PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 I IR III SKYRIŲ, 4, 10, 16, 18, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹ STRAIPSNIU IR NAUJU IX SKYRIUMI

įstatymo projektO NR. XIVP-2383

2023-03-09

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2	2		Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnis yra nesuderintas su valstybės pareiga kiekvienam užsieniečiui sudaryti sąlygas kreiptis dėl prieglobsčio ir su užsieniečių grąžinimo procedūromis. 2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) sprendime byloje M. A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai (bylos Nr. C-72/22 PPU) pažymėta, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos savo vardu. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos valstybės narės teritorijoje, įskaitant jos pasienį ar tranzito zonas, net jeigu jis šioje teritorijoje yra neteisėtai. Ši teisė turi būti pripažįstama, nesvarbu, kokia tikimybė, kad toks prašymas bus patenkintas. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nepaprastosios padėties arba ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės narės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros. Asmenų, kurie kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose, tačiau jau yra valstybės narės teritorijos „gilumoje“, neįleidimas (,,apgręžimas“) nesuderinamas su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115), kurioje numatyti bendri standartai ir procedūros, taikytini neteisėtai šalyje esančiam trečiosios šalies piliečiui. Net ir tokių asmenų atžvilgiu valstybės narės privalo laikytis negrąžinimo principo (Direktyvos 2008/115 4 straipsnio 4 dalies b punktas). Apgręžimo priemonių taikymas visiems neteisėtai atvykusiems užsieniečiams, įskaitant ir tuos, kurie nustatyti teritorijos gilumoje, nesuderinamas su Direktyva 2008/115. Šią išvadą yra patvirtinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš Vengriją (bylos Nr. C-808/18). Konstatavusios neteisėtą buvimą kompetentingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 1 dalį, nepažeisdamos jos 6 straipsnio 2-5 dalyse numatytų išimčių, turi priimti sprendimą grąžinti, o ne „apgręžti“. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma patikslinti įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, kad įstatymo nuostatos būtų suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė jos sudarytos Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę sulaikyti ar suimti kertant valstybės sieną ar netrukus po valstybės sienos kirtimo tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui ir ji netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais užsieniečiai siekia įgyvendinti teisę į prieglobstį, taip pat kai asmens gyvybei ar sveikatai gresia pavojus). Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba. Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“

Teikia

Seimo narys

Tomas Vytautas Raskevičius