AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857
2, 161, 18, 22, 28, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 162 IR 341 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR.I-552 381 STRAIPSNIO, ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 76, 168 IR 485 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Alkoholio suvartojimas Europos regione yra didžiausias pasaulio mastu ir labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 iki 21 litro žmogui per metus. Lietuvoje alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas (kiekis vienam gyventojui) nuo 1999 m. didėjęs, 2008 m. stabilizavosi, o 2009 m. netgi sumažėjo, tačiau 2010–2013 m. vėl pradėjo didėti. Vienas Lietuvos gyventojas 2013 m. vidutiniškai suvartojo 12,9 litrų absoliutaus alkoholio, o 2014 m. – 12,7 litrų ir šis rodiklis yra aukštesnis už Europos šalių vidurkį (10,5 litrų absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui). Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančiųjų Europos šalių pagal alkoholio suvartojimo kiekį, tenkantį vienam gyventojui.
Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja alkoholinius gėrimus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję alkoholinių gėrimų (82 proc.), tai yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m. 2012 m. per paskutines 30 dienų alkoholinių gėrimų vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7 proc.). Šis rodiklis šiek tiek didesnis nei 2008 m. (62,2 proc.) ir panašus į 2004 m. rodiklį (67,8 proc.).
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2014 m. 531 asmuo pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (184 asmenimis mažiau nei 2013 m.) ir 1,4 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (60 asmenų daugiau nei 2013 m.). 2014 m. pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. (2013 m. – 3,4 tūkst.) asmenų ir dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. (2013 m. – 47,9 tūkst.) asmenų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai 147 mažiau negu 2013 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų.
Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 41 neblaivus ir apsvaigęs asmuo (2013 m. – 47), iš kurių 10 žuvo (2013 m. – 15). Dar 4 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2013 m. – 3).
Alkoholio vartojimo žala tiesiogiai veikia socialinius, ekonominius bei sveikatos netolygumus, daro įtaką žmogiškajam kapitalui, rinkoms, didina nedarbo bei psichologines problemas, dėl to daugėja teisės pažeidimų. Pastarojo laiko įvykiai parodė, kad alkoholio vartojimo skaudžios pasekmės tapo ne tik sveikatos, bet ir kitų viešojo valdymo sričių problemomis, kurioms spręsti reikia imtis neatidėliotinų priemonių.
Esminių pokyčių pasiekti sudėtinga dėl išliekančių alkoholio prieinamumo tendencijų: vidutiniškai vienai alkoholio prekybos licencijai tenka 150 gyventojų. Galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius Lietuvoje nuo 2003 metų pasižymėjo nuolatiniu augimu ir nuo 14216 licencijų 2003 m. pasiekė 19405 – 2015 m. Be to, Lietuvoje nėra taikomos visos efektyviausios Pasaulio Sveikatos organizacijos rekomenduojamos priemonės, mažinančios alkoholio prieinamumą, o kartu ir vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija, įvertinusi įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, rekomenduoja alkoholio vartojimui ir sukeliamai žalai mažinti pirmiausiai diegti tris priemonių grupes: 1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas; 2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; 3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.
Iki šiol Lietuvoje įstatymais buvo įteisinamos atskiros priemonės, nebuvo kompleksiškai sprendžiama alkoholio vartojimo mažinimo problema.
Daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad alkoholinių gėrimų prekybos ir kainos kontrolė bei reklamos draudimas yra veiksmingos ir būtinos priemonės sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo sukeliamas problemas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra akcentavęs, kad „svarbiausia reklamos paskirtis – remti atitinkamus gaminius, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos vartoti” <...>, „alkoholio reklamos draudimas negali būti traktuojamas kaip žmonių diskriminacija ar privilegijų teikimas jau vien dėl to, kad toks draudimas liečia ne atskiras žmonių grupes, o visą visuomenę. Kita vertus, tokiu draudimu siekiama humaniškų tikslų: apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo <...> vartoti alkoholinius gėrimus; sustabdyti <...> gėrimo plitimą tarp moterų; apginti vartotojus nuo dažniausiai vienpusės ir tendencingai ribotos informacijos; įtvirtinti požiūrį, kad <...> alkoholinių gėrimų vartojimas kenkia visuomenės sveikatai. Šie tikslai atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos keliamus uždavinius visuomenės ir žmonių sveikatos srityje”.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos alkoholio chartijoje pažymima, kad „visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamų pasekmių“.
Akcizų didinimas iki šiol turėjo tik nežymų poveikį alkoholinio produkto kainos padidėjimui ir visiškai nesumažino alkoholinių gėrimų įperkamumo. Atvirkščiai alkoholinių gėrimų įperkamumas, arba kokį konkrečių alkoholio produktų kiekį galima įsigyti už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį, auga. 2014 m. Lietuvos gyventojas už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį galėjo nusipirkti 48 litrus Lietuvoje gaminamos degtinės (40% stiprumo) (palyginimui 2010 m. – 41 litrą), Lietuvoje gaminamo alaus be taros – 356 litrus (2010 m. – 335 litrus), vaisių vyno – 155 litrus (2010 m. – 120 litrų). Siekiant, kad alkoholio įperkamumas mažėtų, reiktų didinti alkoholinių gėrimų akcizų dydį.
Nuo 2016 sausio 1 d. savo veiklą pradėjo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Fondo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos saugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, procentą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1044 „Dėl akcizo pajamų procento nustatymo valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti“, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d., nustatyta, kad 2016 metų Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti skiriama 0,5 procento 2014 metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Valstybinį visuomenės sveikatos fondą 2016 metais sudarys 1 285,2 tūkst. Eur.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija LR Seime. Projekto rengėjas yra Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
1. Galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nenumatyta pareiga alkoholinius gėrimus ir lydimojo asortimento prekes pardavinėti tik tam skirtose, specialius reikalavimus atitinkančiose specializuotose alkoholinių gėrimų prekybos parduotuvėse ar skyriuose. Šiuo metu įstatymas suteikia teisę parduoti alkoholinius gėrimus mažmeninės prekybos įmonėse tam tikru laiku ir tam tikru metu, tačiau susiklostė tokia praktika, kad mažmeninės prekybos įmonėse alkoholio reklamos prieinamumas nepilnamečiams yra neribojamas, neretai ignoruojamas reikalavimas tikrinti alkoholinius gėrimus įsigyjančių asmenų dokumentus, kai kyla įtarimas dėl jų amžiaus tinkamumo įsigyti alkoholinius gėrimus.
2. Galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia nuo 22 iki 8 valandos prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus tam tikrus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte numatytus atvejus). Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas nėra taikomas viešojo maitinimo įmonėms, t.y., nesant savivaldybių tarybų ribojamų atvejų, prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse gali būti vykdoma visą parą.
3. Nėra draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais nuotolinės prekybos būdu, t.y vykdant ,,internetinę“ prekybą alkoholiniais gėrimais, tokiu būdu dar labiau padidinamas alkoholio prieinamumas, kai alkoholiniai gėrimai yra pristatomi tiesiai į namus, nepaisant to, ar alkoholis yra pristatomas asmeniui, kuriam dar nėra 18 metų, ar neblaiviam asmeniui.
4. Alkoholio kontrolės įstatyme nėra suteiktos savivaldybėms teisės nustatyti vietas ar/ir teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taip pat nėra uždrausta naudoti alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo priemonių, tokių kaip žaidimai, akcijos, konkursai ar loterijas, o kitus pardavimo skatinimo būdus yra draudžiama naudoti tik įmonėms, kurios turi teisę prekiauti alkoholiu. Tokiu būdu kitos įmonės, kurios neprekiauja alkoholiu, dovanoja alkoholį savo klientams ir pan.
5. Leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais paviljonuose. Nuo 2012 m. sausio 1 d. uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, daugelis jų ,,virto“ paviljonais, nes sąvokos ,,kioskas“ ir ,,paviljonas“ yra tapačios.
6. Alkoholio reklama yra tik apribota.
7. Akcizų įstatyme nustatyti akcizų dydžiai alkoholiniams gėrimams nedaro įtakos alkoholinių gėrimų perkamumui.
8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo 4 dalimi numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų tik už parduotus alkoholinius gėrimus, procentą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektų tikslas – per artimiausius keletą metų alkoholio prieinamumą ribojančiomis priemonėmis sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, ypač tarp vaikų ir jaunimo, pagerinti visuomenės sveikatą.
Projekto uždaviniai – riboti alkoholio prieinamumą, ypač nepilnamečiams, griežtinant alkoholio pardavimo reikalavimus, drausti vartoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų, uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus specializuotas alkoholio prekybos ir viešojo maitinimo įmones, turinčias licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Siūloma ryžtingai taikyti mokslo patvirtintas bei daugelio šalių praktikoje plačiai naudojamas efektyviausias priemones. Siekiant mažinti alkoholio vartojimą siūloma riboti jo pasiūlą ir prieinamumą, didinti alkoholio kainas, riboti alkoholinių gėrimų pardavimo vietas bei laiką. Taip pat siūloma didinti vartotojų minimalaus amžiaus cenzą, uždrausti alkoholio reklamą.
1. Siekiant sugriežtinti prekybą alkoholiniais gėrimais, ypač užkirsti kelią jų įsigyti vaikams ir jaunimui, Alkoholio kontrolės įstatymą siūloma papildyti 162 straipsniu, kuriame apibrėžti specialūs reikalavimai specializuotiems alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei skyriams. Stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 7,5 procentų etilo alkoholio koncentracijos, o kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – iki 15 procentų etilo alkoholio koncentracijos.
2. Siekiant kuo plačiau įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą, mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą, siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais – nuo 15 iki 10 val.
3. Projektu teikiamas siūlymas uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais nuotoliniu būdu (interneto pagalba).
4. Siekiant mažinti alkoholinių gėrimų paplitimą tarp jaunimo, siūloma nustatyti, kad asmenys iki 20 metų negalės įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinių gėrimų. Šis siūlymas įgyvendina Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos 75.5 papunktį (didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus). Atitinkamai reglamentuojama atsakomybė už nustatytų draudimų pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekse.
5. Siūloma uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taip pat draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimo būdai (alkoholinių gėrimų dovanojimas, nemokamas platinimas, įvairių žaidimų, akcijų, konkursų ar loterijų organizavimas, kurie skatintų įsigyti ir/ar vartoti alkoholinius gėrimus ir pan.).
6. Akcizų įstatyme yra siūloma kasmet 20 proc. tolygiai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams.
7. Sveikatos sistemos įstatyme siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų ne tik už parduotus alkoholinius gėrimus, bet ir tabaką, procentą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas, tikėtina, pagerins kriminogeninę situaciją bei sumažins valstybės išlaidas, kurios yra patiriamos dėl alkoholio vartojimo ir jo sukeliamų pasekmių sveikatai ir šalies ūkiui. Sumažėjus alkoholinių gėrimų vartojimui, pagerės gyvenimo kokybė.
Teikiami įstatymų projektai nėra skirti įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Neigiamų pasekmių nenumatoma
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„alkoholiniai gėrimai“, ,,akcizai“, ,,specializuotos parduotuvės“, ,,specializuoti skyriai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo nariai :