LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kaimo reikalų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-146(2)

2021-09-22 Nr. 110-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24.	3 (16)	(6)		1. Teikiamas įstatymo projektas yra Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-144(2)) (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIVP-144(2)) lydintysis įstatymo projektas. Pastarojo įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. ir galioja iki 2024 m. spalio 30 d. Tuo tarpu projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamo įstatymo projekte „numatytas 3 metų laikotarpis, t. y. įtvirtinta data, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė turi perimti iš bendruomenių ar kitų asmenų geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą, siejamas su Laikinojo įstatymo projekto įgyvendinimu. Įvertinant tai, kad Laikinojo įstatymo projekto nuostatos galiotų iki 2023 m. gruodžio 31 d. t. y, iki šio laikotarpio numatyta galimybė įteisinti valdomą gręžinį ir susitvarkyti kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, manome, kad siekiant užtikrinti kokybišką geriamojo vandens tiekimo paslaugų teikimą, per šį laikotarpį savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė yra pajėgi perimti geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) 8 straipsnio 1 dalyje ir aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIV-144(2) galiojimo terminas nesutampa. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje vietoj joje nurodytos datos „2023 m. gruodžio 31 d.“ nereikėtų nurodyti datos „2024 m. spalio 30 d.“ arba nurodyti kitą datą, jei Įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) galiojimo data būtų keičiama.	Pritarti
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24.				2. Kaip jau minėta, teikiamas statymo projektas yra Įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) lydintysis įstatymo projektas. Pastarojo įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte įstatymo įsigaliojimo data nėra nustatoma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte taip pat nereikėtų nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.	Pritarti
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24.				3. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5318), kurio nuostatos identiškos teikiamo įstatymo projekto nuostatoms, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11.				Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) (toliau – Įstatymo projektas XIVP-144(2)), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-145(2) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(2)) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio mokesčio tarifas apskaičiuojamas šiame įstatyme nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir gautą skaičių padauginus iš išgautų išteklių kiekio, taip pat įvertinus, kad ne visi ūkio subjektai, naudojantys požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų gręžinių, turės apskaitos duomenis, Įstatymo projekte Nr. XIVP-144(2) siūloma numatyti fiksuotą vienkartinės įmokos dydį (toliau – vienkartinė įmoka), kuris būtų diferencijuojamas priklausomai nuo planuojamo išgauti požeminio vandens išteklių kiekio. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienkartinė įmoka prilyginama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytam didesnio tarifo mokesčiui. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-144(2), savivaldybių institucijoms gali padidėti administracinė našta ir darbo laiko sąnaudos, susijusios su gautų paraiškų dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį vertinimu, todėl siūlytina Įstatymo projekte XIVP-144(2) numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma ir į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant savivaldybei sprendžiant aktualius aplinkosauginius klausimus.	Pritarti
2	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11.				2. Įstatymo projekte XIVP-144(2) nurodyta, kad įsiteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nedetalizuojant, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinio įrengimo laikotarpio nustatyti dėl gamtinių ir technologinių aplinkybių ne visais atvejais įmanoma, įvertinus, kad toks reikalavimas gerokai pailgintų gręžinio įteisinimo procesą, siūlyta atsisakyti formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą“, atitinkamai pakoreguojant Įstatymo projekto XIVP-144(2) 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius.	Pritarti
3	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11.	2	2, 4		3. Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlytina išbraukti „įskaitant viešojo vandens tiekėją“, nes viešajam vandens tiekėjui pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o šiose dalyse siekiama reglamentuoti atleidimą nuo atsakomybės asmenims, kuriems šis leidimas nereikalingas. Siūloma nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Siūlome apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims nustatyti mažesnio dydžio gręžinio legalizavimo mokestį. Atsižvelgus į šį pasiūlymą, atitinkamai pakoreguoti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 6 straipsnį.	Pritarti
4	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11.	2	5, 6		4. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstant jas taip: „5. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumoka vienkartinę įmoką. 6. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“. Siūloma Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalių redakcija leis įgyvendinti nustatytus tikslus: sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, asmeniui sumokėjus vienkartinę įmoką, už praėjusius trejus metus, iš jo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamą aplinkosauginį mokestį, taip pat šio mokesčio negalima perskaičiuoti. Pagal Įstatymo projekto XIVP-144(2) redakciją, siekiant to paties tikslo, numatyta, kad minėtu atveju asmeniui negali būti taikoma mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) senatis. Tai reiškia, kad mokėtinas aplinkosauginis mokestis gali būti perskaičiuojamas netaikant mokesčio perskaičiavimo senaties. Siūloma numatyti vienodas sąlygas visiems asmenims ir Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka deklaravo išgautus požeminio vandens išteklius ir mokėjo mokesčius paskutinius trejus metus. Siekiant Įstatymo projekte XIVP-144(2) aiškiai nustatyti gręžinio nuosavybės pagrindus, siūlytina formuluote „nuosavybės ar patikėjimo teise“ atitinkamai papildyti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius.	Pritarti
5	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11.	3	1		5. Įstatymo projekto XIVP-144(2) 3 straipsnio 1 dalyje siūlome numatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija teikia ne tik pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį, bet ir dėl nepritarimo, taip pat siūlytina patikslinti įrengiamos geriamojo vandens infrastruktūros faktinę situaciją, po žodžių „kurioje įrengta“ įrašyti žodžius „ar įrengiama“. Siekiant nesukurti prielaidų pasireikšti korupcijai siūlytina vietoj „gali nepritarti naudoti gręžinį“ įrašyti „nepritaria gręžinio naudojimui“, o po žodžių „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“ įrašyti „vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi“.	Pritarti
6	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11.	8	5		6. Įstatymo projektu XIVP-144(2) siūloma sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu viešasis vandens tiekėjas tuo atveju, jei būtų pradėjęs gręžinio legalizavimo procedūras, būtų atleistas nuo visų ekonominių sankcijų, kylančių už Žemės gelmių registre neregistruoto ar registruoto, tik neturinčio nurodyto aktualaus savininko duomenų, gręžinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto XIVP-144(2) 8 straipsnį papildyti 5 dalimi, nurodant, kad „Šio įstatymo nuostatos gręžinio legalizavimo laikotarpiu atleidžia viešojo vandens tiekėją nuo ekonominių sankcijų, kylančių už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“.	Pritarti
7	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-08-11.	3			7. Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projekto Nr. XIVP-146(2) 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva iki 2023 m. gruodžio 31 d. perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatytas visos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimas, dėl to gali būti neįmanoma geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perėmimo proceso baigti iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl siūlytina Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projekto Nr. XIVP-146(2) 3 straipsnyje numatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduota savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.	Pritarti
8	Savivaldybių asociacija, 2021-09-17.				3. Savivaldybės prašo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-146(2) nurodytas infrastruktūros perdavimo terminas „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“ būtų pratęstas iki „2025 m. gruodžio 31 d.“. Savivaldybėse gali būti įvairus infrastruktūros kiekis ir jos perėmimas į savivaldybių nuosavybę gali nevykti greitai ir sklandžiai dėl infrastruktūros perėmimo sąlygų, proceso organizavimo terminų ir pan.	Pritarti	Siūloma tarpusavyje suderinti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) ir jo lydimųjų Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-145(2) ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-146(2) projektų įsigaliojimo datas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Seimo narė Asta Kubilienė, 2021-08-16.	3 (16)	(6)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis sodų bendrijų turi savo vandens tiekimo infrastruktūrą ir ja daugelį metų efektyviai rūpinasi, manytina, kad joms pagrįstai gali būti taikomos sustiprintos garantijos dėl vandens tiekimo infrastruktūros perdavimo savivaldybėms t. y. tokia infrastruktūra perduodadama tik esant konkrečios sodų bendrijos sutikimui. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva iki 2023 m. gruodžio 31 d. perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jei šie infrastruktūros objektai yra įrengti sodininkų bendrijoje, jų perdavimui yra būtina gauti bendrijos sutikimą. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.“	Nepritarti	Sodininkų bendrojo naudojimo turto (taip pat vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros) valdymą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narė Asta Kubilienė, 2021-08-16.

3 (16)

(6)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis sodų bendrijų turi savo vandens tiekimo infrastruktūrą ir ja daugelį metų efektyviai rūpinasi, manytina, kad joms pagrįstai gali būti taikomos sustiprintos garantijos dėl vandens tiekimo infrastruktūros perdavimo savivaldybėms t. y. tokia infrastruktūra perduodadama tik esant konkrečios sodų bendrijos sutikimui.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva iki 2023 m. gruodžio 31 d. perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jei šie infrastruktūros objektai yra įrengti sodininkų bendrijoje, jų perdavimui yra būtina gauti bendrijos sutikimą. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.“

Nepritarti

Sodininkų bendrojo naudojimo turto (taip pat vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros) valdymą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Seimo narių Simono Gentvilo, Kęstučio Mažeikos, Kazio Starkevičiaus, Valiaus Ąžuolo, Aido Gedvilo pateiktam Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-146(2) ir komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Babublys.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius