LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos IR DARNIOS PLĖTROS komisija

 

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 16, 31, 39, 69, 73, 75 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 571 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3731

 

2024-05-22  Nr. 117-P-4

Vilnius

 

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos nariai prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė, Jonas Pinskus, Audrius Petrošius, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėja aptarnaujanti Seimo komisijas,  Rūta Bėčiūtė. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Privatinės teisės skyriaus vedėja Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė ir Viešosios teisės skyriaus patarėja Liucija Schulte-Ebbert.

Kviestieji asmenys prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Inga Žilienė, Energetikos viceministrė; Karolis Švaikauskas, Energetikos ministerija, Energetikos konkurencingumo grupės vadovas; Edvinas Varkala, Energetikos ministerija, Energetikos konkurencingumo grupės patarėjas; Ignas Kazakevičius, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT), Dujų ir elektros departamento Didmeninės rinkos skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis departamento direktoriaus funkcijas; Justina Malakauskaitė, VERT, Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyriaus patarėja; Anastasija Skunčikaitė, VERT, Elektros skyriaus vedėja; Eglė Paipolienė, VERT, Dujų skyriaus vedėja; Ramunė Laukevičienė, VERT, Leidimų skyriaus vedėja; Vilma Adamavičiūtė, VERT, Teisės departamento direktorė; Elmyra Vaišnorė, VERT, Teisėkūros ir teisinės analizės skyriaus patarėja; Birutė Iveta Jagminienė, VERT, Koordinavimo ir analizės skyriaus patarėja; Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas; Renaldas Radvila, AB "Energijos skirstymo operatorius (toliau - ESO), vadovas; Audrius Buivydas, ESO, Verslo klientų aptarnavimo departamento vadovas; Diana Timofejeva, ESO, Tinklų projektų valdymo departamento vadovė; Gintarė Vizbaraitė, ESO, Skirstymo teisės vyresnioji teisininkė; Idalija Taujenė, ESO, Duomenų centro vystymo skyriaus ekspertė; Justinas Pipiras, ESO, l. e. p. Investicijų valdymo departamento vadovas; Nina Suchodimcovienė, ESO, Investicijų planavimo ir analizės komandos vadovė; Povilas Kazlauskas, AB "Ignitis grupė", vyr. teisininkas; Agnė Gutauskienė, AB "KN energies", Strateginių projektų vadovė; Mindaugas Navikas, AB "KN energies", Komercijos direktorius; Tomas Tumėnas, AB "KN energies", Finansų direktorius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-14

4

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

            1. Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 571 straipsnio 1 dalį energijos duomenys, kuriais yra mainomasi centralizuotoje energijos duomenų platformoje, yra nustatomi centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo nustatytoje centralizuotos energijos duomenų platformos naudojimosi tvarkoje. Pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 571 straipsnio 3 dalį: centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas yra skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų (mūsų vertinimu, tai yra AB ESO) arba jo šioje dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti įsteigta įmonė; centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas rengia ir su Taryba derina naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarką, kurioje nustatoma naudojimosi centralizuotos energijos duomenų platformos tvarka ir sąlygos, prieigos prie energijos duomenų reikalavimai, energijos duomenų mainų reikalavimai ir pan. Pažymėtina, kad centralizuotos energijos duomenų platformos naudojimosi tvarkos nustatymas vertintinas kaip administracinis reglamentavimas, apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje – „viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą valstybės valdomoms įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai administracinio reglamentavimo srityje gali būti suteikiami tik tais atvejais, kai jos yra registrų (kadastrų), įskaitant valstybės registrus ir žinybinius registrus, valstybės ir kitų informacinių sistemų valdytojomis ir (ar) tvarkytojomis. Privačioms įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai iš viso negali būti suteikiami. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad centralizuotos energijos duomenų platformos naudojimosi tvarkos nustatymas turėtų būti pavestas valstybės institucijai, pavyzdžiui, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatose reglamentuojama prieiga prie IT infrastruktūros, kuri yra vystoma ir administruojama skirstomųjų tinklų operatoriaus (ESO). Pagrindiniai naudojimosi šia platforma principai būtų  reglamentuoti įstatyminio lygmens teisės aktuose, tačiau detalų naudojimosi duomenų mainų platformos funkcijomis reglamentavimą turėtų nustatyti pats platformos administratorius (ESO), kadangi viešojo administravimo institucijos (pvz. VERT, Energetikos  ministerija) neturi techninių kompetencijų detaliai reglamentuoti naudojimosi šios IT platformos funkcionalumais. Institucijos dalyvaus derinant ESO parengtas naudojimosi platforma taisykles ir tokiu būdu užtikrins būsimų platformos naudotojų teisių ir  interesų apsaugą, galutinės naudojimosi duomenų mainų platforma taisyklės galės būti tvirtinamos tik turint VERT pritarimą. Siūlomas derinimo procesas yra nustatomas įstatymo lygmens teisės aktu, numatant priežiūros institucijos kompetenciją kontroliuoti, jog prieiga prie energijos duomenų būtų užtikrinta laikantis įstatyme nustatytų principų.

Analogiška praktika yra taikoma energetikos sektoriuje tuomet, kai reglamentuojama prieiga prie technologiškai sudėtingų ir kompleksinių infrastruktūrų ar procesų energetikos sektoriuje, kurių detaliam reglamentavimui reikalingos specifinės žinios, pvz.:

· Gamtinių dujų sektoriuje, perdavimo sistemos naudotojai yra atsakingi perdavimo sistemos operatoriui už pristatomų į perdavimo sistemą ir paimamų iš perdavimo sistemos gamtinių dujų kiekių subalansavimą pagal perdavimo sistemos operatoriaus parengtas ir su Taryba suderintas balansavimo taisykles (Gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 5 dalis);

· Biržos operatorius organizuoja prekybą gamtinėmis dujomis pagal Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamentą, suderintą su Taryba (Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 1 dalis);

·      Perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, nustato ir savo interneto svetainėje paskelbia SGD terminalo nediskriminacinio prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos skaidrias ir veiksmingas procedūras bei įkainius. SGD terminalas prijungiamas prie gamtinių dujų perdavimo sistemos laikantis teisės aktuose nustatytų techninių ir saugos reikalavimų, keliamų gamtinių dujų sistemų sujungimui, taip pat kitų techninių taisyklių, užtikrinančių sistemų sąveiką ir nustatančių būtiniausius sistemų techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 8 straipsnis).

2.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-14

5

 

 

            2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „Visuomeninė elektros energijos kaina taip pat gali būti perskaičiuojama kartą per kalendorinių metų ketvirtį pasikeitus kitoms visuomeninės elektros energijos kainos dedamosioms.“ Pažymėtina, kad nei iš šios, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka, pasikeitus kitoms visuomeninės elektros energijos kainos dedamosioms, visuomeninė elektros energijos kaina būtų perskaičiuojama, ar ši tvarka būtų vienoda ar skirtinga, priklausomai nuo to, kuri visuomeninės elektros kainos dedamoji pakistų,  kas inicijuotų visuomeninės elektros kainos perskaičiavimą ir pan. Aptariama projekto nuostata tikslintina, pašalinant minėtus neaiškumus.

Pritarti

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Visuomeninę elektros energijos kainą ir tarifus nustato visuomeninis tiekėjas 6 kalendoriniams mėnesiams. Visuomeninis tiekėjas, atsižvelgdamas į pokyčius elektros energijos rinkoje, kai skirtumas tarp prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos ir kainos, įskaičiuotos į visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą, yra 40 procentų ar didesnis, Tarybos nustatyta tvarka teikia Tarybai pasiūlymą perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą. Taryba per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo įregistravimo Taryboje dienos patvirtina visuomeninę elektros energijos kainą. Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti perskaičiuojama kartą per kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu skirtumas tarp prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos ir kainos, įskaičiuotos į visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą, yra 40 procentų ar didesnis ir visuomeninis tiekėjas Tarybai nepateikia pasiūlymo perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą, Taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų vienašališkai nustato visuomeninę elektros energijos kainą. Visuomeninė elektros energijos kaina Tarybos iniciatyva perskaičiuojama kartą per kalendorinių metų ketvirtį pasikeitus bet kuriai kitai visuomeninės elektros energijos kainos dedamajai, nepriklausomai nuo pokyčio dydžio. Šioje dalyje nustatyta tvarka Tarybos patvirtinta visuomeninė elektros energijos kaina taikoma nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl visuomeninės elektros energijos kainos patvirtinimo, pirmos dienos, jeigu Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Visuomeninė elektros energijos kaina nustatoma kaip elektros energijos įsigijimo kainos, perdavimo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, skirstymo, visuomeninio tiekimo kainos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos bei ankstesnio laikotarpio prognozuotos elektros energijos kainos skirtumo suma, sumažinus ją Energetikos įstatymo 192 straipsnyje nurodytais suvartotos elektros energijos kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžiais, jeigu tokie dydžiai nustatomi. Visuomeninio tiekėjo nustatytas visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus tikrina Taryba šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams kiltų daugiau kaip 40 procentų, visuomeninis tiekėjas gali pasiūlyti Tarybai priimti sprendimą, nustatant visuomeninę elektros energijos kainą, nevertinti elektros energijos įsigijimo kainos dalies, o dėl neįvertintos kainos dalies susidariusį sąnaudų skirtumą tarp Tarybos nustatytų ir faktinių kainų išdėstyti ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Taryba priima sprendimą dėl skirtumo, susidariusio tarp Tarybos nustatytų ir faktinių kainų, taip pat Tarybos nustatytų ir prognozuojamų kainų už likusį laikotarpį, kuriam galioja nustatyti visuomeniniai elektros energijos tarifai, bei pagrįstų sąnaudų, ir Tarybos sprendimais numatytų sąnaudų skirtumų, patirtų iki 2025 m. gruodžio 31 d., įskaitant ir tokių sąnaudų skirtumo pinigų kainą (skolinimosi sąnaudas, kurios įvertinamos Tarybos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų metodikoje nustatyta tvarka), taip pat šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąnaudų Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinimo nustatant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos. Tarybos apskaičiuotas lėšų perviršis grąžinamas buitiniams vartotojams sumažinant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos, kai visuomeninio tiekimo veiklą iki 2026 m. sausio 1 d. vykdęs asmuo perveda perrinktas lėšas skirstomųjų tinklų operatoriui, o nesurinktos lėšos surenkamos taikant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos, ir visuomeninio tiekimo veiklą iki 2026 m. sausio 1 d. vykdžiusiam asmeniui išmokamos dalimis kas kalendorinį mėnesį skirstomųjų tinklų operatoriaus, kurio turimoje elektros energijos skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veikė toks visuomeninis tiekėjas, tačiau ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d.“ 

3.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-14

7

1

 

             3. Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 75 straipsnio 9 dalį „<...> asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodytus atvejus.“ Pažymėtina, kad projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 75 straipsnio 10 dalyje nurodomas ne tik atvejis, kai asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant atitinkamus objektus, bet ir nustatoma išimtis iš šios taisyklės, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 75 straipsnio 12 dalį, kurioje, be kita ko, yra nustatomi tiek atvejai, kai asmuo, pageidaujantis  rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, padengia visas su tuo susijusias išlaidas (projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 75 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktai), tiek ir atvejis, kai skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudas padengia pats skirstomųjų tinklų operatorius (projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 75 straipsnio 12 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 75 straipsnio 9 dalis tikslintina.

Pritarti

Projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 75 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:

„9. Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Energetikos energetikos ministerijos ministro nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, rekonstruoti ar perkelti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų, išskyrus šio straipsnio 10, 11 dalyje ir 12 dalyje dalies 3 punkte dalyse nurodytus atvejus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.“

4.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-14

8

6

 

4. Projekto 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įrengtiems skirstomiesiems tinklams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio nuostatos“. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas, nes pagal jį, pavyzdžiui, projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 75 straipsnio 12 dalies 2 ir 3 punktai galėtų būti pradėti taikyti tik naujai įrengtų skirstomųjų tinklų  rekonstravimui ar perkėlimui.

Nepritarti

Argumentai:

Projekte siūlomas teisinis reguliavimas taikomas tik po Projekto įsigaliojimo naujai įrengtiems elektros energijos skirstomiesiems tinklams. Vidutinis skirstomųjų tinklų amžius yra daugiau nei 40  metų, todėl jei nuostatos dėl skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo būtų taikomos visiems skirstomiesiems tinklams, tai ženkliai didintų elektros energijos skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

 

 

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3731 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komisija pritarė.

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                    (Parašas)                                                                      Justinas Urbanavičius

 

 

 

 

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėja aptarnaujanti Seimo komisijas, Rūta Bėčiūtė)