty­ti, bū­tent in­for­ma­ci­jos, ku­ri su­teik­tų mer­gi­nai ir mo­te­riai ap­si­spren­di­mo lais­vę ly­ti­nia­me švie­ti­me, kaip tik ir trūks­ta. Ko­dėl ak­cen­tuo­ju „mer­gi­nai ir mo­te­riai“? Ža­los ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ja tie­sio­giai lie­čia jas, nes hor­mo­ni­nė kon­tra­cep­ci­ja, spi­ra­lės, abor­tai skir­ti iš­im­ti­nai mer­gi­nai, to­dėl ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, jog ly­ti­nis švie­ti­mas yra la­bai ne­drau­giš­kas mo­te­riai.

2018 me­tais iš­leis­tos UNESCO gai­rės – „Tarp­tau­ti­nio ly­ti­nio švie­ti­mo tech­ni­nės gai­rės“, ant­ras lei­di­mas. Tai­gi, įver­ti­nus šias gai­res, taip pat ir ki­tas ly­ti­nio švie­ti­mo mo­ky­mo prie­mo­nes, įver­ti­nus mo­ters tei­ses gau­ti tin­ka­mą, su svei­ka­ta su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją re­a­li­za­ci­jos as­pek­tu, ga­li­ma da­ry­ti to­kią iš­va­dą, jog svar­biau­sia in­for­ma­ci­ja, ku­rią mer­gai­tė, mo­te­ris tu­ri gau­ti, kad ga­lė­tų pri­im­ti su svei­ka­ta su­si­ju­sius spren­di­mus, ly­ti­nio švie­ti­mo tu­ri­ny­je pa­tei­kia­ma tik iš da­lies. Daž­niau­siai kal­bant apie mo­ters vai­sin­gu­mo sis­te­mą pa­tei­kia­ma tik da­li­nė in­for­ma­ci­ja, su­si­ju­si tik su jos ly­ties or­ga­nais, tar­si jie funk­cio­nuo­tų au­to­no­miš­kai. Apie neu­ro­bio­lo­gi­nę mo­ters cik­lo re­gu­lia­ci­ją nė­ra kal­ba­ma. Go­na­dot­ro­pi­nių ir na­tū­ra­lių ly­ti­nių hor­mo­nų pa­va­di­ni­mai, jų po­vei­kis mo­ters or­ga­niz­mui nė­ra mi­ni­mas. Nu­ty­li­ma ir apie cen­tri­nį hor­mo­ni­nės kon­tra­cep­ci­jos vei­ki­mo me­cha­niz­mą bei po­vei­kį mo­ters kog­ni­ty­vi­nėms funk­ci­joms, ap­si­ri­bo­ja­ma vėl­gi tik vie­ti­niu poveikiu ly­ti­niams or­ga­nams.

Ant­ras da­ly­kas – ly­ti­nis švie­ti­mas tu­ri sa­vi­tą kal­bą. Į ką siū­ly­čiau la­bai at­kreip­ti dė­me­sį? Į ke­lia­mą nei­gia­mą ko­no­ta­ci­ją nėš­tu­mo at­žvil­giu: ne­pla­nuo­tas, ne­no­ri­mas, ap­sau­ga nuo nėš­tu­mo, nėš­tu­mo su­gre­ti­ni­mas su ly­tiš­kai plin­tan­čio­mis li­go­mis, ir la­bai po­zi­ty­vią nuo­sta­tą abor­to at­žvil­giu. Tar­si neu­ro­ling­vis­ti­nis mer­gai­čių pro­gra­ma­vi­mas: nėš­tu­mas yra blo­gis, o abor­tas – leng­va iš­ei­tis.

Ly­čių ly­gy­bė yra vie­nas pa­grin­di­nių prin­ci­pų, ta­čiau kaip tik ly­ti­nia­me švie­ti­me šiuo at­žvil­giu įsi­tvir­ti­na­me asi­met­ri­ja. Daug dė­me­sio ly­ti­nio švie­ti­mo tu­ri­ny­je ski­ria­ma ly­ti­niam ma­lo­nu­mui, su­si­ta­ri­mui ir su­ti­ki­mo dėl ly­ti­nių san­ty­kių da­vi­mui. Ta­čiau ne­už­si­me­na­ma, jog vy­ro ir mo­te­ris ly­ti­nis po­trau­kis yra la­bai skir­tin­gi. Re­mian­tis (…) ir (…) sis­te­mi­ne li­te­ra­tū­ros ana­li­ze, pa­gal vi­sus at­rink­tus ver­ti­ni­mo pa­ra­met­rus: mo­ty­vus, daž­nius, stip­ru­mą, kryp­tį, nu­sta­ty­ta, jog vy­ro ly­ti­nis po­trau­kis pa­si­reiš­kia ki­taip nei mo­ters. Skir­tin­gos ir kryp­tys – vy­ro orien­tuo­ta į veiks­mą, mo­ters – į pa­sek­mes. Su­si­ta­ri­mas tarp part­ne­rių, ne­įver­tinant šių skir­tu­mų, kaip tei­gia moks­li­nin­kai, yra pa­lan­kes­nis vy­rui. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, jog pir­mie­ji mo­te­rų ly­ti­niai san­ty­kiai ke­lis kar­tus daž­niau nei vy­rų bū­na pri­vers­ti­nio po­bū­džio. Prak­ti­ka ro­do, jog la­bai daž­nai mo­ters ty­lė­ji­mas pri­ima­mas kaip su­ti­ki­mas.

Tai­gi ren­gi­mas šei­mai, ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas yra ne­at­sie­ja­mi nuo ren­gi­mo tė­vys­tei ir mo­tinys­tei. Šiuo po­žiū­riu ly­ti­nis švie­ti­mas nė­ra tin­ka­mas pa­si­rin­ki­mas, nes jo mo­ky­mo tu­ri­nys orien­tuo­ja­mas tik į sau­gų po­rei­kio ten­ki­ni­mą, bet ne į at­sa­ko­my­bę už sa­vo veiks­mus. Pa­vyz­džiui, gai­rė­se pa­aug­lė mo­ti­na mi­ni­ma net sep­ty­nis kar­tus ir nė vie­no kar­to – pa­aug­lys tė­vas.

Ir dar vie­nas da­ly­kas, la­bai svar­bus šio­je dis­ku­si­jo­je. Ly­ti­nio švie­ti­mo ša­li­nin­kai daž­nai ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo ir ren­gi­mo šei­mai spe­cia­lis­tus kri­ti­kuo­ja, kad jų ar­gu­men­tai nė­ra grįs­ti moks­lu. Čia rei­kia tu­rė­ti ome­ny du da­ly­kus: moks­lu grįs­ta (an­gliš­kai – evi­den­ce ba­sed) – įro­dy­mai yra tai­ko­mi gam­tos moks­luo­se, tiks­liau, me­di­ci­no­je. Tai yra sep­ty­ni įro­dy­mo ly­giai, ku­rių aukš­čiau­sias yra sis­te­mi­nė ap­žval­ga. Tra­di­ciš­kai…

PIRMININKAS. Lai­kas.

B. OBELENIENĖ. Bai­giu. Tai­gi tra­di­ciš­kai moks­lu įvar­din­ti tik gam­tos moks­lus reiš­kia rem­tis se­ną­ja moks­lo kla­si­fi­ka­ci­jos sis­te­ma. Žmo­gų ga­li­ma iš­gy­dy­ti me­di­ci­na, ta­čiau iš­ug­dy­ti – ne. Ir tam rei­kia ug­dy­mo moks­lų – psi­cho­lo­gi­jos ir fi­lo­so­fi­jos. To­dėl siū­lau pa­si­ti­kė­ti ug­dy­mo moks­lo spe­cia­lis­tais, kal­bant apie ren­gi­mą šei­mai. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu ki­tą pra­ne­šė­ją po­ną K. Mi­ko­la­jū­ną – Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo at­sto­vą. Te­ma „Ma­žos ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų kon­teks­te“. Pra­šom, 5 mi­nu­tės.

 

Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo at­sto­vo Kęs­tu­čio Mi­ko­la­jū­no pra­ne­ši­mas „Ma­žos ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų kon­teks­te“

 

K. MIKOLAJŪNAS. Svei­ki, Sei­mo na­riai. Tur­būt nė­ra ki­tos to­kios sri­ties (šian­dien kal­ba­me apie švie­ti­mą), ku­ri bū­ti taip de­mo­ni­zuo­ta pan­de­mi­jos at­žvil­giu, tai yra kad į mo­kyk­lą sun­ku pa­kliū­ti, rei­ka­lin­gi tes­tai. Jo­kio­je ki­to­je sri­ty­je nė­ra to­kių rei­ka­la­vi­mų ar­ba to­kio per­dė­to uo­lu­mo ir vai­kų sau­go­ji­mo nuo mo­kyk­lų.

Šian­dien aš no­riu tar­ti ke­lis žo­džius, kri­tiš­kus žo­džius, apie Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­jek­tą. Tai, kas yra pa­skelb­ta šian­dien, ma­nau, nevė­lu pa­pil­dy­ti ar pa­to­bu­lin­ti, taip pat at­kreip­ti dė­me­sį į ma­žas mo­kyk­las, ypač į ne­vals­ty­bi­nes.

La­bai di­de­lis dė­me­sys yra ski­ria­mas tin­klo per­tvar­kai, ir grei­čiau­siai to rei­kia, ta­čiau kaip tin­klo per­tvar­ka sie­ja­si su pa­sie­ki­mais, šiek tiek sun­kiau su­pras­ti. Pa­vyz­džiui, pir­mas eta­pas už­ima vie­ne­rius me­tus. Ar per vie­ne­rius me­tus pa­to­bu­lės mo­ki­nių pa­sie­ki­mai, ku­riuos ma­tuo­ja PISA, ir dar ne kiek­vie­nais me­tais, sun­ku tai pa­sa­ky­ti. Ad­mi­nist­ra­vi­mas pa­ti­kė­tas Na­cio­na­li­nei švie­ti­mo agen­tū­rai. Klau­si­mas, ar ji­nai ad­mi­nist­ruos, ar už­si­ims ir ly­de­rys­te? Ki­ta ver­tus, la­bai keis­ta, ko­dėl vi­sa­me pro­jek­te ne­pa­mi­nė­ti uni­ver­si­te­tai ir edu­ko­lo­gi­jos moks­las, o no­rė­tų­si, kad bū­tent moks­las ves­tų į prie­kį ar­ba ly­de­riau­tų to­kio ly­gio vals­ty­bi­niuo­se pro­jek­tuo­se.

Mo­ki­nys yra pa­mi­nė­tas dau­ge­lį kar­tų, ta­čiau su­si­da­ro įspū­dis, kad mo­ki­nys yra tie­siog dar­bo prie­mo­nė, bet nė­ra ko­kių nors emo­ci­nių ar­ba ki­tų sa­vi­jau­tos as­pek­tų, esan­čių ir švie­ti­mo įsta­ty­muo­se, ir ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­jo­se. La­bai su­pran­ta­ma, kad rei­kia la­bo­ra­to­ri­jų ir ki­tų da­ly­kų, ta­čiau dar svar­biau, kad bū­tų kam mė­gin­tu­vė­lius ir kil­no­ti, ir ro­dy­ti, tai yra dė­me­sio mo­ky­to­jams, kad tos in­ves­ti­ci­jos, pa­vyz­džiui, yra di­de­lis sunk­ve­ži­mis la­bo­ra­to­ri­jo­je, tie­siog sto­vi ga­ra­že ir per ke­le­tą pas­ku­ti­nių me­tų gal tik pus­me­tį bu­vo ant ra­tų, pa­siek­da­vo mo­kyk­las. Tie­siog kar­tais in­ves­ti­ci­joms pa­lai­ky­ti rei­ka­lin­gi pa­pil­do­mi pi­ni­gai, o pro­jek­tams pa­si­bai­gus jų ne­be­lie­ka.

Da­bar, ko­dėl ga­li ne di­dė­ti, o ma­žė­ti pa­sie­ki­mų ro­dik­liai, jei­gu kal­ba­me apie ug­dy­mo ko­ky­bę? Tuo pa­čiu me­tu bus at­nau­ji­na­mas ug­dy­mo tu­ri­nys, die­gia­mas įtrau­ku­sis ug­dy­mas, tai reiš­kia, kad pa­pil­do­mas krū­vis ir su­dė­tin­gu­mas, kai at­ei­na spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kai. Taip pat yra da­li­nis ug­dy­mo anks­ti­ni­mas, ir­gi dar vie­nas iš­šū­kis, pe­da­go­gams tie­siog vie­nu me­tu ke­tu­rias re­for­mas su skir­tin­gais dė­me­sio cen­trais tik­rai sun­ku įgy­ven­din­ti. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me, ko­kios yra ne­spren­džia­mos ar­ba iki šiol ne­iš­spręs­tos švie­ti­mo pro­ble­mos ar­ba jų šak­nys, es­mi­nės yra dvi sri­tys – tai va­dy­ba ir pa­si­ti­kė­ji­mas. Be abe­jo, jos yra su­si­ju­sios. Ir vie­na sri­tis, ku­ri la­bai leng­vai ga­li bū­ti pa­kei­čia­ma, tai ver­ti­ni­mas, įskai­tant bran­dos eg­za­mi­nus. Jis šiuo me­tu yra sto­ja­ma­sis, bet ne­ma­tuo­ja bran­dos.

Na, ir la­bai se­nas pa­vyz­dys, kad nuo mo­kyk­lų va­do­vų 30 % pri­klau­so pa­sie­ki­mai. Šan­cha­ju­je kaž­ka­da taip bu­vo tie­siog pa­keis­ti va­do­vai. Šian­dien ga­li­me kon­sta­tuo­ti, kad švie­ti­mo sis­te­ma yra ba­sas bat­siu­vys, tai yra švie­ti­mo sis­te­ma ga­li pa­reng­ti me­di­kus, ga­li pa­reng­ti tei­si­nin­kus, ta­čiau sau mo­ky­to­jų ar­ba mo­kyk­lų va­do­vų ne­su­ge­ba pa­reng­ti, ar­ba ne­su­ge­ba pa­reng­ti tiek, kiek jų rei­kė­tų.

Per­ei­ki­me prie ne­vals­ty­bi­nių mo­kyk­lų, ko­kią da­lį jos už­ima ir kas yra svar­bu. Tė­vų aki­mis, ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los tu­ri tam tik­rą sa­vo vei­dą, jos yra ki­to­kios, jos nė­ra pil­kos, jos yra ryš­kios, su tam tik­ra fi­lo­so­fi­ja, pa­krai­pa, la­bai daž­nai jos yra ben­druo­me­ni­nės, įku­ria­mos tė­vų. Tė­vai, su­py­kę ar­ba ne­ra­dę sa­vo vai­kams vie­tos, su­si­bu­ria, su­ku­ria mo­kyk­lą, at­si­ne­ša nau­jau­sias idė­jas, jas iš­ban­do ir po to vals­ty­bi­nių mo­kyk­lų pe­da­go­gai ir va­do­vai žiū­ri į pri­va­čias mo­kyk­las, į ne­vals­ty­bi­nes mo­kyk­las, ir se­mia­si ten idė­jų. Pa­vyz­džiui, pan­de­mi­jos me­tu vals­ty­bi­nės mo­kyk­los pra­dė­jo pirk­ti pa­la­pi­nes, su­ži­no­jo, kad pa­mo­kos ga­li vis dėl­to vyk­ti ne tik kla­sė­je, bet ir lau­ke.

PIRMININKAS. Po­ra mi­nu­čių jums.

K. MIKOLAJŪNAS. Taip pat ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los daž­nai pri­ima tuos vai­kus, ku­rie iš­kren­ta iš… ku­riems bū­na per sun­ku tra­di­ci­nė­je sis­te­mo­je, įskai­tant spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kus. Pa­vo­jus, kad jei­gu bus ma­žiau fi­nan­suo­ja­mos, tie­siog ne­tu­rė­si­me tų švie­sių… švie­ti­me tos ly­de­rys­tės, ku­rią šian­dien su­tei­kia ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los. Ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los pa­gal PISA ro­dik­lius pri­ar­tin­tų mus iki Es­ti­jos ly­gio, jei­gu tik jas ver­tin­tu­me.

Pa­bai­gai. Ly­de­rys­tė ap­skri­tai ku­ria pa­si­ti­kė­ji­mą. Biu­ro­kratinė va­dy­ba per įvai­rias gran­dis tą pa­si­ti­kė­ji­mą iš­bars­to, o pa­ma­tas yra – la­bai svar­bu edu­ko­lo­gi­jos moks­las, mo­ky­to­jų ren­gi­mas, mo­ky­to­jų me­to­di­nė pa­gal­ba. No­riu pa­ci­tuo­ti B. Bur­gio žo­džius, kad „ver­gai ga­li ug­dy­ti tik verg­val­džius“. Mo­ky­to­jas ne­ga­li bū­ti ver­gas. Mo­ky­to­ją rei­kia gerb­ti, nes mo­ky­to­jai yra tie žmo­nės, ku­rie ku­ria sis­te­mą, ku­rie ug­do mū­sų vai­kus. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­ką R. Ra­ma­naus­ką. Pa­si­sa­ky­mo te­ma – „Žvilgs­nis į nau­ją is­to­ri­jos mo­ky­mo pro­gra­mos pro­jek­tą“. Pra­šau, tri­bū­na jū­sų. Ruo­šia­si A. Sa­ka­laus­kie­nė.

 

Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Ro­ber­to Ra­ma­naus­ko pra­ne­ši­mas „Žvilgs­nis į nau­ją is­to­ri­jos mo­ky­mo pro­gra­mos pro­jek­tą“

 

R. RAMANAUSKAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. 2021 m. ko­vo 31 d. bu­vo pa­skelb­tos at­nau­jin­tos ben­dro­jo ug­dy­mo, taip pat ir is­to­ri­jos pro­gra­mos. Kal­bant apie pa­reng­tos at­nau­jin­tos pro­gra­mos pro­jek­tą, aki­vaiz­du, jog pro­gra­mos ren­gė­jai ne­tu­rė­jo jo­kio aiš­kaus di­dak­ti­nio ir me­to­do­lo­gi­nio pa­grin­do, o Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja bei jai pa­val­di Na­cio­na­li­nė švie­ti­mo agen­tū­ra ren­gė­jams ne­su­for­ma­vo nau­jos pro­gra­mos tiks­lo, ku­ris tu­rė­tų iš­plauk­ti iš vals­ty­bi­nės is­to­ri­jos po­li­ti­kos, sa­vo ruož­tu su­po­nuo­jan­čios ir mo­kyk­li­nės is­to­ri­jos po­li­ti­ką, at­si­žvel­giant į da­bar­ties iš­šū­kius, kai vyks­ta in­for­ma­ci­nis ka­ras ir vi­so­ke­rio­pai sten­gia­ma­si iš­krai­py­ti Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Pri­si­min­ki­me kad ir bal­ta­ru­sių is­to­ri­kų pa­stan­gas pa­si­sa­vin­ti Lie­tu­vos LDK is­to­ri­ją.

Pro­gra­mos kai­ta nė­ra pa­grįs­ta nei na­cio­na­li­niais ty­ri­mais, nei moks­lo nau­jo­vė­mis. Tas api­brėž­tų tos pro­gra­mos tiks­lin­gu­mą ir kai­tos bū­ti­nu­mą. Ga­li­ma ma­ny­ti, kad pa­grin­di­nis mo­ty­vas at­nau­jin­ti šią pro­gra­mą tai yra iš sve­tur per­im­tos re­ko­men­da­ci­jos ir pa­vyz­džiai bei gal­būt Eu­ro­pos Są­jun­gos ski­ria­mų lė­šų pa­nau­do­ji­mo bū­ti­ny­bė. Pro­gra­mo­je pa­si­gen­da­ma pi­lie­tiš­ku­mo ir Lie­tu­vos pa­trio­tiz­mo ska­ti­ni­mo tai de­le­guo­jant pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mui.

Per tris at­kur­tos ne­pri­klau­so­my­bės de­šimt­me­čius ne­bu­vo su­kur­tas di­dy­sis Lie­tu­vos is­to­ri­jos pa­sa­ko­ji­mas, o ne­tu­rint na­cio­na­li­nio na­ra­ty­vo var­giai ga­li­ma su­kur­ti ir sėk­min­gą mo­kyk­li­nės is­to­ri­jos tu­ri­nį.

Ant­ro­ji at­nau­jin­tos pro­gra­mos pro­jek­to ren­gi­mo pro­ble­ma yra ta, kad į šį dar­bą ne­su­ge­bėta pri­trauk­ti nei žy­mes­nių moks­li­nin­kų is­to­ri­kų, nei ži­no­mų iš­ki­lių is­to­ri­jos mo­ky­to­jų. Ne­pai­sant to, kad pro­gra­ma maž­daug de­šimt­me­tį bus pri­va­lo­mas vyk­dy­ti do­ku­men­tas, iš es­mės tu­rin­tis įsta­ty­mo ga­lią, jam pa­reng­ti bu­vo skir­tas la­bai trum­pas lai­kas, o už dar­bą skir­tas men­kas at­ly­gis.

Ma­nau, bū­ti­na pa­brėž­ti ir tą ap­lin­ky­bę, kad pro­gra­mos ren­gė­jų gru­pė vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­są lai­mė­jo ne­tu­rė­da­ma jo­kių kon­ku­ren­tų. To­liau vei­kė sa­vo nuo­žiū­ra, daž­nai ek­lek­tiš­kai. At­nau­ji­na­mų pro­gra­mų ren­gi­me da­ly­va­vę uni­ver­si­te­tų at­sto­vai, ku­riems su­teik­tas ne­men­kas svo­ris, daž­nai dėl ato­trū­kio tarp mo­kyk­li­nio ir aka­de­mi­nio ug­dy­mo tu­ri­nio ne­su­ge­bė­jo su­vok­ti mo­kyk­li­nės spe­ci­fi­kos ir jos pa­skir­ties.

Tre­čio­ji pro­gra­mos pro­jek­to ren­gi­mo pro­ble­ma sly­pi ta­me, kad bu­vo ig­no­ruo­ja­ma is­to­ri­jos mo­ky­to­jų ben­druo­me­nės, jo­je di­džiau­sią au­to­ri­te­tą tu­rin­čių mo­ky­to­jų, Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos, pla­čio­sios vi­suo­me­nės nuo­mo­nė. Iš es­mės ne­re­a­guo­ta į kri­ti­ką ir siū­ly­mus. Tik į pro­gra­mos ren­gi­mo pro­ce­są įsi­ter­pus tie­sio­giai Is­to­ri­jos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jai pa­vy­ko pa­da­ry­ti ne­ma­žai svar­bių, bet tik re­dak­ci­nio po­bū­džio pa­tai­sy­mų, ku­rie pa­čios pro­gra­mos iš es­mės ne­pa­kei­tė.

Ne­ma­lo­nų įspū­dį pa­li­ko ir de­mo­kra­tijos imi­ta­ci­ja, kai bu­vo vie­šai ak­cen­tuo­ja­mas tik da­lies mo­ky­to­jų iš­reikš­tas pri­ta­ri­mas, bet ig­no­ruo­ja­ma kri­ti­ka ir ar­gu­men­tuo­ti siū­ly­mai, ką rei­kia keis­ti. Pa­grįs­tai su­si­da­ro įspū­dis, kad vei­kia­ma įpras­tu biu­ro­kratiniu me­to­du, kai per nu­ma­ty­tus ter­mi­nus bū­ti­na lai­ku baig­ti dar­bą ir ata­skai­tos len­te­lė­je pa­dė­ti var­ne­lę.

Pro­gra­mos pro­jek­to įžan­go­je ren­gė­jai tei­gia, kad at­nau­ji­na­mos ben­dro­jo ug­dy­mo is­to­ri­jos pro­gra­mos tiks­las – pa­dė­ti mo­ki­niui įgy­ti ži­nių ir ug­dy­tis ge­bė­ji­mus, ku­rie pa­dė­tų for­muo­tis Lie­tu­vos, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio is­to­ri­nės rai­dos ir kul­tū­ri­nės ap­lin­kos su­pra­ti­mui. Ta­čiau ati­džiai ir de­ta­liai iš­nag­ri­nė­jus pro­gra­mos tu­ri­nį pa­si­da­ro aiš­ku, kad pa­sau­lio is­to­ri­jai be­veik ne­be­li­ko vie­tos, o Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos is­to­ri­ja ap­kar­py­ta, frag­men­tuo­ta, be pla­tes­nio kon­teks­to. Tai ne­leis mo­ki­niui su­vok­ti nei is­to­ri­nės rai­dos nuo­sek­lu­mo, nei įvy­kių ir pro­ce­sų prie­žas­ti­nių ry­šių, ne­su­da­rys prie­lai­dų ug­dy­ti iš­pru­su­sį ir tvir­tas pa­trio­ti­nes bei pi­lie­ti­nes po­zi­ci­jas tu­rin­tį jau­ną­jį pi­lie­tį.

Toks moks­li­nės is­to­ri­jos tu­ri­nio su­siau­ri­ni­mas ren­gė­jų bu­vo ar­gu­men­tuo­ja­mas mo­ky­mo­si krū­vio ma­ži­ni­mo sie­kiais, ta­čiau to pa­da­ri­nys bus ab­so­liu­ti de­mo­ty­va­ci­ja do­mė­tis ir mo­ky­tis is­to­ri­jos. Mes jau da­bar tu­ri­me ap­verk­ti­ną si­tu­a­ci­ją, kai, ne­pai­sant la­biau­siai at­si­da­vu­sių ir kom­pe­ten­tin­giau­sių is­to­ri­jos mo­ky­to­jų pa­stan­gų, su­do­min­ti mo­ki­nius Lie­tu­vos is­to­ri­ja yra sun­ku. Ji vai­kams pa­pras­čiau­siai ne­įdo­mi. Pa­ra­dok­sa­lu, bet so­vie­ti­niuo­se va­do­vė­liuo­se Lie­tu­vos is­to­ri­jos te­mos bu­vo per­teik­tos ir iš­sa­miau, ir pa­trauk­liau. Da­bar tu­ri­me do­mi­nuo­jan­čią ne­tek­čių ir pra­ra­di­mų is­to­ri­jos pa­ra­dig­mą, to­dėl ky­la klau­si­mas, ar trau­mi­nė te­ma­ti­ka pa­jė­gi for­muo­ti orų Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­tį. De­ja, bet to­kia si­tu­a­ci­ja iš­li­ko ir nau­jo­jo­je is­to­ri­jos pro­gra­mo­je. Tik Is­to­ri­jos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos pa­stan­go­mis pa­vy­ko įterp­ti abie­jų Lie­tu­vos Res­pub­li­kų sėk­mės is­to­ri­jos te­mas.

At­nau­ji­na­mos ben­dro­jo ug­dy­mo is­to­ri­jos pro­gra­mos pro­jek­tas yra ne­men­kos ap­im­ties, 62 pus­la­pių do­ku­men­tas. Ja­me de­ta­liai ap­ra­šy­tos mo­ki­nių kom­pe­ten­ci­jos, per ku­rias vyks ug­dy­mas, nu­ro­dy­ti ge­bė­ji­mai, nu­ma­to­ma pa­sie­ki­mų rai­da, ta­čiau vi­sa tai ne­at­lai­ko kri­ti­kos, kai pra­de­da­me ana­li­zuo­ti pro­gra­mos tu­ri­nį. Tai es­mi­nis di­dak­ti­nis as­pek­tas, ko bus mo­ko­mi mo­ki­niai, ko­kių ži­nių įgis, kaip jas su­pras ir ge­bės jas tai­ky­ti, ko­kio­mis ver­ty­bė­mis va­do­vau­sis vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me.

Da­bar­ti­nių is­to­ri­jos pro­gra­mų pro­jek­te 5–6 kla­sėms, tai yra tik dviem kla­sėms, da­ly­ko tu­ri­nys už­ima 7 pus­la­pius, o 7–10 kla­sėms, tai yra dvi­gu­bai dau­giau ir aukš­tes­nės pa­ko­pos kla­sėms, yra skir­ta tik 10 pus­la­pių. Dis­pro­por­ci­jos ro­do, kad da­ly­ko tu­ri­nys 5–6 kla­sė­se yra dirb­ti­nai iš­pūs­tas, pa­grįs­tas ne nuo­sek­lia chro­no­lo­gi­ne tvar­ka, o abst­rak­čiais te­mi­niais pjū­viais, kas daž­nai yra ak­tu­a­liau vy­res­nė­se kla­sė­se nei jau­nes­nio am­žiaus mo­ki­niams, ku­rie tik pra­de­da mo­ky­tis is­to­ri­jos.

Da­bar­ti­nė­je is­to­ri­jos pro­gra­mo­je penk­to­kai vi­sus moks­lo me­tus mo­ko­si Lie­tu­vos is­to­ri­jos, o nau­jo­jo­je nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos is­to­ri­jai tik pu­sė moks­lo me­tų. O ir pa­čios są­vo­kos „is­to­ri­ja“ to­je da­ly­je, ku­ri skir­ta su­pa­žin­din­ti su is­to­ri­jos moks­lu, net ne­be­lie­ka, nors at­si­ran­da to­kie su­dė­tin­gi ter­mi­nai kaip „ci­vi­li­za­ci­ja“, „ant­ro­po­lo­gi­ja“, „he­ral­di­ka“. Keis­tai skam­ba ir vie­na iš penk­to­kams nu­ma­ty­tų te­mų – Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ja Ru­si­jos im­pe­ri­jos su­dė­ty­je XVIII am­žiaus pa­bai­go­je – XX am­žiaus pra­džio­je. Lie­tu­va tam­pa tik te­ri­to­ri­ja. Iš es­mės ge­og­ra­fi­ne, o ne po­li­ti­ne ar kul­tū­ri­ne są­vo­ka.

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga!

R. RAMANAUSKAS. Di­džiau­sią is­to­ri­jos mo­ky­to­jų ben­druo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mą su­kė­lė 6 kla­sės is­to­ri­jos kur­so tu­ri­nys, skir­tas kas­die­ny­bės ir kul­tū­ros is­to­ri­jai, nors ne sy­kį pro­gra­mos ren­gė­jams bu­vo siū­lo­ma vie­toj tų te­mų, ku­rios leng­vai in­teg­ruo­ja­mos į li­ku­sį kur­są, šeš­to­kams dės­ty­ti pa­trauk­les­nį se­no­vės is­to­ri­jos kur­są, taip su­da­rant prie­lai­das ma­žin­ti mo­ky­mo­si ap­im­tis ir mo­ky­mo­si krū­vį 7–10 kla­sė­se.

Pro­gra­mos pro­jek­to ren­gė­jai de­kla­ruo­ja, jog be­si­mo­kan­tis is­to­ri­jos mo­ki­nys per­pras tu­ri­nį nuo­sek­liai ei­da­mas nuo as­me­ni­nės ir kraš­to is­to­ri­jos prie Lie­tu­vos, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio is­to­ri­jos pa­ži­ni­mo. Ta­čiau to­je pat pro­gra­mo­je at­si­ran­da prieš­ta­ra­vi­mas, nes to­liau tei­gia­ma, kad mo­ki­niai su­si­da­rys nuo­sek­lų Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos, o at­ski­rais at­ve­jais ir pa­sau­lio rai­dos vaiz­dą nuo se­niau­sių iki nau­jau­sių lai­kų. Bū­tent toks prieš­ta­ra­vi­mas rau­do­na li­ni­ja ei­na per vi­są is­to­ri­jos pro­gra­mą nuo 5 iki 10 kla­sės, ku­rio­se įgy­ja­mas pa­grin­di­nis iš­si­la­vi­ni­mas.

PIRMININKAS. La­bai at­si­pra­šau, ger­bia­ma­sis, gal jūs tu­rė­si­te ga­li­my­bę baig­ti sa­vo, kai bus klau­si­mai, nes lai­kas jau tik­rai iš­se­ko.

R. RAMANAUSKAS. Už­baig­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti tie­siog to­kį api­ben­dri­ni­mą, kad to­kia pro­gra­ma iš tik­rų­jų ne­ga­li ati­tik­ti šian­die­nos Lie­tu­vos mo­kyk­los po­rei­kio ir dar­bas tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas iki ga­lo ir ge­rai, nes is­to­ri­jos mo­ky­mas, is­to­ri­jos ži­nios tai yra tik­rai stra­te­giš­kai svar­bus Lie­tu­vai da­ly­kas. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Į tri­bū­ną kvie­čiu A. Sa­ka­laus­kie­nę, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Ra­gu­vos gim­na­zi­jos di­rek­to­rę – „Re­gio­no mo­kyk­lų vie­ta Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų že­mė­la­py­je“. Pra­šau, jū­sų 5–7 mi­nu­tės.

 

Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Ra­gu­vos gim­na­zi­jos di­rek­to­rės As­tos Sa­ka­laus­kie­nės pra­ne­ši­mas „Re­gio­no mo­kyk­lų vie­ta Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų že­mė­la­py­je“

 

A. SAKALAUSKIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ma­no pra­ne­ši­mo te­ma „Re­gio­no mo­kyk­lų vie­ta Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų že­mė­la­py­je“ pa­si­rink­ta ne to­dėl, kad gra­žiai skam­ba ir jo­je pa­nau­do­ti vi­si rak­ti­niai pra­ne­ši­mo žo­džiai, bet to­dėl, kad la­biau­siai rū­pi ir no­ri­si dis­ku­tuo­ti apie Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų že­mė­la­pį, vi­sos Lie­tu­vos, ne­iš­kar­py­tos, ne­suf­rag­men­tuo­tos at­ski­rais ga­ba­liu­kais že­mė­la­pį, ku­ria­me yra vie­tos ir mies­tui, ir re­gio­nams.

Pas­ta­ruo­ju me­tu švie­ti­mo ben­druo­me­nė­je, ko ge­ro, nė­ra nė die­nos, kad ne­kal­bė­tu­me apie Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos op­ti­mis­tiš­kai pri­sta­to­mą Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­gra­mą. Yra la­bai daug kal­ba­ma apie re­zul­ta­tus, pa­sie­ki­mus, pro­ver­žių ga­li­my­bes ir dar dau­giau apie mi­li­jo­nus ir iš to su­ku­ria­mą kom­for­tą. Bet daug kal­bė­ti ir daug pa­sa­ky­ti yra ne tas pats, to­dėl aš, nau­do­da­ma­si pro­ga ir man su­teik­ta ga­li­my­be, no­riu pa­si­da­lin­ti sa­vo kaip prak­ti­ko nu­gąs­ta­vi­mais apie tai, kas ne­pa­sa­ko­ma apie re­gio­nų mo­kyk­las ir jų ga­li­mą vie­tą ir vaid­me­nį šio­je pro­gra­mo­je. Kad ne­at­ro­dy­tų, jog re­gio­no at­sto­vai esa­me ka­te­go­riš­ki ir kri­tiš­ki, no­ri­me pa­sa­ky­ti, jog Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­gra­ma tik­rai tu­ri pri­dė­ti­nę ver­tę ir idė­jų, ku­rioms bū­tų kvai­la ne­pri­tar­ti. Tai kas tuo­met ke­lia ne­ri­mą?

Ke­lia ne­ri­mą tai, kaip ta pro­gra­ma šian­dien pla­nuo­ja­ma įgy­ven­din­ti. Re­gio­nų mo­kyk­loms ma­to­me tris di­džiu­les grės­mes, ku­rios pa­si­reikš kaip stip­rus ša­lu­ti­nis pro­gra­mos po­vei­kis. Pir­miau­sia, so­cia­li­nės at­skir­ties di­dė­ji­mas ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo pri­ei­na­mu­mas re­gio­no vai­kams. Mi­nis­te­ri­jos pri­sta­ty­muo­se tarp gau­sy­bės po­zi­ty­vių ar­gu­men­tų tik ke­lio­se ei­lu­tė­se už­si­me­na­ma apie 5–8 jung­ti­nių kla­sių pa­nai­ki­ni­mą ir (ci­tuo­ju) „šiek tiek ko­re­guo­ja­mą tei­si­nę ba­zę“. Po šiuo sa­ki­niu sly­pi ga­na stip­rūs re­gio­nų mo­kyk­lų tin­klo per­tvar­kos as­pek­tai. 31 mo­ki­nys gim­na­zi­jos kla­sė­je ir du kla­sių kom­plek­tai mū­sų ra­jo­ne iš sep­ty­nių vei­kian­čių il­gų­jų gim­na­zi­jų pa­lie­ka vie­ną prie­mies­ti­nę, jau šian­dien per­pil­dy­tą, ku­rią lan­ko ir mies­to vai­kai. Kur dė­ti 22 Ra­gu­vos ar ki­tos gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tus nuo kaž­ku­rio rug­sė­jo? Ar­ti­miau­sia mo­kyk­la, vyk­dan­ti vi­du­ri­nio ug­dy­mo pro­gra­mą, į Pa­ne­vė­žio pu­sę bū­tų 28 ki­lo­met­rai, į Uk­mer­gės pu­sę – 38 ki­lo­met­rai, ir taip kas­dien į abi pu­ses.

Iš čia ant­ra­sis ša­lu­ti­nis po­vei­kis ir ne­ri­mas – ne­aiš­ki ir ne­to­ly­gi te­ri­to­ri­nė šių mo­kyk­lų dis­pro­por­ci­ja. Pri­sta­ty­muo­se ne kar­tą ak­cen­tuo­ja­ma, jog pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus yra ug­dy­mo ko­ky­bė ir ga­li­my­bės (…). Bet mū­sų at­ve­ju ga­li­my­bės už 28, 38 ki­lo­met­rų, ar tik­rai pa­ge­rins ug­dy­mo ko­ky­bę? Ar kom­for­tas kaž­kur ga­li bū­ti svar­biau už mo­ki­nių jau­se­ną ir svei­ka­tą? Kad ir koks ge­ras bū­tų pa­vė­žė­ji­mas, at­stu­mo jis ne­su­trum­pins ir mo­ki­niai 7 va­lan­dą, o iš ato­kes­nių vie­to­vių ir anks­čiau tu­rės sės­ti į au­to­bu­sė­lį, kad iki pa­mo­kų pra­džios bū­tų mo­kyk­lo­je už 28 ki­lo­met­rų. Tai kaip jam, at­si­kė­lu­siam šeš­tą ar pu­sę sep­ty­nių ry­to, efek­ty­viai iš­sėdė­ti pa­mo­ko­se iki 15 va­lan­dos ir dar pa­gei­dau­ti­na da­ly­vau­ti ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo veik­lo­je? Tai juk dau­giau nei 8 va­lan­dų su­au­gu­sio žmo­gaus dar­bo die­na. Ir dar po to dau­giau nei va­lan­dos ke­lio­nė į na­mus ir na­mų dar­bai. At­sa­ky­ki­me sau, ar čia bū­das už­tik­rin­ti ko­ky­bę, ar pa­tys pa­vež­tu­me to­kią die­ną? Da­bar esan­tis mo­ki­nių pa­vė­žė­ji­mo tin­klas ir są­nau­dos jam iš­lai­ky­ti pe­ri­odiš­kai lau­kia dė­me­sio, o mes jį no­ri­me be­maž pa­dvi­gu­bin­ti ir iš­plės­ti.

Ir tre­čia­sis, be­ne svar­biau­sias, rū­pes­tis – tai ko­kia mo­kyk­la po Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­gra­mos lie­ka re­gio­ne? Ap­skri­tai, ar lie­ka. Mes šim­tu pro­cen­tų pri­ta­ria­me ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­jai, ta­čiau pla­nuo­ja­ma Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­gra­ma į pa­grin­di­nius 150 mo­kyk­lų at­ran­kos kri­te­ri­jus įde­da tik vie­ną iš tri­jų kon­cep­ci­jos as­pek­tų – pa­sie­ki­mus. Bran­da, pa­žan­ga pre­ten­duo­jant į Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lą iki šiol nie­kur kaip ir ne­fi­gū­ruo­ja. Su­pran­ta­me, kad pa­sie­ki­mus pa­ma­tuo­ti ir įvai­riais pjū­viais sta­tis­tiš­kai ar­gu­men­tuo­ti ir rei­tin­guo­ti yra leng­viau­sia, bet kaip su pa­žan­ga, o dar dau­giau, kaip su in­di­vi­du­a­lia pa­žan­ga? Mū­sų gim­na­zi­ja da­ly­va­vo ma­te­ma­ti­kos pa­sie­ki­mų ge­ri­ni­mo pro­jek­te. Dau­giau nei pu­sės pro­jek­te da­ly­va­vu­sių mo­ki­nių in­di­vi­du­a­li pa­žan­ga per vie­nus me­tus pa­di­dė­jo nuo 10 iki 20 %, bet ben­dri pa­sie­ki­mai iš­au­go tik 0,28 %. Tad ar tik­rai tik iš pa­sie­ki­mų ma­to­me pa­žan­gos pro­ce­sus?

Taip pat Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pri­sta­ty­me ino­va­ty­viai skam­ba „tin­kla­vei­kos“ są­vo­ka. Kaip to­kios mo­kyk­los pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti ir Ra­gu­vos gim­na­zi­ja, ku­rio­je šiuo me­tu mo­ko­si 200 1–­12 kla­sių mo­ki­nių. Tu­ri­me pri­jung­tą bu­vu­sį dar­že­lį, o nuo rug­sė­jo tu­rė­si­me pri­jung­tas dar dvi ša­lia esan­čias įstai­gas – pa­grin­di­nę mo­kyk­lą ir dar vie­ną dar­že­lį. Tad „tin­kla­vei­kos“ są­vo­ką ga­na ge­rai pa­žįs­ta­me prak­tiš­kai, bet pa­gal dė­lio­ja­mus kri­te­ri­jus ne­ga­lė­tu­me net ban­dy­ti pre­ten­duo­ti į Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų są­ra­šą. Ko­dėl? To­dėl, kad vie­na­me iš pri­jung­tų sky­rių nuo ki­to rug­sė­jo dar ne­bus iš­ny­kę du 5–­8 jung­ti­nių kla­sių kom­plek­tai.

Tad pro­gra­mos star­ti­niai bi­lie­tai, kad ir kaip var­ty­tu­me, bus ma­tuo­ja­mi tik arit­me­ti­niais skai­čiais, ati­teks tik di­de­lėms mies­tų, prie­mies­čių mo­kyk­loms. Ar ta­da tik­rai tei­sin­gi pro­gra­mos pri­sta­ty­muo­se sa­ko­mi tei­gi­niai, jog stip­ri­na­mos sil­pniau­sios gran­dys ir tiks­las, kad ma­žė­tų ug­dy­mo skir­tu­mai.

Siū­lo­me pro­gra­mos kū­rė­jams jaut­riau pa­žiū­rė­ti į re­gio­nų mo­kyk­lų ga­li­my­bes ir spe­ci­fi­ką. Vie­nas iš at­ran­kos kri­te­ri­jų ga­lė­tų bū­ti mo­kyk­los, ku­rios jau tu­ri, nors ir for­ma­li­zuo­tas, tin­kla­vei­kos struk­tū­ras. Taip pat siū­lo­me nu­sta­tant, kam pa­dė­ti, įves­ti ko­ky­bi­nius kri­te­ri­jus: pa­tir­tį, va­do­vo kom­pe­ten­ci­jas, po­vei­kį vai­kų svei­ka­tai.

Mes kal­ba­me ne tam, kad bū­tu­me kan­triai iš­klau­sy­ti, mes kal­ba­me tam, kad bū­tu­me iš­ties iš­girs­ti. Dė­ko­ju vi­siems už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti E. Sa­ka­dols­kie­nę, Vil­niaus uni­ver­si­te­to ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rę, dės­ty­to­ją, Švie­ti­mo ta­ry­bos na­rę, Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos na­rę. Pra­ne­ši­mo te­ma – „Kul­tū­ri­nis, me­ni­nis ug­dy­mas ir jo svar­ba“. Pra­šau, jū­sų 5 mi­nu­tės.

 

Vil­niaus uni­ver­si­te­to ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rės, dės­ty­to­jos, Švietimo ta­ry­bos na­rės, Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos na­rės Emi­li­jos Sa­ka­dols­kie­nės pra­ne­ši­mas „Kul­tū­ri­nis, me­ni­nis ug­dy­mas ir jo svar­ba“

 

E. SAKADOLSKIENĖ. La­ba die­na. Ačiū už kvie­ti­mą pa­si­sa­ky­ti. Kaip tur­būt pa­tys ži­no­te, Sei­mo At­ei­ties ko­mi­te­tas be­veik kas sa­vai­tę ren­gia įvai­rius fo­ru­mus, o aną sa­vai­tę kaip tik bu­vo kal­ba­ma apie švie­ti­mo ir kul­tū­ros są­sa­jas ir kaip tai svar­bu at­ei­ties Lie­tu­vai. Man ypač įstri­go, ką kal­bė­jo pro­fe­so­rė I. Vaiš­vi­lai­tė. Jos ma­ny­mu, mes dar do­ro­ja­mės su so­viet­me­čio pa­li­ki­mu, kad kul­tū­ra yra pra­mo­ga ar lais­va­lai­kio už­si­ė­mi­mas. So­viet­me­čiu vi­si tu­rė­jo­me tei­sę į dar­bą, o kul­tū­ra jau po to, kai at­lik­si dar­bą.

Ta­čiau tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­ta, o pan­de­mi­ja tai dar ir pa­ryš­ki­no, kad kul­tū­ra yra es­mi­nė mū­sų ge­ro­vei ir ta­pa­ty­bei. Net ir pra­mo­nė bei ver­slas jau kal­ba apie tai, kad be es­te­ti­kos, be me­ni­nio su­pra­ti­mo, be kul­tū­ri­nio pa­grin­do dau­ge­lis pro­duk­tų nė­ra vi­sa­ver­čiai. Nepa­si­kliau­ki­me EBPO pro­jek­to „Švie­ti­mas 2030“ kom­pe­ten­ci­jų są­ra­šu, ku­rio dė­me­sio cen­tre – są­ly­gos nau­jiems ga­mi­niams, pa­slau­goms, dar­bo vie­toms, ver­slo bei so­cia­li­niams mo­de­liams. Kul­tū­ri­nis me­ni­nis ug­dy­mas – vie­nas iš bū­dų su­teik­ti ben­dra­jam ug­dy­mui ver­ty­bi­nį pa­grin­dą. Ir džiau­giuo­si, kad po il­gų ko­vų kul­tū­ra at­si­dū­rė ben­drų­jų pro­gra­mų kom­pe­ten­ci­jų są­ra­še, ko anks­čiau ne­bu­vo.

Tra­di­ciš­kai Va­ka­rų švie­ti­mo sis­te­ma trak­tuo­ja emo­ci­jas kaip truk­dį lo­giš­kai, ra­cio­na­liai mąs­ty­ti. Pra­de­dant R. De­kar­tu, o kai ku­rių švie­ti­mo po­li­ti­kų dar iki šiol ra­cio­na­lus mąs­ty­mas lai­ko­mas aukš­tes­nio ly­gio funk­ci­ja, vyks­tančia sme­ge­nų žie­vė­je, o psi­cho­lo­gi­nio ir bio­lo­gi­nio bū­vio su­kel­tos emo­ci­jos bu­vo lai­ko­mos lim­bi­nės sis­te­mos, že­mes­nio ly­gio, ma­žiau su­dė­tin­ga ir pri­mi­ty­via žmo­gaus veik­la.

Šian­dien moks­li­nin­kai su­vo­kia, kad jaus­mai, emo­ci­jos, el­ge­sys ir mo­ty­va­ci­ja yra tai, kas grin­džia mąs­ty­mą, ir jų ne­įma­no­ma at­skir­ti. Ty­rė­jai su­pran­ta, kad kog­ni­ci­ja ir emo­ci­ja yra in­teg­ruo­ti pro­ce­sai, ta­čiau mo­kyk­los pro­gra­mo­se ir to­liau pir­me­ny­bė duo­da­ma tam, kas lai­ko­ma kog­ni­ty­vi­niais da­ly­kais: žo­di­nis ir ma­te­ma­ti­nis raš­tin­gu­mas, no­ri­ma val­dy­ti emo­ci­jas sie­kiant ra­cio­na­laus ide­a­lo. O in­te­lek­to ti­pai, ku­rie la­biau­siai sie­ti­ni su emo­ci­ja, to­kie kaip mu­zi­ka, te­at­ras, vaiz­duo­ja­ma­sis me­nas, ki­nes­te­zi­ja ir erd­vi­nis mąs­ty­mas, trak­tuo­ja­mi kaip ant­ra­ei­liai, ku­riems ne­ver­ta skir­ti daug lai­ko ir ma­te­ria­li­nių iš­tek­lių. Tai aki­vaiz­du, kai nag­ri­nė­ja­me Lie­tu­vos švie­ti­mo po­li­ti­kos spren­di­mus, lie­čian­čius hu­ma­ni­ta­ri­nius moks­lus ne vien ben­dra­ja­me ug­dy­me, bet ir aukš­ta­ja­me moks­le bei fi­nan­suo­jant moks­li­nius ty­ri­mus.

Vie­na neu­rop­si­cho­lo­gė tei­gia: no­rint ką nors iš­mok­ti, rei­kia rem­tis sen­so­ri­niu pa­grin­du, as­me­niš­ku, emo­ci­niu ry­šiu ir ju­de­siu. Neu­ro­moks­li­nin­kų bei trans­for­ma­ci­nių mo­ky­mų­si te­ore­ti­kų ty­ri­mai ro­do, kad ra­cio­na­laus mąs­ty­mo pro­ce­sai yra ne­įma­no­mi be emo­ci­jų. Me­nų ir ki­tų veiks­nių su­kel­tos emo­ci­jos pa­ska­ti­na tam tik­rus che­mi­nius jun­gi­nius, o šie – ner­vi­nių im­pul­sų ge­ne­ra­vi­mą į vi­du­ri­nes sme­ge­nis, kur vyks­ta aukš­tes­nio lyg­mens mąs­ty­mas. Jei vi­du­ri­nės sme­ge­nys ne­su­ak­ty­vi­na­mos emo­ci­jo­mis, iš­moks­ta­ma ma­žiau, kai įkom­po­nuo­ja­mas emo­ci­nis iš­gy­ve­ni­mas pe­da­go­gi­nio pro­ce­so me­tu, me­džia­ga ge­riau iš­lie­ka il­ga­lai­kė­je at­min­ty­je.

Jau prieš 20 me­tų moks­li­nin­kai ra­do ry­šį tarp me­nų mo­ky­mo­si ir abst­rak­taus mąs­ty­mo vys­ty­mo­si. Pro­gim­na­zi­jų mo­ki­niai dar yra sta­di­jo­je tarp kon­kre­taus ir abst­rak­taus mąs­ty­mo. Tai­gi te­at­ri­niai ro­lių vaid­me­nys, si­mu­lia­ci­niai žai­di­mai, šo­kis ir ki­toks ju­de­sio pa­nau­do­ji­mas pa­de­da įtvir­tin­ti abst­rak­čias są­vo­kas. De­ja, už­sie­nio ty­ri­mai taip pat ro­do, kad tiems vai­kams, ku­riems sun­kiai se­ka­si mo­kyk­lo­je ar­ba ku­riems so­cio­e­ko­no­mi­niai veiks­niai ki­ša ko­ją, daž­nai su­ma­ži­na­mas kon­tak­tas su me­ni­ne hu­ma­ni­ta­ri­ne raiš­ka, kad jie gau­tų pa­pil­do­mų ma­te­ma­ti­kos, skai­ty­mo ar ki­tų pa­mo­kų. Tad tai, kas jiems la­biau­siai pa­dė­tų ir mo­ty­vuo­tų, eli­mi­nuo­ja­ma.

Gam­tos moks­luo­se mo­ki­niai iliust­ra­ci­jo­mis ga­li pa­ro­dy­ti, ar su­pra­to es­mi­nes są­vo­kas. Pie­šiant ga­li­ma pa­ro­dy­ti že­mės sluoks­nius ar kas le­mia sluoks­nių ju­dė­ji­mą. Pieš­da­mi sa­vo hi­po­te­zes ir at­ra­di­mus vai­kai leng­viau ga­li ver­ba­li­zuo­ti ge­o­lo­gi­nius prin­ci­pus. Vie­no­je mo­kyk­lo­je mo­ki­niai ty­ri­nė­jo tri­jų ti­pų ak­me­nis ir tu­rė­jo juos pieš­ti nau­do­da­mi ak­lą kon­tū­ri­nio pie­ši­mo tech­ni­ką. Tai pa­ge­ri­no jų su­pra­ti­mą apie nuo­sė­di­nę vul­ka­ni­nės kil­mės ir me­ta­mor­fi­nę uo­lie­ną. Te­at­re ap­švie­tė­jas tu­ri iš­ma­ny­ti spal­vų spek­trą ir spręs­ti, ko­kios spal­vos fil­trus nau­do­ti sce­nai ap­švies­ti, nes jis tu­ri kur­ti nuo­tai­ką ir es­te­ti­nį vaiz­dą. Vi­so to gam­tos moks­lų ir ki­tų da­ly­kų mo­ky­to­jai ne­pa­da­rys be me­nų pe­da­go­gų.

Rei­kė­tų pri­min­ti 2008 me­tų ty­ri­mą, kur Mi­či­ga­no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius ra­do, kad No­be­lio pre­mi­jos tiks­lių­jų moks­lų lau­re­a­tai 22 kar­tus daž­niau tu­rė­jo san­ty­kį su sce­nos me­nais nei ei­li­niai tiks­lių­jų moks­lų moks­li­nin­kai. A. Einš­tei­nas bu­vo pui­kus smui­ki­nin­kas, o STEAM są­vo­kos pats ge­riau­sias įkū­ni­ji­mas – L. da Vin­čis.

Nors ma­no pa­čios šak­nys yra mu­zi­kos pe­da­go­gi­ka, šian­dien no­riu už­sto­ti šo­kio pe­da­go­gus, ku­rie at­si­dū­rė vi­siš­kai ant le­do. Ne­ap­si­mo­ka ro­dy­ti pirš­tais, kas dėl to kal­tas. Per­ei­tas Sei­mas pri­ėmė šiaip svei­kin­ti­ną po­tvar­kį, ku­riuo trys sa­vai­ti­nės fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kos mo­kyk­lo­se yra pri­va­lo­mos. Anks­čiau bu­vo lei­džia­ma tre­čią fi­zi­nio pa­mo­ką pa­keis­ti šo­kio pa­mo­ka. Da­bar taip ne­ga­li­ma. Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė tu­rė­jo spręs­ti, ką da­ry­ti, nes Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­se­nu­sios hi­gie­nos nor­mos ne­lei­džia di­din­ti pa­mo­kų skai­čiaus. Tuo­met mi­nis­te­ri­ja nu­ta­rė, kad rei­kia pen­kis da­ly­kus – mu­zi­ką, dai­lę, tech­no­lo­gi­jas, šo­kį ir te­at­rą – su­dė­ti į vie­ną krep­še­lį, ir mo­kyk­la ga­li rink­tis. Pa­dvi­gu­bė­jo dis­cip­li­nų skai­čius me­nų pin­ti­nė­je, bet ne­pa­dvi­gu­bė­jo joms ski­ria­mų sa­vai­ti­nių va­lan­dų skai­čius. Tu­ri­me ga­na ne­su­pran­ta­mą si­tu­a­ci­ją, kuo­met vie­nas da­ly­kas – fi­zi­nis ug­dy­mas gau­na net tris va­lan­das, o pen­ki da­ly­kai da­li­ja­si iš vi­so ke­tu­rias va­lan­das.

PIRMININKAS. Ban­dy­ki­te pa­bai­gos link. Ačiū.

E. SAKADOLSKIENĖ. Tai­gi, kvie­čiu Sei­mą su­si­mąs­ty­ti, ar sa­vo spren­di­mais at­si­žvel­gia­te į tai, ką moks­las yra įvar­di­jęs kaip es­mi­nius kom­po­nen­tus be­si­mo­kan­čio­jo ge­ro­vei. Ne vien eko­no­mi­nė nau­da grin­džia bū­ti­nu­mą ug­dy­ti kul­tū­rai ne­abe­jin­gą, są­mo­nin­gą jau­ną žmo­gų. Kul­tū­ri­nė­mis ži­nio­mis ir prak­ti­ko­mis už­si­i­man­tis Lie­tu­vos pi­lie­tis ge­riau ge­ba for­muo­ti vi­sa­ver­tę ver­ty­bi­nę orien­ta­ci­ją, pri­im­ti kū­ry­biš­kus spren­di­mus, plės­ti pa­sau­lio pa­ži­ni­mo bū­dų įvai­ro­vę. Ge­res­nė ga­li­my­bė, kad kul­tū­riš­kai iš­pru­sęs abi­tu­rien­tas ta­pa­tin­sis su sa­vo kraš­tu. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti Kau­no kli­ni­kų Vai­kų li­gų kli­ni­kos va­do­vą pro­fe­so­rių R. Kė­va­lą. „Me­tai su COVID-19 in­fek­ci­ja ir kas nu­ti­ko mū­sų vai­kams“. Pra­šau, jū­sų tri­bū­na.

 

Kau­no kli­ni­kų Vai­kų li­gų kli­ni­kos va­do­vo, pro­fe­so­riaus Ri­man­to Kė­va­lo pranešimas „Me­tai su COVID-19 in­fek­ci­ja ir kas nu­ti­ko mū­sų vai­kams“

 

R. KĖVALAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Mū­sų tau­tos dai­nius J. Mar­cin­ke­vi­čius yra pa­sa­kęs, kad vi­sa ko pra­džia yra ten, to­li vai­kys­tė­je. Eu­ro­po­je vai­kai su­da­ro 25 %, bet 100 % yra mū­sų at­ei­tis. Tai yra ryt­die­nos pi­lie­čiai, ku­rie pa­keis ma­ne, ku­rie pa­keis jus. Jų vys­ty­ma­sis, su­ge­bė­ji­mas veik­ti ir pri­im­ti spren­di­mus yra to­les­nės pa­žan­gos, gy­ve­ni­mo ko­ky­bės, ge­ro­vės prie­lai­da, to­dėl vai­kų fi­zi­nei, psi­chi­nei svei­ka­tai ir ug­dy­mui tu­ri bū­ti ski­ria­mas di­džiu­lis dė­me­sys.

Kaip tai vei­kia eko­no­miš­kai? No­be­lio pre­mi­jos lau­re­a­tas, ame­ri­kie­čių eko­no­mis­tas Dž. He­k­ma­nas įro­dė, kaip grįž­ta tam tik­ruo­se am­žiaus tarps­niuo­se in­ves­tuo­tas vie­nas do­le­ris. Kaip ma­to­te, iki­mo­kyk­li­nia­me am­žiu­je ši­ta in­ves­ti­ci­ja yra di­džiu­lė – nuo aš­tuo­nių iki ke­tu­rių kar­tų, anks­ty­va­me mo­kyk­li­nia­me am­žiu­je – dvi­gu­bai, tik­tai tuo­met, kai žmo­gus bai­gia vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, pra­de­da sa­vo kar­je­rą, in­ves­tuo­tas vie­nas do­le­ris grįž­ta vie­nu do­le­riu.

Iš­ana­li­za­vus 87 ša­lių ir 25 mln. COVID-19 in­fek­ci­ja su­sir­gu­sių žmo­nių duo­me­nis, vi­du­ti­niš­kai vai­kai sir­go apie 11 %. Dau­gu­ma tai bu­vo be­simp­to­miai, leng­va for­ma ser­gan­tys vai­kai. Taip, bu­vo sun­kių, ku­riuos rei­kė­jo gul­dy­ti į li­go­ni­nes. Taip, mes tu­rė­jo­me ir in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos sky­riu­je. Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­jo­me mir­čių at­ve­jų, ta­čiau iki šiol nie­kas ne­pa­gal­vo­jo apie šio led­kal­nio apa­ti­nę da­lį, tai yra apie tą di­džiu­lį pa­ša­li­nį po­vei­kį, ku­rį su­kė­lė mo­kyk­lų už­da­ry­mas ir ug­dy­mo pro­ce­so su­stab­dy­mas. Šian­dien eks­per­tai su­ta­ria, kad sau­giai, jei­gu taip ga­li­ma pa­va­din­ti, mo­kyk­las bu­vo ga­li­ma už­da­ry­ti bent dviem mė­ne­siams. Lie­tu­va yra vie­na iš tų ša­lių, kur mo­kyk­los už­da­ry­tos 35 sa­vai­tes. Tai dras­tiš­kai sukelia vai­kų psi­chi­nės svei­ka­tos blo­gė­ji­mą, mi­ty­bos pro­ble­mas, an­trą ar­ba tre­čią nu­tu­ki­mo ban­gą, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo su­ma­žė­ji­mą. Ma­žai dar mes kal­ba­me apie še­šė­li­nio smur­to epi­de­mi­ją, bet mes jau su­si­du­ria­me, be abe­jo, apie vak­ci­na­ci­jos ir svei­ka­tos prie­žiū­ros pri­ei­na­mu­mo pa­blo­gė­ji­mą.

Ap­skri­tai vai­kų psi­chi­nė svei­ka­ta ka­ran­ti­no me­tu yra pri­ly­gi­na­ma vai­kų, ku­rie gy­ve­na ka­ro zo­no­se, psi­chi­nei svei­ka­tai. Jūs tik pa­žiū­rė­ki­te, mū­sų pa­aug­lių, ku­rie stos į aukš­tą­sias mo­kyk­las, ne­ri­mo pro­cen­tai – 53,1 %, dep­re­si­jos po­žy­miai – 59,2 %. Mes da­bar esa­me to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, kad tik­rai ne­no­ri da­lis, ne­ma­ža da­lis vai­kų ir tė­vų grįž­ti į mo­kyk­lą. Tai yra pa­ra­dok­sas. Ma­no gal­va, tai tu­rė­tų bū­ti ne mo­ki­nių, ne tė­vų ir net­gi ne sa­vi­val­dy­bės rei­ka­las, tai tu­rė­tų bū­ti vals­ty­bės rei­ka­las.

Aš ga­lė­čiau pa­aiš­kin­ti, ko­dėl su­ma­žė­jo sku­bios pa­gal­bos pa­slau­gų, sta­cio­na­ri­nių pa­slau­gų. Taip, vai­kai bu­vo už­da­ry­ti ka­ran­ti­ne, bet man di­džiu­lį ne­ri­mą ke­lia ki­ti pro­cen­tai, tai vai­kų ap­si­lan­ky­mai pas pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus su­ma­žė­jo 23 %, am­bu­la­to­ri­nių kon­sul­ta­ci­jų – 40 %, o pro­fi­lak­ti­nių pa­tik­ri­ni­mų – apie 19 %. Štai kas at­si­ti­ko.

Eks­per­tai da­bar su­ta­rė, kas ga­li bū­ti blo­giau už COVID-19. Už COVID-19 blo­giau ga­li bū­ti COVID-19 plius ty­mų pro­trū­kis. 2018 me­tais pa­sau­ly­je mi­rė 150 tūkst. žmo­nių – tai vie­na iš la­biau­siai mir­tin­gu­mą su­ke­lian­čių vi­ru­si­nių li­gų. Ma­no­ma, kad tai yra per gy­vu­lių ma­ro evo­liu­ci­ją pa­si­kei­tęs vi­ru­sas. Štai 2018 me­tais vak­ci­na­ci­ja nu­kri­to iki 92 % ir mes tu­rė­jo­me di­džiu­lį pro­trū­kį tiek Vil­niaus, tiek Kau­no kraš­te ir vi­so­je Lie­tu­vo­je.

2020 me­tai. Vak­ci­na­ci­ja dve­jų me­tų am­žiaus – 90,1 %, sep­ty­ne­rių me­tų am­žiaus – 90,5 %. Kaip ma­to­me, esa­me to­li nuo rei­kia­mos ri­bos ir sto­vi­me ant ug­ni­kal­nio kraš­to.

Oks­for­do ir Lon­do­no hi­gie­nos ir tro­pi­nės me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai iš­ana­li­za­vo prie­mo­nes an­tro­sios ban­gos me­tu, tas efek­ty­vias prie­mo­nes, ku­rios duo­da tam tik­rą efek­tą, ir pa­žiū­rė­ki­me. Vai­kų ug­dy­mo įstai­gų už­da­ry­mas pa­čio­je pas­ku­ti­nė­je vie­to­je – tik 7 %. Ver­slai ati­da­ro­mi pir­ma, su­si­bū­ri­mai pir­ma, o apie ug­dy­mą pa­mir­šo­me. Tiek UNICEF, tiek PSO sa­kė la­bai aiš­kiai: mo­kyk­los tu­rė­tų bū­ti už­da­ro­mos pas­ku­ti­nės, ati­da­ro­mos pir­mu­ti­nės. Šian­dien eks­per­tai su­ta­rė, kad už­tik­ri­nant tam tik­ras są­ly­gas mo­kyk­los tu­ri ir ga­li veik­ti pan­de­mi­jos ir ka­ran­ti­no me­tu.

Dar rug­sė­jo mė­ne­sį bu­vo pa­skelb­ti UNICEF duo­me­nys iš 191 ša­lies ir jie ne­ro­dė jo­kio tie­sio­gi­nio ry­šio tarp mo­kyk­lų ati­da­ry­mo ir raiš­kaus COVID-19 in­fek­ci­jos šuo­lio. Mo­kyk­lų už­da­ry­mas le­mia dras­tiš­kai nei­gia­mus re­zul­ta­tus vai­kams, o kar­tu ir vals­ty­bei. Ame­ri­kie­čiai jau su­skai­čia­vo, kaip tai at­ro­dy­tų tri­li­jo­nais do­le­rių.

Še­šių tiks­lų pla­nas kiek­vie­nam pa­sau­lio vai­kui. Mums ypač svar­būs trys: mo­ky­ma­sis, svei­ka­tos ap­sau­ga, psi­chi­nė jau­ni­mo ir svei­ka­tos ap­sau­ga, ir smur­to pre­ven­ci­ja. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­je­ras B. Džon­so­nas yra pa­sa­kęs: taip, mes vi­si at­li­ko­me did­vy­riš­ką dar­bą, bet šian­dien kla­sė yra ge­riau­sia vie­ta mū­sų vai­kams. Pri­min­siu, kad 2018 me­tais pa­gal vai­ko ge­ro­vės ro­dik­lius mes bu­vo­me 33 iš 38 tir­tų iš­si­vys­čiu­sių ša­lių. 2020 me­tai Sei­mo bu­vo pa­skelb­ti Vai­kų emo­ci­nės ge­ro­vės me­tais.

Pa­baig­ti aš no­rė­čiau gy­dy­to­jo B. Ri­jė ci­ta­ta iš A. Ka­miu ro­ma­no „Ma­ras“: „Vi­sai ne­su­pran­ta­ma, kam tu­ri ken­tė­ti vai­kas, o iš tie­sų nie­ko nė­ra svar­biau že­mė­je už vai­ko ken­tė­ji­mą ir siau­bą, ku­rį tas ken­tė­ji­mas vel­ka su sa­vi­mi, ir už ken­tė­ji­mo mo­ty­vus, ku­riuos rei­kia ras­ti.“ La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pro­fe­so­riau. La­bai pras­min­gi žo­džiai. (Plo­ji­mai)

Dar mums li­ko šiek tiek lai­ko klaus­ti ir gau­ti at­sa­ky­mus. Yra už­si­ra­šę ne­ma­žai ko­le­gų. Pa­ban­dy­siu. Yra trys klau­si­mai frak­ci­jų var­du. Pra­dė­si­me nuo di­džiau­sios frak­ci­jos. Su­tei­kiu žo­dį mi­nist­rei J. Šiugž­di­nie­nei. Pra­šau. Ruo­šia­si A. Ku­bi­lie­nė.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). La­bai dė­kui, ko­le­gos, už pri­sta­ty­mus. Tik­rai bu­vo la­bai įdo­mu klau­sy­tis ir į daug ką tu­riu su­re­a­guo­ti, bet gal ke­lis da­ly­kus per­bėg­siu la­bai trum­pai.

Pir­miau­sia, aiš­ku, apie ben­dro­jo ug­dy­mo pro­gra­mas. Tik­rai no­riu pa­dė­ko­ti pir­miau­sia vi­siems eks­per­tams ir moks­li­nin­kams, ku­rie da­ly­va­vo ir da­ly­vau­ja ben­dro­jo ug­dy­mo pro­gra­mų per­žiū­ro­je. Vi­sus kvie­čiu la­bai pa­gar­biai dis­ku­tuo­ti. Mes vi­si tu­ri­me sa­vo nuo­mo­nę, sa­vo po­žiū­rį. Tik­rai no­ri­si ma­žiau po­li­ti­ka­vi­mo, dau­giau tu­ri­nio ir kad tik­rai eks­per­tai ir moks­li­nin­kai da­ly­vau­tų ši­ta­me pro­ce­se, o ma­žiau da­ly­vau­tų po­li­ti­kai.

Ben­dro­jo ug­dy­mo pro­gra­mų ren­gi­mas, no­riu pri­min­ti, bu­vo pra­dė­tas 2020 me­tais ir gai­rės nu­brėž­tos 2020 me­tais. Tai­gi šian­dien mes tu­ri­me re­zul­ta­tus ir tik­rai tie re­zul­ta­tai yra. Kai ku­rių pro­gra­mų at­nau­ji­ni­mas vyks­ta pui­kiai, la­bai ne­blo­gai ir mes tik­rai jau grei­tai pra­dė­si­me ban­dy­ti tas pro­gra­mas. Ta­čiau tik­rai ga­vo­me daug pa­sta­bų dėl lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros, is­to­ri­jos, ma­te­ma­ti­kos ir gam­tos moks­lų. Tik­rai šiuo me­tu pla­nuo­ja­me pa­si­kvies­ti eks­per­tus ir dar kar­tą pa­si­žiū­rė­ti, ar tik­rai ga­lė­tų tas tu­ri­nys bū­ti kiek ki­toks ir la­biau ati­tik­ti tų mū­sų eks­per­tų, tų moks­li­nin­kų, ku­rie tei­kia pa­sta­bas…

PIRMININKAS. Lai­kas.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). O, lyg ir 7 mi­nu­tės bu­vo.

PIRMININKAS. Čia klau­si­mai ir at­sa­ky­mai.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Na va, aš tik pra­dė­jau, tik įsi­va­žia­vau.

PIRMININKAS. Žan­ras yra toks: mi­nu­tė klaus­ti, po­ra at­sa­ky­ti. Ger­bia­ma mi­nist­re, jei­gu tu­ri­te dar ko­kį nors… Su­pra­tau, kad čia jū­sų re­ak­ci­ja į tai, ką iš­gir­do­te.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš no­rė­jau re­a­guo­ti į tai, ką iš­gir­dau. La­bai dė­kui. Tik­rai ben­dra­dar­biau­si­me.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ačiū. Ir A. Ku­bi­lie­nė. Pra­šom. Ačiū, mi­nist­re, taip jau iš­ėjo. Pra­šom klaus­ti.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš taip pat no­riu pa­dė­ko­ti lek­to­riams už tik­rai įdo­mias min­tis. Ma­no klau­si­mas bū­tų ger­bia­mam R. Auš­ro­tui. Vis daž­niau gir­di­me, kad tė­vų įtrau­ki­mas į vai­kų ug­dy­mą Lie­tu­vo­je, Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mo­je, at­si­du­ria pa­raš­tė­se. Pra­šom pa­sa­ky­ti, koks tė­vų įtrau­ki­mas į vai­kų ug­dy­mą yra už­sie­nio ša­ly­se? Ačiū.

R. AUŠROTAS. Ačiū už klau­si­mą. Tur­būt rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad 2016 me­tų pro­gra­ma SLURŠ bu­vo uni­ka­li tuo, kad nu­ma­tė ben­dra­dar­bia­vi­mo su tė­vais prin­ci­pą. Da­bar­ti­nė­je nau­jo­jo­je Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mo­je šio prin­ci­po ne­be­lie­ka. Ta­da iš kar­to ky­la klau­si­mas, su­si­jęs su ver­ty­bi­niu vai­kų ug­dy­mu, nes, kaip ir mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja sa­ko, tė­vai tu­ri tei­sę ug­dy­ti vai­kus pa­gal sa­vo do­ro­vi­nius ir re­li­gi­nius įsi­ti­ki­ni­mus. Sam­pra­ta, kas yra šei­ma, ko­kios yra šei­mos ver­ty­bės, iš tik­rų­jų tė­vams yra la­bai svar­bi.

Kal­bant apie Va­ka­rų prak­ti­ką, tur­būt ga­li­ma iš­skir­ti du eta­pus. Jau, at­ro­do, bu­vo su­si­for­ma­vu­si Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių prak­ti­ka, tiek bu­vo tai­ko­ma Žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­ja, ku­ri sa­ko, kad tė­vų tei­sė pa­rink­ti sa­vo vai­kams švie­ti­mą ir mo­ky­mą pa­gal sa­vo re­li­gi­nius ir do­ro­vi­nius įsi­ti­ki­ni­mus yra iš­im­ti­nė tė­vų tei­sė. Ši tei­sė ap­ima, nu­sta­to po­zi­ty­vią pa­rei­gą vals­ty­bėms gerb­ti tė­vų tei­ses. Tie re­li­gi­niai fi­lo­so­fi­niai įsi­ti­ki­ni­mai ap­ima tiek ži­no­mos re­li­gi­jos mo­ky­mą, bet ir tam tik­rą pa­žiū­rų sis­te­mą.

Tai­gi Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių prak­ti­ka su­pran­ta tą da­ly­ką tru­pu­tė­lį pla­čiau. Mū­sų Lie­tu­vos prak­ti­ko­je la­bai daž­nai man pa­si­tai­ko ma­ty­ti, kad tė­vų tei­sė ug­dy­ti vai­kus pa­gal sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ap­ima tik pa­si­rin­ki­mą tarp eti­kos ir ti­ky­bos ar­ba, tar­ki­me, mo­kyk­los pa­si­rin­ki­mą. Tai čia tur­būt rei­kia tu­rė­ti ome­ny, kad pa­gal Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių prak­ti­ką ir pa­gal pa­pil­do­mą kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lą ji tik­rai yra pla­tes­nė, ir tas klau­si­mas da­bar tam­pa vis ak­tu­a­les­nis.

Pa­vyz­dė­lis yra Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, kur įtei­si­nus vie­nos ly­ties as­me­nų san­tuo­kas, po to pra­dė­jus reng­ti ir įgy­ven­di­nus švie­ti­mo sis­te­mo­je so­cia­li­nio ir emo­ci­nio ug­dy­mo pro­gra­mą, pa­na­šią į Lie­tu­vos, iš tik­rų­jų švie­ti­mo sis­te­mo­je ki­lo ka­ras tarp tė­vų ir Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos. Ka­ras vy­ko dve­jus me­tus ir per teis­mus tė­vai iš­si­ko­vo­jo sa­vo tei­sę ug­dy­ti vai­kus pa­gal sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus. Da­bar An­gli­jo­je ga­lio­ja SLURŠ prin­ci­pas.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū, ko­le­ga.

R. AUŠROTAS. Mo­kyk­los lyg­me­niu tė­vai ir ben­druo­me­nė su­si­ta­rė dėl ug­dy­mo tu­ri­nio.

PIRMININKAS. Ačiū. Klaus­ti 1 mi­nu­tė, at­sa­ky­ti 2 mi­nu­tės. Klau­sia Re­gio­nų frak­ci­jos var­du V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Jo­nai. Kad ma­žiau da­ly­vau­tų po­li­ti­ko­je, skam­ba gra­žus, bet ne­ra­cio­na­lus ko­le­gės bal­sas. Ta­čiau po­li­ti­kai ne iš Ken­tau­ro Al­fos at­skri­dę, o įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, no­riu pri­min­ti. Man pui­kiai pa­ti­ko, kai pri­sta­tė, pui­kiai pri­sta­tė sa­vo min­tis pra­ne­šė­ja E. Sa­ka­dols­kie­nė. Jums ir klau­si­mas. Ar vyks­ta ob­jek­ty­vus te­sta­vi­mas nuo vai­kų dar­že­lio nu­sta­tant as­me­ny­bės „aš“ por­tre­tą, vai­ko emo­ci­nę bū­se­ną, jo po­rei­kius, pri­ori­te­tus? Ačiū.

PIRMININKAS. Pra­šau.

E. SAKADOLSKIENĖ. Čia tur­būt ne man klau­si­mas, nes ma­no ver­ti­ni­mas la­biau su­si­jęs su pa­ties kul­tū­ri­nio ug­dy­mo tu­ri­niu, o ne su emo­ci­niu tu­ri­niu. Bet, aš įsi­vaiz­duo­ju, pa­gal nau­ją­sias pro­gra­mas, kur emo­ci­nės kom­pe­ten­ci­jos tu­ri bū­ti vi­siš­kai in­kor­po­ruo­ja­mos į įvai­rių da­ly­kų pro­gra­mas, tai tu­ri at­si­ras­ti ir ver­ti­ni­mo sis­te­ma. Apie tai ir­gi kal­ba­ma. Aš ir pa­ti esu dar­bo gru­pė­je, ku­ri dir­ba su kom­pe­ten­ci­jo­mis, bet aš ži­nau, kad tik­rai bus ku­ria­mos ir ver­ti­ni­mo įvai­rios sis­te­mos, bet ma­žiau­siai aš ga­liu pa­sa­ky­ti apie tą įver­ti­ni­mą tų so­cia­li­nių, emo­ci­nių kom­pe­ten­ci­jų, bet jos tik­rai bus.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik­tai kal­ban­tiems no­rė­čiau pri­min­ti, kad vis dėl­to rei­kė­tų lai­ky­tis rei­ka­la­vi­mų bū­ti su kau­ke.

Klau­sia V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą Ra­gu­vos gim­na­zi­jos di­rek­to­rei. Jei­gu jums bū­tų ga­li­my­bė rink­tis, ar gau­tus 1,5 mln. eu­rų skir­ti vie­nai gim­na­zi­jai, kaip šian­dien siū­lo­ma Tūks­tant­me­čio, ar tuos 1,5 mln. pa­da­lin­ti esa­moms sep­ty­nioms gim­na­zi­joms, ko­kį ke­lią pa­si­rink­tu­mė­te?

Ki­tas klau­si­mas. Jū­sų nuo­mo­ne, ar suž­lug­džius sep­ty­nias mo­kyk­las, ne­svar­bu, ar tai bū­tų ma­žes­nės, di­des­nės, yra žlug­do­mas ir tos vie­to­vės gy­ve­ni­mas, ben­druo­me­nės, kul­tū­ros, švie­ti­mo, šei­mų? Ar ta vie­to­vė nyks­ta, ar kaip tik ten gy­ve­ni­mas ge­rė­ja?

A. SAKALAUSKIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų mo­kyk­los bu­vi­mas gy­ve­na­mo­jo­je te­ri­to­ri­jo­je yra vie­nin­te­lis iš ga­li­mų bū­dų to­je te­ri­to­ri­jo­je gy­ven­ti ir jau­kiai kur­tis jau­noms šei­moms. Nė­ra mo­kyk­los, nė­ra gy­ve­na­mo­sios te­ri­to­ri­jos.

Dėl pi­ni­gų pa­da­li­ni­mo. Iš tie­sų la­bai pri­ta­riu tai nuo­mo­nei ir tai be­si­vys­tan­čiai stra­te­gi­jai dis­ku­si­jo­se, kad tai ga­lė­tų bū­ti sa­vi­val­dos klau­si­mas. Mes, vi­sos gim­na­zi­jos, pa­si­ry­žu­sios sės­ti prie ap­skri­to­jo sta­lo ir svars­ty­ti, ku­rios tap­tų. Pa­si­da­li­ni­mo pi­ni­gais klau­si­mas kal­bant apie vai­kų ug­dy­mą nė­ra pa­grin­di­nis pri­ori­te­tas, ku­ris ga­lė­tų bū­ti ak­cen­tuo­ja­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. To­liau O. Lei­pu­tė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos var­du no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems pra­ne­šė­jams už pui­kius, la­bai tu­ri­nin­gus ir nau­din­gus pra­ne­ši­mus, ku­rie tik­rai, ma­nau, at­kreips dė­me­sį į vy­rau­jan­čias pro­ble­mas švie­ti­me ir ne tik.

Ma­no klau­si­mas bū­tų pro­fe­so­riui po­nui R. Kė­va­lui dėl at­ei­ties. La­bai daug kal­ba­ma tiek iš prem­je­rės, tiek iš švie­ti­mo mi­nist­rės lū­pų, kad ruo­šia­mės miš­riam ug­dy­mo bū­dui. Ki­taip ta­riant, jau yra pre­ziu­muo­ja­ma, kad ru­de­nį vai­kai pa­si­tiks ne­bū­ti­nai mo­kyk­lo­se. Ga­li ir to­liau dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du. Jū­sų, kaip gy­dy­to­jo, kaip spe­cia­lis­to, prog­no­zė, kas lau­kia vai­kų, jei­gu jie dar me­tus pra­leis nuo­to­li­nia­me ug­dy­me, ir ko­kie bū­tų jū­sų pa­siū­ly­mai šiai Vy­riau­sy­bei, kad iš tie­sų vai­kai ne­pra­ras­tų dar vie­nų moks­lo me­tų, o jų svei­ka­ta dar la­biau ne­ken­tė­tų?

R. KĖVALAS. Ačiū. Ma­no spe­cia­ly­bė ne­la­bai su­si­ju­si su at­ei­ties prog­no­za­vi­mu, bet aš tik tiek ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien moks­li­nin­kai ir eks­per­tai su­ta­ria, kad pan­de­mi­jos me­tu, ka­ran­ti­no me­tu mo­kyk­los tu­ri ir pri­va­lo veik­ti, bet yra bet. Po to yra bet: te­sta­vi­mas, pe­da­go­gų vak­ci­na­ci­ja, dis­tan­ci­ja, srau­tai, ran­kų hi­gie­na ir vi­sos ki­tos prie­mo­nės. Yra įro­dy­ta, kad jos tu­ri di­džiu­lį efek­tą, nes mo­kyk­lų už­da­ry­mas tu­ri nei­gia­mą efek­tą tiek vai­kų ug­dy­mui, tiek ša­lies eko­no­mi­kai. Aš net to­kios min­ties ne­įsi­vaiz­duo­čiau, jei­gu vai­kai dar bū­tų už­da­ry­ti il­giau. Mes jau per­žen­gė­me – ri­ba yra 2 mė­ne­siai. Vis­kas. 8 sa­vai­tės. Da­bar vai­kai 35 sa­vai­tes mo­ko­si nuo­to­li­niu bū­du.

PIRMININKAS. Ačiū. O. Lei­pu­tės ne­ma­tau. Ta­da su­teik­siu ga­li­my­bę pa­klaus­ti V. Ba­kui iš Miš­rios gru­pės, jei­gu, ko­le­ga, no­rė­si­te. (Bal­sai sa­lė­je) Frak­ci­jos jau at­sto­va­vo. Bent vi­soms frak­ci­joms ga­li­my­bė bu­vo pa­klaus­ti. Pra­šau, Vy­tau­tai.

V. BAKAS (MSNG). La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Jau ne­si­ti­kė­jau, kad gau­siu žo­dį. La­bai ačiū už pra­ne­ši­mus.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Iš tik­rų­jų ne vie­nas is­to­ri­kas vie­šo­jo­je erd­vė­je yra kal­bė­jęs apie tai, kad Lie­tu­vo­je yra bai­mė kal­bė­ti apie is­to­ri­ją. Ma­no klau­si­mas. Jei­gu tai yra taip, ką da­ry­ti, nes dar ma­no kar­ta mo­kė­si is­to­ri­jos to­kios, ko­kią kaž­kas iš­gal­vo­da­vo ar­ba pa­ra­šy­da­vo, ir kaž­kaip ne­si­no­rė­tų, kad ir da­bar­ti­nė ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos kar­ta mo­ky­tų­si is­to­ri­jos, ku­ri dės­to­ma iš bai­mės. Ar taip yra ir ką pa­tar­tu­mė­te da­ry­ti?

PIRMININKAS. Kam klau­si­mas ad­re­suo­tas?

V. BAKAS (MSNG). R. Ra­ma­naus­kui.

PIRMININKAS. Kau­kę pra­šo­me vis dėl­to už­si­dė­ti.

R. RAMANAUSKAS. Šian­dien kiek­vie­nas is­to­ri­jos mo­ky­to­jas sten­gia­si su­teik­ti kuo dau­giau ga­li­my­bių mo­ky­da­mas is­to­ri­jos, kad jau­nas Lie­tu­vos žmo­gus jaus­tų sa­vo sa­vi­ver­tę, ne­si­jaus­tų pras­tes­nis už ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių pi­lie­čius, kad tu­rė­tų in­for­ma­ci­nį at­spa­ru­mą, kai kar­tais pa­maz­gos lie­ja­mos ant Lie­tu­vos vals­ty­bės ir jos is­to­ri­jos. Ta­čiau mo­ky­to­jas yra pro­gra­mos vyk­dy­to­jas ir tai, kas yra pa­ra­šy­ta pro­gra­mo­je, tu­ri bū­ti įgy­ven­din­ta. Jei­gu mes į pro­gra­mą (o pats žo­dis „pro­gra­ma“ – tai yra ko­duo­ti kaž­ką) įde­da­me ne­pa­kan­ka­mai tei­gia­mus, po­zi­ty­vius ver­ti­ni­mus, tai mes ta­da gau­na­me ir to­kį re­zul­ta­tą, kad yra nu­si­vy­li­mas gim­tą­ja is­to­ri­ja ir ne­ge­bė­ji­mas kri­tiš­kai mąs­ty­ti ver­ti­nant šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio ak­tu­a­li­jas, vi­sų pir­ma po­li­ti­nes, eko­no­mi­nes, kul­tū­ri­nes.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū pra­ne­šė­jams, ačiū ko­le­goms. Ma­nau, pui­ki dis­ku­si­ja. Gra­žios die­nos. O mes to­liau tę­sia­me dar­bą. Pa­dė­ko­ja­me. (Plo­ji­mai)

 

15.12 val.

Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo naš­lių ir naš­lai­čių, mai­tin­to­jo ne­te­ki­mo, iš­tar­nau­to lai­ko, vals­ty­bi­nių pen­si­jų, kom­pen­sa­ci­jų už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas, ren­tų, kom­pen­sa­ci­nių iš­mo­kų, šal­pos, slau­gos ir prie­žiū­ros (pa­gal­bos) iš­lai­dų tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų da­li­nio kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2719 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-287 (patei­ki­mas)

 

Tei­kiu va­ka­ri­nės dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mą – Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo naš­lių ir naš­lai­čių, mai­tin­to­jo ne­te­ki­mo, iš­tar­nau­to lai­ko, vals­ty­bi­nių pen­si­jų, kom­pen­sa­ci­jų už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas, ren­tų, kom­pen­sa­ci­nių iš­mo­kų, šal­pos, slau­gos ir prie­žiū­ros (pa­gal­bos) iš­lai­dų tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų da­li­nio kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2719 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-287. Pra­ne­šė­ja – L. Na­gie­nė. Pa­tei­ki­mas. Pra­šau, ko­le­ge.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šie­met mes, Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė, ski­ria­me daug dė­me­sio nu­ken­tė­ju­siems nuo pa­da­ri­nių, su­si­ju­sių su pan­de­mi­ja. Tai pa­ro­dė ir šian­dien pri­im­ti tei­sės ak­tai.

De­ja, 2008–2012 me­tais bu­vo el­gia­ma­si kiek ki­taip, kuo­met tau­py­ta pen­si­nin­kų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir ki­tų as­me­nų dar­bo už­mo­kes­čio są­skai­ta. Po 2008 me­tų Sei­mo rin­ki­mų pa­grin­di­nių par­ti­jų rin­ki­mų pro­gra­mo­se pen­si­jų klau­si­mams bu­vo skir­ta pa­ly­gin­ti ne­daug dė­me­sio, ta­čiau vi­sos par­ti­jos su­ta­rė, kad pen­si­jos Lie­tu­vo­je yra ma­žos, ir ža­dė­jo im­tis prie­mo­nių jas di­din­ti. Ta­čiau, ne­tru­kus pra­si­dė­jus eko­no­mi­nei kri­zei, te­ko sku­biai spręs­ti vals­ty­bės ir „Sod­ros“ biu­dže­to de­fi­ci­to pro­ble­mą ir 2009 me­tais bu­vo nu­tar­ta ma­žin­ti pen­si­jas ir ki­tas iš­mo­kas. Tais pa­čiais me­tais Sei­mas pri­ėmė So­cia­li­nių iš­mo­kų per­skai­čia­vi­mo lai­ki­ną­jį įsta­ty­mą, ku­ris su­ma­ži­no pen­si­jas ir ki­tas iš­mo­kas ir ku­ris tu­rė­jo ga­lio­ti 2010–2011 me­tais. At­ėmė­me iš gau­nan­čių ma­žiau­siai pa­ja­mų.

Svar­biu ar­gu­men­tu dis­ku­si­jo­se dėl pen­si­jų su­ma­ži­ni­mo kom­pen­sa­vi­mo ta­po 2010 me­tais pri­im­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad vals­ty­bė­je su­si­da­rius ypač sun­kiai eko­no­mi­nei ir fi­nan­si­nei pa­dė­čiai pen­si­jas ma­žin­ti ga­li­ma, ta­čiau ga­li­ma su­ma­žin­ti tik lai­ki­nai ir nu­ma­tant pra­ra­di­mų kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą. Tuo me­tu su­ma­žin­tų pen­si­jų at­kū­ri­mas ir kom­pen­sa­vi­mas ta­po vie­nu svar­biau­sių po­li­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mų iki pat 2012 me­tų Sei­mo ka­den­ci­jos pa­bai­gos. 2010 me­tais Vy­riau­sy­bė pa­tvir­tino kom­pen­sa­vi­mo kon­cep­ci­ją, ku­rią ko­men­tuo­da­ma tuo me­tu fi­nan­sų mi­nist­ro pa­rei­gas ėju­si I. Ši­mo­ny­tė tei­gė, kad kom­pen­sa­vi­mas ga­lė­tų pra­si­dė­ti 2014 me­tais.

2012 me­tais Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nu­sta­tė, kad įsta­ty­mų lei­dė­jas tu­ri pa­rei­gą nu­ma­ty­ti su­si­da­riu­sių pra­ra­di­mų kom­pen­sa­vi­mo as­me­nims, ku­riems vals­ty­bi­nė pen­si­ja bu­vo pa­skir­ta ir mo­ka­ma, me­cha­niz­mą, pa­gal ku­rį vals­ty­bė įsi­pa­rei­go­tų to­kiems as­me­nims, ne­li­kus mi­nė­tos si­tu­a­ci­jos, per pro­tin­gą lai­ko­tar­pį tei­sin­gai kom­pen­suo­ti jų pra­ra­di­mus, at­si­ra­du­sius dėl vals­ty­bi­nės pen­si­jos su­ma­ži­ni­mo di­de­liu mas­tu.

Pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo tvar­ką nu­ma­tan­tis įsta­ty­mas bu­vo ga­liau­siai pri­im­tas jau nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me 2014 me­tais ir tais pa­čiais me­tais bu­vo pra­dė­ta pa­laips­niui kom­pen­suo­ti pen­si­jas. Ta­čiau šis įsta­ty­mas ne­apė­mė vi­sų pen­si­nin­kų gru­pių, tai yra ne vi­sų iš­mo­kų gru­pių, tai yra ne­apė­mė ma­no siū­lo­ma­me pro­jek­te ap­tar­tų iš­mo­kų ga­vė­jų gru­pių. Ar tai spe­cia­liai bu­vo už­mirš­ta, sun­ku pa­sa­ky­ti, ne­ži­nau.

Re­a­lių vals­ty­bi­nių pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo žings­nių bu­vo im­ta­si pra­ėjus vi­sam de­šimt­me­čiui, vi­siš­kai. Tik 2020 me­tais jau pas­ku­ti­nės gru­pės, ku­ri bu­vo pa­lik­ta, bu­vo pri­im­tas da­li­nis kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mas ir nu­tar­ta kom­pen­suo­ti tai li­ku­siai da­liai, ku­riai bu­vo ne­iš­mo­kė­ta 10 %. Gai­la, kad jis ne­apė­mė vi­sos kom­pen­sa­vi­mo tvar­kos, to­dėl šian­dien tei­kia­mu pro­jek­tu siū­lau įgy­ven­din­ti se­nus Sei­mo įsi­pa­rei­go­ji­mus, ku­rių te­sė­ji­mas už­si­tę­sė per il­gai. Da­lis lau­ku­sių kom­pen­sa­ci­jos jos taip ir ne­su­lau­kė, jau iš­ėjo ten, kur pen­si­jos ar jų dy­dis ne­ak­tu­a­lus, o li­ku­sie­ji iš­mo­kų ga­vė­jai ir pen­si­nin­kai te­be­lau­kia ir yra daug kan­tres­ni nei ban­kai, lau­kian­tys sko­lų grą­ži­ni­mo.

Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­me nu­sta­ty­ti to­les­nį so­cia­li­nių iš­mo­kų kom­pen­sa­vi­mą 2021–2024 me­tais, nu­ma­tant, kad iš vals­ty­bės ir so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­to lė­šų bū­tų kom­pen­suo­tos dėl lai­ki­no įsta­ty­mo tai­ky­mo ne­iš­mo­kė­tos su­mos as­me­nims, ku­rie ga­vo vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo, naš­lai­čių pen­si­jas, mai­tin­to­jo ne­te­ki­mo pen­si­jas, iš­tar­nau­to lai­ko pen­si­jas, kom­pen­sa­ci­jas už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas, vals­ty­bi­nes pen­si­jas, tai yra nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų, moks­li­nin­kų, tei­sė­jų, pa­rei­gū­nų, ka­rių, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos I ir II laips­nio vals­ty­bi­nes pen­si­jas, ka­rių vals­ty­bi­nes naš­lių ir naš­lai­čių pen­si­jas, nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų vals­ty­bi­nes naš­lių ir naš­lai­čių, vals­ty­bi­nes naš­lių ir naš­lai­čių pen­si­jas, taip pat vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo naš­lių pen­si­jas, tiks­li­nes kom­pen­sa­ci­jas, Pre­zi­den­to ren­tą ir sig­na­ta­rų ren­tą, kom­pen­sa­ci­nes iš­mo­kas te­at­rų ir kon­cer­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jams, šal­pos kom­pen­sa­ci­jų ir spor­ti­nin­kų ren­tas. Li­ku­sius 90 % mes siū­lo­me, tai su­da­ro maž­daug apie 90 mln. eu­rų, grą­žin­ti per ket­ve­rius me­tus. Pir­mais me­tais – 10 %, ant­rais me­tais – 20 %, tre­čiais ir ket­vir­tais me­tais – po 30 %.

Mū­sų, Sei­mo na­rių, pa­rei­ga yra lai­ky­tis Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tų, ku­riomis nu­sta­ty­ta, kad tu­ri­me už­tik­rin­ti pi­lie­čių pa­rei­gą ir tei­sę į pen­si­ją. Mes pri­va­lo­me va­do­vau­tis Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mais, ku­rie sa­ko, kad įsta­ty­mų lei­dė­jai pri­va­lo nu­ma­ty­ti kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą ir kom­pen­suo­ti per pro­tin­gą lai­ko­tar­pį. Ma­nau, dau­ge­lis su­tik­tų, kad pen­si­nin­kų lau­ki­mas de­šimt me­tų var­gu ar ga­li bū­ti pa­va­din­tas pro­tin­gu lai­ko­tar­piu, juo­lab kad so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė M. Na­vic­kie­nė dar sau­sio mė­ne­sį pa­ti­ki­no, kad svar­biau­sias da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės sie­kis so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­je – kad Lie­tu­vo­je ne­lik­tų ne­ma­to­mų žmo­nių ir jų rū­pes­čių, o rei­kia­mos pa­gal­bos su­lauk­tų kiek­vie­nas.

Su­pran­tu, jūs gal­vo­ja­te, kad šio pro­jek­to pri­ėmi­mas tu­ri per di­de­lį fi­nan­si­nį svo­rį. Kaip pa­žiū­rė­si­me, pre­li­mi­na­riu skai­čia­vi­mu, vi­so la­bo 90 mln. eu­rų per ket­ve­rius me­tus. Ra­gi­nu žiū­rė­ti į šią su­mą kaip į vė­luo­jan­čias ban­ko sko­los pa­lū­ka­nas, ku­rioms vi­sa­da at­si­ran­da pi­ni­gų. Žmo­nių lū­kes­čiai – gau­ti sa­vo už­tar­nau­tą pri­klau­san­čią iš­mo­ką be dels­pi­ni­gių ir pa­lū­ka­nų. Ačiū. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys ko­le­gos. Pir­mas klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge, iš tie­sų pro­ble­ma yra. Bu­vo nu­ma­ty­ta, kaip jūs ži­no­te, įsta­ty­me nuo 2014 me­tų, de­ja, ne taip pa­pras­ta grą­žin­ti kaip su­stab­dy­ti mo­kė­ji­mus. Bet šiuo me­tu vėl tam tik­ra eko­no­mi­nė kri­zė, pro­ble­ma, vėl rei­kia sko­lin­tis ne­ma­žai pi­ni­gų. Jūs tei­sin­gai su­skai­čia­vo­te tuos pi­ni­gus, ko ge­ro, bet ne­pa­sa­kė­te, kie­no są­skai­ta. Ar jūs su­tik­tu­mė­te, kad tai bū­tų sko­lin­to­mis lė­šo­mis, nes ly­giai taip pat iš tos pu­sės gir­dė­ti, jūs da­ry­ki­te iš­lai­das, bet ne­si­sko­lin­ki­te pi­ni­gų. Ko­kie fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai ga­lė­tų bū­ti, ar su­tik­tu­mė­te, kad tai bū­tų sko­lin­tos lė­šos? Ačiū.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Jei­gu žiū­rė­tu­me į tai, kas yra iš so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­to, tai mes ži­no­me, da­bar teiks ir biu­dže­to tvir­ti­ni­mą, 2021 me­tais yra nu­ma­ty­ta plius 134,6 mln. dar pa­pil­do­mai. Vi­są re­zer­vą su­da­ry­tų apie 800 mln. Da­lis ga­lė­tų bū­ti ir iš so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­to, ki­ta da­lis, kur ei­na iš vals­ty­bės biu­dže­to, kur vals­ty­bei pri­klau­san­čios iš­mo­kos, tai tu­rė­tų bū­ti gal­būt ir iš sko­lin­tų pi­ni­gų. Gal­būt, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Sy­sas. Ger­bia­mas ko­le­ga, pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Lai­ma, aš per­fra­zuo­siu gar­saus fi­lo­so­fo po­sa­kį: nors Lai­ma yra ma­no drau­gė, bet tie­sa man svar­biau. Tai pir­ma tie­sa, kad jūs, pa­sa­ky­da­ma A, ne­pa­sa­ko­te B. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kal­ba tik apie so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų grą­ži­ni­mą. Mes, so­cial­de­mok­ra­tai, iš­mo­kė­jo­me be­veik 5 mlrd. li­tų, kad grą­žin­tu­me, kai bu­vo­me val­džio­je. (Bal­sai sa­lė­je) Tei­sin­gai, at­si­pra­šau, vals­tie­čiai bai­gė, at­si­pra­šau vals­tie­čių.

Ant­ras da­ly­kas. Jūs sa­vo aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ra­šo­te, kad pi­ni­gė­lių ne­rei­kės, na, pa­si­tai­sė­te, sa­ko­te, 90 mln., bet žiau­riai kuk­li­na­tės. Ma­no klau­si­mas. Ko­dėl jūs li­pa­te ant to pa­ties grėb­lio, ku­riuo mes, taip sa­kant, ge­rą gu­zą ga­vo­me. So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­joms su­mo­kė­jus krū­vą pi­ni­gų, tos pen­si­jos ne­pa­di­dė­jo nė vie­nu eu­ru. Ko­dėl ne­di­di­na­te ei­na­mų­jų iš­mo­kų, tų pa­čių vals­ty­bi­nių pen­si­jų, ki­tų da­ly­kų, o vėl siū­lo­te kom­pen­suo­ti, kai nu­gu­la kur nors ir žmo­nės to­liau gau­na ma­žes­nes iš­mo­kas? La­bai ačiū.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ži­no­te, aš že­mai­tiš­kai, Al­gir­dai, pa­sa­ky­siu. Sko­la – ne ro­na, ją rei­kia grą­žin­ti. Ką at­ėmė­me, tą ir su­grą­žin­ki­me. Taip, sko­la – ne ro­na. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Aiš­ku. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Pra­šau, ko­le­ga.

A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, jūs tru­pu­tį su­klai­di­no­te Sei­mo na­rius. 2014 me­tais bu­vo pri­im­tas įsta­ty­mas dėl pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo, at­si­žvel­giant į vi­sus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo rei­ka­la­vi­mus. Jei­gu bū­tų bu­vęs pri­im­tas ki­toks įsta­ty­mas, tai Sei­mo na­riai bū­tų krei­pę­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Tai vie­nas da­ly­kas.

Kaip po­li­ti­kei no­rė­čiau pa­tar­ti ne­da­ry­ti tos klai­dos, žiū­rint į pra­ei­tį. Kaip ir ko­le­ga A. Sy­sas kal­bė­jo, jei­gu be­veik 5 mlrd. li­tų bū­tu­me iš­mo­kė­ję pen­si­joms pa­di­din­ti, tai aš ma­nau, kad so­cial­de­mok­ra­tai 2016 me­tais bū­tų lai­mė­ję rin­ki­mus. Žmo­nės vis­ką pa­mirš­ta, jei­gu gy­ve­ni į pra­ei­tį, o ne­ga­li di­din­ti, ne­tu­rė­da­mas fi­nan­si­nių iš­tek­lių, pen­si­jų ar­ba ki­tų so­cia­li­nių iš­mo­kų. Eko­no­mi­nė tai­syk­lė: jei­gu no­ri žmo­gui pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mą, kiek­vie­nais me­tais pri­va­lai di­din­ti pen­si­jas, at­si­žvel­gdamas į in­flia­ci­ją ir eko­no­mi­kos au­gi­mą. Tai yra jums pa­ta­ri­mas kaip jau­nai, nau­jai po­li­ti­kei. Ačiū.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas Al­gir­dai, aš ga­liu jums pa­sa­ky­ti, kad iki 2016 me­tų, jūs pats ge­rai ži­no­te, pen­si­jos ne­bu­vo iš vi­so nuo 2008 me­tų di­di­na­mos, jos vi­siš­kai sto­vė­jo vie­to­je. Tai vie­nas da­ly­kas. (Bal­sai sa­lė­je)

Ki­tas da­ly­kas. Leis­ki­te man pa­sa­ky­ti. Tie, ku­rie krei­pė­si į teis­mą dėl ši­tų iš­mo­kų, pri­si­tei­sė. Tai ne­jau­gi tu­rė­jo kiek­vie­nas ei­ti į teis­mą, jei­gu jam pri­klau­sė ta pa­ti iš­mo­ka. Jie pri­si­tei­sė. Tai ne­skriaus­ki­me tų… Jei­gu ne­grą­ži­na­me, tai nė vie­nam ne­rei­kė­jo grą­žin­ti to­kiu at­ve­ju, vi­siems vie­no­dos tie­sos rei­kė­jo lai­ky­tis.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Yra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti už ir prieš. Už kal­ba L. Ku­ku­rai­tis. Pra­šau, ko­le­ga.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jai. Ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo me­tu, kaip ir pra­ne­šė­ja mi­nė­jo, de­šim­tims tūks­tan­čių žmo­nių pa­de­da­me pan­de­mi­jos kon­teks­te. Šian­dien pri­ta­rė­me, kad nuo ki­tų me­tų 400 tūkst. žmo­nių pra­dė­si­me mo­kė­ti vie­ni­šo as­mens pen­si­jas, ta­čiau dau­giau ne­gu de­šimt me­tų li­kę apie 100 tūkst. žmo­nių vis dar jau­čia­si ap­vog­ti sa­vo vals­ty­bės ir iš­gy­ve­na so­cia­li­nį ne­tei­sin­gu­mą tur­būt vi­sų mū­sų nau­jai pri­ski­ria­mų so­cia­li­nės ap­sau­gos prie­mo­nių at­žvil­giu. Net jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ir ne­įpa­rei­go­jo Sei­mo ar vals­ty­bės grą­žin­ti šių iš­mo­kų, so­cia­li­nio ne­tei­sin­gu­mo jaus­mas ly­di (bent jau kiek ga­li­ma gir­dė­ti kal­ban­tis su šia as­me­nų gru­pe) vi­sus tuos de­šimt me­tų. Ta­da klau­si­mas, ar yra tei­sin­ga ir ar yra ge­rai, kad tik da­lis po­li­ti­nių par­ti­jų ima­si at­sa­ko­my­bės grą­žin­ti (kaip bu­vo mi­nė­ta, 10 % jau yra grą­žin­ta), o ne vi­sa po­li­ti­nė ben­druo­me­nė pri­si­i­ma šią at­sa­ko­my­bę spręs­ti 100 tūkst. žmo­nių so­cia­li­nio ne­tei­sin­gu­mo jaus­mą?

Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti ir ieš­ko­ti re­sur­sų, nes re­sur­sus tik­rai ski­ria­me di­de­lius. Pen­si­jos yra in­dek­suo­ja­mos, pen­si­joms ne­bū­tų grės­mės, jei­gu mes grą­žin­tu­me šias iš­mo­kas, jos to­liau aug­tų. Dėl to da­ry­da­mi ge­rus dar­bus ga­lė­tu­me grą­žin­ti tai, dėl ko, kaip mi­nė­jau, dau­giau ne­gu de­šimt me­tų 100 tūkst. žmo­nių lau­kia spren­di­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pa­si­sa­ko M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Vėl Sei­me pa­kvi­po po­li­ti­ne ar­che­o­lo­gi­ja. Kal­ba­me apie įvy­kius ir rei­ka­lus, ku­rie vy­ko prieš 13 me­tų. Daug van­dens nu­te­kė­jo, o kaip jau bu­vo mi­nė­ta ko­le­gų, kiek Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­si­sa­kęs ta ap­im­ti­mi, vis­kas jau yra kom­pen­suo­ta ir vis­kas yra įgy­ven­din­ta. Ši­to­je vie­to­je rei­kė­tų la­bai aiš­kiai pa­dė­ti taš­ką.

De­konst­ruo­jant šio siū­ly­mo prie­šis­to­rę, svar­bu pri­si­min­ti, kad vals­tie­čių Vy­riau­sy­bė pra­ėju­siais me­tais ar­tė­jant rin­ki­mams su­gal­vo­jo to­kį me­cha­niz­mą po tru­pu­tį su­kur­ti lū­kes­čius gal­būt ir vėl grįž­ti prie te­mos – prie kon­ser­va­to­rių val­dy­mo lai­kų kri­zės ir pa­siū­lė kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą su 10 %. Ką iš to tu­rė­jo­me? Kai ku­rie žmo­nės ga­vo po 1 eu­rą, ki­ti po 3 eu­rus. Gal net ir ne­ga­lė­jo pa­ste­bė­ti jie iš tie­sų ši­to kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mo ar tuo la­biau pa­jaus­ti ko­kios nors re­a­lios, ap­čiuo­pia­mos nau­dos. Bet prieš rin­ki­mus 2020 me­tų rug­pjū­čio mė­ne­sį pa­di­dė­jus są­skai­to­je pi­ni­gų ir lū­kes­čių at­si­ra­do, ir gal­būt bu­vo gal­vo­ja­ma apie in­ves­ti­ci­ją, ku­ri at­si­gręš ir grįš rin­ki­mi­niais bal­sais spa­lio mė­ne­sį.

Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų šian­dien jau pa­tvir­ti­no­me prie­mo­nes dėl at­ei­ties, žiū­rė­ki­me ir ge­rin­ki­me si­tu­a­ci­ją tų žmo­nių, ku­rie šiuo me­tu su­si­du­ria su so­cia­li­niais sun­ku­mais, ku­rie yra la­biau­siai pa­žei­džia­mi, re­a­liai ge­rin­ki­me jų gy­ve­ni­mą ir iš tik­rų­jų ne­už­si­im­ki­me po­li­ti­ne ar­che­o­lo­gi­ja.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Bal­suo­ja­ma bus tam nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

15.28 val.

Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo Nr. I-621 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-253 (pa­tei­ki­mas)

 

Tu­rė­čiau skelb­ti 2-3 ir 2-4 klau­si­mus. Yra to­kia keb­li si­tu­a­ci­ja, nes aš pats tu­rė­čiau pri­sta­ty­ti ar­ba rei­kė­tų nu­kel­ti į vė­les­nį lai­ką, ar­ba ga­li ko­le­gos, ku­rie yra pa­si­ra­šę, pri­sta­ty­ti. Tai yra po­nia L. Na­gie­nė ir T. To­mi­li­nas. Jei­gu, po­nia Lai­ma, ga­lė­tu­mė­te, ne­rei­kė­tų nu­kel­ti.

Skel­biu dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mą – Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo Nr. I-621 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-253.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Pa­gal Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mą sa­vi­val­dy­bės skai­čiuo­ja ir mo­ka iš­mo­kas vai­kams. Šio įsta­ty­mo tiks­las yra, kad sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų… kad jos ne tik iš­mo­kė­tų, bet kad tai bū­tų spe­cia­li tiks­li­nė do­ta­ci­ja sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tams.

Ko­dėl mes no­rė­tu­me, kad tai at­si­dur­tų kaip spe­cia­li tiks­li­nė do­ta­ci­ja?

Vie­nas iš pa­grin­di­nių da­ly­kų yra pa­di­din­ti sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ku­mą lai­kan­tis vie­tos sa­vi­val­dos prin­ci­pų ir Eu­ro­pos vie­tos sa­vi­val­dos char­ti­jos nuo­sta­tų ir su­da­ry­ti ga­li­my­bę ge­res­niam pi­ni­gų srau­to su­ba­lan­sa­vi­mui sa­vi­val­dy­bė­se. Iš tik­rų­jų, ži­no­te, esant lė­šų trū­ku­mui (me­tų pra­džio­je sa­vi­val­dy­bių pa­ja­mos daž­nai ren­ka­mos pras­čiau, sau­sio mė­ne­sį tik­rai, net ir va­sa­rio pra­džio­je trūks­ta pi­ni­gų) tiks­li­nių do­ta­ci­jų lė­šas sa­vi­val­dy­bės ga­li lai­ki­nai pa­nau­do­ti ir ki­toms funk­ci­joms fi­nan­suo­ti, ta­čiau ne­ga­li to da­ry­ti, kai da­bar gau­na tik su­tar­ti­nes lė­šas. Tai yra jos gau­na tiek, kiek ap­skai­čiuo­ja ir iš­mo­ka vai­ko pi­ni­gų. Tik­rai kvie­čiu pri­tar­ti. Čia tik tiek, kad at­si­ras­tų ei­lu­tė­je vi­sai ki­tas įvar­di­ni­mas – spe­cia­li tiks­li­nė do­ta­ci­ja sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tams. Aš ma­nau, vi­sos sa­vi­val­dy­bės bū­tų la­bai pa­ten­kin­tos, jei­gu mes tą pa­da­ry­tu­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti ko­le­gos. E. Pu­pi­nis. Pra­šau, ko­le­ga.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. No­rė­čiau vis dėl­to pa­si­tei­rau­ti, ar tik­rai es­mi­nės yra lė­šos ir kiek maž­daug tų apy­var­ti­nių lė­šų pa­pil­do­mai tu­rė­tų to­kios vi­du­ti­nės sa­vi­val­dy­bės? Ačiū.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Vi­du­ti­niš­kai pra­ėju­siais me­tais sa­vi­val­dy­bių iš­mo­kų vai­kams bu­vo skir­ta 476 mln. 557 tūkst. (Bal­sai sa­lė­je) Iš­da­li­nus vi­soms sa­vi­val­dy­bėms vis tiek yra ne­ma­ža pi­ni­gų su­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Lai­ma, man šiek tiek ne­aiš­kus šio įsta­ty­mo, taip sa­kant, leit­mo­ty­vas. Bet ko­kiu at­ve­ju pi­ni­gė­liai at­ei­na į sa­vi­val­dą, jei­gu lė­šos skir­tos ad­mi­nist­ra­vi­mui. Tai koks bus skir­tu­mas, kad jas per­ve­da mi­nis­te­ri­ja, nes dis­po­nuo­ja sa­vi­val­da? Ir kuo čia pa­si­keis, sa­vi­val­da vis tiek tuos pi­ni­gė­lius, gau­tus ad­mi­nist­ra­vi­mui, kaip no­ri, taip ir su­si­tvar­ko?

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Al­gir­dai.

A. SYSAS (LSDPF). O jei­gu gaus tie­sio­giai į sa­vi­val­dą, tai ką, jie dis­po­nuos ly­giai taip pat. Kur čia yra pri­de­da­mo­ji ver­tė šio įsta­ty­mo?

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Al­gir­dai, už klau­si­mą. Pri­de­da­mo­ji ver­tė – ir sko­li­ni­mo­si li­mi­tas sa­vi­val­dy­bei pa­ky­la.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė, ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, iš tie­sų kuo dau­giau ski­ria­me lė­šų iš cen­tri­nės val­džios dis­po­nuo­ti sa­vi­val­dai, tuo mes ge­riau su­ba­lan­suo­ja­me ir sa­vi­val­dos sa­va­ran­kiš­ku­mą ir at­lie­pia­me taip pat Eu­ro­pos vie­tos sa­vi­val­dos char­ti­ją. Bet aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Ko­dėl, jū­sų ver­ti­ni­mu, toks da­bar mo­de­lis eg­zis­tuo­ja, nes lo­gi­kos ja­me šiek tiek tik­rai pri­trūks­ta? Ir kaip ver­ti­na­te cen­tri­nės val­džios nuo­gąs­ta­vi­mą, pa­grin­di­nį nuo­gąs­ta­vi­mą, kad tos tiks­li­nės do­ta­ci­jos ga­li bū­ti nau­do­ja­mos ki­tiems tiks­lams ar ki­toms funk­ci­joms vyk­dy­ti? Ačiū.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ne, tik lai­ki­nai bus ga­li­ma. Ačiū už klau­si­mą. Lai­ki­nai tik bus ga­li­ma pa­nau­do­ti, o taip yra tiks­li­nė ir tik tam bus skir­ta. Bet at­si­ran­da tai, kaip aš mi­nė­jau ger­bia­mam A. Sy­sui, net ir sko­li­ni­mo­si li­mi­tai pa­di­dė­ja sa­vi­val­dy­bei. Čia yra toks di­džiau­sias pliu­sas sa­vi­val­dai.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Pra­šau, ko­le­ga.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju, ger­bia­ma Lai­ma, už sa­vi­val­dos stip­ri­ni­mą tei­kiant to­kius pro­jek­tus. Ma­no klau­si­mas toks pa­pras­tas. Kiek ga­lė­tų pa­di­dė­ti tas sko­li­ni­mo­si li­mi­tas pro­cen­tais, gal jūs ži­no­te? Jei­gu ne­ži­no­te, tai…

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ne, ne­pa­sa­ky­siu. Aš tik pa­sa­kiau, įvar­di­nau, ko­kia su­ma bū­tų iš­da­lin­ta sa­vi­val­dai.

PIRMININKAS. Aiš­ku, ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Už, prieš. Už pa­si­sa­ko A. Vin­kus. Pra­šau, ko­le­ga An­ta­nai. Am­ba­sa­do­riau!

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, kaip ži­no­me, be­veik vi­sų so­cia­li­nių iš­mo­kų mo­kė­ji­mas yra vals­ty­bės sa­vi­val­dy­bėms per­duo­ta funk­ci­ja, fi­nan­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to tiks­li­nių do­ta­ci­jų sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tams. Ta­čiau iš­mo­kų vai­kams si­tu­a­ci­ja yra ki­to­kia. Šioms iš­mo­koms mo­kė­ti sa­vi­val­dy­bėms ne­ski­ria­ma tiks­li­nė do­ta­ci­ja ir iš­mo­koms skir­tos lė­šos ne­pa­ten­ka į sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus. Kaip gir­dė­jo­me iš ko­le­gės pri­sta­ty­mo, ši funk­ci­ja vyk­do­ma cen­tra­li­zuo­tai per So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ad­mi­nist­ruo­ja­mą pro­gra­mą, sa­vi­val­dy­bėms pa­si­ra­šant su­tar­tis su So­cia­li­nių pa­slau­gų prie­žiū­ros de­par­ta­men­tu.

At­krei­piau dė­me­sį, kad įsta­ty­mo pro­jek­to au­to­riai pa­grįs­tai ar­gu­men­tuo­ja, jog to­kia for­ma ne­ati­tin­ka Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo nuo­sta­tų, ku­rios nu­ro­do, kad toks su­tar­čių mo­de­lis ga­li bū­ti tai­ko­mas, kai vyk­do­mos funk­ci­jos yra trum­pa­lai­kės ar se­zo­ni­nio po­bū­džio, bet ne nuo­la­ti­nės. To­dėl, man at­ro­do, siū­ly­mas iš­mo­kų vai­kams skai­čia­vi­mo ir mo­kė­ji­mo funk­ci­ją iš su­tar­čių pa­grin­du vyk­do­mos funk­ci­jos pa­keis­ti į vals­ty­bės sa­vi­val­dy­bėms per­duo­tą funk­ci­ją yra lo­giš­kas, pri­si­de­dan­tis prie sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ku­mo di­di­ni­mo. Bal­suo­siu už ir agi­tuo­ju ki­tus.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis. Prieš pa­si­sa­ko M. Lin­gė. Pra­šau.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų svar­būs du as­pek­tai, ku­rie vers­tų agi­tuo­ti Sei­mo na­rius bal­suo­ti ir ne­pa­lai­ky­ti šio pro­jek­to, tai yra dėl for­mos ir dėl tu­ri­nio. Šuo me­tu rei­kia pa­brėž­ti tai, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, Vy­riau­sy­bė yra de­ry­bų sta­di­jo­je su sa­vi­val­dy­bė­mis bū­tent dėl vi­so fi­nan­si­nio me­cha­niz­mo, dėl vi­sos fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mos. Ir da­bar iš­trauk­ti po vie­ną kaž­ko­kį šiau­dą ir neš­ti, ir gal­būt de­ry­bų pro­ce­se keis­ti si­tu­a­ci­ją, ne­pri­ėmus ir neap­si­spren­dus iš prin­ci­po, ne­su­de­rė­jus, iš tie­sų bū­tų dau­giau da­ro­ma ža­la nei nau­da sis­te­miš­ku­mo po­žiū­riu.

Dėl tu­ri­nio, tai mes tur­būt grįž­tu­me dar į 2007 me­tus, į pra­ei­tį. Iki tų me­tų eg­zis­ta­vo pa­na­ši tvar­ka, ta­čiau Vals­ty­bės kon­tro­lė, siek­da­ma efek­ty­vu­mo, re­ko­men­da­vo bū­tent to­kį me­cha­niz­mą, koks ir bu­vo pa­si­rink­tas ir da­bar ga­lio­ja. Tas grį­ži­mas į pra­ei­tį tik­rai ga­lė­tų ap­sun­kin­ti lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą ir tik­rai ga­li­ma įžvelg­ti, kad ap­sunk­tų per­skirs­ty­mo tarp sa­vi­val­dy­bių lanks­tu­mas, ži­nant, kad da­bar mi­nis­te­ri­ja nau­do­ja­si ta ga­li­my­be ir ta prie­mo­ne, kai vie­nos sa­vi­val­dy­bės su­tau­po, ki­toms la­biau rei­kia, ir tas me­cha­niz­mas grei­čiau vyks­ta, ka­da yra cen­tri­nis ko­or­di­na­vi­mas.

Iš tie­sų dar svar­bu pa­brėž­ti pa­čių iš­mo­kų spe­ci­fi­ką. Tai šios iš­mo­kos ne­pri­klau­so nuo žmo­nių ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties, o jos pri­klau­so nuo fak­to – gi­mus vai­kui ar vai­kui pa­ten­kant į glo­bą. Tai yra la­bai fik­suo­ti da­ly­kai, kur iš­mo­kos dy­dis… Nė­ra funk­ci­jų sa­vi­val­dai, kad ji tu­rė­tų įver­tin­ti, ar tu­ri tei­sę pre­ten­duo­ti į šią iš­mo­ką, ar ne, kur sa­vi­val­dy­bės ga­li tau­py­ti. Da­bar yra fak­tas ar­ba nė­ra fak­to ir taip iš­mo­ka­ma iš­mo­ka. To­dėl ra­gi­nu ne­pa­lai­ky­ti šio pro­jek­to.

PIRMININKAS. Ačiū. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku. Pir­mi­nin­ka­vi­mą per­duodu ko­le­gai J. Sa­ba­taus­kui.

 

15.37 val.

Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XII-2507 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-254 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me po­sė­dį. Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-254. Pra­ne­šė­jas – J. Ja­ru­tis. Pa­tei­ki­mas.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš ne­kar­to­siu. Iš prin­ci­po tiks­lai ir prie­žas­tys yra tos pa­čios, ku­rias pri­sta­tė mū­sų ko­le­gė L. Na­gie­nė, kai bu­vo kal­ba­ma apie Vai­ko pi­ni­gų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Taip pat pa­mi­nė­siu, kad yra pa­grin­di­nė už­duo­tis – pa­di­din­ti sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ku­mą, lai­kan­tis vie­tos sa­vi­val­dos prin­ci­po ir Eu­ro­pos vie­tos sa­vi­val­dos char­ti­jos nuo­sta­tų, ir su­ba­lan­suo­ti ge­res­nį pi­ni­gų srau­tą, ypač me­tų pra­džio­je, ka­da trūks­ta pa­ja­mų sa­vi­val­dy­bėms.

Ko­le­gos, prieš tai kal­bė­ju­sie­ji tuo klau­si­mu, aš, kaip ga­na ne­ma­žos pa­tir­ties tu­rin­tis sa­vi­val­dy­bių dar­be, pa­me­nu, jau prieš ke­lio­li­ka me­tų, kai so­cia­li­nės iš­mo­kos bu­vo eks­pe­ri­men­to bū­du ati­duo­da­mos pen­kio­se sa­vi­val­dy­bė­se, bu­vo vyk­do­mas ke­le­tą me­tų eks­pe­ri­men­tas, kai so­cia­li­nės iš­mo­kos ir įvai­rios kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą bu­vo ati­duo­da­mos iš­mo­kė­ti sa­vi­val­dy­bėms, tai iš tik­rų­jų tų lė­šų pa­nau­do­ji­mas bu­vo apie 20–25 % ra­cio­na­les­nis, ne­gu ta­da, kai tai skirs­ty­da­vo mi­nis­te­ri­ja. Su­pran­tu, kad mi­nis­te­ri­ja ir Vy­riau­sy­bė ne­no­ri iš­leis­ti iš sa­vo ran­kų tam tik­ro fi­nan­si­nio įran­kio, ku­riuo ga­li pa­veik­ti vie­no­kius ar ki­to­kius sa­va­val­dy­bės spren­di­mus, bet mū­sų tiks­las yra kuo dau­giau, bent jau sa­vi­val­dy­bi­nin­kų, ku­rie dir­bo sa­vi­val­do­je, kuo dau­giau tei­sių ir pa­rei­gų su­teik­ti sa­vi­val­dy­bėms, o sa­vi­val­dy­bėms… Kiek vals­ty­bė­je bu­vo iš­šū­kių, su ku­riais vals­ty­bė nesu­si­tvar­ky­da­vo, per­da­vė sa­vi­val­dy­bėms, tos pro­ble­mos pa­pras­tai iš­nyk­da­vo. Vie­tos val­džia vi­sa­da ge­riau ži­no, ko­kie po­rei­kiai ir lū­kes­čiai yra mū­sų gy­ven­to­jų.

Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus. Dar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ši­ta funk­ci­ja, apie ku­rią kal­ba­me, tai yra tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų dėl slau­gos, prie­žiū­ros, pa­gal­bos spe­cia­lių­jų po­rei­kių, per me­tus, tai yra 2020 me­tais, pa­rei­ka­lau­da­vo šiek tiek dau­giau ne­gu 180 mln. Jei­gu ko­le­gos klaus, pa­pil­do­mų lė­šų čia ne­pa­rei­ka­laus, tik jos įkris į sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to krep­še­lį.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, daž­niau­siai pra­re­gė­ji­mas įvyks­ta, kai tam­pi opo­zi­ci­jo­je, su kuo ir svei­ki­nu. Ši­tos pro­ble­mos bu­vo bū­nant po­zi­ci­jo­je ir so­cial­de­mok­ra­tams, dar ir kon­ser­va­to­riams, ir vals­tie­čiams. De­ja, kai tik tam­pa­me opo­zi­cio­nie­riais, ta­da pra­re­gi­me ir pra­de­da­me siū­ly­ti. Ma­no klau­si­mas: kas truk­dė ši­tuos spren­di­mus pri­im­ti per bu­vu­sius ket­ve­rius me­tus? Dėl pi­ni­gų ne­klau­siu, nors vis tiek pi­ni­gų rei­kės. Tas pa­sa­ky­mas, kad pi­ni­gų ne­rei­kės, tai taip ne­bū­na. Dar nė vie­no įsta­ty­mo ne­pri­ėmė­me, ku­ris ne­pa­rei­ka­lau­tų ko­kių nors pi­ni­gų, bet apie pi­ni­gus ne­klau­siu.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­gos, tai nė­ra kal­bos, be pi­ni­gų tik­rai nie­kas vals­ty­bė­je nie­kur, ne­bent tik kai jūs klau­sia­te, kiek pa­pil­do­mų, tai pa­pil­do­mų čia ne­rei­kės. Tą tur­būt vi­si, kas su­pran­ta biu­dže­to san­da­rą… ne­rei­kės. Bet nie­kas, ži­no­ma, ne­truk­dė. Jei­gu kal­bė­tu­me apie prieš tai pri­sta­ty­tą įsta­ty­mą, tai mū­sų ka­den­ci­jos me­tu jis bu­vo pri­sta­ty­tas, įgy­ta tam tik­ra prak­ti­ka ir ma­ty­ti, kad po­rei­kis ši­tų pi­ni­gų ad­mi­nist­ra­vi­mą per­duo­ti sa­vi­val­dy­bėms yra. Ši­tie abu įsta­ty­mai, ir prieš tai pri­sta­ty­tas, ir ši­tas, yra su­de­rin­ti su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, ne­slėp­siu, kon­sul­tuo­ta­si su jais. Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja kaip or­ga­ni­za­ci­ja ši­tiems įsta­ty­mų pa­kei­ti­mams pri­ta­rė, to­dėl ir tei­kia­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­žei­ka. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, ko­le­ga, kaip sa­vi­val­dos fa­nui tai tur­būt ak­tu­a­li pro­ble­ma. Jūs, kaip bu­vęs sa­vi­val­dy­bi­nin­kas, vi­suo­met sten­gia­tės, kad kuo dau­giau tos funk­ci­jos bū­tų pa­grįs­tos, ir tur­būt ta si­tu­a­ci­ja ge­riau­siai ma­to­ma ar­čiau­siai žmo­gaus esant sa­vi­val­dy­bė­je. Jūs iš da­lies jau at­sa­kė­te į ma­no klau­si­mą dėl Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos nuo­mo­nės, su­pran­tu, kad de­rin­ta ir pri­ta­rė tam pro­jek­tui, bet gal­būt jau esa­te de­ri­nę ir su Vy­riau­sy­be? Ar yra Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ja, ar tie­siog ma­no­te, kad bus pra­šo­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­dos ir ta­da ta nuo­mo­nė at­si­spin­dės, ar gal­būt jau yra ko­kių nors ži­nių?

J. JARUTIS (LVŽSF). Ne, de­rin­ta nė­ra. Bet Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­se yra re­ko­men­da­ci­ja dėl abie­jų įsta­ty­mų pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Bet ko­kiu at­ve­ju aš tam tik­rai ne­pri­eš­ta­rau­siu ir ga­liu pa­pra­šy­ti iš kar­to, kad tai bū­tų at­lik­ta.

Iš Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ir ki­tų pa­sta­bų ne­gau­ta. Yra pri­dė­ti raš­tai, kad pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų ne­tu­ri. Yra ke­le­tas, kaip ir mi­nė­jau, Tei­sės de­par­ta­men­to re­dak­ci­nio po­bū­džio pa­sta­bų. Svars­ty­mo me­tu bus iš­tai­sy­ta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, ir man te­ko dirb­ti sa­vi­val­dy­bė­se ir tuo me­tu, kuo­met bu­vo pro­ble­mų vals­ty­bė­je ir sa­vi­val­dy­bė­je, ir mes pa­tys mo­kė­da­vo­me at­ly­gi­ni­mus pe­da­go­gams. Ta­da bu­vo tam tik­ra pro­ble­ma, kuo­met kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės ne­no­rė­da­vo mo­kė­ti pe­da­go­gams, o pir­ma no­rė­da­vo leis­ti ki­tas iš­lai­das, ypač prieš rin­ki­mus pa­nau­do­ti gra­žiems da­ly­kams, kad lai­mė­tų ki­tus rin­ki­mus.

Ar ne­ma­no­te, kad ir da­bar ga­li bū­ti tam tik­rų pro­ble­mų – sa­vi­val­dy­bės, gau­da­mos tam tik­ras apy­var­ti­nes lė­šas, pa­si­i­ma sau ad­mi­nist­ra­vi­mo pro­ble­mą? Da­bar gal­būt jos nė­ra, kai vals­ty­bė tie­siai per­ve­da tuos pi­ni­gė­lius, o po to vie­no­je ki­to­je sa­vi­val­dy­bė­je ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, nu­trū­ki­mas. Ir ta­da ar ne­ap­si­vers vis­kas aukš­tyn ko­jo­mis ir vėl­gi ne­su­da­ry­si­me pro­ble­mų, nes ne­ma­nau, kad tos apy­var­ti­nės lė­šos, pa­te­ku­sios da­li­mis, bus per­ne­lyg di­de­lės. Ne­bent sko­li­ni­mo­si li­mi­tai, ku­rie taip pat ga­li su­kel­ti tam tik­rų pro­ble­mų no­rin­tiems per daug sko­lin­tis ir kai ka­da ne­ge­ban­tiems ati­duo­ti. Ačiū.

J. JARUTIS (LVŽSF). Aš ne­ga­liu ga­ran­tuo­ti už vi­są sa­vi­val­dą, kas ko­kį ten ke­ti­ni­mą tu­ri, bet ad­mi­nist­ra­vi­mui ski­ria­mos lė­šos, tie 2 %, kaip bu­vo, taip ir lie­ka, ar tai bus sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ka funk­ci­ja, ar de­le­guo­ta mi­nis­te­ri­jos. Gal ir yra bu­vę to­kių at­ve­jų, bet aš ma­nau, tam yra ins­ti­tu­ci­jos, yra Vals­ty­bės kon­tro­lė, yra iš­orės au­di­tas sa­vi­val­dy­bė­je. Aš ma­nau, tuos at­ve­jus, jei­gu to­kių bū­tų (jų bū­na, ži­no­ma), rei­kia už­kar­dy­ti bū­tent toje vie­toje, kur jie yra, o ne pri­tai­ky­ti vi­sai sa­vi­val­dai, kaip ne kar­tą bu­vo pri­tai­ky­ta, kai dėl vie­nos ar ki­tos sa­vi­val­dy­bės ko­kio nors pik­tnau­džia­vi­mo nu­ken­čia vi­sos 60 sa­vi­val­dy­bių. Aš ma­nau, kad taip elg­tis ne­rei­kė­tų.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už kal­ba L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, jei­gu šis ir bu­vęs įsta­ty­mų pro­jek­tai stip­ri­na sa­vi­val­dą, tur­būt vi­si tu­rė­tu­me su­klus­ti ir steng­tis tai da­ry­ti. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris iš tie­sų ga­li kel­ti klau­si­mų, yra per­skirs­to­mo­ji funk­ci­ja. Tos lė­šos, ku­rios tau­po­mos, o bū­na, kad tau­po­mos tiek tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų, tiek vai­ko pi­ni­gų dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių, kas tu­rė­tų per­skirs­to­mą­ją funk­ci­ją? Ar ją pa­lik­ti na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, tai yra ar mi­nis­te­ri­ja per­skirs­ty­tų, ar sa­vi­val­da, kaip kad vyks­ta su pi­ni­gi­ne pa­ra­ma. Šiuo at­ve­ju, ma­no gal­va, mąs­tant apie šiuos du pro­jek­tus, ver­tin­ga da­ry­ti ir tai, ir tai. Pir­miau­sia duo­ti sa­vi­val­dai, kad ji ga­lė­tų di­din­ti tuos sa­vo sko­li­ni­mo li­mi­tus, ta­čiau už­tik­rin­ti, kad per­skirs­to­mo­ji funk­ci­ja lik­tų na­cio­na­li­nio lyg­me­ns, nes, kaip ir ger­bia­mas M. Lin­gė mi­nė­jo, kad tarp sa­vi­val­dy­bių kar­tais rei­kia per­skirs­ty­ti, ir tuo at­ve­ju, jei­gu vie­na sa­vi­val­dy­bė dau­giau iš­lei­džia, tais me­tais Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ne­ras­tų ki­tų lė­šų, kaip jiems įdė­ti, iš­sky­rus ši­tas per­skirs­to­mą­sias.

Jei­gu yra abe­jo­nių dėl ši­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų, kur vyks per­skirs­ty­mas, siū­lau pri­tar­ti įsi­leis­ti į Sei­mo dis­ku­si­jas ir ta­da ko­mi­te­tuo­se su­tvar­ky­ti, kad per­skirs­to­mo­ji funk­ci­ja lik­tų na­cio­na­li­nio lyg­me­ns. Dė­kui ir siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš kal­ba M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Kaip ir pra­ne­šė­jas trum­pi­no pri­sta­ty­mą, nes la­bai pa­na­šūs prin­ci­pai bu­vo kaip ir prieš tai įsta­ty­me, taip ir ma­no mo­ty­vai pa­na­šūs, tik su­trum­pin­siu ver­si­ją. Iš tie­sų dar ak­cen­tą mi­nė­jau, kad rin­ki­muo­se la­bai ak­cen­ta­vo­me su­si­ta­ri­mo svar­bą, ir šiuo me­tu tarp Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos vyks­tan­tis pro­ce­sas yra su­si­ta­ri­mo eta­pas, kur ma­no­me, kad tik­rai bus ras­ti tie spren­di­mai ir su­ta­ri­mai, ku­rie iš tie­sų kom­plek­siš­kai ga­li pa­ge­rin­ti ir pa­dė­ti spręs­ti ir sko­lų li­mi­to, ir ki­tas fi­nan­si­nės sis­te­mos pro­ble­mas.

Ki­tas mo­men­tas – tie pa­tys, ma­tyt, ar­gu­men­tai, to­kie kaip lė­šų per­skirs­ty­mo efek­ty­vu­mas ir jų pa­nau­do­ji­mas, ta esa­ma kon­tro­lė, iš tie­sų da­bar­ti­nė­je sis­te­mo­je įgy­ven­di­nant duo­da tą pa­si­tei­si­nu­sį me­cha­niz­mą. Šiuo at­ve­ju taip pat ra­gin­čiau Sei­mo na­rius ne­pri­tar­ti šiam siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­sa­vi­mas nu­ma­ty­tu lai­ku – 16 val. 25 min.

 

15.48 val.

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 212, 217, 254, 303 ir 327 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-546, Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 401 straips­niu pa­pil­dy­mo ir 259 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-547 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas, du įsta­ty­mų pro­jek­tai, tai yra Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 212, 217, 254, 303 ir 327 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-546 ir Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 401 straips­niu pa­pil­dy­mo ir 259 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-547. Pra­ne­šė­jas – A. Ve­ry­ga. Ko­le­ga, pri­sta­ty­ki­te abu pro­jek­tus iš kar­to. Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). Ge­rai. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te jums pri­sta­ty­ti Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mus, ku­rie, tiek ma­no, tiek tei­kian­čių ko­le­gų ma­ny­mu, ga­lė­tų bū­ti al­ter­na­ty­va tiems pro­jek­tams, ku­rie šiuo me­tu jau svars­to­mi Sei­me, ku­rie iš es­mės pa­nai­ki­na tam tik­rą at­sa­ko­my­bę iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ir per­ke­lia ją tie­siog į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są. Tais anks­tes­niais pa­kei­ti­mais yra mo­ty­vuo­ja­ma, kad tie­siog už kai ku­rias veik­las ne­rei­kia baus­ti, ne­rei­kia kri­mi­na­li­zuo­ti, rei­kia pa­dė­ti pri­klau­so­miems žmo­nėms. At­si­žvel­gę bū­tent į šiuos ar­gu­men­tus, mes ir pa­ren­gė­me šias pa­tai­sas.

Ką vis dėl­to siū­ly­tu­me keis­ti? Siū­ly­tu­me keis­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 212 straips­nį ir pa­pil­dy­ti jį punk­tu, ku­ria­me bū­tų tei­gia­ma, kad kai įta­ria­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 401 straips­ny­je nu­ro­dy­to­mis są­ly­go­mis pra­de­da gy­dy­tis pri­klau­so­my­bę nuo nar­ko­ti­nių ir (ar) psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ar­ba lan­ky­ti tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka ren­gia­mus kur­sus apie nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo ža­lą, jam bū­tų nu­trau­kia­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Tai reiš­kia, kad mes ne­siū­lo­me at­si­sa­ky­ti pa­čios veik­los kva­li­fi­ka­vi­mo Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se, tie­siog siū­lo­me su­kur­ti prie­lai­das žmo­nėms, ku­rie, kaip ir mi­nė­jau, ei­na gy­dy­tis pri­klau­so­my­bę. Aiš­ku, na­tū­ra­lu, tie, ku­rie ban­do nar­ko­ti­nes ar psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas, jau tos pri­klau­so­my­bės ga­li ir ne­tu­rė­ti, bet to­kiu at­ve­ju at­si­ras­tų ga­li­my­bė jiems lan­ky­ti, kaip ir mi­nė­jau, spe­cia­lius kur­sus. Čia kaž­ko­kia pa­na­ši ana­lo­gi­ja ga­lė­tų bū­ti da­ro­ma tur­būt su ne­blai­viais vai­ruo­to­jais, ku­rie yra su­stab­do­mi, kai vai­ruo­ja ne­blai­vūs. Jie ne­bū­ti­nai tu­ri pri­klau­so­my­bę nuo al­ko­ho­lio, bet jie pri­va­lo lan­ky­ti tam tik­rus kur­sus, kad su­pras­tų ža­lą, ku­ri ga­li įvyk­ti, ga­lė­jo įvyk­ti ar­ba ku­ri ga­li įvyk­ti jiems pa­tiems.

Taip pat siū­lo­ma 1 straips­nį pa­pil­dy­ti 401 straips­niu, nu­sta­tant tam tik­ras są­ly­gas, ka­da toks at­lei­di­mas ar­ba ty­ri­mo su­stab­dy­mas ne­bū­tų tai­ko­mas. As­me­nims, ku­rie pa­kar­to­ti­nai pa­da­ry­tų tą nu­si­kal­ti­mą, va­di­na­si, ar­ba nu­trauk­tų gy­dy­mą, ar­ba nu­trauk­tų kur­sų lan­ky­mą, ar­ba bū­tų už tą pa­tį pa­žei­di­mą pa­gau­ti, tai vėl­gi bū­tų su­lai­ky­ti už tų pa­čių nar­ko­ti­nių me­džia­gų lai­ky­mą, to­kiu at­ve­ju pro­ku­ro­ras tu­rė­tų at­nau­jin­ti ty­ri­mą ir spręs­ti dėl at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo.

Iš tie­sų ma­no­me, kad tai ge­riau pa­dė­tų spręs­ti šią pro­ble­mą, nes šios pa­tai­sos ei­na ne nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo nor­ma­li­za­vi­mo lin­kme, bet yra iš es­mės su­si­jusios bū­tent su ska­ti­ni­mu šių me­džia­gų var­to­ji­mo at­si­sa­ky­ti.

Anks­čiau Sei­mą pa­sie­ku­sios pa­tai­sos at­ro­do ne­kal­tai, tie­siog per­ke­lia at­sa­ko­my­bę į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są, bet iš es­mės jų tiks­las yra, net ir žiū­rint į baus­mių dy­dį, iš es­mės siek­ti nor­ma­li­za­vi­mo var­to­ji­mo, ne ska­tin­ti žmo­gų at­si­sa­ky­ti pri­klau­so­my­bės, kreip­tis dėl gy­dy­mo, bet tie­siog ma­žin­ti už tai at­sa­ko­my­bę. Kvies­čiau pa­lai­ky­ti to­kias pa­tai­sas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti net 14 Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia M. Da­nie­lė.

M. DANIELĖ (LF). La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jau pu­sę me­tų gal 50 įstai­gų ir spe­cia­lis­tų ban­do Sei­mo na­riams pa­aiš­kin­ti ir iš­aiš­kin­ti, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių per­se­kio­ji­mas pa­gal Bau­džia­mą­jį ko­dek­są yra per­tek­li­nė prie­mo­nė, kai kal­ba­ma apie tų me­džia­gų ma­žo kie­kio tu­rė­ji­mą. Bū­tent už to­kio ly­gio vei­ką ši prie­mo­nė yra per­tek­li­nė. Ta­čiau jū­sų pro­jek­te ji sėk­min­gai lie­ka. Kas įvyks­ta, tai dar įra­šo­ma į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są sank­ci­ja – gy­dy­mas. Čia yra tie­sus ke­lias į stig­ma­ti­za­vi­mą ir taip jau la­bai stig­ma­ti­zuo­tos pa­slau­gų sri­ties. Ki­taip ta­riant, už­tik­ri­na­me, kad žmo­nės dar la­biau ne­si­kreips dėl pa­gal­bos. Na, sa­ko­te, ge­riau pa­dė­tų spręs­ti, bet pri­klau­so­miems žmo­nėms nė­ra ga­li­my­bės, nes jie teis­ti 20–30 kar­tų. O tu­rint teis­tu­mą jū­sų va­di­na­mo­ji al­ter­na­ty­va ne­ga­lio­ja. Kaip čia spren­džia­ma tuo­met tų pri­klau­so­mų žmo­nių pro­ble­ma? Kaip jūs ma­no­te, kiek ta­da žmo­nių, koks žmo­nių skai­čius pa­si­nau­do­tų šia jū­sų al­ter­na­ty­va, kam čia ji tik­tų su tiek pa­pil­do­mų są­ly­gų, kiek yra ke­lia­ma?

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą, bet tik­rai ne­su­tik­siu su jū­sų ar­gu­men­tais. Ma­nau, kad žmo­gui, ku­ris no­ri iš­spręs­ti ko­kią nors pro­ble­mą, la­bai svar­bi yra ir mo­ty­va­ci­ja, tam tik­rais at­ve­jais net ir spau­di­mo ar­ba sank­ci­jų ele­men­tai. Jūs ži­no­te, tur­būt pa­na­šus prin­ci­pas yra tai­ko­mas ir tė­vams, ku­rie dėl gir­ta­vi­mo ar ko­kių nors so­cia­li­nių… iš es­mės dėl psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų var­to­ji­mo ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti tam tik­ras tei­ses. Bū­tent tas spau­di­mas jiems su­ku­ria pa­ska­tą ei­ti ir kreip­tis pa­gal­bos.

Aš ma­nau, kad ne tiek es­mė, kur yra įra­šy­ta, ar Bau­džia­ma­ja­me, ar Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­se, bet svar­bu, kad žmo­gus, ku­ris ieš­ko pa­gal­bos, ją gau­na, ga­li at­sa­ko­my­bės iš­veng­ti. Ši ga­li­my­bė jam yra ga­ran­tuo­ta ir jei­gu žmo­gus krei­pia­si pa­gal­bos, jis tu­ri vi­sas ga­li­my­bes iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės.

Man at­ro­do, kad žiū­rint iš el­ge­sio kei­ti­mo po­zi­ci­jų pa­pil­do­mų pa­ska­tų kū­ri­mas ne stig­ma­ti­zuo­ja, o kaip tik ku­ria tam tik­ras pa­ska­tas žmo­nėms ieš­ko­ti ir kreip­tis pa­gal­bos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti G. Pa­luc­kas, ta­čiau aš jo sa­lė­je ne­ma­tau. Klau­sia V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, su­pran­tu, kad gal kiek sun­ku jums ir­gi sto­vė­ti šio­je tri­bū­no­je, nes ano­je ka­den­ci­jo­je bu­vo­te tas, ku­ris lyg ir pri­ta­rė ma­žo kie­kio dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo pro­jek­tui. Da­bar vis dėl­to tai yra pro­jek­tas, ku­ris tai­so pa­tį Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, o ne ki­tus da­ly­kus spren­džia.

Tai ma­no klau­si­mas yra apie tai, ar jūs, kaip moks­lo žmo­gus, skai­ty­da­mas PSO re­ko­men­da­ci­jas ir ki­tas moks­li­nes re­ko­men­da­ci­jas, kaip tu­rė­tų bū­ti vie­ni ar ki­ti da­ly­kai su­tvar­ky­ti, ne­jau­čia­te ai­dų iš so­vie­ti­nės gy­dy­mo sis­te­mos, kai gy­dy­mas kar­tais, de­ja, bū­da­vo kaip sank­ci­ja, ir čia šiuo at­ve­ju Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se at­si­du­rian­tis gy­dy­mas ir­gi ga­li bū­ti su­pras­tas ir yra su­pran­ta­mas kaip sank­ci­ja. Ar jums tai ne­pri­me­na to, iš ko mes, ačiū Die­vui, iš­ėjo­me?

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Aš la­bai džiau­giuo­si, kad jūs Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ją pri­si­me­na­te. Man la­bai gai­la, aiš­ku, kad jūs ją pri­si­me­na­te kon­teks­tuo­se, ku­rie jums yra pa­lan­kūs, pa­to­gūs, nes aš daug kar­tų esu kal­bė­jęs iš ši­tos tri­bū­nos apie jos re­ko­men­da­ci­jas, bet, de­ja, jos jū­sų są­mo­nės ar pa­są­mo­nės ne­pa­sie­kia.

Dar dau­giau. Aš tik­rai pa­si­do­mė­jau šiuo klau­si­mu. Pri­si­pa­žin­siu, kad ne­bu­vau la­bai di­de­lis ža­los ma­ži­ni­mo ži­no­vas, nors ir te­ko dirb­ti su pa­cien­tais. Pa­si­do­mė­jau ir ko­le­gės Mor­ga­nos or­ga­ni­zuo­tos kon­fe­ren­ci­jos me­džia­ga, per­žiū­rė­jau ją la­bai ati­džiai, pa­stu­di­ja­vau Por­tu­ga­li­jos mo­de­lį. Vi­sur fak­tiš­kai kal­ba­ma apie tuos pa­čius da­ly­kus.

Es­mė yra ne kri­mi­na­li­za­ci­ja ar dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja, apie ką kal­ba iš es­mės vi­si eks­per­tai, ku­rie kal­ba ne apie le­ga­li­za­vi­mą pas­kui ar­ba nor­ma­li­za­vi­mą, o tie, ku­rie kal­ba iš es­mės apie pa­gal­bą žmo­gui, o kal­ba­ma apie pa­slau­gų spek­trą, apie jų pri­ei­na­mu­mą, apie ga­li­my­bę žmo­gui gau­ti pa­gal­bą. Bū­tent šis ele­men­tas ša­ly­se, ku­rios tai­kė dek­ri­mi­na­li­za­ci­ją, ir da­vė tei­gia­mą efek­tą, o ne per­kė­li­mas iš kaž­ko­kių ko­dek­sų ar ne ko­dek­sų.

Ly­giai taip pat mes ga­lė­tu­me su so­viet­me­čiu ly­gin­ti ir ma­no pa­mi­nė­tus vai­ruo­to­jų tam tik­rus ar kur­sus, ar pa­na­šius da­ly­kus. Tai čia ir­gi ga­lė­tu­me sa­ky­ti, kad tai yra so­viet­me­tis. Bet pa­na­šu, kad žmo­nės, ku­rie to­kiu bū­du ri­zi­kuo­ja, jie gal­būt ne­la­bai su­vo­kia ri­zi­kų, nes šian­dien la­bai daug kal­ba­ma apie le­ga­li­za­ci­ją, apie tai, kad yra ne­pa­vo­jin­ga, kad tai yra vi­so la­bo kaž­koks ne­kal­tas žai­di­mas. Tai tas „žai­di­mas“ ga­li pri­ves­ti prie la­bai rim­tų da­ly­kų.

Aš ma­nau, kad tai ne­di­so­nuo­ja su Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos siū­ly­mais ir iš es­mės ten pir­miau­sia yra kal­ba­ma apie pa­gal­bą žmo­nėms.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Da­bar tu­riu klaus­ti aš, tai aš ta ga­li­my­be pa­si­nau­do­siu.

Jūs per­kė­lė­te 259 straips­nio 3 da­lies tu­ri­nį į ben­drą­ją da­lį, į nau­ją­jį 401 straips­nį, taip ap­vers­da­mas Bau­džia­mo­jo ko­dek­so struk­tū­rą nuo ko­jų ant gal­vos, nes ben­dro­jo­je da­ly­je tu­ri bū­ti straips­niai ir nor­mos, ku­rios tai­ko­mos vi­sam ko­dek­sui, vi­soms nu­si­kals­ta­moms vei­koms. Čia­gi spe­cia­liai vie­nam nu­si­kal­ti­mui. Ir da­bar yra ga­li­my­bė at­leis­ti nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, jei­gu as­muo krei­pia­si gy­dy­tis. Šiuo at­ve­ju kaip jūs prieš bau­džia­mo­sios tei­sės moks­lą ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti, ko­dėl to­kią ka­zuis­ti­ką ga­li­ma tai­ky­ti ir iš­krai­py­ti ko­dek­so es­mę?

A. VERYGA (LVŽSF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ir Tei­sės de­par­ta­men­to bu­vo pa­na­ši pa­sta­ba dėl šios straips­nio vie­tos. Vėl­gi ne­bū­tų tur­būt čia prin­ci­pi­nio gin­čo, nes reng­da­mi šią pa­tai­są gal­vo­jo­me apie tai, ko­kio­je vie­to­je ji tu­rė­tų at­si­dur­ti, ir tik­rai iš es­mės tur­būt ne­si­gin­čy­tu­me dėl to, ku­rio­je Bau­džia­mo­jo ko­dek­so vie­to­je ji ga­lė­tų at­si­dur­ti. Kaip su­pran­tu, Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­muo­se bu­vo siū­lo­ma pil­dy­ti 259 straips­nį. Kaip ir sa­kiau, mes dėl pa­čios vie­tos šios nuo­sta­tos tik­rai ne­si­gin­čy­tu­me. Ma­nau, kad iš prin­ci­po bū­tų ga­li­ma at­si­žvelg­ti į Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia J. Raz­ma. Taip pat aš jo ne­ma­tau. Klaus­tų ta­da M. Ma­jaus­kas, bet ir jo nė­ra sa­lė­je. Klau­sia A. Va­lins­kas. Ruo­šia­si L. Sluš­nys.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. 2018 me­tų pa­bai­go­je Sei­me bu­vo pri­im­ta Vals­ty­bi­nė nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės ir var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos de­šimt­me­čio pro­gra­ma. Jo­je nu­ro­do­ma, kad pa­gal­bos tei­ki­mu grįs­tas at­sa­ko prie­mo­nių nar­ko­ti­kų var­to­to­jams už­tik­ri­ni­mas bus vyk­do­mas dek­ri­mi­na­li­zuo­jant ma­žiau pa­vo­jin­gas su nar­ko­ti­kų var­to­ji­mu su­si­ju­sias vei­kas už, pa­brė­žiu, už jas nu­ma­tant ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę. Už tai bal­sa­vo per 100 Sei­mo na­rių, įskai­tant 43 LVŽS frak­ci­jos na­rius, įskai­tant ir jus.

Užuot ėmę ir tie­siog įgy­ven­di­nę bū­tent tai, tai yra per­kė­li­mą į ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę, už ką ir bal­sa­vo­te ir už ką bal­sa­vo ab­so­liu­ti dau­gu­ma jū­sų frak­ci­jos, eik­vo­ja­te ener­gi­ją už­si­im­da­mas to­kia tei­si­ne ak­ro­ba­ti­ka, ku­ri nie­kaip ne­ati­tin­ka de­kla­ruo­tų tik­ros dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos tiks­lų ir, kaip tei­gia Tei­sės de­par­ta­men­tas, yra tie­siog ka­zuis­ti­ka, iš es­mės net ne­su­de­ri­na­ma su Bau­džia­mo­jo ko­dek­so sis­te­ma. Tai ko­dėl vie­toj tik­ros de­kla­ruo­tos dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos ver­čiau ren­ka­tės už­si­im­ti bau­džia­mo­sios tei­sės prin­ci­pus ga­li­mai pa­žei­džian­čia tei­si­ne ek­vi­lib­ris­ti­ka, kad ga­lė­tų tęs­tis ne­efek­ty­vus, aki­vaiz­džiai ne­efek­ty­vus bau­džia­ma­sis pri­klau­so­mų žmo­nių per­se­kio­ji­mas? Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aiš­ku, mes, ma­tyt, kiek­vie­nas esa­me lais­vas in­ter­pre­tuo­ti ir ver­tin­ti Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mus, dėl ku­rių ga­lų ga­le Sei­mas ir ap­si­spren­džia. Į da­lį, ma­tyt, at­si­žvel­gia, į da­lį ap­si­spren­džia neat­si­žvelg­ti. Tai yra Sei­mo ap­si­spren­di­mo klau­si­mas.

Ma­no ma­ny­mu, yra svar­bu ne tiek, kaip jau ir mi­nė­jau anks­čiau at­sa­ky­da­mas, ku­ria­me ko­dek­se yra nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė, kiek svar­bu su­teik­ti žmo­gui ga­li­my­bę tos at­sa­ko­my­bės iš­veng­ti ren­kan­tis al­ter­na­ty­vą. Kaip ir sa­kiau, ma­no ma­ny­mu, nor­ma­li­za­vi­mas, tam tik­ra pras­me slink­tis į leng­ves­nę ko­kią nors at­sa­ko­my­bę, ne­ku­riant pa­pil­do­mų pa­ska­tų žmo­gui ieš­ko­ti pa­gal­bos, kreip­tis jam dėl gy­dy­mo, na, nė­ra tas tik­ra­sis no­ras pa­dė­ti žmo­nėms, ku­rie tu­ri ar­ba pri­klau­so­my­bę, ar­ba gy­ve­ni­me su­kly­do. Už to aš ma­tau vi­sai ki­tus no­rus, ku­rie yra žings­nis po žings­nio ju­dė­ti nor­ma­li­za­vi­mo ir le­ga­li­za­vi­mo link. To ne­la­bai ir sle­pia ki­tą­kart žmo­nės, ku­rie tei­kia siū­ly­mus, iš pra­džių – dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo. Jie kaip ir sa­ko: nor­ma­lu – pa­sau­lis ju­da įtei­si­ni­mo link, var­to­ji­mo link, ir aš ma­tau čia šią ten­den­ci­ją. To­dėl į tam tik­rus da­ly­kus kei­čia­si ir ma­no nuo­sta­tos, ma­tant, kas vyks­ta pa­sau­ly­je.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Klau­sia L. Sluš­nys, ka­dan­gi aš jau jį pa­skel­biau, nes 10 mi­nu­čių jau bai­gė­si. Pra­šom.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ma­nau, kad pir­miau­sia pa­ti pro­ble­ma yra di­džiau­sia iš­pil­dy­mo są­ly­ga, jos prak­tiš­kai yra ne­įma­no­mos ir to­dėl šios pa­tai­sos yra la­bai ma­ni­pu­lia­ty­vios. Ma­no aki­mis, tei­kė­jai nė­ra ma­tę pri­klau­so­mo pa­cien­to ir jo ke­lio blai­vė­ji­mo link, nes blai­vy­bė at­ei­na kar­tais po penk­to, aš­tun­to kar­to ir at­kry­čiai iš­ti­sai kar­to­ja­si. Ši­tas nie­kaip ne­iš­spren­džia pro­ble­mos. Tai­gi bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė jiems bus pri­tai­ky­ta vi­siš­kai sėk­min­gai. Aš klau­siu jū­sų, ar ne­at­ro­do, kad vis­gi šio­mis pa­tai­so­mis pri­pa­žįs­ta­te, kad 2017 me­tais spren­di­mas kri­mi­na­li­zuo­ti yra klai­da, kai pa­tys da­bar tei­kia­te ši­to­kias pa­tai­sas? Ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Ne­ži­nau, Sei­mo spren­di­mą va­din­ti klai­da ar ne klai­da, kur Sei­mo na­riai ap­si­spren­džia bal­suo­da­mi, ga­li tą nuo­mo­nę pa­keis­ti, ga­li­te ver­tin­ti kaip no­ri­te, aš ne­si­im­siu to ver­tin­ti. Da­bar, ar spren­džia, ar ne­spren­džia. Tam tik­ra da­li­mi su jū­sų klau­si­mu ir nuo­gąs­ta­vi­mais ga­lė­čiau su­tik­ti, bet tik su tam tik­ra da­li­mi. Pa­sa­ky­siu dėl ko. Pir­miau­sia tiems žmo­nėms, ku­rie ne­tu­ri pri­klau­so­my­bės, tur­būt ne­bus pro­ble­mų ir su at­kry­čiais, nes nė­ra jiems nuo ko at­kris­ti. Tai ar­ba ap­si­spren­di da­ry­ti kaž­ko­kį nu­si­žen­gi­mą, ar­ba ne. Čia yra la­biau el­ge­sio klau­si­mai. Tiems, ku­rie tu­ri pri­klau­so­my­bę, ku­riems, kaip tei­sin­gai sa­ko­te, bū­na at­kry­čių, taip, bet tai vėl­gi kaip ver­tin­si. Gal tai bus pa­ska­ta žiū­rė­ti ir efek­ty­viau teik­ti pa­gal­bą, nes šian­dien mes tu­ri­me la­bai rim­tų bė­dų ir spra­gų su pa­gal­bos tei­ki­mu nuo pri­klau­so­my­bių pri­klau­so­miems as­me­nims, ir kai at­si­ras to­kia pa­ska­ta, gal­būt tai bus rim­tes­nis po­stū­mis ne­gu tik per­kė­li­mas į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są, sa­kant, kad kaž­ka­da bus sis­te­ma, kaž­ka­da bus prie­mo­nės. Tai gal­būt bus pa­ska­ta grei­čiau su­si­im­ti ir pa­gal­vo­ti, kaip ga­li­ma teik­ti pa­gal­bą efek­ty­viau, kad at­kry­čių bū­tų ma­žiau.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, 10 mi­nu­čių pra­ėjo. De­ja, ne vi­si spė­jo pa­klaus­ti, bet yra, kaip yra. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų pir­mas no­rė­jo kal­bė­ti K. Ma­žei­ka, bet aš jo ne­ma­tau. Kal­ba L. Sa­vic­kas.

L. SAVICKAS (LVŽSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Na, ko­le­ga A. Ve­ry­ga iš tie­sų ga­nė­ti­nai iš­sa­miai, de­ta­liai pri­sta­tė pro­jek­tą, at­sa­kė į ne­ma­žai klau­si­mų. Gal toks svar­bus mo­ty­vas, ku­riuo aš no­rė­čiau pa­pil­dy­ti, ir ko­dėl, ma­nau, rei­kė­tų bal­suo­ti už. Mes da­bar tu­ri­me vie­ną pro­jek­tą, ku­ris jau yra pa­teik­tas, ku­ris yra svars­to­mas, ir sie­kiant Sei­me ras­ti kom­pro­mi­są, sie­kiant Sei­me ras­ti su­ta­ri­mą ir rei­kia­mus bal­sus, kad pri­im­tu­me, ma­nau, tai bū­tų sva­rus in­dė­lis šia­me pro­ce­se. Kaip mi­nė­jo ir pra­ne­šė­jas, tu­ri­me ga­li­my­bę jį pa­tei­kus su­jung­ti tas dis­ku­si­jas ko­mi­te­tuo­se ir ras­ti tą rei­kia­mą kom­pro­mi­są, ku­ris leis­tų ju­dė­ti į prie­kį. Tik­rai ra­gi­nu ko­le­gas bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų kal­ba M. Da­nie­lė.

M. DANIELĖ (LF). Ra­gi­nu ne­pa­lai­ky­ti pro­jek­to, pro­jek­tas yra la­bai sku­bo­tai ir la­bai blo­gai pa­reng­tas, tą pa­ste­bi ir Tei­sės de­par­ta­men­tas, ne­su­de­ri­na­mu­mas su Bau­džia­mo­jo ko­dek­so sis­te­ma, su kon­sti­tu­ci­nio tei­sin­gu­mo prin­ci­pais, kab­le­liai ir tie ne­su­dė­ti. Aš tai ra­gin­čiau, ko­le­gos, jūs ne­sku­bė­ki­te. Aš ma­tau, kad esa­te tur­būt gir­dė­ję apie už­sie­nio prak­ti­ką, yra ai­dų šia­me pro­jek­te tos už­sie­nio prak­ti­kos, va­di­na­mų­jų nar­ko­ti­kų teis­mų, tik čia yra su­si­pai­nio­ta. Yra to­kia ben­dro­ji nuo­sta­ta, ją ga­li­ma to­bu­lin­ti, kai žmo­gus už ne­sun­kius nu­si­kal­ti­mus yra at­lei­džia­mas nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės pa­siū­lant gy­dy­mą. Tai už to­kius nu­si­kal­ti­mus kaip va­gys­tės, plė­ši­mai. Iš tik­rų­jų ga­li­ma ta­da for­mu­luo­ti taip ir tai­ky­ti to­kią ben­drą­ją nuo­sta­tą ir ta­da, aiš­ku, mes iš da­lies iš­spręs­tu­me ir tą ka­lė­ji­mų per­pil­dy­mo pro­ble­mą, na, už ne­smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus. To­kio pa­kei­ti­mo Lie­tu­vai tik­rai rei­kia, to­kį pro­jek­tą ga­li­ma da­ry­ti ir aš mie­lai pa­dė­čiau opo­zi­ci­jai kaip stip­riau­sia nar­ko­ti­kų po­li­ti­kos eks­per­tė šio­je ša­ly­je ir šio­je sa­lė­je. Tai, mie­la opo­zi­ci­ja, kreip­ki­tės, sė­da­me prie dar­bo sta­lo ir pa­ren­gia­me dar vie­ną pui­kų pro­jek­tą. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų ga­li kal­bė­ti dar vie­nas ko­le­ga. M. Pui­do­kas – už.

M. PUIDOKAS (DPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kal­bant apie šias pa­tai­sas no­rė­tų­si, kad mes už­duo­tu­me vie­ną es­mi­nį klau­si­mą: ko mes sie­kia­me šio­mis pa­tai­so­mis? Aš ma­nau, vi­si sie­kia­me, kad tie jau­ni žmo­nės, ku­rie pa­da­ro klai­dą ir no­ri tai­sy­tis, no­ri dau­giau tos klai­dos ne­be­kar­to­ti, kaip bu­vo įvar­di­nę ir anks­čiau, kai tei­kė pa­na­šias, bet žen­kliai sa­vo tu­ri­niu skir­tin­gas pa­tai­sas Lais­vės par­ti­jos at­sto­vai, kad tie žmo­nės ne­gau­tų teis­tu­mo, ne­gau­tų bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės. Bet jiems tu­ri bū­ti mo­ty­va­ci­ja keis­ti sa­vo el­ge­sio mo­de­lį, ne­kar­to­ti nu­si­žen­gi­mo, jie tu­ri su­vok­ti, ką da­rė. O jei­gu jie tu­ri pri­klau­so­my­bę, tu­ri tu­rė­ti prie­vo­lę re­a­bi­li­tuo­tis, gy­dy­tis ar gau­ti ati­tin­ka­mas švie­ti­mo pro­gra­mas pri­klau­so­mai nuo eks­per­tų pa­rink­to bū­do at­si­žvel­giant į to žmo­gaus pro­ble­miš­ku­mą.

To­kią tvar­ką tu­ri tiek Len­ki­ja, tiek Aust­ri­ja, tiek Lat­vi­ja ir ta me­to­di­ka pui­kiai vei­kia. Jei­gu žmo­gus ne­nu­si­žen­gia pa­kar­to­ti­nai, jei­gu jis el­gia­si ne­pri­ekaiš­tin­gai vi­so­se sa­vo gy­ve­ni­mo sri­ty­se, jei­gu jis su­tin­ka gy­dy­tis, re­a­bi­li­tuo­tis, na­tū­ra­lu, kad nei bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, nei teis­tu­mo to­kiems žmo­nėms, ku­rie, kaip jūs įvar­di­no­te, jau­ni žmo­nės su­klys­ta, ne­tu­rė­tų bū­ti, jau­nų žmo­nių gy­ve­ni­mai ne­bus suž­lug­dy­ti, bet jie bus pa­stū­mė­ti tei­sin­gu ke­liu.

Man te­ko ben­drau­ti su re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­trų at­sto­vais, su po­li­ci­jos at­sto­vais. Vi­si tei­gia, kad to­kie po­ky­čiai, to­kie įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai yra nau­din­gi, nes jie ska­ti­na elg­tis ki­taip. O jei­gu mes pa­da­ry­tu­me tuos po­ky­čius, ku­rie bu­vo siū­lo­mi se­niau, tai yra per­kel­tu­me vis­ką į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są, ir tai bū­tų 20–50 eu­rų bau­da, tai na­tū­ra­lu, kad jau­ną žmo­gų, su­kly­du­sį ir pa­si­el­gu­sį ne­tei­sin­gai, tai nie­kaip ne­ska­tin­tų keis­ti sa­vo el­ge­sio mo­de­lio, re­a­bi­li­tuo­tis ir ne­kar­to­ti to­kio ža­lin­go ir pri­klau­so­my­bę su­ke­lian­čio el­ge­sio at­ei­ty­je. Tai­gi kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš kal­ba A. Va­lins­kas.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kia­mas pa­siū­ly­mas nė­ra nei dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja, nei jo­kia re­a­li, tik­ra al­ter­na­ty­va jai. Tai yra ban­dy­mas bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis iš­lai­ky­ti ne­efek­ty­vias Lie­tu­vos nar­ko­ti­kų po­li­ti­kos prie­mo­nes ak­tu­a­lias, net jei tai rei­kia da­ry­ti su pa­pras­ta tei­si­ne lo­gi­ka pra­si­len­kian­čiais bū­dais.

Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė nė­ra efek­ty­vus bū­das at­gra­sy­ti nar­ko­ti­kų var­to­to­jus. Ji­nai ne­bus efek­ty­vus bū­das šan­ta­žuo­jant ir ver­čiant juos gy­dy­tis. Jei mes no­ri­me įti­kin­ti pri­klau­so­mus as­me­nis iš vals­ty­bės, iš įsta­ty­mų lei­dė­jo pu­sės nuo­šir­džiu no­ru jiems tik­rai pa­dė­ti, bet kar­tu jie ma­to, kad mes de­da­me vi­sas pa­stan­gas, kad vi­sos su jų li­ga, su jų sil­pny­be su­si­ju­sios vei­kos lik­tų kiek įma­no­ma kri­mi­na­li­zuo­tos, tai mes siun­čia­me ne nuo­šir­daus kvie­ti­mo keis­tis ži­nią, bet mes siun­čia­me veid­mai­niš­ku­mo ir sa­vimi pa­ten­kin­to tei­suo­liš­ku­mo ži­nią.

Jau pa­tei­ki­mo sta­di­ją per­ėjęs ki­tas dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos pro­jek­tas gal­būt tam tik­rais as­pek­tais ir to­bu­lin­ti­nas, bet tai yra dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja be kau­kių ir be tei­sės sis­te­mos lau­žy­mo, ko, at­si­pra­šau, nie­kaip ne­ga­liu pa­sa­ky­ti apie šį pro­jek­tą. To­dėl kvie­čiu ne­keis­ti ar­klių vi­du­ry bras­tos, pa­lai­ky­ti jau pa­tei­ki­mą per­ėju­sį ki­tą dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos pro­jek­tą, ta­čiau ne­pa­lai­ky­ti šio. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, bal­suo­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku, tai yra 16 val. 25 min.

 

16.14 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su pra­šy­mu iš­tir­ti, ar Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2020 m. lap­kri­čio 4 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1226 „Dėl ka­ran­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je pa­skel­bi­mo“ (pri­ėmi­mo da­ta 2021 m. ge­gu­žės 5 d. Nr. 307, iden­ti­fi­ka­ci­nis ko­das: 2021-10233, už­re­gist­ra­vi­mo TAR data: 2021 m. ge­gu­žės 10 d.) 1.17 punk­tas, ku­ria­me kei­čia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vyriau­sy­bės nu­ta­ri­mo Nr. 1226 „Dėl ka­ran­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je paskelbi­mo“ 22 punk­tas, ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ pro­jek­tas Nr. XIVP-548 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su pra­šy­mu iš­tir­ti, ar Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2020 m. lap­kri­čio 4 d. nu­ta­ri­mo „Dėl ka­ran­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je pa­skel­bi­mo“ (pri­ėmi­mo da­ta 2021 m. ge­gu­žės 5 d.) 1.17 punk­tas, ku­ria­me kei­čia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo Nr. 1226 „Dėl ka­ran­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je pa­skel­bi­mo“ 22 punk­tas, ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ pro­jek­tas Nr. XIVP-548. Pra­ne­šė­jas – V. Juk­na. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. (Bal­sas sa­lė­je)

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, man at­ro­do, kad bu­vo pa­siū­ly­tas tik­rai tu­rin­tis lo­gi­kos įsta­ty­mas. Kaip čia pa­siū­lė Lais­vės par­ti­ja dek­ri­mi­na­li­zuo­ti leng­vus nar­ko­ti­kus be jo­kių są­ly­gų, tai tik­rai nie­kur ne­ve­dan­tis ke­lias. Ma­no pa­siū­ly­mas dėl šio pro­jek­to: jei­gu jau­nuo­lis, bet kas, ku­ris pir­mą kar­tą pa­gau­tas, su­tin­ka ben­dra­dar­biau­ti su tei­sėt­var­ka ir at­skleis­ti šal­ti­nį, iš kur jis įsi­gi­jo tuos nar­ko­ti­kus, taip pat ga­li­ma at­leis­ti nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, o ne taip, kaip jūs ban­do­te siū­ly­ti, ne­svar­bu, ar tei­sė­tai…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, jūs jau kal­ba­te dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų. At­si­pra­šau. At­si­pra­šau, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pra­šom.

V. JUKNA (DPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos…

PIRMININKAS. At­si­pra­šau pra­ne­šė­jo. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ži­no­ki­te, sa­lė­je di­džiu­lis triu­kš­mas. Jau ati­da­ry­tos po­il­sio lo­žės, ten ga­li­te pa­si­kal­bė­ti. Aš jū­sų la­bai pra­šau leis­ti pra­ne­šė­jui dirb­ti sa­vo dar­bą, o ko­le­goms jo klau­sy­tis. Ačiū.

V. JUKNA (DPF). Dė­kui. Dar kar­tą, ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu nu­ta­ri­mo pro­jek­tą „Dėl krei­pi­mo­si į Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su pra­šy­mu iš­tir­ti, ar Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2020 m. lap­kri­čio 4 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1226 „Dėl ka­ran­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je pa­skel­bi­mo“ (pri­im­tas 2021 m. ge­gu­žės 5 d.) 1.17 punk­tas, ku­ria­me kei­čia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo Nr. 1226 „Dėl ka­ran­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je pa­skel­bi­mo“ 22 punk­tas, ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“.

Ger­bia­mie­ji, ge­gu­žės 24 die­ną įsi­ga­lio­jęs ga­li­my­bių pa­sas įne­šė daug su­maiš­ties ir skal­do vi­suo­me­nę. Nors ir Vy­riau­sy­bės tei­gia­ma, kad taip at­ve­ria­mos nau­jos ga­li­my­bės žmo­nėms, nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jai švel­ni­nant ka­ran­ti­ną skir­ti iš­im­ti­nai tik kai ku­rioms as­me­nų gru­pėms. Tai jau dis­kri­mi­na­ci­nės nuo­sta­tos. Ir čia ga­li­mai pa­žei­džia­mas Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas, nes žmo­nės, ku­rie no­rė­tų ati­tik­ti šiuos kri­te­ri­jus, ne­tu­ri to­kios ga­li­my­bės.

Vals­ty­bė ne­su­da­rė są­ly­gų pa­si­skie­py­ti ar te­stuo­tis vi­siems no­rin­tiems as­me­nims. Tai­gi su­si­da­ro si­tu­a­ci­ja, kad žmo­nės trak­tuo­ja­mi skir­tin­gai. Ga­li­mai pa­žei­džia­mas kon­sti­tu­ci­nis as­me­nų ly­gy­bės prin­ci­pas. Kon­sti­tu­ci­nis pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pas reiš­kia, kad įsta­ty­me nu­ma­ty­tos prie­mo­nės tu­ri ati­tik­ti tei­sė­tus ir vi­suo­me­nei svar­bius tiks­lus, kad šios prie­mo­nės tu­ri bū­ti mi­nė­tiems tiks­lams pa­siek­ti adek­va­čios ir kad jos ne­tu­ri vir­šy­ti as­mens tei­sės ir lais­vių aki­vaiz­džiai la­biau, nei rei­kia šiems tiks­lams pa­siek­ti.

Nag­ri­nė­ja­mo Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo kon­teks­te yra už­tik­ri­na­mos tik vak­ci­nuo­tų ar­ba jau per­sir­gu­sių as­me­nų tei­sės, jiems su­tei­kia­mos iš­im­tys ir leng­vi­na­mos ka­ran­ti­no są­ly­gos. Kol vals­ty­bė ne­vyk­dys vi­suo­ti­nai pri­ei­na­mo ne­mo­ka­mo te­sta­vi­mo, vak­ci­na­vi­mo ir an­ti­kū­nų kie­kio įtrau­ki­mo į ga­li­my­bių pa­są, ne­ga­li­ma for­muo­ti kri­te­ri­jų, ku­rie su­da­ry­tų ga­li­my­bę vie­niems žmo­nėms bū­ti pra­na­šes­niems už ki­tus.

Va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 105 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu, 106 straips­nio 1 da­li­mi ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 63 straips­nio 1 punk­tu, 64 straips­nio 1 punk­tu, taip pat 65 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu, šiuo nu­ta­ri­mu krei­pia­ma­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su pra­šy­mu iš­tir­ti, ar mi­nė­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 29 straips­niui.

Šio nu­ta­ri­mo fak­ti­nės pri­ėmi­mo ap­lin­ky­bės. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė 2021 m. ge­gu­žės 5 d. pri­ėmė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2020 m. lap­kri­čio 4 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1226 „Dėl ka­ran­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je pa­skel­bi­mo“ pa­kei­ti­mą, ku­rio 1.17 punk­te nu­ro­dė at­ve­jus, kaip pa­slau­gų tei­ki­mas as­me­nims ga­li bū­ti ne­ri­bo­ja­mas ar­ba ri­bo­ja­mas iš da­lies, jei as­me­nys ati­tin­ka bent vie­ną iš šių kri­te­ri­jų: yra pa­si­skie­pi­ję, per­sir­gę COVID-19 li­ga, tu­ri nei­gia­mą tes­to at­sa­ky­mą ir yra iki 16 me­tų am­žiaus.

Kon­sti­tu­ci­niai krei­pi­mo­si ar­gu­men­tai. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 29 straips­nis nu­ma­to, kad įsta­ty­mui, teis­mui ir ki­toms vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ar pa­rei­gū­nams vi­si as­me­nys yra ly­gūs.

An­tra. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne kar­tą yra kon­sta­ta­vęs, kad kon­sti­tu­ci­nio as­me­nų ly­gy­bės prin­ci­po tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si ir lei­džiant įsta­ty­mus, ir juos tai­kant. Kon­sti­tu­ci­nis as­me­nų ly­gy­bės įsta­ty­mui prin­ci­pas reiš­kia žmo­gaus pri­gim­ti­nę tei­sę bū­ti trak­tuo­ja­mam vie­no­dai su ki­tais bei įpa­rei­go­ja vie­no­dus fak­tus ver­tin­ti vie­no­dai ir drau­džia iš es­mės to­kius pat fak­tus sa­va­va­liš­kai ver­tin­ti skir­tin­gai.

Ki­ta ver­tus, šis prin­ci­pas ne­pa­nei­gia to, kad įsta­ty­me ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas ne­vie­no­das tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas as­me­nims, esan­tiems skir­tin­go­je pa­dė­ty­je. Anks­čiau mi­nė­ti kri­te­ri­jai, ku­rie su­švel­nins ka­ran­ti­no re­ži­mo prie­mo­nes, skir­ti iš­im­ti­nai tik šiuos kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čioms as­me­nų gru­pėms. To­kiu bū­du yra pa­žei­džia­mas Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas, nes ki­ti as­me­nys, ku­rie no­rė­tų ati­tik­ti šiuos kri­te­ri­jus, ne­tu­ri to­kios ga­li­my­bės. Tai­gi, su­si­da­ro si­tu­a­ci­ja, kad as­me­nys trak­tuo­ja­mi skir­tin­gai, pa­žei­džia­mas as­me­nų ly­gy­bės prin­ci­pas, tai yra pri­gim­ti­nė tei­sė bū­ti trak­tuo­ja­mam vie­no­dai su ki­tais. Vals­ty­bei reg­la­men­tuo­jant tei­si­nius san­ty­kius, tei­kiant pri­vi­le­gi­jas, vie­nai ar ki­tai as­me­nų gru­pei su­tei­kiant dau­giau tei­sių nei ki­tai, la­bai svar­bu su­ba­lan­suo­ti in­te­re­sus ir ma­ty­ti tam tik­rą pro­por­cin­gu­mą.

Taip pat at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad toks pri­vi­le­gi­jų su­tei­ki­mas vie­nai gru­pei ir ne­su­tei­ki­mas ki­tai gru­pei as­me­nų yra žmo­gaus tei­sių ri­bo­ji­mas. Kon­sti­tu­ci­nis pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pas reiš­kia, kad įsta­ty­me nu­ma­ty­tos prie­mo­nės tu­ri ati­tik­ti tei­sė­tus ir vi­suo­me­nei svar­bius tiks­lus, kad šios prie­mo­nės tu­ri bū­ti bū­ti­nos mi­nė­tiems tiks­lams pa­siek­ti ir kad jos ne­tu­ri var­žy­ti as­mens tei­sių ir lais­vių aki­vaiz­džiau, la­biau, nei rei­kia šiems tiks­lams pa­siek­ti. Nag­ri­nė­ja­mo Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo kon­teks­te yra už­tik­ri­na­mos tik vak­ci­nuo­tų ar­ba per­sir­gu­sių as­me­nų tei­sės, jiems su­tei­kia­mos iš­im­tys ir pa­leng­vi­na­mos ka­ran­ti­no są­ly­gos.

Ket­vir­ta. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­žy­mė­jęs, kad kon­sti­tu­ci­nio tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­po tu­ri­nys at­skleis­ti­nas at­si­žvel­giant į įvai­rių ki­tų kon­sti­tu­ci­nių prin­ci­pų, taip pat tei­sin­gu­mo prin­ci­po tu­ri­nį. Tei­sin­gu­mo ne­ga­li­ma pa­siek­ti ten­ki­nant tik vie­nos gru­pės in­te­re­sus ir kar­tu pa­nei­giant ki­tos as­me­nų gru­pės in­te­re­sus. Mi­nė­ta­me nu­ta­ri­me nu­sta­ty­tos iš­im­tys tik kai ku­rioms gru­pėms as­me­nų, o ki­ti as­me­nys ne­ga­li kol kas ati­tik­ti nu­ta­ri­me nu­sta­ty­tų kri­te­ri­jų. Kon­sti­tu­ci­nis tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pas ne­at­sie­ja­mas ir nuo Kon­sti­tu­ci­jos 29 straips­ny­je įtvir­tin­to as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­po. Kon­sti­tu­ci­nio as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­po pa­žei­di­mas kar­tu yra ir kon­sti­tu­ci­nio tei­sin­gu­mo, dar­nios vi­suo­me­nės, tai­gi ir kon­sti­tu­ci­nio tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­po pa­žei­di­mas. To­dėl įver­ti­nus vi­sus pri­im­ta­me nu­ta­ri­me pa­tvir­tin­tus kri­te­ri­jus, pa­gal ku­riuos švel­ni­na­mos ka­ran­ti­no re­ži­mo prie­mo­nės tik kai ku­rioms vi­suo­me­nės gru­pėms, da­ry­ti­na iš­va­da, kad yra pa­žei­džia­mas as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti šį krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kad vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms bū­tų už­tik­rin­tas ly­gia­tei­siš­ku­mas ir ne­disk­ri­mi­na­vi­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti 11 Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų kil­nūs jū­sų tiks­lai, bet tur­būt esant eks­tre­ma­lioms si­tu­a­ci­joms spren­di­mus rei­kia pri­im­ti stai­giai. Kol tu tuos tiks­lus iš­gvil­den­si, tai si­tu­a­ci­ja ga­li kar­di­na­liai pa­si­keis­ti į blo­gą­ją pu­sę. Tai aš no­rė­čiau su­ži­no­ti, ko jūs da­bar sie­kia­te šiuo krei­pi­mu­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir ko­kia prak­ti­nė… ko­kie jū­sų prak­ti­niai lū­kes­čiai? Kas iš to bus? Ar gaus kaž­ko­kias kom­pen­sa­ci­jas žmo­nės, ku­rie bu­vo nu­skriaus­ti? Ar gry­nai tai po­li­ti­nis veiks­mas? Ačiū.

V. JUKNA (DPF). Dė­kui už klau­si­mą. Ko­le­ga, aš gal nuo ga­lo at­sa­ky­siu. Lū­kes­čiai to­kie pir­miau­sia, kad bū­tų už­tik­rin­tos vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms ly­gios tei­sės, ku­rios yra ga­ran­tuo­ja­mos mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos.

O pra­tę­siant min­tį apie pir­mą da­lį jū­sų klau­si­mo, ku­ria­me klau­siate, tei­gia­te, kad rei­kia pri­im­ti grei­tus spren­di­mus, nes jie tu­rės įta­kos pa­čios pan­de­mi­jos val­dy­mui ir vi­sam ki­tam, tai tik­rai ne­su­tik­čiau su tuo. Ma­ny­čiau, kad ga­li­my­bių pa­sas nie­kaip ne­spren­džia pan­de­mi­jos val­dy­mo ir jis nie­kaip ne­da­ro įta­kos, kad mes tą grei­tai tu­rė­tu­me pa­da­ry­ti ir ne­pa­si­ren­gę. Jau šian­dien gir­di­me, po ke­lių die­nų to pa­so įsi­ga­lio­ji­mo, kad po kiek lai­ko gal bus įtrauk­ti an­ti­kū­nų tes­to re­zul­ta­tai, tas vi­sų pir­ma pa­ro­do, kad žmo­gus tu­ri imu­ni­te­tą ir tu­ri įgi­jęs at­spa­ru­mą. Ko­dėl to ne­bu­vo pa­da­ry­ta? Lyg ir kal­ba­ma, kad Re­gist­rų cen­tras ne­ga­li su­vie­no­din­ti gau­tų duo­me­nų, nes jie yra skir­tin­go­mis di­men­si­jo­mis pa­teik­ti. Bet tai, man at­ro­do, yra tech­ni­niai da­ly­kai ir yra tik­rai ne­pa­si­ruoš­ta.

Ki­tas da­ly­kas, o kaip tie žmo­nės, ku­rie ne­pa­puo­la į tas gru­pes, gal ir no­rė­tų pa­si­skie­py­ti, vak­ci­nuo­tis, bet jie yra 18–20 me­tų? Tai kaip jiems tai gau­ti?

Jūs tur­būt pui­kiai ži­no­te, kad ir ka­vi­nės, ir kai ku­rie res­to­ra­nai at­si­sa­kė tai­ky­ti ga­li­my­bių pa­są. Ki­no te­at­rai va­kar pra­ne­šė, kad at­si­sa­ko tai­ky­ti, nes jis nė­ra iki ga­lo pa­reng­tas nau­do­ti, ne­aiš­ku, kaip jį in­teg­ruo­ti. Ba­sei­nuo­se taip pat jis nė­ra pil­nai nau­do­ja­mas. Tai trum­pai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Klau­sia E. Gent­vi­las. Ruo­šia­si V. Mi­ta­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ši­tą ini­cia­ty­vą pa­si­ra­šė­te de­vy­ni Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos na­riai. Mes ži­no­me, kad jūs esa­te su­da­rę ko­a­li­ci­nę opo­zi­ci­nių frak­ci­jų su­tar­tį, ir jūs net ki­tų frak­ci­jų ko­le­gų ne­pri­trau­kė­te. Nei opo­zi­ci­jos ly­de­rio, nei ko. Tai, ki­taip sa­kant, skam­ba kaip vie­šų­jų ry­šių ini­cia­ty­va ne­si­ti­kint jo­kio re­zul­ta­to. Jūs gi ži­no­te, kad rei­kia di­du­mą, dau­gu­mą Sei­mo na­rių bal­sų su­rink­ti. Tai kaip jūs pa­aiš­kin­tu­mė­te, kad net sa­vo opo­zi­ci­jos part­ne­rių ne­įtrau­kė­te? Ar jie gal­būt bi­jo, kad ta­da iš­kils klau­si­mas dėl jų val­dy­mo lai­kais pri­im­tų spren­di­mų an­ti­kons­ti­tu­cin­gu­mo?

V. JUKNA (DPF). Ge­rai, dė­kui už klau­si­mą. Iš tie­sų pa­sa­ky­siu taip, kad su opo­zi­ci­nė­mis par­ti­jo­mis tai bu­vo de­rin­ta ir svars­ty­ta frak­ci­jo­se. Šian­dien tik­rai pa­ma­ty­si­te. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai, ti­kiuo­si, bus ge­ri ne tik opo­zi­ci­nių par­ti­jų, bet tu­rė­si­me tam tik­rą pa­lai­ky­mą ir iš po­zi­ci­jos, iš val­dan­čių­jų par­ti­jos, nes tai iš tik­rų­jų yra la­bai svar­bu. Apie šį krei­pi­mą­si iš tie­sų ne­ma­žai dis­ku­ta­vo­me ir ki­tų opo­zi­ci­nių par­ti­jų lyg­me­niu. Esa­me tai iš­dis­ku­ta­vę ir, ma­nau, pa­lai­ky­mas tik­rai yra ne vien Dar­bo par­ti­jos. Taip, Dar­bo par­ti­jos ini­cia­ty­va yra šis krei­pi­ma­sis, bet, kaip mi­nė­jau, jis yra dis­ku­tuo­tas ir opo­zi­ci­nė­se par­ti­jo­se. Tą šian­dien ir pa­ma­ty­si­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Mi­ta­las. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

V. MITALAS (LF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs sa­vo kal­bo­je, be ki­ta ko, tei­gė­te, kad da­bar te­sta­vi­mas nė­ra vi­suo­ti­nai pri­ei­na­mas, nors te­sta­vi­mo punk­tai ple­čia­mi vi­so­je Lie­tu­vo­je, nors te­sta­vi­mas yra ne­mo­ka­mas ir te­stuo­tis ga­li­ma ne­ri­bo­tą skai­čių kar­tų. Tai sa­ky­ki­te, aš no­rė­čiau jū­sų pa­ta­ri­mo pa­klaus­ti, ką rei­kė­tų pa­da­ry­ti Vy­riau­sy­bei, kad jūs sa­ky­tu­mė­te, kad te­sta­vi­mas yra vi­suo­ti­nai pri­ei­na­mas? Ačiū.

V. JUKNA (DPF). Jūs pats pra­džio­je sa­vo klau­si­mo iš da­lies ir at­sa­kė­te į šį klau­si­mą. Sa­kė­te, da­ro­ma, kad bū­tų vi­suo­ti­nai pri­ei­na­ma, ir tai bus ne­tru­kus pa­da­ry­ta. Iš tie­sų nė­ra taip vi­suo­ti­nai pri­ei­na­mas tas te­sta­vi­mas. Ki­tas da­ly­kas, va­kar gir­dė­jo­me apie si­tu­a­ci­ją ir šian­dien tur­būt apie tai bu­vo kal­ba­ma, koks yra Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tų po­žiū­ris į tą ga­li­my­bių pa­są. Kai bu­vo iš­kel­ta pro­ble­ma, kad žmo­gus iš re­gio­no, no­rė­da­mas at­vyk­ti į mies­tą, ne­ga­li gau­ti to ga­li­my­bių pa­so, nes jis ne­tu­ri kaip iden­ti­fi­kuo­ti to va­di­na­mo­jo ban­ko IT ar­ba pri­si­jun­gi­mo per elek­tro­ni­nę ban­ki­nin­kys­tę. Re­gist­ro cen­tro pa­da­li­nys yra kaž­kur to­li, kur jam rei­kė­tų vyk­ti. Jei­gu kal­bė­si­me vien apie Vil­nių, gal­būt taip, tų ga­li­my­bių yra ga­na daug, gal di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, bet mes vi­siš­kai ne­kal­ba­me apie re­gio­nus.

Va­kar te­ko iš­girs­ti Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vės to­kį pa­ste­bė­ji­mą, kad gal tiems sen­jo­rams iš vi­so ne­rei­kia to ga­li­my­bių pa­so, ko jiems rei­kia kur nors ei­ti. Na, aki­vaiz­du, kad tai yra dis­kri­mi­na­vi­mas ir pa­ro­do­mas toks po­žiū­ris. Ar­ba kaip va­ka­rykš­tė ci­ta­ta Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos vi­ce­mi­nist­ro. Jis sa­ko, gal ir lie­tus ta­da pa­žei­džia kon­sti­tu­ci­nes žmo­nių tei­ses.

Ko­le­gos, su to­kiu po­žiū­riu mes tik­rai ne­kaip at­ro­do­me prieš žmo­nes. Ri­bo­da­mi jų ga­li­my­bes, tei­sė­tas ga­li­my­bes, tik­rai dis­kri­mi­nuo­ja­me juos. To­dėl šian­dien la­bai, kaip mi­nė­jau, pra­šau vi­sų su­si­telk­ti ir pa­lai­ky­ti, kad už­tik­rin­tu­me tą ly­gia­tei­siš­ku­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai di­de­lis triukš­mas sa­lė­je. Pa­ken­tė­ki­te, tuoj bal­suo­si­me, už­im­ki­te sa­vo dar­bo vie­tas. Klau­sia A. Sy­sas, ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė ir tur­būt baig­si­me klau­si­mus.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs bai­gė­te sa­vo pa­si­sa­ky­mą „ri­bo­da­mi ga­li­my­bes“. Man at­ro­do, jūs ir­gi ban­do­te ri­bo­ti, tai gal ne­var­to­ki­te tos są­vo­kos, nes da­bar pa­na­šu kaip šuns ant šie­no prin­ci­pas. Jei­gu pats ne­ga­liu šie­no nau­do­ti, tai ne­lei­siu nie­kam.

Ma­no klau­si­mas ki­toks. Jūs pa­čio­je pra­džio­je pa­sa­kė­te, kad šis nu­ta­ri­mas su­kė­lė cha­o­są. To­dėl ma­no klau­si­mas: kur aš ga­lė­čiau nu­ei­ti ir sa­vo aki­mis ir kū­nu pa­jaus­ti, kaip tas cha­o­sas at­ro­do dėl šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo?

V. JUKNA (DPF). Ge­rai, dė­kui už klau­si­mą. No­rė­čiau, ko­le­ga, pa­tiks­lin­ti, aš tik­rai ga­lė­čiau nau­do­tis tuo ga­li­my­bių pa­su, ne­si­nau­do­ju, tai tik­rai čia su­kly­do­te. Ga­lė­čiau net dėl dvie­jų prie­žas­čių nau­do­tis juo, nes esu ir per­sir­gęs, ir pa­si­skie­pi­jęs. Jau ke­tu­rios sa­vai­tės po „Vax­zev­ria“ vak­ci­nos, tai tik­rai tas jū­sų pa­sa­ky­tas po­sa­kis yra ne­tin­ka­mas.

Ki­tas da­ly­kas – dėl tos su­maiš­ties. Kaip ir mi­nė­jau, taip, Vil­niu­je, Kau­ne gal­būt tos su­maiš­ties yra ma­žiau, bet tik­rai re­ko­men­duo­ju nu­vyk­ti į re­gio­nus.

A. SYSAS (LSDPF). Į ku­rį?

V. JUKNA (DPF). Į bet ku­rį, į Šiau­lių re­gio­ną, į Kel­mę nu­va­žiuo­ki­te, nu­va­žiuo­ki­te į Ši­la­lę. Pa­ma­ty­si­te, kaip ten žmo­nės kal­ba.

A. SYSAS (LSDPF). Ge­rai, ačiū.

V. JUKNA (DPF). Kvie­čiu at­vyk­ti. Ko­le­ga, tik­rai gau­na­me ne­ma­žai at­si­lie­pi­mų, kad vis dėl­to šis ga­li­my­bių pa­sas su­kė­lė ne­ma­žą su­maiš­tį ir vi­suo­me­nės skal­dy­mą. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pas­ku­ti­nė klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jūs at­sa­kė­te į da­lį jau vi­siems čia rū­pi­mų klau­si­mų ir la­bai pui­kiai pas­ku­ti­niu pa­vyz­džiu…

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ar jūs gir­di­te, ko klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė?

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …iliust­ra­vo­te, kas vyks­ta re­gio­nuo­se. Jei­gu žmo­gus ne­si­nau­do­ja elek­tro­ni­ne ban­ki­nin­kys­te, jis pri­va­lo nu­vyk­ti į Re­gist­rų cen­trą, o Re­gist­rų cen­tras ne vi­suo­se mies­tuo­se tu­ri sa­vo pa­da­li­nius. Tai iš tie­sų re­gio­ne įsi­gy­ti ga­li­my­bių pa­są yra su­dė­tin­ga ir šian­die­ni­nis ry­to po­kal­bis per ra­di­ją tai pa­de­monst­ra­vo.

Aš jū­sų no­riu pa­klaus­ti, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip tu­rė­tų bū­ti, jei­gu ne ga­li­my­bių pa­sas, kad vi­siems tos ga­li­my­bės bū­tų vie­no­dos? Iš tik­rų­jų ver­ti­nant, kad per tą lai­ko­tar­pį var­to­to­jų san­tau­pos yra re­kor­di­nės, tai pro­gre­sy­viai… pro­por­cin­gai yra re­kor­di­nis no­ras iš­leis­ti, na, tie­siog gy­ven­ti lais­vą gy­ve­ni­mą, to­kį, ko­kį bu­vo­me įpra­tę, ar bent po tru­pu­tį pra­tin­tis prie to re­ži­mo, bu­vu­sio iki ka­ran­ti­no.

V. JUKNA (DPF). Tik­rai dė­kui už tą klau­si­mą. Apie tuos re­gio­nus aš šiek tiek jau bu­vau už­si­mi­nęs, tai tau­py­da­mas vi­sų lai­ką ne­kar­to­siu. Kaip mi­nė­jau, dau­giau­sia žmo­nės bū­tent re­gio­nuo­se ir su­si­du­ria su to­mis pro­ble­mo­mis. O kaip ma­to­me iš da­bar­ti­nės sta­tis­ti­kos, kad at­ve­jų ma­žė­ja, tai vis dėl­to vei­kia daug veiks­nių. Tai ir žmo­nių te­sta­vi­mo ap­im­tys, ir vak­ci­nuo­tų skai­čius, ir per­sir­gu­sių, ir tu­rin­čių na­tū­ra­lų imu­ni­te­tą, tai mes ma­to­me, kad tas ka­ran­ti­nas jau iš es­mės yra iš­si­sė­męs. Ma­no ma­ny­mu, lai­kan­tis dar tam tik­rų rei­ka­la­vi­mų, kas ir tai­ko­ma ki­to­se ša­ly­se, tas ga­li­my­bių pa­sas ga­lė­tų ir vi­sai ne­eg­zis­tuo­ti ir ta­da mes su­da­ry­tu­me vi­sas ly­gias są­ly­gas žmo­nėms lais­viau gy­ven­ti ir bū­ti ta­me, sa­ky­ki­me, sau­gia­me, bet jau ne ka­ran­ti­ninia­me re­ži­me. Jau ma­ty­ti, kad pan­de­mi­jos ar­ba su­sir­gi­mų at­ve­jų skai­čius per pas­ta­rą­sias savai­tes yra ge­ro­kai su­ma­žė­jęs, ta di­na­mi­ka ir­gi su­ma­žė­ju­si, tai aš ma­ny­čiau, jau bū­tų pats lai­kas grįž­ti į ga­li­mai nor­ma­les­nį gy­ve­ni­mą ir to­liau ne­žlug­dy­ti mū­sų ver­slo, ne­blo­gin­ti mū­sų žmo­nių psi­chi­nės svei­ka­tos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus vi­sų, ku­rie su­spė­jo per nu­sta­ty­tą lai­ką.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už kal­ba M. Pui­do­kas. Ruo­šia­si prieš E. Gent­vi­las.

M. PUIDOKAS (DPF). Ger­bia­mie­ji, no­riu pa­ci­tuo­ti pro­fe­so­rių A. Jo­ku­bai­tį, ku­ris tei­gia: „Nuo­la­tos ma­to­me si­tu­a­ci­jas, kai vyks­ta opo­nen­to nie­ki­ni­mas vie­toj mė­gi­ni­mo su­si­kal­bė­ti. Val­džia de­da di­de­les pa­stan­gas mo­ky­ti pi­lie­čius, kaip mąs­ty­ti ir gal­vo­ti, bet jų vi­siš­kai ne­si­klau­so.“

Ko­le­gos, esu įsi­ti­ki­nęs, kad pri­va­lo­me gir­dė­ti vi­suo­me­nės nuo­tai­kas. Sei­mo na­riai tu­ri tei­sę ir prie­vo­lę kon­tro­liuo­ti es­mi­nius ša­lies val­dy­mo spren­di­mus, pri­im­tus Vy­riau­sy­bės. Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos ini­cia­ty­va kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl ga­li­my­bių pa­so tei­sė­tu­mo ir žmo­nių dis­kri­mi­na­ci­jos spren­di­mas yra lai­ku ir bū­ti­nas. Vy­riau­sy­bės spren­di­mu pra­dė­tas žmo­nių skirs­ty­mas ir seg­re­ga­ci­ja (ne­bi­jo­ki­me to žo­džio) tik­rai vyks­ta. Ša­ly­je vy­rau­ja įtam­pa, žmo­nės ir taip yra pa­kan­ka­mai su­si­prie­ši­nę ir bet koks skirs­ty­mas į ly­gius ir ly­ges­nius tik gi­li­na ne­ga­ty­vų or­ve­liš­ką fo­ną. Ga­li­my­bių pa­sas nie­kaip ne­ap­sau­go nuo už­si­krė­ti­mo pli­ti­mo ir yra dau­giau re­kla­mi­nė kam­pa­ni­ja nei re­a­lus spren­di­mas, pa­de­dan­tis su­val­dy­ti pan­de­mi­ją. Pa­gar­ba vi­siems ver­sli­nin­kams, ku­rie at­si­sa­ko šių ne­ga­li­my­bių pa­sų ir to­liau pa­si­rin­ko pri­im­ti vi­sus žmo­nes ne­tik­rin­da­mi jų do­ku­men­tų. Ma­nau, kad to­kia Dž. Or­ve­lo „Gy­vu­lių ūkio“ tvar­ka tik­rai su­prie­ši­na vi­suo­me­nę ir jai pri­tar­ti ne­va­lia. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je yra tik­tai vie­nas pa­sas ir jo­kio ki­to ne­rei­kia. Kiek­vie­nas žmo­gus lais­vas pa­si­rink­ti skie­py­tis ar ne ir dėl to ne­ga­li bū­ti jo­kios dis­kri­mi­na­ci­jos ar prie­var­tos. Kvie­čiu ko­le­gas pri­tar­ti šiam krei­pi­mui­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą sie­kiant at­ei­ty­je už­kirs­ti ke­lią pa­na­šiems dis­kri­mi­na­ci­niams spren­di­mams.

Ga­liau­siai, jei­gu esa­me de­mo­kra­tinė res­pub­li­ka ir jūs esa­te įsi­ti­ki­nę, kad šis spren­di­mas tei­sin­gas, tai yra tik krei­pi­ma­sis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Tai­gi pa­lai­ky­ki­te jį ir gau­si­me at­sa­ky­mą, ir ta­da bus aiš­ku, kas yra tei­sus.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai prieš – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Iš vi­so to lai­ko­tar­pio, kai pra­si­dė­jo ir per­nai bu­vo įves­tas pir­ma­sis ka­ran­ti­nas, ro­dos, ko­vo 16 die­ną, man į akis yra kri­tęs vie­nas an­ti­kons­ti­tu­ci­nis as­pek­tas. Tik­rai ana­li­za­vau ir per­nai bū­da­mas opo­zi­ci­jo­je, ir šie­met bū­da­mas jau val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, ar nė­ra an­ti­kons­ti­tu­ci­nių as­pek­tų. Tai vie­ną ma­čiau per­nai, kai Vy­riau­sy­bės spren­di­mu bu­vo už­da­ry­ta ga­li­my­bė iš­vyk­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiams iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos. Kon­sti­tu­ci­jos teks­te la­bai aiš­kiai yra pa­ra­šy­ta, kad spren­di­mą už­da­ry­ti sie­nas Lie­tu­vo­je pri­ima Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas. Pra­ėju­siais me­tais tik­rai ne­si­no­rė­jo truk­dy­ti Vy­riau­sy­bės veik­los pra­de­dant ko­vą su pan­de­mi­ja ir kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, nors ir da­bar man šir­dy­je at­ro­do, kad an­ti­kons­ti­tu­ciš­kai bu­vo Vy­riau­sy­bės spren­di­mu už­da­ry­tos Lie­tu­vos sie­nos.

Vi­si ki­ti spren­di­mai ga­li pa­tik­ti, ga­li ne­pa­tik­ti, ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dėl ga­li­my­bių pa­so tu­ri­nio. Man at­ro­do, jau vi­ce­mi­nist­ras V. Jur­gu­tis pa­mi­nė­jo, kad nuo bir­že­lio mė­ne­sio pa­ga­liau bus įtrauk­ti ir an­ti­kū­nų duo­me­nys į ga­li­my­bių pa­są, la­bai ob­jek­ty­vūs duo­me­nys. Ge­rai, dar pa­pil­dys, dar pa­tiks­lins tą ga­li­my­bių pa­so tu­ri­nį, ta­čiau kal­bant apie an­ti­kons­ti­tu­ciš­ku­mą aš čia ne­įžvel­giu an­ti­kons­ti­tu­ci­nės pro­ble­mos. Kaip kon­sti­tu­ci­nes pro­ble­mas įžvel­giu vie­nos par­ti­jos, vie­nos frak­ci­jos vi­siš­kai na­tū­ra­lų no­rą pa­de­monst­ruo­ti, pa­sa­ky­ti, kaip mes ko­vo­ja­me už Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją, net ne­si­steng­da­mi pri­trauk­ti sa­vo opo­zi­ci­jos part­ne­rių pa­dė­ti pa­ra­šus ant ši­to nu­ta­ri­mo pro­jek­to. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, vi­si pa­si­sa­kė dėl mo­ty­vų.

Da­bar pra­si­de­da bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­ra. Bal­suo­ti pra­dė­si­me nuo pas­ku­ti­nio pro­jek­to, pas­kui iš ei­lės nuo pir­mo­jo va­ka­ri­nio po­sė­džio klau­si­mo po dis­ku­si­jos.

Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą pro­jek­to Nr. XIVP-548.

Už­si­re­gist­ra­vo 113, bal­sa­vo 112: už – 38, prieš – 58, su­si­lai­kė 16. Ne­pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me ap­si­spręs­ti, ką to­liau da­ry­ti su šiuo pro­jek­tu. Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Ar ben­dru su­ta­ri­mu to­bu­lin­ti? (Triukš­mas sa­lė­je) Ne­gir­džiu. Ne, ne­su­ta­ria­ma. Bal­suo­ja­me. Bal­suo­jan­tys už bal­suo­ja už tai, kad to­bu­lin­tu­me, prieš – kad at­mes­tu­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 117, bal­sa­vo 116: už – 45, prieš – 71. At­mes­ta. (Bal­sai sa­lė­je)

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – P. Gra­žu­lis per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

P. GRAŽULIS (LRF). Krei­piuo­si į val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Pa­sky­rė­te sau ide­o­lo­giš­kai la­bai pa­trauk­lius Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus. Ką pa­sa­ky­si­te, tą jie ir pri­ims. Ko jūs jų bi­jo­te? Ko jūs bi­jo­te tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų? D. Ža­li­mas, dar da­bar vie­ną pa­sky­rė­me, na, vi­si jū­siš­kiai. Bū­tu­mė­te pa­ger­bę da­bar­ti­nio Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus, Viz­ba­rus ir ki­tus. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, no­riu pa­sa­ky­ti, kad su­kly­dau bal­suo­da­mas. Ma­no bal­sas dėl anks­tes­nio bal­sa­vi­mo – su­si­lai­kau.

PIRMININKAS. Aiš­ku. Dėl pro­to­ko­lo, A. Kup­čins­kas – prieš. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Aš ne be rei­ka­lo pra­ne­šė­jo V. Juk­nos pa­klau­siau, kad net opo­zi­ci­jos ly­de­rio pa­ra­šo jūs ne­pa­ė­mė­te. Ir štai, žiū­riu, opo­zi­ci­jos ly­de­ris iš tie­sų ne­pa­lai­ko ši­to krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

 

16.44 val.

Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo naš­lių ir naš­lai­čių, mai­tin­to­jo ne­te­ki­mo, iš­tar­nau­to lai­ko, vals­ty­bi­nių pen­si­jų, kom­pen­sa­ci­jų už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas, ren­tų, kom­pen­sa­ci­nių iš­mo­kų, šal­pos, slau­gos ir prie­žiū­ros (pa­gal­bos) iš­lai­dų tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų da­li­nio kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2719 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-287 (patei­ki­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. Bal­sa­vi­mas dėl ki­to pro­jek­to, dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mo – Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo naš­lių ir naš­lai­čių, mai­tin­to­jo ne­te­ki­mo, iš­tar­nau­to lai­ko, vals­ty­bi­nių pen­si­jų, kom­pen­sa­ci­jų už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas, ren­tų, kom­pen­sa­ci­nių iš­mo­kų, šal­pos, slau­gos ir prie­žiū­ros (pa­gal­bos) iš­lai­dų tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų da­li­nio kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2719 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-287.

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 53, prieš – 39, su­si­lai­kė 29. Pro­jek­tui ne­pri­tar­ta. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu to­bu­lin­ti? Bal­suo­ja­me. Bal­sa­vi­mas už reikš grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, prieš – at­mes­ti. (Triukš­mas sa­lė­je) Ko­le­gos, bal­sa­vi­mo me­tu agi­ta­ci­ja drau­džia­ma.

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 57, prieš – 62. At­mes­ta.

Ki­tas. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Pet­ro­šius.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš tik no­rė­jau at­kreip­ti dė­me­sį, kad ko­le­ga iš kai­rės vis ban­do kaž­kaip pa­veik­ti mū­sų bal­sa­vi­mus. Vis­kas bū­tų ge­rai, bet kai jis nu­si­ima kau­kę, mes nie­kaip ne­ga­li­me jo gir­dė­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Kas ne­gir­di, pra­šo­me ki­tų ko­le­gų, kad ap­tem­dy­tų sa­vo įkarš­tį kal­bė­ti ir pa­ty­lė­tų bent ta­da, kai vyks­ta bal­sa­vi­mas. (Plo­ji­mai)

 

16.47 val.

Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo Nr. I-621 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-253 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas bal­sa­vi­mas dėl Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-253. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Ger­bia­mi ko­le­gos, už­si­re­gist­ra­vo 119, bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 53, prieš – 30, su­si­lai­kė 36. Pro­jek­tui ne­pri­tar­ta. Ga­li­me grą­žin­ti to­bu­lin­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­pri­ta­ria­ma. Bal­suo­ja­me. Bal­suo­jan­tys už bal­suos už tai, kad grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, bal­sa­vu­sie­ji prieš, kad pro­jek­tas bū­tų at­mes­tas.

Už­si­re­gist­ra­vo 119, bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: už – 62, prieš – 55. Grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš jums su­teik­siu žo­dį po vi­sų bal­sa­vi­mų, nes jūs pats prie­kaiš­ta­vo­te, kad per vė­lai pra­de­da­me bal­sa­vi­mą.

 

16.49 val.

Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XII-2507 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-254 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, dėl ku­rio bal­suo­si­me, – Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-254. (Bal­sai, triukš­mas sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 118: už – 50, prieš – 38, su­si­lai­kė 30. Pro­jek­tui ne­pri­tar­ta. Grą­ži­na­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Siū­lo bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me. Už bus grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, prieš – at­mes­ti.

Už­si­re­gist­ra­vo 118, bal­sa­vo 115: už – 57, prieš – 58. At­mes­ta.

Da­bar bal­suo­si­me dėl dvie­jų bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo įsta­ty­mų pro­jek­tų. Ka­dan­gi ko­le­ga ži­no, kas yra bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas, aš jam su­tei­kiu žo­dį re­pli­kuo­ti. Pra­šom. (Plo­ji­mai)

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mie­ji, jūs, val­dan­čio­ji dau­gu­ma, prieš pie­tus de­kla­ra­vo­te mei­lę. Šau­kė­te: my­liu, my­liu! Po pie­tų ta mei­lė iš­ga­ra­vo. Tai kur jū­sų ta mei­lė? La­bai trum­pa.

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Aš no­riu at­kreip­ti po­sė­džio pir­mi­nin­ko dė­me­sį. Ma­nau, kad jūs pa­žei­dė­te Sei­mo na­rio P. Gra­žu­lio tei­ses. Jis iš tie­sų tu­ri tei­sę kal­bė­ti po kiek­vie­no bal­sa­vi­mo, re­pli­ką po bal­sa­vi­mo pa­teik­ti. Be to, man ko­le­gos sa­ko, kad jis pra­ėju­sia­me tūks­tant­me­ty­je kaž­ka­da kaž­ką pro­tin­go yra pa­sa­kęs. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKAS. At­kreip­da­mas jū­sų dė­me­sį dėl bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo, aš tu­rė­jau ome­ny­je bū­tent so­viet­me­čiu pa­tir­tą P. Gra­žu­lio bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą.

S. Skver­ne­lis – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų ry­ti­nis po­sė­dis pa­ro­dė, kad dėl svar­bių įsta­ty­mų mes bal­suo­ja­me ir ne­žiū­ri­me, ar po­zi­ci­jos, ar opo­zi­ci­jos pa­teik­ta. Pri­si­me­nant pra­ei­tą ka­den­ci­ją ir prie­kaiš­tus iš tuo­me­ti­nės opo­zi­ci­jos, kad net po pa­tei­ki­mo ne­pri­ta­ria opo­zi­ci­jos įsta­ty­mų pro­jek­tams, da­bar tu­ri­me tą pa­tį vaiz­dą, kai ne­pri­ta­rus po pa­tei­ki­mo ne­at­si­ran­da ga­li­my­bių net pa­dis­ku­tuo­ti ko­mi­te­tuo­se. Ma­nau, kad tas ry­ti­nis pus­die­nis bu­vo toks op­ti­mis­tiš­kas, bet va­ka­ri­nis po­sė­dis pa­ro­do re­a­ly­bę.

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ka­dan­gi ger­bia­mas Eu­ge­ni­jus pa­mi­nė­jo ma­no var­dą, tai­gi, Eu­ge­ni­jau, ma­nęs bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas vi­siš­kai ne­ste­bi­na. So­viet­me­čiu bu­vau per­se­kio­tas, ka­lin­tas kar­ce­riuo­se, la­ge­riuo­se, by­los, teis­mai, sė­dė­jau Per­mė­je, Ru­si­jo­je. Da­bar­ti­niai, kaip sa­ko­ma, vai­kai, Ko­mu­nis­tų par­ti­jos vai­kai, ar­ba pa­tys ko­mu­nis­tai, kaip tu, Eu­ge­ni­jau, vėl ma­ne per­se­kio­ja. (Plo­ji­mai, triukš­mas sa­lė­je) Tai čia nie­ko… ži­no­ki­te, aš vi­siš­kai ne­krei­piu dė­me­sio.

 

16.54 val.

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 212, 217, 254, 303 ir 327 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-546, Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 401 straips­niu pa­pil­dy­mo ir 259 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-547 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, re­pli­kos bai­gė­si. Bal­suo­ja­me dėl dvie­jų pro­jek­tų iš kar­to, nes jie ėjo kaip pa­ke­tas ir bu­vo kar­tu pri­sta­ty­ti. Tai yra dėl Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 212, 217, 254, 303 ir 327 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-546 ir Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 401 straips­niu pa­pil­dy­mo ir 259 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-547.

Už­si­re­gist­ra­vo 116, bal­sa­vo 113: už – 48, prieš – 38, su­si­lai­kė 27. Ga­li­me grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti? (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­suo­ja­me. Kas bal­suo­ja už – grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas prieš – at­mes­ti.

Už­si­re­gist­ra­vo 113, bal­sa­vo 113: už – 60, prieš – 53. Grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

Ko­le­gos, dėl bal­sa­vi­mo vis­kas bai­gė­si. Ko­le­ga J. Ja­ru­tis no­rė­jo. At­si­pra­šau. Per šo­ni­nį mi­k­ro­fo­ną J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl pas­ku­ti­nio bal­sa­vi­mo. Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad la­bai pa­na­šus įsta­ty­mo pro­jek­tas jau da­bar yra Sei­mo ko­mi­te­tuo­se. Ne­pai­sant to, kad šis pro­jek­tas yra at­mes­tas, ko ge­ro, pro­duk­ty­viau opo­zi­ci­jai bū­tų teik­ti siū­ly­mus dėl jau per­ėju­sio pa­tei­ki­mo sta­di­ją įsta­ty­mo. Taip, jis ke­lia daug klau­si­mų. Ne­pai­sant to, kad aš pats esu jį pa­si­ra­šęs, ne­pri­ta­riu dek­ri­mi­na­li­za­vi­mui vi­sų nar­ko­ti­kų, bet bū­tų pro­duk­ty­vu, jei­gu šiuo klau­si­mu su­si­telk­tu­me ir teik­tu­me pa­siū­ly­mus dėl kon­kre­taus pro­jek­to. Ačiū.

 

16.57 val.

Avia­ci­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-2066 2, 5, 6, 8, 12, 16, 24, 28, 33, 35, 41, 45, 46, 47, 49, 52 straips­nių ir 3 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 411 straips­niu ir III sky­riaus dešim­tuo­ju skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-532 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai. Ko­le­gos, pra­de­da­me dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mą – Avia­ci­jos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir 3 prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-532. Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­ja – vi­ce­mi­nist­rė A. Vai­ciu­ke­vi­čiū­tė. Pra­šau.

A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Vy­riau­sy­bei pri­ta­rus, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja Sei­mui tei­kia Avia­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­riuo­se pa­grin­di­nis dė­me­sys su­telk­tas į skry­džių sau­gą ir pa­lan­kes­nes są­ly­gas avia­ci­jos veik­lai di­din­ti. Šiais pa­kei­ti­mais už­tik­ri­na­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos reg­la­men­tų nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mas.

Iš­skir­čiau pen­kias es­mi­nes tei­sės ak­to pro­jek­to kei­čia­mas nuo­sta­tas, ku­rias ir no­rė­čiau pa­mi­nė­ti.

Pir­ma. Sie­kiant ge­riau ap­si­sau­go­ti nuo ki­ber­ne­ti­nių iš­puo­lių, įsta­ty­mo pa­kei­ti­muo­se nu­sta­to­ma ci­vi­li­nės avia­ci­jos ypa­tin­gos svar­bos in­for­ma­ci­nės in­fra­struk­tū­ros nu­sta­ty­mo ir ap­sau­gos nuo ki­ber­ne­ti­nių grės­mių tvar­ka. Taip Lie­tu­vo­je bus įgy­ven­din­tas gruo­džio 31 die­ną įsi­ga­lio­sian­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos reg­la­men­tas, pa­gal ku­rį oro uos­tai, oro na­vi­ga­ci­jos pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės, ve­žė­jai ir ki­ti sub­jek­tai pri­va­lės iden­ti­fi­kuo­ti sa­vo sau­go­ti­nas in­for­ma­ci­nes sis­te­mas, api­brėž­ti ir tai­ky­ti ap­sau­gos nuo ki­ber­ne­ti­nių iš­puo­lių prie­mo­nes, o pa­skir­ta vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja tik­rins, kaip lai­ko­ma­si nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų.

Ant­ras svar­bus punk­tas – tai pa­to­bu­lin­tas už­sie­nio ša­lių or­lai­vių skry­džių tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, nu­sta­to­ma skry­džių į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją me­ti­nių lei­di­mų iš­da­vi­mo tvar­ka ir lei­di­mų ne ES oro ve­žė­jams vyk­dy­ti skry­džius tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Eu­ro­pos eko­no­mi­nei erd­vei pri­klau­san­čių vals­ty­bių ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos iš­da­vi­mo są­ly­gos.

Šie klau­si­mai ta­po itin ak­tu­a­lūs po brek­si­to reg­la­men­tuo­jant Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės oro ve­žė­jų veik­lą. Nu­ma­ty­ti įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai leis Lie­tu­vos oro ve­žė­jams iš­lai­ky­ti tu­ri­mus ver­slo ry­šius ir už­tik­rin­ti sklan­dų skry­džių į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę vyk­dy­mą.

Tre­čias punk­tas. Da­lis Avia­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų skir­ta pa­lan­kes­nėms są­ly­goms avia­ci­jos veik­lai su­da­ry­ti, ver­slo ad­mi­nist­ra­ci­nei ir mo­kes­ti­nei naš­tai ma­žin­ti. Pa­vyz­džiui, or­lai­vių sa­vi­nin­kams ak­tu­a­lus lai­ki­no or­lai­vių įre­gist­ra­vi­mo Ci­vi­li­nių or­lai­vių re­gist­re ter­mi­nas, šiuo me­tu ne il­ges­nis kaip vie­nas mė­nuo, pra­tę­sia­mas iki ke­tu­rių mė­ne­sių.

Ket­vir­tas punk­tas. Sie­kiant su­da­ry­ti pa­lan­kes­nes są­ly­gas Lie­tu­vo­je plė­to­ti ben­drą­ją ne­ko­mer­ci­nę avia­ci­ją ir ma­žin­ti fi­nan­si­nę naš­tą spor­to ir rek­re­a­ci­nės avia­ci­jos ben­druo­me­nei, įsta­ty­me įtvir­ti­na­ma ga­li­my­bė su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui nu­sta­ty­ti 30 % nuo­lai­das ne­ko­mer­ci­nei ben­dro­sios avia­ci­jos veik­lai už ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­slau­gas.

Penk­tas punk­tas, vie­nas iš svar­biau­sių punk­tų. Avia­ci­jos įsta­ty­me įtvir­ti­na­ma, kad už Eu­ro­pos Są­jun­gos reg­la­men­tų nuo­sta­tų avia­ci­jos sri­ty­je įgy­ven­di­ni­mą Lie­tu­vo­je bus at­sa­kin­gos dvi kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos, tai yra VšĮ Trans­por­to kom­pe­ten­ci­jų agen­tū­ra ir Lie­tu­vos trans­por­to sau­gos ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Tiek bū­tų trum­pai. Dė­ko­ju ir pra­šau pa­lai­ky­ti tei­kia­mą tei­sės pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums, ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si V. Gap­šys.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas jums, vi­ce­mi­nist­re, kaip avia­ci­jos ži­no­vei bū­tų toks. Pir­miau­sia pa­ste­bė­ji­mas, kad Eu­ro­pa jau per tą trum­pą lai­ką ban­do tap­ti biu­ro­kratine są­jun­ga. Aš tu­riu ome­ny­je tuos vi­sus rei­ka­la­vi­mus po brek­si­to dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės.

Ant­ras klau­si­mas ma­no bū­tų dėl spor­ti­nės avia­ci­jos, tai yra bu­vu­sio DOSAAF’o spor­ti­nės avia­ci­jos oro uos­tų, nes jie da­bar tarp že­mės ir dan­gaus. Vals­ty­bė nu­si­kra­tė, sa­vi­val­dy­bės ne­pri­ėmė. Ko­kie bū­tų žings­niai šio­je sri­ty­je? Vien su­ma­žin­ti 30 % mo­kes­čius tur­būt ne­pa­kaks. Ko­kių ne­ati­dė­lio­ti­nų žings­nių im­si­tės, kad spor­ti­nė avia­ci­ja ne­bū­tų su­nai­kin­ta, o ae­ro­dro­mai su­ar­ti? Ačiū.

A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. La­bai dė­ko­ju už pa­ste­bė­ji­mą ir klau­si­mą. Iš tik­rų­jų 30 % yra vi­sai ne­ma­žai, bet ma­ny­čiau, kad klau­si­mas tik­rai ak­tu­a­lus ir rei­kė­tų pa­si­gi­lin­ti, to­dėl ir kvie­si­me ko­mi­te­to na­rius teik­ti sa­vo pa­siū­ly­mus ir pa­ste­bė­ji­mus dėl pa­teik­to pro­jek­to ir dis­ku­tuo­si­me. Tik­rai klau­si­mas yra at­vi­ras ir lauk­si­me vi­sų pa­siū­ly­mų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti. Vis tiek šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra reng­tas tur­būt prieš ke­lis mė­ne­sius nuo šios die­nos, o pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį mes ma­tė­me įvy­ku­sį in­ci­den­tą su „Ry­a­nair“ or­lai­viu. Ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų ko­kių nors pa­pil­do­mų nuo­sta­tų svars­tant šį įsta­ty­mą įtrauk­ti, kad jos pa­to­bu­lin­tų reg­la­men­ta­vi­mą? Ypač at­si­žvel­giant į tai, kad ne­bu­vo gal tie­sio­gi­nė ki­ber­ne­ti­nė ata­ka ar pa­na­šiai, bet bu­vo pa­si­nau­do­ta, ir­gi at­siųs­tas elek­tro­ni­nio paš­to laiš­kas, kaip su­pra­tau, jį ga­vo ir Lie­tu­vos oro uos­tai, ma­tyt, spe­cia­liai klai­di­nan­tis. Įver­tin­da­ma vi­sas šias si­tu­a­ci­jas, įver­tin­da­ma sank­ci­jas, ar ma­to­te jau ko­kių nors pa­to­bu­li­ni­mų, į ku­riuos rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ko­mi­te­te, kad bū­tų vi­su­ma pa­da­ry­ta taip, kaip rei­kia?

A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. La­bai dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ak­tu­a­lus ir vi­sus jau­di­nan­tis klau­si­mas. Iš tik­rų­jų tie­siog šiek tiek pa­tiks­lin­siu, kad pats įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo ren­gia­mas ge­ro­kai il­giau ir tie pa­kei­ti­mai jau nuo pra­ei­tų me­tų, tai dau­giau kaip 9–10 mė­ne­sių. Iš tik­rų­jų bu­vo de­rin­ta su 28 su­in­te­re­suo­to­mis pu­sė­mis du kar­tus ir iš­gvil­den­ti vi­si ne­tiks­lu­mai.

Kaip jau mi­nė­jau sa­vo pir­mą ar­gu­men­tą, kas yra kei­čia­ma, tai bū­tent įsta­ty­mo pa­kei­ti­muo­se nu­sta­to­ma ci­vi­li­nės avia­ci­jos ypa­tin­gos svar­bos in­for­ma­ci­nės in­fra­struk­tū­ros nu­sta­ty­mo ir ap­sau­gos nuo ki­ber­ne­ti­nių grės­mių tvar­ka. Tai jau šia­me pro­jek­te yra nu­ma­to­mi tam tik­ri as­pek­tai, bet jei­gu bus no­ro ko­mi­te­tuo­se ko­mi­te­to na­riams siū­ly­ti dar ko­kias nors griež­tes­nes są­ly­gas, tik­rai, ma­nau, svars­ty­ti­nas ga­li­mas va­rian­tas. Ta­čiau šiuo me­tu, ma­nau, pro­jek­tas, koks yra pa­teik­tas, tik­rai ga­lė­tų bū­ti svars­to­mas ko­mi­te­te. Tur­būt bū­tų tiek. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja. Kas no­rė­jo, jū­sų jau pa­klau­sė. Dau­giau klau­sian­čių­jų nė­ra.

Da­bar dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ko­le­gos, bal­suo­si­me vė­liau nu­ma­ty­tu lai­ku. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ži­nau, ne­tu­riu to­kių įga­lio­ji­mų. Bal­sa­vi­mas dėl pro­jek­to 18 va­lan­dą.

 

17.05 val.

Ge­o­de­zi­jos ir kar­to­gra­fijos įsta­ty­mo Nr. IX-415 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5353(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas, ku­rį su­da­ro du pro­jek­tai, bet pra­dė­si­me nuo Ge­o­de­zi­jos ir kar­to­gra­fijos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-5353(2). Ko­le­gos, pra­ne­šė­jas – J. Gu­daus­kas. Pra­šom į tri­bū­ną. Ko­le­gos, tai yra nau­jos re­dak­ci­jos įsta­ty­mas, ku­rio 1 straips­nį su­da­ro 33 straips­nių pa­kei­ti­mai. Iki 11 straips­nio nė­ra pa­siū­ly­mų ir pa­kei­ti­mų, tai yra pa­sta­bų. Ar ga­li­me nuo 1 iki 10 straips­nius pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta. Pri­im­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl 11 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to ke­le­tas pa­sta­bų. Pir­mo­ji pa­sta­ba dėl 6 punk­to. Pra­šom, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, trum­pai pa­ko­men­tuo­ti.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Pir­ma pa­sta­ba. Tei­sės de­par­ta­men­tas nu­ro­dė, kad ne­aiš­kus nuo­sta­tų su­de­ri­ni­mas ir tu­ri­nys, ir pa­siū­lė tiks­lin­ti for­mu­luo­tę. For­mu­luo­tė yra pa­tiks­lin­ta ir su­de­rin­ta.

PIRMININKAS. Aiš­ku. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to spren­di­mui dėl Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos? Ačiū, pri­tar­ta.

Da­bar dėl 3 da­lies 1 punk­to taip pat yra Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Pra­šau, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). An­tra pa­sta­ba. Pa­tiks­lin­ta for­mu­luo­tė. Tei­sės de­par­ta­men­tas siū­lė nu­ro­dy­ti, kad in­ži­ne­ri­nius tin­klus, vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­lius val­dan­čios ins­ti­tu­ci­jos ir įmo­nės bei ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros val­dy­to­jai to­po­gra­finių pla­nų ir in­ži­ne­ri­nių tin­klų pla­nų ver­ti­ni­mą teik­tų sa­vi­val­dy­bėms. Yra pri­tar­ta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to spren­di­mui dėl Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos? Ačiū, pri­tar­ta.

Dar vie­na Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba dėl 3 da­lies, tai yra dėl 5 da­lies. Pra­šau.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Tech­ni­nė pa­sta­ba, vie­toj žo­džio „in­for­ma­ci­nis“ įra­šy­ti žo­dį „in­for­ma­ci­nė­je“. Pri­tar­ta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to spren­di­mui dėl Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos? Ačiū, pri­tar­ta. Vi­sam 11 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, ko­le­gos. Pri­tar­ta. Nuo 12 iki 33 straips­nio pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me jų vi­sų pri­ėmi­mui pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl 33 straips­nio. (Bal­sai sa­lė­je) 33 straips­nis im­ti­nai. Lie­ka… Tai­gi 1 straips­niui pri­ėmi­mo sta­di­jo­je jau pri­tar­ta. Dėl 2 straips­nio, dėl įgy­ven­di­ni­mo, yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pra­šom pa­ko­men­tuo­ti dėl įgy­ven­di­ni­mo (2 straips­nis), pir­mo­sios Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos. Dėl 2 straips­nio. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Pa­čio­je pa­bai­go­je. Tei­sės de­par­ta­men­tas ra­šo, kad at­si­žvel­giant į Sei­mo sta­tu­te nu­sta­ty­tą įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­dū­rų truk­mę, taip pat kad Sei­me pri­im­tas įsta­ty­mas pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją tu­ri bū­ti pro­mul­guo­ja­mas, dis­ku­tuo­ti­na, ar pro­jek­to 2 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta įsi­ga­lio­ji­mo da­ta bir­že­lio 1 die­na yra re­a­li? Jei­gu bū­tų pri­tar­ta, tai siū­lo­ma… Jūs pri­ėmė­te dėl lie­pos 1 die­nos.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Taip, ko­mi­te­tas pri­ta­rė, kad įsta­ty­mas įsi­ga­lio­tų lie­pos 1 die­ną.

PIRMININKAS. 1 da­ly­je lie­pos 1 die­na, 2 da­ly­je – bir­že­lio 30 die­na. Ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to spren­di­mui dėl Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos? Ačiū, pri­tar­ta. Ir dėl 3 da­lies taip pat yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, ir­gi dėl da­tos, aš taip su­pra­tau.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė de­par­ta­men­to pa­sta­bai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to spren­di­mui dėl Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos? Ga­li­me pri­tar­ti 2 straips­nio pri­ėmi­mui ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl vi­so dėl mo­ty­vų nė­ra. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku – 18 va­lan­dą. Ačiū, ko­le­ga.

 

17.11 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 381 ir 39 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5354(2) (pri­ėmi­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 2-9.2 klau­si­mas – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo 381 ir 39 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5354(2). Pra­ne­šė­jas – V. Fio­do­ro­vas. Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl 1 ir 2 straips­nių pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti jų pri­ėmi­mui? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl 3 straips­nio, tai yra dėl įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo, yra Sei­mo na­rio V. Pranc­kie­čio pa­siū­ly­mas. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pra­šau pa­ko­men­tuo­ti ko­mi­te­to spren­di­mą.

V. FIODOROVAS (DPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mo na­rio V. Pranc­kie­čio pa­siū­ly­mas bu­vo dėl da­tos pa­kei­ti­mo. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė, kad įsta­ty­mas įsi­ga­lio­tų šių me­tų lie­pos 1 die­ną.

PIRMININKAS. Ačiū. Ki­tų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti 3 straips­nio pri­ėmi­mui kar­tu su ko­mi­te­to spren­di­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Ko­le­gos, pri­ėmi­mas pa­straips­niui baig­tas. Bal­sa­vi­mas 18 va­lan­dą.

 

17.12 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 112 straips­nio pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-66(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo 112 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-66(2). Pra­ne­šė­jas. Pra­ne­šė­jo ne­rei­kia, ka­dan­gi pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų nė­ra. Pro­jek­tas yra iš dvie­jų straips­nių. Dėl 1 straips­nio pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų nė­ra. Pri­ėmi­mui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl 2 straips­nio taip pat nė­ra pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­ėmi­mui pri­tar­ta. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui baig­tas. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku – 18 va­lan­dą.

 

17.12 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-393(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so kai ku­rių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-393(2). Pa­tai­sų ir pa­siū­ly­mų taip pat nė­ra. Dėl 1 straips­nio pa­sta­bų nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­ėmi­mui pri­tar­ta. Dėl 2 straips­nio ir­gi nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta. 3 straips­nis. Nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti pri­ėmi­mui? Ačiū, pri­tar­ta. 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straips­niai. Pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų nė­ra. Ga­li­ma pri­tar­ti jų pri­ėmi­mui? Ačiū, pri­tar­ta. Ko­le­gos, pri­ėmi­mas pa­straips­niui baig­tas. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku – 18 va­lan­dą.

 

17.14 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 346 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5147(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 346 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5147(2). Pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų taip pat nė­ra. Pro­jek­tas vie­no straips­nio. 1 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti pri­ėmi­mui? Ačiū, pri­tar­ta. Ki­tų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų nė­ra. Dėl pri­ėmi­mo bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

Ko­le­gos, to­liau pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Ma­zu­ro­nis.

 

17.14 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4538(2) (pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4538(2). Pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Dėl 2 straips­nio pa­tai­sų ir pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Dėl 3 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Dėl 4 straips­nio taip pat pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Dėl 5 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Dėl 6 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Dėl 7 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

Dėl vi­so dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

17.15 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 71 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4602(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-14.1 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 71 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4602(2). Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Įsta­ty­mo pro­jek­tas vie­no strai­ps­nio. Pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta, ga­li­me pri­tar­ti 1 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

Dėl vi­so dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių šne­kė­ti. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to – tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

17.16 val.

Smur­ti­niais nu­si­kal­ti­mais pa­da­ry­tos ža­los kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. X-296 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4603(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-14.2 klau­si­mas – Smur­ti­niais nu­si­kal­ti­mais pa­da­ry­tos ža­los kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. X-296 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4603(2). Pri­ėmi­mas. Dėl 1 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

Dėl 2 straips­nio gau­tas Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pri­ta­ria. Ar ga­li­me pri­tar­ti 2 straips­niui kar­tu su Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, ku­riai ko­mi­te­tas pri­ta­ria? Ga­li­me pri­tar­ti. La­bai dė­kui. 3 straips­nio nė­ra.

Dėl vi­so dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to – tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

17.16 val.

Ža­los, at­si­ra­du­sios dėl val­džios ins­ti­tu­ci­jų ne­tei­sė­tų veiks­mų, at­ly­gi­ni­mo ir atstovavi­mo vals­ty­bei ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei įsta­ty­mo Nr. IX-895 1, 3 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 21 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4604(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-14.3 klau­si­mas – Ža­los, at­si­ra­du­sios dėl val­džios ins­ti­tu­ci­jų ne­tei­sė­tų veiks­mų, at­ly­gi­ni­mo ir at­sto­va­vi­mo vals­ty­bei ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei įsta­ty­mo Nr. IX-895 1, 3 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 21 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4604(2). Pri­ėmi­mas.

Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Dėl 2 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Dėl 3 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Dėl 4 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų taip pat ne­gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai ačiū. Dėl vi­so dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to – tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

17.17 val.

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1370 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-213(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-15 klau­si­mas – Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1370 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-213(3). Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio gau­ta Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, ku­rioms pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Kas pra­ne­šė­jas pa­grin­di­nio ko­mi­te­to? Po­nas E. Sa­bu­tis. Pra­šom. Gal pa­ko­men­tuo­ki­te, ka­dan­gi ne­pri­ta­ria­te.

E. SABUTIS (LSDPF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji ko­le­gos, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas ge­gu­žės 24 die­ną iš­sa­kė sa­vo pa­sta­bą dėl šio straips­nio, ta­čiau su šia pa­sta­ba ne­siū­lė nei per­for­mu­luo­ti, nei kaip nors ki­taip pa­keis­ti straips­nį, tie­siog su­abe­jo­jo: jei­gu straips­ny­je yra įra­šy­ti du at­lei­di­mo pa­grin­dai, ar jie ne­eli­mi­nuo­ja vi­sų ki­tų. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė bu­vo ne­pri­tar­ti ir ar­gu­men­tai to­kie, kad įsta­ty­mo pro­jek­tu nu­sta­to­ma tai­syk­lė yra spe­cia­lio­ji, tu­rin­ti pir­mu­mą prieš ga­lio­jan­čia­me Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­me nu­sta­ty­tą at­lei­di­mo tvar­ką. To­dėl taip ir nu­spren­dė­me, kad ne­pri­tar­si­me Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­doms. Dė­kui.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Už ko­mi­te­to nuo­mo­nę, kaip su­pran­tu? Už vi­są. Ar ga­li­me pri­tar­ti 1 straips­niui su ko­mi­te­to iš­va­da ne­pri­tar­ti Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dai? Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Dėl vi­so už kal­bė­ti no­rė­tų L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų tai tik­rai ge­ra ir lauk­ta įsta­ty­mo pa­tai­sa, nes ži­no­me, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja dėl va­do­vų vals­ty­bės tar­ny­bo­je ir įstai­gų va­do­vų. Jei­gu mes tu­ri­me ge­rų va­do­vų ir, kaip ten yra įsta­ty­me pa­mi­nė­ta, jie įver­tin­ti ge­rai ir la­bai ge­rai, ka­den­ci­jai dar ne­si­bai­gus ir su­ėjus am­žiui, pa­gal Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą – 65 me­tai, jie ne­bū­tų at­lei­džia­mi. Tik­rai pri­tar­ki­te, nes šian­dien mums ra­jo­nuo­se, re­gio­nuo­se trūks­ta stip­rių, ga­nė­ti­nai ge­rų va­do­vų. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Prieš kal­bė­ti no­rin­čių nė­ra. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to – tam nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

17.20 val.

Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to įsta­ty­mo Nr. XII-838 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5350(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-16 klau­si­mas – Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to įsta­ty­mo Nr. XII-838 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5350(2). Pri­ėmi­mas pa­straips­niui.

Dėl 1 straips­nio pa­tai­sų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

Dėl 2 straips­nio gau­ta Sei­mo na­rio A. Ma­tu­lo pa­tai­sa, jai ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ger­bia­mas Ma­tu­lai, kaip su­pran­tu… Ar ga­li­me pri­tar­ti 2 straips­niui su ko­mi­te­to pri­ta­ri­mu A. Ma­tu­lo pa­tai­sai ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Pri­tar­ta.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to – tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

17.21 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Je­le­nos Di­lie­nės sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­re“ pro­jek­tas Nr. XIVP-535(2), Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Do­na­to Ja­so sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-536(2) (svarstymas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Je­le­nos Di­lie­nės sky­ri­mo Val­s­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­re“ pro­jek­tas Nr. XIVP-535. Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – K. Star­ke­vi­čius Pra­šau pri­sta­ty­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to iš­va­dą.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Skel­biu ko­mi­te­to bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus. Ben­dru su­ta­ri­mu yra pri­tar­ta ger­bia­mą J. Di­lie­nę skir­ti Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­re. Taip pat dėl D. Ja­so sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu ir­gi su­tar­ta, pri­im­tas spren­di­mas ko­mi­te­te ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Jūs pri­sta­tė­te du ski­ria­mus – dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mas, pro­jek­tas Nr. XIVP-535, ir 2-18 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Do­na­to Ja­so sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-536.

Per­ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mo pri­ėmi­mo sta­di­jos. Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­sa­vi­mas dėl pro­jek­to Nr. XIVP-535 – tam nu­ma­ty­tu lai­ku.

Mo­ty­vai dėl dar­bo­tvarkės 2-18 klau­si­mo, pro­jek­to Nr. XIVP-536, – dėl D. Ja­so sky­ri­mo. Už nė­ra. Prieš – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, su­si­ti­ki­mo frak­ci­jo­je me­tu iš­aiš­kė­jo, kad kan­di­da­tas ne vie­nu at­ve­ju, kai ko­mi­si­jo­je bu­vo svars­to­mi jaut­rūs klau­si­mai, su­si­ję su pri­va­čių ši­lu­mos tie­kė­jų rei­ka­lais, var­to­to­jų in­te­re­sų at­sto­va­vi­mu, vie­nas pats, skir­tin­gai ne­gu ki­ti ko­mi­si­jos na­riai, bal­suo­da­vo, taip sa­kant, pri­va­taus tie­kė­jo nau­dai. Aš ma­nau, kad var­to­to­jų in­te­re­sai ir šiaip yra sun­kiau gi­na­mi, pri­va­ti­nin­kas su­ge­ba pa­si­sam­dy­ti ir ge­rus ad­vo­ka­tus. Jei­gu ko­mi­si­jo­je at­si­ras na­rių, ku­riems la­biau rū­pi ši­lu­mos tie­kė­jų in­te­re­sai, tai ne­ži­nau, ar ko­mi­si­jo­je bus tin­ka­mai ap­gin­ti var­to­to­jų in­te­re­sai. To­dėl aš ne­ga­lė­siu pa­lai­ky­ti tos kan­di­da­tū­ros, nors dėl kom­pe­ten­ci­jos prie­kaiš­tų ne­tu­riu ir ne­tu­riu pa­grin­do kal­tin­ti, kad kan­di­da­tas ga­li at­sto­vau­ti ko­kiems nors „Ru­bi­ko­no“ įmo­nių in­te­re­sams, bet bal­sa­vi­mai ro­do, kad jis yra la­bai jaut­rus pri­va­čių ši­lu­mos tie­kė­jų rei­ka­lams.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš­klau­sė­me vi­sų mo­ty­vus. Bal­sa­vi­mas dėl Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tų bus tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

17.25 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų pa­skel­bi­mo Klai­pė­dos kraš­to me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4442(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-19 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų pa­skel­bi­mo Klai­pė­dos kraš­to me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4442(2). Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos… At­si­pra­šau, pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas A. Žu­kaus­kas. At­si­pra­šau.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė iš­va­dą dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų pa­skel­bi­mo Klai­pė­dos kraš­to me­tais“ ir vien­bal­siai pri­ta­rė. Taip pat pri­ta­rė vi­siems siū­ly­mams, ku­rie bu­vo pa­teik­ti, ir siū­lo pri­tar­ti 2023 me­tų (at­krei­piu dė­me­sį) pa­skel­bi­mui Klai­pė­dos kraš­to me­tais pa­žy­mint 1923 me­tų su­ki­li­mo ir Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos šimt­me­tį. Pra­šo, kad iki 2021 m. spa­lio 1 d. bū­tų pa­reng­ta pro­gra­ma ir skir­tas fi­nan­sa­vi­mas 2022 me­tais ir 2023 me­tais, nes rei­kia pa­si­reng­ti iš anks­to.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Į tri­bū­ną kvie­čia­me P. Kuz­mic­kie­nę pri­sta­ty­ti Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos iš­va­dą.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mū­sų ko­mi­si­ja su­si­rin­ku­si svars­tė Sei­mo nu­ta­ri­mą „Dėl 2023 me­tų pa­skel­bi­mo Klai­pė­dos kraš­to me­tais“ ir, be abe­jo­nės, pri­ta­rė vien­bal­siai kaip la­bai svar­biam mū­sų is­to­ri­niam įvy­kiui.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Dis­ku­si­ja. Dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ti už­si­ra­šė trys Sei­mo na­riai. E. Gent­vi­las. Jo sa­lė­je ne­ma­tau. A. Po­cius. Taip pat sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da V. Ra­ku­tis. Pra­šau. Dis­ku­si­ja. Pra­šau į tri­bū­ną.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tu­ri­me iš tik­rų­jų pui­kią pro­gą 2023 me­tais skir­ti dė­me­sio šiam svar­biam Lie­tu­vai re­gio­nui ir at­lik­ti kai ku­riuos dar­bus, ku­riuos da­ro mū­sų Sei­mo Lai­ki­no­ji Lie­tu­vos pa­jū­rio bi­čiu­lių gru­pė, taip pat pa­ska­tin­ti ke­le­tą svar­bių ini­cia­ty­vų.

Bū­tų la­bai svar­bu, kad ši­tas kraš­tas už­im­tų tin­ka­mą vie­tą mū­sų Lie­tu­vos są­mo­nė­je, nes, kaip ma­to­me iš kon­kre­čių at­ve­jų, su­si­du­ria­me su spe­ci­fi­nė­mis pro­ble­mo­mis. Štai jau ku­ris lai­kas nie­kaip ne­ga­li­me iš­spręs­ti Klai­pė­dos kraš­to brie­džio sim­bo­lio įtei­si­ni­mo. Taip pat la­bai daž­nai mū­sų su­vo­ki­mas apie ši­tą kraš­tą bai­gia­si su jū­ros kran­tu, o iš tik­rų­jų tai yra Pa­jū­rio re­gio­nas, ku­ris tu­ri la­bai daug spe­ci­fi­nių pro­ble­mų ir tu­ri taip pat ne­ma­žų ta­pa­ty­bės pro­ble­mų, apie ku­rias mes ma­žai šne­ka­me. Klai­pė­dos kraš­te, tai čia ga­na di­de­lis ruo­žas iki Sma­li­nin­kų, iš tik­rų­jų sun­kiai ski­na­si ke­lią Prū­si­jos kul­tū­ros ini­cia­ty­vos ir daž­nai žmo­nės ne­su­vo­kia, kad tas kraš­tas tu­ri la­bai spe­ci­fi­nę ir la­bai iš tik­rų­jų skaus­min­gą is­to­ri­ją.

Ti­kė­ki­mės, kad ši­tos ini­cia­ty­vos, taip pat nau­jos ini­cia­ty­vos, ku­rios yra sie­ja­mos su 2023 me­tais, kaip štai na­cio­na­li­nė Lie­tu­vos skau­ti­jos skau­tų sto­vyk­la pla­nuo­ja­ma kaip tik ši­ta­me re­gio­ne, su­stip­rins ši­tas po­zi­ci­jas. To­dėl la­bai ska­tin­čiau ko­le­gas pri­tar­ti šiems me­tams są­mo­nin­gai ir taip pat pri­si­dė­ti jau įgy­ven­di­ni­mo eta­pe tą kraš­tą la­biau pri­ar­ti­nant tiek prie jo tra­di­ci­jų, tiek prie Lie­tu­vos is­to­ri­jos ap­skri­tai, nes Til­žės Ak­tas daž­nai dar nė­ra su­vo­kia­mas, kad tai bu­vo ne tik Ma­žo­sios Lie­tu­vos pri­jun­gi­mas prie Di­džio­sios Lie­tu­vos, bet taip pat ir Di­džio­sios Lie­tu­vos pri­jun­gi­mas prie Ma­žo­sios Lie­tu­vos. Tai yra ga­na sub­ti­li is­to­ri­ja, bet jai tik­rai rei­kia dar skir­ti dė­me­sio tam, kad mū­sų Lie­tu­va tu­rė­tų daug gi­les­nę ir iš tik­rų­jų la­bai įdo­mią prū­siš­ką­ją su­de­da­mą­ją da­lį. Dė­kui.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Iš­klau­sė­me vi­sų Sei­mo na­rių, no­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. Svars­ty­mo sta­di­jo­je yra gau­ti ke­li pa­siū­ly­mai. Pir­mas pa­siū­ly­mas dėl 2 straips­nio, ku­rį tei­kia Sei­mo na­rys S. Gent­vi­las. Ta­čiau ne­ma­tau jo sa­lė­je. Ger­bia­ma­sis Žu­kaus­kai, gal ga­lė­tu­mė­te iš tri­bū­nos pri­sta­ty­ti gau­tą Sei­mo na­rio S. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mą. (Bal­sai sa­lė­je) Ar­ba iš vie­tos ga­li įjung­ti. Tiek pa­siū­ly­mo es­mę, tiek ko­mi­te­to spren­di­mą.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Tu­ri­me ger­bia­mo Sei­mo na­rio S. Gent­vi­lo siū­ly­mą pa­keis­ti da­tą iki 2022 m. ge­gu­žės 1 d. pa­reng­ti Klai­pė­dos kraš­to me­tų pro­gra­mą ir ją pa­tvir­tin­ti. Mes siū­lo­me iki spa­lio 1 die­nos. Pri­ta­rė­me iš da­lies, kad iki spa­lio 1 die­nos.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. S. Gent­vi­lo ne­ma­tau, tik­riau­siai jis… (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me pri­tar­ti to­kiam ko­mi­te­to spren­di­mui?

A. ŽUKAUSKAS (LF). Bu­vo ki­to Sei­mo na­rio S. Tu­mė­no siū­ly­mas.

PIRMININKAS. Tuoj per­ei­si­me prie S. Tu­mė­no. S. Tu­mė­nas pats pri­sta­tys sa­vo pa­siū­ly­mą. La­bai dė­kui. Pri­ta­ria­me 2 straips­nio da­liai su S. Gent­vi­lo pa­tai­sa. La­bai dė­kui.

Gau­ta dar vie­na pa­tai­sa, tai Sei­mo na­rio S. Tu­mė­no. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga, pri­sta­ty­ti sa­vo pa­siū­ly­mą.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tai bu­vo se­no­kai, ko ge­ro, jau ir ap­lin­ky­bės šiek tiek pa­si­kei­tu­sios, tai pa­liu­di­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Si­mo­no siū­ly­mas ir­gi bu­vo pa­na­šus. No­rė­jo­me pa­anks­tin­ti da­tą, ka­da Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų su­da­ry­ti ren­gi­nių pro­gra­mą, nes ten bu­vo to­kių gran­dio­zi­nių ren­gi­nių, ku­riuos rei­kia at­lik­ti ir įgy­ven­din­ti jau net ne 2022 me­tais, o jie no­rė­jo pra­dė­ti 2021 me­tais. Tai­gi pa­na­šus kaip Si­mo­no, pa­anks­ti­ni­mas, kad bū­tų pa­anks­tin­tas Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė dėl šio pa­siū­ly­mo.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Bū­tent ši­tai nuo­mo­nei mes vi­siš­kai pri­ta­rė­me, kad bū­tent iki 2021 m. spa­lio 1 d., dar dau­giau pa­anks­ti­no­me, nei siū­lė S. Gent­vi­las.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Ten­ki­na jus ko­mi­te­to spren­di­mas? (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mi ko­le­gos, ap­svars­tė­me vi­sas pa­sta­bas. Po svars­ty­mo mo­ty­vai dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to. Už pa­si­sa­ko S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. At­vi­rai pa­sa­kius, aš jau bu­vau su­ne­ri­męs, nes jau už­si­tę­sė pa­tvir­ti­ni­mas ši­tų me­tų, ti­kė­jau­si, kad bus tarp tų 11, kai tvir­ti­no­me vi­sus, daug tų me­tų. Pro­fe­so­rius V. Ra­ku­tis pa­sa­kė si­tu­a­ci­ją. Dau­ge­lio is­to­ri­kų kon­tro­ver­siš­kai bu­vo ver­ti­na­mi 1923 me­tų įvy­kiai, ta­čiau svar­biau­sia, kad ši­tas spren­di­mas ta­da lė­mė, kad šian­dien Lie­tu­va fak­tiš­kai yra jū­ri­nė vals­ty­bė. Jei­gu ne ši­tie įvy­kiai ir jei­gu ne Tau­tų Ly­gos ar­ba Tau­tų Są­jun­gos spren­di­mas, ku­ris bu­vo ge­ras Lie­tu­vai, ko ge­ro, šian­dien mes net ne­tu­rė­tu­me pri­ei­gos prie Bal­ti­jos jū­ros. Tai sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti šian­dien. Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti ši­tam tei­ki­mui. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Nė­ra Sei­mo na­rių, no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti dėl mo­ty­vų prieš. Bal­sa­vi­mas dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to po svars­ty­mo tam nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

17.35 val.

Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-326 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-529, Lo­te­ri­jų įsta­ty­mo Nr. IX-1661 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-530 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-20.1 klau­si­mas – Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-326 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-529 ir jo ly­di­ma­sis dar­bo­tvarkės 2-20.2 klau­si­mas – Lo­te­ri­jų įsta­ty­mo Nr. IX-1661 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-530. Pra­ne­šė­jas – A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). La­bas va­ka­ras, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­šau jū­sų dė­me­sio dėl mū­sų Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­rių, ko­le­gų tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to dėl Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo. Šiais pa­kei­ti­mais sie­kia­ma su­vie­no­din­ti bū­tent mo­kes­čius lo­te­ri­joms ir azar­ti­niams lo­ši­mams. Ti­ki­mės, kad tai pa­dės la­biau fi­nan­suo­ti ne tik spor­tą, bet ir kul­tū­rą, ir so­cia­li­nes reik­mes, nes pa­pras­tai lab­da­rai ski­ria­ma pa­ra­ma ke­liau­ja ne tik spor­tui, bet ir kul­tū­rai, taip pat ir so­cia­li­nėms reik­mėms.

Ki­tas da­ly­kas, rei­kia pri­si­min­ti, kad prieš ke­le­tą me­tų pa­nai­ki­nus Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tą re­a­liai vals­ty­bės spor­to ku­ra­vi­mo sri­tis bu­vo ap­leis­ta, fi­nan­sa­vi­mas su­ma­žė­jo, dėl to nu­ken­tė­jo aukš­to meist­riš­ku­mo spor­ti­nin­kai, fe­de­ra­ci­jos, jų fi­nan­sa­vi­mas. Tai ga­li­me la­bai aki­vaiz­džiai ma­ty­ti šiais me­tais vyk­sian­čio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Jo­se mū­sų at­sto­va­vi­mas, vals­ty­bės rep­re­zen­ta­vi­mas spor­ti­nin­kų skai­čiu­mi yra vie­nas ma­žiau­sių nuo ne­pri­klau­so­my­bės pra­džios.

Ki­tas da­ly­kas, kad ki­tos vals­ty­bės nu­ė­jo ki­tu ke­liu ir tei­kia tam tik­rą pa­ra­mą nu­ken­tė­ju­siam nuo COVID-19 spor­tui, su­for­ma­vo tam tik­ras prie­mo­nes „COVID spor­tas“, kur Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja lei­džia pa­ra­mos lu­bas iki 1,8 mln. eu­rų tam tik­riems spor­to klu­bams, ku­rie vyk­dė veik­lą, ta­čiau ne­ga­vo pa­ja­mų už bi­lie­tus, nes ne­ga­lė­jo pri­trauk­ti žiū­ro­vų.

Trum­pai bū­tų tiek. Jei­gu bus klau­si­mų, mie­lai at­sa­ky­siu. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, ar ne­ma­no­te, kad anks­čiau bu­vo pa­da­ry­ta klai­da, tar­kim, nes iš tik­rų­jų ne­ma­žai lo­te­ri­jų or­ga­ni­zuo­ja vi­sai ne pri­va­tūs as­me­nys ar­ba gal­būt pri­va­čioms kom­pa­ni­joms iš­skir­ti­nė­mis tei­sė­mis yra su­teik­tas tas lo­ši­mo ope­ra­vi­mas. Tai vis dėl­to vie­nas klau­si­mas, ar ne­ma­no­te, kad gal­būt tik­rai bu­vo pa­da­ry­ta klai­da?

O ant­ras da­ly­kas, ko­dėl vis dėl­to taip su­si­klos­tė, kad pas mus tie mo­kes­čiai yra ma­žes­ni, nes, pa­vyz­džiui, Es­ti­jo­je – 18 %, ki­to­se ša­ly­se ima­ma nuo apy­var­tos. Ko­dėl taip yra, ko­dėl ne­vie­no­dai? Ar ša­ly­se apy­var­tos ne­vie­no­dos, ar šiaip ko­kios nors ki­tos są­ly­gos, ku­rios taip di­fe­ren­ci­juo­ja tuos mo­kes­čius įvai­rio­se ša­ly­se.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš­ties, jei­gu pa­žiū­rė­si­me į Eu­ro­pą, ne­si­plė­si­me į vi­są pa­sau­lį, ap­link esan­čio­se vals­ty­bė­se, mū­sų kai­my­nė­se, vals­ty­bė tu­ri lo­te­ri­jų or­ga­ni­za­vi­mo mo­no­po­lį ir tą mo­no­po­lį re­a­li­zuo­ja per ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas ar­ba pa­ti vals­ty­bė per sa­vo įmo­nes, įstai­gas or­ga­ni­zuo­ja, ar­ba taip pat tą mo­no­po­lį re­a­li­zuo­ja gal­būt su­teik­da­ma tą pri­vi­le­gi­ją vie­nai ar ki­tai pri­va­čiai ben­dro­vei, ku­ri tu­ri ati­tin­ka­mai iš­pil­dy­ti vals­ty­bės rei­ka­la­vi­mus.

Jei­gu pa­žiū­rė­si­me, iš vi­sų Eu­ro­pos vals­ty­bių tur­būt tik Azer­bai­dža­ne, Če­ki­jos Res­pub­li­ko­je, Lie­tu­vo­je, Mol­do­vo­je ir Uk­rai­no­je vals­ty­bės lo­te­ri­jų mo­no­po­lio nė­ra. Taip su­si­klos­tė, ma­tyt, is­to­riš­kai, kad Lie­tu­va pa­su­ko ki­tu ke­liu prieš dau­ge­lį de­šimt­me­čių. Užuot bu­vęs vie­nas Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mas, ben­dra aiš­ki mo­kes­ti­nė ba­zė, at­si­ra­do du įsta­ty­mai, vie­nas Azar­ti­nių lo­ši­mų, ki­tas Lo­te­ri­jų įsta­ty­mas. Na ir kiek­vie­nas Sei­mas sa­vaip to­bu­li­no tą mo­kes­ti­nę ba­zę, to­dėl da­bar tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją, ko­kią tu­ri­me.

Bet aš ma­nau, kad vis dėl­to dėl azar­ti­nių lo­ši­mų, dėl lo­te­ri­jų tu­rė­tų lai­mė­ti ir spor­tas, ir kul­tū­ra, ir so­cia­li­nės reik­mės. Vals­ty­bė tu­ri iš­sa­ky­ti sa­vo aiš­kes­nį po­žiū­rį taip pat ir į lo­te­ri­jas, kaip ir į azar­ti­nius lo­ši­mus, ir tas so­cia­li­nis so­li­da­ru­mas, ma­nau, tu­rė­tų bū­ti di­des­nis. To­dėl mes ir siū­lo­me bū­tent to­kius įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. O jei­gu žiū­rė­si­me, pa­vyz­džiui, pas kai­my­nus lat­vius ar­ba es­tus, tai lo­te­ri­jas or­ga­ni­zuo­ja „Eesti Lo­to“, „Lat­vi­jas Lo­to“, tai yra vals­ty­bi­nės įmo­nės. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Klau­sia G. Pa­luc­kas. Jo sa­lė­je ne­ma­tau. J. Sa­ba­taus­kas. Taip pat nė­ra sa­lė­je. A. Sy­sas. Taip pat nė­ra sa­lė­je. A. Pa­lio­nis. Ir jo nė­ra. V. Alek­na.

V. ALEKNA (LSF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je ir šio­je ka­den­ci­jo­je mes gau­da­vo­me la­bai daug spor­to fe­de­ra­ci­jų krei­pi­mų­si dėl ne­pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo, bū­tent aukš­to­jo meist­riš­ku­mo pro­gra­mos vi­są lai­ką nu­ken­tė­da­vo dėl pi­ni­gų sty­giaus. Ir šiais me­tais, nors Vy­riau­sy­bė ir pri­ėmė tam tik­rus spren­di­mus, šiek tiek pa­di­di­no tą fi­nan­sa­vi­mo kar­te­lę, tai vis tiek ne­at­lie­pia tų lū­kes­čių, ko­kius tu­ri fe­de­ra­ci­jos. Tai ro­do re­zul­ta­tai, at­ran­kos į olim­pi­nes žai­dy­nes. Kaip ma­no­te, An­driau, ar tai pa­ge­rins fe­de­ra­ci­jų fi­nan­si­nę būk­lę, ar jos ga­lės ge­riau pa­si­ro­dy­ti olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir ge­riau pa­reng­ti spor­ti­nin­kus? Kaip jums at­ro­do?

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Ko­le­ga, iš­ties mes pui­kiai su­pran­ta­me. Gal ko ne­pa­mi­nė­jau. Šių me­tų pra­džio­je po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo su­si­klos­tė si­tua­ci­ja, kad vi­si mo­kes­čiai tu­ri pa­kliū­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą ir tas per­skirs­ty­mas turi vyk­ti per vals­ty­bės biu­dže­tą. Iš­im­tis pa­lik­ta iš­skir­ti­nai tik dėl na­cio­na­li­nio tran­sliuo­to­jo, ku­ris ten­ki­na vi­suo­me­ni­nę funk­ci­ją.

O jei­gu kal­bė­tu­me ap­skri­tai dėl fe­de­ra­ci­jų, tik­rai ma­tė­me sis­te­mą ir si­tu­a­ci­ją pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je tvir­ti­ndami biu­dže­tą, kad vis dėl­to ta­me ka­ti­le spor­to fe­de­ra­ci­jos gau­na ge­ro­kai ma­žes­nį fi­nan­sa­vi­mą ne­gu įvai­rūs vi­suo­me­ni­niai spor­to klu­bai. Ir tai, aki­vaiz­du, ge­riau­siai ma­ty­ti bū­tent šiais at­kel­tais olim­pi­niais me­tais, kai mū­sų spor­ti­nin­kų skai­čius yra ge­ro­kai su­ma­žė­jęs ir mū­sų rep­re­zen­ta­vi­mas olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se yra men­kes­nis. Aki­vaiz­du, kad spor­to fe­de­ra­ci­jos, gau­da­mos ma­žes­nį fi­nan­sa­vi­mą, ma­žiau iš­ug­do ir pa­čių spor­ti­nin­kų, ir ta­len­tų, ir ga­li, ma­tyt, ma­žes­nį fi­nan­sa­vi­mą skir­ti jų to­bu­lė­ji­mui, ki­ne­zi­te­ra­pi­jai, ki­tiems da­ly­kams, jų tre­ne­riams, ke­lio­nėms. Na, gal tų ke­lio­nių bu­vo ma­žiau, bet ir ga­li­my­bės rung­tis, pa­si­ro­dy­ti vie­nur, ki­tur bu­vo ma­žes­nės. Aš ma­nau, kad vis dėl­to Lie­tu­vo­je spor­tas tu­rė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­mas maž­daug ly­gio­mis pro­por­ci­jo­mis, ly­gio­mis da­li­mis – tiek pro­fe­sio­na­lu­sis aukš­to meist­riš­ku­mo spor­tas, tiek ir vi­suo­me­ni­nis.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Klau­sia M. Ma­jaus­kas, ku­rio po­sė­džių sa­lė­je taip pat ne­ma­tau.

Ki­tas klau­sian­ty­sis – A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ar jūs ži­no­te, skai­čia­vo­te, kad pa­gal jū­sų pa­teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą iš es­mės lo­te­ri­jos bus ap­mo­kes­ti­na­mos la­biau ne­gu lo­ši­mai ir kad to­kios prak­ti­kos ki­to­se ša­ly­se iš es­mės nė­ra? O bū­tent lo­te­ri­jos ir re­mia dau­giau ko­man­das, ma­žes­nes ko­man­das, ma­žes­nių mies­tų ko­man­das. Ar ne­ma­no­te, kad jū­sų… at­sa­ky­mas į jū­sų pa­teik­tą pro­jek­tą glū­di ant jū­sų mėgs­ta­mos krep­ši­nio ko­man­dos marš­ki­nė­lių lo­go­ti­po? At­ro­do, lo­te­ri­jos ne­re­mia jū­sų mėgs­ta­mos ko­man­dos. Ar ne­ma­no­te, kad jūs lyg ir esa­te su­in­te­re­suo­tas ir kad ši­tas pa­tai­sas tu­rė­tų da­ry­ti tik­riau­siai Vy­riau­sy­bė, sis­te­miš­kai iš­ana­li­za­vu­si si­tu­a­ci­ją? Da­bar gi jūs įva­ro­te lo­te­ri­jas į kam­pą ir mo­kes­čius pa­da­ro­te ge­ro­kai di­des­nius ne­gu lo­ši­mo.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Tur­būt aš esu ne ma­žes­nis krep­ši­nio fa­nas ne­gu jūs. Aiš­ku, mes gal­būt pa­lai­ko­me ski­rtin­gas ko­man­das. Tur­būt pa­tys su­pran­ta­me, kad mes ke­lia­me sau aukš­tes­nius stan­dar­tus, ir tur­būt tiek ir jūs, tiek ir aš esa­me įsi­gi­ję sa­vo my­li­mų ko­man­dų abo­ne­men­tus. Ko­kių nors są­sa­jų, kad tai ga­lė­tų da­ry­ti įta­ką vie­niems ar ki­tiems tei­sė­kū­ros pro­jek­tams, tik­rai ne­ras­tu­mė­te, ga­lė­tu­mė­te net su ži­bu­riu ieš­ko­ti.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad azar­ti­nių lo­ši­mų apy­var­tos Lie­tu­vo­je yra tik­rai ge­ro­kai di­des­nės, jos vir­ši­ja 2 mlrd., tur­būt 2,5 mlrd. eu­rų. Ten yra vi­sai ki­ta mo­kes­ti­nė ba­zė, ką aš mi­nė­jau ir pri­sta­ty­da­mas. To­dėl ir tu­ri­me du skir­tin­gus įsta­ty­mus ir skir­tin­gus ap­mo­kes­ti­ni­mus. Jei­gu žiū­rė­tu­me į lo­te­ri­jas kon­kre­čiai, lo­te­ri­jų apy­var­ta Lie­tu­vo­je yra virš 100 mln. eu­rų. Aiš­ku, pu­sę jų ten­ka iš­mo­kė­ti kaip lai­mė­ji­mus – ma­ši­no­mis ir pi­ni­gi­niais lai­mė­ji­mais, ir taip to­liau, o nuo li­ku­sio skir­tu­mo yra mo­ka­mas pro­cen­tas. Su­mo­kė­ji­mas 5 % plius 8 % tik­rai nė­ra di­de­lis, pa­si­žiū­rė­ki­me: 5 % ke­liau­ja į vals­ty­bės biu­dže­tą, 8 % pa­ra­mai ir ta li­ku­si mar­ža lo­te­ri­jų or­ga­ni­za­to­riams yra tik­rai ga­na di­de­lė. Na, 30–33 % li­ku­si pel­no mar­ža, su­ti­ki­me, kiek­vie­na­me ver­sle yra ne­ma­ža da­lis ir ją pa­si­da­lin­ti so­cia­liai at­sa­kin­gai, so­li­da­riai su spor­tu, aš ma­nau, tik­rai bū­tų tiks­lin­ga. Ma­nau, ne tik su spor­tu, bet ir su kul­tū­ra, ir su so­cia­li­nė­mis įstai­go­mis bū­tų pras­min­ga, nes ke­lia­ma ža­la dėl pri­klau­so­my­bių yra pa­na­ši tiek azar­ti­nių lo­ši­mų, tiek lo­te­ri­jų. Jei­gu mes gal­vo­ja­me, kad „Te­le­lo­to“ bi­lie­tų per­ka­ma tik po vie­ną ir nė­ra pri­klau­so­my­bės, pa­si­žiū­rė­ki­me ati­džiau. Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų jū­sų par­ti­jos ko­le­ga to­kį ne­men­ką še­šė­lį me­tė, gal kaip An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riui rei­kė­tų tur­būt at­sa­ky­mų pa­teik­ti bent jau feis­bu­ko pa­sky­ro­je, tad lauk­si­me. Bet klau­si­mas toks: iš vi­sų pri­klau­so­my­bių bū­tent lo­te­ri­jos pri­klau­so­my­bė yra ma­žiau­siai grės­min­ga, tai sa­ko ir eks­per­tai, su tuo ne­si­gin­čy­siu, bet toks že­miš­kas klau­si­mas. Jūs ir­gi esa­te krep­ši­nin­kas, ar ne­at­ro­do jums, kad po to, kai tu­ri­me ga­vę pra­šy­mų, Sei­mo na­riai, ku­rie pro­pa­guo­ja krep­ši­nį, iš Krep­ši­nio mu­zie­jaus pa­rem­ti, ar ne­bus taip, kad po to krep­ši­nio ir ki­tos spor­ti­nin­kų ko­man­dos vaikš­čios iš­tie­su­sios ran­ką ir Sei­mo na­rių pra­šys tos pa­gal­bos, nes ta sis­te­ma, iš ku­rios jie dar kaž­kaip iš­gy­ven­da­vo, fak­tiš­kai yra griau­na­ma. Ir tai, kad 55 % lai­mė­ji­mų iš­da­li­na­ma at­gal žai­dė­jams, ma­nau, iš tie­sų yra tam tik­ras džiaugs­mas ir žmo­nėms, ku­rie už­si­i­ma lo­ši­mais, žai­džia tą lo­te­ri­ją, o spor­ti­nin­kams tai yra iš­gy­ve­ni­mas tur­būt. Ar ne­ma­no­te, kad at­si­suks ki­tu ga­lu? Ačiū.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jūs pa­kar­to­jo­te klau­si­mą dėl są­sa­jų, aš ga­liu jas vi­sas pa­neig­ti ir kaip An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys, ir ga­li­te jų ieš­ko­ti kad ir su ži­bu­riu. Mes tur­būt su­pran­ta­me, ką reiš­kia bū­ti fa­nu ir kas yra tik­ras fa­nas. Tik­ras fa­nas – ne tas, ku­ris da­ly­vau­ja rung­ty­nė­se ir nu­ei­na į jas ga­vęs kvie­ti­mą, bet tas, ku­ris iš tik­rų­jų pa­lai­ko sa­vo my­li­mą ko­man­dą sa­vo lė­šo­mis ir nuo­šir­džiu pa­lai­ky­mu.

An­tra klau­si­mo da­lis bu­vo dėl ap­mo­kes­ti­ni­mo. Kaip aš jau sa­kiau, treč­da­lis lė­šų nuo vi­sų lo­te­ri­jų lie­ka lo­te­ri­jų or­ga­ni­za­to­riams. To­dėl ta da­lis, šiek tiek di­des­nė dar 10 %, ga­lė­tų bū­ti so­li­da­res­nė, no­rint pa­dė­ti bū­tent spor­tui, kul­tū­rai, so­cia­li­nėms reik­mėms, nes tik­rai tų ga­li­my­bių yra. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me, tik­rai ne­su­ma­žė­jo lo­te­ri­jos bi­lie­tų pir­ki­mas per pan­de­mi­ją: kaip dir­bo pre­ky­bos cen­trai, taip apy­var­ta li­ko ta pa­ti. So­li­da­ru­mo mo­kes­čio šioks toks pa­di­di­ni­mas, ma­nau, yra pra­smin­gas. Bet, aiš­ku, mes ap­si­sprę­si­me, čia yra tik pa­tei­ki­mo sta­di­ja, to­liau ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti ir ieš­ko­ti op­ti­ma­lių va­rian­tų.

PIRMININKAS. La­bai dėkui, ger­bia­mas ko­le­ga. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si A. Pet­ro­šius.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, mes ne­abe­jo­ja­me jū­sų mei­le spor­tui, mes vi­si jį ger­bia­me ir my­li­me, ta­čiau yra kon­tro­ver­siš­kų da­ly­kų ir ver­ti­ni­mų. Ar ne per daug dras­tiš­kai, kai tai di­dė­ja per pu­sę – nuo 8 iki 16? Ypač su­ne­ri­mę tie, ku­rie gau­na tą pa­ra­mą, – mums yra to­kių aiš­ki­ni­mų, kad ga­li at­si­tik­ti taip, kad pa­ra­mos ne­be­ga­lės tei­kė­jai gau­ti, nes jie, tar­si, ne­be­tu­rės to­kių pa­ja­mų. Jūs čia ban­dė­te pa­aiš­kin­ti, bet ku­ria pu­se ti­kė­ti, aš dar neap­si­spren­džiau, jūs tą min­tį dar su­stip­rin­ki­te. Pa­vyz­džiui, ypač su­ne­ri­męs Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, jo di­dži­ą­ją da­lį pa­ja­mų su­da­ro pa­ja­mos iš vi­sų tų da­ly­kų. Ačiū.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, tik­rai no­rė­čiau jus nu­ra­min­ti. Aš ga­lė­siu pa­si­da­lin­ti su ju­mis to­mis len­te­lė­mis, ga­liu pa­ro­dy­ti, koks tas la­ši­nių sto­ris yra. Aš ma­nau, tuo­met tik­rai įti­kin­tų jus, kad tik­rai skriau­dos ne­bus ir ta lab­da­ra yra ga­li­ma di­des­nė. Aš ne­no­rė­čiau, kad šiuo at­ve­ju kaž­kas im­tų­si šan­ta­žo, ti­kiuo­si, jo nė­ra iš or­ga­ni­za­to­rių pu­sės, kad, sa­ky­kim, ne­bus skir­ta vie­na ar ki­ta pa­ra­ma, sa­ky­kim, „Pa­sva­lio žvaigž­dėms“ ar ko­kiam ki­tam klu­bui. Aš ma­nau, tik­rai vi­si so­li­da­riai su­pra­si­me, tie­siog yra bū­ti­na var­dan mū­sų spor­to lai­mė­ji­mų, pa­sie­ki­mų, kad tas la­ši­nių sto­ris tu­rė­tų šiek tiek su­plo­nė­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Ir pas­ku­ti­nio­ji klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš čia.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). At­si­pra­šau.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). No­riu pa­klaus­ti. Jūs ir aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, ir da­bar de­kla­ruo­ja­te, kad tai pa­ge­rins fi­nan­sa­vi­mą mū­sų spor­ti­nin­kų. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, kiek jūs pla­nuo­ja­te gau­ti dau­giau lė­šų, nes jūs tik­riau­siai tu­ri­te ir anks­tes­nę su­mą, ko­kia bū­da­vo fi­nan­suo­ja­ma, kiek jūs da­bar pla­nuo­ja­te, kad bū­tų skir­ta kon­kre­čiai spor­tui? Ačiū.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Aiš­ku, la­bai pri­klau­sys ir nuo tos mo­kes­ti­nės ba­zės, nes jei­gu įsta­ty­mas įsi­ga­lios tik­tai sau­sio 1 die­ną, tai gal, tu­rė­da­mi 2020 me­tų re­zul­ta­tus, mes ga­lė­si­me skai­čiuo­ti. Mes ma­no­me, kad tai ga­lė­tų pa­di­din­ti lė­šas, pa­ra­mą spor­tui, kul­tū­rai ir so­cia­li­nėms reik­mėms, nes pa­brė­šiu, kad lo­te­ri­jų or­ga­ni­za­to­riai pa­tys pa­si­ren­ka, ką rem­ti la­biau – spor­tą, kul­tū­rą ar so­cia­li­nių pa­slau­gų klu­bus. Ti­kė­ti­na, kad tik­rai apie 2 mln. bus pa­pil­do­mai su­rink­ta ir skir­ta pa­ra­mai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo. Tik pri­me­nu, ka­dan­gi bu­vo pa­teik­ti du įsta­ty­mų pro­jek­tai, tai du – už, du – prieš. Pir­ma­sis už pa­si­sa­ko V. Alek­na.

V. ALEKNA (LSF). La­bai ačiū už su­teik­tą žo­dį. La­bai rei­ka­lin­gas tas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas tam, kad mū­sų ša­lies spor­ti­nin­kai ga­lė­tų ir tu­rė­tų ga­li­my­bę dar ge­riau reng­tis olim­pi­nėms žai­dy­nėms. Kaip mi­nė­jau klaus­da­mas, tik­rai daug su­lau­kia­ma iš spor­to or­ga­ni­za­ci­jų įvai­rių krei­pi­mų­si dėl ne­pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo. Vals­ty­bė dėl tik­rai ne­leng­vos si­tu­a­ci­jos ir įtam­pos biu­dže­te ne­ga­li tų po­rei­kių pa­ten­kin­ti. Nuo to ken­čia mū­sų spor­ti­nin­kų re­zul­ta­tai. Šis pa­kei­ti­mas gal­būt kaž­kiek pa­leng­vin­tų spor­ti­nin­kų da­lią. Ne vel­tui da­lis spor­ti­nin­kų… Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­rių pa­si­ra­šė bū­tent tam, kad bū­tų pa­ge­rin­tos są­ly­gos spor­ti­nin­kams spor­tuo­ti ir gau­ti di­des­nę pi­ni­gų da­lį. Ačiū ir pra­šau bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Prieš pa­si­sa­ko A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, su­pran­tu ge­rus no­rus. Yra toks liau­dies po­sa­kis, kuo grįs­tas ke­lias į pra­ga­rą, – ge­rais no­rais. Kiek aš, bū­da­mas Sei­me, gir­dė­jau įsta­ty­mų pa­ge­ri­ni­mų, kur spor­to fe­de­ra­ci­joms ir spor­tui bus skir­ta dau­giau pi­ni­gų, tai vi­sa­da pa­si­suk­da­vo vi­siš­kai ki­taip. Man la­bai ne­su­pran­ta­ma, kaip… Pir­miau­sia, įsta­ty­mas tik įsi­ga­lio­jo. Na, ne ge­gu­žės 1 die­ną, pa­tai­sė­me – nuo sau­sio 1 die­nos. Tai yra pen­ki mė­ne­siai, kai jis tik ga­lio­ja. Jau tei­kia­mos pa­tai­sos. Tai yra vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras. Jei­gu tai nau­din­ga spor­tui, ko­dėl Olim­pi­nis ko­mi­te­tas, ko­dėl Pa­ra­lim­pi­nis ko­mi­te­tas, ko­dėl ki­tų ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai ra­šo pe­ti­ci­jas ir krei­pia­si į Sei­mo na­rius ne­pri­tar­ti to­kiems įsta­ty­mams? Pa­čiam aš­tuo­ne­rius me­tus te­ko bū­ti fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu. Ži­nau, kaip sun­ku gau­ti pi­ni­gė­lių iš­leis­ti spor­ti­nin­kus į var­žy­bas. Vi­sa tai ži­nau. Vi­sos tos kal­bos apie tai. Nu­si­sto­vė­ju­si tvar­ka. Tai pa­da­ry­ki­me nor­ma­lias dis­ku­si­jas. Sa­kau, pa­žiū­rė­ki­me, kaip vei­kia įsta­ty­mas, tik ta­da pri­im­ki­me ir tai­sy­ki­me. Sa­kau, ne­pa­si­žiū­rė­ję su­gal­vo­jo­me – pa­da­ro­me dau­giau. Dau­giau – tai ne­reiš­kia, kad nau­da. Ga­li­ma ro­dy­ti įvai­rius po­pie­rius, ger­bia­mas Kup­čins­kai, aš ir­gi tu­riu to­kių po­pie­rių iš įvai­rių dis­ku­si­jų, bet nau­dos spor­tui… Jei­gu mes tik­rai da­ro­me pa­tai­sas dėl spor­to, tai įsi­klau­sy­ki­me į spor­to or­ga­ni­za­ci­jų bal­są, tuo­met ga­lė­si­me pri­imi­nė­ti. Kai da­ro­ma ir stu­mia­ma vien dėl sku­bos, aš tik­rai ne­ga­liu pri­tar­ti, nes jau­čiu, kad čia ne vi­sai ge­rai kve­pia.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Už pa­si­sa­ko K. Ado­mai­tis.

K. ADOMAITIS (LF). Gai­la, aš ne­spė­jau už­duo­ti klau­si­mo pra­ne­šė­jui, bet yra ne vie­na spau­do­je nu­skam­bė­ju­si is­to­ri­ja, kai lo­te­ri­jų or­ga­ni­za­to­riai iš tie­sų iš­pu­čia sa­vo są­nau­das ir tos są­nau­dos ke­liau­ja ne spor­tui, li­ku­si pa­ja­mų da­lis ke­liau­ja ne spor­tui, o pa­slau­gų tei­kė­jams, lo­te­ri­jų or­ga­ni­za­to­riams. To­dėl pa­si­sa­kau už šį įsta­ty­mą, ma­nau, kad tik­rai spor­tui tu­rė­tų lik­ti di­des­nė da­lis, ir ne­ma­tau sku­bos dėl šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mo, ma­nau, kad kaip tik po pa­tei­ki­mo pra­si­dės re­a­li dis­ku­si­ja, la­bai ge­rai, kad jis čia at­ke­lia­vo da­bar.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Prieš – J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, sa­ko­te, nė­ra sku­bos. Spor­to vi­suo­me­nė­je ne­dis­ku­tuo­ta dėl šio klau­si­mo. Sa­ko­te, kad čia įgy­ven­di­na­mas Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos ati­tin­ka­mas ele­men­tas, bet tei­kia ne Vy­riau­sy­bė, o tei­kia Sei­mo na­rių gru­pė. Sa­ko­te, kad tei­kia Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ja, bet, pa­lau­ki­te, šios ko­mi­si­jos prie­vo­lė taip pat at­lik­ti par­la­men­ti­nę kon­tro­lę. Ypač, sa­ky­čiau, blo­giau­sias tei­sė­kū­ros pa­vyz­dys, kai įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo prieš ke­lis mė­ne­sius, dar ne­lau­kia­ma net me­tų, tuo­met, pa­žiū­rė­jus pagal par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, o kaipgi jis vei­kia, ar jis nau­din­gas, ar at­virkš­čiai – ne­nau­din­gas, tuo­met bū­tų ga­li­ma jį kaip nors tai­sy­ti. Čia kve­pia kaž­kaip tik­rai ne­la­bai ska­niai. To­dėl tik­rai ne­ga­liu pri­tar­ti, juo­lab kad pa­grin­di­nės spor­to or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios da­bar prieš to­kias olim­pi­nes žai­dy­nes rū­pi­na­si, kad mū­sų spor­ti­nin­kai da­ly­vau­tų te­nai ir ga­lė­tų oriai da­ly­vau­ti, su ati­tin­ka­mo­mis lė­šo­mis… siū­lo­mas pa­kei­ti­mas. To­dėl tik­rai ra­gi­nu ne­pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, o tik­rai pa­lauk­ti tol, kol bus ma­ty­ti da­bar­ti­nio įsta­ty­mo, nau­jos re­dak­ci­jos įsta­ty­mo, pri­im­to vi­sai ne­se­niai, re­zul­ta­tai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš­klau­sė­me vi­sų mo­ty­vų už ir prieš. Pa­gal lai­ką at­ėjo­me prie bal­sa­vi­mo sta­di­jos.

Pra­dė­si­me bal­sa­vi­mą nuo ką tik pri­sta­ty­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Pir­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai, dėl ku­rių bal­suo­si­me, tai dar­bo­tvarkės 2-21 klau­si­mas – Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-529 ir dar­bo­tvarkės 2-22 klau­si­mas – ly­di­ma­sis įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-530. Kas pri­ta­ria­te šiems įsta­ty­mų pro­jek­tams, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vo 75 Sei­mo na­riai: už – 38, prieš – 10, su­si­lai­kė 27. Įsta­ty­mų pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu komitetu dėl abie­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų siū­lo­ma skir­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Alek­na. Tur­būt pra­šy­si­te kaip pa­pil­do­mą skir­ti Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ją? Įjung­ta, šiek tiek ar­čiau mik­ro­fo­no.

V. ALEKNA (LSF). Kaip pa­pil­do­mą – Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ją.

PIRMININKAS. Taip, taip ir su­pra­tau. Yra siū­lo­ma pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu skir­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą dėl abie­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų ir pa­pil­do­ma – Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ją. Ar ga­li­me pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me taip pat pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

 

18.00 val.

Avia­ci­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-2066 2, 5, 6, 8, 12, 16, 24, 28, 33, 35, 41, 45, 46, 47, 49, 52 straips­nių ir 3 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 411 straips­niu ir III sky­riaus dešim­tuo­ju skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-532 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau bal­sa­vi­mas dėl dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mo – Avia­ci­jos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-532. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 84 Sei­mo na­riai: už – 68, prieš – 2, su­si­lai­kė 14. Įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­ma skir­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą. Ar ga­li­me pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 22 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui.

 

18.01 val.

Ge­o­de­zi­jos ir kar­to­gra­fijos įsta­ty­mo Nr. IX-415 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5353(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-9.1 klau­si­mas, dėl ku­rio tu­ri­me ap­si­spręs­ti, – Ge­o­de­zi­jos ir kar­to­gra­fijos įsta­ty­mo Nr. IX-415 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5353(2). Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 80, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-5353) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.02 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 381 ir 39 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5354(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-9.2 klau­si­mas – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 381 ir 39 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5354(2). Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai: už – 82, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-5354) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.02 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 112 straips­nio pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-66(2)ES (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 112 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-66(2). Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 92 Sei­mo na­riai: už – 79, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-66) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.03 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 70, 77, 132, 170, 2091, 212, 2341, 2342 straipsnių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-393(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so kai ku­rių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-393(2). Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, kaip vi­sa­da, – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 92 Sei­mo na­riai: už – 86, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 6. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-393) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.04 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 346 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5147(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 346 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5147(2). Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 76, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.05 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straips­nių pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4538(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4538(2). Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kaip vi­sa­da, kas ne­pri­ta­ria­te, kaip vi­sa­da, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 86 Sei­mo na­riai: už – 76, prieš – 2, su­si­lai­kė 8. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.06 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 71 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4602(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-14.1 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 71 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4602(2). Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 84, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 7. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.06 val.

Smur­ti­niais nu­si­kal­ti­mais pa­da­ry­tos ža­los kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. X-296 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4603(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-14.2 klau­si­mas – Smur­ti­niais nu­si­kal­ti­mais pa­da­ry­tos ža­los kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. X-296 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4603(2).

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 92 Sei­mo na­riai: už – 88, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.07 val.

Ža­los, at­si­ra­du­sios dėl val­džios ins­ti­tu­ci­jų ne­tei­sė­tų veiks­mų, at­ly­gi­ni­mo ir atstovavi­mo vals­ty­bei ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei įsta­ty­mo Nr. IX-895 1, 3 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 21 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4604(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-14.3 klau­si­mas – Ža­los, at­si­ra­du­sios dėl val­džios ins­ti­tu­ci­jų ne­tei­sė­tų veiks­mų, at­ly­gi­ni­mo ir at­sto­va­vi­mo vals­ty­bei ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei įsta­ty­mo Nr. IX-895 1, 3 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 21 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4604(2).

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 92 Sei­mo na­riai: už – 89, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.08 val.

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1370 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-213(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-15 klau­si­mas – Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1370 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-213(3). Pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 80, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.09 val.

Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to įsta­ty­mo Nr. XII-838 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5350(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-16 klau­si­mas – Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to įsta­ty­mo Nr. XII-838 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5350(2).

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 86, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.10 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Je­le­nos Di­lie­nės sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­re“ pro­jek­tas Nr. XIVP-535(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Je­le­nos Di­lie­nės sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­re“ pro­jek­tas Nr. XIVP-535. Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 89, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.11 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Do­na­to Ja­so sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo tary­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-536(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-18 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Do­na­to Ja­so sky­ri­mo Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos na­riu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-536. Pri­ėmi­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai: už – 58, prieš – 1, su­si­lai­kė 28. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

18.12 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų pa­skel­bi­mo Klai­pė­dos kraš­to me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4442(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-19 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų pa­skel­bi­mo Klai­pė­dos kraš­to me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4442(2). Bal­sa­vi­mas po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai: už – 79, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Bal­sa­vo­me dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

 

18.12 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-22 klau­si­mas – Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pir­ma­sis Sei­mo na­rys, no­rin­tis pa­da­ry­ti pa­reiš­ki­mą, – R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­bas va­ka­ras, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Daž­nai mes čia, sa­lė­je, pri­ima­me įsta­ty­mus dėl mo­bin­go, kad jo ne­bū­tų švie­ti­mo įstai­go­se ir pa­na­šiai. Ta­čiau mes pa­tys kiek­vie­nas pa­mirš­ta­me sa­ve, kad pa­tys el­gia­mės sa­vo dar­be ne­at­sa­kin­gai, že­min­da­mi vie­ni ki­tus. Šian­dien no­riu pa­da­ry­ti pra­ne­ši­mą ir pa­sa­ky­ti, ko­dėl aš sto­viu tri­bū­no­je. Ma­nau, kad, ko ge­ro, šian­dien iš­ki­lo grės­mė iš­nyk­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­tui, nes gy­niau vie­šą­jį in­te­re­są ben­druo­me­nės, ku­rią su­da­ro per 7 tūkst. pa­si­ra­šiu­sių as­me­nų, ban­džiau pa­dė­ti iš­sau­go­ti A. ir J. Juš­kų et­ni­nės kul­tū­ros mu­zie­jų to­kį, koks jis yra da­bar, jo gy­vą­ją for­mą, kar­tu su mu­zie­ji­nin­kais A. ir V. Snieč­kais. Tai yra vie­šai pa­si­sa­kiau, kad esu prieš Kau­no ra­jo­no val­džios ke­ti­ni­mą iš­kraus­ty­ti A. ir V. Snieč­kus. Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko esu pa­duo­tas į Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją. Svars­tau trauk­tis iš Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo ir na­rio pa­rei­gų, nes dirb­ti ko­mi­te­te ta­po ne­įma­no­ma dėl ne­pa­gar­bos ir že­mi­ni­mo. Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, pa­lauž­ti ma­no įsi­ti­ki­ni­mų jums ne­pa­vyks, lie­ku žmo­nių pu­sė­je. At­sto­vau­ti žmo­nėms ma­ne įpa­rei­go­ja Sei­mo sta­tu­tas, da­bar ma­no lais­vam man­da­tui yra ban­do­ma su­riš­ti ran­kas. Kas nu­ti­ko su žmo­giš­ku­mu?

Nau­jai pra­si­dė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je tur­būt nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad Kul­tū­ros ko­mi­te­tas taps pats ne­kul­tū­rin­giau­sias iš vi­sų esa­mų ko­mi­te­tų. Gy­niau vie­šą­jį in­te­re­są dėl et­no­gra­fų A. ir V. Snieč­kų iš­li­ki­mo ir tei­sės gy­ven­ti uni­ka­lio­je Juš­kų so­dy­bo­je, ku­rie ją puo­se­lė­jo 30 me­tų. Gy­niau, kad bū­tų gy­va mu­zie­jaus is­to­ri­ja. At­ro­do, pa­vy­ko. Kaip ži­no­me, vi­soms pu­sėms pa­vy­ko su­tar­ti su Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Kol įsi­ga­lios Mu­zie­jų įsta­ty­mo nau­jo­ji re­dak­ci­ja, reg­la­men­tuo­jan­ti gy­vą­jį mu­zie­jų, A. ir V. Snieč­kai liks dirb­ti ir gy­ven­ti de­kla­ruo­to­je so­dy­bos vie­to­je. Prie šio su­ta­ri­mo tuo­met taip pat pri­si­dė­jo ir Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Už tai esu dė­kin­gas. Bet tik at­ro­do.

Ne­se­niai Kau­no ra­jo­no mu­zie­jus pa­tei­kė raš­tą, ku­ria­me nu­ro­do, kad ne­įvar­din­ti Sei­mo na­riai, kul­tū­ros mi­nist­ras, Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos pir­mi­nin­kė ne­va truk­do Kau­no ra­jo­no mu­zie­jui įgy­ven­din­ti jo tiks­lus, veik­lą ir sie­kius, ta­čiau va­kar Kul­tū­ros ko­mi­te­to po­sė­dy­je pir­mi­nin­kas V. Juo­za­pai­tis įvar­di­no tik R. Šar­knic­ko pa­var­dę ir pra­ne­šė, kad krei­pė­si į Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją dėl ma­no veiks­mų. Įdo­miau­sia yra tai, kad Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas tai pa­da­rė vie­nas­me­niš­kai, be Kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rių pri­ta­ri­mo, tai pa­žei­džia eti­ką.

Įdo­mu, kad Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Juo­za­pai­tis taip pat nu­spren­dė, kad Kau­no ra­jo­no mu­zie­jaus raš­te mi­ni­mi Sei­mo na­riai (taip, dau­gis­kai­ta) esu aš, nors jo­kia pa­var­dė ta­me raš­te ne­nu­ro­dy­ta. Ma­nau, kaip Sei­mo na­rys tu­riu lais­vą man­da­tą at­sto­vau­ti žmo­nėms, gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, tar­nau­ti Kon­sti­tu­ci­jai. Ži­nau, kas yra įsta­ty­mas, ir ži­nau, kas ei­na iš­vien su įsta­ty­mu, – tai są­ži­nė, pa­gar­ba ir tie­sa.

Dė­ko­ju tūks­tan­čiams žmo­nių, ku­rie rin­ko pa­ra­šus siekdami iš­sau­go­ti gy­vo­jo mu­zie­jaus idė­ją. Taip pat Sei­mo na­riams, ku­rie ger­bia­te ir sau­go­te Lie­tu­vos ver­ty­bes.

Ačiū ir jums, ger­bia­mas ra­šy­to­jau Vy­tau­tai V. Lands­ber­gi, už pa­lai­ky­mo ži­nu­tę – D. Tei­šers­ky­tei ir ki­toms Lie­tu­vos as­me­ny­bėms.

Šian­dien ko­mi­te­te dir­ba aš­tuo­ni Sei­mo na­riai. Jei iš­ei­na dar du, ko­mi­te­tas yra nai­ki­na­mas, nes ja­me tu­ri bū­ti ma­žiau­siai sep­ty­ni na­riai. Ma­no ži­nio­mis, iš ko­mi­te­to pa­si­trau­kė dar vie­nas Sei­mo na­rys. Tai­gi lie­ka sep­ty­ni. Po šio spren­di­mo aš taip pat pa­da­ry­siu sa­vo spren­di­mą. Jei­gu ne­rei­kia kul­tū­ros ir pa­gar­bos žmo­nėms, tai ne­rei­kia ir to­kio ko­mi­te­to, ku­ris yra ne­kul­tū­rin­gas. Bet ma­nau, kad yra ga­li­my­bių vis­ką pra­dė­ti iš nau­jo ir mo­ky­tis iš klai­dų, ne­lik­ti klai­do­se. Kul­tū­ra yra ten, kur yra žmo­gus.

Kaip ma­ne in­for­ma­vo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, jie at­si­sa­ko tir­ti pir­mi­nin­ko raš­tą, tai pa­reiš­kė ir ger­bia­mas S. Šed­ba­ras, ir Auš­ri­nė. Ačiū jiems už su­pra­ti­mą ir są­mo­nin­gu­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną re­pli­kuo­ti no­rė­tų V. Juo­za­pai­tis. Pra­šau.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nu­ste­bi­no­te, ko­le­ga, iš­ties. Tik­rai ver­ti­nu jū­sų ak­to­ri­nius su­ge­bė­ji­mus. Ne­su ma­tęs jū­sų te­at­re, bet tai, ką jūs čia šian­dien mums vi­siems pa­ro­dė­te, per­spjau­na tur­būt vi­sus ge­riau­sius te­at­ro spek­tak­lius.

Aš tik no­riu in­for­muo­ti ger­bia­mą Sei­mą ir, be jo­kios abe­jo­nės, vi­sus, ku­rie klau­so­si, kad tai, kas čia bu­vo pa­sa­ky­ta, švel­niai ta­riant, ne­ati­tin­ka tie­sos ir ne­tu­ri nie­ko ben­dro su tuo, ką čia bu­vo ban­do­ma per­kel­ti ar­ba ap­kal­tin­ti, ar­ba kaip nors ki­taip tai pa­aiš­kin­ti.

La­bai pa­pras­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė si­tu­a­ci­ja. Kai Kau­no ra­jo­no di­rek­ci­ja krei­pė­si į Sei­mo Pir­mi­nin­kę ir nu­ro­dė vi­sus mo­ty­vus, kas ir ko­dėl truk­do jiems dirb­ti, Sei­mo Pir­mi­nin­kė nu­siun­tė raš­tą į Kul­tū­ros ko­mi­te­tą. Pa­gal kom­pe­ten­ci­ją mes ne­tu­ri­me nei tei­sės, nei įga­lio­ji­mų kaip nors tir­ti to­kio raš­to, nes Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­tas nė­ra ko­kia nors ti­rian­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja, pa­gal kom­pe­ten­ci­ją aš, kaip ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, tą raš­tą nu­krei­piau į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją. Ką jie nu­spręs – tir­ti, ne­tir­ti, at­mes­ti, čia jau yra ger­bia­mos ko­mi­si­jos rei­ka­las. Jei­gu tas rei­ka­las iš­si­spren­dė, va­di­na­si, iš­si­spren­dė. Nie­ka­da nie­kur nie­ko ne­tu­rė­jau prieš po­ną R. Šar­knic­ką, tik­rai nie­kas nei man­da­to, nei jo, kaip Kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rio ir ma­no pa­va­duo­to­jo, be­je, nie­ka­da ne­kves­tio­na­vo. Be­je, ry­toj jis yra įga­lio­tas at­sto­vau­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­tui vie­na­me ren­gi­ny­je. Tai yra san­ty­kiai yra vi­siš­kai pa­do­rūs, nor­ma­lūs ir tik­rai ati­tin­ka vi­sus kon­sti­tu­ci­nius ir Po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­so rei­ka­la­vi­mus. Tai­gi, aš siū­lau, ger­bia­mas Ro­ber­tai, tik­rai nu­leis­ti ga­rą, tą emo­ci­nę bū­se­ną aš su­pran­tu. Jei­gu jau pa­si­ro­dė kas nors ne taip, tai pra­šau iš­girs­ti ma­ne, kad tai yra vi­siš­kai nor­ma­lus pro­ce­dū­ri­nis veiks­mas. Ly­giai ta pa­ti si­tu­a­ci­ja bu­vo, kai Sei­mą pa­sie­kė 700…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga!

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš pa­baig­siu, jei­gu ga­li­ma. 700 ak­to­rių krei­pi­ma­sis dėl vie­no Sei­mo na­rio pa­ša­li­ni­mo iš mū­sų ko­mi­te­to. Ly­giai taip pat to­kį raš­tą to­kia pa­čia tvar­ka mes nu­siun­tė­me į Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, ji taip pat sa­vo spren­di­mą pa­da­rė.

Tai­gi, aš at­me­tu vi­sus kal­ti­ni­mus, ger­bia­mas Ro­ber­tai Šar­knic­kai, ir lin­kiu jums tik­rai su­grįž­ti į na­mus, nes jei­gu jūs su­griau­si­te Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­tą, jūs su­griau­si­te ir kul­tū­rą. Tai­gi, ne­griau­ki­te kul­tū­ros.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. To­kia gra­žia gai­da pra­dė­jo­me ry­ti­nį po­sė­dį, tiek daug vie­nin­gų bal­sa­vi­mų ir to­kia gai­da po­sė­dis ju­da į pa­bai­gą. Pas­ku­ti­nia­jam šio­je dis­ku­si­jo­je per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną su­tei­kiu žo­dį R. Šar­knic­kui. Ir tuo­met dar tu­ri­me vie­ną Sei­mo na­rio pa­reiš­ki­mą. Pra­šau.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Čia iš­gir­do­te dvi tie­sas: vie­ną – iš tri­bū­nos, ki­tą – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pa­žiū­rė­ki­te ko­mi­te­to po­sė­džio įra­šą ir su­pra­si­te. Pu­sę me­tų vyks­ta mo­bin­gas, kai že­mi­na­mi Kul­tū­ros ko­mi­te­to na­riai ir taip to­liau, jau kal­ba ir sa­vi­val­dy­bė­se kul­tū­ros lau­ko žmo­nės, to­dėl aš ir at­krei­piau dė­me­sį, kad jau lai­kas, lai­kas apie tai kal­bė­ti, nes ne­įma­no­ma dirb­ti ko­mi­te­te. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Bai­gia­me šią dis­ku­si­ją. Pas­ku­ti­ny­sis šian­dien pa­reiš­ki­mą no­rė­tų pa­da­ry­ti, nors ir kaip bū­tų keis­ta, V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (LRF). Ko­le­gos, šian­dien daug kal­ba­me apie mei­lę. Aš ir dar tru­pu­tį apie mei­lės vin­gius.

Dau­gu­mai per­ša­ma klai­din­ga nuo­mo­nė, kad ne­di­de­lė ma­žu­ma, ku­rią rei­kė­tų skirs­ty­ti į sek­su­a­li­nes ma­žu­mas ir LGBT, ne­griau­na mū­sų Lie­tu­vos šei­mų. Sa­kau tvir­tai – griau­na. Griau­na ne tie, ku­rie gy­ve­na tarp mū­sų, gi­mę dėl gam­tos įsi­ki­ši­mo, ir gy­ve­na ra­miai, be eks­tre­mis­ti­nių idė­jų, bet griau­na tie, ku­rie el­gia­si kaip te­ro­ris­tai ir eks­tre­mis­tai. Tik or­ga­ni­zuo­tos te­ro­ris­ti­nės gru­puo­tės ga­li tai­kiems Lie­tu­vos žmo­nėms pa­kiš­ti veiks­mus, pa­na­šius į sprog­me­nis, kai Sei­mo opo­zi­ci­ja iki pas­ku­ti­nės mi­nu­tės ne­ži­no, kad į dar­bo­tvarkę įtrauk­tas Kon­sti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­jan­tis įsta­ty­mo pro­jek­tas. Tar­si su­griau­tos mū­sų vai­kų švie­ti­mo sis­te­mos, pa­lan­kios LGBT, bet ne, ma­žu­mų gru­pėms bū­tų ne­ga­na. Mes, tė­vai ir se­ne­liai, net ne­ži­no­jo­me, kaip ar­ti mū­sų na­mų eks­tre­mis­tai, ap­mo­kan­tys jais bū­ti ir mū­sų vai­kus. Taip ma­žu­ma no­ri tap­ti dau­gu­ma ir val­dy­ti Lie­tu­vą sa­vo tai­syk­lė­mis, sa­vo įsta­ty­mais. Tik jų tai­syk­lė­se iš­vien tei­sės be pa­rei­gų ir at­sa­ko­my­bės prieš vi­suo­me­nę ir žmo­ni­ją, be įsi­pa­rei­go­ji­mų Lie­tu­vos vals­ty­bei. Ki­taip sa­kant, te­gy­vuo­ja lais­va anar­chi­ja.

Ne sek­su­a­li­nės ma­žu­mos, o LGBT or­ga­ni­za­ci­ja no­ri su­da­ry­ti mū­sų dar­bo­tvarkę ir pri­mes­ti mums ir mū­sų vai­kams gy­ve­ni­mo bū­dą, nors iš tie­sų tie­siog pa­vers­ti mus ir mū­sų vai­kus ne­mąs­tan­čiais ver­gais, iš­skir­ti­nai (…) sek­su­a­li­nius po­rei­kius ir taip griau­nant ci­vi­li­za­ci­ją. Bet ne sek­su­a­li­niai po­rei­kiai už­tik­ri­na žmo­nių lai­mę ir vals­ty­bės ge­ro­vę. Vi­so­kios raiš­kos po­li­to­lo­gai tauš­kia nie­kus apie sek­su­a­li­nio gy­ve­ni­mo pro­gre­sy­vu­mą be san­tuo­kos ir sie­ki­mo tu­rė­ti gra­žią ir sta­bi­lią šei­mą.

Vie­ni sa­ko, kad rei­kė­jo dau­giau dis­ku­si­jų. Apie ką? Ar ati­da­ry­si­me nu­gai­šu­siai Tro­jos ku­me­lei Tro­jos var­tus, ati­da­ry­sian­čius mū­sų tvir­to­vėje ga­li­my­bę įsi­vai­kin­ti mū­sų vai­kus? Ne ne­tra­di­ci­nės orien­ta­ci­jos nor­ma­liems Lie­tu­vos vi­suo­me­nės pi­lie­čiams, ra­miai gy­ve­nan­tiems tarp mū­sų, bet LGBT or­ga­ni­za­ci­jos eks­tre­mis­tams ir ga­li­mai už jų sto­vin­tiems pe­do­fi­lams ir per­ver­si­jų mė­gė­jams.

No­ri­te pa­dis­ku­tuo­ti, kaip sa­ko V. Ba­kas, L. Sa­vic­kas, T. To­mi­li­nas, G. Pa­luc­kas. Dis­ku­tuo­ki­me, aš pa­si­ruo­šęs. Tu­ri­me kur­ti, kad bū­tų at­ei­tis ne tik vals­ty­bės, bet ir ci­vi­li­za­ci­jos. Jei­gu Eu­ro­pa ser­ga ir pri­ima ne­tei­sin­gas ir ne­nau­din­gas mo­ra­li­nes nor­mas, mes bū­ki­me at­spa­rūs ir svei­ki. Iš­ope­ruo­ki­me tą eks­tre­mis­ti­nį Eu­ro­pos vė­žį, la­bai ken­kian­tį ir tarp mū­sų be iš­puo­lių prieš mus gy­ve­nan­čioms bio­lo­gi­nėms ma­žu­moms. Bū­ki­me ra­cio­na­lia­me pa­sau­lio avan­gar­de. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Ga­li­ma tik pa­si­džiaug­ti, kad ry­ti­nio po­sė­džio me­tu mes gir­dė­jo­me pri­si­pa­ži­ni­mą mei­lė­je, va­ka­ri­nį po­sė­dį taip pat bai­gia­me pra­ne­ši­mu apie mei­lę.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tai bu­vo pas­ku­ti­nis šios die­nos dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 25 Sei­mo na­riai. Skel­biu ge­gu­žės 27 die­nos va­ka­ri­nį Sei­mo ple­na­ri­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)

Pri­me­nu, ki­tą sa­vai­tę po­sė­džių nė­ra, kad ne­ty­čia kas nors ne­su­gal­vo­tu­mė­te at­vyk­ti ir at­ei­ti į šią sa­lę.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.