LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. ix-1904 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xIVP-131

 

2021-05-21  Nr. 103-P-21

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: S. Krėpšta – Respublikos Prezidento vyr. patarėjas, I. Segalovičidenė – Respublikos Prezidento patarėja, M. Navickienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, V. Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyresn. patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, J. Litvaitienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėja, R. Mitkevičius – valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas, S. Kunigonytė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė, K. Dūdonytė – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

 

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, tekiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.

Visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeistas dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principas ir kad visų gaunamų išmokų suma neviršytų draudžiamųjų pajamų, kurių netekimas kompensuojamas ir nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Be to, tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti socialinio draudimo sistemos finansinį tvarumą, skatinama darbo netekusius asmenis jo ieškoti.

Antra, svarstytina, ar siūlomu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas kitų šioje dalyje nurodytų asmenų (pvz., rentų buvusiems sportininkams gavėjų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams gavėjų ir kt.) atžvilgiu, kuriems toliau paliekama teisė gauti tik nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią kitų nurodytų  išmokų sumą.  Be to, pažymėtina, kad bedarbio statusas nesuteikiamas ir nedarbo socialinio draudimo išmoka iš viso nemokama senatvės pensijos gavėjams.

Trečia,  atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai netekę darbo nepraranda visų savo pajamų – skirtingai nei tik iš darbinių pajamų gyvenantys asmenys, kurie netekę darbo, netenka visų savo pajamų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 7 d. nutarimu konstatavo, kad analogiška Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio redakcija, tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis, taip pat finansinės paramos dydžius nedarbo atveju. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo pagal įstatymus atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama“.

Įvertinta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. vasario 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad šiuo metu galiojančiai nuostatai analogiška Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio nuostata tiek, kiek joje nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau nurodė ir tai, kad „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis, taip pat finansinės paramos dydžius nedarbo atveju. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo pagal įstatymus atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama“. Įvertinus nurodytą Konstitucinio Teismo doktriną, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskrecijos teisę apsispręsti dėl nedarbo socialinio draudimo modelio, atsižvelgdamas į visuomenės pokyčius ir siekdamas įgyvendinti valstybės, kuri yra socialiai orientuota, siekį užtikrinti pažeidžiamų ir skurdą patiriančių socialinių grupių interesus.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

 

 

 

 

2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas naujas reguliavimas didžiausią praktinę aprėptį turės netekto darbingumo pensijos gavėjams. Įstatymo projektas leistų užtikrinti, kad darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos skiriasi nuo kitų iš valstybės biudžeto mokamų išmokų, nes socialinio draudimo išmokos remiasi socialinio draudimo įmokų mokėjimu, t. y. asmuo papildomai prisideda prie socialinės apsaugos sistemos finansavimo, todėl šios išmokos įstatymo leidėjo turi būti suteikiamos atsižvelgiant į tokį asmens indėlį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant netekto darbingumo pensiją, jos dydis skaičiuojamas preziumuojant, kad asmuo būtų įgijęs minimalųjį ar būtinąjį socialinio draudimo stažą pensijai skirti, jeigu nebūtų netekęs darbingumo. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 priedą, asmeniui, sukakusiam 30 metų amžių, netekto darbingumo pensija skiriama, jeigu jis turi 1 metus 8 mėnesius minimalaus stažo arba 3 metus 6 mėnesius būtinojo stažo, o asmeniui, sukakusiam 40 metų amžių, netekto darbingumo pensija skiriama, jeigu jis turi 5 metus minimalaus stažo arba 10 metų būtinojo stažo. Taigi, skiriant netekto darbingumo pensiją yra įskaitomas socialinio draudimo stažas, kurio asmuo faktiškai neįgijo, t. y. socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl netekto darbingumo pensijos gavėjo socialinio draudimo įmokų indėlis yra mažesnis, nei paskaičiuotos išmokos.

Įvertinta.

Žr. argumentus prie 1 Teisės departamento pastabos.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

 

 

 

*

3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje, o santrumpa ,,Nr.“ didžiosiomis raidėmis.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

 

 

 

 

4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įgyvendinant siūlomą teisinį reguliavimą, nedarbo draudimo išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete 2021 m. siektų apie 1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ateinančių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas šiuo metu jau svarstomas Seime, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė.

Pritarti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. 94.

5.

Teisingumo ministerija,

2020-12-23

 

 

*

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-131 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos prezidentė

S. Kunigonytė,

2021-03-25

 

 

*

Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio

pakeitimo įstatymo projekto

Dirbančių neįgaliųjų asociacija (toliau – DNA), atstovaujanti daugiau kaip 7 tūkst. įvairaus pobūdžio negalią turinčių darbuotojų bei nuosekliai pasisakanti už jų įdarbinimą, darbo sąlygų priežiūrą ir gerinimą susipažino su Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir teikia savo poziciją dėl šio įstatymo projekto.

Pritariame tokiai Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyvai, kadangi realiai susiduriame su pavyzdžiais, kuomet neįgalūs asmenys, dėl įvairių priežasčių praradę darbą netenka ir dalies jam priklausančios nedarbo draudimo išmokos vien dėl to, kad gauna kitas socialines išmokas, kurios nėra susijusios su neįgalaus asmens darbu ar pan. Taip pat pabrėžiame, kad neįgalūs asmenys ir taip yra padidintoje skurdo rizikos grupėje, o darbo netekimas siekiančiam dirbti asmeniui skaudžiai atsiliepia tiek jo finansinei, tiek socialinei padėčiai. Dėl šių priežasčių palaikome siekį nustatyti, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką.

Kaip ir pažymima įstatymo lydimuosiuose dokumentuose toks įstatymo pakeitimas didžiausią teigiamą įtaką turėtų būtent netekto darbingumo pensijos gavėjams. Įstatymo projektas leistų užtikrinti, kad darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę

gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija. Būtent neįgalūs asmenys sudaro pagrindinę dalį asmenų, kuriems būtų aktualus toks įstatymo pakeitimas.

Esant poreikiui esame pasiruošę aktyviai įsitraukti į šio įstatymo projekto svarstymą ir pateikti papildomus argumentus. Tikimės, kad įstatymo projektas sklandžiai bus svarstomas bei priimtas Seime ir įsigalios nuo š. m. liepos 1 d.

Pritarti.

 

2.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkė

K. Dūdonytė,

2021-04-02

Nr. (1.4) S-159

 

 

 

 

*

 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija), vykdydama pagrindinę savo veiklos funkciją – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, susipažino su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-131 (toliau – Projektas).

Komisija Projektui pritaria, nes asmenims su negalia (kaip ir senatvės pensininkams), netekusiems pajamų iš sutartinio darbo santykių, negalia (kaip ir pensinis amžius) nei sumažėja, nei išnyksta, todėl socialiai teisinga mokėti, kaip ir asmenims be negalios (ar neturintiems pensinio amžiaus), visą nedarbo draudimo išmoką.

Komisija atkreipia Jūsų dėmesį, kad nacionaliniuose teisės aktuose yra ir daugiau galiojančių teisės normų, kurios prieštarauja Konvencijai ir kitiems teisės aktams, ir tiesiogiai bei netiesiogiai (asocijuotai) diskriminuoja žmones su negalia bei jų šeimos narius, todėl tikslinga jas keisti.

Pritarti.

 

3.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė

A. Adomavičienė,

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė D. Juodkaitė,

2021-05-20

Nr. G-2021-5818

 

 

*

DĖL NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir Lietuvos negalios organizacijų forumas palaiko Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomą Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą (XIVP-131).

 Atsižvelgiant į tai, kad:

●       Dirbantys žmonės, kuriems yra nustatytas netektas darbingumas, moka nedarbo socialinio draudimo įmokas kaip ir kiti gyventojai;

●       Žmonių su negalia skurdo rizikos lygis (31,3 proc.) ženkliai viršija šalies vidurkį ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje;

●       Žmonių su negalia užimtumo rodiklis yra itin žemas (29 proc.) ir yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje;

●       Žmonės su negalia yra ypatingai pažeidžiami COVID-19 krizės akivaizdoje, o tikimybė jiems netekti darbo yra dar didesnė. Pastaraisiais metais stebimas gerokai išaugęs žmonių su negalia nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis 2020 m. balandžio 1 d. darbo ieškojo 11,1 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, tuo tarpu 2021 m. balandį - 18,3 tūkst. Žmonės su negalia šiuo metu sudaro apie 7,1 proc. visų registruotų bedarbių.

 

Palaikome siūlomus pakeitimus, kurie leistų derinti nedarbo socialinio draudimo išmoką su netekto darbingumo pensija, tokiu būdu užtikrinant papildomą šios grupės apsaugą ir nediskriminuojant asmenų, kuriems nustatytas nedarbingumas.

Pritarti.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė

B. Sabatauskaitė,

2021-05-07

Nr. G-2021-5350

 

 

*

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – Tarnyba) 2020 metais ir 2021 metais gauta skundų, kuriuose teigiama, kad Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 str. 1 dalies nuostata pažeidžia negalią turinčių asmenų teisę gauti viso dydžio nedarbo draudimo išmoką. Pareiškėjai kreipėsi Į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, prašydami įvertinti minėtą įstatymo nuostatą, pagal kurią asmenims su negalia mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti netekto darbingumo pensijos sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 str. 1 dalį (2007 m. gruodžio 20 d. redakcijos 15 str.), asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų arba išmokų sumą.

Pažymime, kad lygių galimybių kontrolierius negali įvertinti, ar ši nuostata nediskriminuoja negalią turinčius asmenis, nes, pagal Lygių galimybių įstatymo 29 str. 1 dalį, baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Kitaip tariant, lygių galimybių kontrolieriui suteikta teisė vertinti administracinius aktus bei sprendimus (ne teisminius); o, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8 dalimi, administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Lietuvos Respublikos Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl Seimo priimami teisės aktai (šiuo atveju – susiję su nedarbo draudimo išmokos mokėjimu) negali būti prilyginami administraciniams aktams.

Tačiau, pagal Lygių galimybių įstatymo 17 str., lygių galimybių kontrolierius turi teisę atlikti nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, teikti išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija), kurios dalyvė yra Lietuva, 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės, šios Konvencijos šalys, užtikrina, kad prieš įstatymą visi asmenys lygūs ir lygūs pagal įstatymą, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo. Valstybės, šios Konvencijos šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties (Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, siūlyčiau apsvarstyti ir įvertinti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 str. 1 dalies nuostatos tikslingumą, turint omenyje, jog dirbdami asmenys su negalia moka tokio pat dydžio nedarbo socialinio draudimo įmokas, tačiau netekę darbo negali gauti visos nedarbo draudimo išmokos.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Įvertinta.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2021-02-10 nutarimas Nr. 94

2

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SV‑S-20 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pritarti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-131 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatyta, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2022 m. sausio 1 d.

 

 

Pritarti iš dalies.

Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kuriame nustatyta Įstatymo įsigaliojimo data - 2021 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktame Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-508 numatytos lėšos įstatymo projektui įgyvendinti  nuo 2021 m. liepos 1 d. (1 000 tūkst. eurų).

 

Taip pat atsižvelgta į papildomo - Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą (pritarė įstatymo projektui Nr. XIVP-131).

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Biudžeto ir finansų komitetas,

2021-05-19

 

 

 

*

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-131, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateiktame svarstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-508 yra numatyta 1 000 tūkst. eurų įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti.

Pritarti.

 

 

7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Mindaugas Lingė

                                                                                                                                                                                                                       

                                               

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                                                                                       

 

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė