LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-06-07 Nr. XIVP-2835
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Derinant projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „valdymą“ įrašytinas žodis “valdyseną“.
2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžių „3 dalis netaikoma“ įrašytini skaičius ir žodžiai „3 dalies nuostatos netaikomos“.
3. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalių santykis. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį keičiamo įstatymo 14-19 straipsnių nuostatos būtų taikomos viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė ar savininkė yra valstybė. Tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, minėtos keičiamo įstatymo 14-19 straipsnių nuostatos būtų taikomos jau tik tuo atveju, jeigu sprendimą dėl jų taikymo priimtų viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas. Atsižvelgus į tai, siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, kokioms konkrečiai viešosioms įstaigoms būtų taikomos arba netaikomos keičiamo įstatymo 14-19 straipsnių nuostatos.
4. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti, kokioms profesinio mokymo įstaigoms (valstybinėms, savivaldybės ar visoms), kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13 – 19 ir 21 straipsnių nuostatos.
5. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojamą terminiją, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms“ siūlome įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešajai įstaigai“. Be to, prieš žodžius „visuotinis dalininkų susirinkimas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „tos įstaigos“.
6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose reikėtų vengti nereikalingų blanketinių nuorodų į kitus įstatymus bei į tai, kad Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalis nustato ne viešųjų juridinių asmenų teisių ir pareigų įgijimo tvarką, o tik tai, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jas“ įrašyti žodžius „Viešoji įstaiga įgytas civilines teises ir prisiimtas civilines pareigas, kurios negali prieštarauti jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams,“. Be to, šioje dalyje prieš žodį „pareigų“ įrašytinas žodis „prisiimti“.
7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata tikslintina, nes Civiliniame kodekse nėra apibrėžiama „partnerio“ sąvoka.
8. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, juridinio asmenes kodą, registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie viešąją įstaigą“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje nurodytą informaciją“.
9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad viešosios įstaigos dalininkais gali būti ir valstybė, ir savivaldybė kartu, bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatoje „kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime“ (čia ir toliau išskirta – mūsų), vietoj jungtuko „ar“ rašytini jungtukai „ir (ar)“. Be to, šioje dalyje naudojama formuluotė „išskyrus viešąsias įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte“ yra klaidinanti ir nereikalinga, nes keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nurodytos viešosios įstaigos savo požymiais ir taip skiriasi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje minimų viešųjų įstaigų, todėl papildomos išlygos dėl jų išskyrimo nurodymas yra beprasmis.
10. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje minimą Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, kuri įgyvendins valstybės kaip viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 vietoj žodžių „paskirta valstybės įstaiga“ įrašytini žodžiai „įgaliota valstybės įstaiga“.
11. Svarstytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata, implikuojanti, kad net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė yra tik vienas iš steigiamos viešosios įstaigos steigėjų, viešosios įstaigos steigimo sutartis sudaroma vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo. Manytina, kad tokiu reguliavimu galimai būtų pažeistas visų viešosios įstaigos steigėjų lygiateisiškumo principas, t. y. principas, pagal kurį steigėjai turi lygias teises ir galimybes dėl steigimo sutarties sudarymo, jos turinio, steigiamos įstaigos vardu sudarytinų sandorių ir panašiai. Galbūt šia nuostata siekiama nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybė ar savivaldybė yra vienintelis viešosios įstaigos steigėjas, būtent Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime turėtų būti nustatomi valstybės ar savivaldybės dalyvavimo įstaigos steigime apimtis ir turinys bei valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo dydis ir tvarka.
12. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 118 punktą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „aiškus (-ūs) ir išsamiai apibūdintas (-i) viešosios įstaigos veiklos tikslas (-ai)“. Atsižvelgiant į šią pastabą, turėtų būti revizuota bei patikslinta ir daugiau keičiamo įstatymo nuostatų.
13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodytos asmenų, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, pareigos. Nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad steigimo sutartyje turėtų būti nustatytos aukščiau minėtų asmenų pareigos. Manytina, kad pareigų nurodymas galimai būtų aktualus tuo atveju, kai viešąją įstaigą steigia valstybė arba savivaldybė, o jas, steigiant viešąją įstaigą, atstovauja atitinkama valstybės įstaiga ar savivaldybės meras. Kitu atveju, kai viešosios įstaigos steigime valstybė ar savivaldybė nedalyvauja, kyla abejonių, ar asmenų pareigų, kurie turėtų teisę atstovauti viešąją įstaigą steigimo metu, nurodymas būtų pagrįstas. Tokie asmenys viešosios įstaigos steigimo metu jokių pareigų gali ir neužimti. Be to, nėra aišku ir kokių tikslų siekiama, steigimo sutartyje siūlant nurodyti tokių asmenų pareigas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmenų, kurie turėtų teisę veikti steigiamos viešosios įstaigos vardu, pareigų nurodymo viešosios įstaigos steigimo sutartyje nereikėtų atsisakyti.
14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Jeigu viešosios įstaigos steigėja yra valstybė“ įrašytini žodžiai „jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybė“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai, kurioje taip pat turi būti reglamentuojama situacija, kai savivaldybė irgi gali būti tik viena iš steigėjų.
15. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybę viešosios įstaigos steigimo metu atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės įstaiga, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį „įstaiga“ įrašytinas žodis „valstybės“.
16. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte minimo „kiekybinio atstovavimo“ turinį, nes nėra aišku nei atstovavimas kam, nei kokio pobūdžio atstovavimas turimas omenyje.
17. Manytina, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata turėtų būti patikslinta, nes Vyriausybė yra patvirtinusi tik tokių viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarką, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies 3 punktui.
18. Siekiant teisės normų aiškumo ir tarpusavio suderinamumo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „papildomai“.
19. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris pasirašytų pakeistus viešosios įstaigos įstatus, kai viešojoje įstaigoje yra vienas savininkas (fizinis arba juridinis asmuo).
20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje po žodžio „paskyrimą“ įrašytinas žodis „atleidimą“.
21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu“, nes Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
22. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatytas atlyginimas už Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu parengtos informacijos teikimą, tačiau nėra nurodomas subjektas, kuris būtų įgaliotas nustatyti tokio atlyginimo dydį nustatyti. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad ne tik visuotinis dalininkų susirinkimas, tačiau ir vienasmenis ar kolegialus įstaigos valdymo organas neturi teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti valdymo organų kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų.
Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias tam tikros viešosios įstaigos dalininkų funkcijos galėtų būti pavedamos atlikti kolegialiam viešosios įstaigos valdymo organui.
24. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad yra įstatymų, reglamentuojančių ir ne vienos konkrečios viešosios įstaigos veiklą, o visų tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „jei įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų“ siūlytina įrašyti žodžius „ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 5 punktui.
25. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „skiria ir atšaukia“ bei „atšaukimo“ įrašytini atitinkamai žodžiai „skiria į pareigas ir atleidžia iš jų“ bei „atleidimo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 daliai, kurioje taip pat ydingai vartojama „įstaigos vadovo atšaukimo“, o ne „atleidimo iš pareigų“ formuluotė.
26. Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punktą, jame nurodant, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia likvidatorių tais atvejais, kai sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas.
27. Siekiant aiškumo, nustatant viešosios įstaigos organą, kuris turėtų teisę priimti sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, panaudos ar jo įkeitimo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį „tvarkos“.
28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti įpareigojantį imperatyvą, kad viešosios įstaigos valdyba atlieka 12 straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose nustatytas visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas, derintina su 12 straipsnio 2 dalies įgalinančia nuostata, numatančia, kad tuo atveju, jeigu sudaromas kolegialus valdymo organas (kolegialūs valdymo organai), visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos, nustatytos šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose, gali būti pavedamos atlikti kolegialiam valdymo organui (kolegialiems valdymo organams). Papildomų neaiškumų kelia ir tai, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas viešosios įstaigos organas, kuris būtų įgaliotas viešosios įstaigos kolegialiam valdymo organui pavesti šioje dalyje nurodytas viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo funkcijas (toms pačioms, kurioms pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas atskiras viešosios įstaigos kompetentingo organo pavedimas, vis dėlto, visai nebus reikalingas). Be to, neaiškus šių nuostatų santykis ir su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias visuotinis dalininkų susirinkimas neturėtų teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 2 dalies bei keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
29. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nurodyta išlyga dėl šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų valdybos pasiūlymų, t. y., svarstytina, ar neturėtų būti nurodyta, kad šiame punkte minimi valdybos sprendimai (dėl pasiūlymų) įstaigos vadovui nėra privalomi. Kitu atveju, reikėtų atskleisti, kokiais atvejais valdybos nutarimai turėtų būti įforminami sprendimų forma (kurie būtų privalomi įstaigos vadovui), o kokiais – ne privalomų sprendimų, o kažkokia kita, pavyzdžiui, pasiūlymų forma.
30. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį valdybos nariais turi būti skiriami ir savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlome nustatyti, kad į valdybą turi būti skiriamas bent vienas savininko ar kiekvienos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 2 punktui.
31. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti jame vartojamos formuluotės „nepriklausomi valdybos nariai“ turinį, nes nėra aišku koks tokių valdybos narių nepriklausomumo kriterijus turimas omenyje. Be to, šiame punkte prieš skaičių „16” įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
32. Diskutuotinas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad tos pačios sudėties viešosios įstaigos valdyba gali vykdyti veiklą ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pagrįstumas ir logiškumas, nes pagal siūlomą reguliavimą valdybos teisėtumui užtikrinti vieną kartą per dešimt metų užtektų pakeisti tik vieną valdybos narį. Logiškesnis ir tikslingesnis būtų toks reguliavimas, pagal kurį valdybos nariu asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
33. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostata yra perteklinė, nes kitų atitinkamoje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų taikymo viršenybė keičiamo įstatymo atžvilgiu jau įtvirtina keičiamo įstatymo 1 straipsnyje.
34. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte brauktinas perteklinis žodis „dalininkė“, nes sąvoka „juridinio asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens dalininkus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui.
35. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas privalo užtikrinti imperatyvią nuostatą, kad valdybos nariu (ar viešosios įstaigos vadovu) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali tik tuo atveju, kai ji turi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams. Kitaip sakant, viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, neturi būti siejama išimtinai tik su duomenų, keliančių pagrįstą abejonę, turėjimu. Manytina, kad viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, kad į valdybos narius skiriamas asmuo atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus yra besąlyginė, todėl kreipimasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis turėtų būti privalomas, t. y., nesaistomas kažkokiu turimų duomenų abejotinumu ar patikimumu.
36. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai, tačiau jokie pagrindai, kuriems esant toks atšaukimas būtų galimas, neįvardinti. Atsižvelgiant į teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus, bei į tai, kad į tam tikras pareigas valstybės reguliuojamos veiklos srityje paskirto asmens, atitinkančio visus toms pareigoms užimti keliamus reikalavimus bei tinkamai atliekančio jam pavestas funkcijas, pareigų užėmimas neturi būti nulemtas vien tik subjektyvia jį į tas pareigas paskyrusio subjekto nuožiūra, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti pagrindus, kuriems esant visa valdyba in corpore ar pavieniai valdybos nariai visuotinio dalininko susirinkimo sprendimu galėtų būti atšaukti iš pareigų ir nesibaigus valdybos kadencijai.
37. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje tikslintinas formuluotės „garantuojamas pagrindinis jų darbo užmokestis“ turinys, nes sąvoka „pagrindinis darbo užmokestis“ Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vartojama.
38. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su kartu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP – 2836) nuostatomis, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 12 ir 13 punktuose brauktinas žodis „teikimo“.
39. Nėra aišku, kokia viešosios įstaigos vadovo tvirtinama įstaigos valdymo struktūra, numatyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte, turima omenyje ir šios valdymo struktūros santykis su keičiamame įstatyme aiškiai įtvirtinta viešosios įstaigos valdysenos struktūra – visuotinis dalininkų susirinkimas, vienasmenis ir kolegialus valdymo organai.
40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje brauktina perteklinė sąlyga, numatanti, kad vadovas, skiriamas antrai kadencijai be konkurso, turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nes šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinti imperatyvūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, vienodai ir besąlygiškai taikomi tiek kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus, tiek jau tokias pareigas pirmą ar antrą kadenciją užimantiems vadovams.
Be to, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nuostata „20 straipsnio” keistina nuostata „šio straipsnio”.
41. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Informacijos, kuri laikoma konfidencialia, apimtį ir žymėjimo tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas“, nes identiško turinio nuostata jau įtvirtinta keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje.
42. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „laikomas nepriekaištingos reputacijos šio Įstatymo tikslais jeigu atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“ siūlome vartoti tikslesnę formuluotę - „nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus“. Arba tiesiog galima būtų nurodyti, kad kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kurie nustatyti viešosios įstaigos valdybos nariams.
43. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustačius, kad centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką nustato savivaldybės taryba, o šio straipsnio 4 dalyje jau siūloma įtvirtinti, kad tokių viešųjų įstaigų vadovo ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė paskirstomos ne savivaldybės tarybos, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip sakant, nėra aišku, kodėl savivaldybės tarybos kompetencijai priskyrus centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarkos nustatymą, nėra priskiriama ir kita su tuo betarpiškai susijusi funkcija - viešųjų įstaigų vadovų ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijų, pareigų ir atsakomybės paskirstymas.
44. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „įgijus kito viešosios įstaigos dalininko teisių“ siūlome vartoti tikslesnę formuluotę „įgijus dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko“ (pagal šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą).
45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nes siūloma šio dalies redakcija suponuoja, kad Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti ne tenkinami kreditorių reikalavimai, o pertvarkoma viešoji įstaiga.
46. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad, patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešosios įstaigos nuosavybės teise priklausantis turtas pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Paramos ir labdaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą paramos gavėjo statusą turinčios viešosios įstaigos turi teisę gauti paramą. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos kaip parama gautu turtu taip pat būtų formuojamas po viešosios įstaigos pertvarkymo veikiančios bendrovės įstatinis kapitalas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, nes paramos davėjai turtą viešajai įstaigai perduoda jų nurodytiems arba viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams, bet ne privačiam interesui tenkinti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad viešosios įstaigos kaip parama gautu turtu negali būti formuojamas po viešosios įstaigos pertvarkymo veiksiančios bendrovės įstatinis kapitalas, o toks turtas grąžinamas jį perdavusiems asmenims arba kitiems viešiesiems asmenims.
47. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas galėtų būti pertvarkomos ir tos viešosios įstaigos, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo finansavimą suteikusiems subjektams, jeigu yra priimamas sprendimas pertvarkyti tokį finansavimą gavusią viešąją įstaigą.
48. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms gali būti panaudos teise perduotas valstybės turtas. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyta galimybė valstybės turtą panaudos pagrindais perduoti privatiems juridiniams asmenis, todėl, manytina, kad panaudos sutartys turėtų būti nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių sutarčių nutraukimą, kai viešoji įstaiga yra pertvarkoma.
49. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, ar viešosios įstaigos gauta parama tuo atveju, jeigu paramos davėjas nenurodo, kuriems tikslams ji turėtų būti panaudota, turėtų būti naudojama pagal viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Be to, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje žodis „dalininko“ keistinas žodžiu „dalininkų“.
50. Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatas viešoji įstaiga, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, galėtų būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, į jų įstatinį kapitalą investuojant viešosios įstaigos turtą, taip pat valstybės turtą, kurį viešoji įstaiga valdo patikėjimo teise. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių turto investavimą, 1 dalies 1-7 punktuose yra nurodyti valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdai. Pastarojo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti investuojamas akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnyje valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdas, kai pertvarkant viešąją įstaigą, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė arba savivaldybė, į po pertvarkymo veiksiančios akcinės ar uždarosios akcinės bedrovės įstatinį kapitalą investuojamas valstybės arba savivaldybės turtas, nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatos nedera su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio nuostatomis. Siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8 dalių nuostatų, kuriose reglamentuojamas viešosios įstaigos, kurios dalininkas arba savininkas yra valstybė arba savivaldybė, pertvarkymo į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, reikėtų atsisakyti arba turėtų būti teikiamas atitinkamo turinio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
51. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, tik tuo atveju, kai po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję tikslai, turinys, nes visos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės savo esme ir veiklos paskirtimi yra laikomos pelno siekiančiais subjektais (būtent tuo jos ir skiriasi nuo pelno nesiekiančių vienetų, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurios gauto pelno neturi teisės skirstyti savo dalyviams). Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti sąlygą, kad minėtos viešosios įstaigos gali būti pertvarkomos, jeigu pertvarkomos viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų. Projekto aiškinamajame rašte šios sąlygos nustatymo argumentai nėra pateikiami, todėl minėta sąlyga vertintina teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų kontekste. Taip pat pažymėtina, kad privatūs juridiniai asmenys siekdami gauti pelno paprastai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Manytina, kad viešosios įstaigos galėtų būti pertvarkytos į privatųjį juridinį asmenį tuo atveju, kai jos nevykdo valstybės funkcijų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimu, taip pat priėmus sprendimą nevykdyti kitos viešuosius interesus atitinkančios veiklos, nes privatus juridinis asmuo siekia visai kitų tikslų nei viešieji juridiniai asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomų nustatyti sąlygų, kurioms esant galėtų būti pertvarkomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos viešosios įstaigos, ratas neturėtų būti išplėstas.
52. Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kai viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, yra pertvarkoma į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas po pertvarkymo gali būti perduotas bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Pažymėtina, kad valstybės turtas yra skirtas tenkinti viešuosius interesus, teikti naudą visuomenei. Perdavus viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą bendrovei, kuri veiktų po viešosios įstaigos pertvarkymo, toks turtas būtų skirtas privataus intereso tenkinimui, naudojamas pelnui gauti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas galėtų būti perduodamas bendrovės įstatiniam kapitalui formuoti tik tokiu atveju, jeigu nėra poreikio ar nėra galimas jo tolesnis naudojimas viešiesiems interesams tenkinti, perduodant tokį turtą kitai valstybės kontroliuojamai viešajai įstaigai ar atitinkamai valstybės biudžetinei įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant papildomas sąlygas, kurių būtų laikomasi formuojant bendrovių, į kurias pertvarkomos aukščiau minėtos viešosios įstaigos, įstatinį kapitalą.
53. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje po žodžių „patikėjimo teise valdomas valstybės“ įrašytini žodžiai „ar savivaldybės“, o šio straipsnio 5 ir 6 dalyse po žodžio „savininkė“ įrašytini žodžiai „ar dalininkė“ (nes pagal šio straipsnio 4 dalį sutikimas pertvarkyti viešąją įstaigą į bendrovę turi būti gautas ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė yra ir dalininkas).
54. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą biudžetinėms įstaigoms valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nereikėtų nustatyti, kad valstybei ar savivaldybei tenkanti viešosios įstaigos nuosavybės teise priklaususio turto dalis biudžetinei įstaigai gali būti perduodama ne tik patikėjimo teise, tačiau ir panaudos pagrindais.
55. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos likvidatorius Juridinių asmenų registrui turi pateikti duomenis apie save, tačiau nėra nurodoma, kokie konkrečiai duomenys turėtų būti pateikti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
56. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „savivaldybės taryba“ įrašytini žodžiai „savivaldybių tarybos“, o 4 dalyje vietoj žodžių „Iki įsigaliojant šiam Įstatymui“ – žodžiai „iki šio įstatymo įsigaliojimo“.
57. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatoms.
58. Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turės užtikrinti, kad per 12 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų suderinti su įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, o pakeistus įstatus ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos įstatai keičiami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma, todėl tuo atveju, jeigu valstybė ar savivaldybė viešosios įstaigos dalininkų susirinkime neturės daugiau kaip 50 proc. balsų, ji negalės užtikrinti, kad įstatai būtų pakeisti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant pareigą ne aukščiau minėtų viešųjų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, bet atitinkamoms viešosioms įstaigoms.
59. Siekiant teisinio aiškumo bei įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnio 9-13 dalių nuostatos tikslintinos, nustatant, kad jos netaikomos tiems viešųjų įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos kituose tam tikros veiklos srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (nes Švietimo įstatyme bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme jau yra nustatytos specialios viešųjų švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovo pareigų ėjimo sąlygos, jų neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas).
60. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad „Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir pareigas einantys daugiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai viešųjų įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai“. Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys vertintinas kaip stokojantis aiškumo ir išbaigtumo, nes jame nenurodoma, kokios pasekmės kiltų viešosios įstaigos vadovui, ėjusiam pareigas daugiau negu 10 metų, jei įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam būtų likę ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu siekiama nustatyti, kad toks asmuo turėtų būti atleidžiamas iš pareigų, tai reikėtų aiškiai nurodyti, aptariant atleidimo sąlygas. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas pareigas eina iki jis įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją, tą taip pat aiškiai reikėtų nurodyti.
61. Projekto 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad „Viešųjų įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, toliau eina pareigas šio įstatymo 2 straipsnio 10 –12 dalyse nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešųjų įstaigų vadovams, todėl abejotina, ar nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo galėtų eiti viešosios įstaigos vadovo pareigas, nedarydamas įstaigai reputacinės žalos. Atsižvelgiant į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, siūlome šią nuostatą patikslinti, nurodant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata netaikoma viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo viešosios įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų.
Be to, projekto 2 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko“ įrašytini žodžiai „įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka“.
62. Teikiamu projektu, be kita ko, siūloma reglamentuoti valstybės turto investavimą į viešąsias įstaigas, taip pat viešųjų įstaigų pertvarkymą į privačius juridinius asmenis (bendroves), kurio metu viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas galėtų būti perduodamas po pertvarkymo veiksiančiam privačiam juridiniam asmeniui (akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei), formuojant jos įstatinį kapitalą, o valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas tokiu atveju taptų privataus juridinio asmens nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt