|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu
Nr. XIIIP-1238 (toliau – Įstatymo projektas) yra siūloma didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto
apmokestinimą ir perkelti mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių
mokesčių.
Įstatymo projekto
autoriai, Įstatymo projektu 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatė skirtingas
ir aiškiai apibrėžtas nekilnojamojo turto vertės sumas, nuo kurių yra
nustatyti skirtingi ir aiškiai apibrėžti mokesčių tarifai (mokami nuo sumos,
viršijančios neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto dydį). Tačiau, nei
aiškinamajame rašte, nei Įstatymo projekte nėra nurodyta ir paaiškinta kokiu
pagrindu, kokia vadovaujantis apskaičiavimo metodika, ar logika ir kokiais
būdais yra nustatytos skirtingos nekilnojamojo turto vertės, nuo kurių yra
nustatyti skirtingi mokesčių tarifai. Tai yra, šis apskaičiavimas yra nelogiškas
ir nepagrįstas objektyviais paskaičiavimais. Toks turto vertės
konkretizavimas ir diferencijavimas atliktas neatsižvelgiant ir nevirtinant itin
svarbaus fakto, kad nekilnojamojo turto rinka sistemingai keičiasi tiek nuo valstybės
viduje susiklastančių aplinkybių, tiek nuo pasaulinių faktorių. Dėl to kinta nekilnojamojo
turto vertė, pasiūla-paklausa ir kokybė. Turto vertės mokesčiai, kurie yra
skaičiuojami nuo sumos viršijančios neapmokestinamąjį
dydį, turėtų būti perskaičiuojami atsižvelgiant tiek į visuotinai
pasikeitusią nekilnojamojo turto rinkos situaciją, tiek ir į toje savivaldybėje
pasikeitusią ar prognozuojamai besikeisiančią socialinę, ekonominę, užimtumo
situaciją, gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto rinką ir kitas svarbias
aplinkybes. Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas,
investicinius projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau
žino savo gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes, todėl
Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytą mokesčio tarifą turėtu nusistatyti pačios savivaldybių tarybos.
Tai, kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifo konkretų dydį turi reglamentuoti
ne įstatytas, o nusistatyti savivaldybių tarybos, patvirtina jau šiuo metu
tokia savivaldybių teisė įtvirtinta įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, šiuo
pasiūlymu siūloma neskirstyti mokamų mokesčių už nekilnojamąjį turtą į
skirtingus biudžetus, o vadovaujantis įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, mokamą
mokestį nuo nekilnojamojo turto vertės, viršijančios neapmokestinamąjį turto
dydį, įskaityti ne į valstybės
biudžetą, o į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas,
biudžetą.
Įstatymo projekto
iniciatoriai siūlo atsisakyti komercinio pobūdžio lengvatų,
taikomų privatiems, su valstybe nekonkuruojantiems verslo subjektams. Todėl, Įstatymo
projektu siūlo išbraukti iš neapmokestinamojo turto asmenų sąrašo asmenis
vykdančius kulto apeigų reikmenų gamybą ir asmenis teikiančius laidojimo
paslaugas. Tačiau, iš įstatymo nėra išbraukiami nekilnojamojo turto
lengvatomis skatinami ir kiti, privačią veiklą vykdantys subjektai - asmenys
vykdantys žemės ūkio veiklą. Toks, vienos ūkio šakos išskirtinumas
mokestinėmis lengvatomis sukuria diskriminacines sąlygas, iškreipia rinką ir asmenims
vykdantiems žemės ūkio veiklą suteikia nepagrįsto komercinio pranašumo prieš
kitus privačius subjektus. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti
diskriminuojančio reglamentavimo ir iš įstatymo 7 straipsnio išbraukti žemės
ūkio veiklą vykdančius asmenis, kuriems yra nustatyta nekilnojamojo turto
mokesčio lengvata.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalimi
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 7
straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai,
viršijančiai:
1)
neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 300 000
eurų, taikomas nuo 0,5 procento iki 2 procentų mokesčio tarifas.;
2) 300 000
eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio
tarifas;
3) 500 000
eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“
2. Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalimi
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 7
straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai,
viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį
dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas nuo 0,5 procento iki 2 procentų mokesčio tarifas.;
2) 390 000
eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio
tarifas;
3) 650 000
eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“
3. Panaikinti
7
straipsnio 1 dalies 2 punktą:
„2)
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš
žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų
mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);“
4. Panaikinti
7
straipsnio 2 dalies 9 punktą:
„9)
juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį
laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos
Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje,
įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus
iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis
turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos
ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus
iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);“
5. Panaikinti 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas
taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į
valstybės biudžetą.“
6.Pakeisti įstatymo
projekto pavadinimą ir jį išdėstyti
taip:
1.
2. „LIETUVOS
RESPUBLIKOSNEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6, 7 IR 7
14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“
|