LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Aplinkos apsaugos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196
6, 12, 23 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2305
2023-03-08 Nr. 107-P-06
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.
Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Sergejus Jovaiša, Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo politikos grupės vyr. patarėja Gintarė Janušaitienė, vyr. specialistas Kęstutis Vanagas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Komiteto pasiūlymas:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13 |
3 |
|
|
Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 21 dalyje “mažos taršos zona” apibrėžiama visų pirma kaip tam tikra teritorija. Vertinamu projektu siūloma nustatyti tokias normų konstrukcijas kaip „mažos taršos zonų rekomendacijos“ (projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 punktas, 3 straipsniu siūloma 23 straipsnio 15 dalis), „įgyvendina mažos taršos zonas“ (projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas, 3 straipsniu siūloma 23 straipsnio 15 dalis), 4 straipsniu siūloma 35 straipsnio 7 dalis). Teritorija gali būti nustatoma, bet ne „įgyvendinama“, įgyvendinamas galėtų būti teritorijos režimas/apribojimai/reikalavimai ar pan., taip pat ir tvirtinamos turėtų būti ne teritorijų rekomendacijos, o pavyzdžiui teritorijų nustatymo, teritorijų režimo/apribojimų/reikalavimų įgyvendinimo ar pan. rekomendacijos. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Pritarti įstatymo pakeitimuose nenaudoti normų konstrukcijos ,,įgyvendinti mažos taršos zonas“, kadangi tai yra perteklinė informacija. Tokiu atveju nėra poreikio keisti keičiamo įstatymo 12 straipsnį. Siūloma išbraukti projekto 2 straipsnį ir pakeisti projekto straipsnių numeraciją bei projekto pavadinimą.
Siekiant aiškios ir konkrečios rekomendacijų pavadinimo konstrukcijos, siūloma pakeisti dokumento pavadinimą į ,,Mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas“.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą atsisakyti normų konstrukcijos ,,įgyvendinti mažos taršos zonas“,, komitetas siūlo patikslinti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 punktą ir išdėstyti jį taip: „7. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-13 |
2 |
|
|
2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti sąlygą, kuriai esant turėtų būti nustatomos mažos taršos zonos – „miestuose, turinčiuose kurorto statusą ir daugiau nei 50 tūkst. gyventojų“. Pagal projekto formuluotę su jungtuku „ir“ turėtų būti taikomos abi šios sąlygos kartu. Kadangi Lietuvoje yra keturi kurortiniai miestai – Birštonas, Palanga, Druskininkai ir Neringa, kurių didžiausiame gyventojų skaičius nesiekia 17 tūkstančių, tai reiškia, kad įstatymo reikalavimas dėl mažos taršos zonų nustatymo neturėtų būti įgyvendinamas nei viename Lietuvos mieste. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas:
Pritarti pateiktiems alternatyviųjų degalų
įstatymo Nr. XIV-196
Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 punktą ir išdėstyti jį taip: „15. Savivaldybių
tarybos nustato
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitos[1] ir Valstybės kontrolės aplinkos oro būklės vertinimo ataskaitos[2] duomenimis, didžiausia oro tarša Lietuvoje fiksuojama labiausiai apgyvendintuose Lietuvos miestuose. 2019 m. oro taršos lygio įvertinimo duomenimis, NO2 koncentracijos ribinių verčių viršijimas buvo fiksuotas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Druskininkuose. Vidutinė 2019 m. NO₂ koncentracijos analizė savivaldybėse rodo panašius rezultatus – didžiausi NO₂ kiekiai pastebimi didžiausiuose ir tankiausiai apgyvendintuose Lietuvos miestuose. Pagrindinis NO₂ šaltinis yra vidaus degimo variklių keliama tarša.
Nors Lietuva priskirtina prie švariausio oro kokybės Europos šalių, visgi aplinkos oro būklė ir jos pokyčiai rodo, kad yra nacionalinių, savivaldybių ir vietos lygmenimis spręstinų opių problemų. 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane minima, kad ne visoje Lietuvos teritorijoje oro kokybė atitinka Europos Sąjungos reikalavimus (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje dažnai viršijama kietųjų dalelių koncentracijos norma), miestuose, kuriuose neigiamą oro taršos poveikį patiria daugiausia žmonių, viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami oro užterštumo lygiai, užtikrinantys minimalų poveikį gyventojų sveikatai.
Taip pat, Susisiekimo ministerijos ekspertų teigimu, kurie remiasi gerąja užsienio praktika (Nyderlandų, Belgijos, Jungtinės Karalystės) ir įvairiomis mokslinių tyrimų centrų (Rupprecht Consult, Sadler Consultants, Polis Network) konsultacijomis ir teikiama vieša informacija, mažos taršos zonų nustatymo ir priemonių įgyvendinimo veiksmingumas ir efektyvumas (aplinkos oro taršos sumažėjimas) labiausiai pastebimas tankiai apgyvendintuose miestuose, kuriuose: · pastebimas intensyvus transporto priemonių judėjimas ir eismas; · esama transporto priemonių spūsčių; · esama kitų aplinkos oro taršos šaltinių (pvz. gamyklų, taršių elektrinių, geležinkelių ir jūrų krovos vietų ir kt.); · esamas oro užterštumo lygis neatitinka Europos Sąjungos nustatytų oro taršos (KD10, KD2.5 ir NO2) ribinių verčių; · didėja oro užterštumo lygis ir kyla rizika, kad jis neatitiks nustatytų ribinių verčių ateityje; · fiksuojamas didelis aplinkos triukšmas; · esama gausiai gyventojų ir miesto lankytojų lankomų susibūrimo vietų ar miesto viešųjų erdvių (aikštės, parkai, kt.).
Taip pat, nors kurorto arba kurortinės teritorijos statuso turintys miestai: Palanga (18 132 gyv.), Druskininkai (13 170 gyv.), Neringa (4 022 gyv.) ir Birštonas (3 094 gyv.), Anykščiai (8 638 gyv.), Zarasai (5 942 gyv.), Trakai (5 912 gyv.) ir Ignalina (4 998 gyv.), nefiksuoja tokios taršos kaip didmiesčiai ir neturi tiek daug nuolatinių gyventojų, tai yra miestai, sulaukiantys didžiulio kiekio turistų ir miesto svečių. Pavyzdžiui, 2019 m. Statistikos departamento ir VĮ Registrų centro duomenimis, turistų skaičius, lyginant su vietiniais gyventojais, yra ženkliai didesnis. Pavyzdžiui (2019 m. duomenimis), Palangoje gyventojų skaičius: 17 990, turistų skaičius: 353 028; Neringoje gyventojų skaičius: 5 063, turistų skaičius: 90 049; Druskininkuose gyventojų skaičius: 21 625, turistų skaičius: 371 009; Birštone gyventojų skaičius: 4 502, turistų skaičius: 168 567. Transporto infrastruktūra kurortuose naudojasi ne vien gyventojai, o didžiąja dalimi – turistai, todėl natūralu, kad ir tarša, kylanti dėl didelio srauto žmonių, svyruoja priklausomai nuo sezonų, todėl šiems miestams būtų galima nustatyti mažos taršos zonas prisitaikant prie kintančių srautų ir sezonų.
Kurortuose ir kurortinėse teritorijose dažnai būna ne viena, o kelios saugomos teritorijos, be to, šioms teritorijoms, dėl miestų specifikos, jiems keliami griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai, o mažos taršos zonų įvedimas gali tik padėti jiems juos užtikrinti ir įgyvendinti (pavyzdžiui, užtikrinti, kad aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis neviršytų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų aplinkos oro kokybės rodiklių
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įpareigojimas miestams, neturintiems kurorto arba kurortinės teritorijos statuso ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, nustatyti mažos taršos zonas yra perteklinis ir gali sukelti neplanuotą finansinę naštą, kadangi zonos kontrolės užtikrinimui reikalinga speciali, daug finansinių pajėgumų reikalaujanti infrastruktūra (pavyzdžiui valstybinio numerio atpažinimo sistema, veikianti mažos taršos zonų prieigos taškuose įrengtų kamerų pagrindu, kurios taip pat gali būti įrengtos pačioje teritorijoje. Kameros nuskaito į zoną įvažiuojančių transporto priemonių valstybinius numerius ir lygina jį su į duomenų bazę įkeltu transporto priemonių sąrašu. Tokia sistema turėtų automatiškai informuoti savivaldybės institucijas ar transporto priemonė atitinka standartus, yra atleista nuo mokesčių, ar arba jau sumokėjo numatytą mokestį). Europos miestų praktika rodo, kad tokių sprendimų įdiegimas, net ir mažose teritorijose, yra finansiškai imlus sprendinys. Kauno miestas, šiuo metu įgyvendinantis mažos taršos zoną, taip pat informavo, kad šių sprendinių įgyvendinimas yra itin brangus sprendinys (11 kamerų kainuoja apie 150 000 tūkst. eurų). Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus turi pasirengtus darnaus judumo mieste planus, kurių veiksmų planuose gali būti numatomi ir iš Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 „Skatinti darnų judumą miestuose“ fondo. Vis dėlto, teisę į šio fondo finansuojamas lėšas turi tik 18 Lietuvos miestų, todėl likusiems miestams, neturintiems planų, šiuos sprendimus reikėtų įgyvendinti iš savo biudžetų.
Be to, gyventojų skaičiumi nedideliuose miestuose nėra išreikštų taršių miestų vietų (pavyzdžiui didelio masto taršių gamyklų, geležinkelio ar vandens transporto krovos taškų, didelių šiluminių jėgainių), nėra daug alternatyvių keliavimo būdų galimybių (išvystyto miesto viešojo transporto tinklo, o ir poreikio tam nėra: atstumai miestuose ir gyventojų srautai nedideli, gyventojai didžiąją dalį pagrindinių miesto objektų gali pasiekti pėsčiomis, bevarikliu transportu ar trumpomis kelionėmis asmeniais automobiliais) taip pat, uždraudus taršiausioms transporto priemonėms naudotis kai kuriomis miestų teritorijomis ar gatvėmis, gali padidėti socialinė atskirtis, pavyzdžiui, kuomet kai kurie gyventojai gali neturėti galimybių pasiekti tam tikrų miesto vietų (ligoninių, poliklinikų, maisto prekių parduotuvių ir kt.). |
|
3. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-12-19 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 12, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2305 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Sergejus Jovaiša 2022-12-30 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į mažos taršos zonų miestuose svarbą ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimai keliami ne tik kurorto statuso siekiančioms gyvenamosioms vietovėms, bet ir kurortinės teritorijos statuso siekiančioms gyvenamosioms teritorijoms, siūlytina, kad reikalavimas dėl mažos taršos zonų būtų taikomas ir kurortinės teritorijos statusą turintiems miestams. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 15 dalį ir išdėstyti ją taip: 15. Savivaldybių tarybos nustato, įgyvendina ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų rekomendacijas, į valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.“
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Pritarti pateiktam siūlymui. Argumentacija išdėstyta prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos.
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Romualdas Vaitkus.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas projektas Nr. XIIIP-2305(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė