LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA(2)

DĖL ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30(1), 35(1), 35(2) IR 66 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3171(3)

 

2023-12-13 Nr. 107-P-50

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę);

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, RasaMatusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja, vykdanti Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo funkcijas Algė Staniūnaitė-Tonkich, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja Erika Giedraitienė.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-12-11

1(5)

 

 

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypus priima ir pirkimo – pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Taigi, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas turėtų teisę priimti sprendimus parduoti asmenims valstybinę žemę ir sudaryti atitinkamas sutartis, t. y. priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu valstybės turtu (valstybine žeme). Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2023-11-22 Nr. 107-P-44 „Dėl žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3170“ išvadoje nurodoma, kad „atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų“. Taigi, pagal projekto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti bet kurio struktūrinio padalinio, tame tarpe vykdančio ūkines funkcijas (transporto, ūkio dalies ir pan.), vadovą ar kitą darbuotoją, kuris turėtų bent vieną pavaldinį, priimti sprendimus, susijusius su disponavimu valstybine žeme. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Kyla abejonių, ar Nacionalinės žemės tarnybos padalinių, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, vadovams ar kitiems darbuotojams, kurių funkcijos nėra susiję su valstybinės žemės administravimu, galėtų būti pagrįstai pavesta vykdyti projekte minimas funkcijas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti ne bet kurį Nacionalinė žemės tarnybos vadovaujantį darbuotoją, bet viešojo administravimo funkcijas vykdančių Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vadovus.

Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnyje dėstomas Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 dalies, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-12-11

6(21)

(45)

1(2)

(1)

 

(10,11)

 

Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktuose siūloma nustatyti atvejus, kai miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose esantys miškai iš privačių savininkų paimami visuomenės poreikiams. Pagal projekto nuostatas visuomenės poreikiams iš asmenų būtų išperkami tik tie miškai, kurie yra po 1995 m. birželio 1 d. miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose, o sprendimas dėl priskyrimo priimtas „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Iš projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekte siūloma reglamentuoti tik miško, kuris yra teritorijose, priskirtose miestams ar miestų savivaldybių teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas, tiek pagal kartu teikiamo Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3167(3) 1 straipsnio 1 dalyje dėstomas Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas miestų miškai būtų priskiriami valstybinės reikšmės miškams, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė. Manytina, kad nepriklausomai nuo to, ar iki projekte nurodytos datos, ar po jos miestams ar miestų savivaldybėms priskirtose teritorijose esantys miškai, taip pat nepriklausomai nuo to, kada priimtas sprendimas, kuriuo atitinkama teritorija priskirta miesto ar miesto savivaldybės teritorijai, iš asmenų turėtų būti išpirkti ir tapti valstybės išimtine nuosavybe visi miesto ar miesto savivaldybės teritorijoje esantys žemės sklypai, kuriuose yra miško plotai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti, išplečiant atvejų, kai miestų ar miestų teritorijose esantys privatūs miškai yra paimami visuomenės poreikiams.

Pritarti iš dalies

Nepritarti siūlymo daliai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso taikymo miestų teritorijoje esantiems miškams dėl šių priežasčių:

Pagal miškų įstatymo 4 str. 10 d. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, kuriems priskiriami   miestų miškai.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. valstybinės reikšmės miškai (miestų miškai) priskirti valstybės išperkamai žemei ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos. Atsižvelgiant į tai, tik tose teritorijose, kurios miestams (miestų savivaldybių teritorijoms) buvo priskirtos po 1995 m. birželio 1 d. ir kuriose nuosavybės teisių atkūrimas jau buvo įvykęs kaip kaimo teritorijoje atkuriant nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties žemės sklypus ar kitos paskirties žemės sklypus su juose esančiomis miško naudmenomis, susiklostė situacija, kai valstybinės reikšmės miško statuso neturėję miškai jį įgijo. Tokių teisėtai įgytų žemės sklypų savininkų teisės naudoti valstybinį mišką buvo suvaržytos, tačiau prievolė juos paimti visuomenės poreikiams nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, siūlomi Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimai, numatantys papildomą paėmimo visuomenės poreikiams atvejį, sietini išskirtinai su teritorijomis, kurios miestui ar miesto savivaldybės teritorijai priskirtos po 1995 m. birželio 1 d.

 

Pritariant siūlymui dėl atvejų, kai miestų ar miestų savivaldybių teritorijose esantys privatūs miškai paimami visuomenės poreikiams, išplėtimui,  papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą, jį išdėstant taip:

„11) miškų, esančių miestų plėtros teritorijose dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.“.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-12-11

6(21)

(45)

1(2)

(1)

 

(10)

 

Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nėra aiški, ją inkorporavus į bazinį įstatymą, ši nuostata galėtų būti nevienodai aiškinama, nes taptų neaišku, kurio įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje, t. y. turima omenyje Žemės įstatymo Nr. I-446 įsigaliojimo data - 1994 m. liepos 1 d., ar turima omenyje projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo diena – 2024 m. sausio 1 d. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogišką projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą.

Pritarti

Siūlome Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą “iki šio įstatymo įsigaliojimo” keisti į „iki 2024 m. sausio 1 d.”

Atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogišką projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-12-11

6(21)

(45)

2(21)

(21)

 

 

Projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 21 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatose brauktinas žodis ir skaičius „įstatymo 45“ (vartojama du kartus). Be to, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus koks „vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas“ turimas omenyje. Jei turimas omenyje keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodytas motyvuotas pagrindimas, tai siūlytina, projekto nuostatose vietoj žodžių „vietos ir ploto“ įrašyti formuluotę „šio straipsnio 2 dalyje nurodytas“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-12-11

7(22)

(46)

 

(2)

 

(3)

 

Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose tikslintina nuoroda, po žodžio „šio“ įrašant žodį ir skaičių „įstatymo 45“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-12-11

7(22)

(46)

 

(3)

 

 

Kadangi projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytos nuostatos yra alternatyvios viena kitai, tai, siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuorodą „šio straipsnio 1 ir 2 punktuose“, pavyzdžiui, šią nuorodą išdėstant taip: „šio straipsnio 1 ir 2 punktuose arba 1 ir 3 punktuose“.

Pritarti

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-12-11

 

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame projekto variante nebuvo nuostatų dėl miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose esančių miškų paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad išperkant iš asmenų miesto ar miesto savivaldybės teritorijose esančius privačius miškus, paprastai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau yra priimtas. Pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikta Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Nepritarti

Vyriausybės išvados nebuvo prašyta, Vyriausybės atstovai dalyvavo svarstant projektą ir jį tobulinant.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Birutė Pūtienė