LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LR Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projekto nr. xivp-2937

2023-10-18  Nr. 106-P-43

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė – Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, S. Lengvinienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė.

Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, G. Petrauskaitė.

Kiti asmenys: Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, LRV kanceliarijos Strateginio valdymo grupės patarėja M. Kairytė, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Strateginių įžvalgų formavimo grupės politikos analitikė A. Tamaliūnaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-27				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinė sportininkų asociacija 2023-10-02				Nacionalinė sportininkų asociacija (toliau – Asociacija) vienija įvairių sporto šakų atstovus, gina jų teises ir atstovauja sportininkų interesams, siekia skaidrios šalies sporto institucijų veiklos, kartu kuria sportininkų ateitį. Asociacija susipažino su Valstybės pažangos strategijos Lietuvos ateities vizija „LIETUVA 2050“ projektu (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Susipažinę Projektu matome, kad visoje Valstybės ateities vizijoje „sportas“ yra paminėtas vienu žodžiu, referuojant į Lietuvos ateities sporto žvaigždes: „Lietuva garsi meno, sporto žvaigždėmis ir unikaliomis šimtmečius siekiančiomis etninės kultūros ir daugiakultūriškumo  tradicijomis.“ Manome, kad norint ateityje turėti sporto žvaigždžių, kuriomis Lietuva galės didžiuotis, būtina skirti daugiau dėmesio vystant sportą ir fizinį aktyvumą šalyje. Šiuo metu, vizijos Projekte, apskritai nėra užsiminama apie tai, kad yra reikalinga sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, investicijos į talentus bei sporto infrastruktūrą. Esame įsitikinę, kad žvelgiant į ateities viziją, privalome užfiksuoti ir įtraukti į strateginius valstybės dokumentus nuostatas, kad sportas bei fizinis aktyvumas bus plėtojamas Lietuvoje ir tam skirti atitinkamą dėmesį. Valstybei neinvestuojant ir nesuteikiant prioriteto šiai svarbiai sričiai, Lietuva negalės didžiuotis ir būti garsi sporto žvaigždėmis, kurias norėtų matyti 2050-aisiais. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projektą įtraukiant sportą ir fizinį aktyvumą tarp strateginių ambicijų. Siūlome papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ išdėstant jos dalį taip: „Žmonės rūpinasi savo sveikata ir gyvena sveikai, naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis. Gyventojai rūpinasi savo fiziniu aktyvumu sveikos gyvensenos tikslais, o aukšto meistriškumo sportininkai turi sąlygas profesionaliai sportuoti ir ruoštis svarbiausiems startams. Ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų bendra ir sveiko gyvenimo trukmė. Išplėtota sveikos gyvensenos infrastruktūra, o stipriame sveikatos priežiūros tinkle pasitelkiamos modernios technologijos leidžia ne tik užkirsti kelią daugeliui ligų, bet ir efektyviai gydyti jau esamas ligas. Holistinis požiūris į žmogaus gerovę atsispindi ir instituciniame mechanizme, kuriame sveikatos, socialinė ir švietimo sistemos veikia vieningai, žmogus gauna tikslingas paslaugas. Sustiprėjęs socialinio ir ekonominio saugumo jausmas, psichologinis visuomenės atsparumas ir įsigalėjusi pusiausvyra tarp darbo ir laisvalaikio reiškia stipriai pagerėjusią visuomenės emocinę sveikatą.“ (35psl.) Taip pat, atitinkamai reiktų papildyti, kad įgyvendinant šią ambiciją Lietuva saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtros ir užtikrinimo srityje užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis Olimpinėms žaidynėms, Pasaulio ir Europos čempionatams bei kitoms svarbiausioms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama, ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei, taip pat sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai. (37psl.) Siūlome papildyti (37psl.) veiksmų sąrašą, skirtų Saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtra ir užtikrinimas nauju punktu ir išdėstyti jį taip: „Užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis Olimpinėms žaidynėms, Pasaulio ir Europos čempionatams bei kitoms svarbiausioms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama, ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei. Sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai.“ Prašome atsižvelgti į sportininkų bendruomenės nuomonę ir padėti pagrindą tam, kad būtų užtikrinta, jog sportui bei fiziniam aktyvumui ateities Lietuvoje būtų skiriamas deramas dėmesys.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Žmonės rūpinasi savo sveikata ir, naudodamiesi išplėtota infrastruktūra bei tam sudarytomis sąlygomis, gyvena sveikai ir fiziškai aktyviai naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis. Aukšto meistriškumo sportininkai turi geras sąlygas profesionaliai sportuoti ir ruoštis svarbiausiems startams. Ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų bendra ir sveiko gyvenimo trukmė. <...>.“ Pasiūlymas: Papildyti veiksmų sąrašą, skirtų Saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtra ir užtikrinimas nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „Užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei. Sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai.“

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIV-2937 ir siūlyti jį tobulinti pagal Komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Atsižvelgiant į Nacionalinės sportininkų asociacijos pasiūlymą, siūloma įtraukti daugiau nuostatų, susijusių su fiziniu aktyvumu, aukšto meistriškumo sportininkais ir sporto infrastruktūra. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Žmonės rūpinasi savo sveikata ir, naudodamiesi išplėtota infrastruktūra bei tam sudarytomis sąlygomis, gyvena sveikai ir fiziškai aktyviai naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis. Aukšto meistriškumo sportininkai turi geras sąlygas profesionaliai sportuoti ir ruoštis svarbiausiems startams. Ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų bendra ir sveiko gyvenimo trukmė. <...>.“	Pritarti
2.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Atsižvelgiant į Nacionalinės sportininkų asociacijos pasiūlymą, siūloma įtraukti daugiau nuostatų, susijusių su fiziniu aktyvumu, aukšto meistriškumo sportininkais ir sporto infrastruktūra. Pasiūlymas: Papildyti veiksmų sąrašą, skirtų Saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtra ir užtikrinimas nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „Užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei. Sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai.“	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: „Žinojimo ekonomikos“ (angl. knowledge economy) terminą išpopuliarino Peteris Druckeris (Peter Drucker) – garsus austrų kilmės amerikiečių verslo konsultantas, švietėjas. Jam priklauso garsi frazė, atskleidžianti žinojimo svarbą šiuolaikiniame ir ateities pasaulyje: „Pagrindinis ekonomikos išteklius nebėra nei kapitalas, nei žemė, nei darbo jėga. Tai yra ir bus – žinojimas.“ Žinios tėra vienas iš žinojimo turinio elementų. Žinojimui yra būtinas mokslo žinių supratimas, išmanymas ir valdymas bei kompetencijos ir elgsenos, išugdomos perimant, atrandant ir suvokiant mokslo žinias. Lietuvos ateities vizijoje siūloma akcentuoti, kad auga būtent žinojimo, o ne tik žinių reikšmė. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, vis dar didelė socialinė atskirtis. Kartu auga žinių žinojimo, t.y. mokslo žinių, joms suvokti, valdyti ir pritaikyti reikalingų kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų visumos, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė. Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas <...>“.	Pritarti
4.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Šiuo metu galima išskirti svarbiausias kompetencijas, leidžiančias atliepti sudėtingus šių dienų iššūkius – gebėjimas kritiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti problemas, komunikuoti ir bendradarbiauti. Šios pagrindinės kompetencijos turi būti ugdomos nuo pat mažų dienų visuose švietimo lygmenyse. Jas tikslinga išskirti ir šalies ateities vizijoje. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, vis dar didelė socialinė atskirtis. Kartu auga žinių, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė. Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas (kurį suprantame ne tik kaip akademinių žinių, bet ir ateičiai reikalingų kompetencijų, pirmiausia kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir komunikavimo, įgijimą bei nuolatinį atnaujinimą,), atsparumas ir gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, kuriems prireikia pagalbos. <...>“	Pritarti
5.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Formaliojo ir neformaliojo švietimo programos ne tik suteikia reikalingų žinių apie pasaulį, bet ir remiasi daugialypio intelekto ugdymo principais, ugdo asmenį holistiškai, plėtodamos komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.“	Pritarti
6.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Modernios technologijos yra nuolat tobulinamos, kuriamos naujos, todėl šalies vizijoje, nukreiptoje keliasdešimt metų į priekį, nėra tikslinga smulkiau jas įvardinti. Jau dabar galima teigti, kad dirbtinis intelektas yra viena iš didžiausią proveržį padariusių moderniųjų technologijų, kurios įtaka ateityje tik didės. Tačiau to paties negalima pasakyti apie papildančiąją realybę, kuri 2050 m. gali būti visiškai nebeaktuali. Todėl siūloma šalies vizijoje paminėti tik tas technologijas, kurios yra itin svarbios ir šalies ekonomikai bei kasdieniam gyvenimui jau dabar daro milžinišką įtaką. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Bendrojo ugdymo sistema yra pagrįsta personalizuotu patirtiniu mokymusi, kuriame greta humanitarinės ir socialinės perspektyvos bei tiksliųjų mokslų pasitelkiamos tokios modernios technologijos kaip dirbtinis intelektas ir kt. papildytoji realybė.“	Pritarti
7.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Vizijoje rašoma, kad „mokytojams sudarytos sąlygos tapti švietimo sistemos bendrakūrėjais, nuolat atnaujinti savo žinias, gebėjimus bei įgūdžius ir taikyti inovatyvius mokymo metodus taip, kad būtų atskleistas kiekvieno mokinio potencialas ir galios“. Taip pat tikimasi, kad Lietuva „užtikrins adekvatų švietimo finansavimą valstybės, verslo, bendruomenių ir šeimų pastangomis, kurs eksperimentavimui su mokymo metodais švietimo įstaigose ir pasiteisinusių praktikų bandymui bei taikymui platesniu mastu palankią teisinę bazę“. Įvairių mokymo metodų taikymas ir plėtra yra būtinas, siekiant atliepti įvairių asmenų poreikius, todėl vizijoje nereikėtų išskirti nei vieno iš jų. Pasiūlymas: Pakeisti veiksmų sąrašą, skirtų Ateičiai ir prasmingam gyvenimui pasirengusio asmens ugdymo sričiai ir jį išdėstyti taip: „Užtikrins, kad mokykla kompensuotų turtinės nelygybės šeimose nulemtą mokymosi galimybių stoką ir kiekvienas mokinys bendrojo ugdymo programą baigtų įgijęs reikiamų bazinių žinių, o mokymosi procesą formuos siekdama atskleisti kiekvieno mokinio ir studento unikalų potencialą ir galias; pereis prie individualizuoto ir personalizuoto patirtinio ugdymo ir palaipsniui jį intensyvins pasitelkdamausi modernias technologijas, kurios prisidės ir prie naujų mokymo platformų atsiradimo, taikys inovatyvius mokymo metodus, atskleidžiančius kiekvieno individualius gebėjimus. <...>“.	Pritarti
8.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Šalies ateitį brėžiančiame strateginės reikšmės dokumente, kuriame švietimas įvardijamas kaip vienas iš kertinių raidos veiksnių, tikslinga paminėti ir jaunuosius mokslininkus. Tokiu būdu būtų skirtas deramas dėmesys šiai švietimo bendruomenės daliai, kartu būtų pabrėžiama, kad jie yra labai svarbūs kalbant apie šalies ateitį. Vizijoje daug dėmesio skiriama mokslui ir moksliniams tyrimams, tačiau, vertinant visą kontekstą, iš esmės kalbama tik apie taikomuosius mokslinius tyrimus. Būtina paminėti ir fundamentinius mokslinius tyrimus, kurie yra ne mažiau svarbūs ir būtini klestinčiai valstybei nei taikomieji moksliniai tyrimai. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „Jaunimas noriai renkasi aukštąjį mokslą Lietuvoje, nes studijos ir čia vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, į kuriuos įtraukiami ir jaunieji mokslininkai, konkuruoja pasauliniu mastu, yra tinkamai finansuojami. <...>“	Pritarti
9.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Lietuvos ateities vizijoje rašoma, kad „moksliniai tyrimai konkuruoja pasauliniu mastu, yra tinkamai finansuojami“, „pokyčiai diktuoja būtinybę ir Lietuvai kryptingai vystyti mokslinį, technologinį ir kūrybinį potencialą, plėtoti nacionalinę mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemą“. Tačiau vizijoje niekur neminimos doktorantūros studijos ir doktorantų indėlis į mokslinį potencialą. Pasiūlymas: Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip: „<...> Vykdomos integruotos su kitais universitetais studijų programos, plėtojamos doktorantūros studijos, įprasta praktika tampa akademinis judumas ir kreditų kaupimas, beveik neegzistuoja ribos tarp žinių kūrimo, perdavimo ir pritaikymo. <...>.“	Pritarti
10.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Lietuvos ateities vizijoje rašoma, kad „ugdymo mokslai yra virtę patraukliomis visapusiško žmogaus pažinimo studijomis su garantuota didžiausia stipendija ir patrauklia karjeros perspektyva, kad naujas kartas ugdytų geriausieji“, „mokyklos yra modernūs ir ekologiški daugiafunkciai centrai, kuriuose verda ne tik mokyklinis, bet ir socialinis gyvenimas, jų erdvės lengvai pertvarkomos pagal bendruomenių poreikius“, „moksliniai tyrimai konkuruoja pasauliniu mastu, yra tinkamai finansuojami“ ir kt. Norit, kad ši vizija taptų realybe, būtina ir atitinkamai finansuoti jos įgyvendinimą. Todėl tikslinga stebėti, kokia dalis nuo BVP skiriama švietimui ir siekti, kad ji būtų ne mažesnė kaip EBPO šalių vidurkis. Pasiūlymas: Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą nauju strateginės ambicijos „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ rodikliu „Bendros švietimui skirtos išlaidos, dalis nuo BVP, (ne mažiau kaip EBPO šalių vidurkis.)”.	Pritarti
11.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-10-18				Argumentai: Norint, kad ši vizija taptų realybe, būtina atitinkamai finansuoti jos įgyvendinimą. Kadangi siūloma įtraukti rodiklį, susijusį su švietimui skiriamomis išlaidomis nuo BVP, tikslinga svarstyti ir didesnį lėšų perskirstymą biudžete ir jo didinimą iki EBPO šalių vidurkio. Pasiūlymas: Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą nauju vizijos lygmens rodikliu, kuris atspindėtų perskirstymo per biudžetą lygį ir siektų EBPO šalių vidurkį.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas, L. Nagienė.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)