LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-535(2)
2022-01-18 Nr. 102-P-3
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: J. Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Teisingumo viceministrė J. Greičienė, Teisingumo ministerijos vyresn. patarėja N. Keršienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
|
|
|
* |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas ir kitokias Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, dar kartą atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Seimui savo nuomonę yra pateikusi ne kartą - 2014 m. rugsėjo 5 d., 2015 m. birželio 18 d. bei 2021 m. lapkričio 5 d. išvadose), kuriose imperatyviai ir nuosekliai laikomasi tos pačios pozicijos, t.y. kad turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tik tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisės departamentas laikosi 2017 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. XIIIP-535 išdėstytos pozicijos, kad siūlomas reguliavimas, kuriuo žymiai išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis), nedera su Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine jurisprudencija, pagal kurią Seimas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente taisykles projektu teikiamame įstatyme, negali neatsižvelgti į minėtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas oficialias išvadas ir jose išdėstytą poziciją ir siūlymus.
|
Nepritarti |
Argumentai: Analogiška Teisės departamento pastaba buvo pateikta ir dėl ankstesnio Įstatymo projekto varianto, į kurią komitetas neatsižvelgė. Po svarstymo Seimas pritarė komiteto patobulintam projektui. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatomos išimtys, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės gali būti rašomos ne lietuviškais rašmenimis. Minėtos išimtys nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, laisvo judėjimo principus, geriausius vaiko interesus ir ekspertinę tiek Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, tiek Vyriausybės, tiek kitų suinteresuotų asmenų bei subjektų nuomonę. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime išaiškino, kad „konstituciniai atsakingo valdymo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad tais atvejais, kai leidžiant įstatymus būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, Seimas iš atitinkamų valstybės institucijų turėtų gauti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgti“. Teismas konstatavo, kad „kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus.“ Pagal KT, įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus). Tačiau, kadangi įstatymo leidėjo diskrecija yra platesnė ir neapsiriboja kalbinių aspektų vertinimu, cituojamas KT sprendimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui pritarti arba nepritarti VLKK oficialioje išvadoje išdėstytai pozicijai. Manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų atsižvelgti į VLKK poziciją tik toje srityje, kurioje VLKK turi specialias žinias, reikalingas įstatymui priimti. Vienu iš VLKK uždavinių yra teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (VLKK įstatymo 3 str. 3 p.). Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose be abejo yra susiję su valstybinės kalbos vartojimu. Tad šiuo atveju, VLKK turėtų vertinti grėsmes ir rizikas bendrinei lietuvių kalbai, galinčias kilti dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles. VLKK pažymi TTK pateiktoje išvadose, taip pat teismams konkrečiose bylose teikiamose išvadose, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys (iš asmenvardžių rašymo tik lietuvių rašmenimis). VLKK-ja 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal VLKK įstatymo 4 str. 2 d. Komisija „remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais, be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ir prigijusių normų“. VLKK, vertindama Vyriausybės siūlymus, kaip ir įstatymų projektus, remiasi dabar galiojančiais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. Manytina, kad pagrindo, kokiems asmenims ir kokiais atvejais gali būtų taikomos išimtys iš reikalavimo rašyti vardus ir pavardes naudojantis lietuvių kalbos rašmenimis, apibrėžimas išeina už kalbos mokslo ir kalbos norminimo tradicijų. Asmenų, kuriems gali būti taikomos išimtys, ratas turėtų būti nustatomas remiantis specialiomis teisės, o ne kalbos srities žiniomis. Šie klausimai yra glaudžiai susiję su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. Pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ES teise. VLKK neretai savo išvadose teismams atkreipdavo dėmesį į tai, kad Gyventojų registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas vardas registruotas išimtinai institucijos nurodytiems asmenims (t. y. susijusiems su užsienio elementu). VLKK nepateikė konkrečių įrodymų, kad būtent nelietuvių tautybės asmenų asmenvardžių rašymas ne tik lietuvių rašmenimis keltų ypatingą grėsmę valstybinės kalbos saugumui. 2021 m išvadoje VLKK nesutikimo leisti ne lietuvių tautybės LR piliečiams asmenvardžius rašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles niekaip nepagrindžia, išskyrus būtinybe numatyti kuo mažiau išimčių. Atkreiptinas dėmesys, kad VLKK nemato grėsmės registruojant pavardes pagal rusų kalbos darybą (pvz. su galūnėmis -ij, -aja, -ovskaja). Primintina, kad toks poreikis atsirado dėl rusų kalbos dominavimo Sovietų Sąjungos okupacijos metu. Šiuo metu visuomenės poreikiai ir teisės keičiasi dėl to, kad Lietuva tapo pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare ir laisva valia prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos srityje, taip pat susijusius su įstojimu į Europos Sąjungą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją nurodė, jog jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Pažymėtina, kad šiuo metu Gyventojų registre yra užregistruota 447 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių varde ar pavardėje yra naudojami lotyniški rašmenys q, w, x. Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“, arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Pavyzdžiui, 2020 m. teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius. 2021 m. jau patenkinti 45 prašymai, dar 21 byla neišnagrinėta. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui (pavyzdžiui, asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką) arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (pvz. 2019 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-16592-868/2019; 2020 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-905/2020; 2021 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7977-994/2021) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
|
|
|
I |
2. Tikslintina įstatymo priėmimo data.
|
Nepritarti |
Įstatymo priėmimo data tikslinama priėmus įstatymą. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
1 |
|
|
|
3. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio nuostatos esmę bei šiame straipsnyje vartojamas daugiskaitines reguliavimo dalyką apibūdinančių žodžių formas, vietoj žodžių „nustato asmens“ reikėtų įrašyti žodžius „nustato asmenų“ arba visame projekte vartoti vienaskaitinę žodžių formą „asmens vardas ir pavardė.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-04-18 išvadoje (5 pastaba) buvo pateiktas pasiūlymas įrašyti žodį „asmens“. Į šį pasiūlymą ir buvo atsižvelgta tikslinant projektą. Todėl žodžiai „nustato asmens“ nebus keičiami į žodžius „nustato asmenų“, tačiau, atsižvelgiant į pastabą, šiame straipsnyje žodis „piliečių“ pakeičiamas į „piliečio“, o žodis „asmenims“ pakeičiamas į „asmeniui“. Patikslintas projekto 1 str.: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas
nustato asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
2 |
|
|
|
4. Atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, projekto 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokas siūlome dėstyti abėcėlės tvarka.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 16 p., atsisakyta 2 str. 2 d. trumpinio įvedimo. Kadangi projekte sąvoka „Lietuviška vardo ir pavardės forma“ vartojama vieną kartą ‒ 4 straipsnio 3 dalyje, trumpinys neįvedamas, tačiau patikslinama 4 str. 3 d. 2 straipsnis dėstytinas taip: „1. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir (arba) išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, kuriais remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rašomi asmens vardas ir pavardė šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose. 2. Lietuviška vardo ir pavardės forma 4 str. 3 d.: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais asmens vardas ir pavardė jo prašymu gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška vardo ir pavardės forma.“ |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
3 |
1 |
|
|
5. Vertinant projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalis kartu, nėra aišku, kodėl ir projekto 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje, mūsų nuomone, įtvirtinama pamatinė lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo taisyklė, nėra numatyta, kad pavardė rašoma atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį. Kitaip sakant, pavardžių rašymas pagal lytį turi būti išlaikomas ne tik sutuoktiniui pavardę suteikiant sutuoktinio vaikui, tačiau ir tėvams (taip pat vienam turimam tėvui ar motinai) suteikiant pavardę savo vaikui.
|
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: 3 str. 1 d. įtvirtinama pamatinė Lietuvos Respublikos piliečio, neatsižvelgiant į tautybę, asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklė. Akcentuojama lietuviškų rašmenų svarba, kai tuo tarpu 3 str. 2 d. akcentuojamas asmenvardžių rašymas pagal lytį. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių, netgi turinčių lietuvių tautybę, pavardės forma ne visada gali atitikti jo lytį. Atsižvelgiant į pastabą, patikslinta 3 str. 2 d., numatant, kad pavardžių rašymas pagal lytį išlaikomas ne tik sutuoktiniui pavardę suteikiant sutuoktiniui, tačiau ir tėvams (taip pat vienam turimam tėvui ar motinai) suteikiant pavardę savo vaikui. 3 str. 2 d.: „2. Sutuoktinio
kitam sutuoktiniui ar |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
3 |
2 |
|
|
6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų patikslinti ir aiškiau atskleisti jų santykį (skirtumą) su 3 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t.y. galbūt tikslinga projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad šioje dalyje numatytas tėvų (ar vieno iš tėvų) pavardės suteikimas gimusiam vaikui - tokiu atveju pavardė būtų rašoma atsižvelgiant į dokumento šaltinyje įrašytą tėvų (ar vieno iš tėvų) pavardę. Jeigu, vis dėlto, projekto 3 straipsnio 1 dalyje siekiama reglamentuoti kitus Lietuvos Respublikos piliečio pavardės įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose (t.y. ne jam gimus) atvejus, jie turėtų būti aiškiau atskleisti. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti formuluotės „Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“ turinį, nes ši nuostata bei sisteminė projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja, kad čia aptariama tam tikra išlyga iš bendros taisyklės, t.y. kai sutuoktinis suteikia savo pavardę ne savo vaikui, o savo sutuoktinio vaikui.
|
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: 3 str. 1 d. įtvirtinama pamatinė asmenvardžių rašymo taisyklė, t. y. kokiais rašmenimis rašomi asmenvardžiai dokumentuose, ir aptariami visi Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžių rašymo dokumentuos atvejai (ne tik gimus, bet ir pakeitus asmenvardžius). Taigi, akcentuojama rašymo lietuviškais rašmenimis dokumentuose svarba, o ne atvejai (gimus ar keičiant (sudarius santuoką, nutraukus santuoką, pakeistus asmenvardžius)), kada šie rašmenys rašomi. 3 str. 3 d. akcentuojamas pavardės rašymas pagal lytį. Atsižvelgiant į Teisės departamento 5, 6, 7 pastabas, patikslinta projekto 3 str. 2 d.: „2. Sutuoktinio
kitam sutuoktiniui ar |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
3 |
2 |
|
|
7. Sistemiškai vertinant projekto 3 straipsnio 1-3 dalių nuostatas kartu, nėra aišku, kodėl tik šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pavardė rašoma „remiantis dokumento šaltinio įrašais“. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „dokumento šaltinis” apibrėžimą, visuose šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi remiantis dokumento šaltiniu, nesvarbu, ar tai būtų lietuvių ar ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, ar užsienietis. Todėl projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmens pavardė rašoma remiantis dokumento šaltinio įrašais yra perteklinė ir neturinti jokio papildomo teisinio krūvio. Galbūt, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga būtų visose projekto 3 straipsnio 1-3 dalyse individualizuoti kokių dokumento šaltinių pagrindu Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose. Tai reikėtų padaryti, nes, pavyzdžiui, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju apskritai nėra aišku, kokio dokumento šaltinio pagrindu asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente būtų rašoma ne lietuvių tautybės piliečio pavardė jo prašymu (akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, ir civilinės būklės įrašuose, ir jam išduotame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente jo pavardė būtų parašyta lietuviškais rašmenimis). |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: Pritarti Teisės departamento pastabai ir 3 str. 2 d. atsisakyti kaip perteklinės ir jokio papildomo teisinio krūvio nesukuriančios nuostatos, kad asmens pavardė rašoma remiantis dokumento šaltinio įrašais. „2. Sutuoktinio
kitam sutuoktiniui ar 3 str. 1 d. ir 3 str. 3 d. atveju kaip ir 3 str. 2 dalies dokumentų šaltinio nurodymas būtų perteklinis dalykas ir jokio papildomo teisinio krūvio nesukurtų.
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
3 |
3 |
|
|
8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 3 dalį siūlome išskirti į kelias dalis, kurių viena reglamentuotų užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, pavardės rašymą pagal jam užsienio valstybėje išduotą dokumento šaltinį, kita – Lietuvos Respublikos piliečių, pasirinkusių sutuoktinių – užsieniečių, pavardę ir tokių piliečių vaikų pavardžių rašymą – taip pat pagal užsienio valstybėje užsieniečiui išduotą dokumento šaltinį, o trečia – ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių, kurie pilietybę įgijo gimstant, jų sutuoktinių bei vaikų, kuriems suteikiama tokio piliečio pavardė, pavardžių rašymą (tokiu atveju, kaip jau minėta aukščiau, reikėtų aiškiai atskleisti galimą(-us) dokumento šaltinį(-ius). Apskritai vertinant projekto 3 straipsnio 1-3 dalių ir projekto 4 straipsnio tarpusavio santykį, atkreipiame dėmesį, kad pasirinkta nuostatų dėstymo forma yra gana eklektiška, tarpusavyje nesuderinta bei neaiški ir gali sukelti šių nuostatų taikymo problemų. Manytume, kad būtent projekto 3 straipsnyje turi būti aiškiai išdėstyti visi kriterijai ir sąlygos, kurioms esant gali būti nukrypstama nuo bendros taisyklės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės įrašuose gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis. Tuo tarpu projekto 4 straipsnyje turėtų būti detalizuojamos ir konkretinamos vardų ir pavardžių nurašymo ar perrašymo taisyklės, esant projekto 3 straipsnio nurodytoms sąlygoms ir kriterijams. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai turėtų būti dėstomi ne kaip vardų ar pavardžių nurašymo ar perrašymo taisyklės, o kaip projekto 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės raidėmis. Taip pat pažymime, kad šie pagrindai turėtų būti revizuojami, juos derinant tarpusavyje bei su projekto 3 straipsnio 3 dalyje jau įtvirtinta išimtimi dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymo.
|
Nepritarti |
3 straipsnio 3 dalyje išdėstomos asmenvardžių rašymo taisyklės, tuo tarpu 4 straipsnis reglamentuoja asmenvardžių, kai jie užrašyti ne lietuviškais rašmenimis, nurašymą ir perrašymą. 4 str. 2 d. nustatytų išimčių atvejais, asmenvardžiai visada bus nurašomi ir perrašomi, todėl atsižvelgiant į loginį nuostatų dėstymą, atvejai, kuriais asmenvardžiai bus nurašomi ar perrašomi, dėstomi 4 str. 2 d. Netikslinga išskirti 3 str. 3 dalį į kelias dalis, nes atvejai, įvardijant dokumento šaltinį, kurie siūlomi Teisės departamento, aptarti 4 str. 2 d.: - siūlymas įtvirtinti „užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, pavardės“ apibrėžtas 4 str. 2 d. 1 p; - siūlymas įtvirtinti „Lietuvos Respublikos piliečių, pasirinkusių sutuoktinių – užsieniečių, pavardę ir tokių piliečių vaikų pavardžių“ rašymą įtvirtintas 4 str. 2 d. 3 ir 4 p. 3 str. 3 d., susijusi su ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymu, netikslintina. Šioje nuostatoje įtvirtinama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas neatsižvelgiant į pilietybės įgijimo pagrindus. Manytina, kad būtų nustatytas diskriminacinis reguliavimas, jeigu būtų sudaryta galimybė rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) ne visiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams (pvz, tie, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami), o tik tiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
2 |
2 |
|
|
9. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad dokumento šaltiniu projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma pripažinti ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „dokumento šaltinis“ turinį reikėtų atitinkamai papildyti.
|
Nepritarti |
Dokumento šaltinio sąvoka vartojama tais atvejais, kai kalbama apie asmenvardžių įrašymą į tapatybės dokumentą ar civilinės būklės akto įrašą.. Tuo tarpu 3 str. 4 d. dalyje kalbama apie asmenvardžių įrašymą į kitus dokumentus. Minėtos nuostatos buvo įtvirtintos atsižvelgiant į Vyriausybės 2021-06-02 nutarimu Nr. 392 pateiktą išvadą: „Kituose dokumentuose vardas ir pavardė galėtų būti rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar Gyventojų registro įrašus, o tais atvejais, kai nėra Gyventojų registro įrašų ir (arba) pateikiami užsieniečių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vardo ir pavardės rašymo kituose dokumentuose tvarka galėtų būti detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“ |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
3 |
5 |
|
|
10. Projekto 3 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys tikslintinas atsižvelgiant į šiuos aspektus. Pirma, nėra aišku, kaip užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė būtų rašomi laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kuriuose numatomi vardo ir pavardės nurašymas arba perrašymas nuo dokumento šaltinio. Kitaip sakant, nėra aišku kaip asmens vardas ir pavardė gali būti perrašomi ir nurašomi, kai nėra jokio dokumento šaltinio, kurio pagrindu šiuos veiksmus galima būtų atlikti. Galbūt turima omenyje, kad tuo atveju, kai užsieniečio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumento šaltinių, patvirtinančių jo vardą ir pavardę, tokio užsieniečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis Vyriausybės patvirtintose Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse nustatyta tvarka. Antra, nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje nėra minimi civilinės būklės aktų įrašai, t.y., neaišku, kodėl nėra numatyta, kad užsieniečio, kurio duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir kuris neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vardas ir pavardė būtų rašomi ne tik kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose, tačiau ir civilinės būklės aktų įrašuose.
|
Nepritarti |
Sutiktina su Teisės departamento pastebėjimu, kad 3 str. 5 d. 2 sakinyje turėta omenyje, kad užsieniečio asmenvardžiai, kai nėra įrašų Gyventojų registre ar nėra asmens tapatybės dokumentų, rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Tačiau, manytina, kad šie žodžiai „rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ būtų pertekliniai, nes 3 str. 5 d. 2 sakinyje pabrėžiama, kad asmenvardžiai rašomi „laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334, 13.2 papunkčiu, kreipiantis dėl civilinės būklės aktų registravimo privalo būti pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Pagal minėtų taisyklių 14 p. užsienio valstybės piliečio tapatybei patvirtinti pateikiamas galiojantis užsienio valstybės piliečio kelionės dokumentas, pripažintas Lietuvos Respublikoje, arba leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, jei užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės neturi kelionės dokumento. Jeigu užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, civilinės būklės akto įrašas nesudaromas. |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
4 |
1 |
|
|
11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodyta asmens vardo ir pavardės nurašymo ar perrašymo tvarka taikoma tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis šio įstatymo 3 straipsnio tam tikrose dalyse ar dalių punktuose nurodytais pagrindais (reikėtų konkrečiai išvardinti visas struktūrines dalis, numatančias šiuos įstatyminius pagrindus). |
Nepritarti |
Perteklinis reikalavimas, nes projekte pabrėžiama, kad „Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)“. |
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
4 |
2 |
1 |
|
12. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi tiesiog protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlome tiesiogiai ir konkrečiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis, proprosenelis – vartojant vienaskaitinę šių žodžių formą), ir nevartoti tokios teisiškai neapibrėžtos asmenų kategorijos kaip „kiti protėviai“. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Įtvirtinta sąvoka kaip Civilinio kodekso 3.132 str. „Tiesioji giminystės linija“. Patikslintas 4 str. 2 d. 1 p.: „1) jis arba jo |
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
4 |
2 |
2 |
|
13. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „gyvena“ įrašytini žodžiai „ar gyveno“, nes dokumentų išdavimo metu jis toje valstybėje gali ir nebegyventi.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: Patikslintas 4 str. 2 d. 2 punktas.: „2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;“. |
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
5 |
|
|
|
14. Projekto 5 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: Patikslintas 5 straipsnio pavadinimas: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, |
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-12 |
5 |
2 |
|
|
15. Projekto 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai prieš žodžius „Vyriausybė“ bei „Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
|
Nepritarti |
Projektas po komiteto posėdžio redaguotas, nusprendus palikti žodžius „Lietuvos Respublikos“. |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo nariai: Rita Tamašunienė Beata Petkevič Česlav Olševski 2021-01-13
|
5 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl šalutinių (diakritinių) ženklų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose ir 2021 m. spalio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021, kurioje konstatavo, kad teisės normos analizė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bet koks diakritinis ženklas, kuris nėra naudojamas lietuvių kalbos abėcėlėje, pats savaime, automatiškai turi būti vertinamas kaip techniškai neįmanomas įrašyti ženklas. Taip pat Kasacinis teismas nusprendė, kad civilinės būklės aktus registruojančioms institucijos atsisakymas sudaryti civilinės būklės akto įrašą be diakritinio ženklo, motyvuojant techninių galimybių nebuvimu, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad techninių galimybių nebuvimas nėra legitimus pagrindas pateisinti nacionalinėmis taisyklėmis sukeliamus laisvo asmenų judėjimo ribojimus. Teikiamo Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIIP-535(2) (toliau – Įstatymo projektas) reikalinga atsisakyti nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), kurios iš esmės užkerta kelią įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Teikiamas pasiūlymas ypač aktualus Lietuvos pilietėms (-čiams) sudariusioms(-iems) santuokas su kitos valstybės piliečiais bei užtikrinantis teisę ir galimybę užrašyti asmens tapatybės dokumentuose originalią pavardę. Vertinant Lietuvos piliečių nuolat gyvenančių ES valstybėse, kurių kalbose yra diakritinių ženklų, Lietuvos tautinėms mažumoms priklausančių piliečių poreikius ir lūkesčius, šis teikiamas įstatymo projekto pasiūlymas išspręstų problemą, su kuria Lietuvos pilietės (-čiai) kreipiasi į teismus. Siekiant užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, siūlomus pakeitimus nebus įmanoma įgyvendinti kartu su kitomis Įstatymo projekto nuostatomis, jiems reikalinga nustatyti vėlesnį įsigaliojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad iki šio termino bus reikalinga pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų kodavimo sistemas ir pasirengti pritaikyti valstybės registrus tvarkyti asmenvardžius su kitų kalbų diakritiniais ženklais siūlomas pakeitimų įsigaliojimo terminas – 2023 m. rugsėjo 1 d. |
Nepritarti |
Seimas 2021-01-11 posėdyje pritarė komiteto pasiūlytai įstatymo redakcijai (skirtingai nei siūlo Seimo narių grupė). Pastebėtina, kad pasiūlyme nepateiktos nei registrų, kuriuos kaip nurodoma pasiūlyme, reikės modernizuoti, pakeitimų apimtys, nei šiems pakeitimams reikalingos valstybės biudžeto lėšos, todėl siūlytina pasiūlymui nepritarti. Seimo narių pasiūlyme cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-06 nutartyje, konstatuojamojoje dalyje Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai pateikta: „Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės dokumentuose.“.
|
|
2. |
Seimo nariai: Rita Tamašunienė Beata Petkevič Česlav Olševski 2021-01-13
|
5 |
4 |
|
|
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos
piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos
piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės
aktų įrašuose rašomi |
Nepritarti |
Pasiūlymas susijęs su pirmuoju pasiūlymu. |
|
3. |
Seimo nariai: Rita Tamašunienė Beata Petkevič Česlav Olševski 2021-01-13
|
5 |
5 |
|
|
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi laikantis šių reikalavimų: 1) vardas ir
pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti 2) vardas ir
pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis,
perrašomi 3) vardas ir pavardė, tame pačiame dokumento
šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi
paraidžiui |
Nepritarti |
Pasiūlymas susijęs su pirmuoju pasiūlymu. |
|
4. |
Seimo nariai: Rita Tamašunienė Beata Petkevič Česlav Olševski 2021-01-13
|
5 |
6 |
|
|
Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos iki dvitaškio redakcija: „2. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė
Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose
ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi lotyniško
pagrindo rašmenimis arba
perrašomi |
Nepritarti |
Pasiūlymas susijęs su pirmuoju pasiūlymu. |
4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė