lietuvos Respublikos VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 2, 11, 16 STRAIPSNIŲ IR VII SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 

1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 11, 16 straipsnių ir VII skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančios Valstybės ir tarnybos paslapčių nuostatos, reglamentuojančios įslaptintų sandorių saugumą, nesudaro sąlygų tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL 2009 L 216, p. 76). Atsižvelgiant į tai, siūlomas keisti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įslaptintų sandorių saugumą, taip pat yra tikslinamos šiame įstatyme apibrėžiamos sąvokos bei nustatoma teisės susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, suteikimo tvarka.

Pirminis Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai.

 

2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymui, įgyvendinančiam aukščiau minėtą Direktyvą 2009/81/EB bus nustatyta, kad pagal šio įstatymo nuostatas vykdant prekių, darbų ar paslaugų pirkimus, kuriuos sudarant ar vykdant bus naudojama įslaptinta informacija, juridiniai ar fiziniai asmenys, neturintys įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo ar rangovo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negalės gauti informacijos apie pirkimą ir dalyvauti pirkimo procedūrose. O vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis įmonės patikimumo pažymėjimas išduodamas tik juridiniams asmenims, kurie nustatyta tvarka buvo atrinkti įslaptintam sandoriui sudaryti. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, taip pat Lietuvos piliečiams, savarankiškai užsiimantiems verslu, gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą ar rangovo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojantį apibrėžtą laiko terminą, o ne konkretaus sandorio metu, kaip yra nustatyta šiuo metu. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtinus nuostatas dėl ilgalaikio įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo ar rangovo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo būtina tikslinti/keisti Įstatymo nuostatas reglamentuojančias:

·         Sąvokų apibrėžtis;

·         Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijas;

·         Juridinių ir fizinių asmenų patikimumo įvertinimą;

·         Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo ar rangovo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo sąlygas;

·         Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų kompetenciją;

·         Paslapčių subjekto (perkančiosios organizacijos) ir rangovo teises ir pareigas.

 

3-4) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai, kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įslaptinto sandorio sąvoka apibrėžiama taip:

„Įslaptintas sandoris – paslapčių subjekto ir juridinio ar fizinio asmens sudaryta sutartis dėl tam tikrų darbų, gaminių ar kitų objektų, kurie patys arba informacija apie kuriuos yra žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, atlikimo, sukūrimo, pirkimo, pardavimo, tiekimo, fizinės apsaugos, gabenimo bei techninės priežiūros.”

Esamoje apibrėžtyje ydingai yra nurodomas baigtinis sąrašas paslaugų, dėl kurių gali būti sudaromi įslaptinti sandoriai. Pvz. dėl valymo paslaugų II ar I klasės saugumo zonose įsigijimo pagal galiojančią sąvoką negalėtų būti sudaromas įslaptintas sandoris. Taip pat nors Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme „Riboto naudojimo” žyma žymima informacija yra laikoma įslaptinta tarnybos paslapties statusą turinti informacija, tačiau remiantis esama apibrėžtimi sandoris, kurio metu bus naudojama ar sukuriama tokia informacija, nėra laikomas įslaptintu sandoriu.

   Siūloma „Įslaptinto sandorio” sąvoka yra bendresnė, neišskirianti atskirų slaptumo žymų, bei nenumatanti baigtinio paslaugų, kurias įsigyjant galėtų būti sudaromas įslaptintas sandoris, sąrašo. 

Teikiamu Įstatymo projektu siūloma tikslinti „Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo” sąvoka nurodant, įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas nėra siejamas su konkrečiu įslaptintų sandorių, kadangi juridiniams asmenims bus sudaroma galimybė gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą ir nesudarius įslaptinto sandorio.

Teikiamu Įstatymo projektu siūloma tikslinti „Rangovo” sąvoka, siekiant ją maksimaliai suderinti su Viešųjų pirkimų įstatyme ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo projekte apibrėžtomis sąvokomis.

Teikiamu Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnį nauja dalimi apibrėžiant „Įslaptinto sandorio saugumo taisyklių” sąvoką.

Teikiamu Įstatymo projektu siūloma papildyti dokumentų, kurių formas tvirtina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, sąrašą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte siūlome numatyti, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, be kita ko, tvirtina ir klausimyno dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, suteikimo bei rangovo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija formas.

Teikiamu Įstatymo projektu siūloma papildyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą 151 straipsniu ir nustatyti teisės susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo” suteikimo tvarką. Šiuo metu tokią teisę savo nuožiūra suteikia paslapčių subjektas vadovaudamasis Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais principais. Tačiau Įstatyme nėra numatyta kriterijų, kada tokia teisė gali būti nesuteikiama. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija savo sprendimu negali nustatyti sąlygų, kuomet asmeniui nėra leidžiama susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, kadangi tokie ribojimai turi būti numatyti įstatyme. Praktikoje susiduriama su problema, kad vadovaujantis galiojančiu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu negalima patikrinti rangovo (subrangovo) darbuotojų, kurie įslaptinto sandorio metu dirba ar susipažįsta su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”.

Teikiamu Įstatymo projektu siūlomo keisti Įstatymo VII skirsnio esmė:

·         sudaryti sąlygas rangovams gauti ilgalaikį įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą ar rangovo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

·         nustatyti informaciją reikalingą patikrinimui dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo atlikti;

·         nustatyti juridinių ar fizinių asmenų patikimumo įvertinimo procedūras ir terminą, per kurį turi būti įvertintas juridinio ar fizinio asmens patikimumas. Terminas, per kurį turi būti įvertintas juridinio ar fizinio asmens patikimumas yra siejamas su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnyje nustatytu maksimaliu asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumo patikrinimo terminu;

·         nustatyti įmonės patikimumo patvirtinančio pažymėjimo neišdavimo sąlygas;

·         apibrėžti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų kompetenciją;

·         nustatyti paslapčių subjekto (perkančiosios organizacijos) ir rangovo teises ir pareigas;

·         reglamentuoti rangovo patikimumo įvertinimą, kai rangovas yra fizinis asmuo;

 

5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, kadangi siūlomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimai įves aiškumo dėl įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžties, panaikins galimą skirtingą praktiką vertinant rangovų patikimumą atskirose įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiose institucijose, suvienodins įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus taikomus paslapčių subjektuose ir rangovuose, sudarys sąlygas juridiniams ir fiziniams asmenims dalyvauti pirkimų procedūrose, kai įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai, susiję su susipažinimu su įslaptinta informacija ar tokios informacijos sukūrimu. 

 

6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Teikiamo Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

 

7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Teikiamo Įstatymo projekto priėmimas pagerins verslo sąlygas dalyvaujant pirkimuose, kurių sudarymo ar vykdymo metu bus naudojama įslaptinta informacija.

 

8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą nereikės priimti naujų teisės aktų, keisti galiojančius teisės aktus ar juos naikinti.

 

9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Taip.

 

10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Taip.

 

11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės.

 

12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.

 

13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:

Projekto autorius – Valstybės saugumo departamentas.

 

15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Įslaptinta informacija, paslapčių subjektas, įslaptinti sandoriai, rangovas.