LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
NR. IX-1904 III SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,  LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO
NR. XII-2470 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) 26 straipsnio 1 dalį, ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos – ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (CSĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Koronavirusu sergantiems asmenims išduodami nedarbingumo pažymėjimai vadovaujantis  Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-238/A1-170 „Dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jiems mokama ligos išmoka.

Atsižvelgiant į tai, kad Koronaviruso inkubacinis periodas trunka apie dvi savaites, t. y. asmeniui ne iškart gali būti nustatytas susirgimas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas bei taikomas gydymas, siekiant užtikrinti visuomenes sveikatą bei užkirsti kelią tolimesniam Koronaviruso plitimui, asmenims, atvykusiems iš rizikingomis priskirtų šalių (Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir visa Italija), siūloma saviizoliacija. Pažymėtina, kad dėl saviizoliacijos asmenims nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas, todėl pasitaiko atvejų, kai asmenys, siekdami neprarasti pajamų, eina į darbą arba slepia faktą, kad lankėsi rizikingomis priskirtų šalių ar turėjo kontaktą su Koronavisusu apsikrėtusiu asmeniu.

Dėl susidariusios situacijos kyla poreikis tiek sudaryti sąlygas darbdaviams lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, tiek užtikrinti rizikos grupei priskirtų, bet dar Koronavirusu nesergančių asmenų teises, sudarant prielaidas jiems gauti valstybės socialinę paramą, skirtą kompensuoti jų negautas pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengti ir teikiami Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 III skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 26 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo,  Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 III skyriaus pakeitimo įstatymo projektai.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Galiojančiame teisiniame reguliavime darbdaviams nenustatyta teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatyti dalinį darbą, o nedarbo socialiniu draudimu draustiems asmenims – teisė gauti dalinio darbo išmoką minėtu atveju, taip pat dėl ekstremaliosios situacijos negalima skelbti prastovos.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją būtų sudarytos teisinės prielaidos sumažinti dėl minėtos situacijos darbdaviams kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius, tiek nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims kompensuoti dėl darbdavio nustatyto dalinio darbo negautas pajamas arba jų dalį, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmoka mokama asmenims, kurie dėl ekstremalios situacijos yra laikinai saviizoliuojami.

Atsižvelgiant į tai, kad priimtam įstatymui įgyvendinti reikės parengti šio aiškinamojo rašto 11 punkte nurodyto teisės akto pakeitimą, siūlomą, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. balandžio 1 d.

Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją būtų sumažintas darbuotojų atleidimų skaičius, sudarant sąlygas užimtiems asmenims, įspėtiems apie atleidimą, dalyvauti profesiniame mokyme (persikvalifikuoti).

Taip pat siūloma, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Kartu reglamentuojant nuotolinio darbo būtinybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas verslui ir jo plėtrai, nes sudarys teisines prielaidas darbdaviams savo darbuotojams nustatyti dalinį darbą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbs valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, taip mažinant dėl minėtos situacijos kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius darbdavio veiklai (pvz., veiklos apimčių sumažėjimas), kartu nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl darbdavio nustatyto dalinio darbo kompensuoti negautas pajamas arba jų dalį.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su Įstatymo projektu teikiamas jo lydimasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 26 straipsnio pakeitimo įstatymas (toliau – CSĮ projektas).

Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 4 punkte, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmoka būtų mokama ir tuo atveju, kai darbdavys dalinį darbą nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nedarbo draudimui skirtos lėšos numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete. Šiuo metu galiojančiame CSĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateiktame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos apibrėžime nenustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti būtų galima naudoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti teisėtą dalinio darbo išmokoms skirtų lėšų panaudojimą, šiuo aspektu siūloma tobulinti minėtą nuostatą.

Vadovaujantis sistemiškumo principu, siūloma, kad CSĮ projektas įsigaliotų kartu su Įstatymo projektu, t. y. 2020 m. balandžio 1 d.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Dalinio darbo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“.

CSĮ projekto įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priedo 2.4.2 papunktyje nustatyta, kad 2020 metais dalinio darbo išmokoms mokėti suplanuota 6,232 mln. Eur.  Šiuo metu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dalinio darbo išmoka išmokėta kol kas nebuvo mokėta.

Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, Įstatymų projektais siūloma nustatyti naują atvejį, kai apdraustiesiems būtų mokamos dalinio darbo išmokos, taip pat jiems taikomas prioritetas vykdant profesinį mokymą, antra, negalima numatyti, kiek darbdavių, kiek darbuotojui ir kokiam darbo laikui nustatytų dalinį darbą dėl paskelbtos valstybinio lygio ekstremaliosios situacijos, nurodyti lėšų poreikio priimtiems įstatymams įgyvendinti šiuo metu neįmanoma.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „dalinis darbas“, „dalinio darbo išmoka“, „valstybės lygio ekstremalioji situacija“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.