LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 12, 16, 17, 18 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-05-20 Nr. XIIIP-3688(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma panaikinti Statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 23 dalį, reglamentuojančią skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento išdavimo, sustabdymo ar galiojimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas perimtų minėtų skundų sprendimo funkciją. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto  2021-05-12 išvadoje Nr. 107-P-17, nurodoma, jog: „Papildomo reguliavimo Statybos įstatyme nereikia, nes viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų ir kitų veiksmų apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 14 straipsnyje. Atsižvelgiant į šį straipsnį, neteismine tvarka sprendimai dėl atestavimo gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai.“ Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, kad: „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“ (pabraukta mūsų) Tokia alternatyvaus skundimo reguliavimo sistema niekaip neįgalina teigti, kad minėti administraciniai sprendimai turėtų būti skundžiami būtent Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Taigi panaikinus aptariamą nuostatą neliktų aiškumo, ar minėti administraciniai sprendimai apskritai yra skundžiami, o jei taip, ar jie gali būti skundžiami tiesiogiai teismui, ar ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijai. Todėl manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu įstatyme turėtų būti nurodyta, kokia tvarka skundžiami minėti sprendimai.

2.  Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl teisės užsiimti statinio projektavimu pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisę būti ekspertizės rangovu ir teisę būti rangovu, teisių pripažinimo nuostatos lieka, o projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių minėtų nuostatų atsisakymo argumentų, svarstytinas projekto 2 straipsnio pakeitimo tikslingumas.

3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto mokamos įmokos dydis už informacinės sistemos teikiamas paslaugas bus nustatomas aplinkos ministro, siūlant nustatyti, jog: „Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas, atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos sąnaudomis.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad „Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Todėl teigtina, kad įmokos už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas, dydis negali būti nustatomas ministro, nes toks nuostatos turinys prieštarautų minėtai Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatai.

Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei įmoka už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras tiesiogiai nėra siejama su informacinės sistemos veikimu ir tai yra pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos teikiama paslauga suinteresuotiems asmenims, tokios paslaugos teikimo kaina gali būti siejama tik su šios paslaugos teikimo sąnaudomis, nes ją gali teikti tik viena įgaliota institucija dėl savo teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad projekte derėtų aiškiai nustatyti, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos teikiamos paslaugos kaina nustatomos išimtinai atsižvelgiant į šios konkrečios paslaugos teikimo sąnaudas, nes pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų „atlygintinumas“ turi būti siejamas ne su finansinės naudos (pajamų) gavimu, ar atsižvelgimu į kokius nors tiesiogiai nesusijusius veiksnius, kaip pavyzdžiui, „poreikis šalyje“ ar , „kiti ekonominiai, finansinius veiksniai“, o išimtinai su teikiant paslaugą institucijos patirtų išlaidų kompensavimu. Todėl siūlome atsisakyti galimai perteklinių kriterijų ir išbraukti žodžius: „paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius“.

Departamento direktorius                                                                                     Andrius Kabišaitis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p dainius.zebleckis@lrs.lt