Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 176
STENOGRAMA
2022 m. birželio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame birželio 7 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 115 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. birželio 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės? Prašom.
V. KANOPA (LSDPF*). Laba diena. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą Nr. XIVP-1165 išbraukti iš darbotvarkės, kol neapsvarstytas Žemės tarnybos perdavimas savivaldybėms ir Aplinkos ministerijai.
PIRMININKĖ. Gal galėtumėte priminti, koks tai yra darbotvarkės klausimas? (Balsas salėje) 1-9 klausimas. (Balsai salėje)
V. KANOPA (LSDPF). Taip, 1-9 klausimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, 1-9 klausimas ir lydimieji. Gerai, ačiū. Prašom. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Siūlome frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti 1-2.9 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, 1-2.10 klausimą, jie yra vienas su kitu susiję, ir 1-10 klausimą – lygiai taip pat einantį Labdaros ir paramos įstatymo projektą. Visi trys jie yra vienas su kitu susiję, o atsiranda papildomai, todėl siūlome išbraukti. Dar yra ir vienas pasiūlymas, net neapsvarstytas komitete. Tai P. Saudargo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, jūs prašote išbraukti iš darbotvarkės 1-10 klausimą – Labdaros ir paramos įstatymą…
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, 1-2.9 klausimą.
PIRMININKĖ. …bet taip pat prašote…
L. NAGIENĖ (DFVL). Darbotvarkės 1-2.9 ir 1-2.10 klausimus.
PIRMININKĖ. Taip, bet jis susijęs su visai kitu – su Rinkimų kodeksu.
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, bet jame yra kalbama apie 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimą. Tai yra lygiai tas pats, apie ką mes diskutuojame.
PIRMININKĖ. Supratau, lydimąjį prašote išbraukti. Gerai. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti darbotvarkės 2-13 klausimą – dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar Prezidento dekretas neprieštarauja Konstitucijai – perkelti į rytinę darbotvarkę, kad Seimas pirma galėtų apsvarstyti šį klausimą, o po to jau spręsti teisėjo paskyrimo klausimą. Priešingu atveju bus labai apsunkinta galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai pirmas mano prašymas frakcijos vardu.
Antras prašymas. Išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-1 klausimą – dėl E. Šileikio skyrimo į Aukščiausiąjį Teismą. Jeigu Seimas apsispręs kreiptis į Konstitucinį Teismą, dekretas nustos galios ir šio klausimo svarstymo prasmės nelieka.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu prašome išbraukti 2-8.1 ir 2-8.2 klausimus, juose kalbama apie paviršinio vandens apmokestinimą. Iš tiesų tie dalykai, kurie iki šiol buvo lyg ir nuo Dievo, dabar tampa vėl apmokestinami. Panašu, nemokamas liks tik oras. Norėtųsi… Nors čia šiek tiek liečia kai kuriuos direktyvos klausimus, bet tas priedėlis, kaip sakau, kad dabar mokėsime už lietaus vandenį, iš tiesų šiuo momentu tikrai neturėtų būti teikiamas. Tegul Vyriausybė ir ministerija padirba prie direktyvos aspekto, o tada jau galima kalbėti toliau salėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama Pirmininke, aš pakartosiu, bet, manau, prieš balsuodami dėl V. Bako pasiūlymo, mes turėtume išklausyti Etikos ir procedūrų komisijos verdiktą, ar čia nėra interesų konflikto. Mano nuomone, interesų konfliktas akivaizdus. V. Bakas ne tik neturėtų galimybės teikti tokių pasiūlymų, bet jis turėtų bet kokia forma nusišalinti nuo jų. Jis ne vieną kartą viešai deklaravo ir čia, šioje posėdžių salėje, apie savo asmeninį interesą, apie teikiamo kandidato išvadas, rašytas jo bylose. Akivaizdu, kad visi jo tolesni veiksmai yra vedini ir inspiruojami ne kokio nors viešojo intereso, bet asmeninių interesų. O asmeninių interesų iškėlimas prieš viešąjį interesą, mano nuomone, yra ne tik nusižengimas etikai, bet aš įsivaizduoju, kad tai tam tikra prasme gali būti suponuojama į priesaikos sulaužymą. Todėl aš norėčiau Etikos ir procedūrų komisijos išvados prieš balsuojant dėl V. Bako pasiūlymo, jis, mano nuomone, yra akivaizdus interesų konfliktas, ne kas kita. Jeigu nepritariate kandidatūrai, tiesiog atmeskite ir viskas, ir nėra problemos. Jeigu turite daugumą balsų, kam čia žaisti tuos cirkus. Gyvenime nebuvo daryti tokie dalykai, kokie yra daromi dabar posėdžių salėje. Baikime vieną kartą. Balsuokite, atmeskite ir viskas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš atkreipiu dėmesį, kad šios dienos darbotvarkėje yra balsavimas dėl E. Šileikio kandidatūros, taip pat yra ir nutarimas įtrauktas, o tai visiškai atitinka visas procedūras. Etikos ir procedūrų komisija apsispręs dėl jūsų kreipimosi. Kadangi V. Bako pavardė buvo paminėta, suteikiu jums žodį, tačiau tikrai kviečiu kalbėti dėl darbotvarkės.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, ką tik kalbėjo teisiamos partijos atstovas, kuri teisiama korupcinėje byloje, toje byloje ponas E. Šileikis teikė eksperto išvadą. Mano klausimas, kas čia painioja interesų konfliktą, interesus ir kas čia laužo priesaiką? Pone Mazuroni, jūs kol kas, nežinau, ar kreipėtės į Etikos ir procedūrų komisiją, bet aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji įvertintų jūsų elgesį ir apskritai jūsų galimybę eiti Seimo Pirmininko pareigas kaip teisiamos partijos atstovo.
PIRMININKĖ. A. Mazuronio pavardė buvo paminėta, prašom, trumpą repliką.
A. MAZURONIS (DPF). Pavardė buvo paminėta. Labai dėkui, gerbiamas kolega Bakai, aš tik jums politologijos pradžiamokslį, Seimo Pirmininkė šiandien yra V. Čmilytė-Nielsen, o ne aš, aš esu Seimo Pirmininkės pavaduotojas. Gaila, kad tiek laiko dirbdamas nesusipažinote dar su tokiais elementariais dalykais.
Apie bylą aš galiu informuoti, jūs turbūt nesekate naujienų ir nežinote, kad Darbo partija yra visiškai išteisinta. Bylų jūs asmeniškai turite, ir ne vieną. Man atrodo, jeigu kalbėtume apie bylas, tai kas jau kas, o jūs, nuolat dalyvaujantis teisminiuose procesuose, nuolat nelaikantis liežuvio už dantų ir nuolat peržengiantis tą raudoną liniją, kurios politikai neturėtų peržengti, šiuo atveju, man atrodo, mažų mažiausiai ką galėtumėte padaryti, tai patylėti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis, tikiuosi, dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (LRF). Be abejonės. Pono V. Bako poziciją mes žinome, bet skaudžiausia yra tai, kad jis daro didžiulę įtaką ir spaudimą savo frakcijai. Man atrodo, jo asmeniniai interesai neturėtų saistyti frakcijos, o akivaizdu, kad visi šitie nutarimo projektai, ar kas, yra daromi frakcijos vardu ir pono V. Bako iniciatyva visa frakcija tampa įkaitais. Aš manau, kad to tikrai demokratinėje valstybėje negali būti. Aš manau, kad ponas E. Šileikis, kuris skiriamas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tikrai nėra sisteminis, yra tik kitaip mąstantis ir kitaip matantis visus teisinius reiškinius. Manau, kad žmogus įneštų labai daug pozityvaus kraujo į Aukščiausiąjį Teismą, todėl aš manau, kad būtina, kad jį patvirtintume, todėl klanas prieš sistemą baisiai prieštarauja jo skyrimui Aukščiausiojo Teismo teisėju.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, dėl darbotvarkės turite pasiūlymų? Gerbiami kolegos, nedarykime šito apsižodžiavimo įkaitais viso Seimo, siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės. Visos nuomonės, replikos tikrai jau buvo išsakytos. Pirmasis pasiūlymas yra dėl 1-9 klausimo, dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo bei lydimųjų išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 69, prieš – 60, susilaikė 6. Nepritarta pasiūlymui. Darbotvarkės 1-9 klausimas lieka.
Antrasis pasiūlymas – L. Nagienė frakcijos vardu siūlo išbraukti 1-2.9, 1-2.10 klausimus iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate… (Balsai salėje) Atskirai, atskiri balsavimai. Pirmiausia dėl 1-2.9, 1-2.10 klausimų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 50, prieš – 62, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat L. Nagienės frakcijos vardu – išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-10 klausimą – Labdaros ir paramos įstatymą. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 44, prieš – 65, susilaikė 14. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas yra V. Bako frakcijos vardu. Tai yra 2-13 klausimą – nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą projektą Nr. XIVP-1741 kelti į rytinę darbotvarkę. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Toliau yra 2-1 klausimą išbraukti.)
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 17, prieš – 66, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka vakarinėje darbotvarkėje.
Taip pat V. Bakas frakcijos vardu prašo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės balsavimą dėl kandidato E. Šileikio. Balsuokime.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 10, prieš – 95, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
K. Mažeika frakcijos vardu siūlo išbraukti 2-8.1 ir 2-8.2 klausimus – Vandens įstatymą. Balsuokime.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 63, prieš – 55, susilaikė 7. Pasiūlymui pritarta. (Triukšmas salėje) Vienu balsu.
Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime šios dienos darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Tinka. Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.14 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1279(3), Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1281(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1279(3). Kviečiu gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, kad pristatytų komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po ilgų pasitarimų, svarstymų, nekalbant beveik apie metus trukusią darbo grupės veiklą, pagaliau komitetas gegužės 25 dieną galutinai apsvarstė Rinkimų kodeksą ir iš septynių, dalyvavusių posėdyje, šeši balsavo už, vienas susilaikė. Taigi komitetas Rinkimų kodeksui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu komiteto išvadą pristatyti A. Petrošių.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat apsvarstė šį klausimą. Vienam susilaikius, 11 balsavus už iš esmės buvo pritarta projektui su pasiūlymais, kurie buvo komitete apsvarstyti ir kuriems buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvados pristatytos. Pereiname prie diskusijos. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Kubilienė. Kviečiu į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Aš iš tikrųjų norėčiau labiau paklausti, negu pasisakyti. Kadangi tai yra analitiniai centrai, kurie turi teisę gauti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalį, man labai keista, kad gali gauti, nes šių centrų paskirtis yra aptarnauti politines partijas. Tikrai manau, kad reikėtų šią nuostatą įrašyti šalia politinių partijų, kurios gali gauti atskirą 0,6 % GMP dalį. Manau, kad yra ir daugiau tam tikrų konstitucinių prieštaravimų, todėl tikriausiai svarstant dar reikėtų labai gerai pagalvoti. Kol kas tikrai susilaikysime balsuodami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra gauta daug pataisų dėl šio projekto. Dabar norėčiau pakviesti dėl lydimųjų gerbiamą S. Šedbarą, kad pasakytų komiteto išvadą. Dėl lydimųjų dar, taip. Prašom. Dėl lydimųjų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, darbotvarkėje toliau yra Politinių organizacijų įstatymo projektas. Tai yra buvusio Politinių partijų įstatymo nauja redakcija. Irgi buvo kartu lygia greta dirbama darbo grupėje. Įvyko klausymai, pasitarimai. Ir taip pat gegužės 25 dieną buvo svarstyta komitete ir visiems septyniems dalyvavusiems balsavus už buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
Kartu su Rinkimų kodeksu ir Politinių organizacijų įstatymu po pateikimo buvo anksčiau pritarta ir dabar jau svarstymo stadijos yra Administracinių nusižengimų kodekso korekcijos, tie straipsniai, kurie susiję su rinkimais ir referendumu, kad būtų atsižvelgta į naują reguliavimą. Komitetas šį projektą irgi svarstė gegužės 25 dieną ir visiems septyniems komiteto posėdyje dalyvavusiems komiteto nariams balsavus už buvo pritarta.
Na, kolegos, darbotvarkėje yra dar keletas lydimųjų, kuriuos reikės pateikti, tačiau yra dar vienas projektas, klausimas 1-3, jeigu leis posėdžio pirmininkė, tai yra Referendumo konstitucinio įstatymo projektas, kuris irgi taip pat yra svarstymo stadijos, tai aš galėčiau pristatyti komiteto išvadą.
PIRMININKĖ. Žinoma.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat apsvarstė Referendumo konstitucinio įstatymo projektą, nes tai yra irgi susiję su Rinkimų kodeksu. Visos procedūros, noriu informuoti, lieka Rinkimų kodekso, referendume – tik principiniai dalykai. Komitetas taip pat gegužės 25 dieną šį projektą svarstė ir visiems septyniems dalyvavusiems balsavus už buvo jam pritarta.
PIRMININKĖ. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą A. Petrošių, kad pristatytų komiteto išvadą dėl lydimųjų ir dėl Referendumo įstatymo.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat apsvarstė šiuos lydimuosius ir dėl Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projekto buvo priimtas sprendimas vienbalsiai iš esmės pritarti projektui su visais pasiūlymais, kuriems buvo pritarta. Ir komitetas kartu pateikė savo pasiūlymą, kad analitinis centras gali teikti paslaugas tik tai politinei partijai, kuri yra šio centro savininkė. Taip pat buvo svarstytas ir Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių įstatymo projektas ir jam taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Dabar, kadangi turime daug pasiūlymų, pataisų, jos keliamos į balsavimo laiką. Primenu, kad pirmasis balsavimas numatytas 10 val. 50 min.
10.21 val.
Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658(2) (svarstymas)
Dabar kviečiu kitu darbotvarkės 1-3 klausimu – Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658(2). Kviečiu komiteto išvadą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Jeigu galima, mes pradėjome svarstymą, jei galėtumėte pristatyti Referendumo įstatymą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kaip aš ką tik minėjau, Referendumo konstitucinis įstatymas yra visiškai glaudžiai susijęs su Rinkimų kodeksu, nes visos procedūros yra Rinkimų kodekse, Referendumo įstatyme yra tik principiniai dalykai. Komitetas vienu metu svarstė gegužės 25 dieną ir visiems septyniems dalyvavusiems balsavus už šiam projektui buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Jušką, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas svarstė praėjusių metų rugpjūčio 11 dieną. Pažymėtina, kad Seimas nėra priėmęs balsavimo internetu reglamentuojančių teisės aktų ir nėra išreiškęs valios dėl balsavimo internetu instituto, todėl komitetas siūlo išbraukti įstatymo projekto 63 straipsnio 13 dalį ir atitinkamai koreguoti projekto 82 straipsnio 3 dalį. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Diskutuoti užsirašiusių nėra, yra pasiūlymų. Taigi svarstysime balsuoti numatytu laiku.
10.22 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1758, Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 1751 ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1759, Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1760, Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1761, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1762, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1763, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 91 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1764 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą S. Šedbarą, kad pateiktų darbotvarkės 1-2.4 klausimą ir padarytų kitus pateikimus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, svarstant tiek Rinkimų kodeksą, tiek Politinių organizacijų įstatymo projektą, tiek Referendumo konstitucinio įstatymo projektą komitete matėme, jog reikia pateikti kai kuriuos lydimuosius įstatymus, kad jie po svarstymo iki priėmimo pasivytų pagrindinį paketą.
Visų pirma yra Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurios pataisos, jos yra susiję su Rinkimų kodekso ir Referendumo įstatymo procedūromis, apskundimais.
Galbūt aš iš karto ir su kitais projektais supažindinsiu. Tai Baudžiamasis kodeksas, čia daugiau yra dėl analitinių centrų, kurie yra Rinkimų kodekse, finansavimo ir atsakomybės už tai, jeigu tokios taisyklės yra pažeidžiamos.
Taip pat reikia pakeisti ir Civilinį kodeksą, labai nedidelė pataisa, susijusi su Politinių organizacijų įstatymo projektu, taip pat Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos, nes šiuo atveju atsiranda reikalas dar patikslinti ir datas, ir tam tikras su Rinkimų kodeksu susijusias sąvokas.
Toliau Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektas. Čia atsiranda nuoroda į specialias rinkimų agitacijai skirtas laidas ir čia daugiau yra Rinkimų kodekso sąvokų ir Referendumo įstatymo sąvokų perkėlimas į Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.
Ir šiandien kolegė minėjo Gyventojų pajamų mokesčio ir Labdaros ir paramos įstatymų pataisas. Jeigu šiandien 1-10 klausimas pereis ir bus priimtas, tai svarstymo metu mes turėsime šituos projektus atitinkamai koreguoti pagal bazinį įstatymą. Tai arba reikės siūlyti atmesti, arba reikės atitinkamai pakoreguoti, nes analitiniai centrai tokiu atveju nebegalės gauti tų procentų, o politiniai komitetai, kaip ir politinės partijos, tą kitą dalį galės gauti. Čia reikės sutvarkyti, bet jeigu atitinkamai apsispręsime dėl bazinio įstatymo. Jeigu bazinis įstatymas nebus priimtas, tai svarstymo metu reikės koreguoti ir šiuos du įstatymus. Štai tokie yra pateikiami lydimieji Rinkimų kodekso, Referendumo įstatymo ir Politinių organizacijų įstatymo pakeitimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, pranešėjau, iš tiesų noriu padėkoti, kad patikslinote dėl to, ką kėlė ponia L. Nagienė, dėl nuoseklumo. Jeigu mes priimame šiandien Labdaros ir paramos įstatymą dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies teikimo tik nevyriausybinėms organizacijoms, kaimo bendruomenėms, tai turėtume būti nuoseklūs ir tuomet atsisakyti galimybės skirti analitiniams politiniams centrams. Išgirdau iš jūsų šitą patikinimą. Suprantu, kad tiksliai taip ir bus padaryta. Noriu padėkoti ir klausimo tada neturiu. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Projektai buvo rengti anksčiau, kol dar nebuvo pribrendęs šitas bazinis projektas, tai sutvarkysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Man tai kyla klausimas, iš kur išvis kilo tokia idėja įrašyti politinius analitinius centrus į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą? Išeis taip, kad politinėms organizacijoms priklausantys analitiniai centrai gaus keturgubą finansavimą. Pirmiausia jie galės būti finansuojami iš pačių partijų valstybės dotacijos, skiriamos partijoms. Antras šaltinis yra iš politinių šeimų įsteigtų fondų gauti tam tikrą paramą projektinei veiklai. Trečias dalykas – iš 0,6 to paties GPM, skiriamo partijoms, nes partija savo analitinius centrus taip pat gali finansuoti.
Ir dabar dar ketvirtas finansavimo šaltinis būtent 1,2 kaip ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms arba šiuo atveju dar ir biudžetinėms įstaigoms. Kodėl kilo tokia mintis? Mano vertinimu, to finansavimo…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …šaltinių ir taip yra per daug.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia svarstymo dalykas. Kadangi iki šiol buvo taip, kad tikrai gana platus organizacijų spektras galėjo gauti šitą finansavimą, mat, turėkime galvoje (aš turiu galvoje, iki šios dienos, iki 1-10 klausimo), ne visos politinės partijos gauna biudžetinį finansavimą, bet visos politinės partijos galės turėti analitinius centrus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, finansavimo gavimas iš kitų fondų yra po labai dideliu didinamuoju stiklu. Mes gana nemažai darbavomės su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitomis Lietuvos specialiosiomis institucijomis, teisėsaugos institucijomis ir numatėme labai didelę dalį šitame projekte, kaip vykdoma patikra. Jeigu trūksta duomenų arba jie yra neigiami, toks finansavimas negali iš jokių kitokių fondų ateiti į analitinį centrą. Taigi čia finansavimo apribojimai yra, bet jeigu šiandien priimsime Labdaros ir paramos įstatymą tokį, koks dabar jau yra priėmimo stadijoje, tai, be abejo, kad čia jau viskas koreguosis ir koks jau liks finansavimas, toks ir liks analitiniams centrams.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai mane šokiravo šitas pateikimas. Mes iš viso supriešiname nevyriausybines organizacijas. Labai teisingai kolegė Rita pasakė – trigubas finansavimas peržiūrėjus visus teisės aktus. Aš matau prieštaravimą. Aš tikrai niekaip negaliu suvokti, kuriam visuomenei naudingas tikslas… Skaitau Labdaros ir paramos įstatymą. Kuriame punkte jūs randate, kad analitinis centras atitinka Labdaros įstatymą? Prašom man atsakyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Nieko aš negaliu čia daugiau ir atsakyti. Šitas projektas buvo kuriamas darbo grupėje, buvo klausymai ir komitete. Ta idėja neatsirado nei staiga, nei paskutinėmis dienomis. Tiesiog tai į bendrą sistemą sujungtos institucijos. Jeigu kai kas gauna, kai kurios organizacijos, taip pat netgi įskaitant biudžetines, tai buvo sutarta, kad siūlome ir šitiems analitiniams centrams taip pat tokį finansavimą gauti, ir viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. Prieš kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų pasisakysiu prieš ir visų Seimo narių prašau nepalaikyti šito projekto, nes mes kalbame ir apie biudžetines įstaigas, mes kalbame apie religines bendruomenes. Jau dabar įstatyme išbraukta, kad biudžetinėms įstaigoms negalima skirti 1,2 %. Mes matome, kad politinės partijos vienaip ar kitaip gauna 0,6 % finansavimą, galima skirti tą finansavimą. Lygiai taip pat iš valstybės biudžeto yra skiriama. Negi mes dabar kaip ir paimame pajamų mokesčio dalį ir būtent irgi taip pat leidžiame skirti analitiniams centrams, kurie yra įsteigti būtent politinių partijų.
Todėl tikrai prašau nepalaikyti šito projekto, tai yra 1-2.9 klausimo ir 1-2.10 klausimo. Tikrai nepalaikykite, nes tai prieštarauja visam Labdaros ir paramos įstatymui ir jo tikslams. Visiškai neapibrėžiami tikslai. Labdaros ir paramos įstatymo tikslai kaip tik ir yra švietimas, kultūra, sportas, neformalusis ugdymas, o mes dabar dar ir politinėms partijoms sugalvojome dar papildomą vieną finansavimą, tai yra analitiniams centrams. Ačiū. Labai prašau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.31 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 25, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 302, 303, 304, 305 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1757(2) (pateikimas)
Kadangi šiek tiek lenkiame darbotvarkę, turime galimybę apsvarstyti vakarinės darbotvarkės klausimus. Kviečiu gerbiamą V. Juozapaitį, kad pristatytų rezervinį 3 klausimą – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-1757(2). Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Trumpindamas pristatymą tik paaiškinsiu, kad šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto esmė yra ta, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi perimti visuomenės reikmėms mažiausiai du pastatus, tai yra Kauno ir Klaipėdos paštus, tam reikia pakoreguoti teisinę bazę, nes Konstitucinio Teismo yra nustatyta ir nurodyta, kad tokio pobūdžio arba tokio lygmens procesai turi būti reglamentuoti įstatymo lygiu. Dabar tai gali daryti, tai yra dabar yra reglamentuojama Vyriausybės nutarimais, taigi mes turėtume tai padaryti įstatymo lygmeniu. Būtent tokį šio įstatymo pakeitimo projektą aš registravau Kultūros ministerijos prašymu ir labai prašau jūsų pritarti kuo įmanoma didesne mūsų gausių balsų dauguma.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokį trumpą, lakonišką pristatymą. Nėra užsirašiusių jūsų klausti. Dėl motyvų po pateikimo taip pat užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.32 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83, 84 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą A. Žukauską, kad pristatytų rezervinius 2.1 ir 2.2 klausimus – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1753 bei Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1754. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos Prezidento teiktus Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XIVP-922 ir Švietimo įstatymo Nr. XV-923 projektus ir siekdamas, kad projektų siūlomi pakeitimai išliktų po 2024 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d., atsižvelgdamas į teisės aktų sistemiškumą bei tarpusavio derėjimą, išskyrė iš to jau svarstyto ir Vyriausybės išvadas gavusio įstatymo projekto dalį, kuri liečia antrą konkursinę eilę, tam tikras lengvatas stojantiesiems po trumpųjų studijų, į atskirą projektą. Tai yra grynai techninis dalykas. Jis turinio neliečia, Vyriausybės išvados tos pačios ir prašytume neprašyti Vyriausybės išvadų, o grynai techniškai reikia šitą projektą teikti atskirai, kad sutvarkytume įsigaliojimo terminus. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt Teisės departamentas mano šiek tiek kitaip, nes yra tam tikrų finansinių niuansų. Teisės departamentas siūlo prašyti Vyriausybės išvados, bet čia galbūt apsispręsime. Norėčiau vis dėlto paklausti dėl tų kitų eilių ir to pagrindinio faktoriaus, kur tam tikri sprendimai gali būti priimami dėl darbo patirties.
Ar nemanote, kad ta darbo patirtis kai kada gali būti fiktyvi? Iš tikrųjų žmogus stoja į vieną profesiją, tarkime, atsakingesnę, neinžinerinę kryptį renkasi, o jam duoda paprasčiausiai patirties tvarkyti dirbtuves ir panašiai. Tai jokia patirtis, jos pridedamoji vertė paprasčiausiai gali būti labai maža. Ar nemanote, kad vis dėlto tą faktorių reikėtų arba išbraukti, arba jo atsisakyti, palikti tik kompetencijas, kurias įgyja mokydamasis, arba galbūt labai atsižvelgti į tą patirtį, kur iš tikrųjų jis dirba? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Labas geras klausimas. Ačiū, gerbiamas Edmundai. Dabartiniame projekte yra išskirti du atvejai dėl darbo patirties turėjimo. Vienas atvejis, kai darbo patirtis suteikia papildomų kompetencijų tai studijų programai. Tarkime, dirbo sanitaru ir stoja į mediciną. Šiuo atveju reikia tik vienerių metų stažo. O jeigu yra bet kokio darbo patirties, tada reikalaujama dvejų metų stažo. Taip yra dėl to, kad ne vien tiesioginės kompetencijos yra svarbios stojant į aukštąją mokyklą. Tarkim, kai kurių Skandinavijos šalių pavyzdys, vertinama ir tai, kad mokyklų abiturientai po mokyklos baigimo apskritai gauna kokios nors darbo patirties. Tai yra jie geriau supranta, ko jie nori, taip jie yra geriau motyvuojami. Šiuo atveju kompetencijos visiškai nevaidina vaidmens, beje, kaip ir mūsų įrašyta kita lengvata tarnavusiems kariuomenėje. Čia irgi niekada nebus susiję, nebent stojant į Karo akademiją, bet galima stoti ir į visas kitas aukštąsias mokyklas su tarnybos kariuomenėje stažu. Tai yra tiesiog vertinama apskritai gyvenimo patirtis po mokyklos. Vakaruose apskritai dabar mažai stoja, daug jaunimo nestoja iš karto po mokyklos. Dar ir savanorystė vertinama, tai pas mus įrašyta, ir panašiai. Šiuo atveju net yra išskirta: mažiau reikalaujama stažo, jeigu yra įgyjamos tos kompetencijos.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš manau, projektas yra tikrai neblogas, galbūt bus dar kokių nors pasiūlymų ir pataisų.
Tik mano vienas klausimas dėl tos eilės. Kai aš pateikiu prašymą, iš karto galiu teikti į abi eiles, ar tik į pirmą eilę, o paskui, jeigu nepereinu pirmoje eilėje, aš einu į antrą? Ar iš karto į abi eiles? Jis kartais gali užimti ir tas kai kurias vietas. Kaip jums atrodo?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Teisingai, čia toks techninis klausimas, mes jį projekte numatėme. Iš tikrųjų visi teikia į pirmą eilę, visi. O tie, kurie tenkina tam tikras papildomas sąlygas dėl stažo, ISCED 5, kariuomenės ir taip toliau, turi teisę teikti ir į antrą. Antrai eilei skiriama 10 % vietų. Pradžioje vyksta konkursas pagal antrą eilę. Tos vietos, kurios liktų, jeigu būtų per mažai tenkinančių sąlygas, grįžtų į pirmą eilę, tada jau vyktų pagrindinis konkursas. Taigi techniškai viskas sumodeliuota, jie teikia į abi eiles, kad jokiu būdu nedingtų iš akiračio.
PIRMININKĖ. Klausti dar užsirašė S. Tumėnas, tačiau jo salėje nėra. Dėkoju už pristatymą. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų projektas tikrai geras, šiek tiek atspindi socialinę dimensiją, bet lieku prie savo nuomonės, kad vis dėlto kai kada stažas nieko nepasako. Ko gero, kai kurie asmenys gal ir neblogai baigia mokyklas, tačiau galėtų rinktis profesines mokyklas, tik tada stoti į trumpąsias studijas. Iš gatvės į trumpąsias studijas, kad atsivertų sau kelią į aukštąsias mokyklas, galbūt po to į universitetą, na, tikrai kai kada nėra poreikio. Paprasčiausiai mados vedini kai kurie žmonės galvoja, kad aukštojo mokslo diplomas tikrai išsprendžia jų darbo karjerą. Ne, darbo karjerą dabar išsprendžia žinios, o tikrai ne visada per darbo patirtį tas žinias gauni, jeigu tas darbas yra mažos kvalifikacijos. Manyčiau, galėtų būti nuoseklesnė sistema, kuomet asmenys baigia profesines mokyklas, tada trumpąsias studijas, tada stoja į universitetus ir taip turi daug galimybių bet kurioje pakopoje išeiti į darbo rinką.
Vis dėlto teiksime pasiūlymus ir dar svarstysime šį klausimą. Tad pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime jau netrukus balsuoti numatytu laiku.
10.40 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742 (pateikimas)
Dar kviečiu pristatyti 2-11 klausimą – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1742. Tačiau prieš jį svarstydami, gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti jo svarstymui, nes jis nebuvo įrašytas į pavasario sesijos darbotvarkę? Tai yra formalumas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Prašom, gerbiamas Mykolai, į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, teikiu įstatymo projektą, kurį registravo, rodos, visų frakcijų atstovai pasirašydami. Pasirašė apie 30 Seimo narių. Įstatymo projekto esmė yra labai paprasta – Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri neriboja asmenų dalyvavimo loterijose, bet kokio amžiaus žmogus, net ir vaikai, nepilnamečiai, gali dalyvauti loterijose. Puikiai žinome, kad loterijų pobūdis palaipsniui keičiasi ir vis didesnę dalį užima dideliu azartu pasižyminčios internetinės momentinės loterijos, todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad azartiniai lošimai, šiuo atveju, loterijos, būtų prieinami tik pilnamečiams nuo 18 metų. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis užsirašęs klausti T. V. Raskevičius, tačiau jo salėje nematau. Taip pat klausia J. Jarutis, jo salėje taip pat nėra. Klausia D. Griškevičius. Prašom, Domai.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas kolega, noriu jūsų paklausti tokio klausimo. Praėjusi Vyriausybė, kiek tekdavo, kadangi nebuvau tuo metu Seime, bet tekdavo iš viešosios erdvės matyti, buvo kaltinama arba tokį net vardą gavo draudimų Seimo, Vyriausybės. Ar negalvojate, stebint įvairius pasiūlymus, nepaisant to, kad dabar valdžia yra dešiniųjų ir yra liberaliosios jėgos bei konservatoriai, dažnu atveju jau tuoj perspjausite buvusią draudimų Vyriausybę ir Seimą su savo pasiūlymais viską drausti, nepasitikėti laisvo žmogaus galimybėmis, valia ir panašiai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš norėčiau jums į klausimą atsakyti klausimu. Ar jūs norėtumėte, kad jūsų vaikai žaistų azartinius žaidimus?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau užsirašiusių klausti nėra. Ačiū už pristatymą. Motyvai. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Taigi dėl šio įstatymo apsispręsime jau netrukus balsuoti numatytu laiku.
10.43 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15, 18 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1739 (pateikimas)
Dar turime likusias 7 minutes, tai aš norėčiau pakviesti gerbiamą K. Adomaitį, kad pristatytų 2-12 klausimą – Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15, 18 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1739. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, pristatau Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektą, jis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: viena dalis tiesiog patikslina viešųjų pirkimų apibrėžimus, tai yra labiau techniniai dalykai, kurie padės realiai įgyvendinti įstatymą. Pavyzdžiui, numatyta, kad ne per kiekvieną pirkimą tam tikra dalis viešaisiais pirkimais perkamų automobilių turi būti varomi alternatyviaisiais degalais, bet apskritai per metus, jeigu viešoji įstaiga perka automobilius, tam tikra dalis turi pasiekti būtent alternatyviaisiais degalais varomų. Tai gerokai supaprastins vykdomus pirkimus, padės juos specializuoti ir išspręsti tokius techninius įgyvendinimo dalykus. Svarbu, kad ši dalis įsigaliotų kuo anksčiau.
Kaip yra numatyta įstatymo projekte, yra kita svarbi dalis šio pateikimo, susijusi su žaliosios elektros įskaitymu, kaip įskaityti elektromobilių užpildymą žaliąja elektra kaip Lietuvos alternatyviųjų degalų panaudojimo tikslų įgyvendinimą. Jeigu paprastais žodžiais tariant, Lietuva kiekvienais metais turi vis didėjančius tikslus, kokią dalį transporte turi sudaryti alternatyvieji degalai. Šiuo metu yra apie 7 %, ta dalis didėja po procentą kas metus, bet pagal įstatymą buvo numatyta, kad ta alternatyviųjų degalų dalis gali būti įgyvendinama pasitelkus tik biodegalus arba biometaną, kurio realiai Lietuvoje net nėra pagaminama, galbūt dar kitus pažangius biodegalus, tačiau buvo įrašyta formuluotė, kad išskyrus elektrą. Tai dabar išbrauksime šitą išimtį ir leisime, kad tikslus galima įgyvendinti ir pildant žaliąja elektra elektromobilius.
Dar labai svarbu papildyti, kad tos įmonės, kurios elektromobilius pildys žaliąja elektra, savo įgyvendintus tikslus galės perleisti kitoms įmonėms, kurios nesugeba įprastais būdais pasiekti joms keliamų tikslų, tai yra jų alternatyviųjų degalų dalis yra per maža. Tai pagal veikiančią apskaitos vienetų prekybos sistemą žaliąja elektra užpildyti automobiliai galės būti perleisti kitoms įmonėms ir tai padės atpiginti, aš tikiuosi, elektros kainą įkrovimo stotelėse, kadangi atsiras papildomas pajamų šaltinis įkrovimo stotelėms.
Tiek trumpai apie teikiamo projekto tikslą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis užsirašė klausti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, mes vakar kaip tik diskutavome apie jūsų projektą, bet vieną dalyką nelabai supratome. Ką jūs laikote žaliąja energija ir kas yra įskaitymas? Jeigu Antanas pasigamina saulės jėgainėje elektros, tai jis galės bet kur užsipilti ir už tai nemokės, ar toks yra jūsų projektas, ar tiesiog tie, kurie iš vėjo, saulės, hidroelektrinės ir panašiai pasigamina elektros ir kokiu nors būdu yra įskaitoma? Kaip jūs tą dalyką apskaitysite, nes iš įstatymo projekto visiškai neaišku?
K. ADOMAITIS (LF). Visų pirma įskaityti galės tik rinkos dalyviai, kurie užsiregistruos prekybos sistemoje, DAEI vienetų prekybos sistemoje, ir gaus sertifikatus. Tai yra tie, kas turi elektros įkrovimo stoteles, užsiregistruoja prekybos sistemoje ir pateikia „Baltpoolui“ (šitos sistemos administratorius yra „Baltpoolas“) pažymėjimus, kad jie perka žaliąją elektrą. Ten yra numatyta, kad „Litgridas“ turės teikti „Baltpoolui“ informaciją, kas gamina žaliąją elektrą, kas turi sudarę sutartis dėl jos pirkimo. Tai čia bus visiškai nesusiję su tuo ir tai galios tik viešosios prieigos įkrovimo stotelėms. Jeigu tu namuose iš savo saulės baterijos užsipildai automobilį, tai nebus įskaičiuojama. Tai labai sunku administruoti ir tai nebūtų labai praktiška. Šitas įskaitymas galios tik viešosios įkrovos stotelių turėtojams, kurie užsiregistruos savanoriškai prekybos sistemoje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar šis projektas (apskritai pas mus sunkiai juda stotelių įrengimas) dėl tam tikrų sąlygų, dėl tam tikros konkurencijos, vieni gaus leidimus, kiti negaus, nesumažins plėtros tų normalių, už normalią kainą? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Aš iš tiesų noriu akcentuoti, kad ta išimtis, kuri galioja iki šiol, kad žaliąja elektra užpildęs viešojoje įkrovimo stotelėje automobilį tu negali to deklaruoti kaip Lietuvai keliamų tikslų, kad transportą mes pildome alternatyviaisiais degalais, labai stabdo įkrovos stotelių plėtrą. Šitos išimties panaikinimas tai turėtų smarkiai paspartinti, kadangi mes įskaitysime elektromobilių sunaudojamą energiją kaip Lietuvos tikslų pasiekimą ir tas įskaitymas taps… netgi juo bus galima prekiauti „Baltpoolo“ administruojamoje rinkoje ir jis prisidės… Tie, kas užpildys daug žaliosios elektros energijos, savo pasiekimus galės perleisti prekiautojams tradiciniais degalais. Šiems prekiautojams irgi yra keliami reikalavimai. Tai padidins įkrovos stotelių pelningumą, realų atsipirkimą.
Galbūt būtų galima išsiplėsti, kad tai yra labai svarbus papildomas pajamų šaltinis, nes realiai Lietuvoje yra tik keli tūkstančiai elektromobilių: 5 tūkst. grynųjų ir dar 3 tūkst. hibridinių įkraunamų elektromobilių. Realios pajamos iš elektromobilių įkrovimo šiandien yra labai mažos. Tiesiog mažai automobilių. Čia atsiras papildomas svarbus pajamų šaltinis ir, tikiuosi, tikrai paspartins įkrovos stotelių plėtrą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti: ar nesudarysite blogesnės situacijos savo pasiūlymu? Ką aš turiu mintyje? Ar mes turime dabar perteklinį kiekį atsinaujinančios elektros energijos, nes šiuo pasiūlymu mes sukursime, kaip čia pasakius, papildomus vartotojus, kurie skatins didesnį tos energijos vartojimą ir taip galimai augins tos elektros kainą, nes tiesiog išaugs poreikis. Ar nepabloginsite situacijos, nes, mano požiūriu, ir taip elektra varomi automobiliai, elektrą kraunant iš bendros stotelės, kažkokią dalį vis tiek tų atsinaujinančių panaudos. Ar taip dirbtinai sudarant tokią situaciją tiesiog nepablogės situacija? Ar neišaugins kainų? Labai ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Ne, manau, kad tai palengvins ir žaliosios elektros gamybos plėtrą, padarys ją patrauklesnę, nes padidins jos paklausą, palengvins įkrovos stotelių plėtrą. Nemanau, kad išaugins žaliosios elektros kainą, nes tiesiog jos galbūt bendra paklausa… Niekur šiaip nėra jokio tokio atskiro įpareigojimo, kad kas nors savo namuose vartotų būtinai žaliąją elektrą. Paprastai yra toks savanoriškas įsipareigojimas. Net ir šiuo atveju, įkrovos stotelių atveju, būtų savanoriškas dalyvavimas šioje sistemoje. Nebūtų verčiama. Tik tie, kas norėtų tuo pasinaudoti, galėtų dalyvauti. Turint omenyje, kad daugeliu kitų atvejų žaliosios elektros vartojimas yra savanoriškas, nėra privalomas, tai tos ypatingos žaliosios elektros paklausos Lietuvoje kaip ir nėra sukurta.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, žinote, iš tikrųjų trupučiuką paprieštarausiu. Kai sakote, kad yra mažos pajamos iš įkrovimo stotelių, aš galiu pasakyti, kad pirmosios stotelės, kurias gavo, sakysim, iš Energetikos ministerijos savivaldybės, jas turėjo pastatyti… penkerius metus nemokamai galima pasikrauti. Tai vienas momentas.
Antras momentas. Aš galvoju, tas skatinimas statyti įkrovimo stoteles… Kokia nauda bus tam, kuris pastatys, ir ką jis gaus, kompensuos jam ir panašiai? Nes toks „Ignitis“ׅ, sakysim, stato vėjo jėgaines, dar darys ir stotelių plėtrą. Ar jam bus kokia nors nauda, kompensuos, ar dėl to, kad iš jo tik pirks tą žaliąją energiją? Ar čia mums pasirodyti prieš Europą, kad mūsų rodikliai labai geri? Čia man truputėlį nesueina tie dalykai.
K. ADOMAITIS (LF). Gal pabandysiu tuomet dar kartą pereiti tą įstatymą. Elektros įkrovos stotelių pajamos šiuo metu, tai yra tie, kas pastato elektros įkrovos stoteles, gali gauti pajamas tik iš to, kad atvažiuoja elektromobiliai ir įsikrauna. Aišku, kad elektromobilių yra mažai, yra didelės įmokos už galią, visi puikiai žinome, kai kurios savivaldybės dėl to skundžiasi, ir atsipirkimas elektros įkrovų yra labai mažas. Dėl to ir elektros kaina šiuo metu yra vis dar didelė. Kai elektromobilių daugės, tos įkrovos stotelės labiau užsipildys, galbūt tuomet jų atsipirkimas greitės.
Tačiau šį pakeitimą įgyvendindami įkrovos stotelių turėtojai, tie, kas jas įrengia, galės gauti pajamas iš dviejų šaltinių. Viena. Tai yra iš to, kad atvažiuoja elektromobilis, įsikrauna ir susimoka už elektrą. Antra. Jie pateikia tam tikrą žaliosios elektros energijos kiekį į rinką, jie galės tą sertifikatą, pavadinkime, perleisti tradiciniam degalų prekiautojui, o tradicinis degalų prekiautojas pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą turi tam tikrą dalį pasiekti alternatyviųjų degalų savo parduodamuose degaluose. Šiandien tradicinis degalų prekiautojas gali tai padaryti tik biodegalais, tai yra tuos 6 % pasiekti, kiek tai yra leidžiama techniniais reikalavimais, o įgyvendinus šį įstatymą galės dar nusipirkti sertifikatą iš, tarkim, „Igničio“, kaip jūs minėjote, ir taip įgyvendinti savo tikslus. Tai bus papildomos pajamos elektros įkrovos stotelių operatoriams ir, be abejo, kur kas padidins jų patrauklumą, plėtrą ir, tikėsimės, ateity daugėjant elektromobilių, jie ir patys galės lengviau išsilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai, už kalba J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau padėkoti K. Adomaičiui už tikrai savalaikę iniciatyvą. Aš manau, jinai tikrai atliepia Europos žaliąjį kursą ir ypač turėtų motyvuoti degalinių tinklus įsidiegti įkrovos stoteles. Maža to, aš manau, po įstatymo pateikimo mes turėtume dar plačiau diskutuoti ir kalbėti, kaip paskatinti daugiabučių namų bendrijas ir administruojančias įmones diegti tokias elektros stoteles, nes iš tiesų mes galvodami apie žaliąjį kursą, apie tvarią energetiką turėtume daugiau priemonių taikyti šioms stotelėms įdiegti. Todėl kviečiu įstatymo projektui pritarti, bet kartu nepamiršti ir apie kitas erdves, kur tokios stotelės galėtų rastis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Atėjo balsuoti skirtas metas. Kviečiu užimti vietas ir pirmiausia apsispręskime balsuodami dėl ką tik pristatyto 2-12 klausimo – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1739. Kas pritariate šiam projektui po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Kitų pasiūlymų nėra. Taigi pritarta bendru sutarimu.
10.57 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742 (pateikimo tęsinys)
Dabar apsispręskime balsuodami dėl 2-11 klausimo – Loterijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1742. Buvo pateikimas. Balsuojame.
Balsavo 115: už – 91, prieš – 7, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Ne dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Po balsavimo. Man atrodo, kad čia reikėtų Vyriausybės išvados, nes Teisės departamentas įžvelgė prieštaravimų Civiliniam kodeksui, tai yra toks pamąstymas, kad gal galėtų būti kvalifikuotas atsakymas. (Balsai salėje: „Nereikia, nereikia.“)
PIRMININKĖ. Apsispręsime balsuodami. M. Majauskas nori dar pasisakyti. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto prašyčiau Seimo pritarimo, kad mes galėtume priimti šį įstatymą dar šioje sesijoje. Jis tikrai nėra toks sudėtingas, jog jam reikėtų Vyriausybės išvados. Suprantame, kad dažnai į Vyriausybę nukeliavę projektai susiduria su įvairiais lobistiniais trikdžiais, taigi siūlyčiau šiuo atveju priimti sprendimą dėl to, kad nesikreiptume į Vyriausybę. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, kai mes priėmėme prieš tai buvusį, kiek pamenu, buvo Vyriausybės išvada ir nelabai suprantu, kur čia ta skuba reikalinga? Vis tiek susiję su finansais, su valstybės pajamomis. Manau, kad Vyriausybės išvada neišvengiamai reikalinga.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra gautas siūlymas apsispręsti dėl Vyriausybės išvados, siūlau balsuoti dėl šito. Kas pritariate tam, kad reikia Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Šurmulys salėje)
Balsavo 119 Seimo narių: už – 56, prieš – 39, susilaikė 24. Nepritarta pasiūlymui prašyti Vyriausybės išvados.
Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis. Seime siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ar galime pritarti tokiems siūlymams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (LRF). Tikrai gerai, kad Seimas apsisprendė neprašyti Vyriausybės išvados. Nejaugi mes patys nežinome, kaip priimti įstatymą, būtinai kiekvienu klausimu turime klausti Vyriausybės? Tai kas čia sėdi? Manau, kad čia sėdi tokie patys išmintingi, protingi. Jeigu pateikėme įstatymą, tai žinome, ko mes norime.
11.01 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83, 84 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės rezervinis 2-1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1753 ir lydimasis. Tai buvo pateikimas, balsuokime.
Balsavo 120 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikė 23. Projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
11.02 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 25, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 302, 303, 304, 305 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1757(2) (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl rezervinio 3 klausimo – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1757(2).
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 119, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti Kultūros komitete kaip pagrindiniame. Svarstymo data – birželio 21 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.03 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1279(3) (svarstymo tęsinys)
Keliamės į rytinę darbotvarkę, 1-2.1 klausimas. Kviečiu gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti komiteto nuomonę dėl gautų pasiūlymų, jų buvo tikrai daug.
Dėl 8 straipsnio yra Seimo nario V. Valkiūno pasiūlymas. Kreipiuosi į gerbiamą Seimo narį, kad pristatytų savo pataisą dėl Rinkimų kodekso 8 straipsnio. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Aš… Oi, kaip garsiai, kas čia dabar, visi pabudo. Per komiteto posėdį S. Šedbaro argumentai buvo įtikinantys. Biurokratinis aparatas nepasiruošęs taip greitai pereiti į 30 dienų vietoj 60 dienų, todėl aš atsiimu šitą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas – 10 straipsnis. Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė. Gerbiamas Stasy, ar galėtumėte pristatyti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų čia yra toks labai rimtas dalykas, darbo grupėje ilgai buvo diskutuojama. Vyriausybė mano, siūlo, kad kandidatui į merus nenustatytas reikalavimas būti nuolatiniu savivaldybės gyventoju. Bet ir darbo grupėje, ir komitete per klausymus mūsų nuomonė, kad neturėtų gi kandidatas į merus iš kokių Zarasų atvažiuoti į Šilutę ir kandidatuoti. Tai komitetas nepritarė šitai nuostatai. Jeigu tarybos nariai turi būti nuolatiniai pagal tą sąvoką, tai ir kandidatas į merus turėtų būti iš tos bendruomenės.
PIRMININKĖ. Kaip suprantu, dėl šios pataisos vis dėlto Seimas turėtų balsuoti. Motyvų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsuojame: kas pritariate Vyriausybės pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 123: už – 3, prieš – 80, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto suredaguotas variantas.
Seimo narys V. Valkiūnas taip pat teikia pasiūlymą dėl 10 straipsnio. Gerbiamas Valdemarai, ar galėtumėte pristatyti, ar jis yra susijęs su prieš tai teiktu?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Susijęs.
PIRMININKĖ. Susijęs. Nereikalaujate balsuoti, atsiimate. Puiku.
11 straipsnis – Vyriausybė išvada. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia buvo didelė diskusija su Krašto apsaugos ministerija, ji teikė savo pasiūlymus Vyriausybės išvadoje. Čia yra dėl tikrosios karo tarnybos. Iš pradžių projekte buvo kitaip, tad derinome su Konstitucija, derinome su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, pritarėme iš dalies ir suredagavome taip, kad iš tiesų nebūtų prieštaravimų nei Konstitucijai, nei kitiems galiojantiems įstatymams. Tokia yra formuluotė, kokią siūlo komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto formuluotei – pritarti iš dalies? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Dėkoju. Nėra reikalaujančių balsuoti. Pritarta bendru sutarimu.
13 straipsnis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia tokie redakciniai pataisymai, nuorodos į atskirus straipsnius ir dalis. Komitetas pritarė iš dalies ir paredagavo straipsnių konstrukciją.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto suredaguotai versijai bendru sutarimu? Dėkoju. Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
26 straipsnis. Dėl jo gauta Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisa. Prašom, gerbiami kolegos, ar galėtumėte pristatyti? Dėl 26 straipsnio.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Šio pasiūlymo esmė, kad rinkimų komisijos pirmininką ar narį jo paties valia arba nustačius komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymą iš pareigų komisija gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
Kadangi esant tokiai punkto redakcijai, kokia yra projekte, susidaro galimybė atleisti komisijos pirmininką arba narį be jokios priežasties, mes galvojame, kad vis dėlto turėtų būti įvardinta priežastis, dėl ko jis yra atleidžiamas, taip, kaip buvo ankstesniuose Rinkimų įstatymuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui ir štai kodėl: čia yra išskiriami du tokie pagrindai – jo paties valia, tai yra suprantama. Tačiau „nustačius komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymą“ – gyvenime, realybėje gali būti ir kitų įstatymų normų pažeidimų, kuriuos gali padaryti komisijos narys ar pirmininkas. Tad atrodytų, kad už kitus pažeidimus jau negalima atleisti, o tik už tokį. Čia būtų apsunkinta galimybė atleisti tą įstatymo ar kodekso reikalavimų nesilaikantį komisijos narį, todėl mes nepritariame tokiam išskyrimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų dėl šios pataisos užsirašiusių nėra. Balsuokime. Kas pritariate R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisai, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 124: už – 41, prieš – 58, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 32 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada. Jai komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybės išvada yra atitinkamai redaguoti įvairių kandidatų imunitetą. Atsižvelgdami į labai kategorišką Teisės departamento išvadą, jog kandidatai neturi Konstitucijoje numatyto imuniteto, mes, visa darbo grupė, apskritai sąmoningai atsisakome Rinkimų kodekse imunitetų, kol parlamentaras ar savivaldybės tarybos narys yra kandidatas ir taip toliau. Žodžiu, šiuo atveju tikrai einame tuo keliu, kad reikia ne plėsti, o siaurinti imunitetą. Todėl Vyriausybės pasiūlymas netenka prasmės, nes apskritai nelieka to teisinio režimo.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, taigi pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei.
Kitas pasiūlymas – taip pat Vyriausybės išvada, jai komitetas pritarė iš dalies. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra duomenų skelbimas VRK svetainėje. Mes pritarėme iš dalies ir suredagavome taip, kaip pati Vyriausioji rinkimų komisija pasiūlė. Iš esmės pritarėme, bet truputėlį kitaip perdėliojome tas informacijos lentynėles, jeigu taip galima pasakyti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto suredaguotai versijai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 33 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo atveju taip pat atsižvelgėme į Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymą. Vienas reguliavimas yra šiame straipsnyje, kitas reguliavimas yra kitoje vietoje. Vyriausioji rinkimų komisija prašo, kad liktų taip, kaip yra projekte. Todėl mes Vyriausybės pasiūlymui nepritarėme. Tiesiog čia irgi yra tam tikri informacijos skelbimo aspektai.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Vyriausybės siūlymui, balsuojate už. Jam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Čia dėl Vyriausybės išvados, ją ką tik pristatė S. Šedbaras. Kas pritariate Vyriausybės išvadai, jai komitetas nepritarė, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip, tai yra kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 123: už – 5, prieš – 71, susilaikė 47. Liekame prie komiteto išvados.
Dėl 43 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybė atkreipė dėmesį (čia nėra toks kategoriškas siūlymas), kad reikėtų nustatyti, kokiu tikslu ir kokiu laikotarpiu turi būti skelbiami VRK posėdžių vaizdo ir garso įrašai. Pati VRK mano, kad ji gali skelbti neribotai, o skelbimo tvarką nustato pati. Mes pritariame VRK pozicijai, nes tai yra jos vidaus, virtuvės reikalai. Todėl Vyriausybės pasiūlymui nepritarėme.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Nematau prieštaraujančių, reikalaujančių balsuoti, taigi pritarta bendru sutarimu komiteto išvadai.
Dėl 54 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia kilo klausimas, ar šalia asmens kodo reikia gimimo datos. Vyriausybė siūlė visgi įrašyti gimimo datą. Iš tiesų savivaldos rinkimuose, Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti ne tik Lietuvos piliečiai ir jų kode gali būti neperskaitoma gimimo data, čia tik Lietuvos kode galima perskaityti gimimo datą, todėl mes grąžinome į projektą gimimo datą. Tik tiek. Pritarėme Vyriausybės pasiūlymui iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto suredaguotai versijai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 55 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo patikslinti šį straipsnį, o iš tiesų visa tai, ką Vyriausybė siūlo, yra kitame 57 straipsnyje, mes ten esame viską suredagavę. Šiuo atveju truputį skirtingo statuso informacija, todėl ir nepritarėme šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto sprendimui? Nematau prieštaraujančių, reikalaujančių balsuoti, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 68 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo atveju pritarėme Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui, kokiuose punktuose rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti, duomenys yra nurodomi sąrašuose. Tiesiog čia Vyriausioji rinkimų komisija mano, kad turėtų būti taip, kaip ir dabar yra projekte. Vyriausybės pasiūlymui nepritarėme, kad neapsunkintume VRK darbo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto išvadai bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 69 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Lygiai taip pat čia yra tiesiog žodžių žaismas. Vyriausybė siūlo vienais žodžiais normas surašyti, VRK prašo, kad būtų labai aiškiai parašyta dėl procedūrų neužbaigimo ar užbaigimo neregistravimo nesurinkus, pavyzdžiui, parašų. Jie nori turėti procedūrą – naikinamas dalyvio statusas. Šiuo atveju mes pritarėme VRK pasiūlymui, nes taip būtų tiksliau ir VRK priimti sprendimą būtų aiškiau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar reikalaujate balsuoti, ar galime pritarti komiteto išvadai bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu komiteto redakcijai.
Dėl 75 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tiesiog čia buvo siūloma perredaguoti, sukeisti punktus vietomis. Iš tiesų Vyriausioji rinkimų komisija pati pateikė šitą redakciją ir jai lengviau būtų atlikti procedūras, tai mes likome prie VRK pasiūlyto varianto.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 76 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, šiuo atveju mes, atsižvelgdami į Vyriausybės išvadą, patobulinome nuostatas ir perredagavome prieš tai buvusį straipsnį. Čia yra daugiau susiję su bendradarbiavimu su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis. Patikslinome taip, kaip siūlė Vyriausybė, ir pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto suredaguotai versijai? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 77 straipsnio yra įregistruota R. Žemaitaičio pataisa. Prašom pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mano projektas yra tai, kad leistume naudoti pavadinimo sutrumpinimą iki rūšinės reikšmės žodžio. Iš tikrųjų dar dirbdami Vyriausiojoje rinkimų komisijoje mes turėjome nemažai koalicinių sąrašų, prisiminkite A. Brazausko koalicinį sąrašą, kitus, ir būdavo labai ilgi, į biuletenį juos įtraukti, įrašyti reikėdavo beveik 2–3 langelių. Iš tos praktikos aš siūlau, kad būtų leidžiama inicialus, trumpinius naudoti biuletenyje. Mano galva, tai yra loginis dalykas, kad nereikėtų tokio viso ištisinio daryti.
PIRMININKĖ. Prašau pristatyti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam siūlymui nepritarė štai dėl kokios priežasties. Perredaguotame kodekso straipsnyje yra numatyta galimybė tiek politinėms partijoms sudaryti sąrašus, tiek politiniams komitetams sudaryti sąrašus, tačiau rinkėjas turi matyti, turi žinoti, kokie subjektai sudaro. Aš suprantu, kad gali kartais būti, kaip mes diskutavome komitete, ilgas pavadinimas, tai jau pačios koalicijos reikalas yra surasti tą raktažodį, bet informacija rinkėjui turi būti pateikiama, kas sudaro koaliciją, kas yra koalicijos nariai, už ką balsuoja. Todėl komitetas, Remigijau, nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš galiu tik papildyti kolegą S. Šedbarą, kad dirbtinai sukurti trumpiniai gali labai klaidinti rinkėjus. Jeigu yra koalicija, jinai pati turi susigalvoti tokį savo pavadinimą, kuris būtų lakoniškas ir rinkėjui suprantamas. Jeigu tai nepadaroma, tenka rašyti tokį pavadinimą, koks yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuokime. Kas pritariate R. Žemaitaičio pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 39, prieš – 42, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta. Dėl 78 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė apskritai numatyti galimybę pareiškinius dokumentus teikti popieriniu būdu. Mes manome, kaip matote 7 dalyje, kad pareiškiniai dokumentai yra teikiami elektroniniu būdu ir nuolat saugomi komisijos informacinėje sistemoje, todėl tik iš dalies pritarėme. Perredagavome, tačiau laikomės nuomonės, kad pareiškiniai dokumentai būtų teikiami, kaip ir dabar daroma, elektroninėmis ryšio priemonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto suredaguotai versijai bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 83 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas taip pat pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, pritarėme iš dalies. Suredagavome, sutvarkėme, kai ką išbraukėme, kai ką įrašėme taip, kaip Vyriausybė ir siūlė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto suredaguotai versijai? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 92 straipsnio yra gauta Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisa. Prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, mes siūlome neriboti politinių kampanijų dalyviams (tiek politinėms partijoms, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms) apylinkėse turėti savo stebėtojus, net jei kiti politinės kampanijos dalyviai tose apylinkėse jų ir nepasiūlė. Projekte esanti nuostata suponuoja tai, kad apylinkėse turi būti užtikrintas stebėtojų lygiateisiškumo principas, tačiau šis principas bus pažeidžiamas kiekvieną kartą, kai partija ar nevyriausybinė organizacija pareikš norą vienose apylinkėse turėti, o į kitas visai nė vieno stebėtojo nepateiks.
Todėl atsižvelgiant į tai siūloma atsisakyti kodekso nuostatų, kurios faktiškai neveiks ir tas lygiateisiškumo principas vis tiek bus pažeidžiamas, palikti laisvę skirti savo stebėtojus, nes rinkimų metu neturime ko slėpti, ypač nuo žmonių, kurie pasiryžę stebėti rinkimus ir užtikrinti jų skaidrumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kai komitete diskutavome, iki galo nesupratome siūlymo esmės. Visų pirma, ne visos politinės partijos vienodą skaičių arba apskritai pasiunčia stebėtojus. Kad nebūtų suprasta rinkimų komisijų taip, kad viena partija neatsiuntė, todėl ir kita negali atsiųsti – tikrai šitaip negalima suprasti. Antras dalykas, principas užtikrinti kandidatų, partijų ir taip toliau, stebėtojų lygiateisiškumą yra bendro pobūdžio principas. Tai vienam kėdę pastatys rinkimų komisijos patalpos viename kampe, kitam – kitame kampe. Principo, kad būtų užtikrinamas lygiateisiškumas, išbraukimas – tikrai komitetas su tuo nesutiko. Aš manau, kad principas užtikrinti visų stebėtojų lygiateisiškumą yra konstitucinis. Ponia Rita, mes nelabai supratome, kodėl norima išbraukti konstitucinį principą iš įstatymo.
PIRMININKĖ. Balsuokime. Kas pritariate Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 45, prieš – 39, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 95 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė, kad informacija, trumpai pasakius, apie finansavimą būtų skelbiama iki galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Tiek komitetas, tiek darbo grupė, tiek VRK mano, kad ta informacija dar kurį laiką gali būti svarbi. Mes nematome prieštaravimo, kodėl dar 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo ši informacija negalėtų būti skelbiama. Todėl mes Vyriausybės išvadai nepritarėme ir siūlome, kad jeigu VRK sutinka ir gali ilgesnį laiką skelbti, tegul žmonės ir mato tą informaciją ilgesnį laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl šios pataisos? Nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 97 straipsnio yra Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė, čia ne kategoriškai, kas galėtų būti laikoma, kas galėtų būti nelaikoma politine reklama. Na, į kodeksą, į bazinį įstatymą tokias detales, instrukcines normas įrašyti, mes manėme, nėra tikslinga. Šiuo atveju tai galėtų būti VRK rekomendacijose, kurias galima lengviau pakeisti, jeigu kyla ginčas, gali teismas tą klausimą išspręsti, kad kodekse būtų vengiama tokių instrukcinio pobūdžio nuostatų, todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu Vyriausybės variantui? Dėkoju, pritarta bendru… Atsiprašau, ne Vyriausybės, o komiteto. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 99 straipsnio taip pat yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas nepritarė. Prašom pristatyti ją.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas niekur nepritarė Vyriausybės siūlymui keisti punktus vietomis, arba dalis, arba punktus. Mes stengiamės sudėlioti taip, kad būtų patogu dirbti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir rinkimų komisijoms, pagal įvykių seką, pagal dokumentų pildymo seką, todėl tų siūlymų, pamąstymų, kad gal reikėtų punktus sukeisti vietomis, komitetas nesiėmė redaguoti. Lygiai tokio pobūdžio ir yra šis pasiūlymas, todėl mes liekame prie to, kaip Vyriausioji rinkimų komisija mano jai tikslingiau suredaguoti normą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdę komiteto argumentus, ar galime pritarti komiteto išvadai bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 100 straipsnio taip pat yra gauta Vyriausybės išvada, jai komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, paredagavo normą, kaip ir buvo siūliusi Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto suredaguotai versijai? Dėkui, nematau prieštaraujančių. Taip pat yra gauta kita Vyriausybės išvada, jai taip pat pritarta iš dalies. Ir trečia taip pat. Tai gal kartu galime?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia tokie redakciniai, jiems pritarėme ir paredagavome formuluotes, pašlifavome taip, kaip siūlė Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto redakcijai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 103 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia Vyriausybės siūlymas yra tikslinti, redaguoti kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamą informaciją ir taip toliau, ir taip toliau. Komitetas nepritarė, nes Vyriausybės pasiūlymas leistų agitaciją interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose agitacijos draudimo laikotarpiu. Čia nėra taip paprasta. Mes manome, kad Vyriausioji rinkimų komisija iš tiesų savo tam tikruose dokumentuose galėtų tuos dalykus patikslinti. Komitetas liko prie savo redakcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilienė norėtų dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gal galėtumėte jūs truputėlį tiksliau pasakyti, ką siūlė Vyriausybė, ką jūs redagavote, nes pasakymai „Vyriausybė pasiūlė, mes truputį paredagavome“, mums nesuteikia informacijos. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš manau, kad kompiuteryje jūs turite tekstą. Dabar skaityti visą pasiūlymą aš galiu. Štai Vyriausybė siūlo: “Atsižvelgtina į tai, kad Rinkimų kodekso projekto 104 straipsnio 1 dalies nuostatos yra prieštaringos, nes pirmajame sakinyje numatytas rinkimų agitacijos draudimo laikas, o antrajame sakinyje, kur yra numatomos šio draudimo išimtys, tai yra kokia rinkimų agitacija nėra draudžiama, nurodoma, kad išimtis taikoma kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose „kampanijos dalyvių“ neatlygintinai skleidžiamai informacijai, kuri nėra laikoma rinkimų agitacija.“
Na, čia įsiveliame į tokią ekvilibristiką, į tokį keistą pasiūlymą. Mes manome, kad tokio detalaus reglamentavimo kodekse nereikia, nes yra bendri principai šių tarpusavio straipsnių. Jūs pažiūrėkite gal išvadoje, dabar skaityti visą pasiūlymą… Mes manome, kad taip, kaip projekte buvo suredaguota, kaip Vyriausioji rinkimų komisija, kuri kontroliuoja agitacijos procesus, jeigu ji mano, kad taip yra tinkama, taip mes ir palikome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto išvadai dėl 103 straipsnio? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 113 straipsnio, kuris kalba apie aukų apskaitą, yra gauti du Vyriausybės siūlymai, jiems komitetas yra pritaręs iš dalies. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pritariame iš dalies. Čia buvo susiję su būtent Duomenų apsaugos įstatymo tikslesniu reglamentavimu. Nežinau, ar čia reikia dar papildomai ką nors skaityti? Yra pritarta iš dalies ir paredaguotas 113 straipsnis dėl aukų apskaitos žiniaraščiuose, kokia informacija turėtų būti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto redakcijai bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 126 straipsnio taip pat yra gauta Vyriausybės išvada, Vyriausybės siūlymas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra pasiūlymas į 127 straipsnio 2 dalį įrašyti, kokių įstatymų kuriose jų nuostatose nustatyti reikalavimai taikomi 126 straipsnio 2 dalies nurodytiems pažymėjimams. Komitetas tokių detalių informacijų irgi siūlo į kodeksą neįrašyti, nes ateityje pasikeitus teisiniam reguliavimui kituose įstatymuose, pavyzdžiui, pažymėjimų ar dar ko nors, mero, tarybos nario pažymėjimų, reikėtų keisti ir nuorodas konkrečiuose įstatymuose. Šiuo atveju tikrai užtektų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kaip turi atrodyti mero, tarybos nario, Seimo nario pažymėjimas ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 138 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada ir pasiūlymas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiam pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Čia yra siūloma būtent patikslinti rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką, kad jis būtų viešas, kur būtų skelbiama kopija. Suderinę su Vyriausiąja rinkimų komisija sutarėme, kad skelbiama yra ir VRK svetainėje, ir skelbiama vietinėse komisijose. Yra atsižvelgta į Vyriausybės pasiūlymą ir yra numatyta, kad ta informacija bus dedama.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto redakcijai bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 161 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia Vyriausybė siūlo, kad „siekiant racionaliai naudoti Lietuvos policijos finansinius bei žmogiškuosius resursus“ po žodžio „saugumą“… žodžiu, kad policija dalyvautų rinkimų komisijų apsaugoje įvertinus grėsmes. Mes manome, kad vis dėlto rinkimai vyksta ne taip jau dažnai, ne kiekvieną dieną ir tai yra svarbi vieta, kad nebūtų incidentų, nes, kaip žinote, iki šiol pagal dabartinį reguliavimą, turi būti rinkimų apylinkėse policijos pareigūnai, kurie prižiūri viešąją tvarką. Mes siūlome palikti tokį pat reguliavimą ir kodekse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 167 straipsnio yra gauta Vyriausybės išvada. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia klausimas buvo, jeigu daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, kaip jie dalyvauja pakartotiniame balsavime? Nes daugiausia balsų gali būti gavę ir trys kandidatai. Apsvarstę komitete mes manome, kad norma yra visiškai aiški ir tikslinti nereikia. Iš tiesų ir Vyriausioji rinkimų komisija pasakė, jai yra visiškai aišku, kaip tokiu atveju organizuoti antrą rinkimų turą, todėl mes ir nepritarėme šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 168 straipsnio yra gauta R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisa, pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, kolegos. Šios pataisos paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą šalies politiniame gyvenime. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras po 2012, 2016 ir 2020 metų rinkimų pateiktose ataskaitose nurodo, kad Lietuvoje galioja per didelis slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą. Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje išvis nėra jokio, sakykime, palengvinimo tautinių mažumų atstovams būti atstovaujamiems parlamente ar Europos Parlamente. Todėl mes siūlome pakeisti 169 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį papildyti: „Partijų, kurių narių tarpe ir jų valdymo organuose tarpe yra ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai nelietuvių tautybės asmenų, kandidatų sąrašai gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 3 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“ Manome, kad tai paskatintų turėti ir daugiau tautinių mažumų atstovų partijų, galėtų įvairovė tautinių mažumų, kurių Lietuvoje tikrai gausiai gyvena, taip pat turėti atstovų visose renkamosiose politinėse institucijose. Todėl prašome palaikyti labai demokratinį ir Europos vertybes atitinkantį mūsų pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas atsižvelgė į tai, kad jau du analogiško turinio projektai buvo teikti turbūt šioje kadencijoje ir dar užpraeitoje kadencijoje. Teisės departamentas buvo parašęs, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai. Komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jau du kartus yra pritaręs tokiai išvadai, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, todėl ir šį kartą komitetas buvo nuoseklus ir mano, kad gali prieštarauti Konstitucijai, nes atsirastų Seimo narių, kurie skirtingomis sąlygomis būtų išrinkti į Seimą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, Europos institucijos, atvykusios į Lietuvą, teikiančios įvairius pasiūlymus ir rekomendacijas nebūtinai tinkamai jaučia tą pulsą, kuriuo gyvena šalis. Manau, daugiau kaip per tris dešimtis nepriklausomybės metų mes, visų tautybių žmonės, išmokome gyventi drauge. Šiandien turime daugybę įvairiausių mechanizmų, kaip tie įvairių tautybių žmonės gali dalyvauti politikoje. Tai rodo ir dabartinė praktika, kad įvairiose partijose, įvairiuose komitetuose turime įvairių tautybių žmonių. O štai kartelės sumažinimas beveik per pusę tikrai esmingai iškreiptų rinkimų sistemą, todėl šiandien tikrai rekomenduoju balsuoti prieš. Tai neturi nieko bendra su kažkokiu atstovavimu ar didesnėmis galimybėmis, tai tikrai yra iškreipiantis veiksnys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė yra teikėja, tai negali išsakyti motyvų. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl dviejų Seimo narių, R. Tamašunienės ir Č. Olševskio, teiktos pataisos. Kas jai pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 36, prieš – 43, susilaikė 38. Taigi akivaizdu, kad pataisai nėra pritarta.
172 straipsnis. Buvo Vyriausybės pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra Vyriausybės siūlymas labai sudėtingai reglamentuoti asmenis, kurie negali kandidatuoti į įvairias renkamas pareigas dėl to, kad yra tikrojoje karo tarnyboje. Komitetas pasirinko labai lakonišką ir paprastą formuluotę, kad Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos yra nesuderinamos su tikrąją karo tarnybą atliekančių karių pareigomis (tai čia yra iš Konstitucijos), išskyrus atvejį, kai kario savanorio ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu. Tai yra galiojančiame įstatyme, tai yra pasiekimas, man atrodo, nuo 2019 metų tokia formuluotė yra sutarta Seime. Tai mes ir liekame prie tokios formuluotės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs dėl pirmojo Vyriausybės pasiūlymo?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pritarta iš dalies. Ar Vyriausybė, niekas neprieštarauja? Galime bendru sutarimu pritarti komitetui? Gerai. Tada antroji buvo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Antroji pastaba vėlgi yra susijusi su tuo, kai asmuo kandidatuoja keliuose rinkimuose, ir su jo teise pasirinkti tam tikras pareigas. Mes pritarėme iš dalies, suredagavome, tačiau ne visus punktus išbraukėme. Tiesiog suredagavome visiškai taip, kaip buvo pasiūlyta Teisės departamento, visiškai kita straipsnio konstrukcija. Iš dalies pritarėme, tačiau suredagavome kitaip, negu Vyriausybė siūlė.
PIRMININKAS. Tai turbūt logiška. Vyriausybė, tikiuosi, neprieštarauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Dėkui.
Toliau dėl 173 straipsnio taip pat buvo Vyriausybės išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Čia irgi yra susiję su ta nuostata. Ji siūlo papildyti Rinkimų kodeksą, kad VRK apie priimtą sprendimą išrinktą į Europos Parlamentą asmenį dėl nesuderinamų pareigų neatsisakymo pripažinti netekus Europos Parlamento mandato ir kad apie tai yra informuojamas Europos Parlamentas. Tačiau atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą, kad šiuo atveju Europos Parlamento nereikia informuoti, jo tai visiškai nedomina, ir mes nepritarėme šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Dėkui.
Tada dėl 176 straipsnio taip pat buvo Vyriausybės išvada pritarti iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vėlgi čia yra siūloma kitaip reglamentuoti, negu yra Konstitucijoje, Seimo nario įgaliojimų nutraukimą. Mes pritarėme iš dalies ir vietoj žodžio „įstatymo“ įrašėme žodžius „šio kodekso“. Visa tai kituose straipsniuose yra sureguliuota. Grynai redakcinė pastaba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Dėkoju.
Toliau taip pat šiame straipsnyje buvo dar viena Vyriausybės išvada, jai pritarėte iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia yra visiškai redakcinė – punktų jungimas, skyrimas. Aš jau pirmai sakiau: ten, kur labai jau daug buvo siūloma kitaip sudėlioti punktus, mes laikėmės Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymo. Čia mes pritarėme iš dalies, kai ką sujungėme, kai ką paredagavome, tačiau esminių keitimų čia nedarėme. Tiesiog tai yra redakcinis…
PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariame turbūt bendru sutarimu irgi? Ir komiteto pasiūlymas buvo taip pat ir čia pristatėte, matyt, ir…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, pritarti iš dalies. Sujungėme taip, kaip siūlė Vyriausybė – iš dalies, ir suredagavome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal komiteto redakciją.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 178 straipsnis. Buvo Seimo narių R. Tamašunienės, Č. Olševskio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal teikėjams… Gerbiama R. Tamašunienė pristatys? Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš trumpai pristatysiu, kad tikslinga Rinkimų kodekse suvienodinti daugiamandatėse apygardose išrinktų asmenų garantijas ir galimybes: atsisakius mandato dėl nesuderinamų pareigų – atkurti porinkiminį kandidatų sąrašą išnykus šioms aplinkybėms, dėl kurių mandato buvo atsisakyta. Jeigu, tarkim, mirus Tarybos, Seimo ar Europos Parlamento nariui ar jam kažkokiu būdu praradus mandatą, kitas sąraše esantis, bet dėl nesuderinamų pareigų atsisakęs mandato prieš tai, galėtų jį atgal atkurti išnykus tai aplinkybei, kad tos pareigos yra nesuderinamos. Todėl galvojame, kad į Seimą, Europos Parlamentą ar į Tarybą pakliūtų daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas. Todėl siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet komitetas kitokią nuomonę turėjo. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra konstitucinis klausimas, ar gali Seimo narys, atsisakęs mandato, grįžti į sąrašą. Aš manau, kad negali, nes ir ponia Rita su kolega Česlovu argumentuoja, kad savivaldos lygmeniu taip yra, bet savivaldos ir Seimo teisinis reguliavimas yra visiškai kitoks. Seimo nariu tapimo, Seimo nario įgaliojimų praradimo klausimai yra tiesiogiai sureguliuoti Konstitucijoje, o atsisakius mandato vėl grįžimas atgal be rinkimų, mes manome, prieštarautų Konstitucijai, todėl komitetas tam nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar jūs reikalaujate balsuoti? Gerai. Tada motyvai. Prieš kalbės A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitete mes svarstėme ir pakankamai vienbalsiai priėmėme sprendimą dėl šio klausimo: tikrai, gal savivaldoje dar galima rasti racijos, kodėl ši nuostata gali egzistuoti ir egzistuoja, bet kalbant apie parlamentą, matyt, ne veltui komitete svarstymo metu pavadinau tai spjūviu rinkėjui į veidą. Jeigu žmogus dalyvauja rinkimuose ir jau prieš duodamas priesaiką iškart atsisako savo pareigų dėl nesuderinamų kitų pareigų, vadinasi, dalyvavo rinkimuose jau turėdamas valią netapti parlamento nariu, tad, sakau, tai yra tarsi spjūvis rinkėjams į veidą. Dabar ieškoti būdų, kaip apeiti sistemą, kad šitie žmonės vėl kažkada esant patogiai situacijai galėtų sugrįžti į parlamentą, būtų mažų mažiausiai neteisinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas už nekalbės. Balsuosime tada dėl pasiūlymo, kurį pristatė gerbiama R. Tamašunienė. Komitetas nepritarė. Balsuojame dėl pasiūlymo. Vyksta balsavimas dėl R. Tamašunienės, Č. Olševskio pasiūlymo, komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 35, prieš – 45, susilaikė 33. Taigi pasiūlymui nėra pritarta ir lieka komiteto nuomonė.
Važiuojame toliau. Dėl 185 straipsnio buvo Vyriausybės išvada. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš jau minėjau, čia yra Vyriausybės siūlymas redaguoti, perredaguoti, perstumdyti punktus, dalis. Darbo grupėje kartu su VRK mes labai aiškiai sudėliojome visas procedūras, liekame prie šito varianto ir komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jau esame apsisprendę, turbūt bendru sutarimu galime pritarti komiteto redakcijai, taip? Dėkoju.
Toliau (labai lapai sulipę) dėl 193 straipsnio vėl Vyriausybės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia buvo pasiūlymai papildyti šiurkščių pažeidimų sąrašą, tą ir padarėme. Šiame sąraše atsirado daugiau šiurkščių pažeidimų, už kuriuos gali būti atitinkamai baudžiama. Pavyzdžiui, galiu pacituoti: „Neteisingos šio kodekso tam tikrame straipsnyje nustatytos informacijos kandidato anketoje pateikimas.“ Ir panašiai. Į tai mes atsižvelgėme, papildėme šiurkščių nusižengimų sąrašą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt galime bendru sutarimu, taip? Dėkoju.
Dėl 194 straipsnio taip pat yra Vyriausybės netgi dvi pataisos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia Vyriausybė pakartoja Teisės departamento pačią pradinę išvadą, dėl jos komitetas jau anksčiau buvo apsisprendęs. Jie mano, kad kodekse turėtų būti tiktai patys pagrindiniai principai, o visa kita paprastame įstatyme. Komitetas, jau spręsdamas konstitucingumo klausimą, apsisprendė, kad kodekse turi būti maksimaliai principinės nuostatos valdžios formavimo. Todėl tokiam Vyriausybės siūlymui nepritaria ir mano, kad kodeksas toks, koks yra, turėtų judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Racionaliai paaiškinote, jau apsisprendę esame, turbūt galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai.
Dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui. Baigėme svarstyti pasiūlymus. Dabar motyvai už arba prieš dėl viso projekto. Už kalbės R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų negali sakyti nei čia už, nei čia prieš, nėra tobulas tas įstatymo projektas. Juolab kad lieka tam tikrų įsipareigojimų koalicijos partnerei, valdančiajai daugumai, kad galėtų būti fondai ir visokios kitokios viskio dėžutės. Nemanau, kad tai yra geras dalykas. Bet žinant, kad mes vėluojame šį įstatymo projektą įgyvendinti, ko gero, kito varianto, kito kelio nėra. Aš galiu tik tiek įsivaizduoti, kad po 2023 metų savivaldos rinkimų liepos arba rugsėjo mėnesį pasipils daug projektų, jie siūlys ir keisti tas įstatymo nuostatas, ir tam tikras redakcijas. Aišku, dabar siūlau pritarti. Žiūrėsime, kaip bus įgyvendinama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, išsakę motyvus, dabar balsuojame. Susirenkame į darbo vietas ir balsuosime dėl viso projekto, dėl jo ką tik išsakėme motyvus, – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1279(3), plius Rinkimų kodeksas. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 98, prieš – 1, susilaikė 18. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
11.48 val.
Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280(2) (svarstymo tęsinys)
Mes galime toliau nagrinėti lydimąjį – Politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280(2). Matyt, pakviesiu gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką grįžti į tribūną.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių A. Kupčinsko, A. Širinskienės, J. Sabatausko ir kitų pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Man atrodo, kad čia yra rastas kompromisas tarp dviejų Andrių, darbo grupės vadovo ir A. Kupčinsko, jis buvo darbo grupės narys, dėl dviejų pavadinimų – rinkimų komiteto ir politinio susivienijimo. Radome kompromisą – politinis komitetas. Man atrodo, čia, kur visur yra pasiūlymai, kolega A. Kupčinskas turbūt pritars ir nereikalaus balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar gerbiamas A. Kupčinskas sutinka su komiteto nuomone?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, gerbiami kolegos, sutinku. Išties rinkimų komitetai bus nuolatiniai veikiantys komitetai, tai su rinkimais ir tuo žodžiu neturi nieko bendro, todėl politiniai komitetai yra logiškas pavadinimas. Aišku, būtų buvę dar geriau, jeigu politiniai susivienijimai, aiškiau visiems, kad nebūtų painiojamos sąvokos. Bet, aš manau, kompromisas yra geras.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Seime taip pat turime bendrą pritarimą šiai komiteto redakcijai? Dėkoju.
2 straipsnis. Seimo nariai G. Burokienė ir A. Norkienė registravo pasiūlymą, jam komitetas nepritarė. Tai gal suteiksime žodį gerbiamai G. Burokienei, prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra išbraukti analitinius centrus iš įstatymo projekto, atsižvelgiant į STT ir GRECO išvadas, kad būtų kuo aiškiau, kuo tyriau ir nebūtų jokių slaptų dėžučių ir slaptų susitarimų bei institutų. Kad tikrai žinotume, kad niekas nestovi už tos politinės partijos ar politinio rikimų komiteto. Bet suprantame, kad, daugumos nuomone, kaip pirmininkas pasakė ir per klausymus, nebus čia svarstoma, bus išbraukta ir net nesivarginkite, nepristatykite. Tai aš tikrai nereikalausiu balsuoti, bet manau, kad be analitinių centrų mes išsiverstume puikiai, kaip ir iki šiol, ir būtų daugiau viešumo ir daugiau skaidrumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš nenugirdau, jūs nereikalausite, ar jūs reikalausite? Nereikalausite?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš nereikalausiu, nes komiteto pirmininkas iš karto pasakė, kad nebus remiamas šitas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Jeigu nereikalaujate, tai nesvarstome.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galiu pakomentuoti?
PIRMININKAS. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, jūs matote visą skyrių, kuris atsirado šitų analitinių centrų kontrolei ir informacijai surinkti, visas skyrius. Dirbome savaitę su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir sutvarkėme visą kontrolės mechanizmą. Tai ačiū, kad jūs nereikalaujate balsuoti, nes iš tiesų į jūsų pasiūlymą ir į jūsų abejones taip pat atsižvelgėme ir įvertinome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pagal komiteto redakciją.
Toliau taip pat buvo Seimo narių A. Kupčinsko, A. Širinskienės, J. Sabatausko – pritarti iš dalies. Čia gal susiję su anuo? Tai irgi nereikalaujate balsuoti, tenkina komiteto kompromisas? Dėkoju. Judame toliau. Vėl A. Kupčinsko ir kolegų, čia taip pat susijęs, ar ne? Kaip suprantu, nereikalaujate balsuoti? Ta pati situacija – pagal komiteto redakciją. Gerai, dėkoju. Keliaujame toliau. Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių ir A. Kupčinsko, vėliau dar vienas A. Kupčinsko ir Seimo narių, ar čia susiję ir taip pat nereikalaujate balsuoti? Pagal komiteto redakciją pritarti iš dalies.
Dėl 6 straipsnio yra Vyriausybės išvados – nepritarti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia šalia rinkimų komiteto siūlo, dėl kurio mes jau kitaip suredagavome, nurodyti ir atitinkamą savivaldybę. Kadangi politiniai komitetai jau dabar dirbs ilgesnį laiką, bus ilgiau, jų teisinis reguliavimas kitoks, tai dar įrašyti savivaldybę, mes manome, yra netikslinga, nes tokie komitetai gali steigtis ir Europos Parlamento rinkimams. Manome, kad čia nereikalingas siūlymas, kuris klaidintų žmones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau, kad Vyriausybė prieštarautų. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Gerai. Dėkui.
Toliau buvo Seimo narių grupės, A. Kupčinsko ir kitų, – pritarti iš dalies. Čia turbūt analogiškai, ar ne, čia susiję, pritarėme iš dalies, kaip ir komiteto redakcijai? Dėkoju.
Dėl 7 straipsnio vėlgi Seimo narių A. Kupčinsko ir kitų. Klausiu pirmininko, ar čia taip pat?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra tas pats pavadinimo klausimas.
PIRMININKAS. Tas pats dalykas. Gerai, pritarti iš dalies, jau apsisprendėme. Keliaujame toliau, kur čia dar? 13 straipsnis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tas pats – pavadinimas.
PIRMININKAS. Apsisprendėme. Toliau. Dėl 27 straipsnio buvo G. Burokienės ir A. Norkienės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia analitiniai centrai.
PIRMININKAS. Jau apsisprendėme Seime dėl analitinių centrų, nebegrįžtame, viskas aišku, pagal komiteto redakciją.
Toliau taip pat buvo G. Burokienės ir A. Norkienės dėl 30 straipsnio. Čia taip pat dėl analitinių centrų, jau išsprendėme, nebereikia spręsti. Toliau dėl 31 straipsnio buvo Vyriausybės… Atsiprašau, dėl 32 straipsnio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl 32 straipsnio. Irgi tos pačios abejonės išsakytos dėl finansavimo, kurį, kaip aš minėjau, labai daug dirbdami su Specialiųjų tyrimų tarnyba perredagavome ir numatėme visą kontrolės mechanizmą. Mes tam siūlymui nepritarėme, bet įrašome savo, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą informaciją ir pasiūlymus suredaguojame įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybė nesiskundžia. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taip pat buvo Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas dėl šio straipsnio. Gal suteiksiu žodį gerbiamai A. Širinskienei pristatyti pasiūlymą. Jūsų buvo dėl 32 straipsnio, komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). 32 straipsnis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolege, kur jūs siūlėte išbraukti NATO šalių…
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Iš tiesų buvo toks pasiūlymas. Kartu vertinant ir Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonę dėl finansavimo, ir išties, kiek man pačiai klausymus teko stebėti, nesusidaro įspūdis, kad STT būtų užtikrinta, kad yra visos kontrolės galimybės, kada finansavimas vyksta per kitas trečiąsias valstybes, ne Europos Sąjungos nares. Išties ir STT atstovai išreiškė labai nemažai pastabų ir abejonių.
Aš siūlau išlaikant analitinius centrus tiesiog suvienodinti jų finansavimą su politinių partijų finansavimu ir kartu panaikinti galimybę juridiniams asmenims apeiti politinių partijų finansavimo draudimo galimybes.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas iš tiesų atkreipė į tai dėmesį (kaip ir į kitų kolegių išreikštas abejones) ir dar sykį pakartosiu. Mechanizmas yra numatytas toks: Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę, o institucijos turi pareigą. Tai yra iš Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, jeigu reikia, ir iš kitų institucijų Vyriausioji rinkimų komisija gauna medžiagą.
Dabar iškilo klausimas: o jeigu tai NATO šalis, o NATO šalis gali būti ir Turkija, kuri kur nors prie Sirijos sienos turi kokį nors neskaidrų fondą? Tai mes formuluotę suformulavome štai tokią: jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna nepakankamą informaciją arba jos negauna, ji negali tokio šaltinio, tokio fondo įrašyti į patikimų fondų sąrašą. Viskas. Ir iš ten finansavimas negali ateiti.
Buvo pateiktas pavyzdys, kad jeigu dabar yra investavimo procedūra iš užsienio, jeigu neįrodyta, kad neskaidrus fondas, tai nėra galimybės užkirsti kelią jam ateiti. Mes apsukame aukštyn kojomis. Jeigu trūksta informacijos ar ji nepakankama, toks fondas negali būti pripažįstamas patikimu. O jeigu nesutinka su VRK sprendimu, gali eiti į teismą. Maksimaliai apribojame galimybę iš neskaidrių ar neaiškių fondų, kad ir NATO šalies ar Europos politinių fondų, gauti finansavimą.
Mes manome, kad šias abejones mes išsklaidėme, mechanizmą sukūrėme ir Specialiųjų tyrimų tarnyba iš tiesų dabar dėl to modelio, to algoritmo pretenzijų nebeturi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama Agne Širinskiene, ar jus tenkina pritarimas iš dalies, ar reikalaujate balsuoti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš prašysiu balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada motyvai dėl pasiūlymo. K. Masiulis užsirašęs kalbėti už. Jūs dėl šio pasiūlymo užsirašęs, taip? Ne. Tada R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš pamėginsiu paneigti, ką mano kolega S. Šedbaras sako. Teisiškai, formaliai jūs, ko gero, esate teisus. Bet gauti iš Turkijos, tokios valstybės, kuri šiandien bombarduoja ir daužo Sirijos gyventojus ir veržiasi vis gilyn ir gilyn į Šiaurę, kažkokius atsakymus turbūt vargu bau galima tikėtis. Dabar sakote – nepakankama pateikta informacija. Tai yra labai subjektyvu ir priklauso nuo vertinimo.
Bet, gerbiamas Stasy, vienas dalykas, ko klausymuose nepasakė Vyriausioji rinkimų komisija ir jūs neužfiksavote, – finansavimas. Finansavimas jau bus skirtas, programa arba priemonė bus įgyvendinta ir tik po to atlikus kontrolę bus nustatoma. Tai koks skirtumas? Žiūrėkite, koks ten yra niuansas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Žiūrėkite, fondas Turkijoje, NATO šalyje arba Turkijoje, arba Amerikoje įkurtas šis institutas įgyja kažkokią programą ir po to prašo Lietuvos politinės partijos prisidėti prie jos. Ir prisideda. Tokiu atveju sankcijos jis išvengia. Tą patvirtino VRK atstovai. Nežinau, gal jūs dabar turite kitos, dar naujesnės kažkokios informacijos?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš nežinau, ar aš galiu?..
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Pirmininkas dar nori pakomentuoti. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Negali ateiti pinigai į sąskaitą, jeigu VRK nepriėmė sprendimo, kad fondas patikimas. Negali ateiti pinigai. Banke jie gulės, kol bus įrodytas patikimumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai, išsiaiškinome. Balsuojame dėl pasiūlymo, kurį pateikė gerbiama A. Širinskienė. Komitetas pritarė iš dalies, bet tas netenkino. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 44, prieš 38, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. Vadinasi, lieka, kaip suredagavo komitetas.
Dabar bandau ieškoti, kas dar čia mūsų neapsvarstyta. Taigi, matyt, 81 straipsnis. Čia yra dar pabaigoje A. Kupčinsko ir kolegų. Tai čia tas pats, jau esame apsisprendę. Vyriausybės išvada?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo kai kurias normas iš Rinkimų kodekso įkelti į Politinių organizacijų įstatymą. Mes manome, kad jos labiau tinka Rinkimų kodekse, ir ten jas paliekame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariame, matyt, taip, kaip komitetas. Niekas neprieštarauja iš Vyriausybės. Toliau kita išvada – taip pat pritarti iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Irgi tai yra santykio tarp Politinių organizacijų įstatymo ir Rinkimų kodekso. Mes manome, kad čia, na, tam tikra konkurencija, bet tikslingiau yra, jeigu rinkiminiai dalykai – Rinkimų kodekse, kur organizaciniai dalykai, steigimosi dalykai – Politinių organizacijų įstatyme. Visi kiti pasiūlymai, kokie buvo Vyriausybės.
PIRMININKAS. Susiję kiti pasiūlymai, kur nepritarti Vyriausybės…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atsiprašau, ir paskutinis siūlymas yra sutrumpinti laiką ateinantiems rinkimams, per kiek politiniai komitetai gali įsiregistruoti. Tam yra pritarta ir yra numatytas trumpesnis laikas, negu būtų, na, kituose rinkimuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pagal komiteto redakciją galime pritarti bendru sutarimu. Tada dėkoju pirmininkui. Balsuosime, tiksliau, pirmiausia pasisakysime dėl viso. Gerbiamas K. Masiulis už dėl viso projekto.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, analitiniai centrai yra tikrai didelis gėris. Jis atsirado, aš galiu ir suklysti, bet, manau, atsirado Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo, kai Vokietija pralaimėjo ir reikėjo padaryti išvadas. Vokietija suprato, kad jeigu žmonės bus politiškai neraštingi, tai gali vėl atsirasti fašizmas ir panašiai. O demokratinė politinė sistema reikalauja kompetencijos, reikia žmones mokyti ir partijas mokyti. Tiesą sakant, ten daug labiau šakota sistema, kiekvienas Vokietijos pilietis kas penkerius metus netgi turi teisę gauti finansavimą mokytis politinių dalykų ir atostogas dviejų savaičių.
Mums iki to dar toli, bet kiekviena partija gauna teisę kurti savo analitinį centrą, turi tokius centrus, galėčiau čia vardinti jų pavadinimus. Jie be galo svarbūs. Leidžia literatūrą, rengia įvairias analitines medžiagas toms partijoms, padeda joms priimti gerus sprendimus, be to, veikia ir tarptautiškai, turi netgi filialų. Lietuvoje turbūt girdėjote apie Konrado Adenauerio fondą, tai čia partinis, konservatorių. Arba Frydricho Ėberto fondas, socdemų. Jie net užsieniuose veikia irgi labai padėdami toms silpnesnės demokratijos valstybėms sustiprinti savo demokratiją. Negi mes dabar manome, kad tai yra blogai? Kokių nuostabių knygų, jų išleistų, esu parsivežęs, čia galėčiau ilgai vardinti. Mes žengiame labai teisingu keliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Vis dėlto, kadangi nepavyko išvengti to tikrai daug įtarimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybai keliančio analitinių centrų finansavimo, siūlyčiau tikrai balsuoti prieš ir nesukurti sąlygų partijoms apeiti finansavimo iš juridinių asmenų draudimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi pasisakė. Dabar balsuosime, nors jau balsavimo laikas pasibaigęs, bet bent jau dėl šio klausimo pratęsėme. Balsuojame dėl Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280(2).
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 76, prieš – 11, susilaikė 26. Taigi įstatymui yra pritarta po svarstymo.
12.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1281(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau dirbame pagal darbotvarkę. 1-2.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85 ir taip toliau įvairių straipsnių pakeitimo ir papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1281(2). Vėl pranešėjas gerbiamas S. Šedbaras.
Replikos po balsavimo nori K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Trumpa replika. Aš matau, kad ne visos partijos parėmė, tai aš norėčiau pastebėti ir paklausti, ar tos, kurios nerėmė, nesteigs?
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Gerbiamas pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Išvadas jau esu pristatęs. Nesuderintų vietų nelikę. Iš esmės yra pritarta ir Vyriausybės išvadai, iš dalies arba visiškai taip pat ir Europos Sąjungos teisės grupei. Taigi ginčytinų vietų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi čia balsuoti dėl nieko nereikia. Pagal komiteto redakciją.
Motyvai už, prieš. Už, prieš motyvų nematau. Niekas nenori kalbėti.
Taigi balsuosime balsavimo metu. Dabar langas balsuoti yra pasibaigęs.
Toliau 1-2.4 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1758. Taip pat gerbiamas S. Šedbaras. Pateikimas. (Balsas salėje) Taip, taip, atsiprašau.
Motyvai. Atsiprašau, taip, motyvai. Ar yra, kas nori kalbėti? Prieš nori kalbėti gerbiama L. Nagienė, bet jau čia, kaip matau, yra pakalbėta ir nenori. Gerai, laikysime, kad motyvai išsakyti. Lieka balsavimas. Balsavimo metu.
1-2.5 klausimas – Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1759. Taip pat pateikimas. Čia turbūt irgi yra atlikta. Motyvai išsakyti. Ai, kolegos, blokas jau pristatytas.
12.08 val.
Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658(2) (svarstymo tęsinys)
Tada 1-3 klausimas – Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Reikia vieną pataisą apsvarstyti, tai bandysime apsvarstyti. Dėl 16 straipsnio buvo Seimo narės D. Asanavičiūtės pasiūlymas, jam pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atrodo, suradome su teikėja kompromisą ir viskas gerai.
PIRMININKAS. Jeigu tenkina? Tenkina. Kaip suprantu, tai balsuoti nereikia. Vadinasi, pagal komiteto redakciją. Daugiau pasiūlymų indikuoja, kad nebėra.
Tada motyvai. Prieš kalbėti nori A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Aš?
PIRMININKAS. Jūs norite kalbėti prieš. Taip, prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pagaliau atėjo ta diena, kai svarstome demokratijos galimybės įteisinimą, su tuo jus ir sveikinu. Projektas gana platus, bet nuoširdžiai tikiu, kad bus koreguojamas ir pasakysiu kodėl. Pavyzdžiui, liko reikalingas piliečių parašų skaičius ne mažiau kaip 300 tūkst. turinčių rinkimų teisę arba taip pat referendumas bus įvykęs, jei balsuos daugiau nei pusė gyventojų, turinčių teisę balsuoti.
Leiskite priminti, kad dabartinė valdančioji koalicija surinko šiek tiek mažiau negu 40,7 % balsų, o rinkimuose dalyvavo 47,8 % rinkėjų. Tad akivaizdu, kad sulaukė palaikymo vos 19,5 % visų rinkėjų. Vis dėlto koalicija nesidrovi skelbtis atstovaujanti tautai ir, akivaizdu, priima sprendimus, kurie ne kartą supriešino visuomenę. Deja, reikia pripažinti, kad nėra palengvintas ir pats parašų surinkimas, todėl realiai piliečiai neturi galimybės realizuoti savo lūkesčių referendumo būdu, o paskui mes stebimės, kad vyksta didžiuliai mitingai, kurie, kaip žinote, ne visada baigiasi taip, kaip turi baigtis demokratinėje valstybėje.
Dar įdomiau, kai kalbama, kad neva referendumus gali pagrobti ir savo tikslams panaudoti populistai. Gal vis dėlto nustokime būti paranoikais ir priimkime įstatymą, kuris nebūtų tik statistinis, o realiai darytų įtaką piliečių ir valstybės gyvenime.
Baigdamas noriu pacituoti politikos apžvalgininko K. Girniaus įžvalgą: „Į neslepiamą valdžios nepasitikėjimą žmonės atsakys savo nepasitikėjimu valdžia ir abejingumu jos sprendimams, o tai silpnina valstybę, dėl kurios gerovės priešinamasi referendumams.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. GEDVILAS (DPF). Akivaizdi politiko arogancija ir paternalizmas gero nežada.“
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, galų gale daugiau kaip po pusantrų metų vis dėlto Referendumo įstatymas yra priimamas, dabar svarstymo stadija. Ko bijojo valdančioji dauguma? (Balsai salėje) Man labai keista, kad reikėjo pusantrų metų, kad šitas įstatymas pasiektų Seimą. Bet, nepaisant to, mes galime daryti išvadą, kad Seimas bijo žmonių, bijo tautos. Jie tik prieš rinkimus myli žmones. Ir man kilo mintis, o ar nebūtų gerai įregistruoti įstatymo pataisą, kad rinkimai būtų kas metus laiko, kasmet? Tada tikrai mes nepamirštume žmonių, bendrautume su jais, o dabar, kaip pasakyti, tuos žmones išsirinkote ir, kaip premjerė pasakė, ketverius metus kentėkite.
Mūsų Konstitucijoje pasakyta, kad valstybė valdoma tiesiogiai arba per savo atstovus. Tiesiogiai galime mes valdyti tik per referendumus, o jiems sudarytos labai sunkios sąlygos, faktiškai neįgyvendinamos sąlygos referendumams. Taigi, valdantieji, nebijokite žmonių ir bendraukite su jais. Ne tik prieš rinkimus kartu su žiniasklaida atsisukite į žmonių veidus, bet visą laikotarpį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku. Aš primenu, kad tai bus 12 val. 30 min., kaip numatyta darbotvarkėje. Kažkodėl kolegos prieina ir klausia. Viskas yra numatyta, darbotvarkę patvirtinome.
12.13 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691(2) (svarstymas)
Taigi toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691(2). Pranešėjas – K. Starkevičius. Svarstymas. Bet aš nematau gerbiamo K. Starkevičiaus. Gal tik aš nematau? Nėra jo. Gal kas nors iš Ekonomikos komiteto galėtų mums pateikti išvadą? Kas malonėtų? Gerbiamas A. Kupčinskas, matau, pasiruošęs. Šaunu, labai šaunu. Ačiū. Čia tik išvadą pagarsinti mums.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos, dar kartą. Komitetas svarstė Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo projektą ir nutarė nepritarti Seimo kanceliarijos departamento pastabai. O šiaip bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš? Nematau norinčių kalbėti. Taigi, apsispręsime balsuodami balsavimo metu.
12.14 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2) (svarstymas)
Toliau 1-6 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (ir taip toliau, labai ilgas pavadinimas), įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2). Svarstymas. Pranešėjas A. Pocius kviečiamas į tribūną. Prašom. NSGK komiteto išvada. Tuoj mes jums rasime išvadą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šio įstatymo projektą. Esmė yra ta, kad priėmus šį įstatymą galėtų būti pašaukiama daugiau šauktinių, priimama daugiau kariūnų į Karo akademiją, kariuomenėje dirbtų daugiau darbuotojų. Taip pat yra papildomas 1 tūkst. rezervo karių mokymo skaičius. Čia būtent yra padidėjusios grėsmės mūsų regione akivaizdoje, aš manau, kad tai tikrai yra logiška, nes į šauktinius karius buvo investuota, jie atitarnavo ir kaip rezervo kariai tikrai turi būti šaukiami į pakartotinius mokymus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsižvelgė į visus siūlymus ir siūlo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už komiteto išvadą. Dabar kviečiu diskutuoti užsirašiusį gerbiamą V. Rakutį. Galime pasidžiaugti ir pamojuoti vaikams iš Kauno rajono, kaip suprantu. Sveiki. Dabar pasidžiaugsime V. Rakučiu, jis mums kalbės.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, šiandien yra tokia proga pašnekėti apie vieną labai svarbų klausimą, kuris nėra susijęs su skaičiais. Tikrai aš čia nepulsiu kažkaip kritikuoti mūsų komiteto sprendimo, nes pats pritariau balsavimo metu. Kadangi šitame principinės struktūros įstatymo projekte yra pavadinimų, norėčiau atkreipti dėmesį į dalinių pavadinimų problemiką. Pats tam tikru laiku dirbau komisijoje, kuri dirbo dėl šių pavadinimų, tad norėčiau pasakyti keletą svarbių dalykų.
Iš tikrųjų yra pokyčių šiame projekte: keičiamas „Geležinio vilko“ brigados, kuri visai neseniai šventė savo 30-metį, pavadinimas – buvo parašyta tiesiog pėstininkų, ir tokiu būdu nereikia keisti pavadinimo, keičiant taktines tos brigados ypatybes, tačiau, mano supratimu, pavadinimuose esama dar daug netolygumo, netaisyklingumo ir taisytinų vietų. Pažvelgus į mūsų projektą akivaizdu, kad, sakykime, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Karolio Chodkevičiaus brigada. Bet štai mokomasis pulkas jau vadinamas Didžiojo Lietuvos etmono. Tiesiog reikia tuos skaičius surašyti į vienodą gretą.
Tai didelė problema, nes kai kurie iš tų dalinių savo pavadinimus ima iš prieškario ir tas netolygumas buvo užfiksuotas jau kažkada labai seniai. Bet jeigu prieitume prie šito klausimo kompleksiškai ir, sakykime, per ilgesnį laiko tarpą, tikrai ne per tą, kuris liko mums iki priėmimo, bet padarytume aiškią sistemą, kaip yra dabar heraldikoje įvesta tvarka, taip reikia įvesti ir dėl pavadinimų, kad visi jie būtų sudaryti pagal tuos pačius principus ir būtų tos pačios sudėtinės dalys.
Yra tokių netolygumų. Štai vienur rašoma brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, bet štai kitas batalionas vadinamas generolo Romualdo Giedraičio. Jeigu jau mes rašome visą laipsnį, reikia rašyti, kad generolo leitenanto Romualdo Giedraičio, nes būtent tokį karinį laipsnį jis turėjo 1794 metais Kosciuškos sukilimo metu.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dar nemažai karinių dalinių iš viso neturi pavadinimų ir tas laikotarpis trunka jau daug metų. Čia reikėtų iš tikrųjų Lietuvos kariuomenei pasistengti, kad tie pavadinimai atsirastų, nes kariai su savo patronu turi stiprų emocinį ryšį. Iš tikrųjų tai yra labai svarbus klausimas – kai kurie batalionai keletą metų yra be pavadinimų.
Taigi, manau, šis klausimas turi būti sprendžiamas ir randami tie sprendimai, tuo labiau kad apie variantus jau tikrai yra seniai diskutuota. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė diskutuoti. Motyvai. Dėl motyvų už ir prieš ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Balsuosime balsavimo metu, kai ateis balsavimo langas.
12.19 val.
Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje 1-7.1 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2). Pirmasis pranešėjas – M. Lingė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas. Bet aš jo nematau. Matau. Gerbiamas Mindaugai Linge, kalbatės su R. Morkūnaite-Mikulėniene, gal Radvilė išgirs, gal A. Bilotaitė jam perduos, kad aš kviečiu M. Lingę į tribūną. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, suprantu, kad reikia aptarti svarbius reikalus per posėdį, bet šiuo metu jūs kviečiamas į tribūną. Ir lydimuosius gal tada? Darbotvarkės 1-7.1 klausimą – lydimąjį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas gegužės 25 dieną apsvarstė Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektą. Apsvarstė tiek organizacijų, tiek institucijų teiktus įvairius pasiūlymus. Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas pasiūlė nemažai tikslinimų ir pataisymų, juos teikia komiteto vardu. Jie dažniausiai yra techninio pobūdžio. Iš esmės pritarta vien Teisės departamento pastaboms. Už balsavus 10, prieš nebuvus, susilaikius 2, šiai komiteto išvadai ir pateiktam projektui pritarta.
O lydimasis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – taip pat apsvarstytas gegužės 25 dieną. Komitetas pritarė bendru sutarimu pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Buvo pateiktos Biudžeto ir finansų komiteto pastabos. Vienai iš jų pritarta iš dalies. O dėl kitos, čia komitetas siūlo įvertinti galimybę, kad įsigaliojimo normos būtų pratęstos arba nukeltos papildomai. Komitetas vertino šį siūlymą ir balsuodamas pritarė Vyriausybės pateiktam terminui. Metų turėtų pakakti prisitaikyti ir pasiruošti, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. birželio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Dabar papildomų komitetų išvados. Taip pat V. Mitalas, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas, bet aš jo nematau šiandien salėje. Kas čia galėtų iš Biudžeto ir finansų komiteto? Gal pirmininkas pristatytų išvadą dėl abiejų, ir dėl Darbo kodekso, ir dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo? Biudžeto ir finansų komitetas buvo kaip papildomas komitetas. Prašom. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas iš tribūnos pristatys išvadą. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Darbo kodeksas. Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Taip pat įvertinti galimybes tikslinti Darbo kodeksą siekiant išvengti piktnaudžiavimo mokant kompensacijas už kilnojamąjį darbą kaip darbo užmokesčio dalį. Taip pat įvertinti galimybę nustatyti vėlesnį projekto straipsnių įsigaliojimo laikotarpį, kad verslo sektoriai galėtų tinkamai prisitaikyti prie numatomų Darbo kodekso pokyčių. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1. Identiškas balsavimas ir dėl papildomo komiteto išvados dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Dabar tada Sveikatos reikalų komiteto išvada dėl Darbo kodekso įstatymo. L. Slušnys pristatytų, bet aš jo nematau salėje, ar ne? Dar taip pat tarp galimų pranešėjų būtų A. Veryga. Jis dabar, matau, yra kambarėlyje, gal jam kolegos perduos? O kol jam perduos, aš pakviesiu A. Navicką. Žmogaus teisių komiteto išvadą, jeigu galite, pristatykite. Žmogaus teisių komitetas taip pat buvo kaip papildomas dėl Darbo kodekso. Jūs pristatykite, o paskui mes iš Sveikatos reikalų komiteto paprašysime. (Balsas salėje) Dabar mes Žmogaus teisių komiteto, o paskui Sveikatos reikalų, gerbiamas Aurelijau, jeigu jūs galėtumėte pasiruošti. Prašom, trumpai.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė variantui su tam tikromis pastabomis.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar atėjo gerbiamas L. Slušnys, jis galėtų Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatyti. Dėkoju ir gerbiamam Aurelijui, jis buvo pasiryžęs, bet ačiū.
Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Papildomo komiteto išvada dėl Darbo kodekso papildymo. Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės institucijų ir kitas pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 4. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar į tribūną kviečiu diskutuoti gerbiamą A. Sysą. Prašau. Kol kas jūs vienintelis diskutantas, tai jau viską pasakysite. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi komiteto pirmininkas beveik viską pasakė, aš norėčiau tik akcentuoti du dalykus ir pasidžiaugti, kad po ilgesnės pertraukos šiame įstatyme atsirado du svarbūs dalykai. Pirmas dėl liaudyje trumpai vadinamo mobingo, bet tai yra smurtas arba priekabiavimas įvairiomis formomis, mobingas galbūt yra siauresnis. Tikiuosi, kad priėmus šias pataisas nepasikartos Šiaulių ligoninės, Vilniaus greitosios pagalbos ir kitų įstaigų ir įmonių darbuotojų situacija, kai žmonės dėl susidariusio nepageidautino klimato darbo vietoje pasirinko išeiti iš šito gyvenimo. Kaip tik neseniai diskutavau su žurnaliste užsieniete ir ji manęs klausė, kas paskatino didelę migraciją iš Lietuvos. Mano galva, viena iš priežasčių buvo darbo santykiai, tai yra darbdavio požiūris į darbuotojus. Jeigu mes to požiūrio nekeičiame, tai tikėtis, kad pasieksime brandžius vakarietiškus santykius darbo vietoje, maža tikimybė. Aš labai vertinu, kad visgi po ilgesnės diskusijos šitos pataisos atsiranda, ir, tikiuosi, jos bus priimtos. Kviečiu jas priimti.
Kitas dalykas dėl apmokėjimo už kilnojamąjį darbą, nes prasidėjo taip, kad visi pradėjo kilnoti. Tai yra landa, dėl kurios mūsų biudžetas nesurenka dalies lėšų, žmonės negauna reikiamo darbo užmokesčio ir socialinių garantijų, nes nuo tų pinigų nemokama, paprasčiausiai kilnojame ir kilnojame. Džiaugiuosi, kad komitetas nepasidavė eilinėms provokacijoms vėl atidėti, dar ir dar atidėti, vis nepasiruošta. Aš manau, kad kompromisas yra, nukelta šiek tiek. Visiems buvo akivaizdu, kad, jeigu per metus pinigine išraiška dvigubai išauga nekilnojamo darbo apimtys, tai link gero neveda. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir, sakykime, landų apeinant mokesčių sistemą ir skriaudžiant darbuotojus bus mažiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar išsakysime motyvus už ir prieš, jeigu tokių būtų. Ne, niekas nenori motyvų išsakyti. Tai pakviesiu gerbiamą pirmininką į tribūną, apsvarstysime keletą pasiūlymų. Dėl Darbo kodekso 4 straipsnio buvo Žmogaus teisių komiteto, pritarėte iš dalies. Pakomentuokite.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Buvo komiteto siūlymas iš dviejų dalių, viena daugiau redakcinio pobūdžio, tai tiesiog Socialinių reikalų ir darbo komitete patikslinome Žmogaus teisių komiteto pasiūlytą formuluotę, turinys tikrai nesikeičia, tiesiog daugiau redakcinės detalės.
Komitetas nepritarė tai daliai, kur buvo siūlyta papildyti 7 punktu „kitomis, su darbo santykiais susijusiomis, aplinkybėmis“. Šiuo atveju komitetas laikėsi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos reikalavimo, kad sąrašas turi būti aiškus ir baigtinis. Šiuo atveju, kad užsibaigtų išvardintais atvejais, šešiais punktais, nenumatant kitų, kas būtų neįvardinta ir ne visai aišku, kas tai yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Žmogaus teisių komiteto atstovai sutinka? Gerai, sutinka su pritarimu iš dalies? Gerai, tada ir mes pritariame.
Toliau buvo kitas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, jam nepritarė komitetas. Prašau pakomentuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pasiūlymas taip pat yra iš dviejų dalių, daugiau siūlant patikslinti, kas turi būti įvardinta smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje, kas turi būti nurodyta, išvardinamos aplinkybės.
Antrasis siūlymas buvo: „Atlikti nuoseklią smurto ir priekabiavimo prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną ir inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje.“
Dėl šios nuostatos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonės komitetas laikė, kad jau esantys Darbo kodekso straipsniai numato, kad tiek dėl prevencijos, tiek ir dėl paties apibrėžimo, dėl Valstybinės darbo inspekcijos žingsnių ir metodinių reikalavimų, kurie ir bus atnaujinti po šio kodekso įsigaliojimo, tų priemonių pakaktų tam siūlymui, kurį ir siūlo Žmogaus teisių komitetas. Todėl laikėsi nuomonės, kad nereikia integruoti papildomų nuostatų, o taikyti tas, kurios jau šiuo metu yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Žmogaus teisių komitetas reikalaus balsuoti, ar tinka, kaip sudėliojo Socialinių reikalų ir darbo komitetas?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Kadangi ministerijos pozicija buvo derinta ir su suinteresuotų institucijų atstovais ir kadangi iš tiesų geriau reguliuoti tokius dalykus ne įstatymu, o metodinėmis rekomendacijomis, jeigu yra valia tai įgyvendinti, balsuoti neprašome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vadinasi, lieka pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto suredagavimą.
Dėl 7 straipsnio buvo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai, matyt, vienas iš esminių, dėl kurio ir vyko balsavimas komitete. Taip pat siūlymas iš dviejų dalių. Buvo siūlyta tikslinti Darbo kodeksą siekiant išvengti piktnaudžiavimų mokant kompensacijas už darbo kilnojimą kaip darbo užmokesčio dalį. Šiuo atveju komitetas laikėsi nuomonės, kad tas piktnaudžiavimas šiuo metu yra teisėta priemonė. Teisėta mokėti kompensacijas vietoj darbo užmokesčio ir to negalima laikyti piktnaudžiavimu. Todėl ir yra Vyriausybės pasiūlytos priemonės, kad apskritai kompensacijų mechanizmo būtų atsisakoma ir palaipsniui pradžioje būtų 30 vietoj 50 %, o po metų, kai jau įsigaliotų visa apimtimi, būtų išvis atsisakoma.
Argumentai jau taip pat buvo minėti dėl to, kad išties daugiau būtų dirbama ir mokama darbo užmokesčio, tai ir mokesčių daugiau yra mokama, ir darbuotojai labiau socialiai apsaugoti, o tos kompensacinės priemonės: ar kelionės, ar kitos, tikrai turi formas, kurias galima visiškai kompensuoti kitomis nuostatomis, jeigu yra patiriama kokių nors papildomų poreikių.
Antrasis momentas buvo dėl įsigaliojimo datos. Šiuo atveju komitetas balsavo: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1, ir pritarė Vyriausybės pasiūlytam variantui, kad būtų laikomasi įsigaliojimo nuo 2023 m. birželio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra kas prieštarautų iš Biudžeto ir finansų komiteto. Tinka komiteto redakcija ar ne, pritarimas iš dalies? Dėkoju. Mes turbūt apsvarstėme visus pasiūlymus, ar ne?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dar buvo Sveikatos. Čia pritarimas iš dalies.
PIRMININKAS. Sveikatos buvo? Bet čia išbrauktas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, bet ten tiesiog kadangi ne į visas organizacijų pasiūlytas pastabas buvo atsižvelgta, todėl fiksavome pritarimą iš dalies.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Čia pagal jūsų redakciją, čia nereikia balsuoti.
Motyvai buvo išsakyti. Tiksliau, jų nebuvo. Galėtume balsuoti, yra balsavimo metas, bet aš turiu pasiūlymą: gal apsvarstykime visus rytinės darbotvarkės klausimus (liko du klausimai) ir tada balsuosime dėl visų, o ne balsuojame, paskui vėl grįžtame svarstyti? Man atrodo, apsvarstykime rytinės darbotvarkės klausimus ir tada jau, kiek liks laiko, balsuosime dėl visko.
12.33 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321(2) (svarstymas)
Dabar 1-8 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje projektas Nr. XIVP-1321(2). Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Kaimo reikalų komiteto išvada. Svarstymas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tuoj, sekundę. Komitetas svarstė šį klausimą. Buvo gautos dvi Teisės departamento išvados. Vienai komitetas pritarė, kitai nepritarė. Apskritai komitetas pritarė visai išvadai ir įstatymo projektui: 5 – už, prieš – 0, susilaikė 0.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. Niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Vadinasi, balsuosime su visais įstatymais.
12.34 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1165(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1166(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1167(2), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1168(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1169(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1170(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1171(2), Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1172(2), Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1173(2), Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1174(2), Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1175(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1176(2), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1177(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 1-9.1, 1-9.2, 1-9.3, 1-9.4, 1-9.5, 1-9.6, 1-9.7, 1-9.8, 1-9.9, 1-9.10, 1-9.11, 1-9.12, 1-9.13 klausimai. Tai yra Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir visų kitų lydimųjų įstatymų projektai. Vėlgi A. Vyšniauskas. Kaimo reikalų komitetas. Čia svarstymo tęsinys yra. Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Tai visą paketą, ten, man atrodo, nebuvo siūlymų. Čia irgi greitai galbūt.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Siūlymai buvo iš esmės tiktai Teisės departamento ir Lietuvos žemės ūkio tarybos. Teisės departamento visiems siūlymams yra pritarta. Žemės ūkio tarybos siūlymui yra nepritarta. Taip pat yra komiteto pasiūlymas, susijęs su pavadinimu. Vyriausybė siūlė naujai kuriamai įstaigai Žemės informacijos centro pavadinimą. Komitetas siūlo Žemės ūkio duomenų centro. Tas pataisymas yra atliktas. Per galutinį balsavimą dėl pagrindinio projekto už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 1. Komitetas pritarė. Taip pat ir dėl visų kitų lydimųjų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Prieš nori kalbėti A. Palionis vis dėlto, bet aš jo nematau. Tada K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų komitete buvo daug išklausyta politinių argumentų, bet praktiškai tai, kas yra siūloma, turbūt neįgyvendinama, nes bet kuriuo atveju kalbame apie biurokratinės naštos mažinimą, apie biurokratų mažinimą ir apie darbo kokybės gerėjimą, tačiau kiek komitete diskutavome, tai to tikrai nesimatė.
Norėtųsi iš tiesų, kad būtų išklausyti būtent ir tie asmenys, kurie šiuo metu dirba tose įstaigose, kurios yra sujungiamos, nes jau dabar, mano žiniomis, tikrai nemaža dalis žmonių ne tik galvoja, bet ir faktiškai planuoja išėjimą iš institucijų. Ta kompetencija, kurią norima sutelkti, šiuo atveju gali turėti priešingą rezultatą, todėl tikrai tų diskusijų buvo per mažai ir tas bandymas taip iš tiesų greitai priimti tuos sprendimus, manau, turi priešingą efektą ir šiuo atveju žemės ūkio sektoriuje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims tai tikrai nepadės kaip nors geriau susiorientuoti gauti kokybiškas paslaugas.
Todėl tikrai, kolegos, na, norėtųsi iš ministerijos daugiau komunikacijos, ryžto, viešinimo ir tik tada priimti sprendimus, nes tikrai, ypač vienmandatininkai, pasikalbėkite su savo krašto sektoriuje dirbančiais ir su asociacijomis, kurie tikrai praktiškai nepritaria tokiam žingsniui, todėl tikrai reikia daugiau diskusijų. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Pupinis už pasisakys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų mes atsakingi ir už racionalų lėšų naudojimą. Tikrai žmonės nesiskundžia dėl paslaugų, bet jie kai kada skundžiasi, kad patys pasiklysta tarp institucijų, ir tie patys ūkininkai iš tikrųjų. Dubliavimas funkcijų arba, tarkime, daug institucijų, kurios kai kada turbūt dirba ne visai tuos darbus, o ieško sau darbų. Iš tikrųjų manyčiau, kad racionalus lėšų naudojimas ir tų institucijų sujungimas tikrai nepadarys žalos.
Iš tikrųjų turbūt pagrindiniai dalykai, problema yra, kad asmenys renkasi, kai kada išeina iš tokių institucijų, nes atlyginimo lygis galbūt neatitinka, bet čia yra kita problema. Iš tikrųjų turime žiūrėti, kad specialistai, ypač aukšto lygio specialistai, ant kurių laikosi tokios institucijos ir įstaigos, gautų padorius atlyginimus. Čia kita problema. Manyčiau, tą turime spręsti. Aišku, gerus specialistus, tikiu, ministerija sugebės išlaikyti, galbūt pasikeis darbo vieta arba tam tikros darbo sąlygos, tačiau tikiu, kad kompetencija bus išlaikyta, iš tikrųjų dubliavimo bus atsisakyta ir racionalus lėšų panaudojimas duos savo efektą. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime, kai dėl visų įstatymų balsuosime.
12.39 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1764. Paskutinis šios rytinės darbotvarkės projektas. L. Nagienė per centrinį mikrofoną. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. M. Majauskas taip pat nori per šoninį mikrofoną. Gal kokį kitą variantą pasiūlys. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Suprantama, kad laikas yra apibrėžtas iki pirmos valandos, tai ar pusvalandžio pertrauka, ar iki kito posėdžio, čia didelio skirtumo nepadarys. Būtų gerai sutarti, kad ateinantį posėdį ir pradėtume šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ten numatytos procedūros…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Suprantama, jeigu yra numatytos procedūros, kurių turime laikytis…
PIRMININKAS. Kai tik bus įmanoma, anksčiausiu laiku turbūt posėdžio pirmininkas įtrauks, kai nesikirs su kitom statutinėm…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tuomet galima, matyt, nebalsuoti ir sutarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Niekas nereikalauja balsuoti, visiems tinka pertrauka iki kito posėdžio, ar ne? (Balsai salėje: „O kam daryti?“) Jeigu neturi ką veikti, sako. Nori balsuoti. Gerai, balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Buvo frakcijos vardu statutinis prašymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 94, balsavo 93 Seimo nariai: už – 42, prieš – 40, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio.
12.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1281(2) (svarstymo tęsinys)
Tai buvo paskutinis rytinės darbotvarkės klausimas. Dabar grįšime prie balsavimo. Balsavimo langas yra prasidėjęs ir balsuosime pradėdami 1-2.3 klausimu – Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIVP-1281(2). Po svarstymo balsuojame. Čia Rinkimų kodekso lydimasis. Prašom balsuoti. Grįžtame į darbo vietas, pradėjome balsavimus. Dabar balsuosime dėl visų apsvarstytų projektų.
Užsiregistravo 107, balsavo 106 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
12.42 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1758, Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 1751 ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1759, Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1760, Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1761, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1762, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1763, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 91 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1764 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1758. Su visais lydimaisiais – 1-2.5, 1-2.6, 1-2.7, 1-2.8, 1-2.9, 1-2.10. Čia yra paketas, jį pateikė gerbiamas S. Šedbaras. Po pateikimo mes balsuojame dėl visų pateiktų Administracinių bylų teisenos ir lydimųjų įstatymų projektų.
Užsiregistravo 108, balsavo 108 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl visų projektų. Papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas taip pat dėl visų projektų. Ar galime bendru sutarimu? Dar gerbiamas S. Šedbaras nori. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gal kolega Mykolas sutiktų papildomo nedaryti, nes į viską atsižvelgsime, mes jau 15 dieną norime svarstyti ir kartu su visu paketu pasivytume ir priėmimą, vyktų kartu su Rinkimų kodeksu.
PIRMININKAS. Nors čia numatyta 21 dieną, bet jūs siūlytumėte svarstyti 15 dieną. Pasiryžę?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Mums reikia pasivyti su pateikimu.
PIRMININKAS. Gerai. Tada Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonės norėčiau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas patikina, jog bus atitinkamai pakoreguotas Labdaros ir paramos įstatymas, atsižvelgiant į šios dienos balsavimą, tuomet, matyt, galima sutarti, kad Biudžeto ir finansų komiteto misija šiame etape būtų baigta.
PIRMININKAS. Matau ne vieną linksinčią galvą, kaip suprantu, patikinimas yra, balsuoti nereikia. Susitarėme. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis dėl visų projektų. Tada numatome 15 dieną? 16 diena yra posėdžių diena. Gerai, dėkui.
12.44 val.
Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-3 klausimas – Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 113, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi yra pritarta po svarstymo.
12.45 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Mes taip pat apsvarstėme 1-5 klausimą – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1691(2). Balsuojame po svarstymo. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 113, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi yra pritarta po svarstymo.
12.46 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-6 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų (ir taip toliau, ilgas pavadinimas) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1485(2). Svarstymas. Balsuojame po svarstymo. Principinės kariuomenės struktūros įstatymas.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 113, kitaip manančių nebuvo, taigi po svarstymo pritarta. Vieningas Seimas, taip.
12.46 val.
Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.1 ir 1-7.2 klausimai – Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2) ir lydimasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517(2). Galime kartu balsuoti. Darbo kodekso ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymai. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 121, balsavo 118: už – 90, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 28. Taigi yra pritarta po svarstymo.
12.47 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau yra 1-8 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321(2). Balsuojame taip pat po svarstymo dėl Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: visi 116 balsavo už. Pritarta po svarstymo.
12.48 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1165(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1166(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1167(2), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1168(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1169(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1170(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1171(2), Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1172(2), Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1173(2), Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1174(2), Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1175(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1176(2), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1177(2) (svarstymo tęsinys)
Ir darbotvarkės 1-9 klausimas – 9.1, 9.2… 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, visas paketas, tai yra Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas Nr. XIVP-1165(2) ir visi lydimieji. Balsuojame po svarstymo. Elektros energetikos, Kooperatinių bendrovių ir visi kiti įstatymai, visas paketas, susijęs su Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu. Balsuojame dėl šių įstatymų projektų.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 66, prieš – 12, susilaikė 35. Yra pritarta po svarstymo.
Kadangi dėl paskutinio padarėme pertrauką, jo nesvarstėme, taigi visi balsavimai yra atlikti.
12.49 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar – Seimo narių pareiškimai. P. Gražulis nori kažką pareikšti Seimui. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Ponai Seimo nariai, kaip matome, karas Ukrainoje tęsiasi. Net mūsų sisteminiai politikai jau neslepia pasipiktinimo didžiųjų Europos Sąjungos šalių, tai yra Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, neryžtingumu Ukrainos atžvilgiu, ką jau kalbėti apie kai kurias šalis, kurios yra mažesnės ir labiau veikiamos Rusijos.
Man yra visiškai nesuprantama, kad balandžio 3 dieną Amerika panaikino sankcijas dėl rusiškų trąšų, tačiau apie Baltarusiją visiškai nekalbama. Šiandien pasigirdo mintis, kad gal čia pirmas idėją iškėlė mūsų valdančiosios daugumos susisiekimo ministras, kad grūdus iš Ukrainos būtų galima gabenti per Baltarusiją, tačiau reikalingas Baltarusijos sutikimas. Tačiau iš karto užsienio reikalų ministras ir net opozicijos atstovai pasakė, kad jokių derybų su Baltarusija negali būti. Aš keliu retorinį klausimą: kam būtų naudinga, jeigu mes iš Ukrainos per Baltarusijos teritoriją, per Lietuvos teritoriją į Klaipėdos uostą išvežtume ukrainietiškus grūdus?
Be abejo, laimėtų Ukraina, laimėtų Lietuva ir laimėtų Baltarusija. Kam labai neparanku, kad tos trąšos nepajudėtų ir kas užminavo uostus, kas blokuoja trąšų išgabenimą? Ogi Rusija. Ir vėl mes su šita pozicija esame labai parankūs Rusijai, V. Putinui. Jeigu mes eitume į derybas su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka, nors mes laikome, kad jis išrinktas neteisėtai, bet reali valdžia šiandien yra jo rankose, mes galėtume kelti ne tik ekonominius klausimus, bet galėtume kelti ir politinius klausimus: reikalauti, kad būtų išlaisvinti visi politiniai kaliniai, kurie buvo nuteisti, mes turėtume ekonominę naudą, vėl galėtų judėti ir baltarusiškos trąšos per Lietuvos teritoriją į Klaipėdos uostą. Kaip jūs žinote, jau šiandien įteikti lapeliai 1 tūkst. 200 geležinkelio darbuotojų ir kad geležinkelis turi didelę žalą. Mums išplėšti A. Lukašenką iš V. Putino glėbio yra labai svarbu. Man atrodo, jeigu tokios derybos būtų, pirmiausia tam prieštarautų V. Putinas, bet mūsų politika yra tikrai neįžvalgi ir labai dažnai pasitarnauja pačiai Rusijai.
Grįžtu prie trąšų sankcijų Rusijai. Kodėl sankcijos panaikinamos dėl rusiškų trąšų, kodėl Vakarai ir Amerika lenkiasi Rusijai? Todėl, kad ji galinga? Ar Baltarusija yra kaltesnė dėl karo Ukrainoje? Aš manau, tikrai ne. Jūs prisiminkite 2014 metus, kai tas pats A. Lukašenka nepripažino nei Luhansko, nei Donecko, nei Krymo okupacijos. Jis siekė politinėmis priemonėmis spręsti problemas ir kvietė Vakarų lyderius į Minską, kur buvo pasirašytas susitarimas. Nepaisant milžiniško Rusijos spaudimo ir šiandien Baltarusijos kariuomenė neįžengė į Ukrainos teritoriją. Aš manau, kad šitoks Baltarusijos stūmimas į Rusijos glėbį ir į V. Putino glėbį nenaudingas Ukrainai, naudingas V. Putinui.
Taigi, valdantieji, susimąstykime, kam mes tarnaujame? Aš atsakysiu, tikrai ne Lietuvai, man susidaro įspūdis, kad mes labai gudriai tarnaujame V. Putino režimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi pareiškimai.
Kviečiu susimąstyti ir baigti rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.