LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3868

2019-11-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Marius Rakštelis, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas Gintaras Motuzas, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Fausta Viktorija Osičnaitė, Aurelija Baltikauskaitė, Lina Baronaitienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	2			Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad areštą atliekantys nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, neturi atlikti darbinės veiklos, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nepilnamečiai nuteistieji areštu, kurie mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, gali būti atleidžiami nuo darbinės veiklos.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	2; 31	21		Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą ,,socialinio draudimo senatvės pensija“ sąvoką, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje braukti žodį ,,valstybinės“. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 daliai.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	6	2		Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 70 straipsnio 6 dalies tekstą įrašytinas skaičius ,,6“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	7; 8; 9; 10; 11; 12; 13			Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir įvertinus tai, kad keičiama daugiau nei pusė įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio sudėtinių dalių, keičiamo įstatymo 73 straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 73 straipsnis sudarytas tik iš punktų (neturi dalių, todėl ir pakeitimų esmėse dalys nenurodytinos). Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniams.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	18; 34			Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnį, minimalus amžius pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus yra keturiolika metų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnį, globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atsisakyti nuostatų, susijusių su leidimu nuteistam nepilnamečiui išvykti kartu su globėjais. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 daliai.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	20; 16			Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	22			Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo vieno straipsnio nuostatos paprastai keičiamos vienu straipsniu, siūlytina įstatymo projekto 22 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 97 straipsnio pakeitimą dėstyti kaip įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	30			Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	30			Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla“ įrašytini žodžiai „šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytomis veiklomis“, kadangi keičiamo įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos ne viena, bet penkios užimtumo formos.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	31			Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus” vietoje jungtuko ,,ir” įrašyti kablelį.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	31			Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje vykdomas nuteistųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, kartu turėtų būti atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktas, kuriame numatyta, kad darbo santykiams prilyginamas darbas, dirbamas teismo nuteistųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	31			Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 31 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnį, asmenys savanoriškai gali draustis ne visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, bet tik ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu. Be to, šiame punkte tikslintina formuluotė ,,sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais, taip pat būti pensijų programos dalyviais“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytą papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	32			Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 135 straipsnio 4 dalį, kadangi neaišku, kokia atostogų rūšis gali būti suteikta nuteistiesiems (pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, atostogos gali būti kasmetinės, tikslinės, pailgintinos, papildomos). Be to, šios dalies nuostata tarpusavyje derintina su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 18 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalies 3 punktu (kokių atostogų metu ir į kokią vietą nuteistieji gali vykti)	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	45			Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nebeliko materialinės atsakomybės instituto, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio pavadinimą. Atitinkamai kartu turėtų būti patikslintas ir XIII skyriaus pavadinimas.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	34			Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 140 straipsnis dėstomas nauja redakcija, kurioje nebelieka perkėlimo į atviras kolonijas tvarkos, siūlytina kartu pakeisti keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 140 straipsnį.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	36			Įstatymo projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas kalbiniu požiūriu (derintini žodžių „didžiausia“ ir „pinigų sumos“ linksniai).	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-30	45			Įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 169 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuteistieji atsako už bausmės metu padarytą žalą, atliekant darbinę veiklą ir nustatomas tokios atlygintinos žalos dydis, t. y. turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kokį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 153 straipsnį, darbuotojo atlygintinos žalos dydis yra siejamas su jo vidutiniu darbo užmokesčiu, tuo tarpu nuteistiesiems už darbinės veiklos rezultatus (keičiamo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bus mokama piniginė išmoka iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų. Todėl neaišku, kokio dydžio žala turėtų būti atlyginama. Antra, pagal Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalį, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau šis straipsnis remiantis keičiamo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų užimtumui darbine veikla negalės būti taikomas, nes toks atvejis nėra numatytas šiame kodekse. Trečia, siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tuo atveju, kai nuteistiesiems darbinės veiklos atlikimo metu būtų padaroma žala, jie turėtų teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.	Apsispręsti pagrindiniame komitete

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kontrolierių įstaiga				2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8, 9 ,1 0 ,1 1 ,1 2 ,1 7 ,2 0 , 22,24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti. Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1/3D-2102 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą. Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus. Įvertinę Projekto Nr. XIIIP-3868 ir Projekto Nr. XIIIP-3870 turinį informuojame, kad buvo atsižvelgta tik į kai kurias Seimo kontrolieriaus teiktas pastabas, ir atkreipiame komitetų dėmesį į tas pastabas, į kurias atsižvelgta nebuvo: 1. Projekto Nr. XIIIP-3868 5 straipsniu siūlomame keisti BVK 69 straipsnyje: 1.1. nepateiktas baigtinis atvejų, kuomet nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, sąrašas; 1.2. neįtraukta nuostata, numatanti, kad, perkeliant nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. Primename, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių41 (toliau - Europos kalėjimų taisyklės) 17.1 papunktį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Rec (2003) 23 „Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui11 22 punktą, kaliniai pagal galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra arčiau jų gyvenamųjų arba reabilitacijos vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2009 yra pažymėjęs, jog, nors Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai, kurie tiesiogiai netaikomi, jie iš esmės skirti valstybių narių įstatymų leidybai orientuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandžio 25 d., 2004 m. balandžio 7 d. sprendimai, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). 1949 m. gegužės 5 d. priimto Europos Tarybos statuto, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1993 m. gegužės 4 d., 3 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena Europos Tarybos narė privalo vadovautis teisės viršenybės principu ir principu, pagal kurį visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir turi nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant Europos Tarybos tikslą - siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė bei socialinė pažanga. Europos Tarybos institucijos siekia šio tikslo, aptardamos visiems rūpimus klausimus, priimdamos sprendimus ir drauge veikdamos socialinėje, teisės, administravimo ir kitose srityse, toliau remdamos ir plėtodamos žmogaus teises ir pagrindines laisves. Visų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų asmenų apsaugos principų sąvado, patvirtinto Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija Nr. 43/173, 20-ajame principe taip pat skelbiama, kad, jei sulaikytas ar įkalintas asmuo prašo ir jei tai įmanoma, jis turi būti laikomas nelaisvėje arba įkalintas kuo arčiau jo buvusios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamame BVK 69 straipsnyje įtvirtinti reikalavimą, kad, sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas. 2. Projekto Nr. XIIIP-3868 6 ir 38 straipsniais siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį („Laikinas nuteistųjų izoliuotas izoliavimas), o jo nuostatas perkelti į BVK 70 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią nuteistojo teisę prašyti dėl svarbių priežasčių jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, numatant, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pastebėtina tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 rengėjas, siekdamas panaikinti nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu, nepateikė pasiūlymo BVK numatyti alternatyvias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas nuteistojo saugumas, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume neatsisakyti BVK 70 straipsnio 6 dalies. Tarptautinėje praktikoje nuteistojo izoliavimas paties prašymu laikomas svarbia ir veiksminga apsaugos priemone, kuomet nėra galimybės atskirti visus ypatingą riziką keliančius nuteistuosius. Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau - CPT) savo 2018 m. balandžio 20-27 dienų vizito Lietuvoje ataskaitoje, išleistoje 2019 m. birželio 25 d.2, pažymėjo, kad, net ir esant prastoms izoliuoto kalinimo sąlygoms, kai kurie nuteistieji, baimindamiesi dėl savo saugumo, yra pasiryžę imtis kraštutinių priemonių tam, kad jiems būtų taikomos izoliavimo nuo kitų nuteistųjų priemonės. Atsižvelgdama į tai, kad vienintelė šiuo metu esanti priemonė, kuomet nuteistieji dėl saugumo gali būti perkelti atskirai nuo visų nuteistųjų, yra jų izoliavimas kamerų tipo patalpose, CPT rekomendavo Lietuvai priimti teisines nuostatas, numatančias galimybę asmenis perkelti į tokias patalpas, kurių materialinės sąlygos ir jose taikomas režimas atitiktų šiems asmenims taikomą bausmės atlikimo režimą. Seimo kontrolieriui kyla abejonių, ar panaikinus šiuo metu galiojančią nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu ir numačius, jog nuteistasis gali būti izoliuotas tik iki dvidešimt keturių valandų, šis laikas būtų pakankamas siekiant užtikrinti nuteistojo saugumą, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume BVK 70 straipsnio 6 dalies formuluotės nekeisti. Projektu Nr. XIIIP-3868 BVK 75, 86 ir 92 straipsnyje siūloma numatyti, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti šių asmeninių daiktų ir produktų: šviežių vaisių ir daržovių, drabužių, avalynės, higienos reikmenų ir kanceliarijos prekių. Taip pat, Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje ir BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti, jog nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką draudžiama, be kita ko, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), o už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). BVK 145 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio. Primename, kad 2019 m. gegužės 9 d. įvykusiame teisingumo ministro vadovautos darbo grupės susitikime siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai). Pažymėtina tai, jog Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma numatyti papildomus asmenims taikomus apribojimus bei keisti BVK nuostatą, kurios paskutinė redakcija įsigaliojo 2019 m. liepos 6 d. Todėl atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad toks BVK nuostatų dažnas keitimas apsunkina teisės taikymą, asmuo negali jaustis saugus dėl savo teisinės padėties ir negali būti įsitikinęs, jog teisėms ir laisvėms nekils grėsmė, o pasirinkęs tam tikrą elgesio modelį jis nepatirs nepagrįstos rizikos ir nuostolių. Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu. Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių). 4. Projekto Nr. XIIIP-3868 30 straipsniu siūloma keisti BVK 126 straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas). Dar kartą pastebime, jog formuluotė „užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla“ yra neapibrėžta ir neaiški, todėl skirtingas tokios formuluotės interpretavimas gali neigiamai paveikti nuteistojo asmens teisinę padėtį, t. y. pažeisti žmogaus teises, taip pat sudaryti sąlygas pareigūnų, vertinančių, kas bus laikoma prasminga veikla, piktnaudžiavimui. Dėl šios priežasties, siekiant teisinio aiškumo, turi būti konkrečiai apibrėžta sąvoka „prasminga veikla" bei numatyti kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai galėtų nuspręsti, kas laikytina prasminga veikla, arba turi būti numatyta, kad prasmingos veiklos detalizavimas nustatomas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad dėl šios formuluotės pastabą pateikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. išvadoje Nr. XIIIP-3868 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projekto". Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitas Projekte Nr. XIIIP-3868 vartojamas neapibrėžtas vertinamojo pobūdžio sąvokas: siūlomuose keisti BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punkte („rizika buvo akivaizdžiai sumažinta“), BVK 871 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalies 6 punkte („nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, „nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo“), BVK 94 straipsnio 4 dalies 2 punkte („ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis^). Šias nuostatas taip pat siūlytina tikslinti siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad šių vertinamųjų formuluočių skirtingas interpretavimas gali sudaryti prielaidas pareigūnų, atliekančių nuteistųjų vertinimą, piktnaudžiavimui bei lemti nuteistųjų tam tikrą teisinę padėtį. 5. Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsnyje dėstomas BVK 132 straipsnio 1 dalies 1 punktas pagal turinį reikštų, kad asmenims, kuriems yra nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumas, būtų taikomos visos BVK įstatymo pakeitimo projekte numatytos su darbine veikla susijusios nuostatos, įskaitant teisių apribojimus atsisakius dirbti bei reikalavimą darbine veikla užsiimti ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo (dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo srityje) metu sukaupti duomenys rodo, jog pataisos įstaigose nėra darbo vietų, specialiai pritaikytų asmenims su daliniu darbingumu, ir tik keturiose pataisos įstaigose asmenys su daliniu darbingumu dirbo lengvesnius darbus, todėl, įteisinus siūlomą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumo lygis, teisės nebūtų užtikrinamos. 6. Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti draudimus (suvaržymus) asmenims, atsisakiusiems užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti BVK nurodytą laiką. Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse (Nelsono Mandelos taisyklės) numatyta, kad disciplina ir tvarka turėtų būti palaikoma taikant tik tuos suvaržymus, kurie būtini siekiant užtikrinti kalinamųjų ir pataisos įstaigos saugumą (36 taisyklė). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BVK 132 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, taip pat esant būtinybei pasiruošti ir laikyti egzaminus. Tačiau pagal siūlomą BVK 132 straipsnio 4 dalies formuluotę, šioje nuostatoje nurodyti draudimai galėtų būti taikomi ir tiems nuteistiesiems, kurie siūloma darbine veikla atsisakytų užsiimti dėl objektyvių pateisinamų priežasčių (pvz., laikinas nedarbingumas dėl sveikatos būklės). Todėl siūlytume patikslinti šią formuluotę taip, kad būtų aišku, jog BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimai nuteistiesiems taikomi tik tuomet, kai užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką nuteistieji atsisako be pateisinamų priežasčių. BVK 132 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma įtvirtinti ydingą reguliavimą nustatant, jog šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam netaikomi praėjus mėnesiui po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja užsiima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką, t. y. įvardijami apribojimai nuteistiesiems būtų taikomi išnykus jų taikymo pagrindams. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Apribojimų, skiriamų tuomet, kai suimtasis arba nuteistasis atsisako darbinės veiklos, tikslas - paskatinti tokį asmenį keisti savo požiūrį, imtis darbinės veiklos laikantis nustatyto pataisos įstaigos režimo. Kai asmuo nusprendžia įsitraukti į darbinę veiklą, apribojimų tikslas yra pasiektas, todėl papildomi apribojimai šiam asmeniui sukuria perteklinį jo baudimą, pažeidžia proporcingumo principą bei prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo negalimumo principui. 7. Projekto Nr. XIIIP-3868 37 straipsniu keičiamoje BVK 143 straipsnio 2 dalyje siūlytume numatyti, kad, nuteistiesiems skiriant nuobaudas, būtų atsižvelgiama (be kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių) tik į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kai, skiriant asmeniui nuobaudą, būtų atsižvelgiama į visas jo praeityje turėtas nuobaudas, įtvirtintų nepagrįstai didelius apribojimus asmenims, kai net ir baigusių galioti nuobaudų kiekis bei pobūdis būtų reikšmingi skiriant naują nuobaudą. Ši nuostata leistų susidaryti situacijoms, kuomet skiriant nuobaudą asmeniui būtų atsižvelgiama į visas, net ir prieš dešimtmetį taikytas, jau negaliojančias nuobaudas. Toks reglamentavimas pažeistų proporcingumo principą ir prieštarautų bausmės tikslams. Pabrėžtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. 8. Siūlytina tikslinti Projekto Nr. XIIIP-3868 39 straipsniu siūlomo keisti BVK 145 straipsnio 1 dalies formuluotę, joje numatant teisę susisiekti su šeima ir artimaisiais net ir tiems nuteistiesiems, kurie tuo metu yra perkelti į kamerų tipo patalpas. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tarptautinius žmogaus teisių užtikrinimo standartus, numatančius tai, jog: nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis neturi būti visiškai uždraudžiami kontaktai su šeima, ryšių su šeima apribojimai galimi tik dėl saugumo arba ribotų įstaigos resursų. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Khodorkovskiy and Lebedevprieš Rusiją, remdamasis CPT bendrąja ataskaita Nr. 21 [CPT/Inf (2011) 28, 55 p.], yra pažymėjęs, kad drausminė nuobauda būti baudos izoliatoriuje (vienutėje) dar labiau suvaržo ir taip labai ribotas žmonių, kuriems atimta laisvė, teises. Įkalinimui nėra būdingi papildomi apribojimai, todėl turi būti atskirai pateisinami. CPT rekomendacijoje pabrėžia, kad būtina taikyti tradicinius testus, išplėtotus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: visų pirma, bet koks kitas kalinio teisių apribojimas turi būti susijęs su realia kalinio padaryta žala pataisos įstaigos aplinkoje. Pavyzdžiui, kalinimo vienutėje metu neturėtų būti automatiškai panaikinamos teisės į vizitus, telefono skambučius ir korespondenciją arba prieiga prie kaliniams paprastai prieinamų išteklių (pvz., skaitymo medžiagos). Pažymėtina ir tai, kad santykių su artimaisiais, kaip vienos iš socialinės reabilitacijos priemonių, svarbą ne kartą yra akcentavusios ir tarptautinės organizacijos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pažymi, kad būtina imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir kad bet kokie papildomi suvaržymai būtų objektyviai pateisinami ir neišvengiamai būtini siekiant užtikrinti saugumą pataisos įstaigoje. 9. Projektu Nr. XIIIP-3868 siekiama didinti nuteistųjų užimtumą ir siūloma nustatyti naują nuteistųjų darbinės veiklos ir darbo teisinį reguliavimą įvedant dvi atskiras užimtumo formas - darbinę veiklą ir darbą už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. Projekto Nr. XIIIP-3868 2 straipsniu siūloma BVK 56 straipsnio 1 dalyje darbinę veiklą apibrėžti kaip bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinančią darbinę resocializuojamo pobūdžio veiklą, jos turinį detalizuojant pirmiau įvardyto straipsnio 2 dalyje: „[...] nuteistieji paprastai užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, buities sąlygų gerinimo ir teritorijos tvarkymo veiklomis [...]“. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 56 straipsnio 1 dalyje bei Projekto Nr XIIIP-3868 31 straipsnyje išdėstytame naujame BVK XI skyriuje (BVK 130-133 str.) siūlomas darbinės veiklos apibrėžimas, įsitraukimo į šią veiklą tvarka bei sąlygos savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių. Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 131 straipsnyje numatyti darbinės veiklos trukmę - penkios dienos per savaitę, ne ilgiau kaip aštuonios valandos per dieną, už darbinės veiklos rezultatus skiriamos piniginės išmokos, per vienerius metus suteikiamas 20 darbo dienų poilsio laikas. Todėl nėra aišku, kodėl nuteistiesiems, kuriems, apskaičiuojant dalyvavimo darbinėje veikloje trukmę, mutatis mutandis taikomos Darbo kodekso nuostatos (keičiamo BVK 131 str. 2 d.), nebus mokamas darbo užmokestis (siūlomo keisti BVK 131 str. 2 d. 3 p.), o laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, nebus įtraukiamas į valstybino socialinio draudimo stažą, šie nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu (siūlomo keisti BVK 131 str. 2 d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 siūlomos įtvirtinti nuostatos, susijusios su nuteistųjų darbinės veiklos reglamentavimu, sudaro prielaidas nuteistųjų išnaudojimui, kadangi, nors darbinė veikla savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių, darbinės veiklos dalyviams nebus taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo užmokesčio, nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu, nebus taikomos kitos Darbo kodekse įtvirtintos darbo organizavimą ir darbuotojų apsaugą reglamentuojančios normos. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidų piktnaudžiavimui ir korupcijos apraiškoms, kai vieni nuteistieji būtų įtraukti į darbinę veiklą ir jiems būtų mokamos tik piniginės išmokos, jų nedraudžiant socialiniu draudimu (keičiamo BVK 131 str. 2 d. 3, 6 p.), o kiti - įdarbinti Darbo kodekso nustatyta tvarka (keičiamo BVK 134 str.). Pagrindiniai principai dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo yra numatyti Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, pagal kurį, be kita ko, Europos Taryba rekomenduoja šalių narių vyriausybėms savo įstatymų leidyboje atsižvelgti į tai, kad darbą įkalinimo įstaigose reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą ir niekada nenaudoti kaip nubaudimo (26.1 p.), kaliniai turi turėti galimybę pasirinkti tokį darbą, kokį jie nori dirbti (26.6 p.), darbo organizavimas ir metodai kalėjime turi būti kiek galima panašesni į taikomus už institucijos ribų (26.7 p.), visais atvejais turi būti teisingas atlyginimas už kalinių darbą (26.10 p.), turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios dirbančių kalinių sveikatą ir saugumą (26.13, 26.14 p.), būtina imtis priemonių, kad, draudžiant kalinius nuo gamybinių traumų, įskaitant profesinius susirgimus, sąlygos nebūtų blogesnės negu tos, kurios pagal įstatymą taikomos dirbantiesiems laisvėje (26.14 p.), dirbantys kaliniai, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti įtraukti į valstybinę socialinės apsaugos sistemą (26.17 p.) ir kt. Europos nusikalstamumo problemų komiteto (CDPC) 2018 m. rugsėjo 20 d. priimtame Europos kalėjimų taisyklių komentare pabrėžiama, jog šių taisyklių 26 punkte numatyti principai taikomi visų rūšių nuteistųjų darbams (nagrinėjamu atveju - ir darbinei veiklai). Taigi bet koks nuteistojo darbas (šiuo atveju - darbinė veikla) turi turėti labai aiškius tikslus, būti nukreiptas į nuteistojo ugdymą, jo kompetencijų formavimą, galimybę užsidirbti (atlyginti žalą ir pan.), turi būti užtikrinta dirbančiųjų socialinė ir sveikatos apsauga. Pakartotinai pažymime, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimus, kurie būtų taikomi nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla. Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu taip pat siūloma BVK 128 straipsnio dalyje numatyti, kad nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtą produkciją ir paslaugas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. Mokslininkų teigimu, siekiant užtikrinti, kad nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nebūtų laikomas priverstiniu nuteistųjų darbu, turi būti tenkinamos šios trys sąlygos: nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) rezultatai nėra komerciniais tikslais perduodami naudoti tretiesiems asmenims; šis nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nuteistųjų atliekamas savanoriškai; šis darbas (darbinė veikla) nebuvo išreikalautas prievarta ir nesukėlė papildomos bereikalingos naštos nuteistiesiems. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) metu sukurta produkcija arba paslaugos negali būti teikiami kitiems asmenims komerciniais tikslais (siekiant gauti pajamų), be to, toks darbas (darbinė veikla), kuris yra išreikalautas prievarta, grasinant bausme ir kurio nuteistasis nesutiko atlikti laisva valia, prilygintinas priverstiniam darbui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu BVK 132 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma numatyti, jog pataisos įstaigos administracija, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose arba studijuoja aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų programose, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuteistasis laikinai gali būti atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje tam, kad geriau pasiruoštų egzaminams. Pažymime, kad, pagal Europos kalėjimų taisykles, kaliniams turėtų būti suteikiama pakankamai laiko mokytis ir kitai veiklai (26.16 p.). Pagal kalėjimo režimą, švietimas neturi turėti žemesnio statuso nei darbas, o besimokantys kaliniai neturi būti nepalankioje finansinėje arba kitoje situacijoje (28.4 p.). 10. Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą. Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais7. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).	Iš esmės pastaboms pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kontrolierių įstaiga

2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8, 9 ,1 0 ,1 1 ,1 2 ,1 7 ,2 0 , 22,24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti.

Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos

Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1/3D-2102 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo

projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą.

Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus.

Įvertinę Projekto Nr. XIIIP-3868 ir Projekto Nr. XIIIP-3870 turinį informuojame, kad buvo atsižvelgta tik į kai kurias Seimo kontrolieriaus teiktas pastabas, ir atkreipiame komitetų dėmesį į tas pastabas, į kurias atsižvelgta nebuvo:

1. Projekto Nr. XIIIP-3868 5 straipsniu siūlomame keisti BVK 69 straipsnyje:

1.1. nepateiktas baigtinis atvejų, kuomet nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, sąrašas;

1.2. neįtraukta nuostata, numatanti, kad, perkeliant nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas.

Primename, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių41 (toliau - Europos kalėjimų taisyklės) 17.1 papunktį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Rec (2003) 23 „Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui11 22 punktą, kaliniai pagal galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra arčiau jų gyvenamųjų arba reabilitacijos vietų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2009 yra pažymėjęs, jog, nors Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai, kurie tiesiogiai netaikomi, jie iš esmės skirti valstybių narių įstatymų leidybai orientuoti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada, 1995 m.

spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandžio 25 d., 2004 m. balandžio 7 d. sprendimai, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

1949 m. gegužės 5 d. priimto Europos Tarybos statuto, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1993 m. gegužės 4 d., 3 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena Europos Tarybos narė privalo vadovautis teisės viršenybės principu ir principu, pagal kurį visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir turi nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant Europos Tarybos tikslą - siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė bei socialinė pažanga. Europos Tarybos institucijos siekia šio tikslo, aptardamos visiems rūpimus klausimus, priimdamos sprendimus ir drauge veikdamos socialinėje, teisės, administravimo ir kitose srityse, toliau remdamos ir plėtodamos žmogaus teises ir pagrindines laisves.

Visų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų asmenų apsaugos principų sąvado, patvirtinto Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija Nr. 43/173, 20-ajame principe taip pat skelbiama, kad, jei sulaikytas ar įkalintas asmuo prašo ir jei tai įmanoma, jis turi būti laikomas nelaisvėje arba įkalintas kuo arčiau jo buvusios gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamame BVK 69 straipsnyje įtvirtinti reikalavimą, kad, sprendžiant nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą klausimą, pagal galimybes būtų atsižvelgiama į buvusią (iki bausmės paskyrimo) perkeliamojo gyvenamąją vietą, taip pat jo artimųjų gyvenamąsias vietas.

2. Projekto Nr. XIIIP-3868 6 ir 38 straipsniais siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį („Laikinas nuteistųjų izoliuotas izoliavimas), o jo nuostatas perkelti į BVK 70 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią nuteistojo teisę prašyti dėl svarbių priežasčių jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, numatant, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė

jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Pastebėtina tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 rengėjas, siekdamas panaikinti nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu, nepateikė pasiūlymo BVK numatyti alternatyvias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas nuteistojo saugumas, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume neatsisakyti BVK 70 straipsnio 6 dalies. Tarptautinėje praktikoje nuteistojo izoliavimas paties prašymu laikomas svarbia ir veiksminga

apsaugos priemone, kuomet nėra galimybės atskirti visus ypatingą riziką keliančius nuteistuosius.

Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau - CPT) savo 2018 m. balandžio 20-27 dienų vizito Lietuvoje ataskaitoje, išleistoje 2019 m. birželio 25 d.2, pažymėjo, kad, net ir esant prastoms izoliuoto kalinimo sąlygoms, kai kurie

nuteistieji, baimindamiesi dėl savo saugumo, yra pasiryžę imtis kraštutinių priemonių tam, kad jiems būtų taikomos izoliavimo nuo kitų nuteistųjų priemonės. Atsižvelgdama į tai, kad vienintelė šiuo metu esanti priemonė, kuomet nuteistieji dėl saugumo gali būti perkelti atskirai nuo visų nuteistųjų, yra jų izoliavimas kamerų tipo patalpose, CPT rekomendavo Lietuvai priimti teisines nuostatas, numatančias galimybę asmenis perkelti į tokias patalpas, kurių materialinės sąlygos ir jose taikomas režimas atitiktų šiems asmenims taikomą bausmės atlikimo režimą.

Seimo kontrolieriui kyla abejonių, ar panaikinus šiuo metu galiojančią nuostatą dėl nuteistojo izoliavimo paties nuteistojo prašymu ir numačius, jog nuteistasis gali būti izoliuotas tik iki dvidešimt keturių valandų, šis laikas būtų pakankamas siekiant užtikrinti nuteistojo saugumą, kai dėl kitų nuteistųjų veiksmų kyla grėsmė jo nuosavybei, sveikatai ir (arba) gyvybei, todėl pakartotinai siūlytume BVK 70 straipsnio 6 dalies formuluotės nekeisti.

Projektu Nr. XIIIP-3868 BVK 75, 86 ir 92 straipsnyje siūloma numatyti, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti šių asmeninių daiktų ir produktų: šviežių vaisių ir daržovių, drabužių, avalynės, higienos reikmenų ir kanceliarijos prekių.

Taip pat, Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje ir BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti, jog nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką draudžiama, be kita ko, įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą), o už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda - draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). BVK 145 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes.

Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio.

Primename, kad 2019 m. gegužės 9 d. įvykusiame teisingumo ministro vadovautos darbo grupės susitikime siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio

reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y.

asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai).

Pažymėtina tai, jog Projektu Nr. XIIIP-3868 siūloma numatyti papildomus asmenims taikomus apribojimus bei keisti BVK nuostatą, kurios paskutinė redakcija įsigaliojo 2019 m. liepos 6 d. Todėl atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad toks BVK nuostatų dažnas keitimas apsunkina teisės taikymą, asmuo negali jaustis saugus dėl savo teisinės padėties ir negali būti įsitikinęs, jog teisėms ir laisvėms nekils grėsmė, o pasirinkęs tam tikrą elgesio modelį jis nepatirs nepagrįstos rizikos ir nuostolių.

Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu.

Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių).

4. Projekto Nr. XIIIP-3868 30 straipsniu siūloma keisti BVK 126 straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas).

Dar kartą pastebime, jog formuluotė „užsiimti prasminga nuteistojo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla“ yra neapibrėžta ir neaiški, todėl skirtingas tokios formuluotės interpretavimas gali neigiamai paveikti nuteistojo asmens teisinę padėtį, t. y. pažeisti žmogaus teises, taip pat sudaryti sąlygas pareigūnų, vertinančių, kas bus laikoma prasminga veikla, piktnaudžiavimui. Dėl šios priežasties, siekiant teisinio aiškumo, turi būti konkrečiai apibrėžta sąvoka „prasminga veikla" bei numatyti kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai galėtų nuspręsti, kas laikytina prasminga veikla, arba turi būti numatyta, kad prasmingos veiklos detalizavimas nustatomas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad dėl šios formuluotės pastabą pateikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. išvadoje Nr. XIIIP-3868 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projekto".

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitas Projekte Nr. XIIIP-3868 vartojamas neapibrėžtas vertinamojo pobūdžio sąvokas: siūlomuose keisti BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punkte („rizika buvo akivaizdžiai sumažinta“), BVK 871 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalies 6 punkte („nustatyta

pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, „nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai padidėjo“), BVK 94 straipsnio 4 dalies 2 punkte („ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis^). Šias nuostatas taip pat siūlytina tikslinti siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad šių vertinamųjų formuluočių skirtingas interpretavimas gali sudaryti prielaidas pareigūnų, atliekančių nuteistųjų vertinimą, piktnaudžiavimui bei lemti nuteistųjų tam tikrą teisinę padėtį.

5. Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsnyje dėstomas BVK 132 straipsnio 1 dalies 1 punktas pagal turinį reikštų, kad asmenims, kuriems yra nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumas, būtų taikomos visos BVK įstatymo pakeitimo projekte numatytos su darbine veikla susijusios nuostatos, įskaitant teisių apribojimus atsisakius dirbti bei reikalavimą darbine veikla užsiimti ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo (dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo srityje) metu sukaupti duomenys rodo, jog pataisos įstaigose nėra darbo vietų, specialiai pritaikytų asmenims su daliniu darbingumu, ir tik keturiose pataisos įstaigose asmenys su daliniu darbingumu dirbo lengvesnius darbus, todėl, įteisinus siūlomą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų, kuriems nustatytas didesnis nei 40 proc. darbingumo lygis, teisės nebūtų užtikrinamos.

6. Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti draudimus (suvaržymus) asmenims, atsisakiusiems užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba atsisakius šioje veikloje dalyvauti BVK nurodytą laiką. Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse (Nelsono Mandelos taisyklės) numatyta, kad disciplina ir tvarka turėtų būti palaikoma taikant tik tuos suvaržymus, kurie būtini siekiant užtikrinti kalinamųjų ir pataisos įstaigos saugumą (36 taisyklė).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BVK 132 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis laikinai atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje dėl sveikatos būklės (pagal gydytojo išvadą) arba kai atlieka BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, taip pat esant būtinybei pasiruošti ir laikyti egzaminus. Tačiau pagal siūlomą BVK 132 straipsnio 4 dalies formuluotę, šioje nuostatoje nurodyti draudimai galėtų būti taikomi ir tiems nuteistiesiems, kurie siūloma darbine veikla atsisakytų užsiimti dėl objektyvių pateisinamų priežasčių (pvz., laikinas nedarbingumas dėl sveikatos būklės). Todėl siūlytume patikslinti šią formuluotę taip, kad būtų aišku, jog BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimai nuteistiesiems taikomi tik tuomet, kai užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla arba šioje veikloje dalyvauti šiame straipsnyje nurodytą laiką nuteistieji atsisako be pateisinamų priežasčių.

BVK 132 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma įtvirtinti ydingą reguliavimą nustatant, jog šioje dalyje nustatyti draudimai nuteistajam netaikomi praėjus mėnesiui po to, kai jis pareiškia norą užsiimti darbine veikla ir ja užsiima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką, t. y. įvardijami apribojimai nuteistiesiems būtų taikomi išnykus jų taikymo pagrindams. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Apribojimų, skiriamų tuomet, kai suimtasis arba nuteistasis atsisako darbinės veiklos, tikslas - paskatinti tokį asmenį keisti savo požiūrį, imtis darbinės veiklos laikantis nustatyto pataisos įstaigos

režimo. Kai asmuo nusprendžia įsitraukti į darbinę veiklą, apribojimų tikslas yra pasiektas, todėl papildomi apribojimai šiam asmeniui sukuria perteklinį jo baudimą, pažeidžia proporcingumo principą bei prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo negalimumo principui.

7. Projekto Nr. XIIIP-3868 37 straipsniu keičiamoje BVK 143 straipsnio 2 dalyje siūlytume numatyti, kad, nuteistiesiems skiriant nuobaudas, būtų atsižvelgiama (be kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių) tik į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį.

Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kai, skiriant asmeniui nuobaudą, būtų atsižvelgiama į visas jo praeityje turėtas nuobaudas, įtvirtintų nepagrįstai didelius apribojimus asmenims, kai net ir baigusių galioti nuobaudų kiekis bei pobūdis būtų reikšmingi skiriant naują nuobaudą. Ši nuostata

leistų susidaryti situacijoms, kuomet skiriant nuobaudą asmeniui būtų atsižvelgiama į visas, net ir prieš dešimtmetį taikytas, jau negaliojančias nuobaudas. Toks reglamentavimas pažeistų proporcingumo principą ir prieštarautų bausmės tikslams. Pabrėžtina, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

8. Siūlytina tikslinti Projekto Nr. XIIIP-3868 39 straipsniu siūlomo keisti BVK 145 straipsnio 1 dalies formuluotę, joje numatant teisę susisiekti su šeima ir artimaisiais net ir tiems nuteistiesiems, kurie tuo metu yra perkelti į kamerų tipo patalpas. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tarptautinius žmogaus teisių užtikrinimo standartus,

numatančius tai, jog: nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis neturi būti visiškai uždraudžiami kontaktai su šeima, ryšių su šeima apribojimai galimi tik dėl saugumo arba ribotų įstaigos resursų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Khodorkovskiy and Lebedevprieš Rusiją, remdamasis CPT

bendrąja ataskaita Nr. 21 [CPT/Inf (2011) 28, 55 p.], yra pažymėjęs, kad drausminė nuobauda būti baudos izoliatoriuje (vienutėje) dar labiau suvaržo ir taip labai ribotas žmonių, kuriems atimta laisvė, teises. Įkalinimui nėra būdingi papildomi apribojimai, todėl turi būti atskirai pateisinami. CPT rekomendacijoje pabrėžia, kad būtina taikyti tradicinius testus, išplėtotus Europos Žmogaus Teisių

Teismo praktikoje: visų pirma, bet koks kitas kalinio teisių apribojimas turi būti susijęs su realia kalinio padaryta žala pataisos įstaigos aplinkoje. Pavyzdžiui, kalinimo vienutėje metu neturėtų būti automatiškai panaikinamos teisės į vizitus, telefono skambučius ir korespondenciją arba prieiga prie kaliniams paprastai prieinamų išteklių (pvz., skaitymo medžiagos). Pažymėtina ir tai, kad santykių su artimaisiais, kaip vienos iš socialinės reabilitacijos priemonių, svarbą ne kartą yra akcentavusios ir tarptautinės organizacijos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pažymi, kad būtina imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir kad bet kokie papildomi suvaržymai būtų objektyviai pateisinami ir neišvengiamai būtini siekiant užtikrinti saugumą pataisos įstaigoje.

9. Projektu Nr. XIIIP-3868 siekiama didinti nuteistųjų užimtumą ir siūloma nustatyti naują nuteistųjų darbinės veiklos ir darbo teisinį reguliavimą įvedant dvi atskiras užimtumo formas - darbinę veiklą ir darbą už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. Projekto Nr. XIIIP-3868 2 straipsniu siūloma BVK 56 straipsnio 1 dalyje darbinę veiklą apibrėžti kaip bausmių vykdymo sistemos poreikius užtikrinančią darbinę resocializuojamo pobūdžio veiklą, jos turinį detalizuojant pirmiau įvardyto straipsnio 2 dalyje: „[...]

nuteistieji paprastai užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, buities sąlygų gerinimo ir teritorijos tvarkymo veiklomis [...]“. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 56 straipsnio 1 dalyje bei Projekto Nr XIIIP-3868 31 straipsnyje išdėstytame naujame BVK XI skyriuje (BVK 130-133 str.) siūlomas darbinės veiklos apibrėžimas, įsitraukimo į šią veiklą tvarka bei sąlygos savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių. Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 131 straipsnyje numatyti darbinės veiklos trukmę - penkios dienos per savaitę, ne ilgiau kaip

aštuonios valandos per dieną, už darbinės veiklos rezultatus skiriamos piniginės išmokos, per vienerius metus suteikiamas 20 darbo dienų poilsio laikas. Todėl nėra aišku, kodėl nuteistiesiems, kuriems, apskaičiuojant dalyvavimo darbinėje veikloje trukmę, mutatis mutandis taikomos Darbo

kodekso nuostatos (keičiamo BVK 131 str. 2 d.), nebus mokamas darbo užmokestis (siūlomo keisti BVK 131 str. 2 d. 3 p.), o laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, nebus įtraukiamas į valstybino socialinio draudimo stažą, šie nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu (siūlomo

keisti BVK 131 str. 2 d. 6 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 siūlomos įtvirtinti nuostatos, susijusios su nuteistųjų darbinės veiklos reglamentavimu, sudaro prielaidas nuteistųjų išnaudojimui, kadangi, nors darbinė veikla savo esme ir turiniu turi darbo santykiams būdingų požymių, darbinės veiklos dalyviams nebus taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo užmokesčio, nuteistieji nebus draudžiami socialiniu draudimu, nebus taikomos kitos Darbo kodekse įtvirtintos darbo organizavimą ir darbuotojų apsaugą reglamentuojančios normos. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidų piktnaudžiavimui ir korupcijos apraiškoms, kai vieni nuteistieji būtų įtraukti į darbinę veiklą ir jiems būtų mokamos tik piniginės išmokos, jų nedraudžiant socialiniu draudimu (keičiamo BVK 131 str. 2 d. 3, 6 p.), o kiti - įdarbinti Darbo kodekso nustatyta tvarka (keičiamo BVK 134 str.).

Pagrindiniai principai dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo yra numatyti Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, pagal kurį, be kita ko, Europos Taryba rekomenduoja šalių narių vyriausybėms savo įstatymų leidyboje atsižvelgti į tai, kad darbą įkalinimo įstaigose reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą ir niekada nenaudoti kaip nubaudimo (26.1 p.), kaliniai turi turėti galimybę pasirinkti tokį darbą, kokį jie nori dirbti (26.6 p.), darbo organizavimas ir metodai kalėjime turi būti kiek galima panašesni į taikomus už institucijos ribų (26.7 p.), visais atvejais turi būti teisingas atlyginimas už kalinių darbą (26.10 p.), turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios dirbančių kalinių sveikatą ir saugumą (26.13, 26.14 p.), būtina imtis priemonių, kad, draudžiant kalinius nuo gamybinių traumų, įskaitant profesinius susirgimus, sąlygos

nebūtų blogesnės negu tos, kurios pagal įstatymą taikomos dirbantiesiems laisvėje (26.14 p.), dirbantys kaliniai, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti įtraukti į valstybinę socialinės apsaugos sistemą (26.17 p.) ir kt.

Europos nusikalstamumo problemų komiteto (CDPC) 2018 m. rugsėjo 20 d. priimtame Europos kalėjimų taisyklių komentare pabrėžiama, jog šių taisyklių 26 punkte numatyti principai taikomi visų rūšių nuteistųjų darbams (nagrinėjamu atveju - ir darbinei veiklai). Taigi bet koks nuteistojo darbas (šiuo atveju - darbinė veikla) turi turėti labai aiškius tikslus, būti nukreiptas į nuteistojo ugdymą, jo kompetencijų formavimą, galimybę užsidirbti (atlyginti žalą ir pan.), turi būti užtikrinta dirbančiųjų socialinė ir sveikatos apsauga.

Pakartotinai pažymime, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu siūloma BVK 132 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimus, kurie būtų taikomi nuteistajam atsisakius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla.

Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu taip pat siūloma BVK 128 straipsnio dalyje numatyti, kad nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtą produkciją ir paslaugas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims. Mokslininkų teigimu,

siekiant užtikrinti, kad nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nebūtų laikomas priverstiniu nuteistųjų darbu, turi būti tenkinamos šios trys sąlygos: nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) rezultatai nėra komerciniais tikslais perduodami naudoti tretiesiems asmenims; šis nuteistųjų darbas (darbinė veikla) nuteistųjų atliekamas savanoriškai; šis darbas (darbinė veikla) nebuvo išreikalautas prievarta ir nesukėlė papildomos bereikalingos naštos nuteistiesiems.

Atsižvelgdami į tai pažymime, kad nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) metu sukurta produkcija arba paslaugos negali būti teikiami kitiems asmenims komerciniais tikslais (siekiant gauti pajamų), be to, toks darbas (darbinė veikla), kuris yra išreikalautas prievarta, grasinant bausme ir kurio nuteistasis nesutiko atlikti laisva valia, prilygintinas priverstiniam darbui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3868 31 straipsniu BVK 132 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma numatyti, jog pataisos įstaigos administracija, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose arba studijuoja aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų

programose, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip 40 valandų per mėnesį, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuteistasis laikinai gali būti atleidžiamas nuo dalyvavimo darbinėje veikloje tam, kad geriau pasiruoštų egzaminams.

Pažymime, kad, pagal Europos kalėjimų taisykles, kaliniams turėtų būti suteikiama pakankamai laiko mokytis ir kitai veiklai (26.16 p.). Pagal kalėjimo režimą, švietimas neturi turėti žemesnio statuso nei darbas, o besimokantys kaliniai neturi būti nepalankioje finansinėje arba kitoje situacijoje (28.4 p.).

10. Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą.

Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais7. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau.

Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Iš esmės pastaboms pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

- pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-3868 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento bei Seimo kontrolierių pastabas.

7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas.

Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808