DIREKTYVOS 2008/96/EB IR NACIONALINĖS TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

DIREKTYVOS 2008/96/EB IR nacionalinės teisės aktų projektų ATITIKTIES LENTELĖ

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 128‑5213) (toliau – Įstatymas);

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹ ir 27¹straipsniais ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas);

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 101‑4492) (toliau – Kelių įstatymas);

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas (Žin., 2010, Nr. 84-4401) (toliau − Statybos įstatymas);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 768 „Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 88-3530) (toliau – Nutarimas dėl kelių eismo taisyklių);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 37-1357) (toliau – Nutarimas dėl priežiūros tvarkos aprašo);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. V-18 „Dėl darbo vietų aptvėrimų automobilių keliuose instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 38-1268) (toliau – Įsakymas dėl aptvėrimų instrukcijos);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. V-62 „Dėl Statybos taisyklių „Automobilių kelių techninė priežiūra“ patvirtinimo (Žin., 2004, Nr.103-3815) (toliau – Įsakymas dėl statybos taisyklių „Automobilių kelių techninė priežiūra“ patvirtinimo);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. V-146 „Dėl Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10 patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 70-3538) (toliau – Įsakymas dėl inžinerinių saugaus eismo priemonių rekomendacijų);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. V-61 „Dėl kelių tinklo saugumo lygių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 35-1690) (toliau – Įsakymas dėl saugumo lygių nustatymo);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. V-62 „Dėl poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 35-1691) (toliau – Įsakymas dėl vertinimo);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. V-63 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. V-130 „Dėl Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 35-1692), (toliau – Įsakymas dėl kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. V-64 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. V-378 „Dėl Kelių saugumo patikrinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 35-1693), (toliau – Įsakymas dėl kelių saugumo patikrinimo metodikos);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. V-65 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Kelių saugumo audito reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 35-1694), (toliau – Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų);

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl vidutinių socialinių nuostolių valstybei dėl valstybinės reikšmės keliuose įvykusių įskaitinių eismo įvykių nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 39-1908) (toliau – Įsakymas dėl vidutinių socialinių nuostolių nustatymo);

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. V-721 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2003, Nr. 122-5563) (toliau – Įsakymas dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos pakeitimo);

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 5-V-35 „Dėl administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 31-1478) (toliau – Įsakymas dėl administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių);

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 5-V-109 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. spalio 23 d. Įsakymo Nr. 5-V-706 „Dėl eismo įvykių apskaitos aprašo ir eismo įvykio kortelių pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 31-1479) (toliau – Įsakymas dėl eismo įvykių apskaitos);

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3-733 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 150-7695 ) (toliau – Įsakymas dėl nuostatų);

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 3‑342 „Dėl Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.71-3442) (toliau – Įsakymas dėl avaringų ruožų).

Direktyvos perkėlimo lygis

(visiškas, dalinis)

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šia direktyva reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ir įgyvendintų procedūras, susijusias su poveikio kelių saugumui vertinimais, kelių saugumo auditu, kelių tinklo saugumo valdymu ir saugumo patikrinimais.

2. Ši direktyva taikoma projektuojamiems, tiesiamiems ar jau eksploatuojamiems transeuropiniam kelių tinklui priklausantiems keliams.

3. Valstybės narės šios direktyvos nuostatas kaip gerosios patirties nuostatų rinkinį taip pat gali taikyti transeuropiniam kelių tinklui nepriklausančiai nacionalinei kelių transporto infrastruktūrai, kuri sukurta visiškai arba iš dalies naudojant Bendrijos lėšas.

4. Ši direktyva netaikoma kelių tuneliams, kuriems taikoma Direktyva 2004/54/EB.

Įsakymas dėl saugumo lygių nustatymo

Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašas

1. Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašas <...> nustato poveikio valstybinės reikšmės kelių saugumui vertinimo darbų organizavimo ir vykdymo tvarką.

<...>

3. Kelių tinklo saugumo lygių nustatymas naudojamas kelių (gatvių) tinklo visiems ruožams įvertinti ir juos palyginti tarpusavyje pagal galimo eismo įvykio tikimybę.

Įsakymas dėl vertinimo

Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašas

1. Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašas <...> nustato poveikio valstybinės reikšmės kelių saugumui vertinimo darbų organizavimo ir vykdymo tvarką. <...>

4. Vertinimas atliekamas pradiniame planavimo etape prieš patvirtinant naujo kelio tiesimo, esamo kelio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projektą.

Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų

Kelių saugumo audito reikalavimai

1. Kelių saugumo audito reikalavimai <...> reglamentuoja kelių saugumo audito bendrąsias nuostatas, kelių saugumo audito planavimą, organizavimą ir atlikimą.

2. Kelių saugumo auditas yra nustatyta tvarka atliekamas išsamus techninis kelio projekto charakteristikų patikrinimas visais projekto rengimo ir įgyvendinimo etapais, pradedant nuo planavimo ir baigiant pradiniu kelio priežiūros etapu

Įsakymas dėl kelių saugumo patikrinimo metodikos

Kelių saugumo patikrinimo tvarkos aprašas

1. Kelių saugumo patikrinimo tvarkos aprašas <...> nustato kelių saugumo patikrinimo darbų organizavimo ir vykdymo tvarką.

4. Patikrinimas atliekamas prižiūrimuose keliuose (gatvėse) arba kelių (gatvių) ruožuose, kuriuose planuojami arba vyksta kelio darbai, tačiau eismas nedraudžiamas.

Pastaba: Įsakymas dėl saugumo lygių nustatymo, Įsakymas dėl vertinimo, Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų ir Įsakymas dėl kelių saugumo patikrinimo metodikos taikomi visiems valstybinės reikšmės keliams (tarp jų ir transeuropiniam kelių tinklui).

Pastaba: Lietuvoje nesant kelių tuneliams, šios nuostatos Lietuva neįgyvendina.

Visiškas

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

1) transeuropinis kelių tinklas – tai kelių tinklas, apibrėžtas Sprendimo Nr. 1692/96/EB I priedo 2 skirsnyje;

2) kompetentinga institucija – tai bet kuri nacionaliniu, regiono ar vietiniu lygiu įsteigta valstybinė ar privati organizacija, kuri pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant šią direktyvą, įskaitant kompetentingomis institucijomis

paskirtas įstaigas, veikusias iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, jei jos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus;

3) poveikio kelio saugumui vertinimas – tai strateginė palyginamoji naujo ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio greta esančio kelių tinklo saugumui analizė;

4) kelių saugumo auditas – tai nepriklausomas, išsamus, sisteminis ir techninis kelio infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas visais etapais pradedant planavimo ir baigiant pradiniu eksploatavimo etapu;

5) didelio avaringumo ruožų klasifikavimas – tai kelių tinklo ruožų, kurie buvo eksploatuojami ilgiau nei trejus metus ir kuriuose, proporcingai eismo srautui, įvyko daugiausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, nustatymo, tyrimo ir klasifikavimo metodas;

6) tinklo saugumo lygių nustatymas – tai esamo kelių tinklo ruožų nustatymo, tyrimo ir klasifikavimo, atsižvelgiant į galimybes padidinti saugumą ir sumažinti eismo įvykių sąnaudas šiuose ruožuose, metodas;

7) saugumo patikrinimai – tai įprastas nuolatinis patikrinimas, ar atitinkama charakteristikas ir ar nėra defektų, kurių esant saugumo tikslais reikia atlikti priežiūros darbus;

8) gairės – tai valstybių narių priimtos nuostatos, kuriose nurodyti etapai, kurių reikia laikytis, ir aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, taikant šioje direktyvoje nustatytas saugumo procedūras;

9) infrastruktūros projektas – tai projektas naujai kelių infrastruktūrai statyti arba esamam tinklui, kuris turi poveikį eismo srautui, iš esmės pertvarkyti.

Kelių įstatymas

3 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal reikšmę

<...>

2. Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į:

1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinį kelių tinklą įtraukiami valstybinės reikšmės keliai;

Pastaba: Lietuvoje nėra į tarptautinį kelių tinklą įtrauktų kitų nei valstybinės reikšmės magistraliniai keliai.

Įstatymas

10 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimas

1. Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 10 straipsnio 1, 3, 4, 5, 8, 9 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) tvirtina <...> normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką;“.

Įsakymas dėl nuostatų

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nuostatai

9. Pagrindiniai Kelių direkcijos veiklos tikslai:

9.1. įgyvendinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką;

9.2. įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką;

9.3. organizuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą.

Įsakymas dėl vertinimo

Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašas

3. Poveikio kelių saugumui vertinimas <...> yra prevencinė kelių saugumo procedūra, skirta nustatyti planuojamų projektų poveikį kelio ruožo ir greta esančio kelių tinklo saugumui.

<...>

10. Atliekant vertinimą būtina palyginti bent dvi alternatyvas <...>.

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2. straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

<...>

20. Kelio saugumo auditas – tai nepriklausomas, išsamus, sisteminis ir techninis kelio infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio būklės įvertinimas kelių eismo saugumo užtikrinimo požiūriu. visais projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo (rekonstrukcijos) ir eksploatavimo.

Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų

Kelių saugumo audito reikalavimai

Įsakymas dėl kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo

Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašas

22. Projekto vertinimo ir apsilankymo vietoje metu gautus rezultatus auditorius turi apibendrinti, susisteminti ir pateikti audito ataskaitoje.

<...>

37. Auditorius, atlikdamas projekto kelių saugumo auditą, turi būti nepriklausomas (negali būti audituojamo kelio projektuotojas, kelio valdytojas arba atsakingas už kelio priežiūrą).

Pastaba: kelio infrastruktūros projekto saugumo charakteristikos, kurios turi būti patikrinamos, pateikiamos prie direktyvos II priedo.

Įsakymas dėl avaringų ruožų

Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika

1. Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos <...> tikslas – apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį.

<...>

2.1. avaringas ruožas ─ kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas, tačiau avaringumo rodikliai dar nepasiekė ribinės reikšmės;

2.2. eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas;

2.3. ,,juodoji dėmė“ – kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas ir rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes;

<...>

9. Kelio avaringumo laipsniui nustatyti naudojami avaringumo rodikliai:

<...>

9.1. eismo įvykių tankis AT;

9.2. avaringumo koeficientas AK.

10. Avaringumo koeficientas AK rodo eismo įvykių skaičių, tenkantį 1 milijonui automobilių, pravažiuojančių vieno kelio ruožu per vienerius metus <...>.

11. Eismo įvykių tankis parodo eismo įvykių skaičių, tenkantį vieno kilometro kelio ruožui per metus <...>.

12. <...> eismo įvykių tankis <...> naudojamas jau nustatytų avaringų ruožų ar „juodųjų dėmių“ pavojingumo lygiui įvertinti.

13. Avaringieji ruožai nustatomi naudojant slenkmenį. Slenkmens ilgis pastovus ir lygus 500 m. <...>.

14. Jei perkėlus slenkemenį nustatoma, kad ties juo esančiame kelio ruože per 4 metus įvyko eismo įvykių daugiau už A_min=3, tai toks ruožas įtraukiamas į avaringų ruožų sąrašą.

Pastaba: Direktyva reikalauja klasifikuoti kelių, eksploatuojamų ilgiau nei 3 metus, ruožus. Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika yra taikoma plačiau - visiems keliams (t.y., ir tiems, kurie eksploatuojami 3 metus). Nustatant didelio avaringumo ruožus naudojamas slenkmuo žemėlapyje. Tiriant ruožus naudojami avaringumo rodikliai, o klasifikuojama į dvi grupes: avaringus ruožus ir „juodąsias dėmes“.

Įsakymas dėl saugumo lygių nustatymo

Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašas

3. Kelių tinklo saugumo lygio nustatymas yra prevencinė kelių saugumo procedūra, skirta nustatyti ir ištirti pavojingiausius kelių (gatvių) ruožus.

4. Kelių tinklo saugumo lygių nustatomi siekiant įvertinti kelių (gatvių) tinklo visus ruožus ir juos palyginti tarpusavyje pagal galimo eismo įvykio tikimybę.

<...>

9.2. Kelių tinklo saugumo lygių nustatymas – tai esamo kelių (gatvių) tinklo ruožų nustatymo, tyrimo ir klasifikavimo, atsižvelgiant į galimybes pagerinti eismo saugą ir sumažinti eismo įvykių sąnaudas šiuose ruožuose, metodas.

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2. straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

<...>

21. Kelio saugumo patikrinimas – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugiam eismui nustatytus reikalavimus ir ar nėra defektų, kuriems esant saugumo tikslais reikia atlikti remonto darbus.

Įsakymas dėl kelių saugumo patikrinimo metodikos

Kelių saugumo patikrinimo tvarkos aprašas

2. Kelių saugumo patikrinimas <...> − tai periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka teisės aktų saugiam eismui keliamus reikalavimus ir ar nėra kitų trūkumų, dėl kurių pašalinimo reikia atlikti papildomų darbų.

Pastaba: remiantis direktyvos 8 straipsniu, gairės, minimos direktyvos 2 straipsnio 8 punkte bus priimtos ir ši nuostata bus perkelta iki 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų taikymo gairių“.

Įsakymas dėl Kelių saugumo audito reikalavimų

Kelių saugumo audito reikalavimai

9. Kelių saugumo auditas atliekamas, kai tiesiamas naujas kelias, kelias rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas.

Įsakymas dėl vertinimo

Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašas

4. Vertinimas atliekamas pradiniame planavimo etape prieš patvirtinant naujo kelio tiesimo, esamo kelio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projektą.

Statybos įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

<...>

17. Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

18. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

<...>

20. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

21. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Pastaba: Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą Įsakyme dėl Kelių saugumo audito reikalavimų ir Įsakyme dėl Vertinimo nurodytos trys statybos rūšys (tiesimas, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) apima visus galimus atvejus, kai keičiasi kelio parametrai arba laikančiosios konstrukcijos (lieka tik paprastasis remontas, tačiau jam techninis projektas nerengiamas), todėl direktyvoje nurodyti veiksmai atliekami visais atvejais, kuriuos apima direktyvoje vartojama sąvoka „infrastruktūros projektas“.

Visiškas

3 straipsnis

Poveikio kelių saugumui vertinimas infrastruktūros projektams

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekami visų infrastruktūros projektų poveikio kelių saugumui vertinimai.

2. Poveikio kelių saugumui vertinimai atliekami pradiniame planavimo etape prieš patvirtinant infrastruktūros projektą.

Atlikdamos vertinimus valstybės narės stengiasi laikytis I priede nustatytų kriterijų.

3. Poveikio kelio saugumui vertinime pateikiamos kelių saugumo aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta pasirinkti siūlomą priemonę. Jame taip pat pateikiama visa susijusi informacija, būtina įvairių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizei atlikti.

Įsakymas dėl vertinimo

Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašas

4. Vertinimas atliekamas pradiniame planavimo etape prieš patvirtinant naujo kelio tiesimo, esamo kelio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projektą.

Nuostatos pateikiamos prie direktyvos I priedo.

14. Analizuodamas projekto įgyvendinimo alternatyvas paslaugų teikėjas privalo:

14.1. nustatyti ir apibūdinti problemas ir jų priežastis saugaus eismo požiūriu;

14.2. nustatyti projekto tikslus saugaus eismo požiūriu;

14.3. atlikti alternatyvų poveikio saugiam eismui tiesiamame (rekonstruojamame) kelyje ir greta esančių kelių (gatvių) tinkle analizę;

14.4. atlikti alternatyvų sąnaudų ir naudos analizę;

14.5. pagrįstai parinkti geriausią alternatyvą ir pateikti galimus sprendimus ir pasiūlymus, kaip panaikinti nustatytus nesaugius kelio elementus ir kitus trūkumus.

15. Atlikdamas vertinimą paslaugų tiekėjas turi įvertinti alternatyvas remiantis šiais vertinimo rodikliais:

15.1. duomenys apie eismo intensyvumą, sudėtį ir įskaitinius eismo įvykius rekonstruojamame kelio ruože ir greta esančių kelių (gatvių) tinkle bei jų skaičiaus sumažinimo galimybė lyginant su „minimalaus įgyvendinimo“ alternatyva;

15.2. vietovės geografiniai ypatumai ir meteorologinės sąlygos;

15.3. pasirinktas maršrutas ir eismo organizavimo schema;

15.4. galimas poveikis esamam kelių (gatvių) tinklui, sankryžoms, nuovažoms ir kt.;

15.5. eismo dalyvių, įskaitant pažeidžiamiausius (pėsčiuosius, dviratininkus, motociklininkus, vadeliotojus ir kt.), poreikiai;

15.6. saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių poreikis.

16. Vertinimo išvados ir visa susijusi informacija, kodėl buvo nuspręsta pasirinkti siūlomą priemonę, pateikiama užsakovui kelių infrastruktūros projektų galimybių studijoje (statinio statybos pagrindime) arba atskiroje ataskaitoje.

Visiškas

4 straipsnis

Kelių saugumo auditas infrastruktūros projektams

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamas visų infrastruktūros projektų kelių saugumo auditas.

2. Atlikdamos kelių saugumo auditą valstybės narės stengiasi laikytis II priede nustatytų kriterijų.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų paskirtas auditorius infrastruktūros projekto konstrukcijos charakteristikų auditui atlikti.

Auditorius skiriamas laikantis 9 straipsnio 4 dalies nuostatų ir turi 9 straipsnyje nurodytą reikalingą kompetenciją ir išsilavinimą. Jei auditą vykdo grupės, bent vienas grupės narys turi turėti kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, kaip nurodyta 9 straipsnio 3 dalyje.

3. Kelių saugumo auditas yra neatsiejama infrastruktūros projekto rengimo dalis projekto rengimo, detalaus projekto rengimo etapais, taip pat prieš atiduodant kelią eksploatuoti ir ankstyvaisiais kelio eksploatavimo etapais.

4. Valstybės narės užtikrina, kad auditorius audito ataskaitoje nurodytų nesaugius kiekvieno infrastruktūros projekto etapo elementus. Jei nesaugių elementų aptinkama atliekant auditą, o projektas nepataisomas iki atitinkamo etapo pabaigos, kaip nurodyta II priede, priežastis nurodo kompetentinga institucija tos ataskaitos priede.

5. Valstybės narės užtiktina, kad 4 dalyje nurodytoje ataskaitoje būtų pateikiamos atitinkamos su saugumu susijusios rekomendacijos.

Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų

Kelių saugumo audito reikalavimai

9. Kelių saugumo auditas atliekamas, kai tiesiamas naujas kelias, kelias rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas.

Nuostatos pateikiamos prie direktyvos II priedo.

Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų

Kelių saugumo audito reikalavimai

11. Kelių saugumo audito paslaugos yra perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo <...> nustatyta tvarka.

Pastaba: auditas atliekamas visais naujos kelių infrastruktūros statybos ar rekonstrukcijos atvejais, todėl nėra išskirtų atskirų nuostatų dėl auditoriaus infrastruktūros projekto konstrukcijos charakteristikų auditui atlikti, kaip tai konkrečiai numatyta direktyvoje.

12. Kelių saugumo audito paslaugas gali teikti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, Europos Sąjungoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos kitos organizacijos bei šių valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, kurių veiklos pobūdis ir kvalifikacija atitinka kelių saugumo audito paslaugų specifiką, ir kurių darbuotojai turi išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos ir eismo įvykių analizės srityse arba turi kelių saugumo audito atlikimo patirties.

Įsakymas dėl kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo

Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašas

37. Auditorius, atlikdamas projekto kelių saugumo auditą, turi būti nepriklausomas (negali būti audituojamo kelio projektuotojas, kelio valdytojas arba atsakingas už kelio priežiūrą).

38. Projekto auditą gali atlikti vienas auditorius ar grupė specialistų, kurių vienas yra grupės vadovas, atsakingas už audito atlikimą.

Pastaba: Vadovaujantis Direktyvos 9 straipsniu, kompetenciją patvirtinantys pažymėjimai bus išduodami patvirtinus auditorių mokymo programą, tai yra po 2011 m. gruodžio 19 d.

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2. straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

<...>

Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų

Kelių saugumo audito reikalavimai

Įsakymas dėl kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo

Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašas

28. Audito ataskaitoje turi būti:

28.1. aiškinamoji dalis, kurioje turi būti pateikta bendra informacija apie projektą (projekto pavadinimas, projekto etapas, kuriame buvo atliktas auditas, objekto padėtis vietovėje (pateikiamas žemėlapis), kelio aplinkos aprašymas, transporto priemonių srauto sudėtis, eismo intensyvumas, eismo įvykiai ir pan.);

28.2. aprašomoji dalis, kurioje turi būti pateikti ir aprašyti audito metu nustatyti trūkumai ir nesaugūs kelio projekto elementai, schemos su jose pažymėtais nesaugiais kelio elementais, kelių saugumo tikslai ir alternatyvos jiems pasiekti, tų alternatyvų poveikio analizės rezultatai, taip pat nuotraukos, grafinė ir kita naudinga medžiaga apie nagrinėjamą objektą;

28.3. pasiūlymai, kaip ištaisyti projekte nustatytus trūkumus ir nesaugius kelio elementus <...>;

28.4. auditoriaus vardas, pavardė ir parašas, spaudas.

<...>

34. Gavęs projektuotojo išvadas dėl audito ataskaitos, užsakovas turi priimti sprendimą dėl auditoriaus pasiūlymų įgyvendinimo ir, patvirtinęs juos, teikti projektuotojui pataisyti projektą.

35. Jei nustatyta trūkumų, bet projektas netaisomas, užsakovas turi nurodyti priežastis protokole, kuris pridedamas prie audito ataskaitos.

Visiškas

5 straipsnis

Saugumo lygių nustatymas eksploatuojamame kelių tinkle

ir to tinklo valdymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad didelio avaringumo ruožų klasifikavimas ir tinklo saugumo lygių nustatymas būtų atliekami remiantis kelių tinklo eksploatavimo patikrinimu, kuris turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas trejus metus.

Šiuo tikslu valstybės narės stengiasi laikytis III priede nustatytų kriterijų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal didelio avaringumo kelio ruožų klasifikavimo ir tinklo saugumo lygių nustatymo rezultatus išskirtus didesnės pirmenybės kelio ruožus įvertintų ekspertų grupės, juos apžiūrėdamos vietoje remiantis III priedo 3 punkte nurodytais aspektais. Bent vienas ekspertų grupės narys turi atitikti reikalavimus, nustatytus 9 straipsnio 4 dalies a punkte.

3. Valstybės narės užtikrina, kad koreguojamosios priemonės būtų tikslingai taikomos 2 dalyje nurodytiems kelio ruožams.

Pirmenybė teikiama III priedo 3 dalies e punkte nurodytoms priemonėms, atsižvelgiant į didžiausią sąnaudų ir naudos santykį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų pastatyti atitinkami ženklai, kurie įspėtų eismo dalyvius apie remontuojamas kelių infrastruktūros atkarpas ir dėl to kylantį galimą pavojų eismo dalyvių saugumui. Šie ženklai taip pat apima ir ženklus, kurie yra matomi ir dieną, ir naktį, yra pastatyti saugiu atstumu ir atitinka 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelio ženklų ir signalų nuostatas.

5. Valstybės narės užtikrina, kad eismo dalyviams tinkamomis priemonėmis būtų pranešama apie didele avaringumo koncentracija pasižyminčius kelio ruožus. Jei valstybė narė nusprendžia naudoti kelio ženklus, jie turi atitikti 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelio ženklų ir signalų nuostatas.

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomas kelių saugumo lygis ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Vykdant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus prieš tai turi būti atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelių saugumo auditas.

Įsakymas dėl avaringų ruožų

Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika

Įsakymas dėl saugumo lygių nustatymo

Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašas

11. Kelio (gatvės) savininkas užtikrina, kad magistralinių ir krašto kelių bei A ir B kategorijų gatvių saugumo lygiai, remiantis kelių tinklo eksploatavimo patikrinimu, būtų nustatomi ne rečiau kaip kas trejus metus.

12. Lygiai nustatomi tokiais etapais:

12.1. keliai (gatvės) suskaidomi į ruožus ir, remiantis kelių tinklo eksploatavimo patikrinimu, surenkami duomenys apie šių ruožų eismo intensyvumą bei paskutinių 4 metų eismo įvykius.

<...>

12.4. kiekvienoje grupėje pagal avaringumo koeficiento reikšmę sudaromas atskiras ruožų sąrašas;

12.5. sudaromas bendras prioritetinis visų kelių ruožų, kuriuose pagerinus infrastruktūrą tikėtini geri rezultatai, sąrašas.

Pastaba: didelio avaringumo ruožų klasifikavimas ir tinklo saugumo lygių nustatymas yra atliekami prižiūrimuose (t.y eksploatuojamuose, kaip ir reikalaujama Direktyvoje) keliuose taikant matematinius modelius, kurie remiasi kelių tinklo avaringumo tyrimo (apžvalgomis) (angl. „on the basis of reviews <...> of the operation of the road network“) įvertinant visus eismo įvykius, kurių metu žmonės žuvo ar buvo sužeisti. „Review“ nėra fizinis kelio, ar jo eksploatavimo, patikrinimas, nes tokiam patikrinimui numatyta atskira procedūra – Saugumo patikrinimai.

Nuostatos pateikiamos prie direktyvos III priedo.

Įsakymas dėl avaringų ruožų

Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika

22. Nustatytas naujai susidariusias „juodąsias dėmes“ turi ištirti ekspertų grupė, kurios bent vienas narys turėtų išsilavinimą kelių projektavimo, kelių eismo saugumo inžinerijos ir eismo įvykių analizės srityse arba avaringų kelių ruožų tyrimo patirties.

Įsakymas dėl saugumo lygių nustatymo

Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašas

25. Kelio (gatvės) savininkas organizuoja prioritetinių avaringų kelio ruožų (ne mažiau kaip 10 proc. avaringiausių ruožų) tyrimą vietoje ir įgyvendina inžinerines saugaus eismo priemones tuose ruožuose, kuriuose pagerinus kelių infrastruktūrą tikėtini geri rezultatai. Jei nustatytame avaringame ruože yra „juodoji dėmė“, ji turi būti ištirta atskirai.

26. Tyrimą turi atlikti ne mažiau kaip 2 saugaus eismo srities kvalifikuoti asmenys, kurie turi išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos ir eismo įvykių analizės srityse arba turi avaringų kelių ruožų tyrimo ar kelių saugumo audito atlikimo patirties.

27. Atliekant tyrimą būtina nuvykti į avaringus kelių (gatvių) ruožus ir juos apžiūrėti.

28. Tyrimo metu siekiama nustatyti pagrindines eismo įvykių priežastis ir pateikti pasiūlymus, kaip jas pašalinti.

<...>

30. Atlikus tyrimą pagal surinktą medžiagą parengiama ataskaita, kurioje pateikiama:

<...>

30.3. pasiūlymai, kaip ištaisyti nustatytus trūkumus ir nesaugius kelio elementus bei kurias saugaus eismo priemones tikslinga įgyvendinti atsižvelgiant į didžiausią sąnaudų ir naudos santykį.

Pastaba: kelio savininko pareiga diegti inžinerines saugaus eismo priemones numatyta 25 p., o tokių priemonių sąrašas pateiktas prie III priedo.

Pastaba: Saugaus eismo priemonės, kurioms turi būti teikiama pirmenybė, pateikiamos prie direktyvos III priedo.

Pastaba: Kadangi direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje minima neapibrėžta tikslingo taikymo apimtis, nacionalinėje teisėje apsibrėžta 10 proc. avaringiausių ruožų

Įstatymas

11 straipsnis. Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose

<...>

5. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, – ir šviesomis. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.

Įsakymas dėl aptvėrimų instrukcijos

Darbo vietų aptvėrimų automobilių keliuose instrukcija

1. Ši instrukcija nustato eismo reguliavimo, darbų vietų ženklinimo ir aptvėrimo tvarką dirbant kelio juostoje. Ji privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dirbantiems valstybinės reikšmės keliuose. Visi instrukcijoje nurodyti ženklai atitinka kelio ženklus, esančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse ir Lietuvos standartuose.

Pastaba: Įstatymo 11 straipsnio 5 p. numatyta, kad reikiamus kelio ženklus turi įrengti asmenys (visi asmenys, ne tik fiziniai ar juridiniai), organizuojantys darbus kelyje, todėl Direktyvos reikalavimas, „kad būtų pastatyti atitinkami ženklai, kurie įspėtų eismo dalyvius apie remontuojamas kelių infrastruktūros atkarpas“ tenkinama.

Pastaba: 1968 m. Kelio ženklų ir signalų konvencija (Žin., 2002, Nr. 2-56) nuo 1992 m. lapkričio 20 d. įsigaliojo ir Lietuvoje, todėl Kelių eismo taisyklėse numatyti kelio ženklai atitinka šios konvencijos nuostatas.

Nutarimas dėl kelių eismo taisyklių

Kelių eismo taisyklės

1 priedas

1. Įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie: <...>

Numeris

Pavadinim

Pavyzdys

Paaiškinimas

136

Daug eismo įvykių

Kelio ruožas, kuriame įvyksta daug eismo įvykių

137

Kiti pavojai

Kelio ruožas, kuriame yra kitais ženklais nenumatytų pavojų

Visiškas

6 straipsnis

Saugumo patikrinimai

1.Valstybės narės užtikrina, kad saugumo patikrinimai būtų vykdomi eksploatuojamuose keliuose, siekiant nustatyto su keliu saugumu susijusius aspektus ir užkirsti kelią eismo įvykiams.

2. Atliekant saugumo patikrinimus yra vykdomi reguliarūs kelių tinklo tikrinimai ir galimo kelio darbų poveikio eismo srauto saugumui tyrimai.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija vykdytų reguliarius tikrinimus. Tikrinimai vykdomi tokiu dažnumu, kuris užtikrina pakankamą saugumo lygį atitinkamoje kelių infrastruktūroje.

4. Nepažeisdamos pagal 8 straipsnį priimtų gairių, valstybės narės priima gaires dėl laikinų saugumo priemonių, taikomų vykdant kelio darbus. Jos taip pat taiko atitinkamas tikrinimo schemas, kurios leidžia užtikrinti, kad tos gairės būtų tinkamai taikomos.

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomas kelių saugumo lygis ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Vykdant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus prieš tai turi būti atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelių saugumo auditas.

Įsakymas dėl kelių saugumo patikrinimo metodikos

Kelių saugumo patikrinimo tvarkos aprašas

2. Kelių saugumo patikrinimas <...> – tai periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka teisės aktų saugiam eismui keliamus reikalavimus ir ar nėra kitų trūkumų, dėl kurių pašalinimo reikia atlikti papildomų darbų.

4. Patikrinimas atliekamas prižiūrimuose keliuose (gatvėse) arba kelių (gatvių) ruožuose, kuriuose planuojami arba vyksta kelio darbai, tačiau eismas nedraudžiamas.

6. valstybinės reikšmės kelių patikrinimą organizuoja valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinti institucija, o vietinės reikšmės kelių (gatvių) – kelio (gatvės) savininkas.

<...>

10. Patikrinimų periodiškumas priklauso nuo kelio reikšmės ir patikrinimo tipo (žr. lentelę)

Patikrinimų periodiškumas

Patikrinimo tipas	Kelių tipai	Periodiškumas
Periodinis patikrinimas	Magistraliniai keliai, A ir B kategorijų gatvės	Ne rečiau kaip 3 metai
	Krašto keliai, C kategorijos gatvės	Ne rečiau kaip 5 metai
	Rajoniniai keliai, D kategorijos gatvės	Ne rečiau kaip 7 metai
Naktinis patikrinimas	Magistraliniai keliai, A ir B kategorijų gatvės	Ne rečiau kaip 5 metai
Tikslinis patikrinimas	Visi keliai (gatvės)	Pagal poreikį

Įstatymas

11 straipsnis. Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose

<...>

Įsakymas dėl aptvėrimų instrukcijos

Darbo vietų aptvėrimų automobilių keliuose instrukcija

Pastaba: Įstatymo 11 straipsnio 5 p. numatyta, kad reikiamus kelio ženklus turi įrengti asmenys (visi asmenys, ne tik fiziniai ar juridiniai), organizuojantys darbus kelyje. Be to, Direktyvoje kalbama tik apie gaires, t.y. rekomendacinio pobūdžio dokumentą.

Įsakymas dėl statybos taisyklių „Automobilių kelių techninė priežiūra“ patvirtinimo

Automobilių kelių techninės priežiūros taisyklės

19. <...> Valstybės įmonių atsakingi už Kelių techninę priežiūrą asmenys (valstybės įmonių direktoriai, inžinieriai, struktūrinių padalinių vadovai, vyresnieji meistrai) turi teisę:

<...>

19.6. tikrinti, kad kelyje ir (ar) apsaugos zonoje dirbantys (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo) ne kelių tarnybos darbuotojai turėtų nustatyta tvarka <…> išduotus leidimus, kad darbų vietose būtų įrengtos techninės eismo reguliavimo priemonės, kad baigus darbus jos būtų pašalintos, darbų vietos sutvarkytos.

Visiškas

7 straipsnis

Duomenų valdymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad po kiekvieno 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto kelių eismo įvykio, kuriame žuvo žmonių, kompetentinga institucija užpildytų eismo įvykio protokolą.

Valstybės narės stengiasi, kad tame protokole būtų nurodomi visi IV priede išvardyti elementai.

2. Valstybės narės apskaičiuoja vidutines kiekvieno jų šalyje įvykusio eismo įvykio, kuriame žuvo žmonės, ir kiekvieno eismo įvykio, kuriame žmonės buvo sunkiai sužaloti, socialines sąnaudas. Valstybės narės gali nuspręsti toliau diferencijuoti tokių sąnaudų normas, kurios atnaujinamos ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Įsakymas dėl eismo įvykių apskaitos

Eismo įvykių apskaitos aprašas

5. Į eismo įvykių statistiką įtraukiami duomenys apie eismo įvykius, kuriuose žuvo ir (ar) buvo sužeisti žmonės.

9. Duomenys apie eismo įvykius <...> kaupiami ir tvarkomi Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre <...>.

<...>

11. Duomenis į registrą įveda teritorinių policijos įstaigų tyrėjai ir (ar) kiti policijos pareigūnai, kurie įformina eismo įvykių medžiagas ar dalyvauja jas įforminant.

Įsakymas dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos pakeitimo

1.6. Išdėstau VIII skyrių (83–94 punktus) taip:

„ <...>

85. Atvykus į eismo įvykio vietą, būtina:

<...>

85.13. surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt.

<...>

87. Įforminant eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės, dokumentus, surašomas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir sudaromas planas <...>. Paprastai šiuos dokumentus pildo ikiteisminio tyrimo tyrėjas.“

Nuostatos pateikiamos prie Direktyvos IV priedo.

Įsakymas dėl vidutinių socialinių nuostolių nustatymo <...> pavedu:

1) Eismo saugumo skyriui kiekvienais metais iki gegužės 31 d. organizuoti viešąjį pirkimą nustatyti kiekvienų praėjusių metų vidutinius socialinius nuostolius valstybei dėl valstybinės reikšmės keliuose įvykusių įskaitinių eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeista žmonių.

Pastaba: Įskaitiniai eismo įvykiai yra tokie įvykiai, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės.

Visiškas

8 straipsnis

Gairių priėmimas ir paskelbimas

1. Jei gairių dar nėra, valstybės narės, siekdamos padėti kompetentingoms institucijoms taikyti šią direktyvą, užtikrina, kad gairės būtų priimtos ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 19 d.

2. Valstybės narės Komisijai praneša apie šias gaires per tris mėnesius nuo gairių priėmimo ar jų pakeitimo.

3. Komisija gaires paskelbia viešame tinklapyje.

Pastaba: Ši nuostata bus perkelta, vadovaujantis Direktyvos 8 straipsnio 1 dalimi, iki 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų taikymo gairių“.

Neperkelta

9 straipsnis

Auditorių skyrimas ir mokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kelių saugumo auditorių mokymų programa, jei jos dar nėra, būtų patvirtinta ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 19 d.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kelių saugumo auditoriai, kurie eina pareigas pagal šią direktyvą, išklausytų pirminio parengimo kursus, po kurių jie gautų kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, ir dalyvautų reguliariuose tolesnio mokymo kursuose.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kelių saugumo auditoriai turėtų kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Pripažįstami pažymėjimai, suteikti iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad auditoriai būtų skiriami laikantis šių reikalavimų:

a) jie turi atitinkamos patirties arba išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos ir eismo įvykių analizės srityse.

b) praėjus dvejiems metams po to, kai valstybės narės pagal 8 straipsnį priima gaires, kelių saugumo auditą vykdo tik 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantys auditoriai arba grupės, kurioms auditoriai priklauso.

c) infrastruktūros projekto auditorius audito metu negali dalyvauti atitinkamo infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo

darbuose.

Pastaba: Kelių saugumo auditorių mokymo programa bus patvirtinta iki 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų taikymo gairių“. Auditorių mokymai bus vykdomi ir pažymėjimai išduodami patvirtinus mokymų programą.

Įsakymas dėl kelių saugumo audito reikalavimų

Kelių saugumo audito reikalavimai

12. Kelių saugumo audito paslaugas gali teikti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, Europos Sąjungoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos kitos organizacijos bei šių valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, kurių veiklos pobūdis ir kvalifikacija atitinka kelių saugumo audito paslaugų specifiką, ir kurie turi išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos ir eismo įvykių analizės srityse arba kelių saugumo audito atlikimo patirties.

Pastaba: Direktyvos 9 straipsnio 4 dalies b punkte minimos gairės bus priimtos iki 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų taikymo gairių“. Vadovaujantis Direktyvos 9 straipsnio 4 dalies b punktu, nustatytus reikalavimus atitinkantys auditoriai arba grupės, kurioms auditoriai priklauso, kelių saugumo auditą privalo vykdyti praėjus 2 metams po gairių priėmimo (t.y., ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 19 d.).

Įsakymas dėl kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo

Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašas

37. Auditorius, atlikdamas projekto kelių saugumo auditą, turi būti nepriklausomas (negali būti audituojamo kelio projektuotojas, kelio valdytojas arba atsakingas už kelio priežiūrą).

Dalinis

10 straipsnis

Keitimasis gerąja patirtimi

Siekdama pagerinti saugumą Europos Sąjungos keliuose, kurie nepriskiriami transeuropiniam kelių tinklui, Komisija sukuria nuoseklią keitimosi gerąja patirtimi tarp valstybių narių sistemą, kuri, inter alia, apimtų esamus kelių infrastruktūros saugumo projektus ir patikrintą kelių saugumo technologiją.

Direktyvos straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šios nuostatos skirtos Europos Komisijai

11 straipsnis

Nuolatinis saugumo valdymo procedūrų gerinimas

1. Komisija palengvina valstybių narių žinių ir gerosios patirties mainų vykdymą, juos organizuoja ir šiuo tikslu naudojasi

esamuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose įgyta patirtimi, kad būtų galima nuolat tobulinti su kelių infrastruktūra

susijusias saugumo valdymo procedūras Europos Sąjungoje.

2. Komisijai padeda 13 straipsnyje nurodytas komitetas. Jei reikia patvirtinti specialias priemones, jos tvirtinamos pagal 13

straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3. Tam tikrais atvejais techniniais su saugumu susijusiais klausimais gali būti konsultuojamasi su atitinkamomis nevyriausybinėmis

organizacijomis, veikiančiomis saugumo ir kelių infrastruktūros valdymo srityse.

Direktyvos straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šios nuostatos skirtos Europos Komisijai

12 straipsnis

Derinimas su technine pažanga

Šios direktyvos priedai derinami su technine pažanga pagal 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Direktyvos straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šios nuostatos skirtos Europos Komisijai

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo

1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo

1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Direktyvos straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šios nuostatos skirtos Europos Komisijai

14 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti, ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 19 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

Įstatymo projektas

27 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas yra suderintas su:

<...>

9) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL 2008 L 319, p. 59);“.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Direktyvos straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia

16 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Direktyvos straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia

I PRIEDAS

POVEIKIO KELIŲ SAUGUMUI VERTINIMAS INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAMS

1. Poveikio kelių saugumui vertinimo elementai:

a) problemos apibūdinimas;

b) esama padėtis ir scenarijus „nesiimti jokių veiksmų“;

c) kelių saugumo tikslai;

d) siūlomų alternatyvių sprendimų poveikio kelių saugumui analizė;

e) alternatyvių sprendimų palyginimas, įskaitant sąnaudų ir naudos santykio analizę;

f) galimų sprendimų pateikimas.

2. Informacija, į kurią atsižvelgiama:

a) eismo įvykiai, kuriuose žūva ir yra sunkiai sužalojami žmonės, tokių įvykių skaičiaus sumažinimo tikslai, palyginti su „nieko nedarymo“ scenarijumi;

b) pasirinktas maršrutas ir eismo schema;

c) galimas poveikis esantiems tinklams (pvz., išvažiavimai, sankryžos, pervažos);

d) eismo dalyviai, įskaitant pažeidžiamus eismo dalyvius (pvz., pėstieji, dviratininkai, motociklininkai);

e) eismas (pvz., eismo intensyvumas, transporto tipų kategorijos);

f) sezoninės ir klimato sąlygos;

g) pakankamo saugių stovėjimo aikštelių skaičiaus buvimas;

h) seisminis aktyvumas.

Įsakymas dėl vertinimo

Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašas

10. Atliekant Vertinimą būtina palyginti bent dvi alternatyvas: įgyvendinti projektą arba pasirinkti „minimalaus įgyvendinimo“ alternatyvą atsisakant projekto įgyvendinimo. „Minimalaus įgyvendinimo“ alternatyva – tai toks sprendimas, kai nedaroma didelių investicijų, užtikrinant minimalius galiojančių standartų reikalavimus.

<...>

14. Analizuodamas projekto įgyvendinimo alternatyvas paslaugų teikėjas privalo:

14.1. nustatyti ir apibūdinti problemas ir jų priežastis saugaus eismo požiūriu;

14.2. nustatyti projekto tikslus saugaus eismo požiūriu;

14.3. atlikti alternatyvų poveikio saugiam eismui tiesiamame (rekonstruojamame) kelyje ir greta esančių kelių (gatvių) tinkle analizę;

14.4. atlikti alternatyvų sąnaudų ir naudos analizę;

14.5. pagrįstai parinkti geriausią alternatyvą ir pateikti galimus sprendimus ir pasiūlymus, kaip panaikinti nustatytus nesaugius kelio elementus ir kitus trūkumus.

15. Atlikdamas vertinimą paslaugų tiekėjas turi įvertinti alternatyvas remiantis šiais vertinimo rodikliais:

15.2. vietovės geografiniai ypatumai ir meteorologinės sąlygos;

15.3. pasirinktas maršrutas ir eismo organizavimo schema;

15.4. galimas poveikis esamam kelių (gatvių) tinklui, sankryžoms, nuovažoms ir kt.;

15.5. eismo dalyvių, įskaitant pažeidžiamiausius (pėsčiuosius, dviratininkus, motociklininkus, vadeliotojus ir kt.), poreikiai;

15.6. saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių poreikis.

Pastaba: Lietuvos teritorijoje nesant seisminio aktyvumo, kuris keltų pavojų eismo saugai, h punkto nuostatos Lietuva neįgyvendina.

II PRIEDAS

Kelių saugumo auditas infrastruktūros projektams

1. Pirminiam studijos etapui taikomi kriterijai:

a) geografinė vietovė (pvz., nuošliaužų, potvynio, sniego griūčių tikimybės), sezoniškumas ir klimato sąlygos bei seisminis aktyvumas;

b) sankryžų viename lygyje tipai ir atstumai tarp jų;

c) juostų skaičius ir rūšys;

d) transporto priemonių, kurioms leidžiama naudotis naujuoju keliu, rūšys;

e) kelio funkcionalumas tinkle;

f) oro sąlygos;

g) važiavimo greitis;

h) skersiniai profiliai (pvz., pravažiavimo plotis, dviračių takai, pėsčiųjų takai);

i) trasos planas ir išilginis kelio profilis;

j) matomumas;

k) sankryžų viename lygyje išdėstymas;

l) viešojo transporto priemonės ir infrastruktūra;

m) geležinkelio pervažos.

2. Detaliajam projektavimo etapui taikomi kriterijai:

a) trasavimas;

b) nuoseklūs kelio ženklai ir ženklinimas;

c) kelių ir kelio sankryžų apšvietimas;

d) pakelės įranga;

e) pakelės aplinka, įskaitant apželdinimą;

f) stacionarios kliūtys pakelėje;

g) saugių stovėjimo aikštelių įrengimas;

h) pažeidžiami eismo dalyviai (pvz., pėstieji, dviratininkai, motociklininkai);

i) transporto priemonę sulaikančių įrenginių naudotojui patogus pritaikymas (skiriamųjų juostų ir apsaugos tvorelių įrengimas siekiant sumažinti pavojų pažeidžiamiems eismo dalyviams).

3. Etapui prieš kelio atidavimą eksploatuoti taikomi kriterijai:

a) eismo dalyvių saugumas ir matomumas įvairiomis sąlygomis (pvz., tamsiu paros metu ar esant normalioms oro sąlygoms);

b) kelio ženklų ir ženklinimo matomumas;

c) kelio dangos būklė.

4. Ankstyviems eksploatavimo etapams taikomi kriterijai: kelių saugumo vertinimas atsižvelgiant į faktinį eismo dalyvių elgesį.

Bet kuriame etape atliekant tikrinimus gali prireikti persvarstyti ankstesniuose etapuose taikytus kriterijus.

Įsakymas dėl kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo

Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašas

16. Auditorius, atlikdamas kelių saugumo auditą, turi išnagrinėti ir įvertinti projektą remdamasis šiais vertinimo rodikliais:

16.1. vietovės geografiniai ypatumai (pvz., nuošliaužų, potvynių, užpustymo, apledėjimo tikimybė ir t. t.) ir meteorologinės sąlygos;

16.2. kelio aplinka (eismo dalyviams skirti aptarnavimo statiniai, transporto priemonių stovėjimo aikštelės, skiriamosios juostos, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, želdynai, kiti įrenginiai ir t.t.);

16.3. geležinkelio pervažos;

16.4. kelių tinklui priklausančio kelio funkcija ir reikšmė socialiniu ir ekonominiu aspektais, kelio kategorija;

16.5. nauju (rekonstruotu) keliu važiuoti leidžiamos transporto priemonių rūšys;

16.6. pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, motociklininkai, vadeliotojai ir kt.).

16.7. leistinas greitis, greičio, kuriuo važiuojama, intervalas;

16.8. eismo juostų skaičius, plotis, tipas;

16.9. sankryžų tipai ir atstumai tarp jų, nuovažos;

16.10. trasos planas ir išilginis kelio profilis;

16.11. skersinis(-iai) kelio profilis(-iai);

16.12. matomumas;

16.13. kelio ar (ir) sankryžos apšvietimas;

16.14. kelio ženklai, ženklinimas ir kitos techninės eismo reguliavimo priemonės (eismo srautus atskiriančios priemonės, atitvarai, tvoros, salelės ir t.t.), jų matomumas;

16.15. stacionarios kliūtys kelio juostoje;

16.16. eismo saugumas kelio naudotojų atžvilgiu ir matomumas įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, tamsiu paros metu ir numatomomis meteorologinėmis sąlygomis;

16.17. kelio dangos būklė;

16.18. duomenys apie eismo intensyvumą, sudėtį ir eismo įvykius;

16.19. viešojo transporto priemonės ir infrastruktūra.

17. Prieš pradedant kelią eksploatuoti taikomi kriterijai:

17.1. eismo dalyvių saugumas ir matomumas įvairiomis (apšvietimo, oro ir kitomis) sąlygomis;

17.2. kelio ženklų ir ženklinimo matomumas;

17.3. kelio dangos būklė.

18. Pradiniu kelio naudojimo etapu taikomi projekto vertinimo rodikliai: kelių eismo saugumo įvertinimas atsižvelgiant į faktinį eismo dalyvių elgesį.

19. Bet kuriame projekto etape atliekant auditą gali prireikti persvarstyti ankstesniuose projekto etapuose taikytus projekto vertinimo rodiklius.

III PRIEDAS

DIDELIO AVARINGUMO RUOŽŲ KLASIFIKAVIMAS IR TINKLO SAUGUMO LYGIŲ NUSTATYMAS

1. Didelio avaringumo kelio ruožų nustatymas.

Nustatant didelio avaringumo kelių ruožus atsižvelgiama, įvertinus eismo srautą, bent jau į eismo įvykių, kuriuose žuvo

žmonių, per praėjusius metus tam tikrame kelio ruožo ilgio vienete arba, prireikus, sankirtose skaičių.

2. Ruožų, skirtų analizei tinklo saugumo lygių nustatymo tikslais atlikti, nustatymas.

Nustatant ruožus, skirtus tinklo saugumo lygių nustatymo analizei, atsižvelgiama į galimą eismo įvykių sąnaudų sumažinimą. Kelio ruožai klasifikuojami į kategorijas. Kiekvienos kategorijos kelio ruožai išnagrinėjami ir suklasifikuojami pagal su saugumu susijusius veiksnius, tokius kaip avaringumas, eismo srautas ir eismo rūšis.

Tinklo saugumo lygių nustatymo tikslais sudaromas prioritetinis visų kelių kategorijų kelio ruožų, kuriuose pagerinus infrastruktūrą tikėtini geri rezultatai, sąrašas.

3. Vietoje apsilankiusių ekspertų grupių atliekamo vertinimo elementai:

a) kelio ruožo aprašymas;

b) nuoroda į galimas ankstesnes ataskaitas dėl to paties kelio ruožo;

c) galimų eismo įvykių protokolų analizė;

d) eismo įvykių, žuvusių ir sunkiai sužalotų žmonių per trejus praėjusius metus skaičius;

e) įvairiais laikotarpiais įgyvendinamos galimos saugumo didinimo priemonės numatant, pvz.:

— pašalinti ar apsaugoti stacionarias kliūtis pakelėse,

— sumažinti greičio apribojimus ir aktyviau vykdyti greičio kontrolę vietiniu lygiu,

— didinti matomumą įvairiomis oro ir apšvietimo sąlygomis,

— gerinti pakelės įrenginių, tokių kaip transporto priemonę sulaikantys įrenginiai, saugumo charakteristikas,

— gerinti kelio ženklinimo (įskaitant triukšmo juostas), ženklų ir signalų nuoseklumą, matomumą, įskaitomumą ir išdėstymą,

— apsaugoti nuo akmenų griūčių, nuošliaužų ir sniego griūčių,

— gerinti kelio dangos sukibimą ir (arba) grublėtumą,

— pertvarkyti kelio apribojimų sistemą,

— įrengti ir gerinti skiriamosios juostos apsaugą,

— keisti lenkimo schemas,

— tobulinti sankryžas viename lygyje, įskaitant geležinkelio pervažas,

— keisti trasą,

— keisti kelio plotį, įrengti sustiprintus kelkraščius,

— įdiegti eismo valdymo ir kontrolės sistemą,

— sumažinti galimą konfliktą su labiausiai pažeidžiamais eismo dalyviais,

— atnaujinti kelią pagal esamus projektavimo standartus,

— atstatyti ar keisti kelio dangą,

— naudoti pažangiuosius kelio ženklus,

— gerinti pažangiąsias transporto sistemas ir telematikos paslaugas suderinamumo, avariniais ir signalizavimo tikslais.

Įsakymas dėl avaringų ruožų

Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika

4. Valstybinės reikšmės kelias laikomas avaringu ruožu, jei per 4 metus nagrinėjamame kelio ruože įvykusių eismo įvykių faktinis skaičius yra didesnis už minimalų eismo įvykių skaičių <...>.

<...>

9. Kelio avaringumo laipsniui nustatyti naudojami avaringumo rodikliai:

9.1. eismo įvykių tankis AT;

9.2. avaringumo koeficientas AK.

10. Avaringumo koeficientas AK rodo eismo įvykių skaičių, tenkantį 1 milijonui automobilių, pravažiuojančių vieno kelio ruožu per vienerius metus <...>.

11. Eismo įvykių tankis AT parodo eismo įvykių skaičių, tenkantį vieno kilometro kelio ruožui per metus <...>.

Įsakymas dėl saugumo lygių nustatymo

Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašas

3. Kelių tinklo saugumo lygių nustatymas yra prevencinė kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūra, skirta nustatyti ir ištirti pavojingiausius kelių (gatvių) ruožus.

9.2. Kelių tinklo saugumo lygių nustatymas – tai esamo kelių (gatvių) tinklo ruožų nustatymo, tyrimo ir klasifikavimo, atsižvelgiant į galimybes pagerinti saugų eismą ir sumažinti eismo įvykių sąnaudas šiuose ruožuose, metodas.

12. Lygiai nustatomi tokiais etapais:

12.1. keliai (gatvės) suskaidomi į ruožus ir, remiantis kelių tinklo eksploatavimo patikrinimu, surenkami duomenys apie šių ruožų eismo intensyvumą bei paskutinių 4 metų eismo įvykius;

12.2. pagal 16 punkte pateiktus kriterijus sugrupuojami tarpusavyje panašūs ruožai;

12.3. kiekvienam ruožui nustatomas avaringumo koeficientas;

12.4. kiekvienoje grupėje pagal avaringumo koeficiento reikšmę sudaromas atskiras ruožų sąrašas;

12.5. sudaromas bendras prioritetinis visų kelių ruožų, kuriuose pagerinus infrastruktūrą tikėtini geri rezultatai, sąrašas.

<...>

25. Kelio (gatvės) savininkas organizuoja prioritetinių avaringų kelio ruožų (ne mažiau kaip 10 proc. avaringiausių ruožų kiekvienoje grupėje) tyrimą ir diegia inžinerines saugaus eismo priemones tuose ruožuose, kuriuose pagerinus kelių infrastruktūrą tikėtini geri rezultatai.

<...>

16. Grupuojant kelių (gatvių) ruožus, reikia įvertinti šiuos kriterijus:

16.1. kelio reikšmę;

16.2. kelio (gatvės) kategoriją arba skerspjūvį;

16.3. eismo intensyvumą <...>;

16.4. eismo sudėtį <...>.

<...>

29. Teikiami pasiūlymai turi atitikti „Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijas R ISEP 10“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-146 (Žin., 2010, Nr. 70-3538).

30. Atlikus tyrimą pagal surinktą medžiagą parengiama ataskaita, kurioje pateikiama:

30.1. aiškinamoji dalis, kurioje turi būti pateikta bendra informacija apie kiekvieną ruožą, kelio aplinkos aprašymas, pateikiama vaizdinė medžiaga (nuotraukos, žemėlapis), transporto priemonių srauto sudėtis, eismo intensyvumas, bent 3 paskutinių metų eismo įvykių, žuvusių ir sužalotų žmonių skaičius ir šių eismo įvykių analizė, nuoroda į galimas ankstesnes ataskaitas dėl to paties kelio ruožo;

30.2. aprašomoji dalis, kurioje turi būti pateikti ir aprašyti tyrimo metu nustatyti saugiam eismui įtaką darantys veiksniai, trūkumai ir nesaugūs kelio elementai (gali būti pateikiamos schemos su jose pažymėtais nesaugiais kelio elementais);

Įsakymas dėl inžinerinių saugaus eismo priemonių rekomendacijų

Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos

20. Saugiam eismui organizuoti gyvenviečių gatvėse taikomos šios priemonės:

20.1. važiuojamosios kelio dalies siaurinimas;

20.2. įvažiavimų į teritorijas zonų pertvarkymas;

20.3. važiuojamosios kelio dalies iškreivinimas;

20.4. iškiliosios greičio maţinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai);

20.5. kelio įrenginiai (saugos salelės, sankryžos, pėsčiųjų perėjos);

20.6. „miesto vartų“ įrengimas;

20.7. automobilių stovėjimo vietų įrengimas;

20.8. želdinimas;

20.9. visuomeninio transporto eismo organizavimas;

20.10. kelio ženklų įrengimas;

20.11. šviesoforų įrengimas;

20.12. tvorų, kelio apsauginių atitvarų sistemų, signalinių stulpelių įrengimas;

20.13. veidrodžių įrengimas;

20.14. elektroninių įrenginių naudojimas;

20.15. pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas;

20.16. pėsčiųjų, dviračių takų įrenginių diegimas (tvorelės, kalneliai ir pan.).

<...>

305. Ne gyvenvietėse saugiam eismui organizuoti taikomos šios priemonės:

305.1. kelio įrenginiai (saugos salelės, sankryţos);

305.2. kelio ženklai ir dangos ženklinimas (priklijuojami kelio ženklai, triukšmo juostos, dangos frezavimas ir pan.);

305.3. iškiliosios greičio maţinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai ir iškilios sankryžos);

305.4. tvoros, apsauginių atitvarų sistemos, signaliniai stulpeliai, apsauginiai stulpeliai.

Visiškas

IV PRIEDAS

EISMO ĮVYKIŲ PROTOKOLUOSE NURODYTA INFORMACIJA APIE EISMO ĮVYKĮ

Eismo įvykių protokoluose pateikiami šie elementai:

1) kuo tikslesnė eismo įvykio vieta;

2) eismo įvykio vietos nuotraukos ir (arba) schemos;

3) eismo įvykio data ir valanda;

4) informacija apie kelią, tokia kaip vietovės pobūdis, kelio tipas, susidūrimo pobūdis, įskaitant signalus, ženklinimą, kelio paviršių, atšvietimą ir oro sąlygas, greičio apribojimą ir pakelės kliūtis;

5) eismo įvykio sunkumas, nurodant žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičių, jei galima, pagal bendrus kriterijus, kurie bus nustatyti pagal 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

6) eismo įvykio dalyvių apibūdinimas, pavyzdžiui, amžius, lytis, tautybė, girtumo laipsnis, naudojo ar nenaudojo saugos priemones;

7) duomenys apie eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones (rūšis, amžius, registravimo valstybė, saugos įranga (jei yra), paskutinės techninės apžiūros data pagal taikomus teisės aktus);

8) duomenys apie eismo įvykį, pavyzdžiui, eismo įvykio rūšis, susidūrimo pobūdis ir vairuotojo manevravimas;

9) kai įmanoma, informacija apie laiko tarpą, praėjusį tarp eismo įvykio ir jo užregistravimo arba gelbėjimo tarnybos atvykimo.

Įsakymas dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos pakeitimo

1.6. Išdėstau VIII skyrių (83–94 punktus) taip:

„ <...>

85. Atvykus į eismo įvykio vietą, būtina:

<...>

Pastaba: 85.13 punkte įtvirtinta policijos patrulio pareiga nurodyti eismo sąlygas įvykio vietoje. Greičio ribojimas yra viena iš eismo sąlygų.

Įsakymas dėl administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės

III. ATP IR EĮ REGISTRAVIMAS

14. Pareigūnas privalo priimti, patikrinti, įvertinti ir Registre registruoti raštu, telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar tiesiogiai iš asmens, atvykusio į policijos įstaigą ar kitaip besikreipiančio į pareigūną, gaunamą informaciją apie padarytą ar daromą ATP ar EĮ.

Pastaba: Pagal Įsakymą registruojama ši informacija apie saugos įrangą: saugos diržų užsisegimą, vaiko sėdynės naudojimą, saugaus šalmo naudojimą, oro pagalvių suveikimą.

15. EĮ registravimas Registre:

<...>

2 pav. Eismo įvykis

Eil. nr.	Formos elementas	Pastabos, aprašymas
1.	Įvykio data ir laikas
1.5.	Įvykio schemos kodas	Klasifikatoriuje parenkamas EĮ schemos kodas.
2.	Dalyvių ir transporto priemonių skaičius
2.1.	Dalyvių skaičius	Nurodomas EĮ dalyvių skaičius.
2.2.	Iš jų žuvusių	Nurodomas žuvusių per EĮ asmenų skaičius. Jeigu per EĮ, kurio duomenys neturi būti traukiami į oficialią statistiką, žuvo žmonės, į lauką įrašomas nulis. Šiuo atveju informacija apie žuvusiuosius rašoma lange „Pastabos“.
2.3.	Sužeistų	Nurodomas sužeistų per EĮ asmenų skaičius. Jeigu per EĮ, kurio duomenys neturi būti traukiami į oficialią statistiką, buvo sužeisti žmonės, į lauką įrašomas nulis. Šiuo atveju informacija apie sužeistuosius rašoma lange „Pastabos“.
2.4.	Transporto priemonių skaičius	Nurodomas EĮ dalyvavusių transporto priemonių skaičius.
2.5.	Iš jų apgadintų	Nurodomas apgadintų (sugadintų) transporto priemonių skaičius.
3.	Važiavimo sąlygos
3.1.	Dangos rūšis ir būklė	Parenkama iš klasifikatoriaus.
3.2.	Paros metas	Parenkama iš klasifikatoriaus.
3.3.	Kelio apšvietimas	Parenkama iš klasifikatoriaus ir pildoma, jei pasirinkta reikšmė „Naktis“.
3.4.	Meteorologinės sąlygos	Parenkama iš klasifikatoriaus.
3.5.	Papildomos meteorologinės sąlygos	Parenkama iš klasifikatoriaus.
3.6.	Kelio, gatvės kreivės tipas	Parenkama iš klasifikatoriaus.
3.7.	Nulemiantis veiksnys	Parenkama iš klasifikatoriaus.
3.8.	Papildomi veiksniai	Parenkama iš klasifikatoriaus.
3.9.	Atitvarai	Reikšmė „Nėra“ pakeičiama reikšme „Yra“, jei EĮ vietoje yra atitvarų.
3.10.	Policijos įstaiga, kurios pareigūnas įformino eismo įvykio medžiagą	Automatiniu būdu įrašytas policijos įstaigos, kurios vartotojas įveda duomenis į Registrą, pavadinimas. Jeigu EĮ medžiagą įformino kitos policijos įstaigos pareigūnas, įstaigos pavadinimas pakeičiamas, klasifikatoriuje parinkus kitos policijos įstaigos pavadinimą.
4.	Eismo įvykio vieta
4.1.	Nuotrauka	Gali būti įkelta, jei EĮ vieta buvo fotografuojama.
4.2.	Įvykio koordinatės: ilguma	Pildoma, jei yra galimybė EĮ vietoje nustatyti koordinates.
4.3.	Įvykio koordinatės: platuma	Pildoma, jei yra galimybė EĮ vietoje nustatyti koordinates.
4.4.	Įvykio adresas	Atveriamas papildomas langas EĮ adresui įvesti – automatiniu būdu įrašomas savivaldybės, kurios policijos įstaigos vartotojas įveda EĮ duomenis į Registrą, adresas. Jei reikia, savivaldybės pavadinimas pakeičiamas. Jeigu EĮ įvyko mieste (gyvenvietėje), miesto (gyvenvietės) gatvės pavadinimas parenkamas iš klasifikatoriaus, nurodant namo, prie kurio įvyko įvykis, numerį. Jeigu EĮ įvyko sankryžoje arba šalia jos, parenkami dviejų gatvių pavadinimai.
4.5.	1 kelio tipas	Parenkama iš Lietuvos automobilių kelių klasifikatoriaus.
4.6.	1 kelio pavadinimas	Parenkama iš Lietuvos automobilių kelių klasifikatoriaus.
	<...>
4.8.	Atstumas nuo kelio pradžios	Nurodomas atstumas kilometrais ir metrais nuo kelio pradžios iki EĮ vietos. <...>
4.9.	Kelio ilgis	Pildoma automatiniu būdu, įvedus kelio pavadinimą.
4.10.	2 kelio tipas	Parenkama, jeigu EĮ įvyko kelių sankryžoje arba šalia jos.
4.11.	2 kelio pavadinimas	Parenkama, jeigu EĮ įvyko kelių sankryžoje. Šiuo atveju atstumas nuo kelio pradžios nenurodomas.
4.12.	Sankryžos tipas	Laukas tampa aktyvus, jei įvestos dvi gatvės arba du keliai. Šiame lauke iš klasifikatoriaus pasirenkamas sankryžos tipas (nereguliuojama, reguliuojama) arba įvedama reikšmė „Prie sankryžos“.
4.13.	Kelio, gatvės elementai	Parenkama iš klasifikatoriaus.
	<...>
5.	Aplinkybės
5.1.	Eismo įvykio aplinkybės	Parenkamos ir kopijuojamos iš standartinių EĮ aplinkybių aprašymų pagal įvestą įvykio schemos kodą arba iš PRĮR.
	<...>
5.4.	Pastabos	Į šį lauką įrašomi duomenys apie EĮ kaltininką, kai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes kaltininkas ir nukentėjusysis susitaikė, kai kaltininkas nenustatytas ir pasišalinęs iš EĮ vietos, informacija, kad EĮ kaltininko nustatyti nėra galimybės, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta ar nutraukta ir pan.

3 pav. Transporto priemonės duomenys

2.	Techniniai transporto priemonės duomenys	Įvedus transporto priemonės, kurios duomenys yra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, valstybinį numerį į lauką „Valstybinis numeris“ ir pasirinkus nuorodą „Ieškoti TP duomenų“, laukai „Identifikavimo numeris (VIN kodas)“, ,,Unikalus identifikavimo kodas KTP registre“, ,,Markė“, ,,Modelis“, ,,Pagaminimo metai“, ,,Registracijos dokumento numeris“ ir ,,Registracijos dokumento išdavimo data“ užpildomi automatiniu būdu.
3.	Techninė apžiūra	Transporto priemonės techninės apžiūros duomenų ieškoma spustelėjus elementą „Ieškoti duomenų TA registre“. Šiuo atveju laukai „Būsena“, „Talono numeris“, „Išdavimo data“, „Galiojimo data“, „Priekinio lipduko numeris“, „Galinio lipduko numeris“ ir „Lipdukų išdavimo data“ užpildomi automatiniu būdu, jei šie duomenys yra Valstybinės techninės apžiūros duomenų bazėje.

4 pav. Dalyviai

	<...>
3.	Asmens duomenys	Asmens duomenų ieškoma į lauką „Asmens kodas“ įvedus EĮ dalyvio asmens kodą ir paspaudus elementą „Ieškoti asmens duomenų“. Šiuo atveju laukai „Gimimo data“, „Vardas“, „Pavardė“, „Lytis“ ir „Deklaruotos gyvenamosios vietos adresas“ užpildomi automatiniu būdu, jei tokie duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
	<...>
3.10.	Pilietybė	EĮ dalyvio pilietybė – reikšmė „LTU“ pakeičiama kita reikšme, esančia pasaulio valstybių klasifikatoriuje, jei įvykio dalyvis yra užsienio valstybės pilietis. Jeigu įvykio dalyvis – asmuo be pilietybės, reikšmė „LTU“ paliekama arba pakeičiama pagal įvykio dalyvio nurodytą nuolatinę gyvenamąją vietą.
	<...>
5.	Dalyvio būklė
	<...>
5.3.	Eismo įvykio dalyvio būsena	Reikšmė „Blaivus“ paliekama arba parenkama iš klasifikatoriaus ir pakeičiama kita reikšme (neblaivus, apsvaigęs).
	<...>
5.8.	Žyma apie saugos diržo užsegimą	Parenkama iš klasifikatoriaus.
	<...>
5.10.	Žyma apie vaiko sėdynės naudojimą	Jei privaloma naudoti vaiko sėdynę, pažymima atitinkama reikšmė „Naudota“ arba „Nenaudota“.
5.11.	Žyma apie saugos šalmo naudojimą	Jei privaloma naudoti motociklininko šalmą, pažymima atitinkama reikšmė „Naudota“ arba „Nenaudota“.
5.12.	Žyma apie oro pagalvių suveikimą	Parenkama iš klasifikatoriaus.

Pastaba: Pagal Įsakymo 18 p. visi registro duomenų tvarkymo veiksmai (taip pat ir eismo įvykio registravimo data) yra fiksuojami automatiniu būdu.

Visiškas