2017-10-20

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 

17 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymo projekto

Nr. XIIIP-866

 

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

91

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, reglamentuojančiose privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų už nurodytus asmenis mokėjimą, yra pateikiama nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, tačiau, VSDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta 1 ir 2 punktų, todėl akivaizdu, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 1 p. ir 2 d. nustatytas reguliavimas yra dalinai neapibrėžtas VSDĮ normomis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 1 p. ir 2 d. nuorodas ir nebeegzistuojančias normas (punktus).

        

Pasiūlymai:

 

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1. Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:

1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliesyje 1 ir 2 punktuose;“

 

2. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliesyje 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.“

 

Argumentai:

I.  Dėl žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų PSD įmokų mokėjimo.

Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla, bei 2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai. Kaip matyti, vienai fizinių asmenų grupei, kurie verčiasi žemės ūkio veikla yra sudarytos išskirtinai lengvatinės sąlygos dėl PSD mokėjimo. Pastariesiems prievolė mokėti PSD atsiranda tik tuomet, kai šie asmenys tampa PVM mokėtojais, tai yra, jeigu šių asmenų gautas atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių už parduotas prekes/paslaugas šalies teritorijoje viršija 45 000 eurų. Toki būdu yra sudaromos sąlygos ilgą laiką nemokėti PSD į valstybės biudžetą. Tačiau kiti asmenys, PSD įmoką privalo mokėti nuo pirmo euro, tik pradėję vykdyti individualią ne žemės ūkio srityje. Toks reglamentavimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes žemės ūkio veiklai nepagrįstai yra suteikiamas pranašumas prieš kitas veiklas. Teisės aktų reikalavimai privalo nepažeisti lygiateisiškumo ir proporcingo principų, bei neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau, negu to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti. Taip pat, minėtos lengvatos taikymas konkrečiai veiklai neatitinka esminių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, tokių kaip teisingumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.  

Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti diskriminacinę sąlygą - tik būdami  PVM mokėtojais, fiziniai asmenys vykdantys žemės ūkio veiklą privalo mokėti PSD. Siūloma nustatyti, kad 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka vienodai visi fiziniai asmenys pradėję vykdyti individualią veiklą, nepriklausomai nuo to ar jie yra PVM mokėtojai ar nėra.

 

II. Dėl PSD įmokų mokėjimo dirbant pagal darbo sutartis ir vykdant individualią veiklą ar teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą.

PSD mokestis – tai mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš surinkto mokesčio yra finansuojama asmenų, apdraustų sveikatos draudimu sveikatos priežiūra, išlaikomos gydymo įstaigos, apmokami kompensuojami vaistai ir kt. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad valstybės lėšomis PSD mokesčiu yra draudžiami: asmenys gaunantys pensiją ar pašalpą; bedarbiai; moterys, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose; auginantys vaiką iki 8 metų; asmenys iki 18 metų; neįgalieji; studentai; tradicinių religinių bendrijų dvasininkai ir kt. To paties Įstatymo 17 str. 1 ir 3 dalyse nurodyta, jog už asmenis: dirbančius pagal darbo sutartis; einančius renkamąsias pareigas; dirbančius ūkinėse bendrijose ar žemės ūkio bendrovėse; už valstybės tarnautojus, politikus, teisėjus ir pareigūnus; už gaunančius pajamas pagal autorinę sutartį, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos 3 procentų dydžio PSD įmokas nuo jų pajamų sumoka draudėjai, o Įstatymo 17 str. 2 ir 3 dalyse nurodyta, jog asmenys  išvardinti 17 str. 1 ir 3 dalyse papildomai susimoka 6 procentų dydžio PSD įmokas, nuo apskaičiuotų pajamų. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, asmenys nurodyti 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse bendroje sumoje sumoka 9 procentus PSD įmokas, nuo pajamų.

Ne maža dalis iš aukščiau išvardintų - dirbančių ar valstybės remiamų - asmenų, dėl per mažai gaunamų pajamų papildomai užsidirba vykdydami individualią veiklą verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos pagrindu arba suteikia paslaugas pagal paslaugų kvitus. Esant tokiai situacijai, šie asmenys savo veikloje privalo papildomai vadovautis  nuostatomis, numatytomis Įstatymo 17 str. 4, 5 ir 91 dalyse. O būtent, Įstatymo 17 str. 4 dalyje apibrėžta, jog fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, privalo mokėti 9 procentų PSD mokesčio įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Įstatymo 17 str. 5 d. nurodyta, jog asmenys kurie vykdydami individualią veiklą įsigyja verslo liudijimus, susimoka 9 procentų PSD mokesčio įmokas, skaičiuojamas nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), o 17 straipsnio 91 dalyje numatyta, kad paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo atlygio sumos.    

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, asmenys dirbdami pagal darbo sutartis ar gaudami kitų pajamų ir tuo pačiu vykdydami individualią veiklą ar teikdami paslaugas pagal paslaugų kvitus, susimoka du ar daugiau kartų (priklausomai nuo veiklų kiekio) po 9 procentus PSD įmokų. Asmenys ieškodami galimybių užsidirbti papildomų pajamų, dažnu atveju tai daro verčiami sunkios finansinės padėties, todėl tokiems asmenims bent koks papildomas pajamų apmokestinimas yra per didelė finansinė našta. Nors PSD mokesčio pagrindinė paskirtis yra finansuoti (apmokėti) medicinines paslaugas socialiai apdraustiems, tačiau medicininių paslaugų kiekybei ar kokybei sumokėtų PSD įmokų sumos jokios įtakos neturi. Tai yra, tiek valstybės pajamomis draudžiami asmenys, tiek asmenys dirbdami vienoje darbovietėje, tiek asmenys dirbdami keliose darbovietėse (įskaitant ir individualią veiklą), visi jie gaus tokią pat sveikatos priežiūros paslaugą, neatsižvelgiant į sumokėtų PSD įmokų sumą. Įstatymas numato, jog, nesvarbu keliose darbovietėse asmuo dirba (ar darbdaviui, jeigu dirbama pagal darbo sutartį ar paslaugų kvitą), pastarajam atsiranda prievolė mokėti PSD, kitaip tariant, už kiekvieną vykdomą veiklą yra mokamas PSD. Tokiu atveju net ir tris kartus sumokėta PSD suma (pvz. jei asmuo dirba dviejose darbovietės ir dar vykdo individualią veiklą) nėra traktuojama kaip permoka ir permokėtos pinigų sumos susigrąžinti neįmanoma, nes to nenumato jokie  įstatymai.

Tokie asmenys, kurie sumoka dvi ar daugiau PSD įmokų jaučiasi nepelnytai ir nepagrįstai apmokestinti antrą ar daugiau kartų už tas pačias medicinines paslaugas, bei jaučiasi diskriminuojami kitų asmenų atžvilgiu, kurie PSD nemoka arba moka minimaliai. Kadangi daugiau uždirbantys asmenys savo didesnėmis PSD įmokomis solidariai prisideda prie mažiau PSD įmokų sumokančių (arba nemokančių) asmenų medicininio gydymo, todėl PSD mokestis dar yra vadinamas „solidarumo“ mokesčiu. „Solidarumo“ principas suprantamas kaip - visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamas gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kaip ir valstybės biudžeto lėšos, prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Tačiau šiai dienai, PSD mokesčių mokėtojų atžvilgiu yra susidariusi nesąžininga ir solidarumo principo neatitinkanti situacija, nes daugiau uždirbantys (daugiau PSD sumokantys) asmenys dažnu atveju nesinaudoja nemokamu gydymu ir už gydymo paslaugas susimoka privačioms gydymo įstaigoms. Tokiu būdu PSD įmokas mokantys asmenys už sveikatos priežiūrą susimoka dar kartą. Susimokėti už gydymo paslaugas asmenys yra priversti dėl to, kadangi yra netinkamai ir neefektyviai sureguliuota medicininės priežiūros sistema. Valstybės kontrolė, siekdama išsiaiškinti kaip yra naudojami asmenų „solidariai“ sumokėti PSD mokesčiai, atliko privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumo ir jų naudojimo įstatymo nustatytiems tikslams per 2014 metus auditą. 2015-09-25 Valstybinio audito išvadoje Nr. FA-P-10-8-29 yra nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa nevykdė Biudžeto sandaros įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti racionalų lėšų naudojimą, nes neracionaliai panaudojo daugiau nei 2 mln. Lt (579 240 EUR) PSDF lėšų. Taip pat Valstybės kontrolė nustatė, kad 5 mln. Lt (1 448 100 EUR) fondo lėšų greitosios medicinos pagalbos centralizuotų dispečerinių paslaugoms apmokėti panaudota neteisėtai; negalima įvertinti, ar 1 471,6 tūkst. Lt (426 205 EUR) fondo lėšų, skirtų apmokėti greitosios medicinos pagalbos brigadoms už gerus darbo rezultatus, panaudota teisėtai; 487,5 tūkst. Lt (141 189 EUR) fondo lėšų panaudota nesilaikant Sveikatos draudimo įstatymo ir jį įgyvendinančių sveikatos apsaugos ministro įsakymų; negalima įvertinti 34 847,5 tūkst. Lt (10 092 534 EUR) fondo lėšų panaudojimo teisėtumo, dėl ortopedijos techninės priemonės įsigijimo; pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir principai įsigyjant 1 466,5 tūkst. Lt (424 728 EUR) vertės eilių valdymo sprendimo diegimo paslaugas. Kaip matyti, „solidariai“ mokesčių mokėtojų surinktos lėšos yra naudojamos pažeidžiant įstatymus ir jų panaudojimo teisėtumas, bei pagrįstumas yra labai abejotinas. Todėl, tikslingiau ir efektyviau būtų tinkamai administruoti ir kontroliuoti surinktų PSD įmokų panaudojimą, o ne papildomai apmokestinti nepakankamai pajamų uždirbančius asmenis. Sumažinus PSD įmokas būtų pagerinta verslo kūrimo ir vystymo aplinka, sudarytos geresnės sąlygos investicijos, privačioms iniciatyvoms, sumažėtu nedarbas ir išmokų prašančių asmenų skaičius, suaktyvėtu ekonomika ir užimtumas. Be to, Lietuvos Respublikos vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta priemonė nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, bei šioje programoje numatyta galimybė įvertinti galiojantį smulkiojo verslo apmokestinimą, siekiant tolygesnio mokesčių naštos pasiskirstymo, be kita ko, įvertinti tikslingumą pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma sumažinti PSD mokestinę naštą asmenims, kurie jau yra sumokėję PSD įmokas vykdydami kitas darbines ar ekonomines veiklas.          

 

Pasiūlymai:

 

3. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„4. 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: individualia veikla, išskyrus asmenis nurodytus šio straipsnio 5 ir 7 dalyse. Individualią veiklą vykdantys asmenys moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurie:

1)      nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio  4 dalyje;

2)      nurodyti 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose;

3)      gauna pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas;

4)      teikia paslaugas pagal paslaugų kvitą.“

1) individualia ne žemės ūkio veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje;

2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus asmenis).“

 

Pasiūlymai:

 

4. Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio  4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui įmokos apskaičiuojamos asmenims:

1)   nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

2)  nurodytiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje;

3) vykdantiems individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos.;

4)  gaunantiems pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas;

5) kurie verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, išskyrus asmenis nurodytus šio straipsnio 7 dalyje;

6) teikiantiems paslaugas pagal paslaugų kvitą.

Asmenų, vykdančių individualią veiklą verslo liudijimo pagrindu ir nurodytų šio straipsnio 1 – 6 punktuose, mokamas įmokos dydis neturi viršyti 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį apskaičiuota įmoka, paskutinę dieną, dydžio “

 

5. Pakeisti 17 straipsnio 91 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„91. Paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas.  Paslaugų gavėjai, už paslaugų teikėjus moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, kurie:

1)      nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio  4 dalyje;

2)      nurodyti 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose;

3)      gauna pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas.“

 

 

 

Teikia

Seimo nariai:                                                                                                       Simonas Gentvilas

             Gintaras Vaičekauskas

             Aušrinė Armonaitė

              Viktorija Čmilytė-Nielsen

                                                                                                                         Virgilijus Alekna