LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 32
STENOGRAMA
2017 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-446 (pateikimas)
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektas. Kviečiu G. Landsbergį pateikti. (Balsas salėje) Prašau dėl…
P. GRAŽULIS (TTF). Tegul žiūri pirmininkė, kad seniai stoviu prie mikrofono ir kalbu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, ryte yra patvirtinta darbotvarkė ir nebuvo šis klausimas įtrauktas į darbotvarkę, o ne kartą yra surinkti parašai ir būdavo traukiama į kitą posėdį, nes ši darbotvarkė ryte patvirtinta be šito klausimo. Todėl aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Prašau išsiaiškinti, ar nėra pažeistas Statutas, šitokia tvarka įtraukiant klausimą į darbotvarkę.
Dar frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, pirmiausia toks dalykas. Jeigu jūs gerai prisimenate… (Balsai salėje) Prašom nerėkti iš vietos pirmiausia. Yra stenograma, pasižiūrėkite. Buvo labai aiškiai pasakyta, kad parašai surinkti, ir Seimo Pirmininkas pasakė, kad pirmuoju klausimu popietinėje darbotvarkėje bus Seimo nutarimas dėl komisijos sudarymo. Taigi joks Statutas čia nėra pažeistas ir viskas vyksta pagal tai, kaip ir buvo nuspręsta.
Dabar kitas dalykas. Dabar, gerbiamas kolega, toliau jūs kaltinate posėdžio pirmininką, kad norite kalbėti dėl vedimo tvarkos, bet yra ir tam tikros etikos normos. Vidury sakinio jūs pradedate rėkti. Tikrai aš skaitydama nematau ir neturiu akių kaktoje, kad galėčiau pamatyti, kas vidury sakinio skaitant prašo ir rėkia reikalaudamas kažkokių sąlygų.
Dabar dar vienas statutinis dalykas. Dar klausimas net nėra pateiktas, o jūs jau prašote pertraukos iki kito posėdžio.
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš tiesiog noriu priminti, kad pagal Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalį yra nustatyta speciali tokių tyrimo komisijų sudarymo procedūra, kuri nustato, kad jeigu yra įregistruoti parašai su reikalavimu sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. Jūs elgiatės absoliučiai teisingai. Parašai buvo įregistruoti rytinio posėdžio metu. Artimiausias posėdis yra dabar ir pagal specialią procedūrą nėra numatyta jokių pertraukų galimybės šitos procedūros metu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, prašom pristatyti Seimo nutarimą.
I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, ponia Irena, kad pastebėjote.
Gerbiami kolegos, kaip matyti, medžiaga yra išdalinta, arba savo kompiuteryje pasižiūrėjote, įregistruota 12 valandą 50 minučių. Formaliai taip, pagal Statutą, bet šiaip, jeigu laikomės Statuto, dėl šito nutarimo taip pat turi būti Teisės departamento išvados. Šitos išvados šiuo momentu aš nematau. Tai yra viena.
Antra. Aš manau, kad tikrai šitą klausimą labai ramiai, preciziškai galime išspręsti ir ketvirtadienį, tuo labiau kad yra įregistruotas ir kitas nutarimo projektas. Tiesiog tvarkingai mes viską padarytume – ir komisiją suformuotume, ir nereikėtų šiandien jokios nereikalingos įtampos. Tik tiek norėčiau pasakyti, kad kol nėra Teisės departamento išvados, pateikimo negalėtume šiandien daryti, ir tada ketvirtadienį iš ryto šitą klausimą išspręstume ir pagal Statutą, ir pagal visus kitus reikalavimus.
PIRMININKĖ. Dar A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama I. Šiaulienė siūlo Seimui pažeisti Statutą. (Balsas salėje) Aš noriu dar sykį pakartoti, ką sako Statutas. Sako labai aiškiai: „artimiausio posėdžio metu.“ Artimiausias posėdis yra dabar. Jūs raginate pažeisti Statutą, kad po to kitoje stadijoje galėtumėte suabejoti tokios komisijos sudarymo teisėtumu, aš taip suprantu. Mes tikrai nenorime to leisti, todėl taip, kaip parašyta Statute (nėra čia numatyta jokių Teisės departamento išvadų), turi būti sudaroma komisija, todėl prašome šiuo atveju nebandyti mūsų įvelti į neteisėtus veiksmus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, 73 straipsnio 3 dalis. Būkite geri, paskaitykite ir tarpusavyje nesiginčykime, nes iš tikrųjų tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. Artimiausias posėdis yra šios dienos popietinis posėdis. Todėl nėra apie ką diskutuoti.
Tačiau P. Gražulis teisėtai paprašė frakcijos vardu pertraukos, nors dar nebuvo šio klausimo pateikimo. Todėl mes privalome balsuoti, ar darome šio klausimo pateikimo pertrauką iki kito posėdžio. Balsuojame. Tam, kad darytume pertrauką – 1/5 užsiregistravusių, tiksliau, dalyvavusių plenariniame posėdyje. Šiuo klausimu – pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki ketvirtadienio ryto. Fiksuoju. (Balsai salėje)
Taip. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš tikrai stebiuosi, kad jūs paleidote šitą balsavimą. Aš suprantu, kad pertrauką galima daryti remiantis šiuo posėdžiu, bet kaip jūs dabar įgyvendinsite Statuto tiesmukišką reikalavimą, kad komisija turi būti sudaryta kitame posėdyje, po to, kai buvo surinkti parašai? Kaip po šitos pertraukos paskelbimo įvykdysite šitą Statuto nuostatą? Jeigu bus konstitucinis sprendimas, bet kas skųs, sakykime, apkaltos procesą, kad komisija buvo sudaryta pažeidžiant Statutą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, deja, jūs esate neteisus. Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, ir aš vadovavausi Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Čia būtent 73-io 3 dalis kalba apie tai, kad artimiausiu metu turi pateikti, bet jeigu yra frakcijos prašymas teisėtas, konstitucinis, aš pirmininkaudama negaliu pažeisti nei Statuto, nei Konstitucijos ir todėl aš buvau priversta… (Balsai salėje) Yra bendrosios normos ir, aš manau, jokios čia tragedijos, jeigu mes atidedame šį klausimą ketvirtadienio rytui.
Dabar dėl vedimo tvarkos? P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, replika po balsavimo dėl vedimo tvarkos. Nieko čia neatsitiks, ponas M. Bastys niekur nepabėgs, ne taip, kaip G. Kirkilas, neišvažiuoja į Europos Parlamentą. Tad spėsite – jūs be aukos, be kraujo negalite gyventi, konservatoriai, spėsite. Spėsite dar sudraskyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau sureaguoti, kad gerbiamas P. Gražulis, akivaizdu, nėra opozicijos atstovas. Naudodamasis opozicijos teisėmis, iš esmės jis gina socialdemokratus ir jų galimybes slėpti saviškį, ir viskas. Tai tiesiog norėčiau, kad tai būtų žinoma visiems. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, o dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką. Viskas, dėl šio klausimo baigėme!
15.13 val.
Informaciniai pranešimai
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, yra gautas Seimo narių 2017 m. kovo 14 d. teikimas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui M. Basčiui: „Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vykdydami savo konstitucinę pareigą reaguoti į Lietuvos Respublikos Seimo nario duotos priesaikos sulaužymą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktu, 74 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 227, 228, 229, 230 straipsniais, atsižvelgdami į paviešintą Valstybės saugumo departamento pažymos turinį bei joje įvardintus faktus, būdami įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys M. Bastys nesulaužė duotos priesaikos, siūlome pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui M. Basčiui dėl šių priežasčių: Seimo narys M. Bastys, 2016 metų rinkimuose išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, prisiekė Lietuvos Respublikai 2016 m. lapkričio 14 d.“ Ir 2017 m. kovo 9 d. viešumoje pasirodė informacija, kurią jūs visi puikiai žinote, tekstą sudaro trys su puse lapo. Toliau pabaiga. Kreipimasis būtų kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo (gal perskaitysiu visą). „Apibendrinant išdėstytus argumentus yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria pasižadėjo visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei ir būti ištikimam Lietuvos Respublikai, kadangi nuslėpė savo ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais ir fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu. Be to, konstatuotina, kad VSD apie M. Bastį pateikta informacija diskredituoja ne tik jo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.“ Pasirašė 45 Seimo nariai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos… Gerai, aš viską girdžiu. Pirmiausia – 231 straipsnis, dėmesio! Seimas susipažįsta su šio Statuto 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto teikimu pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą. Tą teikimą dabar ir padarė Seimo Pirmininkas.
Toliau. Pagal 2 punktą. Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažiau kaip 1/4 visų Seimo narių grupė, taigi skaičius irgi atitinka.
Toliau. Seimas po šito pateikimo (šiandien toliau mes nieko nedarome) sudaro specialią tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procedūrą parengti. Tai viskas, ką mes šiandien padarėme. O dabar bus parengtas projektas, natūralu, iniciatorių, t. y. tų 46 žmonių, kurie pasirašė šitą teikimą. Bus sudaryta laikinoji komisija, ir tai bus Seimo sprendimas, t. y. Seimo nutarimu. O šiandien daugiau neturiu ką pasakyti. (Balsai salėje)
Vytautas… Atsiprašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Žiūrėkite, yra iš esmės du alternatyvūs projektai, vienas siūlo įsteigti Laikinąją tyrimų komisiją, kuri galbūt svarstytų apkaltos galimybę. Dėl to padaryta pertrauka.
Dabar pasiūlyta alternatyva iš karto pradėti apkaltos procedūras įsteigiant Apkaltos komisiją. Mano manymu, būtų nesąžininga, jeigu šitas antrasis alternatyvus projektas nejudėtų į priekį, vėlesniam laikui palikęs tą pirmąją alternatyvą, kurios nebebūtų prasmės vėliau svarstyti. Todėl frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką ir dėl šito projekto pateikimo. Prašom balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, arba aš neaiškiai pasakiau, arba jūs nesupratote. Šiuo klausimu, išskyrus teikimą, mes nieko negalime daryti – tai yra visiškai kitas straipsnis ir kita procedūra. Iš esmės po šito pateikimo iniciatoriai sudarys, teiks kitą, aš įsivaizduoju, ketvirtadienį, taip, kaip šita komisija, bus sudaryta kita komisija ir kartu bus skirtingų komisijų pateikimas. Viena – Laikinoji komisija, tirianti plačiau, kita – jau Apkaltos komisija. Šiandien nieko daugiau daryti nereikia, todėl aš negaliu skelbti jokios pertraukos šiuo klausimu, nes nėra apie ką kalbėti ir nėra ką daugiau daryti. Ar dabar supratote? Ačiū. (Balsai salėje)
15.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-447 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas. Pranešėjas – A. Nekrošius. Pateikimas.
Gerbiamasis pavaduotojas A. Nekrošius kviečiamas į tribūną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Buvo susirinkę įvairių frakcijų atstovai ir buvo nutarta komisijos pirmininku pasiūlyti mane – A. Nekrošių. (Balsai salėje) Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 ir 71 straipsniais, nutarė sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ iš 12 Seimo narių. Šią komisiją sudarytų: R. Andrikis, S. Jovaiša, V. Kernagis, R. Miliūtė, A. Nekrošius, P. Nevulis, A. Pavilionis, D. Šakalienė, I. Šimonytė, A. Širinskienė, L. Talmontas, G. Vaičekauskas, ir komisijos pirmininku, kaip minėjau, būtų A. Nekrošius. Šiai komisijai tyrimą pavesta atlikti iki šių metų kovo 23 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu Seimo nutarimui? (Balsai salėje) Dėkui.
Toliau. Svarstymas ir priėmimas. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ būtų priimtas?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 93, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-447) priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-448 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas. Pateikimas. Kviečiu A. Salamakiną. Algimantas Salamakinas! Ar galite ateiti į tribūną?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Buvo susirinkusi jūsų sudaryta komisija ir priimtas sprendimas komisijos pirmininku išrinkti mane – A. Salamakiną, bendru sutarimu, ir darbą komisija turi baigti kovo 21 dieną.
PIRMININKĖ. Irgi niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Ar po svarstymo galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo nėra norinčių kalbėti. Ar galime balsuoti?
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas Nr. XIIIP-448, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 98, prieš – 8, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-448) priimtas. (Gongas)
Kadangi dar neatvyko D. Petrylaitė, tai mes siūlytume, jeigu galima, kad Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja pristatytų rezervinį 3 klausimą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamoji pirmininke, gerbiamoji D. Šakalienė…
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, pavėlavau. Norėčiau paprašyti, kad mano balsas būtų įskaitytas už ir dėl prieš tai buvusio balsavimo dėl M. Basčio patraukimo.
PIRMININKĖ. Įskaityti negalime, galime tik fiksuoti protokole.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Prašau fiksuoti.
PIRMININKĖ. Dar kartą primenu, jeigu nesuspėjate balsuoti, jūsų balsai neįskaitomi, tik įrašomi į protokolą.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Tai prašome įrašyti.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, nekvestionuodamas to klausimo, avansu noriu pasakyti, kad išlaidos laiko, kurį mes skiriame šiems klausimams, bus maždaug dešimt kartų didesnės, negu biudžeto, mokesčių ar kitų klausimų svarstymas, nors, be abejo, tas yra svarbu, bet neužmirškite, kad vis dėlto Lietuva gyvena ne vien tik tuo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal jūs dėl finansų, gerbiamasis Kęstuti, ir esate teisus, bet mes pagal Statutą turime savo prievolę ir priedermę atlikti, nes į mus kreipėsi generalinis prokuroras, ne mes čia sugalvojome.
Gerai. Gerbiamoji pirmininke, prašau.
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-445 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, iš tiesų komisija turi gana daug darbo, o dabar, įvykus pasikeitimams, šios komisijos narių nebeturime, kaip Seimo narės G. Kildišienės, ir kadangi įvyko valdančiosios ir opozicinių partijų, tiksliau sakant, mažumos, poslinkių dėl to, kad B. Matelis tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu, yra teikiami pasiūlymai. Šiuo atveju yra gautas Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos į Etikos ir procedūrų komisiją teikti A. Kubilienės ir R. Miliūtės kandidatūras. Vadovaujantis Seimo statuto 77 straipsniu, kurį tikrai noriu pacituoti, komisija kaip ir lieka iš 11 Seimo narių, o Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai siūlo į Etikos ir procedūrų komisiją penkis kandidatus iš Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių, taip dabar ir atitiktų, ir kitus šešis Seimo narius į Etikos ir procedūrų komisiją siūlo Seimo mažumai priklausantys Seimo nariai iš Seimo daugumai priklausančių Seimo narių. Tai procedūros būtų išlaikytos, Statuto straipsnis atitiktų, todėl prašau pritarti teikiamam Seimo nutarimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Klausti jūsų niekas nenori. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Svarstymas. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir priėmimas. Vienas straipsnis.
Balsuojame iš karto dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 9. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Petrylaitės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-231(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Daivos Petrylaitės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Svarstymo stadija. Prašom. J. Sabatauskas. Kas galite iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, jeigu nėra Juliaus?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė D. Petrylaitės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Komitetas aštuoniais balsais už pritarė kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė dalyvauti… M. Majauskas nenori dalyvauti? Nenori. Gerbiamieji kolegos, pagal 202 straipsnio 3 dalį kviečiu kandidatę D. Petrylaitę į tribūną. Ir jums dar suteikiamas… Atsisako. Pagal Statutą suteikiamas žodis iki dešimties minučių. Dėkoju. Daugiau procedūriškai nėra ką daryti, tik turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, nes mes balsuosime dėl visų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus slaptai. Tai yra slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl Daivos Petrylaitės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projekto. Priėmimas. Ar galime pritarti? Pritarta.
Nors balsavimo pradžia preliminariai nustatyta, bet dabar pabandysime paskelbti visus Seimo nutarimus ir tada pasakysiu, kada yra balsavimo pradžia.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-232(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas. Gerbiamasis Sabatauskai, prašom. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė G. Godos kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Komitetas pritarė kandidatūrai aštuoniais balsais už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį diskutuoti.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš, pasinaudodamas proga, noriu truputį plačiau pakalbėti apie Konstitucinio Teismo darbą ir apie jo kai kuriuos išaiškinimus. Man atrodo, kad vis dėlto parlamentinėje valstybėje virš Seimo neturėtų būti jokios aukštesnės institucijos. Dabar tauta referendumu priėmė Konstituciją, o ta Konstitucija, man atrodo, netilptų į sunkvežimį, kiek per 25–27 nepriklausomybės metus Konstitucinis Teismas, dirbdamas be pertraukos, perrašinėjo Konstituciją. Labai gaila, kad pagal Konstituciją ne tik suteikta Konstituciniam Teismui aiškinti, ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai, bet suteikta teisė aiškinti ir Konstituciją. Deja, aš manau, tai yra tikrai perteklinė norma. Ne vieną kartą Seimo nariai ir visuomenė piktinosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Jeigu paklaustume, kaip žmonės, kurie balsavo už Konstituciją, ar taip ją suprato, be abejonės, sakytų, kad taip nėra supratę. Aš čia turiu omeny ir šeimos sąvoką. Kas… kai išrado emocinį ryšį, jeigu yra emocinis ryšys, tai tarp tų asmenų gali būti ir šeima. Mes bandėme koreguoti dėl to, kad Konstitucinis Teismas taip išaiškino Konstituciją, bandėme papildyti Konstituciją, bet, deja, neužteko balsų.
Antras dalykas. Labai įdomi Konstitucinio Teismo logika. Seimas skiria, bet po to Seimui vadovauja ir nurodinėja Konstitucinis Teismas. Tai panaši logika: tėvai pagimdė vaikus, bet jau po to vaikai vadovauja savo tėvams, o tėvai turi teisę tik skirti pinigus ir išmaitinti vaikus. O Seimas – Konstituciniam Teismui pinigus jam išlaikyti, atlyginimams mokėti. Man atrodo, taip neturėtų būti demokratinėje valstybėje. Konstitucinio Teismo sprendimai turėtų tik tada įsigalioti, kai jie perkeliami į teisės aktus. Dokumentas neperkeltas į teisės aktą – ir jis neįsigalioja. Negali ten devyni vyrai… Kitą kartą būna tokių sprendimų, kad iš devynių pusė balsavo už, keturiese ar penkiese pakeitė Konstituciją ir perrašė. Tikrai yra perteklinės teisės.
Aš galvojau, kai ateis valstiečiai į valdančiąją daugumą, ir P. Urbšys nuolat kalbėjo prieš rinkimus, kad politinį centrą parlamentinėje valstybėje reikia perkelti Seimą, bet, deja, kol kas tokių žingsnių nematyti. Aš manau, kad vis tiek mes turėtume surasti jėgų tą politinį centrą pamažu ne tik šiuo klausimu perkelti į Seimą, ir Seimas turi skirti pagrindinius vadovus. Seimas, kadangi parlamentinė valstybė, juos turi kontroliuoti, o ne kaip dabar – Prezidentė. Aš manau, vienam žmogui atiduoti visas jėgos struktūras, visus teismus į jo rankas tikrai nėra demokratinis ženklas ir parlamentas turėtų visas šias institucijas perimti į savo valdžią, į savo rankas, nes mes jau šiandien matome, kad jėgos struktūros naudojamos politiniams tikslams, kad pirmos rinkimus pradeda STT ir kitos. Prokuratūra ypač prieš rinkimus aktyvėja ir tai daroma politiniais tikslais.
Aš čia galėčiau daug minėti: ir Vijūnėlės dvarą, ir koldūnų istoriją, ir šaukštų skandalą. Viskas yra padaryta siekiant suniekinti vieną ar kitą politinę jėgą jėgos struktūrų pagrindu. Vis dėlto šiandien dirigentas visos šitos muzikos yra Prezidentė. Taip neturėtų būti. Demokratinėje valstybėje, parlamentinėje valstybėje šitos institucijos turi priklausyti Seimui. Seimas jas turi skirti ir atleisti.
Dabar dar gražiau. Dėl generalinio prokuroro Konstitucinis Teismas…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs absoliučiai ne į temą kalbate. Dabar yra Seimo nutarimas dėl G. Godos.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš turiu teisę. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad negalima atleisti prokuroro, tik paskirti galima. Žinote, čia iš viso absurdų absurdas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pretendentas G. Goda, kiek mane informuoja, irgi atsisako kalbėti. Procedūra ta pati. Kadangi biuletenį jau patvirtinome, jis identiškas, tik pavardė skiriasi, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
15.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-238(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas Seimo nutarimas – „Dėl Janinos Stripeikienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“. J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė J. Stripeikienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Komitetas aštuoniais balsais už pritarė kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Kolegė J. Stripeikienė atsisako kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
Gerbiamieji kolegos, vėlgi biuletenis toks pats, tik pavardė pakeista. Mes jau priėmėme sprendimą.
Dabar paskelbsiu balsų skaičiavimo grupę 2017 m. kovo 10 d.–2017 m. balandžio 10 d. pagal Statuto 119 straipsnį. A. Ažubalis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, V. Ąžuolas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, K. Bartkevičius – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, J. Baublys – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija, A. Butkevičius – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, M. Mackevičius – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
Gerbiami kolegos, balsavimą pradėsime 15 val. 45 min. ir baigsime 16 val. 15 min. Dabar laikinai posėdis stabdomas dėl slapto balsavimo. Pertrauka, skirta slaptam balsavimui.
Gerbiami kolegos, šiokia tokia korekcija. Kadangi nėra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario V. Ąžuolo, siūlomas kitas kandidatas – A. Norkienė. Ir vietoj M. Mackevičiaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos siūlomas gerbiamas Č. Olševskis. Vietoj M. Mackevičiaus.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pertrauka ir slaptas balsavimas baigtas. Kol bus suskaičiuoti balsai, aš paskaitysiu kai kuriuos informacinius pranešimus.
16.18 val.
Informaciniai pranešimai
Dėl pasitraukimo iš frakcijos, adresuotas Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui. „Aš, Seimo narys K. Pūkas, pasitraukiu iš Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. Pasirašo Seimo narys K. Pūkas.
Toliau. Seimo rezoliucijos „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ projektui redaguoti redakcinė komisija: A. Gumuliauskas, E. Vareikis, A. Nekrošius, L. Kasčiūnas, A. Ažubalis, A. Armonaitė, R. Tamašunienė, K. Bartkevičius, J. Bernatonis. Komisija turi iki kovo 16 dienos priėmimui parengti, redaguoti šią rezoliuciją.
Toliau keletas Seimo narių – kiek čia jų, perskaitysiu – septyni. Pareiškimas dėl jungimosi į laikinąją grupę. „Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į Laikinąją bendriems veiksmams dėl nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės koordinuoti grupę. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas V. Poderys.“ Kas nori, gali prie šios grupės dar prisidėti.
Dabar, kol bus rezultatai, siūlau dirbti pagal darbotvarkę.
16.19 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691, 711, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-115ES, Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45, 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-116ES, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 14, 23, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-117ES (pateikimas)
2-7a, 2-7b, 2-7c klausimai. Tai yra kompleksinis klausimas. Pagrindinis projektas Nr. XIIIP-115, ES klausimai. Advokatūros įstatymo projektas, pora straipsnių, yra lydimasis ir Suėmimo vykdymo įstatymo projektas, trys straipsniai, irgi yra lydimasis. Taigi pirma pagrindinis – Baudžiamojo proceso kodekso 10, 21, 44, 48, 50, 52, 69, 691, 711, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197 ir 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas su lydimaisiais. Pranešėja – Teisingumo ministrė M. Vainiutė. Bet aš iš karto ministrės klausiu, ar aš nepadariau klaidos skaitydama, kaip parašyta, galbūt tai ne 711, o 71 straipsnis? Prašau, ministre.
M. VAINIUTĖ. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, taip pat laba diena Seimo nariams, dalyvaujantiems Seimo posėdyje. Kaip jau buvo pristatyta, šiandien pateikiame projektą šiuo pirmuoju klausimu. Tai yra įstatymų paketas, susijęs su Baudžiamojo proceso kodekso keitimu, taip pat su Advokatūros įstatymo keitimu ir Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimu. Aš tų pačių straipsnių, kurie buvo paminėti, nebekartosiu.
Norėčiau trumpai pateikti, kodėl reikėtų priimti šiuos įstatymus ir su kuo tai yra susiję. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiais įstatymais siekiama į nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2013 m. spalio 22 d. direktyvos „Dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui“ nuostatas.
Antra priežastis, kodėl reikia priimti šiuos įstatymus, tai yra mūsų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje pateiktos rekomendacijos, apie kurias užsiminsiu šiek tiek vėliau. Kaip minėjau, tai yra antra, bet taip pat labai svarbi priežastis.
Kokios yra esminės nuostatos? Norėčiau pasakyti, kad tie klausimai, kurie yra susiję su advokato dalyvavimu baudžiamajame procese, yra reglamentuojami, tačiau nėra tinkamai reglamentuojami, todėl būtina įgyvendinti minėtos direktyvos nuostatas. Galbūt keletas iš jų, norėčiau atkreipti dėmesį.
Pirmoji iš jų būtų, kad Baudžiamojo proceso kodekse reikia sistemiškai stiprinti įtariamųjų, kaltinamųjų ir pagal Europos arešto orderį perduodamų asmenų pagrindines procesines teises ir garantijas, ypač teisę į gynybą ir teisę į teisingą teismą baudžiamajame procese. Aišku, labai svarbu aiškiai apibrėžti įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės į gynybą atsiradimo momentus. Kitas svarbus klausimas, kuris būtų sprendžiamas, priėmus šiuos projektus, būtų papildyti gynėjų, kitaip sakant, advokatų, teisių ir įgaliojimų katalogą tokiomis gynėjo teisėmis, kaip nekliudomai bendrauti ir be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju dar prieš apklausą. Taip pat šiuose projektuose keliamas klausimas, kad reikia garantuoti gynėjų bendravimo konfidencialumo apsaugą, įtvirtinant draudimą kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ir jų gynėjų bendravimą, įvairius susitikimus ir panašiai. Tie dalykai yra paminėti. Taip pat gerinti įtariamųjų ir kaltinamųjų teisę į informaciją baudžiamajame procese, tobulinti pranešimo apie asmens sulaikymą arba įtariamojo, arba kaltinamojo suėmimo mechanizmą.
Taip pat norėčiau labai atkreipti dėmesį, kad šios nuostatos yra susijusios ir su nepilnamečių sulaikymu. Priėmus būtų išsamiai reglamentuojama ir pranešimo apie nepilnamečio sulaikymą arba suėmimą tvarka, papildomai aptariamu aspektu nurodant konkrečius atvejus, kada apie įtariamo nepilnamečio sulaikymą ar suėmimą būtina nedelsiant pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Tai gal šiame kontekste, šiuo metu tai, kas vyksta visuomenėje, taip pat būtų labai svarbu. Čia susiję ir su tarptautiniais dokumentais, būtent su Europos arešto orderiu, su teise pasirašyti, kad iki jo perdavimo jam būtų paskirtas gynėjas. Tai tokie pagrindiniai akcentai, kurie, kaip minėjau, yra susiję su direktyvos nuostatomis.
Pradžioje minėjau, kad būtų įgyvendinamos Seimo kontrolieriaus pateiktos rekomendacijos. Esmė būtų tokia, kad tos rekomendacijos yra susijusios su Baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimu siekiant asmeniui, padavusiam skundą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, įstatymo lygiu numatyti teisę susipažinti su medžiaga ar jos dalimi, kurios pagrindu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat teisę susipažinti su padarytomis medžiagos kopijomis, taip pat įrašais.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad, pateikus tas nuostatas, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išsakė vertingų pastabų, dėl kurių būtų galima tikrai diskutuoti. Daliai mes pritarėme, čia turbūt svarstant komitetuose būtų ieškoma kompromisinio varianto. Iš tų pastabų viena buvo esminė, kad galbūt, Teisės departamento nuomone, prieštarautų Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai, tačiau, manytume, kad taip nėra, nes iš tikrųjų tos nuostatos, kurias aš pasakiau, projekto esmė iš esmės detalizuotų minėtą Konstitucijos 31 straipsnio nuostatą ir būtų suderinama. Taigi, kaip matome, iš tikrųjų dokumentai yra svarbūs. Dar kartą noriu pabrėžti, kad esmė yra tokia, mes tą turėtume padaryti – į nacionalinę teisę perkelti minėtos direktyvos nuostatas. Trumpai būtų tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip aš suprantu, ministre, jūs pristatėte visus tris projektus?
M. VAINIUTĖ. Taip, čia yra visas paketas.
PIRMININKĖ. Nori paklausti V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Dėl įtariamojo teisės nuo sulaikymo ir pirmosios apklausos momento turėti gynėją. 21 straipsnyje nebus tokių abejonių dėl tikslaus laiko, nuo kada įtariamasis gali turėti gynėją? Nematote šiokių tokių teisės normos aiškumo principo pažeidimų?
M. VAINIUTĖ. Atsiprašau, noriu pasitikslinti. Čia jūs kalbate apie Baudžiamojo proceso kodekso…
V. GAILIUS (LSF). Be jokios abejonės.
M. VAINIUTĖ. 2 straipsnį, taip?
V. GAILIUS (LSF). Taip.
M. VAINIUTĖ. Šiuo atveju tada būtų atsisakoma tokios nuostatos nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento. Pagal lyginamąjį variantą tada būtų išbraukiama tokia nuostata.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių klausti.
Motyvai dėl viso. Irgi nėra norinčių kalbėti.
Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti projektams Nr. XIIIP-115, Nr. XIIIP-116 ir Nr. XIIIP-117? Balsuojame. Gerai. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 27 dieną.
Gerbiama ministre, kadangi jūs jau tribūnoje, tai mes ilgai jūsų nepaleisime. Tuos tris projektus Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Taigi svarstymas bus skubos tvarka.
16.29 val.
Baudžiamojo kodekso 169, 170, 1701 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4575 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Baudžiamojo kodekso 169, 170, 1711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom, ministre.
M. VAINIUTĖ. Kalbant apie šį pakeitimą, įstatymo projektą, situacija yra paprastesnė tuo požiūriu, kad šiuo atveju keičiamas, kaip minėta, Baudžiamasis kodeksas ir būtent dvi jo nuostatos, t. y. dėl diskriminavimo pagrindų praplėtimo, taip pat kurstymo. Taigi, kaip žinome, ir Lygių galimybių įstatyme yra nustatyta, ir cituotose Baudžiamojo kodekso nuostatose, kad asmuo neturėtų būti diskriminuojamas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės. Tie patys pagrindai nurodyti 170 straipsnyje. Šiame projekte yra įvedamas būtent tikslas, kad būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė už diskriminaciją dėl amžiaus ir neįgalumo. Taigi, kitaip sakant, įvedami dar du papildomi pagrindai, dėl kurių asmuo neturėtų būti diskriminuojamas. Iš esmės, jeigu matytume lyginamajame variante, tai būtent tie minėti trys straipsniai yra ir papildomi šiomis nuostatomis (dar kartelį noriu pakartoti): būtent amžiaus ir neįgalumo požymiais, taip sakytume, tuo, dėl ko žmogus galėtų būti diskriminuojamas. Tikrai, manytume, yra labai pozityvus pasiūlymas ir panaikintų prieštaravimus pačiame Baudžiamajame kodekse ir taip pat, kaip aš jau minėjau, būtų suderinamas su Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, atitiktų taip pat ir tarptautinius standartus.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys P. Gražulis.
M. VAINIUTĖ. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, man įdomu dabar. Dėl grupinės priklausomybės negali būti persekiojamas asmuo. O jeigu jis priklauso kokiai nors nusikalstamai gaujai arba kokiai nors sektai, ar dar kitai grupuotei. Tai kaip, tada jis negalės būti persekiojamas?
M. VAINIUTĖ. Ne, tuo, ką jūs sakote, būtų išplečiamas 169 ir 170 straipsniai, nes tokie pagrindai nėra paminėti. Ir papildome būtent, kaip aš sakiau, dėl amžiaus, neįgalumo. Tuo, ką jūs sakėte, tais pagrindais, be abejonės, asmuo galėtų būti ne tik kad persekiojamas, bet ir sulaukti atitinkamos nuobaudos ar baudos, kaip mes labiau apibendrintai pasakytume.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Daugiau nėra norinčių klausti. Motyvai dėl viso pateikto projekto. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime bendru sutarimu pritarti. Taigi po pateikimo pritarta projektui Nr. XIIP-4575. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 20 dieną.
16.32 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Nr. XII-1322 1, 2, 13, 40, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais X, XI, XII, XIII skyriais“ projektas Nr. XIIIP-316ES, Baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 77 straipsnių, priedo pakeitimo ir 411, 772 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-317ES, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-318ES, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 52 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-319ES (pateikimas)
Dabar vėlgi visas įstatymų projektų paketas – darbotvarkės 11a klausimas – 2-11a iki 2-11d – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Nr. XII-1322 1, 2, 13, 40, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais X, XI, XII, XIII skyriais“ projektas Nr. XIIIP-316ES, Baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 77 straipsnių, priedo pakeitimo ir 411, 772 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-317ES, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-318ES ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 52 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-319ES. Pateikimas. Prašom, ministre.
M. VAINIUTĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi pateiktų įstatymų esmė yra tokia, kad šitie projektai yra parengti siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose nuostatas. Būtent dėl šitos direktyvos yra keičiami tie paminėti įstatymai ir juose numatyti reguliuojami teisiniai santykiai.
Dabar svarbu paminėti tai, kad direktyva, grindžiama tarpusavio pripažinimo principu, yra taikoma visoms Europos Sąjungos valstybėms. Tik norime atkreipti dėmesį, kad netaiko šitos direktyvos dvi valstybės, tai Danija ir Airija, kurios nedalyvavo priimant šitą direktyvą.
Kokia šitos direktyvos esmė? Ji priimta siekiant naujo požiūrio, kadangi egzistuojanti įrodymų rinkimo tarpvalstybinio pobūdžio bylose sistema pernelyg yra suskaidyta ir sudėtinga. Ir būtent dabar, nuo šiol, jeigu būtų šie paminėti įstatymai priimti, jie būtų grindžiami vienintele priemone, tai yra Europos tyrimo orderiu.
Kaip šiuo metu šie dalykai yra reglamentuojami? Šiuo metu, kaip ir žinote, yra teisinės pagalbos prašymai, kurie yra teikiami remiantis tam tikromis tarptautinėmis konvencijomis. Jeigu žiūrėtume plačiau, aiškinamajame rašte viskas yra nustatyta. Labai noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų šituos įstatymus yra labai svarbu priimti, nes šių metų gegužės 22 dieną valstybės narės turi perduoti Komisijai nuostatų, kuriomis į jų nacionalinę teisę perkeliami joms pagal direktyvą nustatyti įpareigojimai, tekstą. Taigi iš tikrųjų yra labai svarbu tai padaryti kaip galima greičiau, kad atitinkami įstatymai pradėtų funkcionuoti.
Galbūt taupydama laiką, aišku, be abejonės, būtų galima labai detaliai aptarti, kaip kiekvienas įstatymas yra susijęs su šita direktyva, bet galbūt norėčiau tik atkreipti dėmesį, neminėdama tų nuostatų, kurios, aišku, žinomos, kad priimtų įstatymų taikymas galėtų pareikalauti papildomų lėšų, kadangi tai bus susiję su prokuratūros išduodamų Europos tyrimo orderio vertimu. Kaip tik šiame kontekste noriu paminėti, kad ir šiandien kalbėjome kaip tik su generaliniu prokuroru, kad numatant biudžetą 2018 metams turėtų būti šie dalykai numatyti, atitinkamos lėšos, būtent susijusios su šituo klausimu.
Esmė tokia, dar kartelį pakartosiu. Europos tyrimo orderis keičia teisinės pagalbos prašymus, sakykime, formą valstybių bendravimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Nėra norinčių jūsų paklausti. Ar galime po pateikimo minėtiems įstatymų projektams pritarti? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 25 dieną. Ministrė pateiks dar vieną…
M. VAINIUTĖ. Jeigu galima, gal, žinote, anksčiau, nes 22 dieną reikėtų pateikti. Aš šiandien kalbėjau su mūsų kolegom.
PIRMININKĖ. Kaip sakote?
M. VAINIUTĖ. Gal būtų galima numatyti ankstesnę dieną, nes 22 dieną jau turi būti perduoti Komisijai atitinkami dokumentų tekstai. Toks prašymas.
PIRMININKĖ. Tai dar galime balandžio 27 dieną. Tinka?
M. VAINIUTĖ. Taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tada svarstymas plenariniame posėdyje balandžio 27 dieną.
16.37 val.
Patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4601ES (pateikimas)
Ministrė pateiks dar vieną įstatymo projektą, tai yra Patentų įstatymo 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektą. Prašom.
M. VAINIUTĖ. Ačiū. Šito įstatymo pateikimą norėčiau pradėti nuo to, kad jau praeitų metų lapkričio 3 dieną Seimas priėmė įstatymą dėl susitarimo dėl bendro patentų teismo ratifikavimo. Šis įstatymas įsigalios šių metų liepos 1 dieną. Jį pasirašė 25 Europos Sąjungos valstybės narės ir šis teismas bus steigiamas, tiksliau sakant, jau yra įsteigtas, ginčams, susijusiems su Europos patentais ir bendro galiojimo Europos patentais, nagrinėti. Be abejonės, priėmus tokį įstatymą keičiasi ir Europos patentų materialinės teisės reforma, su tuo yra susijusi, ir būtent Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, bus sukurtas, čia ir yra esminis momentas šito įstatymo, bendro galiojimo Europos patentas, kurį išduos Europos patentų organizacijos Europos patentų tarnyba.
Kas bus pasiekta priėmus tokias pataisas? Pirmiausia, kad šituo atveju bus galimybė išplėsti į kiekvieną Europos patentų konvencijos valstybę atskirai ir šituo atveju Europos patento savininko pažeistos teisės ginamos nacionaliniuose teismuose, o minėtas bendro galiojimo Europos patentas išduodamas ir įsigalios bendrai visose bendros patentinės apsaugos sistemoje dalyvaujančiose valstybėse narėse. Būtent jau ginčai bus sprendžiami, ką aš pristatymo pradžioje minėjau, bendrame Patentų teisme. Taigi priėmus tą įstatymą bus suderintos Lietuvos Respublikos patentų įstatymo nuostatos su susitarimo dėl bendro Patentų teismo nuostatomis ir, svarbiausia, turbūt galėčiau iš visų tikslų paminėti tokį, kad bus įgyvendintas draudimas įgyti dvigubą patentinę apsaugą dėl to paties išradimo su Europos patento ar bendro galiojimo Europos patento arba bendro galiojimo Europos patento ir nacionalinio patento pagalba. Tai būtent pagrindinis tikslas bus tuo ir pasiektas. O, sakykim, pagrindiniai dokumentai dėl vykdymo bus sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dėl juridinės technikos ir panašiai, tai labai mažai Teisės departamentas… ir iš esmės bus siūlyta atsižvelgti į pateiktą pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiama ministre, jūs truputį pailsėkite, kol aš perskaitysiu.
M. VAINIUTĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tiesa, dar nepasakiau, kad pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas – balandžio 27 dieną. Jūs gal pailsėkite, kol aš perskaitysiu.
M. VAINIUTĖ. Ačiū.
16.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Petrylaitės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-231(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Daivos Petrylaitės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projekto Nr. XIIIP-231(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 121, rasta – 121. Vyrai, dėmesio! Galiojančių – 104, negaliojančių – 17.
Už – 93, prieš – 3, susilaikė 8. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas A. Butkevičius. Taigi Seimo nutarimas dėl D. Petrylaitės priimtas. (Gongas) Sveikinu. (Plojimai)
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-232(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projekto Nr. XIIIP-232(2) priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių 121, rasta – 121, galiojančių – 108, negaliojančių – 13.
Už – 100, prieš – 2, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas, plojimai)
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-238(2) (priėmimo tęsinys)
Dėl Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projekto Nr. XIIIP-238(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių 121, rasta – 121, galiojančių – 104, negaliojančių – 13.
Už – 95, prieš – 5, susilaikė 8. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas, plojimai)
Sveikinu visus paskirtuosius Konstitucinio Teismo teisėjus. Kol kas gėlių Seimo vardu negaliu nei aš, nei Seimo Pirmininkas įteikti. Kai prisieksite ketvirtadienį, tada ir pasveikinsime. O dabar džiaugiamės rezultatais. (Balsai salėje)
16.43 val.
Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas Nr. XIIP-4481ES, Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4482ES (pateikimas)
Gerbiama ministre, vėl kviečiu jus į tribūną. Kompleksinis 2-13a, 2-13b klausimas – Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas ir lydimasis Politinių partijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pristatymas.
M. VAINIUTĖ. Ačiū. Taigi turime dviejų įstatymų projektus. Vienas iš esmės, galime pasakyti, atkreipkime dėmesį, naujas įstatymas, tai nėra pakeitimas – Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymas.
Kodėl yra priimami šitie įstatymai? Pagrindinė priežastis yra tokia, kad siekiant, kad būtų ugdoma europietiškos sąmonės politinė valia ir kitos vertybės, atsižvelgiant į tai, Europos Komisija pakankamai seniai, galima sakyti, jau 2012 metais pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų nustatoma visiškai nauja Europos politinių partijų ir fondų veiklos sistema. Tos diskusijos truko apie dvejus metus ir jau 2014 m. spalio 22 d. buvo priimtas minėtas reglamentas. Kadangi reglamentas yra taikomas tiesiogiai, šitas įstatymas iš esmės reglamento nuostatų neperkelia, tiktai mini tuos dalykus, kurie yra susiję su Lietuvos realijomis. Gal taip trumpai atsakyčiau. Taigi reglamentas įsigaliojo jau šių metų sausio 1 dieną. Šituo atveju reikėtų paminėtus įstatymus priimti pagal galimybes kaip galima greičiau.
Kokia būtų šito įstatymo esmė? Be abejonės, reglamento nuostatų mes dabar čia plačiau turbūt nepristatytume, tiktai pasakytume, kad Europos politinė partija pagal reglamentą ir kartu įstatymą yra politinių tikslų siekiantis politinis aljansas, kurio nariai yra nacionalinės politinės partijos arba piliečiai, kurie atstovaujami bent viename ketvirtadalyje valstybių narių. Europos politinis fondas tuo atveju yra susijęs su politine partija ir papildo politinės partijos tikslus.
Kokie yra svarbiausi reikalavimai tam, kad politinė partija būtų laikoma Europos politine partija? Vienas dalykas, aišku, yra vertybės, kurias propaguoja ta politinė partija. Toliau. Antras labai svarbus reikalavimas yra tas, kad turi būti ta politinė partija atstovaujama tam tikrame skaičiuje valstybių, šituo atveju ne mažiau kaip septyniose. Taip pat yra labai svarbu, kad ji neturėtų siekti pelno. Aišku, ji privalo gerbti vertybes, demokratiją, skaidrumo standartus ir kitas vertybes.
Kas yra labai svarbu? Šitos politinės partijos turi Europos teisinį statusą, tačiau jos neturi teisės dalyvauti siūlant kandidatus nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose ir referendumų kampanijose. Tas momentas yra labai svarbus, kad skaitant tą įstatymą nekiltų kokių nors abejonių, kad tokias teises įgyja.
Dabar minėtame įstatyme yra nustatyta ir Teisingumo ministerijos daug funkcijų. Aišku, čia laukia didelis darbas parengti visus lydimuosius dokumentus ir panašiai. Taip pat yra tam tikros funkcijos Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri iš tikrųjų yra laikoma institucija, kuri teiks tam tikrą informaciją.
Kokia yra situacija šiuo metu? Gal keletas įdomesnių dalykų. Tokios politinės partijos, kaip žinome, jau veikia, Europos mastu veikia 13 tokių politinių partijų ir 12 politinių fondų. Dauguma iš jų yra įsisteigusios Belgijoje. Nors, aišku, šituo metu, dar nebuvus reglamento, jos yra pripažįstamos Europos lygmeniu, tačiau neturi Europos teisinio statuso. Čia tas momentas yra labai svarbus. Aišku, žinome, kad ir kai kurios Lietuvos partijos (gal neminėčiau) taip pat priklauso Europos politinėms partijoms. Gal tiek trumpai būtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų klausia du Seimo nariai. Pirmasis – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, jūs čia truputį pabaigoje užsiminėte, bet norėčiau praktiškai pasiteirauti, kelios Lietuvos partijos ir kurios, jūsų nuomone, galėtų pretenduoti gauti tokį finansavimą?
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Mano duomenimis, šiuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dalyvauja Europos liaudies partijos veikloje, Lietuvos socialdemokratų partija – Europos socialistų partijos narė ir Darbo partija – Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ narė. Aš turiu tokius duomenis, kad jau trys partijos dalyvauja tokiuose junginiuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš norėjau jūsų paklausti dėl finansavimo klausimo. Europos Parlamentas, kiek žinau, skyrė tokioms Europos partijoms metinę dotaciją iki 85 %. Sakykite, ar tos lėšos įstatyme reglamentuotos, ar jas bus galima panaudoti tos konkrečios šalies politinėje veikloje?
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Šitų finansavimo dalykų pačiame įstatyme konkrečiai nėra numatyta, nes iš esmės tas įstatymas… Jau čia būtų reglamento dalykai, nes tuos įstatymus, apie kuriuos mes kalbame… yra tiktai jų steigimas, likvidavimas, institucijų teisės ir pareigos, kurios būtų susijusios, ir įstatymo įgyvendinimas.
Tiesa, aš visiškai nepaminėjau, neužsiminiau (atsiprašau) dėl Lietuvos politinių partijų įstatymo. To įstatymo esmė būtų tokia. Ten tik vienas straipsnis yra toks, kad būtent tas Lietuvos politinių partijų įstatymas nereglamentuoja Europos politinių partijų klausimų, tiesiog atribojami. Europos Sąjungos partijos yra vienas dalykas, o Lietuvoje egzistuojančios politinės partijos jau veikia pagal Lietuvos politinių partijų įstatymą. Aš dėl finansavimo gal tiek pasakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių po pateikimo kalbėti? (Balsai salėje)
Balsuojame. Yra prašymas balsuoti. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIIP-4481 ir Nr. XIIP-4482, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 10. Po pateikimo projektams pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 13 dieną.
16.51 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-399 (pateikimas)
Paskutinis jūsų, man atrodo, teikiamas klausimas yra įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“ pateikimas. Prašau.
M. VAINIUTĖ. Ačiū. Šis dokumentas, kaip buvo paminėta, yra įstatymas dėl konvencijos ratifikavimo. Iš tikrųjų tai labai svarbus dokumentas dėl to, kad, kaip mes žinome, tame kontekste yra svarbus, kad prisijungimas prie šios konvencijos yra viena iš pagrindinių Lietuvai keliamų stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją… Kaip mes žinome, dabartinės, t. y. XVII, Vyriausybės ir apskritai visos Lietuvos, aišku, tikslas – kaip galima greičiau visus tuos procesus įgyvendinti, nes tikslas yra į tą organizaciją įstoti 2018 metais.
Ką reikštų prisijungimas prie tokios konvencijos? Reikštų, kad Lietuva įsipareigotų aktyviai kovoti su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir griežtai bausti kyšius užsienio pareigūnams duodančius Lietuvos juridinius ir fizinius asmenis. Esmė yra tokia.
Dabar dar kas yra svarbu, kad šitame projekte yra numatytos institucijos, kurios būtų atsakingos už įgyvendinimą ir tos institucijos yra skiriamos – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Taigi tiesiog taupydama laiką galbūt esmės neatskleisiu, nes pats konvencijos pavadinimas atskleidžia, koks yra jos turinys. Dar kartelį noriu pabrėžti, kad tai iš tikrųjų yra labai svarbus dokumentas siekiant Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu?
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo? Ačiū, ministre. Jūs galite…
M. VAINIUTĖ. Labai jums ačiū. Ačiū.
PIRMININKĖ. …užleisti tribūną.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas – balandžio 25 dieną.
16.53 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-314 (pateikimas)
Paskutinis šios dienos projektas – Išmokų vaikams įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, leiskite pateikti Išmokų vaikams įstatymo pasiūlymą, kuriuo norime sureguliuoti, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojus įstatymui, kad gimus daugiau kaip vienam vaikui – dviem, trims, analogiška išmoka, kurią gauna iš socialinio draudimo, būtų mokama iš biudžeto. Šita nuostata galėtų pasinaudoti ir tie tėveliai, kurių vaikai gimė iki šito įstatymo įsigaliojimo, bet nesuėjo reikiamas amžius. Paprasčiausiai buvo pražiūrėta šita nuostata, kad vienu metu buvo dvigubas reguliavimas. Mano pataisa yra labai trumpa, įskaitant gimusius iki 2017 m. sausio 1 d. ir kuriems nėra sukakę dveji metai. Ta nuostata visada yra – dveji metai, bet tie, kas buvo gimę iki, jiems negaliojo.
PIRMININKĖ. Viskas?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai aiškiai paaiškino. Atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Dėkui. Viskas. Ar po pateikimo… Gal, Juozai, nekalbate? Gerai. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Balsuojame? Prašau. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo Išmokų vaikams įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas – balandžio 4 dieną.
Taigi šios dienos darbotvarkės klausimų daugiau nėra. Pareiškimų nėra.
Registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
2017 m. kovo 14 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.