Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 231
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame gruodžio 8 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pereidama prie darbotvarkės tvirtinimo, norėčiau perskaityti pareiškimą dėl išbraukimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių sąrašo. Gavome M. Majausko prašymą: „Prašau mane išbraukti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių sąrašo.“ Informacija.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gruodžio 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar pereiname prie 1-1 klausimo – darbotvarkės tvirtinimo. Pirmiausia pati norėčiau paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 1-11.2 klausimą, tai yra Sveikatos draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1750. Galbūt mes galėtume tai padaryti bendru sutarimu? Tą ir siūlyčiau daryti.
Toliau. Taip pat prašyčiau Seimo pritarti tam, kad svarstytume du įstatymų projektus, kurie nebuvo įrašyti į rudens sesijos darbotvarkę, – tai projektai Nr. XIVP-2284 ir Nr. XIVP-2323.
P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF*). Prašau išbraukti iš darbotvarkės rezervinį klausimą – Seimo rezoliuciją dėl 2024 metų…
PIRMININKĖ. Išbraukti?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip. Prašau išbraukti rezoliuciją dėl 2024 metų nominacijos. Tai yra iš papildomų klausimų.
PIRMININKĖ. Rezervinį 4 klausimą, ar ne?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkui. S. Tumėnas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Rezervinis 2 klausimas, atsiprašau, rezervinis 2 klausimas.
PIRMININKĖ. Taip, dėkui.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama Seimo Pirmininke, ar negalite pakomentuoti, kokios priežastys, kad Atmintinų dienų įstatymo projekte Nr. XIVP-2035 (rezervinis 1 klausimas) šį kartą sudėtos visos 9 atmintinos dienos į vieną. Dabar faktiškai mes turime galimybę arba už visas būti, arba prieš visas. Seniau kiekvieną atskirai svarstydavome ir galėdavome pasisakyti. Kokie čia yra motyvai?
PIRMININKĖ. Na, mes jau einame link to senokai, atmintinas dienas ne po vieną siūlome, atmintinus metus, o taip, tokiu būdu. Bet, žinoma, galima per pasiūlymus išbraukti, jeigu vienas ar kitas pasiūlymas jums netinka, arba papildyti tą sąrašą įrašant. Mūsų sprendimų atžvilgiu visa laisvė yra paliekama, galima tą projektą koreguoti per balsavimą dėl pasiūlymų.
A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės norėčiau kreiptis ir pasiūlyti protokolinį nutarimą. Niekam nėra paslaptis, kokia dabar yra susidariusi situacija Vilniaus mieste. Tiesiog sutrikęs gyvenimas, nes yra streikas, jis apima didžiąją dalį ir daro poveikį vykstantiems į darbą ir taip toliau. Aš keletą frazių pacituosiu, kokio turinio tai būtų dokumentas ir koks jis yra svarbus. „Pažymėdamas, kad pirmadienį profsąjungos atstovams pradėjus streikuoti bendrovė į teismą padavė profsąjungą, derybos nevyksta arba vyksta neefektyviai ir neproduktyviai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos, Vilniaus, viešojo transporto veikla nuo pirmadienio yra sutrikusi ir tiek miesto gyventojai, tiek turistai patiria sunkumų keliaudami sostinėje dėl pradėto neterminuoto streiko, nutaria kviesti į posėdžių salę Vilniaus viešojo transporto ir bendrovės profesinės sąjungos atstovus aptarti situaciją ir ieškoti sprendimų dėl viešojo transporto situacijos stabilizavimo sostinėje.“
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad tokio žanro kaip protokolinis nutarimas šiame etape nėra. Yra Statuto 92 straipsnis, pagal jo 4 punktą daugiau kaip viena dešimtoji visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę gali įtraukti diskusiją ypač svarbiu klausimu. Aš siūlyčiau, jeigu tokį palaikymą turite, ir siūlyti.
R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-17 klausimą – Teismų įstatymo Nr. I-480 441, 90, 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1288, nes tai buvo atsarginis variantas, kai mes ilgai negalėjome nuspręsti ar apsispręsti dėl Teisėjų valstybinių pensijų projekto, jis šiuo metu yra priimtas, šiuo metu jis nėra aktualus. Prašau?
PIRMININKĖ. Jūs prašote dėl 2-16 ar 2-17 klausimo?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pas mane čia… Ai, dėl 2-16 klausimo.
PIRMININKĖ. Dėl 2-16 klausimo. Jūsų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Teisingai, čia jau pasikeitė numeracija.
PIRMININKĖ. Galime galbūt nuo to ir pradėti, nes daugiau pasiūlymų nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad 2-16 klausimą išbrauktume? Pati iniciatorė tai pasiūlė. Galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ar galime bendru sutarimu išbraukti 1-11.2 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projektą Nr. XIVP-1750? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat dėl dviejų įstatymų projektų, kurie neįrašyti į Seimo rudens darbotvarkę, ar pritariate, kad juos svarstytume? Bendru sutarimu. Ačiū.
Taip pat P. Kuzmickienė pasiūlė išbraukti rezervinį 2 klausimą. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Puiku.
Ir, atrodo, viskas. Tai galbūt galėtume pritarti bendru sutarimu ir visai darbotvarkei? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
10.07 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat norėčiau perskaityti dar vieną pareiškimą dėl pasitraukimo iš Darbo partijos frakcijos. Gerbiamas A. Gedvilas pasitraukia ir štai V. Fiodorovas (matote, kaip Seime realiu laiku visos dramos vyksta) taip pat mums pateikė teikimą dėl sustabdytos Seimo nario A. Gedvilo narystės Darbo partijos frakcijoje. Dėkui. Dar A. Gedvilas, nes jo pavardė buvo ne vieną kartą paminėta. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Tiesiog norėjau, kad datą įgarsintumėte.
PIRMININKĖ. Na, akivaizdu, jūsų pirmą perskaičiau, tai viskas čia tvarkinga.
10.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311 (pateikimas)
Pereiname prie darbotvarkės. 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311. Kviečiu pranešėją gerbiamą A. Bilotaitę į tribūną. Primenu, kolegos, šiandien balsavimas yra numatytas nuo 11 val. 35 min. Tai yra balsavimo intervalas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pirmiausia turėčiau pradėti nuo to, kodėl yra teikiamas šitas Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties pratęsimo. Pirmiausia dėl to, kad Ukrainoje vykdomi Rusijos karinės agresijos veiksmai ir kariniai nusikaltimai ir toliau vyksta, ir jų mastas nemažėja. Intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, vykdomas energetinis terorizmas. Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė. Taip pat mums yra grasinama galimomis diversijomis Astravo atominėje elektrinėje. Tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Taip pat sudarytos palankios sąlygos Baltarusijos ir Rusijos režimams vykdyti hibridines atakas prieš Lietuvos Respubliką. Pavyzdžiui, Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ nuo gruodžio 1 dienos vykdo skrydžius maršrutu Minskas–Dubajus. Kaliningrado oro uostas paskelbė atviro dangaus programą ir neatmestina, kad dalis šiomis kryptimis atvykstančių asmenų gali būti nukreipti arba instrumentalizuoti neteisėtai patekti į Europos Sąjungą per Lietuvos sieną.
Neteisėtos migracijos iš Baltarusijos Respublikos mastas taip pat nemažėja. Taip pat matome ir fizinio barjero gadinimo atvejų. Šiais metais neįleista apie 11 tūkst. migrantų. Iš viso nuo sprendimo priėmimo – apie 19 tūkst., fiksuojama apie 500 fizinio barjero gadinimo atvejų.
Apibendrindami matome, kad grėsmės kelia riziką mūsų nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai. Tai savo ruožtu pagal Nepaprastosios padėties įstatymą sudaro pagrindą įvesti nepaprastąją padėtį. Be to, nepaprastoji padėtis buvo įvesta vasario 24 dieną dėl Rusijos karinės agresijos. Šios aplinkybės, kaip matome, nepasikeitė, tad visi pagrindai išlieka.
Kas yra siūloma šiame projekte? Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti 3 mėnesiams: nuo šių metų gruodžio 17 dienos iki 2023 m. kovo 16 d. Siūloma nepaprastąją padėtį ir toliau įvesti tik dalyje Lietuvos Respublikos teritorijos, tai yra pasienio ruožuose su Baltarusija ir Rusija, Kaliningrado sritimi, taip pat pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje.
Taip pat siūloma palikti šiuo metu taikomas šias nepaprastąsias priemones (noriu pažymėti, kad naujų priemonių įvesti nesiūloma), iš jų esminės yra šios. Pirmiausia valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, tai yra asmenų, ketinančių kirsti ar kirtusių Europos Sąjungos išorės sieną tam nenustatytose vietose, neįleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip pat siūlomas Rusijos piliečių vykimo per Europos Sąjungos išorės sieną ribojimas, tai yra, kaip žinote, regioninis susitarimas ir jo tęstinumas. Taip pat sugriežtintas užsieniečių vizų režimas. Kitos išliekančios nepaprastosios padėties priemonės yra Kaliningrado tranzitas, kuris yra pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos suderintas sąlygas. Ir valstybės rezervo panaudojimas, asmens bagažo ir transporto priemonių tikrinimas.
Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad iš esmės siūloma visa tai, kas buvo ir ankstesniame nutarimo projekte. Tiesiog manau, kad šiuo atveju tikrai reikėtų kalbėti, kad grėsmės išlieka mūsų nacionaliniam saugumui, ir tikrai prašau palaikyti, nes čia nėra kokie nors politiniai dalykai – tai yra mūsų valstybės saugumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūsų norėtų paklausti Seimo narių. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Skardžius.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama ministre, nepasakėte nė vieno konkretaus argumento, dėl ko reikėtų nepaprastąją padėtį pratęsti. Gal dabar jūs įvardinkite nors vieną priežastį, tai yra kokios turėtų būti priemonės, kad Lietuvoje nepaprastoji padėtis būtų nepratęsta. Jūsų nuomone, kokių jums reikia priemonių, kad nepaprastoji padėtis nebūtų paskelbta Lietuvoje?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs tikriausiai suprantate ir prisimenate, dėl ko atsirado nepaprastoji padėtis Lietuvoje. Ji atsirado todėl, kad vyksta karas Ukrainoje. Mes matome, kad karas Ukrainoje nesibaigė.
Jeigu kalbėtume apie kitas priemones, kurios vyksta prieš mus ir yra vykdomos, tai yra Baltarusijos vykdomas migrantų siuntimas į mūsų šalį. Dėl to reikalinga priemonė, kuri yra numatyta šiame nutarimo projekte, tai yra migrantų, neteisėtų migrantų, neįleidimas, jeigu jie tą bando padaryti per nenustatytas vietas. Tas yra labai svarbu. Jau minėjau, kad šita priemonė yra tikrai efektyvi ir pasiteisino. Vien šiais metais buvo 11 tūkst. atvejų, kai mūsų pasieniečiai neįleido į Lietuvą migrantų, bandančių neteisėtai kirsti… Man atrodo, tai yra labai svarbus dalykas.
Kita priemonė yra regioninis susitarimas, kad Rusijos piliečiai neįleidžiami. Šitą priemonę taip pat siūloma įtraukti į šį nutarimo projektą. Tam, kad jis galėtų veikti, jis turi būti nutarimo projekte.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi L. Girskienė.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, statoma tvora, ar, kaip jūs teigiate, jau pastatyta tvora, su Baltarusijos valstybe neatitinka techninių reikalavimų. Dažnai Lietuvoje kaimynas su kaimynu turi kokybiškesnę tvorą nei ši tvora. Išleista šimtai milijonų šios tvoros statybai.
Mano klausimas. Ar dėl to, kad tvora yra kiaura, nekokybiška ir lengvai pereinama, jūs bandote dar pusmečiui įvesti nepaprastąją padėtį? Juk mes tą barjerą pasistatėme, išleidome mokesčių mokėtojų pinigus. Tai vis dėlto, gerbiamoji ministre, pasakykite, kodėl pastatyta tokia nekokybiška tvora? Tas barjeras neatlieka savo funkcijos, yra kiauras, lengvai pereinamas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kalbant apie fizinį barjerą, fizinis barjeras yra vienas iš labai svarbių komponentų saugant mūsų sieną. Be to, kad mes galėtume sėkmingai apsaugoti sieną, mums reikalingi pareigūnai, sienos stebėjimo sistemos (jos yra diegiamos ir, aš labai tikiuosi, iki metų pabaigos mes galėsime beveik visos sienos vaizdą matyti ir techninėmis priemonėmis), taip pat ir fizinis barjeras. Šie trys komponentai yra esminiai. Ir tai padeda mūsų pareigūnams reaguoti ir tikrai apsaugoti mūsų valstybę.
Aš nenorėčiau, kad jūs kvestionuotumėte šį sprendimą, nes tokios šalys kaip mūsų kaimynai, tiek latviai, tiek estai, perėmė mūsų projektą ir mūsų pavyzdžiu stato tokią pat sieną, tokį pat fizinį barjerą. Jeigu, kaip jūs minite, mes taip nekokybiškai darome, nors padarėme viską laiku, kodėl mūsų kaimynai daro tą patį kaip mes, ima iš mūsų pavyzdį? Ir šiaip, kalbant apie sienų apsaugą, aš norėčiau pažymėti, kad Lietuva tikrai išsiskiria ir šiandien mes diktuojame sienos apsaugos standartą. Esame tikrai labai priekyje ir tikrai esame pavyzdys ir įkvėpimas kitoms šalims.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi D. Kepenis.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas, ministre. Noriu paklausti jūsų. Jūs išvardinote nemažai priemonių, kurias galite taikyti nepaprastosios padėties metu. Noriu paklausti: ar teisės aktai nesuteikia jums galimybės visų šių priemonių taikyti, bent jau didžiosios dalies, nesant nepaprastosios padėties šalyje?
Taip pat noriu pasinaudoti proga ir paprašyti artimiausiu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje pristatyti, kaip buvo naudojamos valstybės rezervo lėšos visos nepaprastosios padėties metu. Prašau šį mano prašymą užfiksuoti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Turiu pasakyti, kad yra labai svarbu, jeigu kalbame apie neteisėtų migrantų neįleidimo sprendimą, man atrodo, kad yra labai svarbu, kad šis sprendimas būtų priimtas parlamento. Turiu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerija yra parengusi Sienos apsaugos įstatymą, jis yra jau pateiktas pradėti derinimo procedūrą. Jame turėtų taip pat atsirasti ši galimybė, esant nepaprastajai padėčiai arba ekstremaliajai situacijai, tokį sprendimą taikyti. Bet šiuo metu kitu atveju, jeigu šis sprendimas nebūtų priimtas parlamente, tektų taikyti ministro įsakymą, konkrečiai, vieno žmogaus sprendimą. Bet manau, kad tai yra ypač svarbus sprendimas ir norėtųsi, kad parlamentas priimtų.
Kalbant apie kitus sprendimus, tai yra vizų išdavimas, tai yra Rusijos piliečių neįleidimas, kariuomenės pasitelkimas, visos šitos priemonės yra labai svarbios ir manau, kad nepaprastoji padėtis tikrai yra tokia situacija, kad mes turime turėti šias priemones, nes jos mums padeda apsaugoti mūsų valstybės saugumą.
O kalbant apie rezervo panaudojimą, aš galėčiau galbūt labai trumpai išvardinti, kad buvo panaudota apie 8 mln. eurų. Pusė tos sumos buvo panaudota tam, kas susiję su ukrainiečių pabėgėlių klausimais ir problemomis. Kita dalis buvo susijusi su neteisėta migracija, taip pat buvo pinigai, mokami pareigūnų priemokoms už tai, kaip jūs žinote, kad šiandien prie sienos daro tikrai didžiulį darbą ir saugo mūsų saugumą. Bet tikrai pateiksime jums informaciją raštu arba kitomis formomis.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi G. Surplys.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama ministre, štai nepaprastoji padėtis Lietuvoje tęsiasi jau ne dvejus metus, bet jau desėtką ir daugiau metų. Ir ji darosi vis grėsmingesnė, nes daugiau negu pusė Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuolių netinka karinei tarnybai dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos bėdų. Jūs turite galimybę naudoti specialaus rezervo lėšas tai problemai spręsti. Įdomu, ar per tuos dvejus metus, žinodami šią grėsmingą padėtį, kuri darosi vis grėsmingesnė, kiek šitų lėšų jūs panaudojote šiai problemai spręsti? Tuo labiau kad ką tik dabar baigėme svarstyti biudžetą. Kiek padidėjo? Kokia tikimybė, kad mūsų jaunuoliai bus tinkami Lietuvos gynybai? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kolega, aš pirmiausia norėčiau atskirti du dalykus. Taip, ekstremalioji situacija tęsiasi gerokai ilgiau, nuo to, kai prasidėjo hibridinė ataka, arba migrantų instrumentalizacija, iš Baltarusijos pusės, ir ji iki šiol tęsiasi. Nepaprastąją padėtį mes įvedėme po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Tikrai nėra dvejų metų. Žinote, karas prasidėjo vasario 24 dieną, todėl nereikėtų klaidinti.
Dėl klausimų, susijusių su šauktiniais, aš manau, kad jie turėtų būti adresuoti ne man, o krašto apsaugos ministrui.
PIRMININKĖ. Klausia G. Surplys. Ruošiasi B. Pietkiewicz.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų nepaprastoji padėtis tęsiasi ne dešimt metų, bet ji tęsiasi gana ilgai. Taip, mes pasistatėme užtvarą ir mes sulaikome nemažą dalį tos hibridinės atakos aukų. Tačiau daug Rusijos piliečių vis dar patenka į Lietuvą, tarp jų ir tokios rezonansinės personos, apie kurias nekalbėsiu. Migracijos departamentas tebėra užlūžęs su darbais ir jo darbuotojai negauna adekvataus atlyginimo. Seimo parlamentinės kontrolės komisija dėl nepaprastosios padėties valdymo neįsteigta. Turime neatsakytų klausimų dėl riaušių prie Seimo ir migrantų stovyklose koreliacijos. Tai ar galėtumėte pažadėti, kad ta nepaprastoji padėtis, kurią mes tęsiame ir tęsiame, padės atlikti kokybišką šuolį jūsų pavaldžioje sistemoje ir kad šie iššūkiai, kuriuos aš įvardinau, bus išspręsti? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kalbant apie Migracijos departamento darbą, aš tikrai esu dėkinga Migracijos departamentui, kuris tikrai turi daug iššūkių. Pirmiausia pradedant nuo neteisėtos migracijos, kai reikėjo visus prieglobsčio prašymus sutvarkyti. Vėliau kitas klausimas, susijęs su pabėgėliais iš Ukrainos. Krūvis tapo didžiulis ir tikrai mes ieškojome visų būdų, tiek finansinių, tiek kitų priemonių, kaip pastiprinti Migracijos departamentą. Manau, tvarkantis šis prioritetas tikrai išliks.
O kalbant apie neįleistus Rusijos piliečius, tai, kaip žinote, buvo regioninis sprendimas ir tas regioninis sprendimas mums apie 800 asmenų leido neįleisti į Lietuvos Respubliką.
Kalbant apie asmenis, kurie nori atvykti į Lietuvą, klausimai susiję tiek su pilietybės dalykais, tiek su laikinais leidimais gyventi, tai aš asmeniškai tikrai skiriu labai didelį dėmesį šiai temai. Buvo sudaryta tam tikra darbo grupė ir ieškoma priemonių ir saugiklių, kurie mums galėtų padėti išvengti piktnaudžiavimų. Dabar atsirado naujas dalykas. Kaip jūs žinote, tai, kad reikalaujama asmenų užpildyti tam tikrą klausimyną. Tai leidžia mums taip pat įsitikinti, kokios tų žmonių politinės pažiūros, jų požiūris į vykdomą karą Ukrainoje. Taip pat dėliojamės ir kitus saugiklius, kad šie asmenys, kurie gali būti grėsmė mūsų šaliai, tikrai nepatektų ir negalėtų čia gyventi ir piktnaudžiauti, ir naudotis mūsų sistema.
PIRMININKĖ. Nors laikas klausti baigėsi, bet jau buvau paskelbusi gerbiamą B. Pietkiewicz. Prašom. Užduokite klausimą.
B. PIETKIEWICZ (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, praeitą kartą aš klausiau premjerės apie įleistų neteisėtų migrantų mastą. Tada ji man neatsakė. Dabar aiškinamajame rašte randame informaciją, kad vis dėlto migrantai organizuotai kerta sieną grupėmis, kad pagal jų parodymus jų laukia gabentojai, turintys juos išvežti iš Lietuvos į užsienį, į Europą dažniausiai. Žodžiu, nusikalstamos schemos klesti, ypač pasienyje.
Taigi noriu paklausti, ar buvo pasiekti nepaprastosios padėties įvedimo tikslai ir kurie? Įvedimo priežastys tikrai keičiasi. Tai pandemija, tai nelegali migracija, tai dabar karas. Vis tiek padėtis dėl to negerėja. Prašau atsakyti, ar buvo pasiekti tie tikslai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Žinote, pirmiausia dėl situacijos pasikeitimo. Kol Baltarusijos režimas turės interesą ir tikslus siųsti tikslingai į Lietuvos Respubliką neteisėtus migrantus su jų pareigūnų pagalba, tol mes tą problemą turėsime.
Dabar klausimas yra toks: ar mes, kaip valstybė, turime tinkamų įrankių? Kokie yra įrankiai? Pirmas yra sprendimas, kad asmenys, kurie neteisėtais būdais, dažniausiai stumiami Baltarusijos pareigūnų, bando patekti į Lietuvą, negali būti įleisti į mūsų šalį. Tam reikalingas šis mūsų sprendimas. Ir tikrai mes matome, jeigu ne šis sprendimas… Mes turime šiais metais 11 tūkst. atvejų, ir nežinia, kiek mes jų turėtume, jeigu šio sprendimo nebūtų buvę, tikriausiai skaičius būtų gerokai didesnis. Labai svarbu, kad ir toliau mūsų pareigūnams, kurie šiandien stovi prie sienos, duotume šitą įrankį. Žinote, aš labai tikiuosi, kad kada nors pasibaigs, mums tikrai nėra intereso turėti tą nepaprastąją padėtį arba ekstremaliąją padėtį. Bet įrankiai mūsų institucijoms, mūsų pareigūnams yra būtini tam, kad jie galėtų užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą ir nacionalinius interesus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Motyvai. L. Kasčiūnas norėtų kalbėti už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai norėčiau išreikšti paramą idėjai dar kartą pratęsti nepaprastosios padėties būseną Lietuvoje. Ministrė išdėliojo kai kuriuos svarbius argumentus, aš irgi norėčiau keletą akcentuoti.
Jau kalbėta apie apgręžimo politikos svarbą, ji būtent dabar yra grindžiama nepaprastąja padėtimi. Apgręžimo politika, mano požiūriu, yra praeitais metais priimtas pats svarbiausias ir stipriausias nacionalinio saugumo požiūriu sprendimas, kuris iš tikrųjų užkirto kelią paversti Lietuvą nelegalios migracijos tranzito dar vienu keliu. Kas įdomiausia, kad dabar „Frontex“, mums visiems gerai žinoma agentūra, besirūpinanti sienos saugumu, paskelbė ataskaitą, kurioje įvertino, kokie regionai ir kaip kenčia nuo nelegalios migracijos. Rezultatai yra unikalūs – visoje Europoje nelegali migracija auga, visuose regionuose ji didėja, išskyrus vieną regioną, tai yra Europos Sąjungos rytinė siena, pirmiausia siena su Baltarusija, kurios 80 % sudaro Lietuvos Respublikos siena su Baltarusija. Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis ir įtvirtinta apgręžimo politika iš principo leidžia mums šiandien, esant didėjančiai nelegaliai migracijai, šituos srautus mažinti. Todėl, pavyzdžiui, atsisakydami nepaprastosios padėties ir kartu atsisakydami apgręžimo politikos, mes atsisakome labai gero ir stipraus instrumento, kuris yra efektyvus, kuris stiprina mūsų nacionalinį saugumą ir visos Europos saugumą. Balsuodami tikrai to nepamirškime.
Kitas labai svarbus dalykas yra vizų Rusijos Federacijos piliečiams neišdavimas. Prisiminkime, kokie karavanai formavosi. Mes priėmėme sprendimą, irgi susietą su nepaprastąja padėtimi, kad tie vizų išdavimai sustotų. Mano požiūriu, tai buvo irgi labai svarbus sprendimas, laiku padarytas sprendimas, kuris leido išvengti mums krizinių situacijų. Mielieji, siūlau tikrai dar kartą palaikyti nepaprastąją padėtį iki kovo mėnesio vidurio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, Pirmininke. Va čia tai gimsta melagienos! Jeigu norite studentams pasakyti pavyzdį, dabar tikrai kviečiu visiems dėstytojams, visiems akademikams paimti L. Kasčiūno kalbą, kaip yra pagimdoma melagiena, kaip iš nesąmonės bandoma padaryti kažkokį dalyką.
Gerbiamas Laurynai, apgręžimo politika jokio ryšio su nepaprastąja padėtimi neturi, ir nesant nepaprastosios padėties apgręžimo politika gali veikti ir funkcionuoti. Kitą kartą, kai sugalvosite kokią nors melagieną ar pašnekėti kažkokias nesąmones, pagalvokite, ką jūs šnekate. Tai vienas dalykas.
Dabar, be nepaprastosios padėties, jūs turite fizinį barjerą, jūs turite tvoras, jūs turite policiją ir jūs turite viešąjį saugumą. Tai dabar yra klausimas, aš specialiai uždaviau ministrei dėl esminio kertinio dalyko, ko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nesugeba įvardinti, aš paprašiau įvardinti priemones, kokių priemonių dar trūksta, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje būtų panaikinta.
Buvo užduoti šešių Seimo narių klausimai. Tikėjausi, kad tiems šešiems Seimo nariams ministrė ras nors vieną priemonę, dėl ko reikia nepaprastosios padėties, ir kokios priemonės būtinos, kad jos nebūtų. Ministrė nesugebėjo nė vienos priemonės įvardinti, tą patį, ką kalbėjo L. Kasčiūnas, kad apgręžimo politika, kad čia viskas yra gerai, kad pareigūnai dirba. Ir be nepaprastosios padėties pareigūnai privalo dirbti, klausimas yra tik etatų skaičius ir kaip paskirstomas darbas. Tai jums nepaprastosios padėties visiškai net nereikia. Kitas dalykas, ministrė nė pusės žodžio nepasakė, kaip, esant nepaprastajai padėčiai, naudojami valstybės finansai, tai yra viešieji pinigai. Irgi nebuvo pasakyta.
Tikrai visus kviečiu balsuoti prieš, baigti šitą cirką su nepaprastosiomis padėtimis. Instrumentų tiek Baudžiamajame kodekse, tiek kituose teisės aktuose ir, tarp kitko, Vyriausybės nutarimuose, ir ministro yra pakankamai, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje būtų nepaskelbta. Ir baikime juokinti galų gale patys save.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Norėtų replikuoti L. Kasčiūnas, nes jo pavardė buvo paminėta.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Remigijau, žodis „nesąmonė“ ir jūs esate sinonimai. Aišku, aš nenoriu veltis, kad mūsų dialogas vėl nevirstų televizijos šou dalimi, nors mes turime tokios patirties. Aš jums pasakysiu labai paprastą dalyką. Jūs norite palikti apgręžimo politiką ministrės įsakymo lygmeniu pats nusikratydamas visišką atsakomybę. Dėl nepaprastosios padėties, kai jūs balsuojate, jūs išreiškiate visos valstybės paramą šiai politikai. Ministrė labai aiškiai pasakė – rengiamas Sienos apsaugos įstatymo projektas, jeigu jūs jį paremsite, bus galimybė tai daryti ir įtvirtinti įstatymu. Bet dabar jūs kalbėdamas tokius dalykus iš esmės prieštaraujate Lietuvos nacionaliniam saugumui.
PIRMININKĖ. Dar viena replika – R. Žemaitaitis ir tą diskusiją stabdysime.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Laurynai, jūs ką tik atsakėte. Jūs metus nesugebate parengti įstatymo. Nesąmonė ir šita Vyriausybė yra lygybė.
PIRMININKĖ. Kolegos, apsispręsime dėl nepaprastosios padėties balsuodami.
10.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje“ projektas Nr. XIVP-2330 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje“ projektas Nr. XIVP-2330. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamą D. Šakalienę.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, šalia to, kad šiuo metu vyksta agresyvus Rusijos karas Ukrainoje, kuriame taip pat dalyvauja Baltarusija, Baltarusijoje nesibaigia ir represijos prieš savo šalies piliečius, prieš pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas, žmogaus teisių gynėjus, taip pat švietimiečius, jaunimą ir įvairiausias visuomenės grupes. Todėl mes turime nuosekliai, sistemingai, net tada, kai gal atrodo, kad šiuo metu tai nieko nepakeis ar neturime vilties, ar jaučiamės, kad A. Lukašenkos režimas šiuo metu vis tiek nekreips dėmesio į tai, ką mes sakome, bet yra mūsų moralinė pareiga kartoti, kartoti ir kartoti, kad politiniai kaliniai turi būti paleisti, kad nepilnamečiai politiniai kaliniai – vaikai, įkalinti dėl politinių motyvų, turi būti paleisti, kad politinių kalinių sveikatos priežiūra yra privaloma.
Beje, priminsiu, kad viena ryškiausių protestų lyderių M. Kalesnikava prieš keletą dienų buvo patekusi į reanimaciją dėl sunkios būklės. Visiškai neaišku, kas su ja prieš tai buvo daroma. Ištisus mėnesius nebuvo prileidžiami jos šeimos nariai, taip pat advokatas jos pamatyti. Priminsiu, kad A. Bialiackis – Nobelio premijos laureatas, vis dar yra įkalintas. Visų opozicinių partijų lyderiai yra įkalinti. Apskritai politinių partijų veikla faktiškai yra sunaikinta. Šiuo metu nėra jokios nepriklausomos žiniasklaidos Baltarusijoje, uždarytos pilietinės visuomenės organizacijos.
Mes turime tiesiog tai kartoti, bendromis jėgomis palaikydami pilietinę visuomenę Baltarusijoje tol, kol vis dėlto, aš labai tikiuosi, po pergalės Ukrainoje mes galėsime matyti ir pagaliau šito kruvino režimo žlugimą. Mes raginame, kad būtų imamasi kuo aktyvesnių veiksmų dėl politinių kalinių išlaisvinimo ir taip pat būtų stabdomas naujų raudonų linijų peržengimas.
Priminsiu, kad lapkričio mėnesį Baltarusijos režimas taip pat sulaikė Lietuvos pilietę mokytoją J. Cimbalist, ji buvo apkaltinta ekstremizmu dėl dalyvavimo 2020 metų protestuose prieš suklastotus Baltarusijos prezidento rinkimus.
Taigi mes raginame Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių nacionalinius parlamentus bei vyriausybes, Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir Žmogaus teisių tarybą bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją reikalauti naujų, laisvų, skaidrių, sąžiningų, demokratinių rinkimų, imtis visų įmanomų priemonių, kad nedelsiant būtų paleisti visi politiniai kaliniai, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą A. Bialiackį, A. Sacharovo premijos ir V. Havelo žmogaus teisių apdovanojimo laureatę M. Kalesnikavą, politinių partijų lyderius – M. Statkevičių, P. Seviarynecą ir kitus kalinamus pilietinės visuomenės atstovus, ir pagaliau plėsti sankcijas Baltarusijos režimui, kad jos iš tiesų duotų rezultatą, kad pagaliau būtų nebeįmanoma rasti jose spragų apeiti sankcijas per trečiąsias šalis ir kad jos iš tiesų galėtų pagaliau užtikrinti, kad būtų sustabdytos šitos represijos. Dėkui, kolegos, tai yra tiesiog mūsų moralinė pareiga imtis tolesnių veiksmų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama Dovile, jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausias Ž. Pavilionis, ruošiasi R. Tamašunienė.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Dovile, už puikiai parengtą rezoliuciją. Aš norėjau tiesiog paklausti. Kartais mūsų politiniai oponentai, kai mes kalbame apie Baltarusiją, mus kaltina beviltiškais veiksmais. Kitais metais minėsime 160-ąsias mūsų paskutinio bendro sukilimo metines, kuomet K. Kalinauskas porą šimtų metrų nuo čia buvo jaunas pakartas už laisvę. Dar vienas beviltiškas sukilimas. Kodėl jūs visame šiame kontekste, kai kai kurie cinikai vis primena, kad galbūt reikėjo su A. Lukašenka dirbti ar gal net jau V. Putinu, jūs tuos pareiškimus teikiate ir dar siūlote mums tuos politinius kalinius globoti, jų tūkstančiai sėdi kalėjimuose? Kokia prasmė viso šito darbo, gal jūs galėtumėte atsakyti?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, kolega. Kartu iš tiesų noriu nuoširdžiai padėkoti kolegoms iš visų parlamentinių frakcijų, kad prisidėjo prie šios rezoliucijos, ją rėmė, teikė pastabas, pasiūlymus, taip pat visam Užsienio reikalų komitetui, labai greitai, labai efektyviai apsvarsčiusiam, pateikusiam labai vertingų pasiūlymų ir pastabų, taip pat įtraukusiam ir ekspertus, kad galėtų ši rezoliucija būti kuo tikslesnė ir tarptautiniu požiūriu efektyvesnė. Kaip tik todėl, tai ir yra atsakymas. Tiktai mūsų bendras, nuolatinis, nuoseklus, sistemingas darbas gali duoti rezultatą ir apsaugoti nuo tokių paklydimų, moralinių, vertybinių, nežinau, proto paklydimų, kai kažkas siūlo bendradarbiauti su kruvinu diktatoriumi, kurio represijos tik sunkėja ir padėtis tik blogėja.
Beje, mes labai aiškiai matome, kad sankcijos duoda rezultatą, mes tiktai norime, kad tas rezultatas būtų pagaliau, kaip čia pasakius, nepakeliamas šiam režimui. Šioje situacijoje tik nuo mūsų vieningumo priklauso, ar, kaip ir Ukrainos atveju, mes gebėsime susivienyti ir duoti apčiuopiamą, ryškų, matomą efektą, ar tokį iš dalies.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama pranešėja, iš tiesų parengėte labai išsamią rezoliuciją, bet vieno momento aš vis dėlto joje pasigedau. Aš pasigedau būtent tautinių mažumų situacijos Baltarusijoje ir Žmogaus teisių bei Tautinių mažumų apsaugos konvencijų pažeidimų. Tai, mano vertinimu, taip pat yra labai svarbu. Būtų gerai, kad šioje rezoliucijoje, jei jinai plačiai apima visas teises ir jų pažeidimus, taip pat būtų ir šis aspektas paminėtas. Noriu priminti, kad lietuvių, lenkų, ukrainiečių mokyklos yra priverstos atsisakyti ugdymo gimtąja kalba. Gimtosios kalbos mokytojai lieka be darbo. Tai paliečia ir lietuvių mokyklas, žinome tą situaciją, ir lenkų mokyklas. Ta situacija tikrai yra nedovanotina. Man atrodo, tarptautinė bendruomenė taip pat turėtų žinoti, kad ir tos tautinės mažumos, tos tradicinės tautinės Baltarusijos mažumos taip pat patiria didelę priespaudą ir negali ugdytis savo gimtąja kalba. Jei tokia galimybė dabar atsirastų, vertėtų ir to aspekto nepamiršti Užsienio reikalų komitete.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai ačiū už tikrai labai svarbią pastabą. Iš tiesų šioje rezoliucijoje mes kalbame apie sunkius, sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir apie įvairių grupių tautinės tapatybės naikinimą. Kalbame apie tai, kad iš tiesų šioje situacijoje visų žmogaus teisių pažeidimų, vykdomų nusikaltimų pilietinei visuomenei, įvairioms visuomenės grupėms, stabdymas yra mūsų visų atsakomybė. Sutinku, kad dar papildomas konkrečių teisės aktų paminėjimas galėtų būti tikrai labai naudingas atkreipti dėmesį. Kaip minėjau anksčiau, kadangi tai dar kurį laiką, akivaizdu, bus nuoseklus ir sistemingas kartojimas, labai kviesčiau kolegę pagelbėti rengiant kitą rezoliuciją ir įrašyti į ją dar papildomų aspektų. Aš tik labai tikiuosi, kad iki kitos mūsų rezoliucijos nenutiks dar baisesnių nusikaltimų, negu vyksta šiuo metu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi E. Gentvilas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama pranešėja, žinoma, pritarsime jūsų rezoliucijai. Sveikinu už jūsų pastangas žmogaus teisių srityje. Aš norėčiau tik dėl paties rezoliucijos pavadinimo, dėl žodžių „sunkių ir sistemingų“. Gali būti kartais užginčijama, ar tai buvo sunkus, ar lengvas. Lengvas taip pat yra pažeidimas. Arba sistemingas ir, sakykime, koks nors pavienis. Ar jūs nepagalvojate apie tai, kad gramatiškai tų žodžių nereikėtų arba reikėtų pakeisti į kitus?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Atsižvelgėme į ekspertų, prisidėjusių prie rezoliucijos teikimo, pastabas, jie siūlė būtent atkreipti dėmesį į pačius baisiausius aspektus to, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje. Todėl, kad vykstančios represijos iš tiesų, kaip jūs teisingai pasakėte, apima daugybę įvairiausio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimų, įvairių žmogaus teisių, taip pat įvairaus sunkumo, kai kurie iš jų yra vienkartiniai, bet grubūs pažeidimai, kiti yra sistemingi ir kartotiniai. Tai šiuo atveju kalbant apie tai, kokia yra prasta situacija, ekspertų pasiūlymas buvo būtent į pavadinimą įtraukti blogiausią šitos visos situacijos aspektą, tai yra fokusuotis į pačią didžiausią šiuo metu daromą žalą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Lydeka.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Dovile, tikrai ačiū už tekstą, man labai prasminga pasirodė R. Tamašunienės pastaba. Tai irgi sutinku, kad ne šiandien čia pulti taisyti, bet ateityje tikrai reikia atkreipti į tai dėmesį. Jūs esate Užsienio reikalų komiteto narė, nesate?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
E. GENTVILAS (LSF). Tada vis tiek girdi kolegos iš Užsienio reikalų komiteto. Man atrodo, kad Lietuva bando išlaikyti lyderystę vertindama nusikalstamus pažeidimus Baltarusijoje, bet man labai svarbu, kad tai taptų kasdienės Lietuvos užsienio politikos dalimi. Aš kreipiuosi į kolegą Ž. Pavilionį, kad komitetas, komiteto žmonės nuolat primintų mūsų Vyriausybei ir diplomatiniam korpusui, kad būtina dėti ir ten, taip sakant, užsienyje, pastangas ne tam, kad rodytume Lietuvos lyderystę, tai yra labai svarbu, bet tam, kad bent kiek nors galbūt galėtume paveikti tą režimą. Nors ir nesate komiteto narė, bet tokį palinkėjimą noriu visiems išsakyti.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, kolega, ir labai tam pritariu. Kita vertus, nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų klausimai labai susiję, ypač tame kontekste, kad čia mes ir kalbame apie tarptautinį saugumą ir žmogaus teisių politiką. Ir šioje situacijoje, beje, mes rezoliucijoje atkreipėme dėmesį, kad Lietuvos baudžiamieji įstatymai nustato universalią jurisdikciją dėl nusikaltimų žmoniškumui, sudarančią galimybę tirti tokius nusikaltimus neatsižvelgiant į kaltininko ar nukentėjusiojo pilietybę, gyvenamąją vietą ar nusikaltimo padarymo vietą. Aš tai matau kaip dar vieną uždavinį, kad mes ir šioje srityje taip pat galėtume daryti papildomų darbų, pavyzdžiui, kaip kad viena iš mūsų tokių tikrai labai svarbių kontribucijų buvo inicijuojant Specialųjį tribunolą dėl karo, dėl agresijos nusikaltimų, Rusijos vykdomų prieš Ukrainą. Kaip matote, procesas sėkmingai juda toliau. Tai lygiai taip pat ir čia, manau, galėtume imtis papildomų veiksmų, kad inicijuotume baudžiamuosius procesus dėl Baltarusijos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Lydeka. Ruošiasi D. Kepenis.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Ypač noriu padėkoti jums, Dovile, jūs aktyviausiai, daugiausia prisidėjote, kad būtų parengta ši mūsų bendra rezoliucija. Manau, turėsime gerą rezultatą. O klausimas būtų toks. Šiandien, natūralu, vis daugiau pasaulio valstybių aktyviau ir garsiau kalba apie Rusijos vykdomą terorizmą. Gal galėtumėte atkreipti Seimo narių dėmesį, kodėl tikslinga šioje rezoliucijoje kalbėti apie terorizmą Baltarusijoje? Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mes turime gana daug įvairių diskusijų tarptautiniame kontekste. Bendraujant su kitų šalių pareigūnais kartais yra daroma tokia įdomi skirtis, kad terorizmą vykdo, remia ir agresiją prieš Ukrainą, agresyvų invazinį karą prieš Ukrainą vykdo Rusija, o Baltarusija tarsi kažkur šone stovi. Bet iš tiesų, visų pirma, Baltarusija nuo pat karo pradžios suteikė savo teritoriją, tai yra žemės ir oro erdvės galimybes, būtent atakuoti Ukrainą. Baltarusija aktyviai bendradarbiauja, aš turiu omenyje, Baltarusijos režimas aktyviai bendradarbiauja su Rusija, vykdančia karą Ukrainoje, kurio metu jau yra nustatyti tūkstančiai karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, vykdomas genocidas ir taip toliau. Apie ką mes kalbame, kad Baltarusijos režimas yra aktyvus bendrininkas visų Rusijos vykdomų teroristinių veiksmų. Todėl šiuo atveju mes taip pat turime kalbėti apie tai, kad šiuo metu Baltarusijos režimas taip pat iš esmės remia terorizmą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama Dovile, mes ne kartą čia, Seime, esame kalbėję apie veidmainystę, apie dvejopus standartus. Šis jūsų teikiamas projektas yra kažkas panašaus į tai. Štai minėjote A. Bialiackio pavardę. Puikiai žinote, kad vienas mūsų Lietuvos aukštas pareigūnas išdavė šį žmogų Baltarusijai ir labai stipriai nuskriaudė dabartinį Nobelio premijos laureatą. Tą žino visa Baltarusija.
Kitas pavyzdys. Vėl tas pats žmogus kartu su švietimo ministre skriaudžia visiems žinomą mokytoją. Šiandien ją išmeta iš darbo todėl, kad ji nenorėjo skiepytis, todėl, kad ji pasipriešino galimybių pasui. Ir dabar ji bedarbė. Nežino, už ką reikės valgyti. Ar čia ne žmogaus teisės yra? Ar čia nėra pasityčiojimas iš žmogaus teisių? Ką mes atsakytume į baltarusių tokius klausimus mums? Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai džiaugiuosi, kolega, kad rūpinatės žmogaus teisių apsauga. Atkreipiu dėmesį, kad teisė į sveikatą, teisė į gyvybę yra iš tikrųjų irgi labai svarbios žmogaus teisės. Asmenys, kurie atvirai kenkėjiškai veikia, taip pat klaidina visuomenę, skleidžia dezinformaciją, patys pažeidžia žmogaus teises, ir aš neabejoju, kad mes visi vieningai sutariame, kad tokia veikla turėtų būti stabdoma.
O kalbant apie tai, kad rūpinatės švietimu ir rūpinatės, kad mūsų valstybės institucijos veiktų geriau, absoliučiai tam pritariu. Beje, dėl to valdininko, buvusio ministro, taip pat esu ne kartą viešai pasisakiusi. Aš manau, kad iš tikrųjų tai buvo nepaprastai didelė klaida, neatsakingumas, kur buvo pasirinktas kraštinis iešmininkas, nubaustas už tai, kad A. Bialiackio duomenys buvo perduoti Baltarusijos režimui, ir net buvo padarytas spaudimas Lietuvos bankams, kurie iš pradžių nenorėjo atskleisti šitų duomenų.
Taip, aš manau, kad tai buvo didžiulė klaida ir dabar mes taip pat mokame šitą kainą. Bent dalinė atsakomybė yra ta, kad mes bandome padaryti viską, kas įmanoma, kad A. Bialiackis būtų išlaisvintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Diskusijoje užsirašė kalbėti G. Surplys. Kviečiu į tribūną.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš kalbėsiu trumpai ir atsiliepsiu į kartais iškylančias abejones, kad tokių rezoliucijų Seimas priima per daug. Mano galva, tai tikrai nėra ši rezoliucija, kurią būtų galima tuo kaltinti, nes, kaip ir Dovilė įvardino, aktualumas tikrai neišnyko, revoliucija ten dar rusena ir grėsmė Lietuvai ir pasaulio taikai iš Baltarusijos tikrai niekur nedingo.
Užvakar čia viešėjęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas ponas R. Stefančukas taip pat įvardino, kad tokių rezoliucijų laukia, tiek mūsų draugės Ukrainos, tiek Baltarusijos žmonės, ir tikrai tai nėra oro virpinimas, nes tai primena, tai neleidžia užmiršti ir tikrai aktualizuoja tai, dėl ko mes labai išgyvename ir labai kovojame. Mano galva, konkrečiai šios rezoliucijos labai reikia tarptautinei bendruomenei, kad mes neleistume pamiršti, kad Baltarusijoje ta kova už laisvę, ta kova už demokratiją vis dar rusena ir tikrai vyksta žmogaus teisių pažeidimai XXI amžiaus Europoje, keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus, ir mes negalime apie tai tylėti.
Ši rezoliucija reikalinga Baltarusijos žmonėms. Mes reguliariai turime susitikimus su Baltarusijos opozicijos atstovais ir tikrai yra jų prašymas, kad nepamirštume, kalbėtume apie tai, nes Baltarusijos žmones tai veikia kaip juos vienijantis ir stiprinantis faktorius. Net tuos žmones, kurie yra kalinami.
Šios rezoliucijos, mano galva, reikia ir mums patiems, kad mes, visos frakcijos, vieningai siųstume signalą Lietuvos žmonėms, kad tai yra ir mūsų kova, tai yra ir mūsų rūpestis. Ir ne tik dėl laisvės ir demokratijos Baltarusijoje, bet ir dėl mūsų saugumo, saugaus, nuspėjamo kaimyno, nuspėjamo elgesio su Astravo elektrine ir taip toliau. Taigi šios rezoliucijos reikia ir mums.
Galiausiai aš noriu padėkoti Dovilei už iniciatyvą. Dovile, mano galva, jau keletą mėnesių mes girdime natūraliai, kad tu esi URKʼo narė, tai čia yra ir tau signalas, kad galbūt reikia apsispręsti ir tikrai pakeisti komitetą, kad mes turėtume ten socialdemokratų atstovą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas. Motyvai. Už norėtų kalbėti Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū jums. Tiesiog dar kartą norėjau atkreipti dėmesį į tai, ką ir Dovilė, ir Giedrius paminėjo, kad tikrai visos partijos, įvairūs komitetai, taip pat ekspertai, D. Žalimas ir kiti, prisidėjo prie šios rezoliucijos rengimo. Todėl tikrai prašau vieningai palaikyti, nes ta vienybė yra ir vienybė užsienyje. Mes turime raginti mūsų šeimos, politinės šeimos, narius kitose šalyse panašiai elgtis, ir tai labai padėtų.
Tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, ką pasakė signataras E. Gentvilas. Mums labai trūksta Socialdemokratų partijos Užsienio reikalų komitete. Galbūt iš tikrųjų atėjo laikas Dovilei pakeisti komitetą. Tai čia tiesiog taip tarp eilučių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai prisidedu prie kolegų padėkos už geros rezoliucijos parengimą. Tikrai susikoncentravę ne tik mes, bet ir Europa, kaimynės šalys, į tai, kas vyksta Ukrainoje, bet blogybės, ypač žmogaus teisių klausimais, vyksta ir Baltarusijoje. Mes tikrai neturime užmiršti ir galvoti, kad viskas ten savaime susitvarkys.
Tenka bendrauti su pabėgėliais ne tik iš Ukrainos, bet ir Baltarusijos, apsistojusiais Lietuvoje, turinčiais čia problemų. Jie prašo mūsų pagalbos ir rezoliucija išreiškia viso parlamento požiūrį į tai, kas vyksta Ukrainoje. Aišku, Baltarusijos kalėjimuose yra daug politinių kalinių, įvairių pažiūrų ir kovojusių prieš režimą. Aišku, tai yra mūsų reikalinga kova, kad tie žmonės, tie kovotojai būtų paleisti, tiek tie, kurie dalyvavo prezidento rinkimuose, kurie dalyvavo partijų veikloje. Nobelio premijos laureatai tikrai turėtų sulaukti mūsų palaikymo. Todėl raginimas ir kitus Europos šalių politinius judėjimus prisijungti, neužmiršti to klausimo yra labai svarbus.
Dar labai svarbus vienas dalykas, kad mes neturime užmiršti tų žmonių, kurie bėgdami nuo režimo atsirado čia, Lietuvoje. Kai jiems iškyla vienokių ar kitokių problemų, nenukišti jų kažkur į pakampes, o paprasčiausiai jas reikia spręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar prieš perduodama žodį A. Lydekai, L. Kasčūnui suteikiu žodį replikuoti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš, gerbiama Pirmininke, labai trumpai. Aš tikrai neatiduosiu D. Šakalienės į Užsienio reikalų komitetą, nes tikrai puiki, darbšti, profesionali narė, kuri, tiesą sakant, man atrodo, savo veikloje puikiai derina ir nacionalinio saugumo reikalus, ir užsienio politiką. Tai palikime taip, kaip yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai savininkiški jūs esate, gerbiami kolegos.
A. Lydeka – motyvai už.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuva, kaip demokratinė valstybė, rytoj su visu demokratiniu pasauliu švęs Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Šiandien mes Lietuvoje maksimaliai stengiamės apginti kiekvieno žmogaus teises, ypač kalbant apie socialiai pažeidžiamiausius žmones, žmones su negalia, pagyvenusius žmones, moterų teises, kitų tautybių ar rasių žmonių teises, tad negali Lietuva likti abejinga ir nepastebėti, kai kaimynėje valstybėje sistemiškai yra pažeidžiamos žmogaus teisės.
Labai paprastai, buitiškai pasakysiu: jei matome, kad už tvoros kaimynas muša, daužo savo žmoną, ar galime tylėti ir likti abejingi? Be abejo, kad ne. Visiems skeptikams, kurie dažnai pasako, kalbant šia tema, kad, na, nereikia Lietuvai kištis į kitos valstybės vidaus reikalus, dar kartą paminėsiu, kad tai yra mūsų, Lietuvos, reikalas, tai yra mūsų, Lietuvos, nacionaliniai interesai. Tai ir hibridinės atakos panaudojant migrantus iš Baltarusijos pusės, tai ir pabėgėliai į Lietuvą iš Baltarusijos, pagaliau tai ir finansinės išlaidos būtent Lietuvos, tai ir jau aptartos lietuviškos mokyklos, kurios uždaromos Baltarusijoje, ir taip toliau, ir taip toliau. Svarbu priminti, kad ne tik Lietuva, bet ir visa tarptautinė bendruomenė šiai problemai skiria gana didelį dėmesį. Kaip pavyzdį galiu paminėti, kad…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas!
A. LYDEKA (LSF). …šiomis dienomis ir mūsų iniciatyva Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje taip pat yra parengtas dokumentas dėl A. Bialiackio ir kitų politinių kalinių išlaisvinimo. Atsiprašau ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. K. Vilkauskas – motyvai už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tenka daug bendrauti su opozicijos atstovais, esančiais Lietuvoje. Ši rezoliucija reikalinga ne tiktai jiems, bet ir tiems Baltarusijos žmonėms, kurie gyvena labai sunkiomis sąlygomis, kurie yra terorizuojami. Tuo labiau kad ir čia esantys baltarusių opozicijos atstovai yra paskelbti teroristais už menamus, kažkokius įsivaizduojamus nusikaltimus režimui.
Dar noriu pasidžiaugti, kad šią rezoliuciją sukūrusi ir pateikusi Dovilė taip svarbiai atstovauja, kad net du komitetai susiginčijo, kuriame ji yra. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolegos. Motyvai už išsakyti. Visi labai palaiko šią rezoliuciją. Apsispręsime balsavimo metu.
10.56 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1915. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai sudaro šį pakeitimą. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio klausimo kalbėti nėra. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad esame suplanavę balsuoti nuo 11 val. 35 min.
10.57 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-513(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-513(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už norinčių kalbėti nėra. Prieš kalba R. Žemaitaitis. Tai yra Teisėkūros pagrindų.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų, matyt, aš būsiu tas senamadis. Man yra keista, kad mes netgi tokius dalykus, kaip Prezidento pasirašymas teisės akto, norime padaryti, kad tai būtų elektroninėje erdvėje. Iš tiesų mūsų šalyje Prezidentas yra kaip ir simbolinė asmenybė. Jis realiai turi tiktai dvi funkcijas. Viena – atstovauti Vadovų Taryboje, skirti ministrus ir būti atsakingas už užsienio politiką. Užuot mes padarę teisės akto pasirašymą kaip vieną iš tokių esminių, pagrindinių jo funkcijų, tegul būna kad ir fiziškai šitas dalykas… Mano galva, jinai turėtų išlikti. Ko gero, aš, matyt, liksiu vienas čia Seimo narys, kuris balsuos prieš, nes aš vis dėlto esu įsitikinęs, kad visose valstybėse, nepriklausomai, ar tai Lietuva, ar tai Anglija, ar Prancūzija, ar Vokietija, prezidentai yra tam, kad fiziškai pasirašytų būtent teisės aktą. Taip, modernus pasaulis jau atėjo, taip, jisai pasikeitė, bet šiandien suniveliuoti ir padaryti tokį, sakyčiau, kompiuterinį fizinį darbą, mano galva, nėra gražu. Todėl aš tikrai dar kartą pakartoju – liksiu prie senamadiškumo, liksiu prie senų tradicijų. Manau, kad Prezidentas kiekvieną mūsų priimtą įstatymą turi būtent fiziškai pasirašyti. Tikrai kviečiu, kolegos, nepritarti, kas bent nors kiek galvojate apie tam tikrus istorinius dalykus. Vis dėlto aš manau, kad tų įstatymų yra ne tiek daug priimama, kad Prezidentas pavargtų ir jų nepasirašytų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
10.59 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15, 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052. Kviečiu gerbiamą A. Kupčinską. Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba, jai komitetas nepritarė. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui. Pagrindiniai motyvai yra šie: siūloma įtvirtinti principinę imperatyvią nuostatą, numatančią, kad turi būti užtikrinamas valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas. Pabrėžtina, kad skiriasi šių įmonių atskleidžiami dokumentai, duomenys ir informacija nepriklausomai nuo įmonės teisinės formos – akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, valstybės ar savivaldybės įmonė. Taip pat skiriasi reikalavimai patronuojančiosioms ir dukterinėms bendrovėms, yra ir listinguojamų akcinių bendrovių skaidrumo reikalavimų specifika. Todėl pabrėžtina, kad įstatymo projekte nėra nuostatų, suteikiančių Vyriausybei teisę atleisti tam tikras įmones nuo visų skaidrumo gairėse nustatytų reikalavimų laikymosi.
Bendru sutarimu nepritarta Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 3 straipsniui tokiam, kokį suformulavo komitetas? Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas vėlgi nepritarė. Pagrindinė pateikta pastaba nėra susijusi su projektu, siekiamais įgyvendinti tikslais ir minima nuostata įstatymo projektu nėra keičiama, tai yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiame įstatyme. Be to, pavaldumo santykių reglamentavimas nėra šio įstatymo objektas. Bendru sutarimu nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 4 straipsniui tokiam, kokį suformulavo komitetas? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio taip pat gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl 5 straipsnio taip pat komitetas nepritarė. Kolegialių organų narių civilinė atsakomybė įsigaliojus įstatymui turėtų būti apdrausta kaip įmanoma greičiau. Termino nustatymas sudarytų galimybę įmonėms tam tikrą laiką atidėlioti pareigą apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę ir įgyvendinimą. Taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių dėl šito nėra.
11.02 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2). Priėmimo stadija.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, tai yra formali pastaba dėl įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
11.02 val.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209(2). Priėmimo stadija. Ar galėčiau vėl paprašyti, kad gerbiamas A. Kupčinskas pakomentuotų komiteto išvadas dėl straipsnių, nes yra gautos kelios Teisės departamento pastabos.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė. Dalyvavo dešimt komiteto narių ir šiai Teisės departamento pastabai pritarė. Čia keičiasi tiktai keli žodeliai – „ir“, „ar“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kiek matau, redakcinio pobūdžio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, tai redakcinio pobūdžio – ne vien tiktai bankų paslaugų, bet bankų ir kitų finansinių įstaigų teikiamos finansinės paslaugos. Pritarta bendru sutarimu. Dalyvavo dešimt.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gauta nemažai Teisės departamento pastabų. Atrodo, visos yra grynai redakcinio pobūdžio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, daugiau dėl žodelio „dėl“, redakcinio pobūdžio. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, išbrauktas vienintelis žodis „aukštojo“ ir lieka „mokslo ir studijų institucijų“. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 6 iki 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vėlgi išbraukiamas žodis „ryšio“ ir lieka „telefono numeris“. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Papildomas straipsnis. Teisės departamentas siūlo įtraukti į skliaustelius „viešųjų ar privačių“, o nevartoja „nuosavus išteklius“. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 14 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 15, 16 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Pašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Panašiai yra įtraukiamas žodžių junginys „arba jo duomenų lentelė“. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 17 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti ir pagrindiniai komiteto argumentai būtų tokie, kad prieinamumo direktyvos atitinkami straipsniai yra dėstomi taip: patikrina, ar ekonominės veiklos vykdytojas atliko nurodytą vertinimą, peržiūri tą vertinimą ir jo rezultatus, patikrina taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymąsi. Direktyva nenustato, ką ir kaip c punktu tikrina, todėl manytina, kad toks praplėtimas galimai prieštarautų direktyvos nuostatoms. Bendru sutarimu, dalyvavo dešimt komiteto narių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime 18 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 19, 20 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 21 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vėlgi formali pastaba, vietoj „nuostata netaikoma“ įrašoma „šis punktas netaikomas“. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu 21 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl nuo 22 iki 25 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio yra viena Teisės departamento, atsiprašau, dvi pastabos. Prašom pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Formali pastaba, išbraukti žodį „nurodyta“. Būtų šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama. Ir bendru sutarimu komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 26 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 27 straipsnio taip pat gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, viena pastaba – išbraukiamas žodis „nutarimai“, pritarta bendru sutarimu. O dėl antrosios yra nepritarta, komiteto argumentai tokie: atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis pačiam subjektui mažina teismams tenkančią administracinę naštą ir taupo šalių bylinėjimosi išlaidas. Todėl komitetas nepritarė ir nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 27 straipsniui, suredaguotam pagal vieną Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl nuo 28 iki 31 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam komiteto pranešėjui. Užsirašiusių dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto nėra.
11.09 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157(2) (priėmimas)
Toliau pagal darbotvarkę turime 1-8 kausimą – Mokslo ir studijų įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2157(2). Priėmimo stadija. 1-8 klausimas. Projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų yra vienas. Norėtų kalbėti Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų žengėme labai svarbų žingsnį, turbūt vienas tokių svarbių, susijusių su aukštuoju mokslu, kad vis dėlto turbūt svarbus bus universitetų vertinimas pagal jų tam tikrus pasiekimus. Džiaugiuosi, kad iš tikrųjų ir ministerija tam ruošiasi, ir yra sudaromos tam tikros metodikos, kaip bus vertinama. Turbūt turėtume skatinti universitetus siekti aukštesnių reikalavimų, susijusių ir su studentų mainais, ir apskritai dėl noro bendradarbiauti su verslais, na, ir dėl kitų faktorių. Džiaugiuosi, kad tai startuos faktiškai nuo 2023 metų, kuomet mes tiksliau planuosime jau metų pabaigoje biudžetą, taip bus prieita prie tos metodikos. Manau, tai bus tam tikras postūmis aukštajam mokslui stengtis atitikti tam tikrus kriterijus. Pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2174(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2174. Priėmimo stadija.
Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už norėtų kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, taip pat labai svarbus pakeitimas. Iš tiesų buvo daug tokių kolizijų, kuomet Peticijų komisija dirbdavo ganėtinai uždarai, viskas susiję dėl to, kad yra ir asmens duomenų apsauga. Kai gaudavome tam tikrus raštus iš ministerijų, kuomet mes klausdavome nuomonės, nežinodavome, kaip elgtis šiuo atveju. Šiuo metu kaip tik ir yra pakeitimas, jį siūlė ir patys peticijų teikėjai, kad vis dėlto tie dokumentai, kuriuos mes gauname tam tikrus sprendimus priimdami, būtų ganėtinai vieši ir būtų galimybė juos gauti peticijų teikėjams. Tai bus įtvirtinta dabar mūsų veiklos reglamente, taip mes drąsiai galėsime pageidaujantiems asmenims arba jiems atstovaujantiems asmenims siųsti dokumentus susipažinti prieš Peticijų komisijos posėdžius, kuomet priimami sprendimai iš esmės. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime vėliau.
11.12 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857. Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Matulą, Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, pristatyti vieną Teisės departamento pastabą ir komiteto išvadą dėl jos. Kaip ir minėjau, priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas pirmininke.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjote, gerbiama Pirmininke, gauta viena Teisės departamento pastaba. Komitetas bendru sutarimu pritarė jai iš dalies. Manyčiau, kad… Toliau yra vienas Vyriausybės siūlymas.
PIRMININKĖ. Ne, atrodo, dėl 1 straipsnio yra tik viena Teisės departamento, jai komitetas pritarė iš dalies, ar ne?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento siūlymą, pritarti? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio klausimo nebuvo užsirašiusių.
11.13 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858(2) (priėmimas)
Taigi darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858.
Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio įstatymo užsirašiusių nėra.
11.14 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749(2). Priėmimo stadija. Aš norėčiau vėl pakviesti gerbiamą pirmininką į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra jau Seimo nario pasiūlymas, dėl jo mes turėsime apsispręsti balsuodami, taigi paliksime šį klausimą iki balsavimo.
2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, nes pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo narių pasiūlymų, dėl jų apsispręsime balsavimo metu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tik galiu pakomentuoti, dėl šio pasiūlymo yra rastas bendras visų komiteto narių sutarimas pritarti iš dalies. Tai balsavimo metu apsispręsime, bet aš tikiuosi, kad pasiūlymo autoriai gal nereikalaus balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pakomentuoti ją?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, Teisės departamento pastaba yra formali. Šiandien kaip tik svarstome vieną įstatymo projektą ir jie siūlo atitinkamai suredaguoti, tai komitetas pritarė ir siūlo, kad šiai Teisės departamento pastabai būtų pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Pritarta bendru sutarimu. Kitus straipsnius apsvarstysime balsuoti numatytu laiku.
Prašau, dėl vedimo tvarkos gerbiama kolegė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Ačiū. Frakcijos vardu norėjau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Iki kito posėdžio šiuo klausimu?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Nes ir lydimasis šio klausimo yra išbrauktas, tai svarstyti pagrindinį, manau, kažkaip nekorektiška.
PIRMININKĖ. Lydimasis yra… Prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, lydimasis išbrauktas ir tikrai kalbėsime, apsispręsime dėl pasiūlymo. Bet dėl Farmacijos įstatymo labai prašyčiau nedaryti jokių pertraukų, nes Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios nuo Naujųjų metų. Jeigu mes jo nepriimsime, vadinasi, žmonės liks be vaistų kompensavimo. Tikrai komitete yra rastas bendras sutarimas ir labai prašyčiau jūsų neprašyti pertraukos, čia yra bendras reikalas.
PIRMININKĖ. Prašau?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Na, Seimas tikrai neišeina atostogų ir iki Naujųjų metų tikrai bus priimtas, tai aš nematau problemos.
PIRMININKĖ. Žinoma. Balsuokime. Yra prašoma frakcijos vardu. Darbo partijos frakcijos vardu yra prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Balsuokime. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 66: už – 14, prieš – 34, susilaikė 18.
Tuoj suskaičiuojame. Užtenka. Taigi, pertrauka iki popietinio… atsiprašau, ne pertrauka, iki kito posėdžio klausimas atidedamas. Grįšime prie jo kitame posėdyje.
11.18 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(3)ES VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.1 – Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(3). Norėčiau pakviesti L. Kasčiūną į tribūną, nes čia yra ne viena Teisės departamento pastaba. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, iš esmės redakcinės pastabos, abiem joms mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, irgi redakcinė pastaba, mes jai pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 8 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio yra gautos trys Teisės departamento, atsiprašau, keturios Teisės departamento pastabos. Prašau pakomentuoti komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmoji pastaba, gerbiama Pirmininke, yra redakcinio pobūdžio, mes jai pritarėme. Kita yra, Teisės departamentas siūlė kai ką papildyti įstatyme, bet mes matėme, kad tai, ką jie siūlė, yra kitoje įstatymo dalyje. Tokia teisinė diskusija ir nutarėme nepritarti, pasiūlėme nepritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip, dar dėl kitų Teisės departamento pastabų, nes jų yra daugiau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Bet labai analogiški dalykai. Iš esmės dėl paties Krizių valdymo centro kompetencijų, nes diskusija buvo, ar viską reikia surašyti, ar tam tikrus sprendimus palikti veiksmų plane, kuris būtų poįstatyminis. Mes nutarėme, kad visko kodifikuoti neišeis, todėl tiesiog irgi bendru sutarimu pasiūlėme nepritarti šiai Teisės departamento pastabai. Lygiai taip pat ir tai paskutinei, kuri yra būtent dėl šio straipsnio.
PIRMININKĖ. Dar buvo pritarimas iš dalies pačiai paskutinei pastabai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų vėl dėl to, kiek turėtų būti įstatyme reglamentuota, iš dalies mes atsižvelgėme ir papildėme, bet ne viską tiek, kiek prašė Teisės departamentas. Bet kuriuo atveju traktuojame tai kaip pritarimą iš dalies ir bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 9 straipsniui, suredaguotam komiteto, pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, mes jai pritarėme ir pasiūlėme išbraukti vieną perteklinį sakinį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 15 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 16 straipsnio iki 29 straipsnio. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
30 straipsnį mums tenka praleisti, nes yra Seimo narių pasiūlymų ir dėl jų turėsime apsispręsti balsuoti numatytu laiku. Taip pat yra ir su 31, 32 straipsniais.
Dėl 33 straipsnio galime apsispręsti. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra gauta. Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 34 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau, gerbiamas pirmininke.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ji iš esmės susijusi su ankstesnėmis pastabomis. Jai pritarėme iš dalies. Suredagavome, iš esmės atsižvelgdami į Teisės departamento pasiūlymus, tam tikras įstatymo nuostatas. Už – 7, prieš – 0.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime suredaguotam 34 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 35 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, tai redakcinio pobūdžio pastaba. Jai pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 35 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 36, 37 ir 38 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 39 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymų. Jį šiuo momentu praleidžiame.
Dėl 40 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 41 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymas. Jį svarstysime šiek tiek vėliau.
Dėl 42 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau, gerbiamas pirmininke.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes pritarėme jai iš dalies, papildėme papunkčiu, kad Vyriausybė valstybės operacijų vadovu gali skirti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir dėl antros pastabos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, irgi pritarta. Siūloma, kad valstybės operacijų vadovas privalo pakeisti ar pripažinti netekusiais galios sprendimus, priimtus nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo laikotarpiu, jeigu jie prieštarauja sprendimams, kuriais reglamentuoti krizės valdymo veiksmai. Viską sudėliojome pagal Teisės departamentą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 42 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pasiūlymus? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Aš atsiprašau, prašau grįžti vienu atgal. 41 straipsnis. Dėl jo yra tik viena Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pakomentuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, miela Seimo Pirmininke. Nacionalinio saugumo komisija galėtų ne pavesti, bet prašyti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos stebėti vartojimo prekių rinką ir kainų pokyčius. Mes pritarėme šiai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 41 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuo 43 straipsnio iki 45 straipsnio. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 46 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes iš dalies pritarėme Teisės departamento pastabai, kad parengties pareigūnų ministerijose, kurios dirbs su Krizių valdymo centru, pareigybės būtų finansuojamos atskiru mechanizmu nustačius jų funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikį. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 46 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl straipsnių nuo 47 iki 53 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl priedų taip pat (sekundėlę) yra viena, paskutinė, Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pasiūlė išbraukti kaip nereikalingą tam tikrą nuostatą ir mes tą padarėme, dėl to tam tikrų nuostatų nebelieka. Pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir šiai daliai? Ačiū. Dėl viso įstatymo apsispręsime šiek tiek vėliau, kai prasidės balsavimo laikas, nes reikia dar apsvarstyti nemažai Seimo narių pasiūlymų.
11.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo vienu nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820(2). Yra keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
11.26 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.3 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1821. Priėmimo stadija. Keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.26 val.
Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.4 klausimas – Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822. Sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.27 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-12.5 klausimas, taip pat lydimasis, – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 penkių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šeši straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.27 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis darbotvarkės 1-12.6 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824(2). Sudaro šeši straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio užsirašiusių taip pat nėra.
11.28 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-12.7 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825(2). Gerbiamas komiteto pirmininkas atėjo pristatyti, tačiau čia reikės mums balsuoti, nes yra Seimo narių pasiūlymų. Tik 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, nes dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl kitų apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.29 val.
Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.8 klausimas – Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, tai yra techninė pastaba suderinti tam tikrus terminus. Mes į ją atsižvelgėme ir balsavome visi kartu už. Už – 7, nebuvo jokių prieštaravimų. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 3 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.29 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis darbotvarkės 1-12.9 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827(2). Trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.30 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.10 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828(2). Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario L. Kasčiūno pataisa, jį praleidžiame. Dėl 6, 7, 8, 9 straipsnių… Atsiprašau, dėl 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes jai pritarėme, miela Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 9 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.31 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829(2) (priėmimas)
Darbotvarkė 1-12.11 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829(2). Priėmimo stadija. Yra Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, mes atsižvelgėme ir visiškai pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ar galime pritarti ir mes bendru sutarimu? Pritarta. Nuo 1 iki 14 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Irgi terminų derinimas. Visiškai pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui, ar galime pritarti 15 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 16, 17 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, formali pastaba ir mes jai pritariame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime 18 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Taigi apsvarstėme ir šį projektą. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.32 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.12 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831(2). Nuo 1 iki 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra L. Kasčiūno pasiūlymas. Jau netrukus galėsime balsuoti, bet dabar praleidžiame.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Formalus pasiūlymas ir mes jam pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.33 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis darbotvarkės 1-12.13 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.33 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.14 klausimas – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(3). Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, gerbiama ir miela Seimo Pirmininke, buvo kilusi diskusija, ar ten yra perteklinė nuostata, ar ne, nes mes priėmėme gerbiamojo J. Razmos pasiūlymą. Visi nutarėme, kad vis dėlto ji nėra perteklinė, ir nors ten Teisės departamentas siūlė tam tikros nuostatos atsisakyti, mes pasiūlėme ją palikti. Todėl mes vieningai nepritarėme Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui, kokį jį suformulavo komitetas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 2 iki 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.34 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1834(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.15 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1834(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisa. Kadangi balsavimas mūsų yra numatytas nuo 11 val. 35 min. ir matau, kad kolegos jau susirinko, aš pasinaudodama proga perduodu pirmininkavimą J. Razmai ir pradedame balsavimą dėl L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisos.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Matau, kad A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos pageidauja. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Aš norėjau kreiptis į posėdžio pirmininką dėl motyvų šiuo svarstomu klausimu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl pasiūlymų bus leista pasisakyti.
Dabar pasiūlymo autoriai L. Kukuraitis ir T. Tomilinas. Kuris pristatote? T. Tomilinas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu truputėlį… Šia pradedama nuo užkrečiamųjų ligų, nes jūs esate priregistravę daug, na, užsiliko.
PIRMININKAS. Jie susigaudo, aš manau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne iki galo, man atrodo, Jurgi. 20 projektų, tai, žinote, ne viskas taip paprasta.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik noriu pasakyti, kad dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo priėmimo mes neregistravome pasiūlymų ir šiuo atveju atsiimame, nes norime kalbėti būtent apie Civilinės saugos įstatymo…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Puiku, labai gerai.
T. TOMILINAS (DFVL). … dėl kurio ir užregistravome pasiūlymą. Dėl šito nėra.
PIRMININKAS. Pasiteirausiu, ar visas atsiimate, ar tik dėl 2 straipsnio? Ar visas atsiimate, ar tik pirmą?
T. TOMILINAS (DFVL). Ne, tik šitą dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymo.
PIRMININKAS. Bet ar visas pataisas dėl šito? Nes čia yra jūsų pasiūlymai dėl kelių straipsnių.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ten trys analogiškos.
T. TOMILINAS (DFVL). Taip, taip, jos analogiškos. Mes tą diskusiją dabar turėsime prie Civilinės saugos įstatymo apie tą patį.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pastraipsniui jau be pasiūlymų. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaravimų. Pritariame.
3 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Dabar motyvai dėl viso. A. Gedvilas, kaip ir pageidavo, gali pasisakyti prieš.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo įstatymo pakeitimu karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, ūkinės veiklos laisvė bei privataus gyvenimo neliečiamumas.
Esu įsitikinęs, kad pastarasis privataus gyvenimo neliečiamumo ribojimas tinka nebent esant karo padėčiai, bet ne karantino atveju. Tai tokia subjektyvi ir nekonkreti sąvoka, vien pavartojus įstatyme ji sukelia gyventojų susirūpinimą ir net paniką. Galbūt sulauksime ir to, kad ateityje gripo epidemijos atveju paskelbus karantiną bus imtasi priemonių, susijusių su asmens privataus gyvenimo neliečiamumu, įtvirtintu Konstitucijoje. Ir viskas bus pateisinta šia įstatymo norma. Pridėjus dar judėjimo, veiklos ir kitų žmogaus teisių apribojimus, išvardintus projekte, įstatymas tampa ne tvarkos, o betvarkės.
Negaliu palaikyti šio, mano nuomone, antikonstitucinio įstatymo ir kviečiu kolegas taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Galėtume pradėti balsavimą, bet būtų nelogiška nuo vieno iš lydimųjų pradėti. Teoriškai įmanoma, kad paskui nepriimsime pagrindinio, tai būtų nei šioks, nei toks sprendimas.
11.38 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(3)ES VK (priėmimo tęsinys)
Taigi mes dabar grįšime prie pirmo projekto, 1-12.1 klausimo – Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(3). Suprantu, kad pirmininkaujant Seimo Pirmininkei buvo pritarta pirmiems dviem straipsniams, dėl kurių nebuvo pasiūlymų. 3 straipsniui – taip pat su Teisės departamento pasiūlymais. Dėl 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra, buvo pritarta. Dėl 8 straipsnio – tik Teisės departamento pastaba. Dabar man sunku pasakyti, turbūt buvo pritarta.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Jurgi, pritarta viskam, kas sutvarkyta su Teisės departamentu. Liko tik Seimo narių pasiūlymai, dėl kurių mes turime balsuoti.
PIRMININKAS. Iki kurio straipsnio buvo pritarta?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tuoj aš jums pasakysiu, gerbiamas Jurgi. 30 straipsnis. Važiuojame!
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 30 straipsnio yra Seimo narių L. Kasčiūno ir A. Bilotaitės pasiūlymas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Kuris iš autorių pristatys pasiūlymą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai su gerbiama ministre mes pasiūlėme tai, ką iš tikrųjų kartu su jumis čia padarėme. Tikrai noriu padėkoti ir opozicijai, kad ji iškėlė klausimą dėl Trišalės tarybos vaidmens, ir mes iš tikrųjų po svarstymo labai staigiai reagavome. Trišalė taryba susirinko, įvertino ir ne tik įvertino ir išsakė skirtingas pozicijas, bet rado sprendimą ir kompromisą, o profesinių sąjungų pirmininkė patvirtino, kad taip, tai tinka ir darbuotojams. Kitaip tariant, kad būtų užtikrintos visos darbuotojų socialinės garantijos nepaprastosios situacijos atveju. Nenoriu aš visų jų vardinti, bet viskas užtikrinta aukščiausiu lygiu, manau, kad mes čia galime visi kartu bendru sutarimu tam pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Pageidauja kalbėti T. Tomilinas dėl motyvų ar?..
T. TOMILINAS (DFVL). Taip. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, ypatingos svarbos įstatymas šiandien. Kol kas yra ta stadija, kai opozicija ir pozicija sutaria dėl šitų pataisų. Iš tiesų aš tik norėjau pratęsti Lauryno mintį ir padėkoti Trišalei tarybai, socialiniams partneriams, profesinėms sąjungoms, nes nelengva buvo įtikinti Vidaus reikalų ministeriją nusileisti. Iš tikrųjų nusileista dėl kai kurių nuostatų, nes buvo siūlomos gana skandalingos nuostatos, pavyzdžiui, dėl 67 valandų darbo savaitės metus be darbuotojų sutikimo, be jokių saugiklių. Tai buvo, na, neįtikėtinai įžūlu, sakyčiau, bet aš džiaugiuosi, kad vis dėlto tos pertraukos opozicija paprašė. Aš dėkoju ir Laurynui, kad jis gerai reagavo į tą pertrauką ir buvo, atrodo, penki susitikimai, labai intensyvūs, labai stiprios derybos, profsąjungos parodė visus savo ekspertinius gebėjimus, tarptautines konvencijas pakėlė, ir galiausiai buvo daug kur nusileista.
Iš tikrųjų atsiranda saugikliai – žmonės į tą tokį intensyvų darbą, pavyzdžiui, kai yra gaisras ar kokia nors nelaimė, dvi savaites bus pasitelkiami be jokio sutikimo, protingą laikotarpį, bet paskui norint žmones atšaukti iš atostogų, norint priversti žmones dirbti žymiai ilgiau, negu jie paprastai dirba, tikrai turės būti suteikiamos papildomos garantijos, ir tai pavyko susiderėti. Labai visiems dėkoju.
PIRMININKAS. Galime pasiūlymui pritarti bendru sutarimu ir aš net neklausiau, ar yra 29, bet turbūt galime fiksuoti, kad dėl visų pasiūlymų 29 Seimo nariai būtų, nepriklausomai, ar opozicijos, ar valdančiųjų pasiūlymai. Bet yra kalbančių prieš, tad suteikiu žodį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, nesu visiškai prieš, bet susilaikysiu, nes šitas įstatymas neįvertino tos situacijos, kurią mes turėjome kelerius metus. Pavyzdys: štai švedai pateikė, įgaliojo specialistus spręsti problemas ir jie puikiai išsprendė problemas. Lietuvoje mes iki šiol nežinome, kas mūsų vyriausiasis epidemiologas. Užsiiminėjo, kas tik norėjo, ir šiandien mes net nežinome, kas juos įgaliojo, kas įpareigojo. Šitas įstatymas nepadės mums ateityje išvengti panašių situacijų. Todėl, aš manau, nuo to reikia pradėti. Pirmiausia įvertinti, kas ko nepadarė, o paskui vėl kovoti su pasekmėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi atsirado pasisakančių prieš, neišvengiamai turime balsuoti dėl to pasiūlymo. Prašom balsuoti dėl L. Kasčiūno ir A. Bilotaitės pasiūlymo.
Balsavo 120: už – 120, prieš ir susilaikiusių nėra. Pasirodo, priėmėme bendru sutarimu.
Dabar visą straipsnį taip pat priimame bendru sutarimu.
31 straipsnis, vėl yra L. Kasčiūno ir A. Bilotaitės pasiūlymas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jis tęsia, nes tas pasiūlymas įeina į tris straipsnius, tai tiesiog ta gera dvasia norėčiau pratęsti vienbalsį balsavimą.
PIRMININKAS. Galime pasiūlymui šį kartą bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ir visam straipsniui pritariame bendru sutarimu.
32 straipsnis. Čia yra Seimo narių T. Tomilino, A. Širinskienės ir L. Kukuraičio pasiūlymas. Prašom pristatyti. Tuoj įjungs.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, čia yra rimtesnis nesutarimas tarp mūsų. Aš į jus dabar kreipiuosi kaip į demokratiškų, vakarietiškų partijų atstovus. Mes turime tokią Lietuvoje privilegiją, kad neturime radikalų Seime, radikalių, ekstremistinių partijų ir panašiai. Jei nebus pritarta šiam mūsų pasiūlymui, pasakysiu paprastai – techniškai įvesti diktatūrą kada nors Lietuvoje bus lengviau. Negalima leisti, kolegos, koncentruoti vykdomosios, Vyriausybės, valdžios vienose rankose metus be jokių saugiklių, apribojimų ir rimtos parlamentinės priežiūros. Mes siūlome, kad tais atvejais, kai vidaus reikalų ministrė kaip ekstremaliųjų situacijų vadovė ar ministras, ar premjeras uždraudžia žmogui eiti į parduotuvę, vykti į kitą savivaldybę, rengti mitingus, susirinkimus, tai būtų galima padaryti, bet 3 mėnesius. Pasibaigus 3 mėnesių laikotarpiui, reikėtų ateiti į Seimą ir paprašyti leidimo tęsti asmens konstitucinių laisvių ribojimus. Tokio leidimo šiandien paprašė pati ministrė, kai mes kalbėjome apie nepaprastąją padėtį. Nesunki procedūra. Mes pakalbėjome ir bus priimtas sprendimas. Net karo atveju, kai iš tiesų visi mes žiūrime tik į Vyriausybę, koks čia Seimas karo atveju, net tuo atveju vis tiek yra prašymas Seimui apriboti asmens laisves. Čiagi, civilinės saugos atveju, kai yra virusai, kai yra pandemijos, užsitęsia ilgą laiką. Aš dabar nieko nekaltinu. Mes valdėme pandemiją, jūs valdėte pandemiją. Aš kalbu abstrakčiai, toldamas nuo konkrečių žmonių, asmenybių, bet kalbu apie principą. Mes neturime…
PIRMININKAS. Laikas kalbėti baigėsi.
T. TOMILINAS (DFVL). …teisės leisti vykdomajai valdžiai (aš pabaigsiu, jeigu leisite) varžyti…
PIRMININKAS. Laikas baigėsi!
T. TOMILINAS (DFVL). …žmogaus teises be parlamento priežiūros.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komiteto pozicija yra tvirta. Mes nepritariame šiam pasiūlymui. Nors diskusija buvo, bet mes nepritariame: 5 balsai už tai, kad nepritartume, ir 2 balsai už tai, kad pritartume. Aš didelių argumentų nedėliosiu, bet labai trumpai atsakau taip: ekstremalioji padėtis yra Vyriausybės, nepaprastoji – Seimo. Štai tas slenkstis yra, mes jį matome, mes jį darome, mes taip gyvename. Įvedus dar į ekstremaliosios padėties fazę balsavimą Seime, galima turėti problemų tiek dėl operatyvumo, tiek dėl situacijos valdymo. Mes matome kaip perteklinį dalyką. Galima kalbėti ir apie konstitucinį aspektą dėl valdžių atskyrimo, bet to nedarysiu. Bet tai irgi argumentas. Todėl komiteto sprendimas yra nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiamas Laurynai, konstitucinis aspektas labai aiškiai sako, kad žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik įstatymu. Šito konstitucinio aspekto jūs ir nepaisote. Iš tiesų pasiūlymas suranda labai gerą balansą tarp to, ką jūs sakėte, kad reikia operatyvumo, nes pirmus 3 mėnesius Vyriausybė ir galės operatyviai reaguoti. Bet jeigu valstybės lygmens ekstremalioji situacija užsitęs, kaip mūsų atveju buvo, daugiau kaip 3 mėnesius, tada Vyriausybė ateis dėl ribojimų pasitikrinti ir gauti tą pritarimą Seime. Nepamirškime, kad kalbama ne šiaip apie kokias teises ir laisves, bet mūsų pasiūlyme kalbama apie tokias pamatines teises ir laisves kaip privatus gyvenimas, teisė į nuosavybę, kitos teisės, kurios yra saugomos Konstitucijos. Manau, tikrai tas balansas tarp greito reagavimo ir balansas tarp parlamentinės kontrolės ir teisės aktų, kurie yra priimami Seime vėlgi nustatyti žmogaus teisių ribojimą, tikrai yra surastas, labai sveikai surastas. Dėl to gal tik reikėtų pasveikinti T. Tomiliną tą balansą suradus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog reaguodamas į pataisų autorių išsakytas mintis, ypač į T. Tomilino išsakytas mintis, kad Lietuvoje nėra ekstremistinių organizacijų, norėčiau priminti jaunajam kolegai, kad dar 2007 metais Seimas po specialiosios komisijos tyrimo padarė tokias išvadas dėl vienos politinės partijos, kad tai yra teroristinės organizacijos požymių turinti organizacija. O šiaip nesu labai prieš šį siūlymą.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, visgi nebijo A. Skardžius tos organizacijos. Dabar balsuosime dėl A. Širinskienės ir T. Tomilino pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 119: už – 57, prieš – 35, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta. Ar visą straipsnį galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame dėl viso straipsnio.
Balsavo 122: už – 70, prieš – 7, susilaikė 45. Straipsniui pritarta.
Dabar straipsniams nuo 33 iki 38 buvo pritarta bendru sutarimu. Čia nėra Seimo narių pasiūlymų.
Dėl 39 straipsnio yra L. Kasčiūno ir A. Bilotaitės pasiūlymas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Jurgi, mes tęsiame integravimą to Trišalės tarybos sprendimo.
PIRMININKAS. Galime pritarti pasiūlymui ir straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. (Balsai salėje) Toliau vėlgi… Ir visam straipsniui pritariame? 40, 41, 42 straipsniai buvo priimti. 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53 buvo priimti. Ir liko 2 straipsnis. Dabar fiksuokime, kad priimame 1 straipsnį, jame pateikta projekto nauja redakcija. Priimame bendru sutarimu?
Ir tada galime spręsti dėl 2 straipsnio, kur yra įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Tai yra išbraukiamas tas straipsnis. Ar komiteto pirmininkas mane patikslintų?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, mes jau balsavome, gerbiamas Jurgi. Taip.
PIRMININKAS. Dėl to taip pat buvo apsispręsta, kaip man sako.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Galime dabar dėl viso projekto apsispręsti? Motyvai. L. Kasčiūnas – už. Dėl patogumo leisime kalbėti iš tribūnos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kai yra tos svarstymo ir priėmimo stadijos ir kai dabar mes truputį diskutuojame dėl detalių, nepamirškime, kam buvo skirta šita reforma. Mes Lietuvoje kuriame integruotą krizių valdymo sistemą. Tai jau buvo pradėjusi daryti S. Skvernelio Vyriausybė, mes perėmėme estafetę, pagalvojome apie tai, kokia turėtų būti koncepcija, ir pajudėjome su tuo į priekį. Aš labai tikiu, kad tos diskusijos, kurios prasidėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, po to didelį darbą padarė Vidaus reikalų ministerija… Mes, manau, radome gerą modelį. Gerą modelį, jam aš siūlau tikrai vieningai pritarti, nes mes šitais įstatymais siekiame sukurti nacionalinio lygmens krizių valdymo centrą, kuris nuolat stebėtų situacijas, vertintų grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas prognozuotų, prisidėtų prie Vyriausybei nustatytų nacionalinio saugumo uždavinių įgyvendinimo.
Integruotoje krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje šitas centras tampa pagrindine koordinavimo institucija valstybės lygmeniu. Centras vykdys nuolatinę grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą ir informavimą apie šias grėsmes, organizuos ir koordinuos valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą. Valstybė turi būti pasirengusi reaguoti į įvairias grėsmes ir bet kokiomis sąlygomis užtikrinti savo gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo tęstinumą. Net neabejoju, kad šitas visas įstatymų paketas prie to ir prisidės.
PIRMININKAS. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties per pastaruosius dešimt metų, o gal dvylika, ko gero, reikėtų sakyti, pirmą kartą yra tokia dviprasmė situacija, kai dėl ypač reikšmingo ir svarbaus teisės akto Lietuvai, Lietuvos žmonėms valdančioji dauguma taip ir neranda sutarimo su opozicija. Atrodo, lyg kartu visi turėjome vieną kryptį, atrodo, visi vienodai mąstėme, kaip suvaldyti šias situacijas, vienokias ar kitokias, bet kai šiandien aš matau buldozeriu stumiamą projektą, kuris iš esmės pažeidžia žmogaus teises, dėl kurių buvo kilęs ne vienas ginčas, dėl kurių iš tikrųjų visuomenėje buvo sukelta daug konfliktų, ir toliau einama buldozerio keliu, išties labai sunku suprasti ir įvertinti jūsų, valdančiosios daugumos, tokį sprendimą.
Ar jūs tiesiog nekenčiate savo tautos, ar jūs tiesiog nenorite su ja bendrauti, ar jūs iš principo norite įrodyti savo jėgą ir galią, dėl kurios po dvejų trejų metų reikės ištaisyti ir pripažinti klydus. Begalę, daug priimtų teisės aktų ir Vyriausybės nutarimų jūs jau ištaisėte, jūs jau tyliai pripažinote, kad klydote, ir vis tiek šiandien tą dalyką darote.
Man labai svarbu, kaip balsuos Liberalų sąjūdis, kaip balsuos Laisvės partija. Aš tada galėsiu pažiūrėti, kiek jiems yra svarbios žmogaus teisės, kiek jie iš tikrųjų yra laisvi, liberalūs ir kiek jie supranta, kokiomis ribomis mes šiandien žaidžiame. Tai šiandien yra kertinis dalykas visai visuomenei, kuri žiūrės, kaip balsuoja Seimo nariai. Tų, kurie kalba apie žmogaus teises, tų, kurie kalba apie laisvą pasirinkimą, apie laisvą gyvenimą, mes šiandien ir pamatysime tikras vertybes. Aš tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dabar, prieš suteikdamas žodį kitam pasisakančiam, aš patikslinu dėl 2 straipsnio. Suvestiniame projekte taip įmantriai buvo parašyta. Iš tikrųjų dėl 2 straipsnio fiksuokime, kad mes pritariame, išbraukdami 29 dalį pagal Teisės departamento pasiūlymą, kad neliktų dviprasmiškumų.
Gerai, tęsiame motyvus. A. Bilotaitė – už.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas. Norėčiau pasakyti, kad 20 metų buvo kalbama apie tai, kad reikia sukurti naują krizių valdymo modelį, ir kalbos likdavo kalbomis. Aišku, pastangų buvo. Bet, matyt, pastarieji įvykiai, pastarosios krizės tik atskleidė, kad mums reikia naujo modelio, integruoto, kuris leistų vienu metu turėti ir stebėseną, ir koordinavimą, ir prevenciją, ir pačių pasekmių likvidavimą.
Kalbant apie šį visą paketą, aš norėčiau pasakyti, kad jis yra ypač svarbus, nes iš viso keičia filosofiją, atsiranda dedikuotas Nacionalinis krizių valdymo centras, kuriame koncentruojamos visos kompetencijos, atsiranda stebėjimas ir monitoringas 24 valandas, tas yra be galo svarbu, taip pat parengties pareigūnai, man atrodo, yra be galo svarbus momentas ir, aišku, priedangos, tai irgi šiandien yra aktualus klausimas ir visi jį kelia. Aš manau, kad tiesiog norėtųsi iš visų palaikymo, nors vieni galvojame, kad galbūt čia politiniai dalykai. Bet čia, man atrodo, bendras valstybės tikslas. Aš tikrai labai prašau palaikyti, tiesiog susitelkti, priimti sprendimą ir duoti startą naujam modeliui.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, būčiau tikrai balsavęs už naują modelį, kaip sakė ministrė, jeigu būtų priimtas mūsų pasiūlymas. Aš noriu pasidžiaugti, kad tikrai parlamento daugumos atstovai išgirdo opozicijos nuogąstavimus, nes, nepamirškite, ir jūs galite atsidurti opozicijoje kada nors. Tikrai mums pritrūko trijų balsų, kad būtų priimtas visiškai subalansuotas, visiškai aiškus saugiklis, kuris neleistų vykdomajai valdžiai, hipotetinei vykdomajai valdžiai, aš pabrėžiu, uzurpuoti valdžią ekstremaliosios situacijos atveju.
Aš suprantu, jūs gyvenate tokioje iliuzijoje, kad ne, Lietuvoje negali būti taip, kaip Baltarusijoje, negali būti taip, kaip Vengrijoje. Tos iliuzijos gražios, bet mes žinome, kaip kartais greitai pasikeičia aplinkybės, kaip kartais minios ateina prie parlamentų, pradeda šūkauti ir prasideda visokie nevaldomi procesai. Todėl parlamento kontrolę mes turėjome palikti. Mums pritrūko šiandien trijų balsų. Tai mes suteikiame… Trijų, paskaičiuokite, gerbiamas kolega, jeigu…
Aš noriu kreiptis šiandien į Prezidentą. Aš manau, mes, opozicija, ir valdantieji, kas norės, tą ir padarys. Mes kreipsimės ne dėl visos reformos. Ji yra gera, mes ją giriame, geras tas kompromisas su profesinėmis sąjungomis, viskas gerai, bet konkrečiai, kaip sakė Laurynas, linija turi eiti ne per tai, ar ekstremalioji situacija, ar nepaprastoji padėtis, ir ten Seimas atsiranda, o ten ne. Linija eina ten, kur yra asmens teisių, fundamentalių asmens teisių, ribojimai. Ir ten, kur jie atsiranda, tose ekstremaliosiose situacijose, kur atsiranda žmogaus teisių, asmens laisvių, judėjimo laisvės, privataus gyvenimo laisvės, laisvės į susirinkimus apribojimai, ten turi atsirasti…
PIRMININKAS. Laikas! Jau antrą kartą nespėjote.
V. Rakutis – už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami opozicijos atstovai, mes iš tikrųjų kalbame ne apie nepaprastąją padėtį, kuri yra įvedama tada, kai iš tikrųjų… kur galėtų būti kas nors panašaus į valstybės užvaldymą, nes dideli įgaliojimai, bet apie ekstremaliąją situaciją. Ekstremalioji situacija yra tokia situacija, kai reikalingas tam tikras nuoseklumas, įsipareigojimų laikymasis ir kiti svarbūs vykdomosios valdžios nutarimai. Sakykime, sugalvojus kam nors iš populistinių sumetimų nutraukti kokius nors procesus, kurie negali būti tiesiog nutraukti, kalbant apie paprastąsias priemones, tai mes įvesime tam tikrą nepasitikėjimą Vyriausybe, nepasitikėjimą tuo mūsų Krizių valdymo centru. Kalbama apie tai. Todėl mes ir nepritariame šiems pasiūlymams, tikrai suprasdami ir T. Tomilino, ir gerbiamos A. Širinskienės argumentus, kad turime palikti tam tikrus saugiklius Seimo kompetencijai, bet tikrai ne ekstremaliosios situacijos lygmeniu, kaip pirmininkas sakė. Mes turime atskirti šiuos dalykus. O iš tikrųjų, kai dirbama, reikia netrukdyti žmonėms dirbti, kaip specialistams priimti sprendimus, kitaip mes nesuvaldysime krizių.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Man tikrai labai gaila, kad pritrūko tų trijų balsų, kaip kolega Tomas sakė, ir būtent tų balsų, kuriuos galėjo duoti frakcija „Vardan Lietuvos“. Bet grįšiu prie to, ką kolega V. Rakutis pasakė, kad neva kalbame čia ne apie nepaprastąją padėtį, o apie kur kas paprastesnę situaciją. Aš tik priminsiu, kad ekstremaliosios padėties, situacijos metu, ją mes turėjome labai ilgą laiką, žmogaus teisių suvaržymai buvo kur kas griežtesni, negu mes turime nepaprastosios padėties metu. Ir jie buvo neproporcingai, matyt, griežti. Tai šiuo atveju turėti parlamentinės kontrolės galimybę ir turėti galimybę parlamentui pasisakyti dėl žmogaus teisių suvaržymų, matyt, tikrai yra ne mažiau svarbu, ypač atsimenant Europos Parlamento rezoliuciją dėl kovido kontrolės Europos Sąjungos šalyse, kuria tikrai buvo pliekiamas ir to paties V. Orbano vyriausybės sprendimas izoliuoti parlamentą nuo kovido kontrolės. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad net Europos Parlamente ta nuostata, kad nacionaliniai parlamentai turi būti įtraukti į ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra labai aiški ir iš esmės taip pat pasisakanti už tai, kad žmogaus teisės turėtų būti ribojamos ne vienasmeniais ar kitokiais sprendimais, aš kalbu apie ministro įsakymus, bet sprendimais, kuriuos priima valstybių narių parlamentai.
PIRMININKAS. Toliau už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, gal ir galima suprasti kai kurių opozicijos atstovų nuogąstavimus, kad nepaprastosios padėties atveju norėtų daugiau kontrolės, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis šio įstatymo projekto punktus. Pirmiausia su Trišale taryba pats Seimas inicijavo derybas, kad būtų užtikrintos darbuotojų teisės. Pats Seimas inicijavo tokią diskusiją Trišalėje taryboje ir rastas kompromisas.
Antras aspektas. Mes visi buvome susirūpinę priedangų nebuvimu Lietuvoje. Su šiuo įstatymo projektu imperatyviai yra įvedama nuostata, kad tokios priedangos atsirastų. Na, aš suprantu, kad tobulumui ribų nėra, bet aš vis dėlto kviesčiau pritarti įstatymo projektui, karo akivaizdoje dedame fundamentalius pamatus mūsų valstybės saugumui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pasisakymas. D. Kepenis – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Pastarosiomis dienomis mes svarstome labai įvairius, ir ne vieną, įstatymus, kalbančius apie pasekmes, apie kovą su pasekmėmis. Bet, gerbiamieji, ar šitie įstatymai, tiek kova su priešiška ideologija, tiek su ligomis arba čia su kariniais nusikaltimais… Ar mes įveiksime tas problemas nesukūrę tikrai veiklių ir labai stiprių įstatymų, kurie išsprendžia problemas šaknyje? Gaudydami viršūnėles, o nematydami šaknelių mes tikrai vėl įklimpsime į būsimas bėdas. Gyventojams čia teisių kaip ir visuomet nesuteikiama, teisės suteikiamos valdininkams, prižiūrėtojams, baudėjams. Manau, kad jeigu mes nekalbėsime apie priežastis, o vien tik kovosime su pasekmėmis, tikrai toli nenueisime. Tą matome ir švietimo srityje, ir sveikatos, ir tuo labiau civilinėje gynyboje. Todėl aš tikrai manau, kad kol kas susilaikykime, pradėkime dirbti su įstatymais, kurie įveiks priežastis. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos?
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Pastebėjau, kad yra įskaityta mano registracija, tačiau nėra įskaityta balsavimo fakto. Prašau dėl protokolo už pasiūlymą prieš tai įskaityti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Fiksuojame dėl protokolo, kad A. Gedvilas balsavo už T. Tomilino, taip suprantu, ir kolegų pasiūlymą.
Gerai, dabar balsuosime dėl viso įstatymo. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Taip, frakcija turi teisę prašyti, nieko čia nepadarysi. Balsuojame dėl frakcijos siūlymo daryti pertrauką iki kito posėdžio.
Už balsavo 50 iš dalyvavusių 115, daugiau negu reikia, kad pertrauka būtų padaryta. Darome pertrauką iki kito posėdžio. Tada aš paskelbiu, kad šis klausimas popietinėje darbotvarkėje bus pirmuoju numeriu. Tiesa, ten likęs tik balsavimas, tai, aišku, jis iš karto kelsis į popietinį balsavimo intervalą.
12.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 115: už – 73, prieš – 8, susilaikė 34. Pritarta po pateikimo.
S. Šedbaras pirmasis dėl vedimo tvarkos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi Statute numatyti labai trumpi terminai dviem komitetams apsvarstyti, tai tam, kad būtų galima ramiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui apsvarstyti klausimą, ir dar per pietų pertrauką turime slaptą balsavimą, tai aš kviečiu komiteto narius 14 valandą susirinkti į komiteto posėdį ir prašau Seimo leisti svarstyti šitą klausimą prasidėjus popietiniam posėdžiui.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu leisti posėdžiauti komitetui? (Balsai salėje) Gerai, girdžiu siūlymus balsuoti. Balsuojame, ar leisti komitetui posėdžiauti 14 valandą.
Balsavo 114: už – 76, prieš – 9, susilaikė 29. Leidžiama Teisės ir teisėtvarkos komitetui posėdžiauti.
L. Kasčiūnas dėl vedimo tvarkos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamas Jurgi, analogiškas prašymas. Turėčiau kreiptis ir prašyti jūsų, kad didžiai gerbiamo nuo 1765 metų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikiančio Karo, o dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, nariai galėtų susirinkti 12 val. 30 min.
PIRMININKAS. Galbūt patikslinkime, nebūtinai 12 val. 30 min., o prasidėjus Vyriausybės valandai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Gerbiamas J. Jarutis turi kažkokių minčių šiuo klausimu.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlys pataisą šitą nepaprastąją padėtį pratęsti iki 2024 m. lapkričio 15 d., tada susirenkame.
PIRMININKAS. Ne, sąlyginio leidimo negali būti, arba leidžiame, arba neleidžiame.
Tada vėl balsuojame, kad leistume Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui posėdžiauti nuo Vyriausybės valandos pradžios momento.
Balsavo 117: už – 92, prieš – 4, susilaikė 21. Gerbiamas Laurynai, galėsite ramiai posėdžiauti pageidaujamu laiku.
Dabar belieka fiksuoti, kad pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tai numatyta Statute. Mes neturime erdvės ką nors išspręsti. Svarstymas būtų numatomas kitą antradienį.
12.14 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje“ projektas Nr. XIVP-2330 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje“ projektas Nr. XIVP-2330. Dabar mes esame pasiekę, kad galime balsuoti priėmimo stadijoje. Balsuojame už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 110: už – 110, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Gongas)
12.15 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2)ES (priėmimo tęsinys)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-513(2) (priėmimo tęsinys)
Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-513(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 113, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15, 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės lydimasis 1-5.2 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 113, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.19 val.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209(2) (priėmimo tęsinys)
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157(2) (priėmimo tęsinys)
Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2157(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2174(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Seimo nutarimo dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2174(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857(2) (priėmimo tęsinys)
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Sveikatos sistemos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl Farmacijos ir Civilinės saugos įstatymų projektų yra pertraukos iki kito posėdžio. Balsavimo intervalas jau ir baigėsi.
12.23 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-484 (svarstymas)
Dabar pagal darbotvarkę – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas J. Gudauskas pateiks Kaimo reikalų komiteto išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į pastabas ir siūlo tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš atkreipiu dėmesį, kad balsavimo intervalas baigėsi, tai dėl šio projekto teks balsuoti per popietinio posėdžio pirmąjį balsavimo intervalą, nes Seimo nariai klausia.
Dabar dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš gali pasisakyti. R. Tamašunienė prieš tokią komiteto išvadą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, aš prieš komiteto išvadą, bet ir prieš ministerijos pateikiamą poziciją, nes Žemės ūkio ministerija, kaip koordinuojanti žemės grąžinimo procesą, turi pati teikti pasiūlymus, kaip teisingiau žmonėms, iki šiol nedisponuojantiems savo turtu, būtų grąžinama už turėtą žemę miestuose. Šis pasiūlymas iš dalies sprendžia tą problemą, nes siūloma žmonėms, kuriems iki šiol valstybė skolinga ir kur nėra galimybės grąžinti natūra, kur jie turėjo tą žemę, suformuoti miesto teritorijoje ne mažesnį kaip 4 arų sklypą ir taip bent iš dalies kompensuoti tai, kas žmonėms priklauso.
Sakykime, atmesti visada yra labai paprasta, bet aš pasigendu sprendimų ir sprendimų paieškos iš Žemės ūkio ministerijos. Noriu paprašyti kolegų ne priimti pasiūlytą komiteto išvadą, o leisti teikti tobulinti dar šį mūsų įstatymo projektą dėl galimybės miestuose kompensuoti kitu individualios ar kitos paskirties sklypu, pradedant nuo 4 arų, didžiausias yra 12 arų. Šia galimybe pasinaudotų daug piliečių, jų belikę 3 tūkst., ir būtų teisingesnis žemės grąžinimas. Nes, sutikime, už turėtą žemę žmonės nori gauti žemės. Jie nenori gauti tų menkų kompensacijų, Vyriausybė taip pat nesiima veiksmų, kad jas perskaičiuotų. Norime, tikrai siekiame teisingesnio ir sąžiningesnio žemės proceso pabaigos. Labai kviečiu nepritarti komiteto nuomonei ir šį įstatymą kartu su komitetu dar bandyti tobulinti, neužkirsti kelio svarstymo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Apsispręsime, ką daryti dėl šio projekto, per numatytą balsavimo intervalą vakariniame posėdyje. Dabar baigiame.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2281(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – R. Juška, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
R. JUŠKA (LSF). Lapkričio 30 dieną komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektą Nr. XIVP-2281(2). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Iš 12 dalyvavo 10. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė.
Dėl motyvų? Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja pasisakyti. Taigi priėmimo nebaigiame, kelsimės į slaptą balsavimą. Prieš tai patvirtiname tradicinį slapto balsavimo biuletenį, jame yra trys langeliai: „už“, „prieš“, „susilaikoma“. Paliekamas tas, kuris išreiškia balsuojančiojo valią. Bendru sutarimu patvirtiname tokį biuletenį?
Priminsiu, kokia yra balsų skaičiavimo grupė. Ją sudaro K. Adomaitis, R. Budbergytė, V. Giraitytė-Juškevičienė, A. Lydeka, B. Pietkiewicz, J. Sejonienė, Z. Streikus ir J. Varžgalys. Kaip skelbta, slapto balsavimo pradžia – 13 valandą.
12.29 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. D. Kepenis pateiks pareiškimą. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Noriu kalbėti apie bites ir apie muses. Bitės, kaip žinote, skraido tarp žiedų ir neša medų, jis – ir maistas, ir vaistas. Tai yra visiems puiki dovana – medus. Musėms, kurios neranda savęs, aišku, belieka tik braidyti po mėšlą ir apmusijusioms nešioti tą… Labiausiai joms patinka po maistą ropinėti po to, kai išmaklinėja po mėšlą.
Kodėl aš apie tai kalbu? Mes visi tikriausiai norėtume, kad mūsų įmonių, įstaigų vadovai, o tuo labiau šalies, būtų bitės, kad jos mums atneštų medaus ir kad visiems būtų kvapnu ir gera gyventi.
Bet štai, žiūrėkite, šiandien iš darbo bus išmesta mokytoja. Spauda parašė, kad mokytoja Astra išmesta iš darbo. Astra Genovaitė. Teisininkas advokatas J. Ivoška, panagrinėjęs Vilniaus mero raštą mokyklos direktorei, sako, kad priežastys, kurios čia išvardintos, yra niekinės, nes tai, kas parašyta, aiškiai neatitinka to, ką jie sako. Niekinės. Dėl niekinių priežasčių išgąsdinta direktorė atleidžia mokytoją.
Niekas negali pasakyti, kad šita mokytoja panaši į musę. Ji visą gyvenimą nešė medų, ją myli mokiniai, myli mokytojai, ji gerbiama kolegų ir tėvai nė vieno blogo žodžio apie ją nepasakė. Bet ji pašalinta iš mokyklos tik todėl, kad, matai, nenorėjo skiepytis ir dėl to atsisakė savo pareigų, o dabar pakviesta vėl grįžo į mokyklą, nes Vilniuje trūksta dešimt lietuvių kalbos mokytojų.
Tai daro žmogus, organizuoja savo merijos visą komisiją, atitraukia žmones nuo svarbaus darbo, tarsi nėra ką veikti, jie nagrinėja, nagrinėja, padaro išvadą, meras siunčia tą išvadą ir tuo pagrindu šiandien mokytoja bedarbė, nors tai vienintelis jos pragyvenimo ir maisto šaltinis. Tai daro tas pats žmogus, kuris, ką tik neseniai girdėjome, paniekino ir išdavė Baltarusijai jos opozicijos vieną iš lyderių, Nobelio premijos laureatą. Tai tas pats žmogus. Čia tas pats žmogus, niekas nematė, kad jis sodintų sodą, per jokią televiziją, bet kai jis pjovė tujas, visi matė. Tai žmogus, kuris imitavo stadiono statybą Vilniuje, kuris statė, statė paminklą, dabar Kaune stovintį, tas, kuris paskutinis matė garsųjį A. Ūsą, tas, kuris abejingai žiūrėjo, kai buvo niekinami Lietuvos patriotų J. Noreikos-Generolo Vėtros, K. Škirpos vardai, tas pats, kuris vietoj paminklo mūsų Lietuvos patriotams išpylė pliažą, tas pats žmogus, kurį dažnai matome mojuojantį šešiaspalve vėliava, kažkodėl ją vadina vaivorykšte, nors ten nėra vienos spalvos, negali būti vaivorykštė be žydros spalvos, ir medumi nekvepia toje vietoje, kur jie mojuoja tomis vėliavomis, ten jokio medaus kvapo, ten apmusiję visi aplinkui. Ir mes turime abejingai žiūrėti, kai tokie dalykai mūsų šalyje vyksta.
Tai ne vienintelis atvejis, čia tik šiandien taip įvyko, todėl ir negaliu būti ramus, kai taip žiauriai pažeidžiamos žmogaus teisės. Žiauriai, baisiau būti negali. Už pilietinę drąsą, už tai, kad ji naudojosi 25 straipsniu, pagal kurį gali kritikuoti valdžią ir sakyti tai, ką galvoja, mokytoja išmesta iš darbo, nors mokytojų trūksta.
Mielieji, tie visi, kurie galvojate, kad esate bitės, neškime medų ir skleiskime tą gražų, nuostabų medaus kvapą, nebūkime musės, neimkime tokio baisaus pavyzdžio. Ačiū.
12.34 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Pradėsime Vyriausybės valandą. Kviečiu ministrus užimti tam skirtas vietas.
Patikslinsiu, kad balsų skaičiavimo komisijoje vietoj J. Sejonienės yra A. Jakavonytė.
Dėl Vyriausybės valandos paminėsiu, kad dėl komandiruočių nedalyvauja I. Šimonytė, šiuo metu yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, A. Dulkys – Belgijoje ir G. Landsbergis – Austrijoje. Kiti ministrai turėtų būti čia. Pirmas jų klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausiu energetikos ministro dėl „Igničio“. Turbūt puikiausiai žinote, kokia dabar yra situacija, žmonės rašo laiškus, piktinasi. Vakar turėjome Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, kalbėjome apie jų legendinius žmonėms išsiųstus laiškus, kur keičiamos sutartys be vartotojų žinios, siūlomas tik vienas planas, nepateikiama jokių alternatyvų, taip pat nenurodoma galutinė kaina. Jeigu tas žmogus to laiško netgi nepamato, automatiškai ta sutartis fiksuojama trejiems metams.
Mano toks klausimas būtų: ar nemanote, kad yra panaši situacija, kaip buvo vasaros pabaigoje dėl „Perlas energijos“, ir ar neketinate kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri tuo metu fiksavo analogiškus pažeidimus, kaip ir dabar „Igničio“? Galbūt „Igničiui“ grėstų 3 % metinių pajamų bauda dėl tokio kaip ir savavališko sutarties su vartotojais laužymo. Ką jūs galvojate apie tai ir ar ketinate imtis kokių nors veiksmų? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Teko šį klausimą aptarti su reguliuotoju. Kaip žinoma, „Ignitis“ savo veiksmų atsisakė. Tiek su reguliuotoju, tiek su įmone yra sutarta artimiausiu metu organizuoti bendrą susitikimą, jo metu bus paprašyta kiekvieną kartą vykdant bet kokius didesnius pakeitimus, susijusius su planais, derinti su reguliuotoju. (Balsas salėje) Dar kartą noriu pasakyti, kad nuo šiol visi planų keitimo veiksmai turės būti derinami su reguliuotoju. Žiūrėkite, pirmas dalykas, kad įmonė tų veiksmų atsisakė. Kita vertus, įmonė atsiprašė vartotojų. Aš manau, kad ta situacija, kokia yra dabar, nepasikartos po tų veiksmų, kurių ėmėmės.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas finansų ministrei. Gerbiama ministre, kaip tik rankose turiu Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą apie Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimą. Tikrai padaryta išsami analizė.
Labai konkretus klausimas: kaip jums sekasi galutinai pateikti tuos 33 kriterijus, kad Lietuva gautų tuos 565 mln. eurų, nes jau šie metai eina į pabaigą? Gal galėtumėte mus informuoti, kokia yra situacija? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pateikėme pirmąjį mokėjimo prašymą Europos Komisijai dėl 565 mln. išmokėjimo pagal parengtą „Naujos kartos Lietuvos“ planą. Pagal jį reikėjo pasiekti 33 rodiklius. Dalis iš jų investiciniai, dalis reforminiai. Rodiklių ataskaita buvo pateikta Europos Komisijai. Turbūt diskusiniai klausimai, kurie yra išlikę dėl rodiklių pasiekimo, turbūt esminis klausimas iš jų yra nekilnojamojo turto mokesčio modelio pakeitimas.
Klausimus susitikusi Briuselyje aptariau su Europos komisaru P. Džentiloniu, kuris atsakingas už ekonomiką. Jo nuomone, jeigu visgi pavyktų nekilnojamojo turto mokesčio modelio pakeitimus vienaip ar kitaip išjudinti ir priimti, tokiu atveju mokėjimo prašymas iš esmės atitinka tai, kas yra suderėta su Europos Komisija, ir didesnių problemų nebeturėtų būti. Tačiau Europos Komisija formaliai turi dar apie 2 mėnesius, kadangi tik dabar pateikėme mokėjimo prašymą, turi apie 2 mėnesius įvertinti rodiklių pasiekimus, tačiau viso proceso metu rodiklių pasiekimas neformaliai buvo derinamas su Europos Komisija. Tai reiškia, kad buvo aptariama, kaip tie rodikliai yra pasiekti ir ar jie atitinka Europos Komisijos lūkesčius. Didele dalimi išties neformalus suderinimas dėl plačios apimties rodiklių pasiekimo jau yra suderintas. Dabar likę tam tikri kiti klausimai, kurie, kaip minėjau… Turbūt iš jų esminis yra būtent nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas gerbiamam ministrui D. Kreiviui. Gerbiamas ministre, į mane kreipėsi nevyriausybinė baltarusių organizacija, kuri veikia Lietuvoje. „Lietuvos dujos“ reikalauja depozito 12 tūkst. eurų į priekį, nors jie per mėnesį sunaudoja 2 tūkst. 300. Reikalavo net 23 tūkst. depozito. Reikia suprasti, kad nevyriausybinės organizacijos tikrai ne tos organizacijos, kurios turi pinigų, joms reikia paprasčiausiai gyventi, šildytis, šilumą gauti, gaminti maistą ir tokie pinigai ar čia yra toks… Juo labiau kad mes šiandien priėmėme Baltarusiją remiančią rezoliuciją ir tokie veiksmai vyksta pačioje Lietuvoje. Aš suprantu, kad gal jūs nežinote situacijos, bet prašyčiau pasidomėti, ar tai normalu? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, gal ir nėra normalu, bet tikrai neabejoju, kad įmonė veikia pagal teisės aktus. Reikia pažiūrėti, kokia realiai situacija ir kaip galima būtų šiuo atveju pagelbėti. Aš tą pažiūrėsiu.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama socialinės apsaugos ir darbo ministre, jau kelios dienos visoje Lietuvoje kunkuliuoja aistros dėl Vilniaus viešojo transporto įmonės darbuotojų streiko. Paralyžiuota didžiausio Lietuvos miesto transporto sistema, ja naudojasi beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Ilgai kaitinti nesutarimai dėl nepatenkintų vairuotojų darbo sąlygų tik dabar tarsi vulkanas išsiveržė. Situacija subrendo ne per vieną dieną. Jau anksčiau girdėjome darbuotojų nusiskundimus ne tik dėl atlyginimų, bet ir dėl darbo sąlygų, dėl varginančių viršvalandžių, antisanitarinio poilsio ir maitinimosi sąlygų.
Gerbiama socialinės apsaugos ir darbo ministre, ar matydama, kad miestas nesusitvarko su savo funkcijomis, ėmėtės veiksmų, siekdama apsaugoti teisėtus darbuotojų lūkesčius turėti civilizuotas darbo sąlygas? Ar jums pavaldžios institucijos ėmėsi tyrimų, ar jūs tiesiog stebite situaciją ir laukiate, ką pasakys teismas, kuris nagrinėja darbdavių ieškinį prieš vairuotojų demokratinę iniciatyvą? Labai ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Visi dirbame savo darbą. Kiekvienas žinome savo atsakomybės ribas. Institucijos, gavusios kreipimusis, jeigu tokių bus ar yra, veikia ir atsako taip, kaip tą numato teisės aktai. Aš galbūt turėčiau repliką apie pačią šią situaciją. Mano įsitikinimu, darbuotojų streikas nėra be pagrindo ir iš tiesų klausimai, kuriuos kelia darbuotojai, yra svarbūs ir rimti. Aš viliuosi, kad derybos įvyks, kad darbdaviai atsižvelgs, išspręs, bet lygiai taip pat ir darbuotojai. Iš abiejų pusių tas įsiklausymas turėtų atsirasti. Streikas, be abejo, yra kraštutinė priemonė, ji turėtų būti naudojama spręsti tam tikriems nesutarimams. Mes, aišku, matome, kad dabar darbuotojai ta priemone naudojasi ir jie tokią teisę turi. Aš visgi viliuosi, kad susitarimas bus pasiektas, bet čia yra būtent darbuotojo ir darbdavio didžiausia prerogatyva tą klausimą išspręsti. Aš pati tikiuosi, kad įmanomai greitesniu būdu derybos pavyks.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar matau, kad mūsų kompiuterinė sistema nespėja paskui tuos pokyčius frakcijose ir čia A. Gedvilas dar faktiškai Darbo partijos frakcijos vietoje buvo atsidūręs. A. Skardžiui, ištaisydamas šią klaidą, dabar suteiksiu teisę klausti.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už jūsų geranoriškumą. Mano klausimas būtų energetikos ministrui. Gerbiamas ministre, vykdydamas jūsų pavedimą, kurį jūs man pavedėte iš Seimo tribūnos lapkričio 8 dieną teikti įstatymo pataisas, kad išbrauktume remiamą 15 metų tarifą iš Atsinaujinančių išteklių įstatymo, jūsų teikiamo dėl vėjo jūroje vystymo projekto… Pacituosiu: „Manau, kad tikrai nebus remiama. Galite braukti. Aš leidžiu. Artūrai, brauk.“ Tai yra stenograma. Aš išbraukiau, tačiau vakar svarstant pagrindiniame komitete šį klausimą Energetikos ministerija nepritarė mano siūlymui visokiais išgalvotais kriterijais. Aš norėčiau paklausti, gerbiamas ministre, kodėl Energetikos ministerija neklauso jūsų? Ir dar labai svarbus faktorius tas, kad pataisas teikė, dvi pataisas, iš kurių vienai pritarė, UAB „Ignitis renewables“, kuri dalyvauja šiame konkurse. Gerbiama finansų ministre, „Igničio“ akcijų valdytoja, ar tai nėra interesų konfliktas? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia, gerbiamas Seimo nary, kuomet jūs kalbėjote apie CFD modelio taikymą, mes kalbėjome apie antrą parką, o ne apie pirmą parką. Įstatymo pataisos eina dėl antro parko, ne dėl pirmo, ir tai reikia tiesiai šviesiai pasakyti. Jūs minėjote, kodėl atsirado antrame parke vėl CFD. Sakau, jo nėra, jūs sakote, yra, aš sakau, nėra. Ir taip, jo nebuvo. Jūs vietoj to pateikėte pataisą išbraukti iš pirmo parko. Aš manau, kad pirmame parke CFD yra likęs, tačiau kartu yra labai aiški opcija.
Jeigu konkurencija bus tokia aštri, kad kai kurios įmonės galės net nesirinkti šitos opcijos, o eiti į primokėjimą, primokėti už parko statybą, aš manau, kad greičiausiai taip ir bus. Tačiau vėlgi reikia pasakyti, kad mūsų visas jūros potencialas, ką dabar mes matome, yra 4,5 gigavato. Taigi, matant, kad reikia visą tą plotą kuo greičiau išvystyti, manau, keli variantai, pasiūlyti galimiems vystytojams, yra neblogas pasirinkimas patikrinti, kuris variantas geriau veiks.
PIRMININKAS. Klausia Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už galimybę paklausti. Taip pat turiu klausimą gerbiamam energetikos ministrui. Kaip mes žinome, už lango jau seniai žiemiški orai, šildymo sezonas pradėtas, o išaugusios šildymo kainos skaudžiai smogia Lietuvos bažnyčioms. Apie tai, kad bažnyčios baiminasi ateinančios brangios žiemos, galima buvo perskaityti LRT portale jau rugpjūčio mėnesį. Šio mėnesio 2 dieną tas pats portalas buvo parašęs: šalies bažnyčios taupo, neišgali susimokėti už šilumą, kai kur tiesiog nevyksta mišios.
Dar šiemet, birželio mėnesį, Seime įvyko pateikimas Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų, kuriais siekiama sumažinti Lietuvos veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų energetinių išteklių išlaidas, priskiriant jas prie buitinių elektros energijos ir dujų vartotojų. Tam, kad vyktų projekto svarstymas, reikalingos Vyriausybės išvados. Norėčiau paklausti, ar Vyriausybei tikrai nerūpi tikinčiųjų šalies piliečių gerovė bei istorinių šventovių išlaikymas, kad taip delsiama su išvadomis? Kada pagaliau galima jų tikėtis?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Vyriausybei rūpi visi Lietuvos piliečiai, taip pat ir tikintieji. O tikrai, žiūrint pagal mūsų teisės aktus, nėra galimybės ūkio subjekto priskirti buitiniam vartotojui. Tai išvada yra, yra neigiama išvada, aš tai esu minėjęs…
PIRMININKAS. Stenkitės kalbėti arčiau mikrofono, visiškai negirdime.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad išvada yra, netrukus Vyriausybė ją priims.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėjau užduoti klausimą krašto apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, vakar sužinojau tokią naujieną, kuri mane truputį suglumino. Ar tiesa, gal jūs paneigsite arba patvirtinsite, kad šauktiniams reikia patiems už savo pinigus pirkti apatinius termodrabužius, kojines? Ir jeigu šauktinis išvažiuoja savaitgaliais namo, jam reikia sumokėti 25 eurus už tai… jeigu pasilieka dalinyje, neišvažiuoja į namus, jam reikia sumokėti 25 eurus, atsiskaityti galbūt už maitinimą ir taip toliau. Ar tai yra tiesa?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš visko esu girdėjęs, bet čia, aš manau, nepralenkiamas mitas. Taip, deja.
PIRMININKAS. Fiksavome, kad mitas. Toliau klausia apie tikrus dalykus Z. Balčytis. Kortelė galbūt neįdėta.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū. Neaišku, ar čia bus tikri. Noriu paklausti, aišku, keista, bet teisingumo ministrės. Iš susitikimų su gyventojais išaiškėja tokie keisti dalykai, tai liečia antstolių darbą. Jeigu antstolis gauna tam tikrą įpareigojimą išieškoti tam tikrą sumą, pirmiausia jie nuskaičiuoja ją nuo sąskaitos, taip pat darbdavys dar gauna vieną įpareigojimą, kad nuskaičiuotų jam iš atlyginimo. Faktiškai žmogui du kartus nuskaičiuojama suma. Po to, norėdamas atgauti tą piniginę lėšų sumą, turi pildyti įvairius prašymus, įrodinėti ir panašiai. Aš manau, galbūt jūs galėtumėte pasižiūrėti, ar toje sistemoje iš tikrųjų yra tokios… Aš turiu konkrečius faktus, bet jeigu reikės, aš galėsiu atsiųsti.
Antra, antstoliai faktiškai nepriima gyventojų gyvai ir telefonais jie nekonsultuoja, faktiškai žmonės neturi jokios galimybės išsiaiškinti tam tikrų gyvenimiškų niuansų, kurie jiems yra labai svarbūs.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Dėl konkrečių situacijų, kaip suprantu, kurios egzistuoja, tikrai galite perduoti informaciją, pasižiūrėsime.
Apskritai atsakant į antrąją klausimo dalį, jeigu mes kalbėtume apie nurašymus skolų ir apie antstolių darbą, jeigu yra konkreti situacija, kur nepavyko susisiekti, tikrai informuokite – bendradarbiavimas su Antstolių rūmais yra operatyvus ir reaguojama.
Kita dalis, jeigu mes kalbėtume apie pačių sumų nurašymą, tikrai džiaugiuosi, kad pavyko rasti ir sprendimus, ir IT, kad tam tikra minimali suma, kuri negalėtų būti nuskaitoma, kaip anksčiau dažnai asmenims reikėdavo kreiptis ir prašyti, kad grąžintų, jei pernelyg daug nuskaityta, šiandien automatu jau turėtų būti rezervuojama ir nuo jos net nenuskaitoma. Jeigu kur nors yra atskirų atvejų, tikrai prieikite, pasižiūrėsime išsamiau.
PIRMININKAS. Toliau klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų švietimo ministrei ir klausčiau apie situaciją dėl neformaliojo vaikų ugdymo. Kylančios kainos diktuoja didesnius įkainius už būrelius mokėti, dėl to ne visi tėvai gali išleisti savo vaikus net ir į vieną būrelį, nepaisant tos skiriamos dalinės kompensacijos.
Taip pat aš girdžiu, kad nesusidaro grupės, jei nori ir gali mokėti. Ar yra atlikta kokia nors analizė, ar palyginta, kaip vaikai įsitraukia į popamokinę veiklą, į neformaliojo ugdymo veiklą, ar ieškomi kiti sprendimai, kad nenukentėtų vaikai. Nes ta žala, kuri padaryta per pandemiją ir mokymąsi nuotoliu, turbūt akivaizdi, ir pastangos čia turėtų būti dedamos dvigubai didesnės, negu buvo daroma iki šiol.
Ir kitas klausimas dėl įtraukiojo ugdymo. Ar neformaliojo ugdymo būrelius gali lankyti vaikai, jeigu tas būrelis yra antrame aukšte? Pavyzdžiui, fizinę negalią turiu omenyje.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimus. Tikrai nematome kokio nors, nesame net sulaukę signalų, kad labai kažkur kažkas mažėtų. Tikrai tokios analizės neatlikome. Čia jau kiekviena savivaldybės turbūt turėtų atidžiau peržiūrėti neformaliojo ugdymo veiklas, bet tikrai neturime kokių nors signalų, kad kažkur nelankytų. Tikrai nemažai mokyklų pačios organizuoja ir nemokamus įvairiausius būrelius.
Didesnė problema yra dėl labai mažų mokyklų, kur iš viso nevyksta, nes tiesiog yra per mažai vaikų, kad būtų organizuojamas neformalusis ugdymas. Tikrai pasiteirausiu ir informuosiu, bet kažkokios problemos čia nematome, nes vis tiek auga ir vaiko pinigai. Tiesiog negirdėjome, kad būtų didelė problema, bet pasiteirausiu.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėl įtraukiojo ugdymo faktas, kad turi būti sudaromos sąlygos vaikams su įvairiais poreikiais lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Nežinau, koks čia konkretus atvejis, bet jau čia turbūt irgi savivaldybei reiktų užduoti klausimą.
PIRMININKAS. Taip, kaip minėjau, R. Žemaitaičio nėra. Turi galimybę klausti A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Šį kartą noriu paklausti sveikatos ministro. Gal jis girdi nuotoliniu būdu? Štai koks klausimas. Anksčiau, buvau pirmą kadenciją, dažniausiai užduodami klausimai apygardose būdavo dėl stomatologinių paslaugų, šiuo metu – dėl eilių pas gydytojus. Šį kartą noriu paprašyti gerbiamo ministro informuoti, ar yra kas nors daroma, kad prieinamumas pas gydytojus nors kiek pagerėtų? Jeigu būtų tik eilių problema, gal būtų vis labiau pateisinama, bet egzistuoja ypatinga problema, sakyčiau, dėl prisiskambinimo. Žmonės vargsta po kelias dienas, kol prisiskambina į registratūrą. Ne anekdotą pasakoju, tikra tiesa kai kuriose gydymo įstaigose. Padėtis visiškai nenormali, juk čia beveik nereikia nei papildomų lėšų, nei papildomų žmogiškųjų išteklių. Nesuprantama ir pati tvarka. Turiu kuriozinių faktų. Žmogus, gyvai atėjęs prie registratūros langelio, prašo jį užregistruoti pas daktarą. Registratorė atsako: aš negaliu jūsų registruoti, nes mes registruojame tik telefonu. Žmogus išsitraukė telefoną, nuėjo du žingsnius atgal, paskambino ir tada užregistravo. Žodžiu, čia ne ministro galbūt kompetencija, bet ministras turi žinoti. Aš prašau gerbiamą ministrą pavesti atitinkamoms tarnyboms, kad tokie dalykai nesikartotų.
PIRMININKAS. Nežinome, ar ministras, kaip jūs tikėjotės, girdėjo nuotoliniu būdu. O, man atrodo, kitiems ministrams tai nėra artima sritis, kad galėtų vietoj sveikatos ministro atsakyti. (Balsai salėje) Ar pakels ranką, kas iš ministrų pageidauja atsakyti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad atsakys sveikatos apsaugos ministras raštu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau žiūrime. L. Nagienės nėra salėje. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama finansų ministre, matyt, visi vaikštome į parduotuves, matome kylančias kainas: pieno, aliejaus ir kitų produktų – 50 %, duonos gaminių – 40 %, lapkričio mėnesį 21 % infliacija. Ir tai yra mūsų baziniai poreikiai. Dabar maitinimo verslui 9 % lengvata perėjo, nors su didžiausiomis batalijomis, su gerbiamo kolegos M. Majausko netektimi. Bet grįžkime vėl prie tos temos. Iš trijų valstybių, iš Europos Sąjungos valstybių vienintelė Lietuva netaiko PVM tarifo, mes mokame 21 %. Galų gale imkime ir padarykime sprendimą, žiūrėdami į kitų valstybių gerąją patirtį. Tie argumentai, kad iš to uždirbs verslas, tam yra Konkurencijos taryba, tegul kontroliuoja.
Gerbiama finansų ministre, kada vis dėlto šio klausimo imsimės? Jokių kitų priemonių, kad Vyriausybė mažintų produktų kainas, kol kas nepastebime. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visų pirma nesutikčiau su tuo, kad nėra kitų priemonių. Priemonių yra. Vyriausybė renkasi kitą strategiją, vadinasi, didinti žmonių pajamas. 2023 metų biudžete 1,5 mlrd. yra skirta žmonių pajamoms didinti, tai yra didinamos ir pensijos 12 %, ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis didinamas, mokytojams, pareigūnams, medikams, socialiniams darbuotojams, kultūros darbuotojams po keliolika procentų auga atlyginimai. Taip pat yra numatytas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, tai leidžia didinti pajamas į rankas. Minimaliosios mėnesinės algos didinimas 15 % leidžia daryti sprendimus, kurie mažas pajamas gaunantiems žmonėms išties užtikrins, kad jų perkamoji galia būtų išsaugota kitais metais. Vyriausybės strategija yra didinti žmonių pajamas tam, kad jie patys nuspręstų, kokių produktų jie nori įsigyti.
Dabartinės infliacijos du trečdaliai sudėties yra ateinantys iš išorinių faktorių. Tai pirmiausia yra susiję su energetika. Energetikos kainų kompensavimas yra vykdomas kitomis priemonėmis. Taip pat matome, kad kainos visgi auga ne tik energetikoje, bet taip pat ir kituose sektoriuose, nes visgi energetiniai kaštai sueina ir į kitas prekių grupes. Dėl to Vyriausybė, kaip minėjau, yra nusiteikusi didinti gyventojų pajamas, o ne pasakyti, kad viena ar kita prekių grupė yra labiau išskirtinė, ar parinkti produktus, kuriuos žmonės turėtų vartoti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pridėtinės vertės mokesčio tarifas skirtingose šalyse skiriasi ir kai kurios šalys, kurias labai dažnai mūsų politikai mėgsta įvardinti kaip pavyzdį Lietuvai, ne tiktai turi lengvatas maistui, bet taip pat turi ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą negu Lietuvoje. Jeigu politinis sprendimas būtų pridėtinės vertės mokesčio tarifą padidinti 2 procentiniais punktais ir įsivesti maisto lengvatą, turbūt galėtume apie tai diskutuoti, bet kadangi tokios diskusijos nėra siūlomos, o tiktai krūva naujų lengvatų, man atrodo, fiskalinis tvarumas taip pat yra vienas iš prioritetų, ne tiktai idėjų iškėlimas be jokių tvarių finansinių šaltinių.
PIRMININKAS. Paskutinis iš užsirašiusių ir dar salėje esančių paklaus D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti švietimo ministrės. Su ašaromis akyse jus turbūt galima pasveikinti, kad jūsų pjudymo (negaliu kitaip pavadinti) kampanija, kuri prasidėjo ne taip seniai, šiandien baigėsi turbūt jūsų pergale – mokytoja, kaip skelbia spauda, atleista iš darbo už tai, kad naudojosi Konstitucijos jai suteiktomis teisėmis nesiskiepyti, kritikuoti valdžią, sakyti savo nuomonę. Kitos priežasties nėra. Advokatas J. Ivoška paskelbė, kad mero raštas direktorei yra niekinis, nes nurodytas straipsnis neatitinka aplinkybių. Mokytoja sunkiai susirgo dėl patirtos moralinės, psichologinės traumos. Jinai dabar gydysis ir nežinia, kiek laiko truks jos liga. Gerbiama ministre, ar neplanuojate dabar aplankyti jos tokios būsenos? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Neabejoju, kad advokatas J. Ivoška, jeigu buvo pažeistos atleidimo procedūros, imsis atitinkamų veiksmų.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Ačiū. Nėra galimybės čia klausimų paversti į diskusiją. Galime pasidžiaugti, kad net neprireikė viso Vyriausybės pusvalandžiui skirto laiko ir visi, kas norėjo paklausti, paklausė. Baigėme Vyriausybės pusvalandį.
Dabar rytinio posėdžio, kaip žinote, nebaigėme. Pertrauka dėl slapto balsavimo. Kviečiu tada visus…
A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės valanda baigėsi anksčiau, bet aš nesulaukiau atsakymo iš finansų ministrės, kodėl „Ignitis renewables“ dalyvauja pataisų teikimo dėl įstatymo konkurse, kuriame pats dalyvauja… Atsakymo negavau. Galbūt raštu galėtų akcijų valdytojai atsakyti, ar ten nėra interesų konflikto?
PIRMININKAS. Paskelbiau Vyriausybės pusvalandžio pabaigą. Išgirdo ministrė prašymą atsakyti raštu, tai, manau, taip ir bus padaryta.
Laikas slaptai balsuoti, kaip žinote, yra nuo 13 valandos iki 13 val. 15 min. Taip primename ir einame slaptai balsuoti.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo salę.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2281(2) (priėmimo tęsinys)
Rytinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projekto priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsų skaičiavimo protokolas. Iš viso išduota biuletenių – 76, rasta biuletenių – 76, galiojančių – 76, negaliojančių nebuvo (su tuo sveikinu). Už – 65, prieš – 2, susilaikė 9. Pasirašė balsų skaičiavimo grupės pirmininkė R. Budbergytė. Taigi nutarimas priimtas ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi naują vadovą. (Gongas) Sveikinimai jam. (Plojimai)
Šiuo klausimu baigėme Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.