|
18
|
1
|
|
Argumentai:
Šiemet smarkiai išaugo
palūkanos už būsto paskolas, kurios namų ūkiams tampa nepakeliama našta. Dėl
pastarųjų kilimo bankai augina savo pelną, kuris 2023 m. planuojama sieks
beveik milijardą eurų, o tai dvigubai daugiau negu praėjusiais metais.
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas svarsto papildomai apmokestinti bankų
pelną, kurį didina ir išaugusios palūkanos už būsto paskolas.
Šio pasiūlymo tikslas įtvirtinti, nuostatą, kad
nuolatiniai Lietuvos gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už
2023 metus, gali iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip
sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams.
Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį, kuria
keičiama Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 21 straipsnio 1
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iš pajamų gali būti atimamos šios per
mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių,
kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių
vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta
nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo
išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), bei iki 18 metų ir
vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta
nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo
nustatyta visiška negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos
gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės
draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik
įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo
terminui;
2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių vaikų su negalia
(įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)
šeimoje), kuriems nustatytas pirmo
ar antro lygio individualios
pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis), bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų
(įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje,
pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška
negalia, naudai iki 2032 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų
fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų
subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų
fondus pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis;
21) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų
fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių
Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir
plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias
Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų
įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir
kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių
skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo
programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo
profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama
kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias
baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių
Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal
formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos
modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta
iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį
grąžinta šios paskolos dalis;
5) 2023 m. finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos
finansų įstaigų įstatyme (toliau – finansų įstaiga) sumokėtas palūkanas už
vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje
esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą
(lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iš finansų įstaigos yra
paėmęs daugiau kaip vieną kreditą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam
gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) su finansų įstaiga
buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl
Lietuvos Respublikoje esančio gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos
(lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą
(arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).““
|