AIŠKINAMASIS RAŠTAS
dėl Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant projektą
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008; toliau – Įstatymas), teikia fiziniams asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje tvarkomą privačią informaciją. Praktikoje neretai kyla problemų tais atvejais, kai asmuo, dėl tam tikrų priežasčių negali tiesiogiai kreiptis, kad gauti privačią informaciją apie save. Galiojančioje įstatymo redakcijoje numatyta, kad pareiškėjas, siųsdamas prašymą išduoti privačią informaciją apie save paštu ar per pasiuntinį, prie prašymo turi pridėti notaro patvirtintą pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Kitokių būdų identifikuoti pareiškėją Įstatyme nėra numatyta. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 2 straipsnio 3 dalyje, 27 ir 271 straipsniuose įtvirtinta, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją gali patvirtinti ne tik notaras, bet ir konsulinis pareigūnas bei savivaldybės seniūnijos seniūnas. Be to, asmens tapatybė taip pat gali būti patvirtinta pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą asmeniškai atsiimant atsakymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuris sumažina pareiškėjų, teikiančių prašymus išduoti privačią informaciją apie save, administracinę naštą.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Šiuo pakeitimu asmenims būtų palengvinta galimybė įgyvendinti teisę gauti privačią informaciją apie save, būtų sumažinta pareiškėjų, teikiančių prašymus išduoti privačią informaciją apie save, administracinė našta (supaprastėtų prašymų pateikimo paštu ar per pasiuntinį procedūra, sumažėtų pareiškėjų laiko, finansų sąnaudos), būtų geriau įgyvendinamas pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Šiam tikslui pasiekti Įstatymo projekte siūloma numatyti kelis būdus identifikuoti pareiškėją.
3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Šiuo metu nustatyta, kad pareiškėjas, siųsdamas prašymą išduoti privačią informaciją apie save paštu ar per pasiuntinį, prie prašymo turi pridėti notaro patvirtintą pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
Toks reguliavimas nepagrįstai riboja asmens teisę gauti privačią informaciją apie save, nes Notariato įstatymu nustatyta, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją gali patvirtinti ne tik notaras, bet taip pat ir konsulinis pareigūnas bei savivaldybės seniūnijos seniūnas. Be to, asmens tapatybė gali būti patvirtinta pareiškėjui asmeniškai atsiimant atsakymą.
4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą
4.1. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, ir prie jo turi būti pridėta patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, ši kopija galėtų būti patvirtinta ne tik notaro, bet ir konsulinio pareigūno bei savivaldybės seniūnijos seniūno. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atsakymas į paštu ar per pasiuntinį pateiktą prašymą suteikti privačią informaciją apie save, jei šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatytais būdais nebuvo patvirtinta asmens tapatybė, nesiunčiamas, o atsakymas gali būti įteikiamas asmeniui (jo atstovui) atvykus į įstaigą ir pateikus asmens tapatybę (asmens atstovui – ir atstovavimą) patvirtinantį dokumentą.
4.2. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą
Teigiami rezultatai, kurių tikimasi – būtų palengvinta galimybė įgyvendinti teisę gauti privačią informaciją apie save. Supaprastėtų prašymų pateikimo paštu ar per pasiuntinį procedūra, sumažėtų pareiškėjų laiko, finansų sąnaudos, būtų geriau įgyvendinamas pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Kriminogeninės situacijos, korupcijos įstatymas neįtakos.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą
Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės.
9. Įstatymo projekto atitikimas Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams, bendrinės lietuvių kalbos normoms bei projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos.
10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos Reglamentams.
11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai
Įstatymo įgyvendinimui reikalingų lydinčiųjų teisės aktų nereikia.
12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos
Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų nepareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Įstatymo projekto rengėjas
Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Audrius Bitinas. Tiesiogiai Įstatymo projektą parengė šios ministerijos Socialinio draudimo
skyriaus vyriausioji specialistė Rima Sereikienė (tel. 266 8135; skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas (tel. 266 4255).
15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Prašymas, privati informacija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas