PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2146

2022-10-27

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
				Argumentai: Siekiant išvengti galimų situacijų, kai papildomi pajėgumai mūsų šalyje negali būti dislokuoti labai operatyviai, būtina papildomai finansuoti vieną iš svarbiausių Lietuvos gynybinių elementų – transporto infrastruktūrą, užtikrinančią ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir NATO sąjungininkų karinės technikos sklandų judėjimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems kelių infrastruktūros projektams, kurių panaudojimas būtų intensyviausias ir prie kurių jau šiuo metu įsikūrę gynybiniai vienetai. Vieni jų – Jonavos rajone Ruklos miestelyje esantys Lietuvos kariuomenė kariniai padaliniai ir prie jų prijungtos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės. Reaguojant į Rusijos karinius veiksmus ir besikeičiančią saugumo situaciją, NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė nuolat didinama papildomais kariais. Papildomas pajėgas į Ruklą atsiuntė Vokietija. Be šių valstybių, šiuo metu NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje jau tarnauja kariai ir iš kitų Aljanso valstybių.  Svarbu akcentuoti, kad šios valstybės prie Lietuvos bei viso regiono gynybos prisideda ne tik savo kariais, bet ir kartu su jais atvykstančia technika bei kariniu transportu, todėl būtina pažymėti, kad didžiausias karinės technikos judėjimas vyksta taip pat Rukloje ir prie jos įsikūrusiame kariniame poligone. Vykstant didelio masto karinėms pratyboms ir esant intensyvesniam karinės technikos judėjimui, pastebima, kad šiuo metu esanti kelių infrastruktūra sunkiai užtikrina sklandžią logistiką į minėtą poligoną, nes vienintelis kelias, einantis į Ruklą, galimai neatitinka nei saugumo, nei eismo reikalavimų. Kelio danga yra itin prastos kokybės, o sunkioji karinė technika ją tik blogina, todėl gyvybiškai svarbu  plėsti esminius transporto projektus, kurie leistų lengviau priimti paramą iš NATO sąjungininkų bei užtikrintų Lietuvos kariuomenės planus. Pabrėžtina, kad Susisiekimo ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija taip atkreipia dėmesį į šią kritinę situaciją ir pabrėžia būtinybę užtikrinti geras karinio mobilumo sąlygas Lietuvoje, kad mūsų šalies ir sąjungininkų pajėgos neužstrigtų dėl prastos susisiekimo infrastruktūros, nes karinė technika turi judėti itin mobiliai. Šių ministerijų iniciatyva buvo suderintas prioritetinių projektų sąrašas, kurį Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos pateikė antrajam kvietimui dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros vystymo, kurie finansuojami pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. CEF). Tarp šių aiškiai identifikuotų šalies karinio mobilumo dvigubos paskirties transporto infrastruktūros vystymo prioritetų yra ir Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo projektas. Taip iš esmės keičiant kryptį ir galutinai įtvirtinant strateginį siekį, kad Lietuva šiuo metu privalo vystyti tuos kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektus, kurie leistų užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų sklandų ir greitą judėjimą. Tokią sąlygą ne kartą yra iškėlę ir mūsų NATO partneriai – būtina gerinti Lietuvos, kaip karinę paramą priimančios šalies, infrastruktūrą. Taip pat būtina pabrėžti, kad Lietuvos pirminis tikslas šiuo metu yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsirasti brigados dydžio vienetui, kuriame branduolį sudarytų vokiečių kariai. Tam, kad būtų paspartintas kritinės infrastruktūros įrengimas, Seimas svarstys įstatyminius pakeitimus, susijusius su sudėtingų procedūrų supaprastinimu. Įstatymai taip pat leistų atsisakyti tam tikrų teritorijų planavimo dokumentų, sutrumpėtų terminai statybą leidžiančių dokumentų išdavimui. Siekiant, kad brigados dydžio vienetas su mechanizuotųjų pėstininkų batalionais, sunkiąja karine technika, lauko ar lengvąja artilerija, ryšių, priešlėktuvinės ir kitos gynybos sistemomis  atsirastų Lietuvoje, reikalingi ne tik minėti procedūriniai supaprastinimai, bet ir geresnės sąlygos kariams priimti, nei yra dabar, ypatingai, kai kalbame apie kelius ir tiltus, kurie turi būti pritaikyti sunkios karinės technikos gabenimui. Jonavos aplinkkelio įrengimas galėtų tapti vienas iš tų „namų darbų“, kuriuos Lietuva įsipareigojo padaryti tam, kad mūsų šalyje būtų dislokuotos nuolatinės pajėgos. Šio projekto įgyvendinimas  taptų itin svarbiu gynybiniu elementu, kuris užtikrintų Rukloje esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą ir greitesnį reakcijos laiką. Akcentuotina, kad vystant infrastruktūros objektus iš šio fondo lėšų ne mažiau kaip pusę reikalingų lėšų turi numatyti paraiškas teikiančios valstybės. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau išspręsti klausimą dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio projekto finansavimo, numatant reikiamas lėšas iš valstybės biudžeto šiam projektui įgyvendinti. Pasiūlymas: Skirti 15 mln. Eur. Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.) darbams. Lėšų šaltinis:  Krašto apsaugos ministerijai skiriami asignavimai iš 2023 m. valstybės biudžeto.

Teikia:

Seimo nariai

Eugenijus Sabutis

Orinta Leiputė

Liudas Jonaitis

Vidmantas Kanopa

Kęstutis Vilkauskas

Gintautas Paluckas

Linas Jonauskas

Tomas Bičiūnas

Algirdas Sysas

Julius Sabatauskas