LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

         I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 235, 327 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO

PAPILDYMO 33 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-13(2)

 

2014 m. gegužės 14 d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė,  komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.
Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Darius Valatkevičius..

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2012-01-02

*

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

           1. Projekto oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše įrašytinas šaltinis „2006, Nr. 141-5401“.

Atsižvelgti

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Pastaraisiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2012-01-02

2, 3, 4,

5

 

 

2. Projekto 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimuose prieš skaičių „32“ esantis jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“, lyginamojo varianto tekste jis turėtų būti paryškintas.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2012-01-02

4

 

 

          3. Projekto 4 straipsnio pakeitimuose nauja redakcija išdėstyta daugiau keičiamo straipsnio teksto negu nurodyta pakeitimų esmėje.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2012-01-02

N

 

 

4. Projektu turėtų būti teikiami ir atitinkami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 397 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai.

Pritarti

Atsižvelgiant į šią ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabas, reikėtų keisti  dar ne vieną Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, kai bylos nagrinėjamos teismuose – ne tik  nutraukimo, bet ir dėl bylų atidėjimo bei jų atnaujinimo.

5.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2013-01-21

*

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32, 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-13(2) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-14(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2013-09-30

1

 

 

Dėl BPK 32, 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-13(2)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė dama (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

     Projektu siekiama užtikrinti galimybę atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme asmeniui netekus imuniteto nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau lieka neaiški tokios nuostatos įgyvendinimo tvarka, kuris teismas ir kokius sprendimus turėtų priimti. Antai kaip ir numatyta projekto 4 straipsnyje, asmeniui įgijus minėtą imunitetą proceso apeliacinės instancijos teisme metu, šis teismas nutraukdamas procesą šiuo pagrindu turėtų panaikinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Po to asmeniui netekus šio imuniteto ir sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą šis nuosprendis nebūtų galiojantis. Tai sudarytų pagrindą manyti, kad procesas turi būti atnaujinamas ir tęsiamas ne apeliacinės instancijos, bet pirmosios instancijos teisme. Tačiau abejotina, ar toks pakartotinis procesas pirmosios instancijos teisme nebūtų perteklinis ir atitiktų įstatymų leidėjo ketinimus.

Pritarti

Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą XIIP-13(3). Tačiau atsižvelgiant į  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabas, reikėtų keisti  dar ne vieną Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, kai bylos nagrinėjamos teismuose – ne tik  nutraukimo, bet ir dėl bylų atidėjimo bei jų atnaujinimo.

2.

Lietuvos apeliacinis teismas

2013-08-27

*

 

 

1. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32, 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-13(2) pastabų nėra.

 

Atsižvelgti

 

3.

Lietuvos teisės institutas

2013-09-02

1

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 32, 235, 254, 327 IR 403 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP–13(2)

         Iš esmės pritariame įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui.

      Tačiau manome, kad BPK 32 straipsnis tobulintinas visapusiškiau. Be to, keistina ne tik šio straipsnio 1 dalis, bet ir 2 dalis.

      2011-09-01 įsigaliojusios BPK 32  straipsnio normos esminis  trūkumas yra tai, kad straipsnio 1 dalyje nenurodytas draudimas asmenį, turintį imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pripažinti kaltinamuoju, kol nėra ar kol negautas kompetentingos institucijos leidimas tokį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

            BPK 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Taigi, kaltinamuoju asmuo gali tapti ir dar bylos neperdavus į teismą.

Priimant BPK 32  straipsnį neatsižvelgta ir į tai, kad imuniteto nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn  panaikinimo klausimas gali iškilti net tik prieš pradedant ikiteisminį tyrimą ar ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylas nagrinėjant  teisme, tame tarpe ir privataus kaltinimo tvarka.

 Pavyzdžiui,  ikiteisminio tyrimo metu asmeniui suteikus įtariamojo statusą, vėlesnio  ikiteisminio metu ar jo pabaigoje jis gali įgyti imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, todėl negalėtų būti prokuroro surašytas kaltinamasis aktas arba pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, byla perduota teismui ir tuo pačiu metu asmeniui suteiktas kaltinamojo statusas.

 Asmuo imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn gali įgyti ir teisminio nagrinėjimo metu, turėdamas kaltinamojo procesinį statusą.

            Asmeniui kaltinamojo procesinis statusas gali būti suteikiamas ir prieš tai neatliekant ikiteisminio tyrimo, t. y. privataus kaltinimo bylų procese.

 Be to, BPK 32 straipsnyje draudimas asmenį, turintį aptariamą imunitetą, pripažinti įtariamuoju apibūdintas trimis perteklinėmis viena kita apimančiomis netiksliomis sąvokomis. Nurodyta, kad tokiam asmeniui negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju. Iš tikrųjų viena iš sąvokų - pripažinimas įtariamuoju apima visas kitas straipsnyje netiksliai nurodytas įtariamojo statuso suteikimo formas, kurios išdėstytos BPK 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse:  asmens sulaikymą įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką; asmens apklausą apie veiką, kurios padarymu įtariamas; šaukimą į apklausą asmens, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

Be to, netikslus perteklinis pasikartojimas pasireiškia ir tuo, kai minimos kaip dvi atskiros įtariamojo statuso suteikimo formos draudimas asmeniui surašyti pranešimą apie įtarimą  ir jį apklausti kaip įtariamąjį, nors asmuo negali būti apklaustas kaip įtariamasis prieš tai nesurašius pranešimo apie įtarimą. (BPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš pirmąją apklausą  įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą  ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju). Pagal BPK 21 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį asmeniui įtariamojo statusas suteikiamas ne surašant pranešimą apie įtarimą, o apklausiant asmenį įtariamuoju, prieš tai įteikus pranešimą apie įtarimą, o taip pat ne surašant pranešimą apie įtarimą, o šaukiant į apklausą asmenį, kuriam surašytas pranešimas apie įtarimą.

Taigi, pakaktų naudoti vieną visas įtariamojo statuso suteikimo formas apimančią sąvoką - ,,pripažinimas įtariamuoju”.

Kitas trūkumas pasireiškia tuo, kad pagal BPK 32 straipsnio 2 dalį galima suprasti, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, pradėjus baudžiamąjį procesą, atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus, užuot ar kreipusis leidimo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas prieš tai turi būti nutrauktas, nes tuo momentu nėra kompetentingos institucijos leidimo, o baudžiamasis procesas galėtų būti atnaujinamas, kai toks leidimas gaunamas.  Pagal tokią formuluotę ir teisme nagrinėjamos bylos turėtų būti nutraukiamos, o gavus leidimą atnaujinamos.

 Šalinant šį netikslumą, vietoje teiginio ,,nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, reikėtų naudoti teiginį, kad  ikiteisminis tyrimas nutraukiamas tik tada, kai ,,negautas kompetentingos institucijos leidimas asmenį  patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar į ją nesikreipta tokio leidimo gauti“.

            BPK 32 straipsnio 1 dalis neaiškiai  suformuluota ir ta prasme, kad joje akcentuojama ne situacija, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jo atžvilgiu gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, o tai, kad jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kompetentingos institucijos leidimu, nors imuniteto panaikinimas ir leidimo gavimo klausimas aptariamas ir šio straipsnio 2 dalyje.

             Be to, BPK atskirose normose paprastai nenurodoma, kad jos taikomos nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, nes ir taip preziumuojama, kad BPK taikomas tiriant nusikalstamas veikas.

             Procesas imunitetą turinčių asmenų atžvilgiu nebūtinai pasiekia tik pradinę stadiją atlikus nedraudžiamus veiksmus, kurie neįvardinti, o imunitetas įgyjamas ir ikiteisminio tyrimo pabaigoje ar teisminio nagrinėjimo metu, todėl negalima teigti, kad imuniteto panaikinimo klausimas sprendžiamas atlikus tam tikrus nedraudžiamus veiksmus.

             Be to, liko neaišku, nekonkretizuota, kuo gali pasireikšti BPK 32 straipsnyje nurodytas kitoks draudžiamas asmens laisvės suvaržymas ir neaišku kodėl manoma, kad ,,kitos procesinės prievartos priemonės“ asmens laisvės gali nevaržyti ir kokių konkrečiai kitų procesinės prievartos priemonių taikymo nedraudžia taikyti Lietuvos Respublikos įstatymai. BPK numato dvi rūšis procesinės prievartos priemonių – kardomąsias priemones ir kitas procesinės prievartos priemones. Manome, kad jei kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės tiesiogiai taikomos imunitetą turinčiam asmeniui, jos varžo jo laisvę.  Jos gali tiesiogiai nevaržyti imunitetą turinčio asmens laisvės, kai jos taikomos kitiems asmenims, pavyzdžiui, kitiems įtariamiesiems, o duomenys surenkami ir apie asmens, turinčio imunitetą, veiką.

Tokiu būdu, BPK 32  norma iš esmės neišsprendė imunitetų  ir jų pašalinimo procedūros neaiškumų  bei kliūčių, o  iš dalies problemą  ir sukomplikavo.

            Siūlytume pakeisti BPK 32 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

           „32 straipsnis. Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

1. Nusikalstamą veiką padariusiam  Aasmeniui,  kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas gali būti pradedamas, tačiau, jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju ar kaltinamuoju, jo atžvilgiu negali būti nagrinėjama byla teisme, jis negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė, jam taikomos kardomosios priemonės ir kKitos procesinės prievartos priemonės. šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

2. Jeigu atlikus visus reikalingus nedraudžiamus proceso veiksmus nesikreipiama nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar toks leidimas negautas, arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas“.

Pritarti

Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą XIIP-13(3). Tačiau atsižvelgiant į  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabas, reikėtų keisti  dar ne vieną Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, kai bylos nagrinėjamos teismuose – ne tik  nutraukimo, bet ir dėl bylų atidėjimo bei jų atnaujinimo.

4.

Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas

2014-04-16

 

 

 

Atlikta išsami BPK analizė ir praktika:

 

IMUNITETO PROBLEMATIKA BAUDŽIAMAJAME PROCESE

 

Dabartinis reglamentavimas baudžiamojo proceso kodekse

 

32 straipsnis. Baudžiamojo TEISINIO proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

1. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

2. Jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamas procesas gali būti atnaujinamas, jeigu yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

(Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1478, įsigal. 2011 m. rugsėjo 1 d. (Žinios, 2011, Nr. 81-3965) redakcija)

 

PROBLEMATIKA

 

Dabartinė LR BPK 32 str. reglamentuoja baudžiamojo proceso ypatumus esant dviem panašioms, tačiau pagal prigimtį skirtingoms aplinkybėms:

1)      baudžiamasis procesas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos;

2)      baudžiamasis procesas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu.

 

Pirmasis atvejis, kai asmuo pagal tarptautinės teisės normas turi įstatymo numatytą išankstinę apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo (pvz. užsienio šalių diplomatai pagal Vienos konvencijos nuostatas). Tokių asmenų baudžiamasis persekiojimas yra neįmanomas bet kuriuo atveju, tad esant tokiai aplinkybei, mano manymu, procesas niekados nebūtų pradedamas, o pradėtas privalomai turėtų būti nutrauktas. Tokį asmenį valstybė galėtų paskelbti tik nepageidaujamu (persona non grata) bei išsiųsti iš šalies. Tokio asmens baudžiamąjį persekiojimą galėtų vykdyti ta šalis, kuriai toks asmuo atstovauja, jai galėtų būti perduodama atitinkama surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos.

 

Todėl būtų protingiausia šią aplinkybę grąžinti į LR BPK 3 str. 1 d. 3 p. ir šį punktą išdėstyti taip:

1 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

3 straipsnio 1 dalies 3 punktą pakeisti ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„3) jeigu nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos;“

 

Atkreiptinas dėmesys, kad LR BPK 168 str. 1 d. leidžia ir be ikiteisminio tyrimo pradėjimo atlikti visą eilę veiksmų (įvykio vietos apžiūra, liudytojų apklausos, dokumentų gavimas). Šių veiksmų apimtį, manau, būtų galima ir išplėsti, nes nežinau, kodėl neleidžiama gauti specialistų išvadų iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Todėl jeigu nusikalstamą veiką padaro asmuo, turintis imunitetą pagal tarptautinės teisės normas, reikiami veiksmai galėtų būti atlikti vadovaujantis LR BPK 168 str. 1 d. arba pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos faktą (pvz. nužudymo atveju).

 

Antruoju atveju kalbama apie būtiną kompetentingos institucijos leidimą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, šiuo atveju proceso tęstinumas priklauso nuo kompetentingos institucijos sprendimo duoti arba ne tokį leidimą (pvz. rinkimų metu kandidatams tokį leidimą duoda Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo, Vyriausybės nariams, teisėjams – Seimas, Europos Parlamento nariams – Europos Parlamentas).

 

Šiuo atveju, pirmoji aktuali problema - kaip turėtų būti vertinamas laikotarpis nuo tada, kai atsirado minėta aplinkybė (pvz. asmuo prisiekė ir tapo Seimo nariu) iki sprendimo šiuo klausimu priėmimo (pvz. Seimas duoda arba ne patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn), t.y. ar šiuo laikotarpiu gali vykti baudžiamasis procesas, atliekami kokie nors procesiniai veiksmai, toliau taikomos šiam asmeniui paskirtos procesinės prievartos priemonės, tame tarpe ir kardomosios priemonės, jeigu jos buvo paskirtos iki minėtos aplinkybės atsiradimo.

 

Dabartinė praktika yra tokia, kad baudžiamasis procesas iki tas klausimas kompetentingos institucijos bus išspręstas, yra de facto sustabdomas, jokie nauji procesiniai veiksmai nebeatliekami ir laukiama šio sprendimo, o kardomosios priemonės tokiam asmeniui taikomos toliau iki priimamas tas sprendimas. Pagal dabar susiformavusią tiek ikiteisminę, tiek bylų teisminio nagrinėjimo praktiką iki gaunamas kompetentingos institucijos sprendimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamasis procesas nenutraukiamas.

 

Šis klausimas sprendžiamas tik gavus atitinkamą sprendimą – jeigu leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn duodamas – procesas tęsiamas įprasta tvarka, jeigu ne – baudžiamasis procesas nutraukiamas.

 

Tačiau yra ir kita nuomonė (ypač gynėjų), kad tokiam asmeniui kardomosios priemonės negali būti taikomos ir turi būti iškart panaikintos, kai tik tokia aplinkybė atsiranda, o po to vėl paskirtos, jeigu duodamas leidimas.

 

Parengtas BPK pakeitimų projektas Nr. XIIP-13 būtent tokią poziciją ir įtvirtintų:

„33 straipsnis. Bylos nutraukimas dėl imuniteto

1.         Jeigu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsiranda aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba jis pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, byla turi būti nutraukta.

2.         Baudžiamoji byla gali būti atnaujinama, kai bus gautas kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip neteks šiame straipsnyje nurodyto imuniteto.“

 

Pagal siūlomą pataisą vienareikšmiškai tik atsiradus numatytai aplinkybei (pvz. įregistravus įtariamą ar kaltinamą asmenį kandidatu į Savivaldybės Tarybos narius) baudžiamasis procesas jo atžvilgiu turėtų būti nutrauktas nedelsiant (iškart), kai tokia aplinkybė atsiranda, o ne tuomet, kai priimamas atitinkamas kompetentingos institucijos sprendimas neleisti patraukti tokį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Gavus leidimą procesą būtų galima tik atnaujinti. Jeigu toks asmuo tuo metu būtų suimtas, jis turėtų būti nedelsiant paleistas, jo atžvilgiu turėtų būti nutrauktas bet kokių procesinių prievartos priemonių taikymas (kardomųjų priemonių taikymas, nuosavybės teisės apribojimai).

 

Taigi, tokia BPK pataisa sudarytų unikalią galimybę įtariamiems, kaltinamiems asmenims, o ypač suimtiems asmenims gauti progą bent trumpam išsilaisvinti nuo teisingumo rankų, o ta proga pasinaudojus pabėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, perleisti turtą, kuris gali būti konfiskuotas, tretiesiems asmenims ir pan.. Nes kažkokių ribojimų įtariamiems, kaltinamiems, suimtiems asmenims įsiregistruoti pvz. kandidatais į Savivaldybių Tarybų narius, Seimo narius, būti įtrauktiems į kokių nors partijų kandidatų sąrašus nėra, o realiai niekados nurodytos aplinkybės atsiradimas ir sprendimas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nesutaps. (pvz. Seimo nariui prisiekus jis įgauna Seimo nario imunitetą, tik tada generalinis prokuroras gali kreiptis į Seimą dėl sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, šis klausimas įtraukiamas į darbotvarkę, sudaroma komisija, balsuojama plenariniame posėdyje, t.y. nuo aplinkybės atsiradimo iki sprendimo priėmimo visada bus laiko tarpas, tad baudžiamasis procesas visada turės būti nutrauktas, kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės panaikintos). Taip pat atsirastų galimybė „prekiauti“ kandidatų sąrašais, nes vien už galimybę būti į jį įrašytu (kad ir į sąrašo pabaigą) suimti ar jiems atstovaujantys asmenys, manau, sutiktų dosniai atsilyginti, nes tai lengviausias kelias būti paleistam iš suėmimo. Taigi, platus veikimo laukas korupcijai šioje srityje.

 

Siūlyčiau LR BPK 3² straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

32 straipsnis. Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu

 

1. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus yra gaunama pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti 1 šio straipsnio dalyje nurodytą asmenį padarius Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką, arba šio straipsnio 1 nurodyta aplinkybė (būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn) atsiranda ar paaiškėja tuomet, kai šiam asmeniui iki šios aplinkybės atsiradimo jau buvo surašytas pranešimas apie įtarimą, arba baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas, jau nagrinėjama teisme, privaloma nedelsiant (per kuo trumpiausius terminus) kreiptis į kompetentingą instituciją su prašymu leisti patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

3. Jeigu visi 1 dalyje numatyti nedraudžiami proceso veiksmai yra atlikti, ikiteisminis tyrimas šioje byloje sustabdomas[1] iki kompetentinga institucija priims sprendimą dėl leidimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė (būtinas leidimas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn) atsirado ar paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidedamas iki kompetentinga institucija priims sprendimą dėl leidimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu tuo metu, kai atsirado ar paaiškėjo 1 dalyje numatyta aplinkybė (būtinas leidimas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn), šiam asmeniui buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės (įskaitant kardomąsias priemones), šios priemonės jam gali būti taikomos toliau iki bus priimtas sprendimas dėl leidimo (sutikimo) patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Terminuotos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taip pat gali būti pratęstos bendra tvarka iki bus priimtas kompetentingos institucijos sprendimas dėl leidimo (sutikimo) patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

4. Jeigu kompetentinga institucija nesutinka leisti patraukti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamasis procesas šio asmens atžvilgiu privalo būti nutrauktas, panaikintos jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės bei kitos procesinės prievartos priemonės.

5. Baudžiamas procesas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens atžvilgiu gali būti atnaujinamas, jeigu jis netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, o baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas atnaujinamas prokuroro prašymu bylą nagrinėjusio teismo nutartimi, jeigu nėra LR BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas  būtų negalimas.

 

 

Be to, turėtų būti kartu keičiami ir kai kurie kiti LR BPK straipsniai:

  1. Papildyti LR BPK 234 straipsnį 5 dalies 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

 

234 straipsnis. Bylos perdavimas pagal teismingumą, bylos išskyrimas, bylos nagrinėjimo atidėjimas

 

1.<...>

5. Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai:

<...>

5) įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į kompetentingą instituciją dėl leidimo (susitikimo) patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn, - kol bus gautas šios institucijos sprendimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

  1. Papildyti LR BPK 244 straipsnį 2 dalį:

 

244 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1. <...>

2. Bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas šio kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3, 4, 5 punktuose ir 254 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Pritarti

Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą XIIP-13(3). Tačiau atsižvelgiant į  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabas, reikėtų keisti  dar ne vieną Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, kai bylos nagrinėjamos teismuose – ne tik  nutraukimo, bet ir dėl bylų atidėjimo bei jų atnaujinimo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą XIIP-13(2) iniciatoriams tobulinti, kadangi atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  ir Generalinės prokuratūros pastabas, įstatymo projektas turi būti papildytas dar ne vienu Baudžiamojo proceso kodekso straipsniu, kurių pakeitimas turi apimti ir suderinti visus proceso atvejus teisminiame procese: bylos nutraukimą, bylos atidėjimą ir bylos atnaujinimą.

8. Balsavimo rezultatai:  bendru sutarimu „už“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                   Julius Sabatauskas                  


[1] Manau, kad toks formalus baudžiamojo proceso (o ypač ikiteisminio tyrimo) sustabdymas (toks institutas grąžintas į baudžiamąjį procesą, žr. LR BPK 31 str.) iki bus priimtas sprendimas dėl leidimo (susitikimo) patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn būtų reikalingas, nes atskirais atvejais tokio sprendimo priėmimas užtrunka (pvz. europarlamentaro teisinio imuniteto panaikinimo klausimas truko nuo Lietuvos prašymo išsiuntimo iki sprendimo gavimo daugiau nei 14 mėnesių). Taip būtų „sutaupomi“ IT terminai, kurie šiandien dienai yra sugriežtinti.